LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINĖ PAMINKLOSAUGOS KOMISIJA
N U T A R I M A S
DĖL LIETUVOS ARCHEOLOGINIŲ VERTYBIŲ APSAUGOS IR TYRIMŲ FINANSAVIMO
2004 m. kovo 12 d. Nr. N-3
Vilnius
Valstybinė paminklosaugos komisija apsvarstė archeologinio paveldo apsaugos, archeologinių tyrimų bei jų finansavimo problemas.
Europos archeologijos paveldo apsaugos konvencija, kurią Lietuva ratifikavo 1999 metais, nustato, jog „kiekviena šalis įsipareigoja pasirūpinti, kad valstybinė, regioninė ir vietinė valdžia pagal savo kompetenciją suteiktų finansinę paramą archeologiniams tyrimams“. Kasmet Lietuvoje išduodama apie 140 leidimų vykdyti archeologijos tyrimus, tačiau jie yra finansuojami tik iš KVAD lėšų arba paminklų savininkų pinigais. Pastaraisiais metais Lietuvos aukštosios mokyklos (išskyrus Vilniaus universitetą), Lietuvos istorijos institutas visiškai neskiria lėšų mokslinėms archeologinėms ekspedicijoms, t. y. valstybė nefinansuoja jokios mokslinės archeologinių tyrimų programos.
Jau kelerius metus Lietuvos archeologai kasinėja tik už Kultūros vertybių apsaugos departamento „Apsaugos tikslais tiriamų archeologijos vertybių programos“ lėšas. Tai reiškia, kad yra tiriami tik nykstantys, privatizuojami ar naikinami paminklai. Tokių paminklų daugėja, tačiau lėšos „Apsaugos tikslais tiriamų archeologijos vertybių programai“ išlieka tos pačios (370 000 Lt), nors nuo 2002 metų programinis KVAD biudžetas didėja.
Europos archeologijos paveldo apsaugos konvencijos 3 str. nustato, kad, „siekdama išsaugoti archeologijos paveldą ir užtikrinti mokslinę archeologinių tyrimų reikšmę, kiekviena šalis įsipareigoja kasinėjimų ir kitokios archeologinės veiklos kontrolės bei priežiūros procedūras taikyti taip, kad būtų užkirstas kelias bet kokiam neteisėtam archeologijos paveldo objektų kasinėjimui ar perkėlimui“. Valstybinė paminklosaugos komisija atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvoje, ypač šiaurės rytuose, naudojant šiuolaikinę paieškos įrangą (metalo detektorius), pasipelnymo tikslais grobstomi archeologijos paminklai. Nors atitinkamos valstybės institucijos ir mokslinės įstaigos kaupia informaciją apie tokius vandalizmo atvejus, tačiau nė vienas jų iki šiol nėra išaiškintas, o nusikaltimą padarę asmenys nenubausti.
Valstybinė paminklosaugos komisija pažymi, kad Lietuvoje neveikia Europos archeologijos paveldo apsaugos konvencijos nuostata, reikalaujanti siekti suderinti atitinkamus archeologijos reikalavimus su plėtros planais. Archeologai ir miestų bei regionų planuotojai tarpusavyje nesikonsultuoja. Todėl negalima laiku keisti neigiamą poveikį archeologijos paveldui turinčių plėtros planų, nepakanka laiko bei lėšų moksliniams vietovės tyrimams. Dažnai miestuose archeologiniai tyrinėjimai vyksta statybų metu, stabdo jų tempą, todėl archeologai negali deramai atlikti savo darbo, dažniausiai yra kaltinami, kad trukdo atlikti numatytus darbus.
Atsižvelgusi į Europos archeologijos paveldo apsaugos konvencijos nuostatas, Valstybinė paminklosaugos komisija 2000 m. savo sprendime „Dėl archeologijos vertybių apsaugos“ rekomendavo Kultūros vertybių apsaugos departamentui nuo 2001 m. leisti tęstinį (periodinį) mokslinį leidinį „Archeologijos paminklai“, kuriame būtų publikuojami archeologijos vertybių tyrimų (iš apsaugos ir apskaitos programų) rezultatai. KVAD patvirtino redakcinę kolegiją (pirmininkas dr. E. Svetikas, buvęs Valstybinės paminklosaugos komisijos narys), buvo numatyta lėšų, tačiau leidinys nebuvo pradėtas rengti spaudai.
Valstybinė paminklosaugos komisija nutaria:
1. Atkreipti Švietimo ir mokslo ministerijos dėmesį į tai, kad Lietuvos aukštosios mokyklos ir Lietuvos istorijos institutas beveik visiškai neskiria lėšų mokslinėms archeologinėms ekspedicijoms.
2. Siūlyti Kultūros vertybių apsaugos departamentui:
2.1. priklausomai nuo to, kiek didėja KVAD programinis biudžetas, didinti lėšas ir „Apsaugos tikslais tiriamų archeologijos vertybių programai“;
2.2. sudaryti naują tęstinio leidinio „Archeologijos paminklai“ (kitas pavadinimas „Archeologinių tyrinėjimų medžiaga“) redakcinę kolegiją ir rengti šį leidinį spaudai;
3. Prašyti Kultūros vertybių apsaugos departamentą ir savivaldos institucijas, kad archeologai dalyvautų plėtros komisijų darbe.
4. Prašyti teisėsaugos institucijų imtis efektyvesnių priemonių, kad būtų užkirstas kelias archeologijos paminklų grobstymui.