LIETUVOS BANKO VALDYBA
N U T A R I M A S
DĖL BANKŲ BUHALTERINĖS APSKAITOS TAISYKLIŲ
1994 m. rugsėjo 23 d. Nr. 59
Vilnius
PATVIRTINTA
Lietuvos banko valdybos
1994 m. rugsėjo 23 d. nutarimu Nr. 59
BANKŲ BUHALTERINĖS APSKAITOS
T A I S Y K L Ė S
1. Bendrieji nuostatai
1.1. Šios taisyklės nustato sąskaitų klientams atidarymo, sintetinės ir analitinės apskaitos vedimo, klaidų buhalteriniuose įrašuose ištaisymo, operacinio darbo ir dokumentų apyvartos organizavimo, atsiskaitomųjų dokumentų pasirašymo, banko operacijų dokumentacijos naudojimo, buhalterinių dokumentų formavimo ir saugojimo, čekių, kvitų ir indėlių knygelių apskaitos ir naudojimo tvarką.
1.2. Banko apskaitos operaciniam darbui vadovauja vyriausiasis finansininkas (vyriausiasis buhalteris). Keičiantis vyriausiesiems finansininkams (vyriausiesiems buhalteriams), atliekama kasoje esančių pinigų bei saugykloje laikomų vertybių revizija, taip pat patikrinama apskaitos operacinio darbo būklė, surašomi atitinkami aktai. Pareigų priėmimo aktą pasirašo vyriausieji finansininkai (vyriausieji buhalteriai) ir tvirtina banko vadovas.
1.3. Banko vyriausiasis finansininkas (vyriausiasis buhalteris) organizuoja apskaitos darbą ir vykdo to darbo barų kontrolę. Vyriausiasis finansininkas (vyriausiasis buhalteris), jo pavaduotojai, apskaitos skyrių viršininkai arba vyriausiojo finansininko (vyriausiojo buhalterio) paskirti apskaitos darbuotojai sistemingai daro paskesniuosius apskaitos operacinio darbo patikrinimus. Patikrinimų rezultatai įforminami pažymomis, kurios naudojamos stebėti, kaip šalinami atskleisti trūkumai.
1.4. Banko įstaigos vadovas arba jo pavaduotojas vykdo banko apskaitos operacinio darbo būklės priežiūrą, taip pat privalo tikrinti, ar laiku sudaromi balansai ir atskaitomybė; periodiškai kontroliuoti, ar kitiems bankams laiku išsiunčiami atsiskaitomieji dokumentai.
1.5. Banko vadovas turi sudaryti sąlygas banko antspaudams, spaudams ir blankams tinkamai saugoti, kad jie nedingtų ir nebūtų panaudoti nusikalstamiems tikslams.
1.6. Apskaitos darbuotojų darbo vietos išdėstomos taip, kad klientai ir kiti pašaliniai asmenys negalėtų prieiti prie banko antspaudų, spaudų, dokumentų, blankų, taip pat negalėtų stebėti kitų banko klientų sąskaitų būklės ir operacijų.
2. Klientų sąskaitos
2.1. Juridinių ir fizinių asmenų sąskaitoms atidaryti dokumentus priima banko vyriausiasis finansininkas (vyriausiasis buhalteris), jo pavaduotojas arba apskaitos skyriaus viršininkas, kuris patikrina, ar dokumentai atitinka sąskaitų atidarymo taisykles, vizuoja juos, įrašo juose gavimo datą ir atiduoda banko vadovui arba jo pavaduotojui. Pastarasis, patikrinęs juos, kliento prašyme rašo leidimą atidaryti sąskaitą ir jį pasirašo. Sąskaitą atidarius, parašų ir antspaudo pavyzdžių kortelės atiduodamos atitinkamiems apskaitos darbuotojams (vykdytojui ir kontrolieriui).
Sąskaitų atidarymo dokumentai laikomi atskiruose kiekvienam sąskaitos savininkui aplankuose. Viršelyje parašomas sąskaitos savininko pavadinimas ir jo sąskaitos numeris. Minėtus dokumentus, suskirsčius pagal klientų grupes, taip pat galima laikyti bendruose aplankuose. Tais atvejais kiekvieno kliento dokumentai aplanke atskiriami intarpais, parašius juose kliento pavadinimą ir jo sąskaitos numerį. Sąskaitų juridinio įforminimo dokumentų aplankai laikomi užrakinamose vyriausiojo finansinko (vyriausiojo buhalterio), jo pavaduotojo arba apskaitos skyriaus viršininko spintose. Galiojančios parašų ir antspaudo pavyzdžių kortelės ne darbo metu laikomos užrakinamose kartotekose (dėžėse).
Pateikiamus naujus sąskaitų juridinio įforminimo dokumentus priima vyriausiasis finansininkas (vyriausiasis buhalteris), jo pavaduotojas arba apskaitos skyriaus viršininkas. Kryžmai perbraukti nebegaliojantys dokumentai lieka sąskaitos juridinių dokumentų aplanke. Juose pažymima apie pakeitimą naujais dokumentais. Pakeistų parašų ir antspaudo pavyzdžių kortelių vienas egzempliorius įsegamas į sąskaitos juridinio įforminimo aplanką, o likusieji sunaikinami.
2.2. Kiekvienai sąskaitai, ją atidarant, nustatomas numeris. Visos juridiniams ir fiziniams asmenims atidaromos sąskaitos įrašomos specialioje registracijos knygoje (sąskaitų registracija gali būti kompiuterizuota). Minėtoji knyga laikoma pas banko vyriausiąjį finansininką (vyriausiąjį buhalterį) arba jo pavaduotoją.
Registracijos knygoje nurodoma sąskaitų uždarymo data. Uždarytų atsiskaitomųjų ir einamųjų sąskaitų numerius galima suteikti naujai atidaromoms, tačiau ne anksčiau kaip dvejiems metams praėjus po sąskaitų uždarymo.
2.3. Sąskaitą uždarant, taip pat keičiantis jos savininko pavadinimui arba sąskaitos numeriui, savininkas privalo grąžinti bankui knygeles su neišnaudotais čekių blankais ir jų šaknelėmis. Prašyme sąskaitai uždaryti nurodomi grąžinamų čekių numeriai ir patvirtinamas lėšų likutis sąskaitoje uždarymo dienos pradžioje. Prieš uždarant sąskaitą turi būti pateiktos mokesčių inspekcijos ir „SODROS“ pažymos apie tai, kad sąskaitos savininkas joms neįsiskolinęs.
Grąžintus neišnaudotus čekių blankus bankas privalo tuoj pat nuvertinti, iškerpant parašams skirtą čekių blankų dalį.
3. Sintetinė ir analitinė apskaita
3.1. Sintetinei apskaitai priskiriami balansai, apyvartų ir lėšų likučių suvestinės, kasos ir buhalteriniai žurnalai.
Sudarant balansus, po balansinių sąskaitų likučių arba atskirame lape atspausdinami nebalansinių sąskaitų likučiai.
Kai apskaita tvarkoma ESM, vietoj kasdieninių balansų naudojamos kasdieninės apyvartų ir likučių suvestinės.
Balansą pasirašo jį sudaręs darbuotojas, vyriausiasis finansininkas (vyriausiasis buhalteris) ir banko vadovas.
3.2. Analitinė apskaita tvarkoma asmeninėse sąskaitose arba operaciniuose žurnaluose. Kai kurių sąskaitų analitinė apskaita yra patys dokumentai, pavyzdžiui, dokumentai nebalansinių sąskaitų kartotekose.
3.3. Klientų asmeninės sąskaitos spausdinamos dviem egzemplioriais. Antrieji egzemplioriai-išrašai atiduodami arba siunčiami klientams.
3.4. Įrašai asmeninėse sąskaitose daromi remiantis tinkamai įformintais dokumentais. Asmeninėse sąskaitose įrašomi duomenys, nurodantys paskutinės ankstesniosios ir tos dienos operacijų datas, dokumento numerį, koresponduojančios sąskaitos numerį, mokėtojo banko kodą, sutartinį skaitmeninį ženklą, pakeičiantį įrašo turinį, operacijos sumą, pradinio bei galutinio lėšų likučių sumas.
3.5. Operacijos turinys asmeninėse sąskaitose žymimas šiais sutartiniais skaitmeniniais ženklais:
„1“ – debete – nurašyta mokamuoju pavedimu, kredite – įrašyta remiantis pridedamu mokamojo pavedimo nuorašu;
„2“ – debete – apmokėti mokamieji reikalavimai, mokamieji reikalavimai -pavedimai, inkasiniai pavedimai, kredite-gauta apmokėjus mokamuosius reikalavimus, mokamuosius reikalavimus – pavedimus, inkasinius pavedimus;
„3“ – debete – apmokėtas grynaisiais pinigais čekis (kasos išlaidų orderis), kredite-gauta grynaisiais pinigais;
„3“ – debete – nurašytas trūkumas, rastas pinigų inkasavimo maišelyje, kredite – įrašytas perteklius, rastas pinigų inkasavimo maišelyje;
„4“ – debete – apmokėtas atsiskaitomasis čekis, kredite – gauta pagal atsiskaitomųjų čekių arba akceptuotų mokamųjų pavedimų rejestrą;
„5“ – debete – atidarytas akredityvas pagal prašymą, kredite – gauta neišnaudoto akredityvo likutis;
„6“ – debete – nurašyta iš sąskaitos pagal sąskaitos išrašo priedą, kredite – įrašyta į sąskaitą pagal sąskaitos išrašo priedą;
„7“ – debete – apmokėtas terminuotas pasižadėjimas, kredite (paskolinėje sąskaitoje) – apmokėtas terminuotas pasižadėjimas;
„8“ – debete (paskolinėje sąskaitoje) – išduota paskola, kredite – įrašyta į sąskaitą išduotos paskolos suma;
3.6. Įrašams, kuriems tai reikalinga, pagrįsti prie sąskaitos išrašo pridedami atitinkamų dokumentų, turinčių reikiamus duomenis apie operacijų pobūdį, nuorašai.
3.7. Pridedami prie sąskaitų išrašų dokumentai tvirtinami spaudu su banko pavadinimu ir įrašo sąskaitoje data. Minėtas spaudas dedamas tik pagrindiniame priede. Dokumentuose, kurie paaiškina ir iššifruoja pagrindiniame priede nurodytą bendrąją operacijų sumą bei jų turinį, spaudas nereikalingas. Banko spaudu netvirtinami apmokėtų dokumentų egzemplioriai, kurie patvirtinti pirminę operaciją atlikusio banko spaudu ar antspaudu.
3.8. Sąskaitų išrašai išduodami klientų atstovams pagal įgaliojimus, pasirašytus pareigūnų, kurie turi teisę disponuoti sąskaita. Be įgaliojimo išrašai išduodami asmenims, turintiems tos sąskaitos dokumentų pirmojo arba antrojo parašo teisę.
Išrašai klientams išduodami terminais, suderintais su sąskaitų savininkais, siunčiami jiems paštu arba atiduodami per abonentines spinteles.
Pasibaigus mėnesiui išduodami arba siunčiami visų sąskaitų išrašai, nepriklausomai nuo to, buvo ar nebuvo jose operacijų po paskutiniojo išrašo išdavimo dienos. Jeigu per visą mėnesį operacijų nebuvo, vietoj išrašo galima pasiųsti pranešimą apie sąskaitos likutį.
3.9. Sąskaitos savininkas privalo per 20 dienų po išrašų jam įteikimo raštu pranešti bankui apie klaidingai įrašytas kredite arba debete sumas. Nustatytu laiku negavus pranešimo, laikoma, kad operacijos teisėtos ir lėšų likutis patvirtintas.
3.10. Jeigu klientas pameta (praranda) savo sąskaitos išrašą, jo dublikatą galima išduoti tik banko vadovui arba jo pavaduotojui leidus pagal kliento raštišką prašymą, pasirašytą asmenų, turinčių teisę disponuoti sąskaita.
Išrašo dublikato titulinėje dalyje įrašoma: „199.. m............ mėn.... d. išrašo dublikatas“. Jį pasirašo sąskaitą tvarkantis darbuotojas ir vyriausiasis finansininkas (vyriausiasis buhalteris), jo pavaduotojas arba apskaitos skyriaus viršininkas ir patvirtina banko antspaudu. Kliento atstovas minėtame prašyme pasirašo, kad dublikatą gavo. Po to prašymas pridedamas prie asmeninės sąskaitos originalo.
Asmeninės sąskaitos titulinėje dalyje daromas įrašas:“199... m................. mėn..... d. išduotas išrašo dublikatas“. Jį pasirašo vyriausiasis finansininkas (vyriausiasis buhalteris), jo pavaduotojas arba apskaitos skyriaus viršininkas.
3.11. Asmeninės sąskaitos turi būti laikomos pas jas tvarkančius apskaitos darbuotojus, o pasibaigus darbo dienai – užrakinamose spintose. Išsiuntus (atidavus) klientams išrašus, asmeninės sąskaitos sudedamos į archyvinę kartoteką didėjančių numerių tvarka. Mėnesiui pasibaigus, jos tokia pat tvarka susiuvamos pagal balansines ir nebalansines sąskaitas ir ne vėliau kaip iki kito mėnesio 15 dienos atiduodamos į einamąjį archyvą.
Kai asmeninių sąskaitų yra tik vienas egzempliorius, jos į archyvinę kartoteką dedamos užpildžius visą lapą ir susiuvamos pasibaigus mėnesiui, ketvirčiui arba metams.
4. Klaidų buhalteriniuose įrašuose ištaisymas
4.1. Buhalteriniuose įrašuose klaidos, kurios paaiškėja sudarius balansą, t. y. kitą dieną arba vėliau, sąskaitose ištaisomos, remiantis ištaisomaisiais memorialiniais orderiais. Tokiais atvejais lėšos nurašomos iš klientų sąskaitų be jų sutikimo, jei nepasibaigė senaties terminas, kuris skaičiuojamas nuo klaidos banke paaiškėjimo datos.
4.2. Ištaisomieji orderiai sudaromi keturiais egzemplioriais, kurių pirmasis naudojamas kaip orderis, antrasis ir trečiasis – kaip pranešimai klientams apie debetinį ir kreditinį įrašus, o ketvirtasis lieka orderių knygelėje. Knygelė laikoma pas vyriausiąjį finansininką (vyriausiajį buhalterį) arba jo pavaduotoją. Orderiai numeruojami eilės numeriais, atskirai nuo kitų dokumentų.
4.3. Ištaisomųjų orderių tekste įrašoma, kada, pagal kokį dokumentą ir kurioje sąskaitoje buvo neteisingai įrašyta, o jeigu apie tai pranešė klientas, nurodomas jo pranešimas. Orderyje šalia sąskaitų numerių, kuriose daromas priešingas ištaisomasis įrašas, rašomas žodis „Storno“. Dokumentai, kuriais remiantis buvo sudaryti ištaisomieji orderiai, laikomi kartu su pirmuoju orderio egzemplioriumi dienos dokumentuose.
4.4. Asmeninėje sąskaitoje arba operaciniame žurnale šalia neteisingo įrašo, kurio suma vėliau stornuota, parašoma „Stornuota“, nurodant datą ir ištaisomojo orderio numerį. Šis įrašas patvirtinamas orderį pasirašiusio vyriausiojo finansininko (vyriausiojo buhalterio), jo pavaduotojo arba apskaitos skyriaus viršininko parašu.
5. Operacinio darbo ir dokumentų apyvartos organizavimas
5.1. Apskaitos darbas bankuose turi būti taip organizuotas, kad būtų taisyklingai, laiku ir tvarkingai atliekamos operacijos, racionaliai tvarkoma dokumentų apyvarta, vienodai paskirstomas darbo krūvis banko apskaitos darbuotojams per visą dieną ir griežtai laikomasi darbo dienos režimo.
5.2. Darbo diena bankuose gali būti dalijama į dvi dalis. Pirmoji dalis, kada priimami klientai, vadinama operacine diena. Likusi dalis skiriama banko operacijoms visiškai užbaigti ir sutvarkyti. Konkretų operacinės dienos pradžios ir pabaigos laiką nustato banko vadovas. Už klientų aptarnavimo sutrikimus, pavėluotą kasdieninio balanso sudarymą, dokumentų apyvartos pažeidimus atsako vyriausiasis finansininkas (vyriausiasis buhalteris).
5.3. Atsiskaitomieji dokumentai, gauti banke operacinės dienos metu, privalo būti įforminti ir įrašyti į sąskaitas buhalterinėje apskaitoje tą pačią dieną. Dokumentai, gauti operacinei dienai pasibaigus, klientų sąskaitose įrašomi paprastai kitą darbo dieną. Šiuose dokumentuose pažymimas jų gavimo banke laikas (valandos ir minutės).
Priimti iš klientų mokamieji reikalavimai, mokamieji reikalavimai -pavedimai, inkasiniai pavedimai, atsiskaitomieji čekiai turi būti išsiųsti į mokėtojų bankus tą pačią dieną.
5.4. Apskaitos darbui racionaliai organizuoti banke sudaromas dokumentų apyvartos grafikas, kurį tvirtina banko vadovas.
5.5. Atsiskaitomuosius dokumentus iš klientų tiesiogiai priima apskaitos darbuotojai. Dokumentai gali būti atiduodami bankui ir per specialiai tam įrengtas klientų abonentines spinteles.
5.6. Apskaitos informacija ESM tarnybai perduodama tolygiai ir turi būti užbaigta nustatytu laiku. Dokumentai prieš jų duomenų perdavimą ESM tarnybai sudėliojami grupėmis (pakeliais) pagal nustatytus maketus.
5.7. Apskaitos darbuotojai tvarko aptarnaujamų klientų, banko vidaus ir kitas sąskaitas, inkasinių dokumentų kartotekas, atlieka atsiskaitymų pinigines operacijas.
5.8. Sąskaitas tarp apskaitos struktūrinių dalių ir tarp vykdytojų paskirsto vyriausiasis finansininkas (vyriausiasis buhalteris), apie ką įrašoma specialioje knygoje.
5.9. Rekomenduojama papildomai kontroliuoti šias pinigines atsiskaitymų operacijas:
d) operacijas, atliekamas be kliento pavedimo (reikalavimo) arba patvarkymo pagal kreditines operacijas; delspinigių, neišieškotų kartu su dokumento apmokėjimu, nurašymo orderius; orderius, kuriais peradresuojamos arba grąžinamos mokėjimų sumos;
j) operacijas banko ilgalaikio turto (pagrindinių priemonių), greit susidėvinčio inventoriaus, atsiskaitymų su banko įmonėmis, banko debitorių ir kreditorių, sumų, pervestų iki išaiškinimo, ūkinių medžiagų, būsimųjų laikotarpių išlaidų, operacinių bei įvairių pajamų ir išlaidų, banko aparato išlaikymo sąnaudų sąskaitose, nebalansinėse įvairių vertybių ir dokumentų ir griežtos apskaitos blankų sąskaitose;
n) kitas operacijas – banko vadovo ir vyriausiojo finansininko (vyriausiojo buhalterio) nuožiūra.
Papildomai kontroliuodamas raidėmis „a“-“c“ pažymėtų pastraipų operacijas darbuotojas pasirašo jų dokumentus, o likusias – pasirašydamas operacijų dokumentus ir įrašus analitinėje apskaitoje, išskyrus atvejus, kai įrašai daromi Atsiskaitymų ir apskaitos centre ESM.
5.10. Atliekant operacijas be grynųjų pinigų, laikomasi nustatytos dokumentų apyvartos ir kontrolės tvarkos. Jeigu klientų sąskaitoms yra pretenzijų dokumentų, jie turi būti apmokami laiku, o atitinkamais atvejais- ir nustatytos mokėjimų eilės tvarka.
5.11. Apskaitos darbuotojas, tvarkantis debetuojamą sąskaitą, priima dokumentą, patikrina, ar jis teisingai įformintas, ar sąskaitos savininko parašai ir antspaudas atitinka turimus jų pavyzdžius, ar dokumentui apmokėti pakanka lėšų sąskaitoje, ar nepažeidžiamos atsiskaitymų taisyklės. Tai patikrinęs pasirašo dokumentą bei jo nuorašą.
5.12. Pervedant lėšas iš vienos sąskaitos į kitą tame pat arba kitame banke, kai tokias operacijas nereikia papildomai kontroliuoti, darbuotojas pirmuosius dokumentų egzempliorius atiduoda darbuotojui, ruošiančiam informaciją perduoti ESM tarnybai, o antruosius (reikiamu atveju ir trečiuosius) – darbuotojams, tvarkantiems kredituojamas sąskaitas. Papildomai kontroliuojamų operacijų dokumentai pirmiausiai atiduodami kontroliuojančiajam darbuotojui patikrinti.
Darbuotojai, tvarkantys kredituojamas sąskaitas, patikrina dokumentuose debetuojamąją sąskaitą tvarkančio, o kai tai nustatyta, – ir kontroliuojančio darbuotojo, parašus. Įsitikinę, kad operacija įforminta teisingai, suskirsto gautus dokumentų nuorašus pagal kredituojamų sąskaitų numerius ir saugo juos, kol bus gauti ESM ruošiniai (mašinogramos). Dokumentų nuorašai sutikrinami pagal įrašus sąskaitose ir pridedami prie klientų asmeninių sąskaitų išrašų.
5.13. Kasos pajamų operacijų dokumentų apyvarta organizuojama taip, kad kvitai klientams būtų išduodami ir sumos į jų sąskaitas būtų įrašytos tik po to, kai pinigai į kasą įmokėti.
5.14. Kasos pajamų dokumentą, priimtą iš kliento arba banko sudarytą, pasirašo apskaitos darbuotojas, įrašo į kasos pajamų žurnalą, sudaromą skaičiavimo mašina arba tušinuku. Po to žurnalas kartu su išrašytu kvitu, pasirašytu apskaitos darbuotojo, perduodamas į kasą. Priimant iš savo banko darbuotojų pinigus įrašyti į banko vidaus sąskaitas, išrašomas kasos pajamų orderis dviem egzemplioriais, kurių vienas išduodamas mokėtojui kaip kvitas.
Kasos pajamų žurnalą galima sudaryti centralizuota tvarka. Tada apskaitos darbuotojai pajamų dokumentus kartu su kvitais, nepasirašydami jų, atiduoda kasos pajamų žurnalą sudarančiam darbuotojui. Pastarasis, įrašęs pajamų operacijas žurnale, pasirašo kvitus ir kartu su dokumentais atiduoda į kasą.
5.15. Vakarinėms kasoms pajamų žurnalą leidžiama sudaryti skaičiavimo mašina paprastame popieriaus lape.
5.16. Apskaitos darbuotojų atliekamos kasos išlaidų operacijos kontroliuojamos centralizuotai. Kontrolieriaus, kuris tvarko kasos išlaidų žurnalą, darbo vieta įrengiama kiek galint arčiau kasos. Šių operacijų kontrolė turi būti taip organizuota, kad nebūtų galimybės apmokėti neteisingai įformintų dokumentų, čekių, kuriuose parašai ir antspaudas neatitinka turimų banke pavyzdžių, čekių, išrašytų iš knygelių, nepriklausančių šios sąskaitos savininkui; pateikti į kasą čekius ir kitus kasos išlaidų dokumentus, aplenkiant atitinkamus apskaitos darbuotojus ir kontrolierių; padaryti nepagrįstus ištaisymus ir prirašymus kasos išlaidų dokumentuose ir kasos išlaidų žurnaluose.
5.17. Kliento sąskaitą tvarkantis apskaitos darbuotojas, priėmęs čekį, patikrina, ar jam apmokėti pakanka sąskaitoje esančių lėšų, ar jis įformintas teisingai, ar parašai ir antspaudas atitinka jų pavyzdžius, ar čekio numeris sutampa su numeriais, įregistruotais parašų ir antspaudo pavyzdžių kortelėje. Prireikus jis patikrina pagal pasą ar jį pakeičiantį asmens dokumentą gavėjo asmenybę, duoda pasirašyti čekyje, kad pinigus gavo. Po to pasirašo čekyje leidimą kasai apmokėti jį, išduoda gavėjui žetoną arba atkerpamą taloną pinigams kasoje gauti. Čekį (atitinkamu atveju kasos išlaidų orderį) atiduoda kontrolieriui.
Kontrolierius, gavęs iš apskaitos darbuotojo čekį arba kasos išlaidų orderį, patikrina, ar jis įformintas teisingai, ar kliento ir atitinkamų banko darbuotojų parašai ir kliento antspaudas atitinka jų pavyzdžius, ar čekio numeris sutampa su numeriais, įregistruotais parašų ir antspaudo pavyzdžių kortelėje, ir įrašo čekį arba kasos išlaidų orderį į kasos išlaidų žurnalą. Po to atiduoda jį į kasą apmokėti, o kasininkas pasirašo dokumentų perdavimo į kasą knygoje arba kasos išlaidų žurnale.
Dokumentų perdavimo į kasą knygoje įrašoma data (prie pirmojo įrašo dienos pradžioje), čekio arba orderio numeris, suma. Pasirašo kontrolierius ir kasos išlaidų dokumentą gavęs kasininkas.
Kasos išlaidų žurnalas gali būti sudaromas vienu arba dviem egzemplioriais. Kai jis sudaromas dviem egzemplioriais (per kalkinį popierių), išlaidų dokumentus galima atiduoti į kasą, kasininkui pasirašant pirmajame žurnalo egzemplioriuje. Antrasis egzempliorius tuo atveju lieka pas kontrolierių, kuris tikrina, ar nepadaryta kokių nors pataisymų ir prirašymų pirmajame žurnalo egzemplioriuje.
Jeigu kasos operacijas kontroliuojančio asmens darbo vieta yra šalia kasos arba sujungta su kasa dokumentų perdavimo įrenginiu, banko vadovo nuožiūra kasos išlaidų dokumentai gali būti atiduodami kasininkui be jo parašo.
6. Atsiskaitomųjų dokumentų pasirašymo tvarka
6.1. Atsiskaitomuosius dokumentus, kuriais remiantis bankai priima ir išduoda grynuosius pinigus bei kitas vertybes ir perveda lėšas iš vienų sąskaitų į kitas, turi pasirašyti operaciją atlikę ir ją patikrinę banko darbuotojai. Pinigų ir kitų vertybių priėmimo bei išdavimo dokumentus ir vertybių priėmimo kvitus pasirašo ir kasininkas, priėmęs arba išdavęs pinigus bei vertybes.
Pinigų ir kitų vertybių, saugomų vertybių saugyklose, priėmimo ir išsiuntimo orderius bei banknotų ir monetų rezervinių fondų operacijų orderius turi pasirašyti vykdytojas, vyriausiasis finansininkas (vyriausiasis buhalteris) kasos vedėjas ir banko vadovas.
Operacijų, kurių nereikia papildomai kontroliuoti, dokumentus pasirašo tik sąskaitas tvarkantys darbuotojai.
6.2. Teisė pasirašinėti atsiskaitymų dokumentus suteikiama apskaitos, kredito ir kasos darbuotojams banko vadovo patvarkymais, kuriuose yra darbuotojų pareigos, vardai, pavardės ir jų parašų pavyzdžiai.
Kontrolinio parašo teisę turi banko vadovas, jo pavaduotojai, vyriausiasis finansininkas (vyriausiasis buhalteris), jo pavaduotojai, apskaitos skyrių viršininkai ir kiti banko vadovo įgalioti darbuotojai.
6.3. Apskaitos darbuotojai privalo turėti įgaliotų pasirašyti dokumentus visų operacijas tvarkančių bei kontroliuojančių darbuotojų, kredito ir kasos darbuotojų, o kasininkai – operacijas tvarkančių ir kontroliuojančių darbuotojų parašų pavyzdžius.
Vienas parašų pavyzdžių komplektas laikomas pas vyriausiąjį finansininką (vyriausiąjį buhalterį), kad jis galėtų kontroliuoti, kaip naudojamasi teise pasirašyti atsiskaitomuosius piniginius dokumentus.
6.4. Dokumentą pasirašęs darbuotojas atsako tiek už atliktos operacijos teisėtumą, tiek už dokumento teisingą įforminimą. Bankų darbuotojai, kurie tą arba kitą atsiskaitomąjį dokumentą pasirašė neturėdami tam teisės, už tai atsako drausmine tvarka, o esant jų veiksmuose nusikaltimo sudėčiai, traukiami baudžiamojon atsakomybėn.
6.5. Kontrolieriai, tikrindami jiems pateiktus dokumentus, turi naudotis atskirais banko darbuotojų parašų bei klientų parašų ir antspaudo pavyzdžių egzemplioriais. Jiems draudžiama naudotis tais pačiais pavyzdžių egzemplioriais, kuriais naudojasi darbuotojai, tvarkantys sąskaitas.
7. Banko operacijų dokumentacija
7.1. Atsiskaitymų, kreditavimo, kasos ir kitos banko operacijos atliekamos ir buhalterinėje apskaitoje įrašomos, remiantis atitinkamai įformintais atsiskaitomaisiais dokumentais.
7.2. Banke kaip kasos ir memorialiniai dokumentai paprastai naudojami klientų ir kitų bankų pavedimų originalai, kuriais remiantis atliekamos operacijos: pareiškimai gryniesiems pinigams įmokėti, čekiai, mokamieji pavedimai, mokamieji reikalavimai, mokamieji reikalavimai-pavedimai, inkasiniai pavedimai, sutartys ir dokumentai paskoloms išduoti, terminuoti pasižadėjimai ir kt.
7.3. Klientų pateikiami dokumentai turi būti sudaryti standartiniuose spaustuviniu būdu pagamintuose nustatytų formų blankuose. Mokamieji pavedimai, mokamieji reikalavimai, mokamieji reikalavimai- pavedimai, inkasiniai pavedimai gali būti sudaromi nustatyta tvarka elektroninėmis, faktūrinėmis ir kitomis skaičiavimo mašinomis. Kai pateikiami keli dokumento egzemplioriai, visi jie turi būti irašyti vienu procesu.
7.5. Pareiškimai dėl grynųjų pinigų įnešimo į banko kasą, kvitai ir čekiai turi būti užpildyti rašalu arba tušinuku. Sąskaitos savininko pavadinimas, jo sąskaitos numeris ir banko pavadinimas pareiškimuose ir čekiuose gali būti atspausdinti spaudu.
7.6. Bankui pateiktuose operacijoms įforminti dokumentuose turi būti jų numeriai, išrašymo data (mėnesį rašant žodžiais) ir kiti reikiami rekvizitai. Dokumentuose, sudarytuose skaičiavimo mašinomis, mėnuo gali būti rašomas skaitmenimis.
Gryniesiems pinigams įmokėti pareiškimuose turi būti nurodyta jų pateikimo bankui data.
Čekis, išduotas ir mokėtinas toje pat šalyje (valstybėje), turi būti pateiktas apmokėti per aštuonias dienas nuo jo išdavimo dienos, o mokėtinas kitoje šalyje negu išduotas – per dvidešimt dienų, jeigu jo išrašymo ir mokėjimo vieta yra toje pačioje pasaulio dalyje (žemyne), ir per septyniasdešimt dienų, jeigu išrašymo ir mokėjimo vietos yra skirtingose pasaulio dalyse (skirtinguose žemynuose).
Čekis, kurį bankui pateikė ne jo davėjas, taip pat atsiųstas inkasuoti, nesant lėšų davėjo sąskaitoje, laikomas iki paskutinės jo galiojimo dienos. Jeigu ir tada nėra lėšų, čekio neapmokėjimas turi būti paliudytas „Čekių naudojimo taisyklių“ (Lietuvos banko valdybos 1993 07 01 nutarimas Nr. 22) 6.1 p. nurodyta tvarka. Kai davėjo sąskaitoje lėšų nepakanka, apmokama čekio sumos dalis, o likusiai sumai įforminamas aukščiau nurodytas paliudijimas.
Kitus atsiskaitymų dokumentus bankai priima per dešimt dienų nuo jų išrašymo dienos.
Dokumentuose turi būti aiškiai nurodytas operacijų turinys.
Kiekvienas mokamasis dokumentas ir kiekvienas atskiras suvestinio mokamojo pavedimo lapas turi būti pasirašytas asmenų, turinčių teisę disponuoti sąskaita, ir patvirtintas antspaudu (jeigu klientas jį turi). Dokumentus klientai pasirašo tik rašalu arba tušinuku. Pareiškimus pinigams įmokėti pasirašo jų įnešėjas.
7.7. Be klientų arba kitų bankų pavedimų atliekamos operacijos ir įrašai sąskaitose įforminami dokumentais, kuriuos išrašo banko darbuotojai atitinkamuose blankuose.
Tokie dokumentai yra: kasos pajamų ir išlaidų orderiai, memorialiniai orderiai, paskolų išdavimo ir grąžinimo patvarkymai, nebalansinių sąskaitų pajamų ir išlaidų orderiai.
Keliais egzemplioriais banko darbuotojų sudaromi dokumentai išrašomi vienu procesu rašomąja arba skaičiavimo mašina, arba tušinuku.
7.8. Banko sudaromuose dokumentuose nurodomi jų numeriai. Dokumentų numeravimo tvarką nustato vyriausiasis finansininkas (vyriausiasis buhalteris). Kai, priėmus pinigus, mokėtojui išduodamas kvitas, pareiškime gryniesiems pinigams įnešti įrašomi trys paskutinieji išduoto kvito numerio ženklai.
7.9. Apmokant dalį mokamųjų pavedimų ar mokamųjų reikalavimų sumos, operacijos turinio tekstą orderiuose galima pakeisti sutartiniu skaitmeniu „1“ arba „2“, atitinkamai nurodant mokamojo pavedimo arba reikalavimo numerį ir datą.
7.10. Atsiskaitymo dokumentų, kuriuos bankui pateikia klientai ar sudaro banko darbuotojai, turi būti tiek egzempliorių, kiek jų reikia atsiskaitymuose dalyvaujantiems bankams bei jų klientams.
7.11. Banko išduodamuose kvituose suma žodžiais pradedama rašyti didžiąja raide tam skirtos eilutės pačioje pradžioje. Rekvizito „suma skaitmenimis“ ir po sumos žodžiais laisvos vietos perbraukiamos dviem horizontaliom linijom.
7.12. Bankas nepriima čekio arba mokamojo pavedimo ir už tai neatsako, jeigu dokumentas, įrašai jame, parašai arba antspaudas pripažįstami abejotinais.
7.14. Žala, kuri atsiranda apmokėjus čekį arba mokamąjį pavedimą su suklastotais parašais, suklastotu antspaudu arba suklastotu tekstu, tenka sąskaitos savininkui, jeigu neįrodyta banko kaltė.
7.15. Dokumentai, kuriuose ištaisyti suma, klientų pavadinimai bei jų sąskaitų numeriai, negalioja ir bankas neturi jų priimti.
7.16. Jeigu atskira suma, įrašyta į suvestinį dokumentą, negali būti įrašyta į gavėjo sąskaitą arba nurašyta iš mokėtojo sąskaitos, ji mokėtojui prašant gali būti išbraukta, ištaisant bendrąją suvestinio dokumento sumą. Tokius ištaisymus pasirašo apskaitą tvarkantis darbuotojas ir vyriausiasis finansininkas (vyriausiasis buhalteris), jo pavaduotojas arba apskaitos skyriaus viršininkas.
8. Buhalterinių dokumentų formavimas ir saugojimas
8.1. Už buhalterinių dokumentų saugumą atsako banko vadovas ir vyriausiasis finansininkas (vyriausiasis buhalteris). Jie turi instruktuoti banko darbuotojus dokumentų saugojimo klausimais, paskirti atitinkamas vietas spintose ir kitose saugyklose, nustatyti dokumentų išnešimo į nepavojingas vietas stichinės nelaimės atveju tvarką.
8.2. Kiekvienos dienos buhalteriniai dokumentai saugomi susiūti į aplankus debetuojamų (arba kredituojamų) sąskaitų didėjančių numerių tvarka. Leidžiama memorialinius dokumentus formuoti į vieną aplanką pagal pakelius, ruošiamus perduoti informaciją apdoroti ESM. Prie dokumentų aplankuose pridedamos jų sumų suskaičiavimo juostos. Bendra suskaičiuotų dokumentų suma sutikrinama su apyvartų suvestine, atėmus kasos pajamų ir išlaidų apyvartas. Dokumentai, kuriuose debetuojama (kredituojama) daugiau negu viena sąskaita, sudedami aplanko pabaigoje, prieš nebalansinių sąskaitų dokumentus.
Apyvartinės kasos pinigų ir kitų vertybių apskaitos knygoje neapskaitomų sąskaitų nebalansiniai orderiai laikomi kartu su memorialiniais dokumentais. Šie orderiai dedami po memorialinių dokumentų nebalansinių sąskaitų didėjančių numerių tvarka, pradžioje kiekvienos sąskaitos pajamų, toliau – išlaidų orderiai. Nebalansiniai pajamų ir išlaidų orderiai, sudaryti keletui sąskaitų, dedami po visų orderių. Nebalansiniai dokumentai suskaičiuojami ir jų sumos sutikrinamos su sąskaitų apyvartų suvestinėmis.
Jeigu dokumentai suformuoti pagal pakelius, bendrąją sumą galima suskaičiuoti pagal pakelių juostų bendrąsias sumas, tačiau formuojantis dokumentus darbuotojas turi įsitikinti, ar aplanke yra visi dokumentai, pagal kuriuos tą dieną buvo atliktos buhalterinės operacijos.
Darbuotojas, kuriam pavestas dokumentų formavimas, privalo nuodugniai patikrinti, ar yra visi memorialiniuose orderiuose nurodyti priedai.
199. m...................... mėn....... d. buhalteriniai dokumentai
Memorialinių dokumentų suma ............................... Lt....... ct;
(skaitmenimis)
Iš jų laikomi atskirose bylose:
indėlių operacijų ir individualių
skolininkų paskolų dokumentų ................. Lt......... ct;
tauriųjų metalų ir užsienio
valiutos operacijų dokumentų................ Lt........ ct;
banko vidaus sąskaitų
operacijų dokumentų..................... Lt......... ct;
Nebalansinių sąskaitų pajamų dokumentų suma................... Lt........... ct;
Iš jų laikomi atskiroje byloje:
tauriųjų metalų ir užsienio
valiutos operacijų dokumentų....................... Lt........ ct;
Nebalansinių sąskaitų išlaidų dokumentų suma.................... Lt......... ct;
Iš jų laikomi atskiroje byloje:
tauriųjų metalų ir užsienio
valiutos operacijų dokumentų......................... Lt................ ct;
Dokumentus suformavo ......................................................
(parašas)
Su buhalterinės apskaitos
apyvartų suvestine sutikrinta:
Vyriausiasis finansininkas ...................................................
(Vyriausiasis buhalteris) (parašas)
8.4. Praėjusios dienos dokumentai minėta tvarka turi būti suformuoti ir susiūti ne vėliau kaip kitą darbo dieną.
8.5. Dokumentai, kurie turi būti saugomi ilgesnį laiką arba atskirai nuo kitų, kad būtų patogiau revizijų metu, sudedami į atskirus aplankus. Tokia tvarka saugomi:
e) kasos dokumentai.
Į aplanką su indėlių ir individualių skolininkų paskolų operacijų memorialiniais dokumentais dedami kasos pajamų ir išlaidų orderių originalai su visais jų priedais, taip pat iš kitų bankų gauti mokamieji dokumentai. Šie dokumentai paprastai formuojami kasdien, dokumentų skaičius ir jų bendroji suma įrašomi aplanko lape, patvirtinant šį įrašą dokumentus formavusio darbuotojo ir vyriausiojo finansininko (vyriausiojo buhalterio), jo pavaduotojo arba apskaitos skyriaus viršininko parašais, o kasos dokumentų – taip pat ir kasos vedėjo parašu. Taip formuoti leidžiama, atsižvelgiant į jų kiekį, kiekvienos dekados, kiekvieno mėnesio arba visų metų dokumentus.
Kitų trijų grupių aplankuose, drauge su memorialiniais dokumentais, laikomi dokumentų, koresponduojančių su kasos sąskaita, originalai, kuriais remiantis buvo sudaryti kasos orderiai (sąskaitos, darbo užmokesčio žiniaraščiai, įsakymai, pareiškimai ir pan.). Šie dokumentai formuojami į aplankus kasdien, kiekvieną dekadą, kiekvieną mėnesį arba už visus metus.
Į aplanką su tauriųjų metalų ir užsienio valiutos operacijų ir atsiskaitymų užsienio valiuta dokumentais dedami taip pat gauti iš kitų bankų šių operacijų mokamieji dokumentai.
Ilgo saugojimo dokumentų aplankuose turi būti įdedami kiekvienos dienos intarpai, nurodant kiekvienos balansinės sąskaitos debeto ir kredito, o aplanko viršelyje – visų kiekvienos balansinės sąskaitos dokumentų debeto ir kredito sumas, sutikrintas su buhalterinės apskaitos duomenimis.
8.6. Į bendrą memorialinių dokumentų aplanką (o indėlių ir individualių skolininkų paskolų – į bendrą kasos dokumentų aplanką) dedami atskirai saugomų dokumentų nuorašai arba pažymos apie kiekvienos balansinės sąskaitos ir kiekvienos nebalansinės sąskaitos dokumentų sumas, kurių originalai laikomi atskiruose aplankuose.
8.7. Darbuotojai, kuriems pavesta saugoti dokumentus dienos metu, juos surinkti, formuoti ir suskaičiuoti, privalo rūpintis visišku jų saugumu. Jie neturi teisės leisti kitiems darbuotojams be vyriausiojo finansininko (vyriausiojo buhalterio) arba jo pavaduotojo leidimo žiūrinėti dokumentus.
8.8. Kad dokumentai, pagal kuriuos banko įstaigos gaisro ar kitos stichinės nelaimės atveju galėtų atstatyti savo apskaitos duomenis, būtų išsaugoti, vertybių saugyklose arba nedegamosiose spintose turi būti laikomi: praėjusių metų metinė apyskaita ir paskutinio praėjusio mėnesio balansas su visais priedais; einamojo mėnesio apyvartų ir likučių suvestinės, kasos žurnalai ir kasdieniniai balansai; asmeninių sąskaitų einamojo mėnesio paskutinės dienos likučių patikrinamieji žiniaraščiai; indėlininkų asmeninės sąskaitos; paskutiniųjų dvylikos mėnesių kasos dokumentai; einamojo mėnesio memorialiniai dokumentai; pastatų, statinių, ūkinio inventoriaus, mažaverčio inventoriaus žurnalai.
Geležinėse spintose, skryniose arba dėžėse, kurios yra saugomose patalpose, turi būti laikoma: asmeninių sąskaitų (išskyrus indėlių asmenines sąskaitas) kartotekos, kiti operaciniai žurnalai, knygos, parašų ir antspaudo pavyzdžių kortelės, gautų inkasuoti dokumentų kartotekos, paskolų sutarčių ir terminuotų pasižadėjimų kartotekos.
8.9. Visi emisinių operacijų dokumentai, kuriais remiantis buvo padaryti buhalteriniai įrašai balansinėse ir nebalansinėse sąskaitose, laikomi chronologine tvarka atskiruose aplankuose suformuoti atsižvelgiant į dokumentų kiekį – mėnesio, ketvirčio arba visų metų.
8.10. Visa kita buhalterinės apskaitos dokumentacija (praėjusiųjų mėnesių asmeninės sąskaitos ir kt.) iki perdavimo į banko archyvą turi būti laikoma buhalterijos einamajame archyve. Jis turi būti įrengtas izoliuotose patalpose su lentynomis arba spintomis.
Archyvą turi tvarkyti banko vadovo specialiai paskirtas darbuotojas, atsakingas už dokumentų saugojimą.
8.11. Žinias iš dokumentų, laikomų vertybių saugykloje, buhalterijoje ir einamajame archyve, banko darbuotojai gali imti leidus kasininkui, atsakingam už dokumentų saugojimą, arba archyvą tvarkančiam darbuotojui, pagal vyriausiojo finansininko (vyriausiojo buhalterio) arba jo pavaduotojo pasirašytus reikalavimus. Banko darbuotojas, gavęs leidimą žinioms iš dokumentų imti, turi jais naudotis dalyvaujant kasininkui arba archyvą tvarkančiam darbuotojui. Pastarieji privalo žiūrėti, kad imantieji žinias asmenys nepadarytų dokumentuose jokių ištaisymų ir įrašų arba nesugadintų jų.
8.12. Memorialiniai dokumentai iš vertybių saugyklos arba einamojo archyvo išduodami remiantis vyriausiojo finansininko (vyriausiojo buhalterio) raštišku leidimu. Dokumentai turi būti grąžinti į saugyklą arba einamąjį archyvą iki darbo dienos pabaigos.
8.13. Memorialiniai dokumentai iš aplankų išimami tik raštiškai reikalaujant teisėsaugos institucijoms ir banko vadovui leidus.
Išimant dokumento originalą, dviem egzemplioriais surašomas aktas arba protokolas, kurį pasirašo banko vadovas arba jo pavaduotojas, vyriausiasis finansininkas (vyriausiasis buhalteris) ir atstovas įstaigos, kuriai išimamas dokumentas. Akte arba protokole turi būti tiksliai nurodyta, kieno reikalavimu ir leidimu ir koks konkrečiai dokumentas išimamas. Antrasis akto arba protokolo egzempliorius įteikiamas minėtam atstovui. Jeigu išimtasis dokumentas siunčiamas paštu, aktas arba protokolas surašomas be įstaigos, atsiuntusios reikalavimą dokumentui išimti, atstovo parašo, ir prie akto arba protokolo pridedamas pašto kvitas apie dokumento įvertintu laišku išsiuntimą.
Vietoj išimtojo dokumento originalo įdedama vyriausiojo finansininko (vyriausiojo buhalterio) patvirtinta jo kopija, pirmasis akto arba protokolo egzempliorius ir dokumentui išimti reikalavimas, kuriame pasirašė originalą gavęs atstovas. Apie išėmimą vyriausiasis finansininkas (vyriausiasis buhalteris) pažymi dokumentų aplanko viršelyje ir pasirašo.
Kai iš karto išimami tų pačių metų keli memorialiniai dokumentai, dviem egzemplioriais surašomas vienas aktas arba protokolas, nurodant jame visus išimtuosius dokumentus. Vieno tokių dokumentų vietoje įdedama jo kopija, reikalavimas išimti dokumentus ir pirmasis akto arba protokolo egzempliorius. Vietoj kitų išimtų dokumentų lieka jų kopijos. Jose nurodoma vieta, kurioje saugomi dokumentų išėmimo reikalavimas ir aktas arba protokolas.
9. Čekių, kvitų ir indėlių knygelių apskaita ir naudojimas
9.1. Lietuvos Respublikos bankuose turi būti kontroliuojama, kaip apskaitomos ir naudojamos čekių, kvitų ir indėlių knygelės.
9.2. Gautos banke čekių, kvitų ir indėlių knygelės užpajamuojamos ir apskaitomos nebalansinėje sąskaitoje „Griežtos apskaitos blankai“. Knygelės saugomos vertybių saugykloje.
9.3. Čekių knygelių išdavimas:
9.3.1. Čekių knygelės išduodamos sąskaitų banke savininkams, remiantis jų raštiškais atitinkamos formos prašymais, pasirašytais pareigūnų, įgaliotų disponuoti sąskaita.
Klientui pageidaujant, iš karto galima išduoti kelias čekių knygeles, laikantis čekių numerių eilės nuoseklumo.
Prašymą čekių knygelei gauti klientas vienu egzemplioriumi pateikia sąskaitą tvarkančiam apskaitos darbuotojui. Pastarasis patikrina, ar tinkamai užpildytas prašymas, ar parašai ir antspaudas jame atitinka turimus pavyzdžius, pasirašo leidimą čekių knygelei išduoti ir atiduoda prašymą kartu su talonu į kasą.
Prašyme ir jo talone kasininkas pažymi išduodamos knygelės čekių numerius (nuo – iki). Knygelę su prašymu atiduoda kliento sąskaitą tvarkančiam apskaitos darbuotojui, kuris pasirašo kasoje liekančiame talone.
Apskaitos darbuotojas patikrina, ar visi čekių blankai yra knygelėje. Visuose čekiuose įrašo arba kliento spaudu atspausdina sąskaitos savininko pavadinimą, adresą, jo sąskaitos banke numerį, įrašo čekių numerius į kliento parašų ir antspaudo pavyzdžių kortelę ir atiduoda prašymą darbuotojui, kontroliuojančiam kasos išlaidų operacijas. Kontrolierius įrašo čekių numerius jo turimame kliento parašų ir antspaudo pavyzdžių kortelės egzemplioriuje. Po to prašymas ir čekių knygelė grąžinami į kasą.
Kasininkas patikrina, ar visi čekiai yra knygelėje, patvirtina tai savo parašu talone ir grąžina jį kliento sąskaitą tvarkančiam darbuotojui, kad nurašytų knygelę iš nebalansinės sąskaitos „Griežtos apskaitos blankai“.
9.3.2. Nustatytą čekių knygelės kainą jos gavėjas sumoka kasoje. Kasininkas, prieš išduodamas knygelę, sutikrina gavėjo parašą su jo parašo pavyzdžiu prašyme ir atiduoda ją gavėjui, kuris pasirašo prašyme. Gautoji už čekių knygeles mokesčio bendroji suma dienos pabaigoje įrašoma į banko sąskaitą „Kitos pajamos“. Prie kasos pajamų orderio pridedami išduotų per dieną prašymų čekių knygelėms gauti talonai.
9.3.3. Čekių knygelėse būtinus rekvizitus galima užpildyti centralizuota tvarka kasoje.
Jeigu būtinus rekvizitus čekių knygelėse užpildo klientų sąskaitas tvarkantys darbuotojai, jiems galima pavesti išduoti knygeles klientams ir priimti mokestį už jas. Tokiu atveju priimtas per dieną sumas apskaitos darbuotojai dienos pabaigoje atiduoda į kasą.
9.4. Kvitų blankų knygelių naudojimas:
9.4.1. Banko kvitų gryniesiems pinigams į sąskaitas priimti blankų knygeles operacinės dienos pradžioje kasininkas išduoda atsiskaitytinai apskaitos darbuotojams, atsižvelgiant į tos dienos knygelių poreikį. Kiekvienos išduodamos knygelės blankas pažymimas banko spaudu.
Išduotų apskaitos darbuotojams knygelių apskaitą specialioje knygoje tvarko kasininkas, atsakingas už jų saugojimą.
9.4.2. Apskaitos darbuotojai, užbaigę dienos operacijas ir sutikrinę apyvartas su kasos duomenimis, knygelių viršeliuose pažymi išnaudotų ir sugadintų kvitų skaičių ir numerius.
Sugadinti kvitai nuvertinami kryžmai juos perbraukiant.
9.4.3. Banko buhalterija, remdamasi įrašais kasininko tvarkomoje išduotų knygelių apskaitos knygoje, išrašo sąskaitos „Griežtos apskaitos blankai“ nebalansinį visų iš kasos per dieną išduotų kvitų knygelių išlaidų orderį.
9.4.4. Vyriausiojo finansininko (vyriausiojo buhalterio) pavedimu vienas iš buhalterijos darbuotojų tvarko kvitų blankų panaudojimo apskaitos knygą, kurioje yra skiltys: „Apskaitos darbuotojų, gavusių kvitų knygeles, pavardės“, „Kvitų blankų formos numeriai“, „Gauta“, „Išnaudota“, „Sugadinta“, „Likutis“. Įrašai šioje knygoje daromi kasdien, nurodant kvitų blankų skaičių.
Minėtoje knygoje duomenys įrašomi remiantis skiltyje „Gauta“ – kasininko įrašais specialioje išduotų kvitų knygelių apskaitos knygoje ir nebalansinių išlaidų orderiu; skiltyje „Išnaudota“ – pajamų kasininko pažyma, numatyta „Laikinų kasos darbo bankų įstaigose taisyklių“ 4 priede. Be to, skiltyje „Išnaudota“ įrašams naudojami nebalansiniai orderiai užpajamuoti vertybes ir dokumentus, kurių priėmimas patvirtinamas išduodant įnešėjui kvitą. Skiltis „Sugadinta“ užpildoma tada, kai jau išnaudoti visi tos knygelės kvitų blankai, remiantis apskaitos darbuotojų pateiktais nuvertintais sugadintais kvitais, įrašytais knygelių viršeliuose.
9.4.5. Nebalansinis išlaidų orderis, pajamų kasininko pažyma ir kvitų knygelės kartu su jų naudojimo apskaitos knyga kasdien perduodami vyriausiajam finansininkui (vyriausiajam buhalteriui), jo pavaduotojui arba apskaitos skyriaus viršininkui, kuris patikrina įrašus ir pasirašo.
Patikrinus įrašus minėtoje knygoje, nevisiškai išnaudotos knygelės, taip pat sugadinti kvitai grąžinami apskaitos darbuotojams, kurie iki kitos darbo dienos privalo juos saugoti geležinėse spintose arba dėžėse kartu su kitais apskaitos dokumentais.
9.4.6. Knygelių, kurių visi kvitai išnaudoti, viršeliai ir jose esantys sugadintieji kvitų blankai pridedami prie sąskaitos „Griežtos apskaitos blankai“ nebalansinio išlaidų orderio. Jeigu tą dieną šios sąskaitos išlaidų apyvartos nebuvo, išnaudotų knygelių viršeliai su sugadintais kvitais įsiuvami kasos dokumentuose po kitų nebalansinių išlaidų orderių. Vyriausiasis finansininkas (vyriausiasis buhalteris), tvirtindamas įrašus tos dienos kasos dokumentų aplanko viršelyje, privalo įsitikinti, kad juose yra viršeliai visų kvitų knygelių, kurios baigtos naudoti tą dieną, ir sugadintieji blankai, kurių numeriai įrašyti knygelių viršeliuose.
9.4.7. Kiekvieno apskaitos darbuotojo turimus neišnaudotus kvitų blankus su jų naudojimo apskaitos knygos duomenimis vyriausiasis finansininkas (vyriausiasis buhalteris) sutikrina periodiškai ir būtinai kiekvieno mėnesio pirmąją dieną. Apie tai įrašo knygoje.
9.4.8. Vakarinių kasų kontrolieriams arba kasininkams, dirbantiems su kontroliniais kasos aparatais, kvitų knygelės išduodamos atsiskaitytinai. Jos nurašomos iš nebalansinės sąskaitos „Griežtos apskaitos blankai“ ir įrašomos į nebalansinę sąskaitą „Išsiųsti ir išduoti atsiskaitytinai įvairūs dokumentai ir vertybės“, atidarant kvitų knygeles gavusiems kontrolieriui arba kasininkui atskiras asmenines sąskaitas. Iš jų knygelės nurašomos, išnaudojus visus kvitų blankus. Prie nebalansinio išlaidų orderio pridedami sugadinti kvitai ir išnaudotų knygelių viršeliai su vyriausiojo finansininko (vyriausiojo buhalterio) patikrinimo įrašu.
9.5. Indėlių knygelių naudojimas:
9.5.1. Buhalteriui, tvarkančiam indėlininkų sąskaitas, kasa kasdien išduoda indėlių knygelių avansą. Knygelės išduodamos remiantis vyriausiojo finansininko (vyriausiojo buhalterio), jo pavaduotojo arba apskaitos skyriaus viršininko pasirašytu reikalavimu. Gavęs indėlių knygeles buhalteris pasirašo reikalavime.
9.5.2. Indėlių knygelės, išduotos indėlininkams arba atiduotos į kasą saugoti, kol atvyks indėlininkas, kasdien, pasibaigus operacijoms, nurašomos iš nebalansinės sąskaitos „Griežtos apskaitos blankai“. Nebalansinį išlaidų orderį kontroliniu parašu tvirtina vyriausiasis finansininkas (vyriausiasis buhalteris), jo pavaduotojas arba apskaitos skyriaus viršininkas, kuris sutikrina nurašomų knygelių kiekį su tą dieną atidarytų indėlininkams asmeninių sąskaitų ir jiems išduotų naujų knygelių, jas keičiant skaičiumi. Nenaudotos knygelės atiduodamos kasininkui, kuris grąžina buhalteriui jo gautų indėlių knygelių avanso pakvitavimą.
______________