LIETUVOS RESPUBLIKOS

Į S T A T Y M A S

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUDŽIAMOJO, BAUDŽIAMOJO PROCESO IR PATAISOS DARBŲ KODEKSŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO

 

1991 m. gruodžio 3 d. Nr. I-2061

Vilnius

 

Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba nutaria:

I. Padaryti 1961 m. birželio 26 d. patvirtintame Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse (Žin., 1961, Nr. 18-147; 1962, Nr. 11-97; 1965, Nr. 8-69; 1969, Nr. 36-343; 1973, Nr. 15-132, Nr. 36-331; 1977, Nr. 9-107; 1980, Nr. 21-298; 1982, Nr. 34-366, Nr. 36-400; 1984, Nr. 6-66; 1985, Nr. 18-207; 1986, Nr. 18-184; 1988, Nr. 11-76; 1990, Nr. 31-740) šiuos pakeitimus ir papildymus:

1. 81 straipsnio antrojoje dalyje po žodžių „narkotinių priemonių grobimas sunkinančiomis aplinkybėmis(2322 straipsnio 2 ir 3 dalys)“ įrašyti žodžius „neteisėtas šaunamojo ginklo, šaudmenų ir sprogstamųjų medžiagų nešiojimas, laikymas, įgijimas, gaminimas, realizavimas ir perdavimas sunkinančiomis aplinkybėmis (234 straipsnio 2 dalis)“, o po žodžių „šaunamojo ginklo, šaudmenų ar sprogstamųjų medžiagų grobimas (2341 straipsnis)“ įrašyti žodžius „nusikalstamų grupių ginklavimas (2344 straipsnis).“

2. 24 straipsnio:

1) pirmąją dalį išdėstyti taip:

„Kaip išimtinę bausmę leidžiama taikyti mirties bausmę – sušaudymą – tik už baigtą tyčinį nužudymą sunkinančiomis aplinkybėmis, numatytą šio kodekso ypatingosios dalies 105 straipsnyje.“;

2) antrosios dalies antrąjį sakinį išdėstyti taip:

„Mirties bausmė negali būti vykdoma asmeniui, tapusiam nepakaltinamu priėmus nuosprendį, taip pat moteriai, tapusiai nėščia arba turinčiai kūdikį.“

3. 26 straipsnio pirmosios dalies 2 punkte po žodžių „taip pat jų grobimą sunkinančiomis aplinkybėmis (2322 straipsnio 2 ir 3 dalys)“ įrašyti žodžius „neteisėtą šaunamojo ginklo, šaudmenų ir sprogstamųjų medžiagų nešiojimą, laikymą, įgijimą, gaminimą, realizavimą ir perdavimą sunkinančiomis aplinkybėmis (234 straipsnio 2 dalis)“, o po žodžių „šaunamojo ginklo, šaudmenų ar sprogstamųjų medžiagų grobimą sunkinančiomis aplinkybėmis (2341 straipsnio 2 ir 3 dalys)“ įrašyti žodžius „nusikalstamų grupių ginklavimą (2344 straipsnis)“.

4. 54, 541 ir 542 straipsnius išdėstyti taip:

54 straipsnis.     Lygtinis atleidimas nuo bausmės prieš terminą ar bausmės pakeitimas švelnesne bausme

Asmenims, nuteistiems laisvės atėmimu, lygtinai nuteistiems laisvės atėmimu privalomai įtraukiant į darbą, nutrėmimu, ištrėmimu, pataisos darbais arba pasiuntimu į drausmės batalioną, arba į auklėjimo-darbo profilaktoriumą, taip pat asmenims, lygtinai paleistiems iš laisvės atėmimo vietų pagal šio kodekso 542 straipsnį, išskyrus asmenis, paminėtus šio kodekso 541 straipsnyje, gali būti taikomas lygtinis atleidimas nuo bausmės prieš terminą arba neatliktoji bausmės dalis pakeista švelnesne bausme.

Lygtinis atleidimas nuo bausmės prieš terminą arba neatliktosios bausmės dalies pakeitimas švelnesne bausme gali būti taikomas nuteistajam tik tuo atveju, jeigu jis pavyzdingu elgesiu ir sąžiningu darbu įrodė, kad pasitaisė.

Lygtinį atleidimą nuo bausmės prieš terminą ir neatliktosios bausmės dalies pakeitimą švelnesne bausme nuteistajam taiko jo bausmės atlikimo vietos teismas pagal organo, kurio žinioje yra bausmės vykdymas, teikimą, o asmenims, lygtinai nuteistiems laisvės atėmimu privalomai įtraukiant į darbą, ir darbingiems asmenims, lygtinai paleistiems iš laisvės atėmimo vietų, - pagal bendrą organo, kurio žinioje yra bausmės vykdymas, ir nuteistojo darbo vietos administracijos teikimą.

Lygtinis atleidimas nuo bausmės prieš terminą arba neatliktosios bausmės dalies pakeitimas švelnesne bausme gali būti taikomas nuteistiesiems faktiškai atbuvus ne mažiau kaip pusę paskirto bausmės laiko, išskyrus šio straipsnio penktojoje dalyje numatytus atvejus.

Asmenims, nuteistiems laisvės atėmimu iki penkerių metų įskaitytinai už nusikaltimą, padarytą dėl neatsargumo, lygtinis atleidimas nuo bausmės prieš terminą arba neatliktosios bausmės dalies pakeitimas švelnesne bausme gali būti taikomas jiems faktiškai atbuvus ne mažiau kaip vieną trečdalį paskirto bausmės laiko.

Asmenims, nuteistiems už tyčinį nusikaltimą laisvės atėmimu nuo trejų iki dešimties metų įskaitytinai, lygtinis atleidimas nuo bausmės prieš terminą arba neatliktosios bausmės dalies pakeitimas švelnesne bausme gali būti taikomas jiems faktiškai atbuvus ne mažiau kaip du trečdalius paskirto bausmės laiko.

Asmenims:

1) nuteistiems už tyčinį nusikaltimą laisvės atėmimu daugiau kaip dešimčiai metų;

2) nuteistiems už valstybinio ar visuomeninio turto grobimą itin stambiu mastu (95 straipsnis), išskyrus plėšimo būdu; prievartavimą valstybinio ar visuomeninio turto sunkinančiomis aplinkybėmis (96 straipsnio 3 dalis); prievartavimą sunkinančiomis aplinkybėmis (150 straipsnio 3 dalis); narkotinių priemonių grobimą sunkinančiomis aplinkybėmis (2322 straipsnio 2 dalis), išskyrus plėšimo būdu; radioaktyviųjų medžiagų grobimą (2342 straipsnis) – lygtinis atleidimas nuo bausmės prieš terminą arba neatliktosios bausmės dalies pakeitimas švelnesne bausme gali būti taikomas jiems faktiškai atbuvus tris ketvirtadalius paskirtojo bausmės laiko.

Asmenims:

1) bausmės atlikimo metu padariusiems laisvės atėmimo vietose tyčinį nusikaltimą, už kurį jie nuteisti laisvės atėmimu;

2) nuteistiems už banditizmą (75 straipsnis); veiksmus, kuriais dezorganizuojamas laisvės atėmimo įstaigų darbas (76 straipsnis); plėšimą, turint tikslą užvaldyti valstybinį ar visuomeninį turtą, sunkinančiomis aplinkybėmis (92 straipsnio 2 dalis); valstybinio ar visuomenino turto grobimą itin stambiu mastu (95 straipsnis), padarytą plėšimo būdu; tyčinį nužudymą (104 straipsnis); tyčinį sunkų kūno sužalojimą sunkinančiomis aplinkybėmis (111 straipsnio 2 dalis); plėšimą sunkinančiomis aplinkybėmis (148 straipsnio 2 ir 3 dalys); chuliganizmą sunkinančiomis aplinkybėmis (225 straipsnio 3 dalis); narkotinių priemonių grobimą (2322 straipsnis), padarytą plėšimo būdu; neteisėtą šaunamojo ginklo, šaudmenų ir sprogstamųjų medžiagų nešiojimą, laikymą, įgijimą, gaminimą, realizavimą ir perdavimą sunkinančiomis aplinkybėmis (234 straipsnio 2 dalis); šaunamojo ginklo, šaudmenų ar sprogstamųjų medžiagų grobimą (2341 straipsnis), padarytą plėšimo būdu; nusikalstamų grupių ginklavimą (2344 straipsnis) – lygtinis atleidimas nuo bausmės prieš terminą arba neatliktosios bausmės dalies pakeitimas švelnesne bausme gali būti taikomas jiems faktiškai atbuvus keturis penktadalius paskirtojo bausmės laiko.

Lygtinai atleidus nuo bausmės prieš terminą arba pakeitus bausmę švelnesne bausme, nuteistasis gali būti taip pat atleistas nuo papildomų bausmių – nutrėmimo, ištrėmimo, atėmimo teisės eiti tam tikras pareigas arba dirbti tam tikrą darbą.

Pakeičiant neatliktąją laisvės atėmimo bausmės dalį nutrėmimu,ištrėmimu arba pataisos darbais, šios bausmės skiriamos laikantis terminų, kurie įstatymo nustatyti šių rūšių bausmėms ir neturi viršyti neatbūto laisvės atėmimo laiko.

Jeigu asmuo, lygtinai atleistas nuo bausmės prieš terminą, per neatliktosios bausmės dalies laiką padaro naują nusikaltimą, teismas skiria jam bausmę pagal šio kodekso 43 straipsnyje numatytas taisykles.

 

541 straipsnis.     Lygtinio atleidimo nuo bausmės prieš terminą ir bausmės pakeitimo švelnesne bausme netaikymas

Lygtinis atleidimas nuo bausmės prieš terminą ir neatliktosios bausmės dalies pakeitimas švelnesne bausme netaikomas:

1) itin pavojingam recidyvistui;

2) asmeniui, nuteistam už itin pavojingą valstybinį nusikaltimą;

3) asmeniui, nuteistam už tyčinį nužudymą sunkinančiomis aplinkybėmis (105 straipsnis); išžaginimą (118 straipsnis); įkaitų paėmimą (1311 straipsnis); kėsinimąsi į policininko ar policijos rėmėjo gyvybę (2031 straipsnis); orlaivio nuvarymą (2492 straipsnis);

4) asmeniui, kuriam mirties bausmė pakeista įkalinimu iki gyvos galvos;

5) asmeniui, kuris, neatlikęs viso teismo paskirtojo bausmės laiko, buvo anksčiau atleistas lygtinai nuo bausmės prieš terminą arba lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietos ir vėl padarė tyčinį nusikaltimą neatliktosios bausmės dalies metu;

6) asmeniui, kuriam nepanaikintas priverstinis gydymas nuo alkoholizmo arba narkomanijos, taip pat neatlikusiam viso venerinės ligos gydymo kurso.

 

542 straipsnis. Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų

Asmenims, atliekantiems bausmę laisvės atėmimo vietose, jeigu įmanoma juos toliau taisyti neizoliuotus nuo visuomenės, bet prižiūrimus, gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų.

Lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų taiko teismas tos vietos, kur nuteistasis atlieka bausmę, pagal organo, kurio žinioje yra bausmės vykdymas, teikimą, esant nuteistojo įsipareigojimui pavyzdingu elgesiu ir sąžiningu darbu įrodyti, kad jis pasitaisys.

Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų gali būti taikomas:

1) asmenims, nuteistiems laisvės atėmimu iki penkerių metų įskaitytinai už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, nepilnamečiams, nėščioms moterims, taip pat moterims, turinčioms vaikų iki 7 metų arba du ir daugiau nepilnamečių vaikų (jei iš tų moterų neatimtos motinystės teisės), jeigu jų padaryti nusikaltimai nepaminėti šio kodekso 54 straipsnio septintosios dalies 2 punkte ir aštuntojoje dalyje, jiems faktiškai atbuvus ne mažiau kaip vieną trečdalį paskirtosios bausmės laiko;

2) asmenims, nuteistiems iki dešimties metų įskaitytinai, jiems faktiškai atbuvus ne mažiau kaip pusę paskirtosios bausmės laiko;

3) asmenims, nuteistiems daugiau kaip dešimčiai metų, jiems faktiškai atbuvus ne mažiau kaip du trečdalius paskirtosios bausmės laiko;

4) asmenims, nuteistiems už nusikaltimus, paminėtus šio kodekso 54 straipsnio septintosios dalies 2 punkte ir aštuntojoje dalyje, taip pat itin pavojingiems recidyvistams, jiems faktiškai atbuvus ne mažiau kaip tris ketvirtadalius paskirtosios bausmės laiko.

Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų netaikomas asmenims, paminėtiems šio kodekso 541 straipsnio 2–6 punktuose.

Darbingi asmenys, lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų, per penkiolika dienų nuo paleidimo momento privalo įsidarbinti arba užsiregistruoti darbo biržoje ir pranešti apie tai bausmę vykdančiam organui.

Teismas, lygtinai paleisdamas asmenį iš laisvės atėmimo vietos, nustato vieną arba kelias iš šių pareigų:

1) uždraudimą išeiti iš namų tam tikru laiku, jei tai nesusiję su darbu;

2) uždraudimą lankytis tam tikrose vietose, jei tai nesusiję su darbu;

3) uždraudimą be leidimo išvykti už gyvenamosios vietos rajono ribų daugiau kaip septynioms paroms;

4) registravimąsi bausmę vykdančiame organe nuo vieno iki keturių kartų per mėnesį.

Lygtinai paleistam iš laisvės atėmimo vietos asmeniui, jeigu jis sutinka, teismas gali šio straipsnio šeštojoje dalyje numatytas pareigas pakeisti piniginiu užstatu, kuris turi būti įmokėtas į teismo sąskaitą, nuo penkių tūkstančių iki penkiolikos tūkstančių rublių.

Jeigu lygtinai paleistas darbingas asmuo vengia dirbti arba sistemingai ar itin piktybiškai pažeidinėja darbo drausmę, taip pat jeigu lygtinai paleistasis asmuo sistemingai arba itin piktybiškai pažeidinėja viešąją tvarką arba jam nustatytas pareigas, jis pagal teismo nutartį siunčiamas atlikti likusią laisvės atėmimo bausmės dalį. Jei siunčiamas atlikti likusią laisvės atėmimo bausmės dalį asmuo yra įmokėjęs į teismo sąskaitą piniginį užstatą, tai šis tampa valstybės nuosavybe. Asmeniui, įvykdžiusiam visas lygtinio paleidimo sąlygas, pasibaigus paskirtos bausmės laikui, piniginis užstatas grąžinamas ne vėliau kaip per penkiolika dienų.

Jeigu asmuo, lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietos, per neatliktosios bausmės dalies laiką padaro naują nusikaltimą, teismas skiria jam bausmę pagal šio kodekso 43 straipsnyje numatytas taisykles.“

5. Iš 62 straipsnio pirmosios dalies sankcijos išbraukti žodžius „arba mirties bausme su turto konfiskavimu“.

6. 64 straipsnio antrąją dalį pripažinti netekusia galios.

7. 65 straipsnio antrąją dalį pripažinti netekusia galios.

8. 66 straipsnį išdėstyti taip:

66 straipsnis. Diversija

Sprogdinimai, padegimai arba kitokie veiksmai, kuriais siekiama sunaikinti žmones, padaryti kūno sužalojimus ar kitaip pakenkti sveikatai, sunaikinti įmones, susisiekimo kelius bei priemones, naftos, dujų, elektros energijos tiekimo linijas, ryšių priemones arba kitą valstybinį ar visuomeninį turtą, turint tikslą susilpninti Lietuvos valstybę, taip pat veiksmai, kuriais siekiama sukelti masinius apnuodijimus, skleisti epidemijas ar epizootijas, turint tą patį tikslą, – baudžiami laisvės atėmimu nuo aštuonerių iki penkiolikos metų su turto konfiskavimu.“

9. Iš 75 straipsnio sankcijos išbraukti žodžius „arba mirties bausme su turto konfiskavimu“.

10. Iš 76 straipsnio trečiosios dalies sankcijos išbraukti žodžius „arba mirties bausme“.

11. 87 straipsnio pirmojoje dalyje po žodžio „valiutos“ įrašyti žodžius „ir valiutinių vertybių“.

12. 95 straipsnio sankciją išdėstyti taip:

„baudžiamas laisvės atėmimu nuo aštuonerių iki penkiolikos metų su turto konfiskavimu“.

13. 105 straipsnį išdėstyti taip:

105 straipsnis. Tyčinis nužudymas sunkinančiomis aplinkybėmis

Tyčinis nužudymas:

1) savo motinos arba tėvo;

2) dviejų ar daugiau asmenų;

3) nėščios moters;

4) pavojingu daugelio žmonių gyvybei būdu;

5) itin žiauriai;

6) darant kitą sunkų nusikaltimą;

7) turint tikslą paslėpti kitą sunkų nusikaltimą;

8) dėl savanaudiškų paskatų;

9) dėl chuliganiškų paskatų;

10) ryšium su nukentėjusiojo vykdymu savo valstybinės ar pilietinės pareigos;

11) jeigu tai (išskyrus 106, 107 ir 108 straipsnius) padarė itin pavojingas recidyvistas;

12) jeigu tai padarė asmuo, anksčiau nusikaltęs tyčiniu nužudymu, numatytu šio kodekso 104 arba 105 straipsniuose,–

baudžiamas laisvės atėmimu nuo aštuonerių iki penkiolikos metų arba mirties bausme.“

14. 118 straipsnio ketvirtosios dalies sankciją išdėstyti taip:

„baudžiamas laisvės atėmimu nuo aštuonerių iki penkiolikos metų.“

15. Papildyti Kodeksą tokiu 1591 straipsniu:

1591 straipsnis. Privatizuotino turto iššvaistymas

Privatizuotino turto iššvaistymas, jeigu tai padarė asmenys, kurių žinioje šis turtas buvo, – baudžiamas bauda nuo penkių tūkstančių iki dešimties tūkstančių rublių arba laisvės atėmimu iki dvejų metų su turto konfiskavimu ar be konfiskavimo.

Ta pati veika, padaryta pareigūnų, einančių atsakingas pareigas, arba padariusi didelę žalą, –

baudžiama bauda nuo penkių tūkstančių iki dvidešimties tūkstančių rublių arba laisvės atėmimu iki trejų metų su turto konfiskavimu ar be konfiskavimo.

Žinomai neteisėtas arba nepagrįstai sumažintos vertės privatizuotino turto įsigijimas – baudžiamas bauda nuo penkių tūkstančių iki dešimties tūkstančių rublių arba laisvės atėmimu iki dvejų metų su turto konfiskavimu ar be konfiskavimo.“

16. 159, 1601, 1603 ir 161 straipsnius pripažinti netekusiais galios.

17. 164 straipsnio pirmosios dalies dispoziciją išdėstyti taip:

„Prekių ar kitų reikmenų supirkimas pažeidžiant nustatytą tvarką, turint tikslą pasipelnyti“.

18. 165 ir 1651 straipsnius pripažinti netekusiais galios.

19. 180 straipsnio trečiosios dalies sankciją išdėstyti taip:

„baudžiami laisvės atėmimu nuo aštuonerių iki penkiolikos metų su turto konfiskavimu.“

20. 2011 straipsnio pavadinime ir pirmojoje dalyje žodžius „milicijos darbuotojui ar liaudies draugovininkui“ pakeisti žodžiais „policininkui ar policijos rėmėjui“.

21. 2021 straipsnio pavadinime ir pirmojoje dalyje žodžius „milicijos darbuotojo ar liaudies draugovininko“ pakeisti žodžiais „policininko ar policijos rėmėjo“.

22. 2031 straipsnį išdėstyti taip:

2031 straipsnis. Kėsinimasis į policininko ar policijos rėmėjo gyvybę

Kėsinimasis į policininko ar policijos rėmėjo gyvybę ryšium su jų tarnybine arba visuomenine viešosios tvarkos saugojimo veikla - baudžiamas laisvės atėmimu nuo dešimties iki penkiolikos metų.“

23. 234 straipsnį:

1) papildyti tokia antrąja dalimi:

„Didelio kiekio šaunamųjų ginklų (išskyrus lygiavamzdį medžioklinį ginklą), šaudmenų ar sprogstamųjų medžiagų laikymas, įgijimas, gaminimas, realizavimas arba perdavimas - baudžiami laisvės atėmimu nuo penkerių iki dešimties metų.“

2) šio straipsnio buvusią antrąją dalį laikyti trečiąja dalimi.

24. Papildyti Kodeksą tokiu 2344 straipsniu:

2344 straipsnis. Nusikalstamų grupių ginklavimas

Ginklų, šaudmenų, sprogstamų medžiagų grobimas, laikymas, įgijimas, gaminimas, realizavimas arba perdavimas nusikalstamoms grupėms ginkluoti - baudžiamas laisvės atėmimu nuo aštuonerių iki penkiolikos metų.“

25. 2492 straipsnio trečiąją dalį išdėstyti taip:

„Šio straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse numatyti veiksmai, jeigu dėl jų buvo sunkiai sužaloti žmonės,-

baudžiami laisvės atėmimu nuo aštuonerių iki penkiolikos metų su turto konfiskavimu.“

II. Padaryti 1961 m. birželio 26 d. patvirtintame Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (Žin., 1961, Nr. 18-148; 1977, Nr. 9-107; 1983, Nr. 34-364; 1990, Nr. 23-555, Nr. 30-714) šiuos pakeitimus ir papildymus:

1. 143 straipsnio pirmojoje dalyje išbraukti skaičius „1601“, „1603“, „165“, o po žodžių „2325 straipsnio antrojoje dalyje,“ įrašyti skaičius „2344“, trečiojoje dalyje skaičių „159“ pakeisti skaičiumi „1591“ ir ketvirtojoje dalyje išbraukti žodžius „161 straipsnyje“ ir skaičių „1651“.

2. 4081 straipsnyje:

1) iš pavadinimo išbraukti žodžius „arba lygtinai paleisto iš laisvės atėmimo vietų“;

2) iš pirmosios dalies išbraukti žodžius „ar lygtinai paleistą iš laisvės atėmimo vietų“.

3. 4121 straipsnį išdėstyti taip:

4121 straipsnis. Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų tvarka

Lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 542 straipsnį taiko tos vietos, kur atlieka bausmę nuteistasis, teismas pagal organo, kurio žinioje yra bausmės vykdymas, teikimą.

Tokius teikimus nagrinėja teismas teisiamajame posėdyje šio kodekso 414 straipsnyje nustatyta tvarka.“

4. 4131 straipsnyje:

1) iš pavadinimo išbraukti žodžius „privalomai įjungiant į darbą“;

2) iš pirmosios dalies po žodžių „iš laisvės atėmimo vietų“ išbraukti žodžius „privalomai įjungiant į darbą“;

3) iš antrosios dalies po žodžių „iš laisvės atėmimo vietų“ išbraukti žodžius „privalomai įjungiant į darbą“; po žodžių „vengia vykdyti nuosprendį“ išbraukti žodžius „(Lietuvos TSR pataisos darbų kodekso 841 straipsnio šeštoji dalis)“; po žodžių „rajono ribų“ išbraukti žodžius „(Lietuvos TSR pataisos darbų kodekso 843 straipsnio penktoji dalis)“.

III. Padaryti 1971 m. liepos 15 d. patvirtintame Lietuvos Respublikos pataisos darbų kodekse (Žin., 1971, Nr. 20-142; 1973, Nr. 21-195; 1977, Nr. 9-107; 1981, Nr. 28-331; 1983, Nr. 13-129; 1985, Nr. 28-308; 1986, Nr. 19-198, Nr. 36-379; 1987, Nr. 33-391; 1990, Nr. 23-554; 1991, Nr. 8-214) šiuos pakeitimus ir papildymus:

1. 54 straipsnio pirmąją dalį išdėstyti taip:

„Iš nuteistųjų uždarbio pataisos darbų įstaigoms išlaikyti išskaitoma: pataisos darbų kolonijose – 25 procentai, pataisos darbų kolonijose-gyvenvietėse – 15 procentų, auklėjimo darbų kolonijose – 50 procentų, kalėjimuose – 25 procentai bendrojo darbo užmokesčio.“

2. 80 straipsnio 3 dalyje po žodžių „išžaginimą sunkinančiomis aplinkybėmis“ įrašyti žodžius „neteisėtą šaunamojo ginklo, šaudmenų ir sprogstamųjų medžiagų nešiojimą, laikymą, įgijimą, gaminimą, realizavimą ir perdavimą sunkinančiomis aplinkybėmis, nusikalstamų grupių ginklavimą“, o žodžius „kėsinimąsi į milicijos darbuotojo ar liaudies draugovininko gyvybę“ pakeisti žodžiais „kėsinimąsi į policininko ar policijos rėmėjo gyvybę“.

3. Iš trečiojo – A skyriaus pavadinimo ir penkioliktojo – A skirsnio pavadinimo po žodžių „paleidimo iš laisvės atėmimo vietų“ išbraukti žodžius „privalomai įjungiant nuteistąjį į darbą“.

4. 841 straipsnyje:

1) iš antrosios dalies antrojo sakinio išbraukti žodžius „taip pat asmenys, lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų, privalomai įjungiant į darbą“;

2) trečiojoje dalyje žodžius „Lietuvos TSR“ pakeisti žodžiais „Lietuvos Respublikos“;

3) penktąją dalį pripažinti netekusia galios;

4) šeštąją dalį laikyti penktąja dalimi.

5. 842 straipsnyje:

1) iš straipsnio pavadinimo išbraukti žodžius „ir lygtinai paleistų“;

2) iš pirmosios dalies išbraukti žodžius „ir lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų, privalomai įjungiant į darbą“;

3) pirmojoje dalyje žodžius „TSRS“ pakeisti žodžiais „Lietuvos Respublikos“;

4) iš antrosios dalies išbraukti žodžius „ir lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų, privalomai įjungiant į darbą“.

6. 843 straipsnyje:

1) iš straipsnio pavadinimo išbraukti žodžius „ir lygtinai paleistų“;

2) iš pirmosios dalies išbraukti žodžius „ir lygtinai paleistasis iš laisvės atėmimo vietų, privalomai įjungiant į darbą“.

7. 844 straipsnyje:

1) iš straipsnio pavadinimo išbraukti žodžius „ir lygtinai paleistiems“;

2) iš pirmosios ir ketvirtosios dalių išbraukti žodžius „ir lygtinai paleistiesiems“;

3) iš antrosios ir trečiosios dalių išbraukti žodžius „ir lygtinai paleistieji“;

4) iš šeštosios dalies išbraukti žodžius „ir lygtinai paleistųjų“.

8. 845 straipsnį išdėstyti taip:

845 straipsnis. Lygtinai nuteistų, privalomai įtraukiant į darbą, asmenų priežiūra

Asmenų, lygtinai nuteistų laisvės atėmimu, privalomai įtraukiant į darbą, elgesio priežiūra pavedama vidaus reikalų organams. Priežiūros vykdymo tvarką ir vidaus tvarkos taisykles bendrabučiuose, skirtuose tiems asmenims gyventi, nustato Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija, suderinusi su Generaline prokuratūra.

Vidaus reikalų pareigūnai, vykdantys priežiūrą, siekdami užkirsti kelią vidaus tvarkos taisyklėse uždraustų daiktų pristatymui, neteisėtam saugojimui ir naudojimui bendrabučiuose, skirtuose gyventi lygtinai nuteistiems asmenims, turi teisę daryti šių nuteistųjų, taip pat jiems priklausančių daiktų apžiūrą ir paimti uždraustus daiktus minėtose taisyklėse nustatyta tvarka. Paimti daiktai, atsižvelgiant į jų pobūdį ir įsigijimo aplinkybes, perduodami saugoti arba sunaikinami.“

9. 846 straipsnyje:

1) iš pavadinimo išbraukti žodžius „ir lygtinai paleistų“;

2) iš pirmosios dalies išbraukti žodžius „ir lygtinai paleistieji“;

3) iš antrosios dalies išbraukti žodžius „ir lygtinai paleistus“.

10. 847 straipsnį išdėstyti taip:

847 straipsnis. Lygtinis nuteistųjų paleidimas iš laisvės atėmimo vietų

Asmenys, lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų, į savo gyvenamąją vietą vyksta valstybės lėšomis savarankiškai. Šiais atvejais teismas, kuris priėmė nutartį lygtinai paleisti asmenį iš laisvės atėmimo vietos, pasiunčia nuteistojo gyvenamosios vietos vidaus reikalų organui potvarkį dėl nutarties vykdymo.

Laisvės atėmimo vietos administracija per dvi paras nuo nutarties lygtinai paleisti asmenį iš laisvės atėmimo vietos privalo atsiskaityti su nuteistuoju ir išduoti jam rašytinį paliepimą išvykti į gyvenamąją vietą. Nuteistasis privalo atvykti į ją per reikalingą nuvažiavimui laiką, nurodytą paliepime dėl išvykimo, bei užsiregistruoti vidaus reikalų organuose.“

11. Papildyti Kodeksą tokiais 848, 849, 8410 ir 8411 straipsniais:

848 straipsnis. Lygtinai paleistų iš laisvės atėmimo vietų asmenų teisės ir pareigos

Asmenys, lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų, turi teises ir pareigas, įstatymų nustatytas Lietuvos Respublikos piliečiams, asmenims be pilietybės, užsieniečiams su šiais apribojimais:

1) darbingi asmenys privalo per penkiolika dienų nuo paleidimo momento įsidarbinti arba užsiregistruoti darbo biržoje ir pranešti apie tai vidaus reikalų organui;

2) asmenims gali būti uždrausta išeiti iš namų tam tikru laiku arba lankytis tam tikrose vietose, jeigu tai nesusiję su darbu;

3) asmenims gali būti uždrausta be leidimo išvykti už gyvenamosios vietos rajono ribų daugiau kaip septynioms paroms. Leidimą išvykti šiuo atveju duoda asmens priežiūrą vykdančio vidaus reikalų organo viršininkas;

4) asmenims gali būti nustatytas registravimasis vidaus reikalų organe nuo vieno iki keturių kartų per mėnesį. Per pirmuosius tris mėnesius po paleidimo registravimosi kartų skaičių nustato teismas, o vėliau – vidaus reikalų organo viršininkas, atsižvelgdamas į paleisto asmens elgesį.

Asmenims, esant jų sutikimui, gali būti nustatyta pareiga įmokėti į teismo sąskaitą piniginį užstatą nuo penkių tūkstančių iki penkiolikos tūkstančių rublių. Šiuo atveju asmuo iš laisvės atėmimo vietos lygtinai paleidžiamas tuoj pat po užstato įmokėjimo į teismo sąskaitą.

Jei lygtinai paleistasis siunčiamas toliau atlikti bausmę į laisvės atėmimo vietą, tai piniginis užstatas tampa valstybės nuosavybe.

 

849 straipsnis.     Lygtinai paleistų iš laisvės atėmimo vietų asmenų atsakomybė už darbo drausmės, viešosios tvarkos ir nustatytų gyvenimo taisyklių pažeidimą

Jeigu lygtinai paleistasis pažeidžia darbo drausmę ar viešąją tvarką, jam gali būti taikomos drausminės ar administracinės atsakomybės priemonės pagal įstatymus.

Lygtinai paleistajam taip pat gali būti pritaikytos poveikio priemonės, numatytos šio kodekso 8410 straipsnio trečiojoje dalyje.

Jeigu darbingas lygtinai paleistasis vengia dirbti arba sistemingai ar itin piktybiškai pažeidinėja darbo drausmę, taip pat jei lygtinai paleistasis sistemingai ar itin piktybiškai pažeidinėja viešąją tvarką ar jam nustatytas pareigas, vidaus reikalų organas, siekdamas užkirsti kelią vengimui vykdyti teismo nutartį, gavęs prokuroro sankciją, jį gali sulaikyti ne ilgiau kaip dešimčiai parų ir perduoti medžiagą teismui, kad būtų sprendžiamas klausimas dėl šio asmens pasiuntimo į laisvės atėmimo vietą pagal nuosprendį.

Jeigu dėl nežinomų priežasčių daugiau kaip tris paras darbingo lygtinai paleistojo nėra darbe ar jei toks asmuo nustatytu laiku nesugrįžo į darbo vietą iš komandiruotės ar atostogų, administracija privalo tuoj pat pranešti apie tai vidaus reikalų organui.

Sistemingu darbo drausmės, viešosios tvarkos ar nustatytų pareigų pažeidinėjimu laikoma, jeigu:

1) asmuo padaro tris ir daugiau darbo drausmės, viešosios tvarkos arba nustatytų pareigų pažeidimų, nepriklausomai nuo to, ar buvo kaltininkas baustas už kiekvieną pažeidimą;

2) šie pažeidimai padaryti per vienerius metus nuo pirmojo pažeidimo padarymo dienos;

3) nėra juridinių kliūčių patraukti asmenį atsakomybėn už kiekvieną pažeidimą atskirai.

Itin piktybišku darbo drausmės, viešosios tvarkos ar nustatytų pareigų pažeidimu laikomas tyčinis, vienkartinis darbo drausmės, viešosios tvarkos ar nustatytų pareigų pažeidimas, padarytas arba tęsiamas po oficialaus bausmę vykdančio organo pareigūno įspėjimo. Šių pažeidimų sąrašą nustato Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras, suderinęs su Lietuvos Respublikos generaliniu prokuroru.

 

8410 straipsnis.    Paskatinimo priemonės ir nuobaudos, skiriamos lygtinai paleistiems iš laisvės atėmimo vietų asmenims

Lygtinai paleistiesiems už gerą elgesį, sąžiningą darbą, o nepilnamečiams – ir už gerą mokymąsi vidaus reikalų organas gali:

1) paskelbti padėką;

2) prieš terminą panaikinti pirmiau paskirtą nuobaudą;

3) prašyti teismą panaikinti vieną arba kelias pareigas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 542 straipsnio šeštojoje dalyje.

Lygtinai paleistieji, kurie pavyzdingu elgesiu, sąžiningu darbu įrodė, kad pasitaisė, įstatymo nustatyta tvarka gali būti teikiami lygtinai atleisti nuo bausmės prieš terminą arba pakeisti neatliktąją bausmės dalį švelnesne bausme.

Darbingiems lygtinai paleistiesiems, kurie pažeidinėja darbo drausmę, taip pat lygtinai paleistiesiems, kurie pažeidinėja viešąją tvarką ar jiems nustatytas pareigas, vidaus reikalų organas gali skirti poveikio priemones - įspėjimą arba papeikimą.

 

8411 straipsnis.    Lygtinai paleistų iš laisvės atėmimo vietų asmenų priežiūrą vykdantys organai

Asmenų, lygtinai paleistų iš laisvės atėmimo vietų, priežiūrą vykdo vidaus reikalų organas. Vidaus reikalų organas veda personalinę visų asmenų, lygtinai paleistų iš laisvės atėmimo vietų, apskaitą, prireikus padeda įsidarbinti darbingiems lygtinai paleistiesiems, skiria nuobaudas ir paskatinimo priemones, organizuoja lygtinai paleistųjų, kurių buvimo vieta nežinoma, paiešką.“

12. 106 straipsnį išdėstyti taip:

106 straipsnis.

Teikimas lygtinai atleisti nuo bausmės prieš terminą ar pakeisti bausmę švelnesne ir lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų

Dėl nuteistojo, kuriam pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54, 541, 542 ir 55 straipsnius gali būti pritaikytas lygtinis atleidimas nuo bausmės prieš terminą arba neatliktosios bausmės dalies pakeitimas švelnesne bausme arba lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos, organas, kurio žinioje yra bausmės vykdymas, kartu su Baudžiamojo kodekso straipsniuose minėtais organais kreipiasi į teismą su teikimu lygtinai atleisti nuteistąjį nuo bausmės prieš terminą arba pakeisti jam neatliktąją bausmės dalį švelnesne bausme, arba lygtinai paleisti nuteistąjį iš laisvės atėmimo vietos.

Teikime turi būti duomenys, apibūdinantys nuteistojo elgesį, jo pažiūrą į darbą ir mokymąsi per visą bausmės atlikimo laiką. Kartu su teikimu teismui pasiunčiama nuteistojo asmens byla.

Lygtinai paleistasis iš laisvės atėmimo vietos išleidžiamas tik esant nuteistojo įsipareigojimui pavyzdingu elgesiu ir sąžiningu darbu įrodyti, kad jis pasitaisys. Tokį raštišką įsipareigojimą nuteistasis paduoda pataisos darbų įstaigos administracijai, o ši kartu su kitais dokumentais nustatyta tvarka pateikia teismui spręsti klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos.

Jeigu teismas atsisako lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietos arba lygtinai atleisti nuo bausmės prieš terminą ar pakeisti bausmę švelnesne, pakartotinai pateikti teismui šiuos klausimus galima ne anksčiau kaip praėjus šešiems mėnesiams po nutarties dėl atsisakymo lygtinai paleisti priėmimo dienos.

Asmenys, lygtinai nuteisti laisvės atėmimu, privalomai įtraukiant į darbą, ir lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų, nukreipti nuosprendį atlikti pagal paskirtą laisvės atėmimo bausmę, įstatymo numatytais atvejais gali būti pristatyti lygtiniam paleidimui iš laisvės atėmimo vietų ne anksčiau kaip praėjus vieneriems metams po nutarties dėl pasiuntimo į laisvės atėmimo vietas priėmimo dienos.“

13. 1071 straipsnio pavadinimą ir pirmąją dalį išdėstyti taip:

1071 straipsnis. Lygtinai nuteistųjų laisvės atėmimu, privalomai įtraukiant į darbą, atleidimas nuo bausmės atlikimo dėl invalidumo

Asmenį, lygtinai nuteistą laisvės atėmimu, privalomai įtraukiant į darbą, jeigu jis nustatyta tvarka pripažintas pirmos ar antros grupės invalidu ir jeigu jis invalidumą gavo dėl darbinio suluošinimo ar profesinio susirgimo, teismas prieš terminą atleidžia nuo tolesnio bausmės atlikimo Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 4081 straipsnyje nustatyta tvarka.“

14. 108 straipsnio pirmąją dalį išdėstyti taip:

„Atlikusieji bausmę nuteistieji iš laisvės atėmimo vietų paleidžiami bausmės laiko paskutinės dienos pirmojoje pusėje, o paleidžiant kitais pagrindais – tą dieną, kurią pataisos darbų įstaigoje gaunami atitinkami dokumentai, jeigu Lietuvos Respublikos įstatymuose nenustatyta kitaip. Jeigu dokumentai gaunami pasibaigus darbo dienai, paleidžiama kitos dienos rytą.“

15. Šeštąjį skyrių „Visuomenės dalyvavimas nuteistuosius pataisant ir perauklėjant“ (118–123 straipsniai) pripažinti netekusiu galios.

 

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS

AUKŠČIAUSIOSIOS TARYBOS PIRMININKAS                        VYTAUTAS LANDSBERGIS

______________