LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTRO

 

Į S A K Y M A S

DĖL ŽEMĖS ŪKIO MINISTRO 2000 M. RUGSĖJO 29 D. ĮSAKYMO NR. 274 „DĖL PRIVALOMŲJŲ KOKYBĖS REIKALAVIMŲ JAVŲ SĖKLAI“ PAKEITIMO

 

2005 m. balandžio 29 d. Nr. 3D-245

Vilnius

 

 

Pakeičiu Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2000 m. rugsėjo 29 d. įsakymą Nr. 274 „Dėl privalomųjų kokybės reikalavimų javų sėklai“ (Žin., 2000, Nr. 86-2640; 2004, Nr. 88-3239) ir išdėstau jį nauja redakcija:

 

„LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO

MINISTRAS

 

ĮSAKYMAS

DĖL PRIVALOMŲJŲ JAVŲ SĖKLOS KOKYBĖS REIKALAVIMŲ

 

Siekdama užtikrinti tikslų javų sėklos kokybės įvertinimą,

tvirtinu Privalomuosius javų sėklos kokybės reikalavimus (pridedama).

 

 

 

ŽEMĖS ŪKIO MINISTRĖ                                                   KAZIMIRA DANUTĖ PRUNSKIENĖ


PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro

2000 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. 274

(2005 m. balandžio 29 d.

įsakymo Nr. 3D-245 redakcija)

 

PRIVALOMIEJI JAVŲ SĖKLOS KOKYBĖS REIKALAVIMAI

 

Privalomieji javų sėklos kokybės reikalavimai (toliau – reikalavimai) parengti pagal 1966 m. birželio 14 d. Tarybos direktyvą 66/402/EEB dėl prekybos javų sėkla (su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2003 m. birželio 18 d. Tarybos direktyva 2003/61/EB), 1974 m. gegužės 24 d. Komisijos direktyvą 74/268/EEB, nustatančią tam tikras tuščiosios avižos buvimo pašarinių augalų ir javų sėkloje sąlygas (su paskutiniais pakeitimais, padarytais 1978 m. gegužės 24 d. Komisijos direktyva 78/511/EEB), 1980 m. liepos 17 d. Komisijos sprendimą 80/755/EEB dėl leidimo neištrinamais spaudmenimis pateikti nustatytą informaciją ant javų sėklos pakuočių (su paskutiniais pakeitimais, padarytais 1981 m. vasario 10 d. Komisijos sprendimu 81/109/EEB), 2000 m. gegužės 8 d. Tarybos direktyvą 2000/29/EB dėl apsaugos priemonių nuo augalams ir augaliniams produktams kenksmingų organizmų įvežimo į Bendriją ir išplitimo joje (su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2005 m. vasario 28 d. Tarybos direktyva 2005/15/EB), 2002 m. birželio 13 d. Tarybos direktyvą 2002/53/EB dėl bendrojo žemės ūkio augalų veislių katalogo (su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2003 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1829/2003), 2004 m. kovo 29 d. Komisijos sprendimą 2004/297/EB, įgaliojantį Čekijos Respubliką, Estiją, Lietuvą, Vengriją, Lenkiją ir Slovakiją atidėti tam tikrų Tarybos direktyvų 2002/53/EB ir 2002/55/EB nuostatų taikymą prekiaujant tam tikrų veislių sėklomis, 2004 m. gruodžio 1 d. Komisijos sprendimą 2004/842/EB dėl įgyvendinimo taisyklių, kuriomis remdamosi valstybės narės gali leisti teikti į rinką sėklas, priklausančias veislėms, dėl kurių buvo pateiktos paraiškos jas įtraukti į žemės ūkio augalų rūšių veislių ar daržovių rūšių veislių nacionalinį katalogą (OL, 2004, 362, 21 p.), 2005 m. kovo 2 d. Komisijos sprendimą 2005/200/EB, leidžiantį Estijai, Latvijai, Lietuvai ir Maltai nustatyti griežtesnius reikalavimus dėl Avena fatua javų sėklos (OL, 2005, 70, 19 p.).

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Reikalavimų tikslas – užtikrinti kokybiškos javų sėklos (toliau – sėklos) dauginimą, siekiant ją tiekti rinkai.

2. Reikalavimai privalomi fiziniams ir juridiniams asmenims (toliau – asmenys), užsiimantiems sėklos dauginimu bei tiekimu rinkai.

3. Reikalavimai taikomi šių javų rūšims ir gentims, kurios skirtos išauginti žemės ūkio produkciją, bet ne dekoratyviniams tikslams:

sėjamosioms avižoms – Avena sativa L.;

paprastiesiems miežiams – Hordeum vulgare L.;

sėjamiesiems ryžiams – Oryza sativa L.;

strypainiams – Phalaris canariensis L.;

sėjamiesiems rugiams – Secale cereale L.;

dvispalviams sorgams – Sorghum bicolor (L.) Moench;

sudanžolėms – Sorghum sudanense (Piper) Stapf.;

kvietrugiams – X Triticosecale Wittm;

paprastiesiems kviečiams – Triticum aestivum L. emend. Fiori et Paol.;

kietiesiems kviečiams – Triticum durum Desf;

speltoms – Triticum spelta L.;

paprastiesiems kukurūzams – Zea mays L. (partim);

dvispalviams sorgams x sudanžolės hibridams – Sorghum bicolour (L.) Moench x Sorghum sudanense (Piper) Stapf.

4. Reikalavimai taikomi superelitinei, elitinei, sertifikuotai kategorijai bei sertifikuotos kategorijos pirmos ir antros reprodukcijos sėklai.

5. Reikalavimai netaikomi sėklai, kuri skirta eksportuoti į trečiąsias šalis.

 

II. PAGRINDINĖS SĄVOKOS

 

6. Šiuose reikalavimuose vartojamos sąvokos:

Adaptacinis periodas – nustatytas laikotarpis, per kurį į Lietuvos rinką gali būti tiekiama Augalų veislių sąraše (nacionaliniame augalų veislių sąraše) žvaigždute pažymėtų žemės ūkio augalų rūšių veislių, neatitinkančių Europos Sąjungos reikalavimų, dauginamoji medžiaga.

Aprobavimas – tai sėklinių pasėlių veislinių savybių patikrinimas lauke, siekiant nustatyti pasėlių tinkamumą tam tikros veislės ir tam tikros kategorijos sėklai išauginti.

Dauginimo sutartis – asmens ir selekcininko raštiškas susitarimas, suteikiantis asmeniui teisę dauginti žemės ūkio augalų rūšių dauginamosios medžiagos veisles, kurioms taikomas adaptacinis periodas.

Oficialios priemonės – tai priemonės, kurias taiko Valstybinė sėklų ir grūdų tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, vykdydama vegetacinius bandymus, asmens prašymu atlikdama pasėlių aprobavimą, sėklos kokybės tyrimus ir kitus sėklos sertifikavimo veiksmus.

Kukurūzų, sorgų rūšies (Sorghum spp.) veislės, hibridai ir inbredinės linijos:

kryžmadulkių veislė – tai pakankamai vienoda ir stabili veislė;

inbredinė linija – tai pakankamai vienoda ir stabili linija, gaunama dirbtinio apdulkinimo būdu, derinamu su selekcija per kelias paeiliui einančias kartas, arba kitais lygiaverčiais būdais;

paprastasis hibridas – tai pirmoji karta, gauta sukryžminus dvi inbredines linijas. Ją nustato selekcininkas;

dvigubas hibridas – tai pirmoji karta, gauta sukryžminus du paprastuosius hibridus. Ją nustato selekcininkas;

trigubo kryžminimo hibridas – tai pirmoji karta, gauta sukryžminus inbredinę liniją ir paprastąjį hibridą. Ją nustato selekcininkas;

aukščiausios kombinacinės galios (top-krosinis) hibridas – tai pirmoji karta, gauta sukryžminus inbredinę liniją arba paprastąjį hibridą ir kryžmadulkių veislę;

tarpveislinis hibridas – tai pirmoji karta, gauta sukryžminus augalus, išaugintus iš dviejų kryžmadulkių veislių elitinės sėklos. Ją nustato selekcininkas.

Vegetaciniai bandymai – tai bandymai, kurių metu tikrinamas veislės tapatumas ir veislinis grynumas.

Kitos reikalavimuose vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos fitosanitarijos įstatyme (Žin., 1999, Nr. 113-3285), Lietuvos Respublikos augalų sėklininkystės įstatyme (Žin., 2001, Nr. 102-3623; 2004, Nr. 156-5687) ir Lietuvos Respublikos augalų veislių apsaugos įstatyme (Žin., 2001, Nr. 104-3701) vartojamas sąvokas.

 

III. JAVŲ SĖKLOS KATEGORIJOS

 

7. Sėkla pagal kategoriją skirstoma:

7.1. superelitinė sėkla (sutrumpintas žymėjimas A) – tai sėkla, kuri:

7.1.1. ruošiama selekcininkų ar jų įgaliotų atstovų pagal veislės palaikymo metodiką;

7.1.2. atitinka šių reikalavimų nuostatas, taikomas elitinei sėklai, o Valstybinė sėklų ir grūdų tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Valstybinė sėklų ir grūdų tarnyba) patvirtino šį atitikimą;

7.1.3. naudojama elitinei arba žemesnių kategorijų sėklai išauginti;

7.2. nehibridinių veislių elitinė sėkla (avižų, miežių, ryžių, strypainių, rugių, kvietrugių, paprastųjų kviečių, kietųjų kviečių, speltų sėkla; sutrumpintas žymėjimas B) – tai sėkla, kuri:

7.2.1. ruošiama selekcininkų arba jų įgaliotų atstovų pagal veislės palaikymo metodiką;

7.2.2. atitinka šių reikalavimų nuostatas, taikomas elitinei sėklai, o Valstybinė sėklų ir grūdų tarnyba patvirtino šį atitikimą;

7.2.3. naudojama sertifikuotos kategorijos, sertifikuotos kategorijos pirmos arba antros reprodukcijos sėklai išauginti;

7.3. hibridinių veislių elitinė sėkla (avižų, miežių, ryžių, rugių, paprastųjų kviečių, kietųjų kviečių, speltų ir savidulkių kvietrugių sėkla; sutrumpintas žymėjimas B) – tai sėkla, kuri:

7.3.1. atitinka šių reikalavimų nuostatas, taikomas elitinei sėklai, o Valstybinė sėklų ir grūdų tarnyba patvirtino šį atitikimą;

7.3.2. naudojama hibridams išauginti;

7.4. kryžmadulkių veislių kukurūzų ir sorgų rūšies (Sorghum spp.) elitinė sėkla (sutrumpintas žymėjimas B) – tai sėkla, kuri:

7.4.1. ruošiama selekcininkų arba jų įgaliotų atstovų pagal veislės palaikymo metodiką;

7.4.2. atitinka šių reikalavimų nuostatas, taikomas elitinei sėklai, o Valstybinė sėklų ir grūdų tarnyba patvirtino šį atitikimą;

7.4.3. naudojama auginti šios veislės sertifikuotos kategorijos sėklai arba aukščiausios kombinacinės galios (top-krosiniams) hibridams ar tarpveisliniams hibridams išauginti;

7.5. inbredinės linijos elitinės kategorijos sėkla – tai sėkla, kuri atitinka šių reikalavimų nuostatas, taikomas elitinei sėklai, o Valstybinė sėklų ir grūdų tarnyba patvirtino šį atitikimą;

7.6. paprastųjų hibridų elitinė sėkla – tai sėkla, kuri:

7.6.1. atitinka šių reikalavimų nuostatas, taikomas elitinei sėklai, o Valstybinė sėklų ir grūdų tarnyba patvirtino šį atitikimą;

7.6.2. skirta dvigubiems hibridams, trigubo kryžminimo hibridams ar aukščiausios kombinacinės galios (top-krosiniams) hibridams išauginti;

7.7. sertifikuota sėkla (strypainių, rugių, sorgų, sudanžolių, kukurūzų ir hibridinė avižų, miežių, ryžių, paprastųjų kviečių, kietųjų kviečių, speltos ir savidulkių kvietrugių sėkla; sutrumpintas žymėjimas C) – tai sėkla, kuri:

7.7.1. gaunama vieną kartą padauginus elitinę sėklą arba selekcininko ar jo įgalioto atstovo prašymu iš aukštesnių kategorijų sėklos;

7.7.2. atitinka šių reikalavimų nuostatas, taikomas sertifikuotai sėklai, o Valstybinė sėklų ir grūdų tarnyba patvirtino šį atitikimą;

7.7.3. naudojama javų auginimui;

7.8. sertifikuotos kategorijos pirmos reprodukcijos sėkla (avižų, miežių, ryžių, kvietrugių, paprastųjų kviečių, kietųjų kviečių, speltų sėkla; sutrumpintas žymėjimas – C1) – tai sėkla, kuri:

7.8.1. gaunama vieną kartą padauginus elitinę sėklą arba selekcininko ar jo įgalioto atstovo prašymu iš aukštesnių kategorijų sėklos;

7.8.2. atitinka šių reikalavimų nuostatas, taikomas sertifikuotos kategorijos pirmos reprodukcijos sėklai, o Valstybinė sėklų ir grūdų tarnyba patvirtino šį atitikimą;

7.8.3. naudojama sertifikuotos kategorijos antros reprodukcijos sėklai ar nesėkliniams grūdams išauginti;

7.9. sertifikuotos kategorijos antros reprodukcijos sėkla (avižų, miežių, ryžių, kvietrugių, paprastųjų kviečių, kietųjų kviečių, speltų sėkla; sutrumpintas žymėjimas – C2) – tai sėkla, kuri:

7.9.1. gaunama vieną kartą padauginus sertifikuotos kategorijos pirmos reprodukcijos sėklą arba selekcininko ar jo įgalioto atstovo prašymu iš aukštesnių sėklos kategorijų;

7.9.2. atitinka šių reikalavimų nuostatas, taikomas sertifikuotos kategorijos antros reprodukcijos sėklai, o Valstybinė sėklų ir grūdų tarnyba patvirtino šį atitikimą;

7.9.3. naudojama javų auginimui.

 

IV. JAVŲ SĖKLOS SERTIFIKAVIMAS

 

8. Sėkla sertifikuojama, jeigu:

8.1. javų veislės, įrašytos į Augalų veislių sąrašą (nacionalinį augalų veislių sąrašą) (toliau – Augalų veislių sąrašas), kurį tvirtina žemės ūkio ministras, ar į Žemės ūkio augalų rūšių veislių bendrąjį katalogą (toliau – Bendrasis katalogas);

8.2. asmenys, dauginantys ir tiekiantys į rinką javų sėklą, atestuoti žemės ūkio ministro nustatyta tvarka;

8.3. sėklos augintojas turi licencinę sutartį dėl javų veislės, kuriai taikoma teisinė apsauga;

8.4. sėklinių javų pasėlis ir sėklos siuntos kokybė atitinka šių reikalavimų nuostatas;

8.5. javų sėkla supilta į pakuotes, kurias galima sandariai uždaryti;

8.6. bandinių ėmėjas iš sėklos siuntos pakuotės paėmė bandinį pagal Valstybinės sėklų ir grūdų tarnybos patvirtintą bandinių ėmimo metodiką;

8.7. sėkla paženklinta oficialia etikete, kuri atitinka šių reikalavimų 69–70 ir 72–73 punktų nuostatas;

8.8. turi veislių, kurioms yra nustatytas adaptacinis periodas iki 2007 m. gegužės 1 d., dauginimo sutartį.

9. Valstybinė sėklų ir grūdų tarnyba galutinai nesertifikuotą sėklą sertifikuoja, jeigu:

9.1. sėkla išauginta iš oficialiai sertifikuotos sėklos vienoje ar keliose ES valstybėse ar trečiojoje šalyje, kurioje išaugintą sėklą Taryba pripažino lygiaverte kaip ir išaugintą Europos Bendrijoje, arba javų sėkla buvo išauginta tiesiogiai sukryžminus ES valstybėje oficialiai sertifikuotą elitinę sėklą su oficialiai sertifikuota elitine sėkla, išauginta trečiojoje šalyje, kurioje išaugintą sėklą Taryba pripažino lygiaverte kaip ir išaugintą Europos Bendrijoje ir kurios derlius nuimtas kitoje ES valstybėje;

9.2. sėkla išauginta ES valstybėje tiesiogiai iš superelitinės sėklos ir jei buvo laikytasi tos kategorijos sėklos auginimo sąlygų;

9.3. sėkla išauginta tiesiogiai iš oficialiai sertifikuotos elitinės sėklos ar sertifikuotos kategorijos pirmos reprodukcijos sėklos vienoje ar keliose ES valstybėse ar trečiojoje valstybėje, kurioje išaugintą sėklą Taryba pripažino lygiaverte kaip ir išaugintą Europos Bendrijoje arba kuri tiesiogiai ES valstybėje išauginta iš oficialiai sertifikuotos elitinės sėklos, sukryžmintos su oficialiai sertifikuota elitine sėkla, išauginta trečiojoje šalyje, kurioje išaugintą sėklą Taryba pripažino lygiaverte kaip ir išaugintą Europos Bendrijoje ir kurių derlius nuimtas trečiojoje šalyje. Sertifikuojama sėkla, išauginta trečiojoje šalyje, turi būti aprobuota pagal šių reikalavimų nuostatas bei oficialiai ištirta pagal šių reikalavimų 2 priede išdėstytas nuostatas.

10. Hibridinių rugių sėkla nesertifikuojama kaip sertifikuotos kategorijos sėkla, jeigu vegetaciniais bandymais buvo nustatyta, kad sėkla neatitinka elitinei sėklai keliamų reikalavimų dėl komponentų, įskaitant vyriškąjį sterilumą, požymių tapatumo ir grynumo.

11. Kai superelitinės, elitinės, sertifikuotos kategorijos, sertifikuotos kategorijos pirmos ir antros reprodukcijos sėklinis javų pasėlis ir sėklų siuntos atitinka šių reikalavimų nuostatas, Valstybinė sėklų ir grūdų tarnyba išduoda sėklų sertifikatą.

12. Valstybinė sėklų ir grūdų tarnyba, atlikdama veiksmus, susijusius su sėklos sertifikavimu, bendradarbiauja su Europos Komisijos pareigūnais bei ES valstybių institucijomis, atsakingomis už sėklos sertifikavimą.

 

V. SĖKLINIAI PASĖLIAI

 

13. Aprobatoriui apžiūrint sėklinius pasėlius, pasėlio savininkas privalo pateikti sėklos įsigijimo dokumentus, lauko schemas, duomenis apie priešsėlius, sėjomainas, izoliacinius atstumus. Jei veislė neįrašyta į Augalų veislių sąrašą, o įrašyta tik į Bendrąjį katalogą, pasėlio savininkas Valstybinei sėklų ir grūdų tarnybai turi pateikti veislės aprašymą.

14. Aprobuojama pagal Valstybinės sėklų ir grūdų tarnybos viršininko patvirtintas metodikas.

15. Sėklinis pasėlis turi būti apsėtas sėkla, kuriai atliekami vegetaciniai bandymai. Vegetaciniai bandymai atliekami pagal Valstybinės sėklų ir grūdų tarnybos patvirtintas metodikas.

16. Kai priešsėlis yra kukurūzų ar sorgų rūšies (Sorghum spp.) augalai, atliekamas ne mažiau nei vienas specialus javų pasėlio patikrinimas, kurio metu nustatoma, ar pasėlis neužkrėstas savaime įsisėjusiais priešsėlio augalais.

17. Sėkliniai varpiniai javai neturi būti auginami po tos pačios rūšies varpinių javų.

18. Sėklinių javų pasėliuose negali būti karantininių piktžolių.

19. Sėklinis javų pasėlis turi atitikti šių reikalavimų 1–2 priedų ir šio skyriaus nuostatas.

20. Kad neįvyktų nepageidaujamas apsidulkinimas, minimalūs izoliaciniai atstumai nuo kaimyninių augalų turi būti tokie, kaip nurodyta šių reikalavimų 1 priede.

21. Valstybinės sėklų ir grūdų tarnybos viršininkas tvirtina aprobatorių ir bandinių ėmėjų sąrašus bei nustato jiems keliamus reikalavimus. Asmeniui pageidaujant, vienerius metus leidžiama atlikti kiekvienos javų veislės, dėl kurios įtraukimo į Augalų veislių sąrašą buvo pateikta ir įregistruota paraiška Lietuvos valstybiniame augalų veislių tyrimo centre (toliau – Augalų veislių tyrimo centras), bandymus siekiant surinkti informaciją apie jos ūkinį vertingumą. Tokiems bandymams pasėti leidžiamas sėklos kiekis turi neviršyti: kietųjų kviečių – 0,05 proc., avižų, miežių ir kviečių – 0,3 proc., o kitų javų rūšių – 0,1 proc., tos pačios rūšies sėklos, kasmet sunaudojamos Lietuvos Respublikoje. Jeigu tokio kiekio nepakanka užsėti 10 ha plotą, leidžiama sėklos kiekį padidinti.

22. Aprobuojama, kai pasėlių būklė ir augimo tarpsnis leidžia atlikti apžiūrą.

23. Avižų, miežių, ryžių, strypainių, kvietrugių, kviečių, rugių sėkliniai pasėliai turi būti aprobuojami ne mažiau kaip vieną kartą.

24. Sorgų rūšies (Sorghum spp.) ir kukurūzų pasėliai aprobuojami žydėjimo metu:

24.1. kryžmadulkių veislės – vieną kartą;

24.2. inbredinės ar hibridų linijos – tris kartus.

25. Strypainių, rugių pasėliuose kitos veislės augalų negali būti daugiau kaip:

25.1. elitinės sėklos pasėliuose – 1 augalas 30 m2;

25.2. sertifikuotos kategorijos sėklos pasėliuose – 1 augalas 10 m2.

26. Hibridinių rugių pasėliai turi būti pakankamai identiški ir gryni, kaip reikalauja komponentų charakteristikos, įskaitant vyrišką sterilumą.

27. Hibridinių rugių pasėliuose kitų augalų, aiškiai išsiskiriančių iš sudėtinių komponentų, negali būti daugiau kaip:

27.1. elitinės sėklos pasėliuose – 1 augalas 30 m2;

27.2. sertifikuotos kategorijos sėklos pasėliuose – 1 augalas 10 m2; ši sąlyga aprobavimo metu taikoma tik moteriškiems komponentams.

28. Kukurūzų augalų su aiškiais tipiškais nukrypimais nuo normos skaičius procentais neturi viršyti:

28.1. elitinės sėklos pasėliuose:

28.1.1. inbredinės linijos – 0,1 proc.;

28.1.2. paprastųjų hibridų, kiekvienas komponentas – 0,1 proc.;

28.1.3. kryžmadulkių veislių – 0,5 proc.;

28.2. sertifikuotos sėklos pasėliuose:

28.2.1. hibridinių veislių komponentų:

28.2.1.1. inbredinės linijos – 0,2 proc.;

28.2.1.2. paprastųjų hibridų – 0,2 proc.;

28.2.1.3. kryžmadulkių veislių – 1,0 proc.;

28.2.2. kryžmadulkių veislių – 1,0 proc.

29. Auginant hibridinių veislių sėklą laikomasi šių sąlygų:

29.1. vyriškojo komponento augalai turi išbarstyti pakankamą kiekį žiedadulkių, kai moteriškojo komponento augalai žydi;

29.2. tam tikrais atvejais gali būti sterilizuojami;

29.3. jei 5 proc. ar daugiau moteriškojo komponento augalų turi žiedadulkes priimančias purkas, žiedadulkes barsčiusių ar barstančių moteriškųjų komponentų skaičiaus procentinė dalis neturi viršyti 1 proc. ir iš viso 2 proc. aprobavimo metu. Laikoma, kad augalai barstė ar barsto žiedadulkes, jei ant 50 mm ar didesnės pagrindinės ar šoninės šluotelės ašies iš žiedažvynio išaugo dulkinės ir barstė ar barsto žiedadulkes.

30. Sorgų rūšies (Sorghum spp.) augalų, išskyrus pasėlių ar augalų rūšių aiškiai neatitinkančių inbredinės linijos ar komponento požymių, skaičiaus procentinė dalis turi neviršyti:

30.1. auginant elitinę sėklą:

30.1.1. žydint – 0,1 proc.;

30.1.2. subrendus – 0,1 proc.;

30.2. auginant sertifikuotą sėklą:

30.2.1. vyriškojo komponento augalų, kurie barsto žiedadulkes, kai moteriškojo komponento augalai atveria žiedadulkes priimančias purkas – 0,1 proc.;

30.2.2. moteriškojo komponento augalų:

30.2.2.1. žydint – 0,3 proc.;

30.2.2.2. subrendus – 0,1 proc.;

30.3. auginant sertifikuotos kategorijos hibridinę sėklą:

30.3.1. vyriškojo komponento augalai turi išbarstyti pakankamą kiekį žiedadulkių, kai moteriškojo komponento augalai atveria žiedadulkes priimančias purkas;

30.3.2. jei moteriškojo komponento augalai atveria žiedadulkes priimančias purkas, žiedadulkes barsčiusio arba barstančio komponento augalų procentinė dalis neturi viršyti 0,1 proc.;

30.4. kryžmadulkių ar sintetinių sorgų rūšies (Sorghum spp.) veislių pasėliai turi atitikti šias sąlygas: žemės ūkio augalų, kurie pripažįstami aiškiai neatitinkančiais veislės požymių, skaičius turi neviršyti:

30.4.1. auginant elitinę sėklą – 1 augalas 30 m2;

30.4.2. auginant sertifikuotą sėklą – 1 augalas 10 m2.

31. Sėjamųjų ryžių pasėliuose augalų, kurie aiškiai atpažįstami kaip laukiniai augalai ar raudongrūdžių javų augalai, skaičius turi neviršyti:

31.1. auginant elitinę sėklą – 0 augalų;

31.2. auginant sertifikuotą sėklą – 1 augalas 50 m2.

32. Hibridinių rugių pasėlių, įskaitant vyrišką sterilumą, komponentų požymiai turi būti pakankamai tapatūs ir gryni. Pasėliai turi atitikti šias sąlygas:

32.1. tos rūšies pasėlių augalų, kurie aiškiai neatitinka komponento požymių, skaičius turi neviršyti:

32.1.1. auginant elitinę sėklą – 1 augalas 30 m2;

32.1.2. auginant sertifikuotą sėklą – 1 augalas 10 m2, ši sąlyga atliekant oficialų aprobavimą taikoma tik moteriškajam komponentui;

32.2. auginant elitinę sėklą, kai naudojamas vyriškasis sterilumas, jo komponento sterilumas turi būti ne mažesnis nei 98 proc.;

32.3. sertifikuotą sėklą galima auginti maišant moteriškąjį vyriškojo sterilumo komponentą su vyriškuoju komponentu, kuris grąžina vyriškąjį vaisingumą.

33. Auginant hibridinę sertifikuotą avižų, miežių, ryžių, paprastųjų kviečių, kietųjų kviečių, speltų ir savidulkių kvietrugių sėklą, pasėlių atstumas nuo kitų žiedadulkių šaltinių, kad neįvyktų nepageidaujamas svetimas apdulkinimas, turi būti ne mažesnis kaip:

33.1. moteriškojo komponento atstumas iki kitos tos pačios rūšies veislės, išskyrus vyriškąjį komponentą – 25 m;

33.2. šio atstumo galima nesilaikyti, jei pasėlis apsaugotas nuo nepageidaujamo svetimo apdulkinimo.

34. Pasėliai turi būti tapatūs ir gryni pagal komponentų charakteristikas.

35. Jei sėkla auginama naudojant chemines hibridizavimo medžiagas, pasėliai turi atitikti šias sąlygas:

35.1. kiekvieno komponento veislės grynumas turi būti:

35.1.1. avižų, miežių, ryžių, paprastųjų kviečių, kietųjų kviečių ir speltų – 99,7 proc.;

35.1.2. savidulkių kvietrugių – 99 proc.;

35.1.3. mažiausias hibridiškumas turi būti 95 proc. Hibridiškumo procentas apskaičiuojamas pagal tarptautines metodikas. Kai hibridiškumas nustatomas tiriant sėklą prieš sertifikavimą, aprobuojant jo nustatyti nebūtina.

36. Sėklos vertingumą mažinančių kenksmingų organizmų, pirmiausia kūlių – Ustilagineae, turi būti kuo mažiau.

 

VI. JAVŲ SĖKLOS KOKYBĖS REIKALAVIMAI

 

37. Sertifikuojama sėkla turi atitikti šių reikalavimų 3 priede nurodytus reikalavimus. Sertifikuojama superelitinės kategorijos sėkla turi atitikti nehibridinių, hibridinių, kryžmadulkių veislių, inbredinės linijos ir paprastųjų hibridų elitinei sėklai keliamus reikalavimus. Sėklos, dėl kurių įtraukimo į Augalų veislių sąrašą buvo pateikta ir įregistruota paraiška Augalų veislių tyrimo centre, strypainiai, išskyrus hibridus, sėjamieji rugiai, dvispalviai sorgai, sudanžolės, paprastieji kukurūzai ir sėjamosios avižos, paprastieji miežiai, sėjamieji ryžiai, paprastieji kviečiai, kietieji kviečiai, speltos hibridai bei kvietrugiai, išskyrus apsidulkinančias veisles, turi atitikti sertifikuotos kategorijos sėklai keliamus 1–3 prieduose reikalavimus, o sėjamosios avižos, paprastieji miežiai, sėjamieji ryžiai, paprastieji kviečiai, kietieji kviečiai, speltos ir kvietrugių apsidulkinančios veislės, išskyrus visų išvardytų veislių hibridus, sėkla turi atitikti V skyriaus nuostatas, taikomas apsidulkinančioms veislėms, ir sertifikuotos kategorijos antros reprodukcijos sėklai keliamus 2–3 prieduose nurodytus reikalavimus.

38. Sėkla, neatitinkanti 3 priede nurodytų rodiklių, gali būti priskirta žemesnei kategorijai arba pripažįstama netinkama.

39. Sėklos bandiniai imami iš vienarūšių siuntų. Maksimali sėklos siuntos masė ir minimali bandinio masė nurodyta šių reikalavimų 4 priede. Sėklos siuntos masė maksimalaus svorio negali viršyti daugiau kaip 5 proc., nei nurodyta šių reikalavimų 4 priede. Sėklos, dėl kurių įtraukimo į Augalų veislių sąrašą buvo pateikta ir įregistruota paraiška Augalų veislių tyrimo centre, bandiniai imami iš vienarūšių siuntų. Maksimali sėklos siuntos masė ir minimali bandinio masė yra nurodyta šių reikalavimų 4 priede.

40. Sėklos užkrėtimas kenksmingais organizmais turi būti minimalus. Kenksmingų organizmų sąrašą tvirtina žemės ūkio ministras. Sėkloje neturi būti gyvų svirno kenkėjų, jų lervų, tuščiųjų avižų bei jų hibridų ir nelabųjų svidrių sėklų.

41. Sėklos daigumo galiojimo laikas yra vieneri metai.

42. Valstybinė sėklų ir grūdų tarnyba oficialų sertifikatą, patvirtinantį, kad sėkloje nėra tuščiosios avižos, išduoda šiais atvejais:

42.1. jeigu aprobavimo metu pasėlyje nerandama tuščiosios avižos ir jeigu išanalizavus ne mažesnį kaip 1 kg sėklos bandinį, tuščiosios avižos nerandama;

42.2. jeigu aprobavimo metu pasėlyje randama tuščiosios avižos ir jeigu išanalizavus ne mažesnį kaip 3 kg sėklos bandinį, tuščiosios avižos nerandama.

43. Didžiausias skleročių ar jų fragmentų skaičius šių reikalavimų 4 priedo 3 skiltyje nurodytos masės bandinyje:

43.1. javų, išskyrus hibridinius rugius:

43.1.1. elitinės sėklos – 1;

43.1.2. sertifikuotos sėklos – 3;

43.2. hibridinių rugių:

43.2.1. elitinės sėklos – 1;

43.2.2. sertifikuotos sėklos – 4.

44. Sertifikuotos hibridinių avižų, miežių, ryžių, paprastųjų kviečių, kietųjų kviečių, speltų ir savidulkių kvietrugių sėklos minimalus veislinis grynumas turi būti 90 proc. Veislinis grynumas tikrinamas atliekant vegetacinius bandymus.

45. Auginant sorgų rūšies (Sorghum spp.) ir kukurūzų hibridinių veislių sertifikuotą sėklą naudojami moteriškasis vyriškai sterilus komponentas ir vyriškasis komponentas, kuris negrąžina vyriškojo vaisingumo. Sėkla ruošiama:

45.1. sumaišant sėklos siuntas veislei proporcinga dalimi, kai naudojamas moteriškasis vyriškai sterilus komponentas ir moteriškasis vyriškai vaisingas komponentas;

45.2. auginant moteriškąjį vyriškai sterilų komponentą ir moteriškąjį vyriškai vaisingą komponentą veislei proporcinga dalimi. Šių komponentų dalis patikrinama aprobuojant.

46. Sėklos, naudojamos mišiniams, kiekvieno komponento kokybė prieš sumaišant sertifikuojama atskirai pagal šių reikalavimų 3 priede nurodytus rodiklius.

47. Žemės ūkio ministras, remdamasis Europos Komisijos sprendimu, gali nustatyti žemesnius reikalavimus javų sėklos daigumui.

 

VII. EUROPOS BENDRIJOS PALYGINAMIEJI BANDYMAI

 

48. Europos Bendrijos palyginamieji bandymai gali būti atliekami Europos Bendrijoje javų sėklos bandiniams, skirtiems vegetaciniams bandymams, kurių tikslas – sertifikavimo metodų suderinimas bei patikrinimas, ar sėkla atitinka jai keliamus veislės tapatumo ar grynumo reikalavimus. Europos Bendrijos palyginamieji bandymai atliekami:

48.1. sėklai, importuotai iš trečiųjų šalių;

48.2. sėklai, skirtai ekologinei žemdirbystei;

48.3. sėklai, skirtai išsaugoti augalų genetiniams ištekliams bei in situ apsaugai.

 

VIII. JAVŲ SĖKLOS TIEKIMAS Į RINKĄ

 

49. Tiekiama į rinką superelitinė, elitinė, sertifikuota, sertifikuotos kategorijos pirmos ir antros reprodukcijos sėkla turi būti sertifikuota ir veislės įrašytos į Augalų veislių sąrašą ar Bendrąjį katalogą.

50. Veisles, kurioms nustatytas adaptacinis periodas dėl neatitikimo Europos Sąjungos reikalavimų, galima tiekti į rinką iki 2007 m. gegužės 1 d. tik Lietuvos Respublikos teritorijoje. Informacija „leista prekiauti tik Lietuvos Respublikos teritorijoje“ turi būti nurodyta etiketėje ir sertifikate.

51. Iš trečiųjų šalių įvežama javų sėkla turi būti Europos Sąjungos Tarybos sprendimu pripažinta lygiaverte sėklai, išaugintai Europos Bendrijoje.

52. Tiekiamos į rinką superelitinės, elitinės, sertifikuotos, sertifikuotos kategorijos pirmos ir antros reprodukcijos sėklos pakuotės turi būti paženklintos oficialios institucijos etiketėmis.

53. Sėkla laikoma atskirai pagal rūšis, kategorijas ir reprodukcijas. Rinkai sėkla ruošiama ir laikoma siuntomis.

54. Valstybinė sėklų ir grūdų tarnyba rinkoje kontroliuoja, ar tiekėjai laikosi šių reikalavimų.

55. Tiekiant į rinką sėklą, kuri neatitinka 3 priede nurodytų daigumo rodiklių pagal šių reikalavimų 47 punkte numatytą sąlygą, etiketėje privalu nurodyti tiekėjo pavardę ar juridinio asmens pavadinimą, adresą, sėklos siuntos numerį bei sėklos daigumą.

56. Valstybinė sėklų ir grūdų tarnyba gali sertifikuoti:

56.1. superelitinės, elitinės, sertifikuotos ir sertifikuotos kategorijos pirmos ir antros reprodukcijos sėklą, kurios kokybės, ypač daigumo, tyrimai dar nebaigti atlikti. Tokia sėkla sertifikuojama tik asmeniui pateikus išankstinius sėklos kokybės tyrimų rezultatus bei šią informaciją:

56.1.1. pirmojo pirkėjo vardą, pavardę/pavadinimą;

56.1.2. pirmojo pirkėjo adresą/buveinę;

56.2. elitinę sėklą, kuri neatitinka šių reikalavimų 3 priede išdėstytų daigumo rodiklių, ir leisti ją tiekti į rinką. Šiuo atveju etiketėje nurodomas daigumas, asmens vardas ir pavardė/pavadinimas, adresas/buveinė bei sėklos siuntos numeris.

57. Asmuo privalo užtikrinti, kad sėkla atitiktų šių reikalavimų 3 priede nustatytus daigumo rodiklius. Tiekiant sėklą į rinką, etiketėje nurodoma: asmens vardas, pavardė/pavadinimas, adresas/buveinė, sėklos siuntos numeris.

58. Tiekėjas yra atsakingas, kad tiekiamos į rinką sėklos kokybė atitiktų šių reikalavimų 3 priede nurodytus kokybės rodiklius.

59. Šių reikalavimų 56 ir 57 punktų nuostatos netaikomos sėklai, importuotai iš trečiųjų šalių.

60. Žemės ūkio ministro nustatytu laikotarpiu tiekėjas gali tiekti į rinką:

60.1. nedidelį sėklos kiekį moksliniams tikslams ar selekciniam darbui;

60.2. nustatytą sėklos kiekį kitiems tyrimams ar bandymams, jei ji priklauso veislėms, dėl kurių tam tikroje valstybėje narėje yra pateikta paraiška dėl įtraukimo į nacionalinį augalų veislių sąrašą.

61. Sėklos tiekimu į rinką, nelaikomi šie veiksmai:

61.1. sėklos tiekimas kontrolės institucijoms oficialiems tyrimams atlikti;

61.2. sėklos tiekimas paslaugų teikėjams, siekiant ją apdoroti ar pakuoti, kai paslaugų teikėjas neįgauna turtinių teisių į sėklą;

61.3. sėklos tiekimas tam tikromis sąlygomis paslaugų teikėjams, turint tikslą paruošti tam tikrą žemės ūkio kilmės žaliavinę medžiagą, skirtą pramoniniams tikslams, ar sėklos dauginimas tokiam tikslui, kai paslaugų teikėjas neįgauna turtinės teisės į patiektą sėklą ar į gautą derlių. Sėklos tiekėjas turi pateikti Valstybinei sėklų ir grūdų tarnybai sutarties su paslaugų teikėju ar jos atitinkamų dalių kopijas. Sutartyje turi būti nurodyta, kokius reikalavimus atitinka tiekiama sėkla.

62. Tiekiant į rinką daugiau nei 2 kilogramus importuotos iš trečiųjų šalių sėklos, etiketėje turi būti pateikta ši informacija:

62.1. rūšis;

62.2. veislė;

62.3. kategorija;

62.4. sėklos išauginimo šalis ir institucija, atsakinga už sėklos sertifikavimą;

62.5. šalis siuntėja;

62.6. importuotojas;

62.7. sėklos kiekis.

63. Tiekti į rinką perdirbti skirtą sėklą galima, jei užtikrinamas jos tapatumas.

64. Genetiškai modifikuotų augalų veislių pakuočių etiketėse ir sertifikate turi būti užrašas GMO (genetiškai modifikuotas organizmas).

65. Selekcininkui pageidaujant genealoginių komponentų aprašymas laikomas konfidencialia informacija.

66. Žemės ūkio ministras, remdamasis Europos Komisijos sprendimu, gali nustatyti reikalavimus javų veislių, neįtrauktų į Bendrąjį katalogą ar Augalų veislių sąrašą, sėklai. Šiuo atveju sėklos etiketė turi būti rudos spalvos. Etiketėje nurodoma, kad tam tikrai sėklos kategorijai taikomi mažesni kokybės rodikliai, nei nurodyta šių reikalavimų 3 priede.

67. Tiekiama į rinką superelitinė sėkla turi atitikti elitinei sėklai keliamus reikalavimus. Superelitinė, elitinė, sertifikuota ir sertifikuotos kategorijos pirmos ir antros reprodukcijos sėkla turi būti tiekiama į rinką tik vienarūšėmis siuntomis sandariose pakuotėse.

68. Pakuotes, paženklintas Valstybinės sėklų ir grūdų tarnybos etiketėmis, gali perženklinti tik ši tarnyba. Perženklindama sėklos pakuotes, Valstybinė sėklų ir grūdų tarnyba ant pakuotės klijuoja lipduką, kuriame nurodomas perženklinimo faktas, data ir tarnybos pavadinimas.

69. Superelitinės, elitinės, sertifikuotos ir sertifikuotos kategorijos pirmos ir antros reprodukcijos sėklos pakuočių etiketės turi būti nenaudotos, ne mažesnės nei 110 x 67 mm dydžio ir jose turi būti tokia informacija:

69.1. superelitinės sėklos:

69.1.1. ženklinančios institucijos nuoroda „Valstybinė sėklų ir grūdų tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Lietuva“;

69.1.2. siuntos numeris;

69.1.3. ženklinimo data (metai, mėnuo);

69.1.4. bandinio ėmimo data (metai, mėnuo);

69.1.5. augalo rūšis;

69.1.6. veislė;

69.1.7. kategorija;

69.1.8. išauginimo šalis;

69.1.9. deklaruojama neto ar bruto masė;

69.1.10. jei sėkla yra chemiškai apdorota, nurodoma apdorojimo medžiaga bei apytikris santykis tarp sėklos grynosios ir bendrosios masės;

69.2. elitinės, sertifikuotos ir sertifikuotos kategorijos pirmos ir antros reprodukcijos sėklos:

69.2.1. žodžiai „EB taisyklės ir standartai“;

69.2.2. „Valstybinė sėklų ir grūdų tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Lietuva“;

69.2.3. siuntos numeris;

69.2.4. ženklinimo data (metai, mėnuo);

69.2.5. bandinio ėmimo data (metai, mėnuo);

69.2.6. augalo rūšis;

69.2.7. veislė;

69.2.8. kategorija;

69.2.9. išauginimo šalis;

69.2.10. deklaruojama neto ar bruto masė;

69.2.11. jei sėkla yra chemiškai apdorota, nurodoma apdorojimo medžiaga bei apytikris santykis tarp sėklos grynosios ir bendrosios masės;

69.2.12. jei veislė yra hibridinė ar inbredinės linijos:

69.2.12.1. elitinės sėklos – hibrido ar inbredinės linijos (toliau – komponentas) pavadinimas, kuriuo ji įrašyta į Augalų veislių sąrašą ar į Bendrąjį katalogą, pateikiant arba nepateikiant nuorodą į hibridinę veislę. Tuo atveju, jei komponentas skirtas gauti hibridinę veislę, rašomas žodis „komponentas“;

69.2.12.2. kitais elitinės sėklos atvejais nurodomas komponento pavadinimas bei rašomas žodis „komponentas“ ir pateikiama nuoroda į hibridinę veislę. Nuoroda į komponento funkciją (vyriškos linijos ar moteriškos) gali būti nepateikiama;

69.2.12.3. sertifikuotos sėklos – veislės pavadinimas ir žodis „hibridinė“;

69.2.13. kai sėklos daigumas buvo tikrintas pakartotinai, ženklinama pagal šių reikalavimų 68 punkto nuostatas;

69.3. sėklos mišinių etiketėje turi būti pateikta ši informacija:

69.3.1. mišinys (veislė ar rūšis);

69.3.2. „Valstybinė sėklų ir grūdų tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Lietuva“;

69.3.3. siuntos numeris;

69.3.4. ženklinimo data (metai, mėnuo);

69.3.5. rūšys, kategorija, veislė, šalis gamintoja ir kiekvienos sudėtinės dalies masė;

69.3.6. deklaruojama neto ar bruto masė;

69.3.7. jei sėkla chemiškai apdorota, nurodoma apdorojimo medžiaga bei apytikris santykis tarp sėklos grynosios ir bendrosios masės;

69.3.8. kai pakartotinai tirtas sėklų mišinio visų komponentų daigumas, ženklinama pagal šių reikalavimų 68 punkto nuostatas.

69.3.9. žodžiai „leista prekiauti tik Lietuvos Respublikos teritorijoje“;

69.4. ant tiekiamos į rinką sėklos, dėl kurių įtraukimo į Augalų veislių sąrašą buvo pateikta ir įregistruota paraiška Augalų veislių tyrimo centre, pakuočių tvirtinama oranžinės spalvos etiketė, kurioje turi būti pateikta viena iš oficialių Europos Bendrijos kalbų informacija:

69.4.1. nuoroda „Valstybinė sėklų ir grūdų tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Lietuva“;

69.4.2. sėklos siuntos numeris;

69.4.3. ženklinimo data (metai, mėnuo);

69.4.4. augalo rūšis;

69.4.5. veislės pavadinimas ir paraiškos numeris (Augalų veislių tyrimo centrui, asmens pateiktos ir įregistruotos paraiškos numeris);

69.4.6. nuoroda „oficialiai dar neįtraukta veislė“;

69.4.7. nuoroda „tik tyrimams ir bandymams“;

69.4.8. jeigu veislė genetiškai modifikuota, žodžiai „genetiškai modifikuota veislė“;

69.4.9. deklaruojamas neto ar bruto svoris;

69.4.10. jei sėklos yra chemiškai apdorotos, nurodoma apdorojimo medžiaga bei apytikris santykis tarp grynojo sėklos svorio ir bendro svorio.

70. Etiketės spalva priklauso nuo javų kategorijos:

70.1. superelitinės sėklos A – balta su violetine 5 mm pločio įžambia juosta nuo kairiojo viršutinio kampo į dešinįjį apatinį;

70.2. elitinės B – balta;

70.3. sertifikuotos ir sertifikuotos kategorijos pirmos reprodukcijos C ir C1 – mėlyna;

70.4. sertifikuotos kategorijos antros reprodukcijos C2 – raudona;

70.5. sėklų mišinių – žalia.

71. Sėklos siuntai suteikiamas numeris, kuriame žymimi:

71.1. apskrities (auginimo vietovės) pavadinimas (santrumpa);

71.2. tiekėjo registracijos numeris;

71.3. javų siuntos numeris;

71.4. šalies kodas (LT).

72. Galutinai nesertifikuotos sėklos etiketėje turi būti pateikta ši informacija:

72.1. už aprobavimą atsakinga institucija ir valstybė arba jos indeksas;

72.2. augalo rūšis;

72.3. veislė; prie veislių (inbredinių linijų, hibridinių), kurios bus naudojamos tik kaip komponentai gauti hibridines veisles, rašomas žodis „komponentas“;

72.4. kategorija;

72.5. hibridinių veislių – žodis „hibridas“;

72.6. lauko ar siuntos numeris;

72.7. deklaruojama neto arba bruto masė;

72.8. žodžiai „galutinai nesertifikuota sėkla“.

73. Galutinai nesertifikuotos sėklos etiketė yra pilka.

74. Galutinai nesertifikuotos sėklos sertifikate turi būti pateikta ši informacija:

74.1. sertifikatą išduodanti institucija;

74.2. botaninis augalo pavadinimas;

74.3. veislė;

74.4. kategorija, žodžiai „galutinai nesertifikuota sėkla“;

74.5. laukui apsėti naudotos sėklos siuntos numeris ir tą sėklą sertifikavusios šalies ar šalių pavadinimas;

74.6. lauko ar siuntos numeris;

74.7. žemės ploto, kuriame sėkla buvo išauginta, dydis;

74.8. nuimtos sėklos kiekis ir pakuočių skaičius;

74.9. sertifikuotos kategorijos sėklos atveju – reprodukcijų skaičius;

74.10. patvirtinimas, kad sėkliniai pasėliai, iš kurių užauginta sėkla, atitinka šių reikalavimų nuostatas;

74.11. išankstiniai sėklos kokybės tyrimų rezultatai, jeigu jie buvo atlikti.

75. Valstybinė sėklų ir grūdų tarnyba nustato šias sąlygas dėl informacijos pateikimo neištrinamais spaudmenimis ant elitinės, sertifikuotos ir sertifikuotos kategorijos pirmos ir antros reprodukcijos sėklų pakuočių:

75.1. nustatyta informacija turi būti neištrinamais spaudmenimis išspausdinama arba įspaudžiama ant pakuotės;

75.2. spausdinimo ar įspaudo išdėstymas ir spalva turi atitikti naudojamos etiketės spalvą;

75.3. iš nustatytos informacijos turi būti išspausdinami arba įspaudžiami duomenys, nurodyti šių reikalavimų 69.2.4, 69.2.5 ir 69.2.8 punktuose;

75.4. kiekviena pakuotė turi turėti oficialų serijos numerį, kurį neištrinamais spaudmenimis išspausdina, įspaudžia ar perforuoja pakuotę spausdinanti firma. Pakuotes spausdinanti firma turi informuoti Valstybinę sėklų ir grūdų tarnybą apie išduotų pakuočių skaičių ir serijos numerius;

75.5. Valstybinė sėklų ir grūdų tarnyba kontroliuoja parduotos sėklos kiekio, įskaitant kiekvienos siuntos pakuočių skaičių ir turinį, taip pat serijos numerių apskaitą, tikrina gamintojų apskaitos dokumentus.

 

IX. JAVŲ SĖKLOS LAIKYMAS

 

76. Sėkla turi būti laikoma uždarose, neužkrėstose kenkėjais ir jų lervomis patalpose.

77. Jei sandėlio grindys ne medinės, pakuotės su sėkla kraunamos ant medinių padėklų ar stelažų.

78. Kiekviena sėklos siunta laikoma atskirai. Tarp siuntų turi būti paliktas ne mažesnis kaip 0,7 m tarpas.

79. Prie kiekvienos siuntos turi būti patogus priėjimas.

______________


Privalomųjų javų sėklos

kokybės reikalavimų

1 priedas

 

MINIMALŪS IZOLIACINIAI ATSTUMAI TARP PASĖLIŲ

 

Pasėliai

Minimalūs atstumai, m

Nehibridiniai strypainiai, rugiai:

auginant elitinę sėklą

auginant sertifikuotos kategorijos sėklą

 

300

250

Sorgų rūšies (Sorghum spp.)

300

Savidulkiai kvietrugiai:

auginant elitinę sėklą

auginant sertifikuotos kategorijos sėklą

 

50

20

Kukurūzai

200

Hibridiniai rugiai:

auginant elitinę sėklą:

naudojant vyrišką sterilumą

nenaudojant vyriško sterilumo

auginant sertifikuotos kategorijos sėklą

 

 

1000

600

500

______________


Privalomųjų javų sėklos

kokybės reikalavimų

2 priedas

 

REIKALAVIMAI JAVŲ VEISLĖS GRYNUMUI

 

MINIMALUS VEISLĖS GRYNUMAS NEHIBRIDINIUOSE AVIŽŲ, MIEŽIŲ,

RYŽIŲ, KVIEČIŲ PASĖLIUOSE

 

Kategorija

Minimalus veislės grynumas, %

Elitinės sėklos (B)

99,9

Sertifikuotos pirmos reprodukcijos sėklos (C1)

99,7

Sertifikuotos antros reprodukcijos sėklos (C2)

99,0

 

MINIMALUS VEISLĖS GRYNUMAS NEHIBRIDINIUOSE SAVIDULKIŲ KVIETRUGIŲ PASĖLIUOSE

 

Kategorija

Minimalus veislės grynumas, %

Elitinės sėklos (B)

99,7

Sertifikuotos pirmos reprodukcijos sėklos (C1)

99,0

Sertifikuotos antros reprodukcijos sėklos (C2)

98,0

______________


 

Privalomųjų javų sėklos

kokybės reikalavimų

3 priedas

 

MINIMALŪS JAVŲ SĖKLOS KOKYBĖS REIKALAVIMAI

 

Rūšis ir kategorija

Minimalus daigumas (grynos sėklos, %)

Minimalus analitinis grynumas (švarumas) (%, nuo masės)

Maksimalus kitų augalų rūšių sėklos kiekis, ne didesnis kaip, vnt.

Sėklų drėgmė ne didesnė kaip, %

kitų augalų rūšių (a)

raudonos ryžių sėklos

kitų javų rūšių

ne javų

 

tuščiosios avižos, bergždžiosios avižos, kvepiančiosios svidrės

dirvinio ridiko, dirvinės raugės

 

Sorų (Panicum spp.)

 

1

2

3

4

5

6

7

8

9

10

11

Sėjamosios avižos, paprastieji miežiai, paprastieji kviečiai, kietieji kviečiai, speltos:

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

B

85

99

4

 

1 (b)

3

0 (c)

1

 

15,5*

C1 ir C2

85 (d)

98

10

 

7

7

0 (c)

3

 

15,5*

Strypainiai:

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

B

75

98

4

 

1 (b)

 

0 (c)

 

 

15,0

C

75

98

10

 

7

 

0 (c)

 

 

15,0

Sėjamieji ryžiai:

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

B

80

98

4

1

 

 

 

 

1

14,0

C1

80

98

10

3

 

 

 

 

3

14,0

C2

80

98

15

5

 

 

 

 

3

14,0

Sėjamieji rugiai:

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

B

85

98

4

 

1 (b)

3

0 (c)

1

 

15,0*

C

85

98

10

 

7

7

0 (c)

3

 

15,0*

Sorgų rūšies

(Sorghum spp.)

80

98

0

 

 

 

 

 

 

15,0

Kvietrugiai:

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

B

80

98

4

 

1 (b)

3

0 (c)

1

 

15,5*

C1 ir C2

80

98

10

 

7

7

0 (c)

3

 

15,5*

Paprastieji kukurūzai

90

98

0

 

 

 

 

 

 

14,0

 

(a) – į maksimalų kitų augalų rūšių sėklos kiekį, nustatytą šių reikalavimų 3 priedo 4 skiltyje, įeina šių reikalavimų 3 priedo 5–10 skiltyse nurodytų rūšių sėkla;

(b) – antra sėkla nelaikoma priemaiša, jei antrame tos pačios masės bandinyje nėra jokios kitų javų rūšių sėklos;

(c) – viena tuščiosios avižos, bergždžiosios avižos, kvepiančiosios svidrės sėkla nurodytos masės bandinyje nelaikoma priemaiša, jeigu antrame tos pačios masės bandinyje nėra nei vienos šių rūšių sėklos;

(d) – „belukščių avižų“ rūšiai priskiriamų sėjamųjų avižų veislės sėklos minimalus daigumas 75 %. Etiketėje turi būti nuoroda: „minimalus daigumas 75 %“;

* – jeigu sėjama tų pačių derliaus metų žieminių javų sėkla, tai yra paprastųjų kviečių, kietųjų kviečių, speltos, kvietrugių, rugių, sėklos, drėgmė turi būti ne didesnė kaip 16,0 %.

______________


 

Privalomųjų javų sėklos

kokybės reikalavimų

4 priedas

 

SĖKLOS SIUNTOS IR BANDINIO MASĖ

 

Augalo rūšis

Maksimali siuntos masė, t

Minimali bandinio masė, g

Bandinio, skirto 3 priedo 4–10 skiltyse ir 3 priedo 3 skiltyje nurodytam skaičiui nustatyti, masė, g

1

2

3

4

Sėjamosios avižos, paprastieji miežiai, paprastieji kviečiai, kietieji kviečiai, speltos, sėjamieji rugiai, kvietrugiai

 

 

 

25

 

 

 

1000

 

 

 

500

Strypainiai

10

400

200

Sėjamieji ryžiai

25

500

500

Sorgų rūšies

(Sorghum spp.)

10

1000

900

Paprastųjų kukurūzų inbredinės linijos elitinė sėkla

 

40

 

250

 

250

Paprastųjų kukurūzų neinbredinės linijos elitinė sėkla; sertifikuotos kategorijos sėkla

 

 

40

 

 

1000

 

 

1000

______________