LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTERIJA
Į S A K Y M A S
DĖL PRIEMONIŲ NELAIMINGIEMS ATSITIKIMAMS IŠVENGTI PRAMONĖS, STATYBOS, ŽEMĖS IR MIŠKŲ ŪKIO BEI TRANSPORTO ĮMONĖSE
1996 m. rugpjūčio 9 d. Nr. 102
Vilnius
1995 metais ir per pirmąjį 1996 metų pusmetį Valstybinėje darbo inspekcijoje užregistruoti 5486 nelaimingi atsitikimai, įvykę darbo vietose.
Didelė dalis darbuotojų darbo vietose traumuojami būdami neblaivūs.1995 metais nuo traumų darbo vietose mirė 164 žmonės, iš jų 69 žmonės (42 proc.) nelaimingų atsitikimų metu buvo neblaivūs (39 žmonių tiesiogine traumos priežastimi buvo neblaivumas). Šių metų pirmame pusmetyje nuo traumų darbo vietose mirė 63 žmonės, iš jų 30 (48 proc.) nelaimingų atsitikimų metu buvo neblaivūs (18 žmonių tiesiogine traumos priežastimi buvo neblaivumas). Per praeitus metus ir šių metų pirmame pusmetyje darbo vietose buvo sunkiai traumuoti 304 darbuotojai, kai kurie iš jų nelaimingo atsitikimo metu taip pat buvo neblaivūs. Dėl nelaimingų atsitikimų, įvykusių darbo vietose per 1995 metus ir 1996 m. pirmąjį ketvirtį, įmonės (darbdaviai) patyrė apytikriai apie 18,8 mln. Lt nuostolių.
Nepatenkinamą saugos darbe būklę lemia tai, kad daugelis darbdavių neužtikrina saugaus darbų vykdymo kontrolės, nesiima kitų reikiamų priemonių saugai darbe gerinti. Ypatingai daug žmonių sužalojama apdirbamosios pramonės, statybos, žemės ir miškų ūkio bei transporto įmonėse. Mirusių nuo traumų darbe bei sunkiai traumuotų darbuotojų skaičius šiose ekonominės veiklos srityse kasmet sudaro 70-75 procentus nuo visų mirtinų ir sunkių nelaimingų atsitikimų skaičiaus šalyje. Pažymėtina, kad trejus metus paeiliui mirtino traumavimo atvejų žymiai padaugėja rugpjūčio, lapkričio, gruodžio ir sausio mėnesiais. Tai ypač būdinga žemės ūkio, statybos ir miškininkystės įmonėms. Apie 75 procentus visų mirtinų traumų statybose sudaro kritimas iš aukščio, dažni atvejai, kai dirbančius užgriūva žemė iškasose. Kas antras nelaimingas atsitikimas žemės ūkyje įvyksta naudojant netvarkingą techniką. Neretai miško ruošos darbuose darbuotojai mirtinai traumuojami dėl to, kad miško kirtimo darbai vykdomi nesilaikant saugos reikalavimų. Kas penktas nelaimingas atsitikimas susijęs su medienos apdorojimu, medžio apdirbimo mechanizmais. Dalis nelaimingų atsitikimų įvyksta dėl netinkamos įmonių teritorijų priežiūros.
Daugumos traumų įmonėse būtų galima išvengti, jeigu įmonėse būtų organizuota reikiama saugaus darbų vykdymo kontrolė, kurios įgyvendinimui nereikalinga daug lėšų. Tik kas antroje patikrintoje įmonėje yra įsteigta saugos darbe tarnyba, kas penkioliktoje – saugos darbe komitetas, kas antras darbdavys ar jo įgaliotas asmuo nustatyta tvarka pasitikrinęs savo žinias saugos darbe klausimais. Kas antra įmonė ar jos padalinys pradedami eksploatuoti negavus Valstybinės darbo inspekcijos leidimo. Daugelio nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų galima būtų išvengti, jeigu darbdaviai nustatyta tvarka kreiptųsi į Valstybinę darbo inspekciją dėl leidimo pradėti eksploatuoti įmonę, padalinį ar naują veiklą.
Darbdaviai neįvertina Lietuvos Respublikos žmonių saugos darbe įstatymo 13 straipsnio nuostatos, kad už saugų darbą įmonėje atsako darbdavys, nesilaikymo pasekmių, nesirūpina, kad padalinių vadovai žinotų ir vykdytų saugos darbe reikalavimus. Nepakankamai, o neretai ir nepatenkinamai žinodami saugos darbe ir darbo higienos reikalavimus įmonių padalinių vadovai negali reikiamai instruktuoti darbuotojų, diegti saugių technologinių sprendimų, todėl skiria darbuotojus darbui, kai darbo vietos ir darbo aplinka neatitinka saugos darbe norminių aktų reikalavimų, leidžia dirbti neblaiviems darbuotojams.
Vadovaudamasis Žmonių saugos darbe įstatymo 6 straipsnio nuostata dėl saugos darbe valstybinio valdymo, įvertindamas pagrindines nelaimingų atsitikimų darbe priežastis pramonės, statybos, žemės ir miškų ūkio bei transporto įmonėse ir siekdamas užtikrinti nuoseklų nelaimingų atsitikimų darbe mažinimą,
Į S A K A U:
1. Valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos:
1.1. Efektyviau vykdyti saugos darbe pažeidimų prevenciją apdirbamosios pramonės, statybos, žemės ir miškų ūkio bei transporto įmonėse reikalaujant, kad sutinkamai su Žmonių saugos darbe įstatymo 13, 14 ir 15 straipsnių nuostatomis įmonėse ir organizacijose būtų užtikrinta vidinė saugos darbe kontrolė (įsteigtos saugos darbe tarnybos, medicinos punktai, saugos darbe komitetai, nustatyti pavojingi veiksniai ir numatytos priemonės jų poveikiui išvengti).
2. Pramonės, statybos, žemės ir miškų ūkio, transporto bei kitų ekonominės veiklos sričių įmonių ir organizacijų vadovams (darbdaviams) išnagrinėti saugos darbe būklę, nelaimingų atsitikimų darbe aplinkybes ir priežastis, pavojingų ir kenksmingų veiksnių šaltinius bei kitus rizikos veiksnius ir, reikalui esant, numatyti ir įgyvendinti žemiau nurodytas ar kitas reikiamas priemones darbuotojų sveikatos žalojimui išvengti:
2.1. vadovaujantis Lietuvos Respublikos žmonių saugos darbe įstatymu nustatyti vidinę saugos darbe kontrolę įmonėse;
2.2. užtikrinti Žmonių saugos darbe įstatymo 28 str. 4 punkto ir Darbo sutarties įstatymo 25 str. reikalavimų nušalinti darbuotoją nuo darbo, jeigu jis darbo metu neblaivus, apsvaigęs nuo toksinių ar narkotinių medžiagų, besąlygišką vykdymą;
2.3. užtikrinti technologinių ir kitų darbo procesų bei potencialiai pavojingų įrenginių, pasižyminčių didesne darbuotojų traumavimo rizika, reikiamą priežiūrą;
2.4. darbams skirti turinčius tinkamą profesinį parengimą, nustatyta tvarka apmokytus ir instruktuotus darbuotojus;
2.5. aprūpinti darbuotojus reikiamomis individualios saugos priemonėmis, darbo rūbais, avalyne, kontroliuoti naudojimąsi jomis darbo metu;
2.6. aprūpinti darbuotojus tvarkingais, atitinkančiais saugos darbe reikalavimus, darbo įrankiais ir kitomis darbo priemonėmis;
2.8. įmonių teritorijoje nustatyti transporto ir pėsčiųjų judėjimo tvarką, sudaryti transporto judėjimo schemas, supažindinti su jomis darbuotojus ir užtikrinti nustatytos tvarkos laikymosi kontrolę;
2.9. tinkamai prižiūrėti įmonių teritorijas (valyti sniegą, ledą nuo jų, užlyginti nelygumus, slidžias vietas žiemos metu barstyti smėliu, juo apsirūpinant iš anksto);
2.10. medžiagas, kontrukcijas, renginius sandėliuoti pagal taisyklių, standartų ir techninių sąlygų reikalavimus ant grindų, lentynų arba kitaip tam paruoštose vietose;
2.11. darbo vietas ir praėjimus aukštyje rengti pagal saugos darbe norminių aktų reikalavimus, darbuotojus aprūpinti saugos diržais ir kitomis saugos priemonėmis ir kontroliuoti naudojimąsi jomis;
2.12. vykdant darbus iškasose ir tranšėjose, užtikrinti norminiais aktais nustatytą tokių darbų saugų vykdymą, ypatingą dėmesį skirti tokių darbų kontrolei;
2.13. aprūpinti techninius įrenginius, traktorius ir kitus mechanizmus jų paleidimo blokavimo įtaisais, užtikrinti jų reikiamą priežiūrą;
2.14. užtikrinti autokrautuvų, elektrokrautuvų ir kito vidaus transporto vairuotojų darbo kontrolę ir tokių transporto priemonių reikiamą techninę priežiūrą;
2.15. uždrausti ir užtikrinti, kad automobiliuose nebūtų naudojamasi dujiniais ir kitais, su atvira liepsna, šildymo prietaisais;
2.16. nuodingas, kenksmingas ir pavojingas medžiagas transportuoti, sandėliuoti ir naudoti vadovaujantis norminių aktų reikalavimais;
2.17. judančių, besisukančių ir galinčių traumuoti darbuotojus staklių bei mechanizmų dalis uždengti apsaugomis, kaip to reikalauja įrenginių techniniai dokumentai, saugos darbe norminiai aktai;
2.18. metalo, medžio ir kitų medžiagų apdorojimo pavojingas zonas uždengti ekranais, apsaugančiais darbuotojus nuo išlekiančių drožlių, atliekų ir skeveldrų poveikio;
3. Numatant priemones darbuotojų sveikatos ir gyvybės išsaugojimui, būtina atsižvelgti į tai, jog per pastaruosius trejus metus mirtinų traumų darbe skaičius Lietuvoje rugpjūčio ir lapkričio mėnesiais buvo apie 2 kartus didesnis negu vidutiniškai kitais mėnesiais. Ypač padaugėja traumų statybose (dirbant aukštyje ir iškasose dėl kritimo iš aukščio ar grunto pasislinkimo) bei žemės ūkio darbuose, naudojant netvarkingą techniką (traktorius be paleidimo blokavimo įtaisų, prikabinamus padargus be pavarų velenų apsaugos). Minėtais mėnesiais ypatingą dėmesį saugiam darbui užtikrinti privalo skirti statybos, žemės ir miškų ūkio įmonių vadovai (darbdaviai). Žemės ūkio bei miškų ūkio darbuotojus, prieš pradedant atitinkamai sėjos, derliaus nuėmimo, miškų kirtimo darbus, tikslinga instruktuoti saugos darbe klausimais.
4. Valstybinei darbo inspekcijai kontroliuoti, kaip įmonėse ir organizacijose vykdomas šio įsakymo 2 punktas, ir apie tai pateikti informaciją Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai metinėje ataskaitoje apie Valstybinės darbo inspekcijos veiklą.