LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS IR KIPRO RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS

SUTARTIS

Dėl tarptautinio keleivių ir krovinių vežimo kelių transportu

Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Kipro Respublikos Vyriausybė, toliau vadinamos „Susitariančiomis Šalimis“, siekdamos skatinti keleivių ir krovinių vežimą kelių transporto priemonėmis tarp abiejų šalių ir tranzitu per jų teritorijas,

susitarė:

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis

Veiklos sritis ir taikymas

1. Šios Sutarties sąlygos taikomos tarptautiniam keleivių ir krovinių (išskyrus karinius) vežimui kelių transporto priemonėmis, registruotomis abiejų Susitariančių Šalių teritorijose, tarp Lietuvos Respublikos teritorijos ir Kipro Respublikos teritorijos, tranzitu per jas, taip pat į trečiąsias šalis arba iš jų.

2 straipsnis

Apibrėžimai

Pagal šią Sutartį:

(a) terminas „vežėjas“ reiškia bet kurį fizinį ar juridinį asmenį, kuris yra Susitariančių Šalių įgaliotas vežti keleivius ir krovinius tarptautiniais maršrutais kelių transportu už nuomą ar atlygį, ar savo sąskaita pagal atitinkamus tos šalies įstatymus ir teisės aktus;

(b) terminas „keleivinė transporto priemonė“ reiškia bet kurią motorinę transporto priemonę, kuri turi daugiau nei aštuonias vietas, neskaitant vairuotojo vietos. Šis terminas taip pat taikomas priekabai, skirtai vežti keleivių bagažą, kuri yra sujungta su keleivine transporto priemone;

(c) terminas „krovininė transporto priemonė“ reiškia bet kurią motorinę transporto priemonę, kuri pagaminta ir skirta kroviniams vežti keliais. Šis terminas taip pat taikomas priekabai, sujungtai su krovinine transporto priemone, ir vilkiko tempiamai puspriekabei nepriklausomai nuo jos registracijos vietos.

3 straipsnis

Kompetentingos įstaigos

1. Kompetentingos įstaigos, atsakingos už šios Sutarties vykdymą, yra:

Lietuvos Respublikoje:

Susisiekimo ministerija;

Kipro Respublikoje:

Ryšių ir darbų ministerija.

2. Jeigu viena iš kompetentingų įstaigų, minėtų šio straipsnio 1 punkte, pasikeičia, jos pavadinimas diplomatiniais kanalais pranešamas kitai Susitariančiai Šaliai.

KELEIVINIS TRANSPORTAS

4 straipsnis

Leidimų išdavimo tvarka

Keleivių vežimui tarp Susitariančių Šalių ir tranzitu per jų teritorijas yra taikoma leidimų tvarka, išskyrus 6 straipsnyje nurodytus atvejus.

5 straipsnis

Reguliarūs reisai

1. Pagal šią Sutartį terminas „reguliarus vežimas“ reiškia paslaugas, kai keleiviai vežami nustatytu dažnumu nustatytais maršrutais ir gali būti įlaipinami bei išlaipinami iš anksto numatytose stotelėse.

2. Reguliarų vežimą tarp Susitariančių Šalių teritorijų arba tranzitu per jų teritorijas patvirtina Susitariančių Šalių kompetentingos įstaigos. Abiejų Susitariančių Šalių kompetentingos įstaigos išduoda leidimus jų teritorijose veikiantiems maršrutams.

3. Susitariančių Šalių kompetentingos įstaigos bendrame susitarime numato leidimų išdavimo tvarką, galiojimo laiką, vežimų dažnumą, tvarkaraščių ir kitų detalių, užtikrinančių vežimo paslaugų sklandumą ir efektyvumą.

4. Pareiškimas leidimui gauti pateikiamas tos Susitariančios Šalies kompetentingai įstaigai, kurios teritorijoje yra registruota transporto priemonė ir kuri turi teisę jį priimti arba atmesti. Jeigu dėl pareiškimo nėra jokių prieštaravimų, Susitariančios Šalies kompetentinga įstaiga kartu su būtinais, patvirtinančiais ar atmetančiais dokumentais, siunčia pranešimą kitos Susitariančios Šalies kompetentingai įstaigai. Prie pareiškimo pridėti dokumentai privalo turėti visus būtinus priedus (siūlomas laikotarpis vežimo paslaugoms per metus, numatoma vežimo paslaugų pradžios data, maršrutas, dažnumas ir tvarkaraštis). Jeigu reikia, Susitariančių Šalių kompetentingos įstaigos gali pareikalauti papildomos informacijos.

6 straipsnis

Nereguliarūs reisai

1. Nereguliariam keleivių vežimui leidimų nereikia. Vežimas laikomas nereguliariu, kai tie patys keleiviai vežami ta pačia keleivine transporto priemone:

(a) kelionė „ten ir atgal“ prasideda ir baigiasi Susitariančios Šalies teritorijoje, kurioje yra registruota transporto priemonė, arba

(b) kelionė prasideda Susitariančios Šalies teritorijoje, kurioje yra registruota transporto priemonė, ir baigiasi kitos Susitariančios Šalies teritorijoje, su sąlyga (jei nenumatyta kitaip), kad transporto priemonė grįžta į pirmosios Susitariančios Šalies teritoriją be keleivių, arba

(c) kelionė į kitos Susitariančios Šalies teritoriją vyksta be keleivių, su tikslu parvežti keleivius, kurie buvo atvežti pagal minėtą b) punktą, atgal į Susitariančios Šalies teritoriją, kurioje yra registruota transporto priemonė, arba

(d) vykdant nereguliarius vežimus tranzitu.

2. Kiekvienam nereguliariam vežimui turi būti parengtas dokumentas, kuris prieš kelionės pradžią užpildomas atsakant į punktus:

(a) vežėjo pavardė ir adresas;

(b) išvykimo ir atvykimo vieta;

(d) vairuotojo pavardė;

(e) vežimo rūšis;

(f) keleivių sąrašas.

Šį dokumentą patvirtina kelionės organizatorius. Jis laikomas transporto priemonėje ir visada turi būti parengtas pateikti kontrolei.

7 straipsnis

Kiti vežimai, kuriems reikalingi leidimai

Bendra komisija, sudaryta pagal šios Sutarties 15 straipsnį, susitaria dėl leidimų procedūros 6 straipsnyje nepaminėtiems nereguliariems keleivių vežimams.

III. KROVININIS TRANSPORTAS

8 straipsnis

Leidimų išdavimo tvarka

1. Kiekvienos Susitariančios Šalies įgaliotiems vežėjams leidžiama atlikti tarptautinius vežimus keliais tarp Susitariančių Šalių teritorijų arba tranzitu per jas be leidimo.

2. Jeigu vienos Susitariančios Šalies įgaliotas vežėjas vykdo vežimą iš kitos Susitariančios Šalies teritorijos į/iš trečiosios šalies, reikalingas specialus leidimas, kurį išduoda pastarosios Susitariančios Šalies kompetentinga įstaiga:

(a) leidimas suteikia teisę tik vienai kelionei ten ir atgal;

(b) Susitariančių Šalių kompetentingos įstaigos susitaria dėl leidimų formos ir skaičiaus, kurį nustato Bendra komisija, minima šios Sutarties 15 straipsnyje;

(c) Susitariančių Šalių kompetentingos įstaigos, vadovaudamosi šio punkto (b) papunkčiu, kiekvienais metais pasikeičia susitartu leidimų skaičiumi.

IV. KITOS NUOSTATOS

9 straipsnis

Kabotažas ir trečiųjų šalių transportas

Vežimas tarp dviejų punktų Susitariančios Šalies teritorijoje, kurį vykdo kitos Susitariančios Šalies įgaliotas vežėjas, draudžiamas, išskyrus tuos atvejus, kai Susitariančios Šalies kompetentinga įstaiga šiam tikslui išduoda specialų leidimą.

10 straipsnis

Transporto priemonių masė ir matmenys

1. Abi Susitariančios Šalys įsipareigoja netaikyti griežtesnių transporto priemonių masės ir matmenų normų transporto priemonėms, registruotoms kitos Susitariančios Šalies teritorijoje, nei tas, kurias taiko transporto priemonėms, registruotoms savo šalies teritorijoje.

2. Vienos Susitariančios Šalies vežėjai, atvykę į kitos Susitariančios Šalies teritoriją, privalo laikytis tos Susitariančios Šalies įstatymų ir taisyklių dėl transporto priemonių masės ir matmenų. Tuo atveju, kai transporto priemonės, naudojamos vežimui, masė ir/ar matmenys viršija maksimalią masę ir/ar matmenis tos Susitariančios Šalies teritorijoje, kur bus vykdomas vežimas, vežėjas privalo iš anksto gauti tos Susitariančios Šalies kompetentingos įstaigos specialų leidimą.

11 straipsnis

Mokesčiai ir rinkliavos

1. Keleivinės ir krovininės transporto priemonės, registruotos vienos Susitariančios Šalies teritorijoje ir laikinai įvažiavusios į kitos Susitariančios Šalies teritoriją, atleidžiamos nuo visų mokesčių, rinkliavų ir kitų mokėjimų už transporto priemonės judėjimą arba jos turėjimą tos Susitariančios Šalies teritorijoje.

2. Šiame straipsnyje nurodytos sąlygos netaikomos rinkliavoms už kelius (t. y. atskiriems kelio ruožams ir tiltams), pridėtinės vertės, muito ir akcizo mokesčiams už motorinių transporto priemonių naudojamą kurą, išskyrus atvejus, kai atvykstančių motorinių transporto priemonių kuras yra įprastiniuose kuro bakuose.

12 straipsnis

Atsarginių dalių, skirtų transporto priemonių remontui, importas

Atsargines dalis, reikalingas automobilio, įvažiavusio į vienos iš Susitariančių Šalių teritoriją, remontui turi būti leista įvežti laikinai, laikinojo importo tvarka, atleidžiant nuo importo mokesčių ir kitų mokesčių mokėjimo, netaikant importo draudimų ir apribojimų. Pakeičiamas dalis leidžiama reeksportuoti arba sunaikinti, kontroliuojant ir prižiūrint muitinei.

13 straipsnis

Nacionaliniai įstatymai

Visais atvejais, kurie nėra sureguliuoti šios Sutarties nuostatomis arba abiem Susitariančioms Šalims galiojančiomis tarptautinėmis konvencijomis ar sutartimis, taikomi Susitariančiose Šalyse galiojantys įstatymai ir taisyklės.

14 straipsnis

Sutarties pažeidimas

1. Jeigu vienos Susitariančios Šalies įgaliotas vežėjas pažeidžia kurią nors šios Sutarties nuostatą kitos Susitariančios Šalies teritorijoje, Susitariančios Šalies, kurios teritorijoje buvo padarytas pažeidimas, kompetentinga įstaiga gali informuoti tos Susitariančios Šalies kompetentingą įstaigą apie pažeidimo aplinkybes, neatsisakydamos galimų teisinių veiksmų, galiojančių savo teritorijoje. Susitariančios Šalies kompetentinga įstaiga, kurios teritorijoje įvyko pažeidimas, gali paprašyti kitos Susitariančios Šalies kompetentingą įstaigą:

(a) pareikšti įspėjimą vežėjui, pabrėžiant, kad dėl pakartotinio pažeidimo jo transporto priemonei gali būti uždrausta įvažiuoti į teritoriją, kurioje įvyko pažeidimas, laikotarpiui, nurodytam įspėjime, arba

(b) raštu pranešti tokiam vežėjui apie laikiną arba nuolatinį draudimą įvažiuoti jo transporto priemonėms į jos teritoriją pagal jos nacionalinius įstatymus.

2. Susitariančios Šalies kompetentinga įstaiga, kuri gauna tokį prašymą iš kitos Susitariančios Šalies kompetentingos įstaigos, vykdo jį ir skubiai informuoja kitos Susitariančios Šalies kompetentingą įstaigą apie veiksmus, kurių imtasi.

15 straipsnis

Bendra komisija

Sėkmingam šios Sutarties vykdymui bei kitų klausimų, susijusių su šia Sutartimi, aptarimui sudaroma Bendra komisija iš vyriausybės pareigūnų ir ekspertų, kuriuos skiria Susitariančių Šalių kompetentingos įstaigos. Bendra komisija susitinka vienos iš kompetentingų įstaigų prašymu abiem šalims patogiu laiku.

16 straipsnis

Įsigaliojimas, galiojimo laikas

1. Ši Sutartis įsigalios trisdešimtą dieną nuo paskutinio pranešimo gavimo apie patvirtinimą pagal Susitariančių Šalių konstitucines ir teisines procedūras.

2. Ši Sutartis sudaryta neterminuotai. Kiekviena iš Susitariančių Šalių bet kuriuo metu gali ją denonsuoti, diplomatiniais kanalais raštu pranešdama apie tai kitai Susitariančiai Šaliai. Denonsavimas įsigalios po šešių mėnesių nuo tos dienos, kai kita Susitarianti Šalis gaus pranešimą.

17 straipsnis

Pataisymas

Susitariančios Šalys raštu susitars dėl bet kurių šios Sutarties pataisymų, kurie įsigalios pagal 16 straipsnyje numatytą procedūrą.

Sudaryta 2000 m. vasario 15 d. Nikosijoje dviem egzemplioriais, lietuvių, graikų ir anglų kalbomis, visiems tekstams turint vienodą galią. Kilus nesutarimams, aiškinantis šios Sutarties teiginius, pirmenybė teikiama tekstui anglų kalba.

Lietuvos Respublikos	Kipro Respublikos
Vyriausybės vardu	Vyriausybės vardu

______________