LIETUVOS RESPUBLIKOS SUSISIEKIMO MINISTRO
ĮSAKYMAS
DĖL ORO EISMO PASLAUGŲ TEIKIMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO
2007 m. lapkričio 16 d. Nr. 3-361
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aviacijos įstatymo (Žin., 2000, Nr. 94-2918; 2007, Nr. 59-2279) 15 straipsnio 2 dalies nuostatomis:
2. Pripažįstu netekusiu galios Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. kovo 15 d. įsakymą Nr. 3-109 „Dėl oro eismo paslaugų teikimo sąlygų ir tvarkos“ (Žin., 2002, Nr. 29-1055).
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2007 m. lapkričio 16 d. įsakymu Nr. 3-361
ORO EISMO PASLAUGŲ TEIKIMO TAISYKLĖS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Oro eismo paslaugų teikimo taisyklės (toliau – taisyklės) nustato oro eismo paslaugų teikimo sąlygas ir tvarką.
2. Oro eismo paslaugų (toliau – OEP) teikimo tikslai:
3. Šiose taisyklėse vartojamos sąvokos ir apibrėžtys:
Abejonės stadija – situacija, kurioje kyla abejonių dėl orlaivio ir jame esančių žmonių saugos.
Aeronautikos gelbėjimo koordinacinis centras – padalinys, atsakingas už efektyvų paieškos ir gelbėjimo paslaugų organizavimą ir paieškos bei gelbėjimo operacijų koordinavimą tam tikrame paieškos ir gelbėjimo rajone.
Aerodromo rajono informacijos automatinio perdavimo paslauga (toliau – ATIS) – automatinis esamos, įprastos informacijos perdavimas atvykstantiems ir išvykstantiems orlaiviams 24 valandas per parą arba nustatytą paros dalį. Šias paslaugas sudaro:
aerodromo rajono informacijos automatinio perdavimo paslaugos duomenų ryšio linija (D-ATIS). ATIS paslaugos teikiamos per duomenų ryšio liniją pranešimų būdu;
aerodromo rajono informacijos automatinio kalbinio perdavimo paslaugos (kalbinis ATIS). ATIS paslaugos teikiamos nepertraukiamų ir kartotinių kalbinių pranešimų būdu;
aerodromo skrydžių informacijos paslaugos (toliau – AFIS) – skrydžių informacijos ir aliarmo skelbimo paslaugos, teikiamos oro eismui nevaldomame aerodrome ir prie jo.
ALERFA – kodinis žodis, reiškiantis pavojaus stadiją.
Avarijos tarpsnis – bendrasis terminas, kuris gali reikšti abejonės, pavojaus arba nelaimės stadiją.
DETRESFA – kodinis žodis, reiškiantis pavojaus stadiją.
INCERFA – kodinis žodis, reiškiantis abejonės stadiją.
Konferencinis ryšys – ryšių priemonės, kuriomis tiesioginis kalbinis ryšys gali būti perduodamas į tris ir daugiau punktų vienu metu.
Maršrutas – koridoriaus formos valdomoji oro erdvė arba jos dalis.
Mobiliosios aviacijos ryšio paslaugos – mobiliosios paslaugos, teikiamos tarp aviacinių ir orlaivio stočių arba tarp orlaivių stočių, kuriose gali dalyvauti ir avarinės gelbėjimo stotys. Avarinių radijo švyturių stotys taip pat gali dalyvauti teikiant šias paslaugas paskirtais pavojaus ir avariniais dažniais.
Leidimas tolesniam skrydžiui – sąlyginis leidimas, kurį orlaiviui suteikia skrydžių valdymo padalinys, kuris esamu metu nevaldo to orlaivio skrydžio.
Neatpažintas orlaivis – pastebėtas nenustatytos tapatybės orlaivis arba pranešta, kad jis skrenda tam tikrame rajone.
Nuoseklumas (oro navigacijos duomenų) – garantijos laipsnis, kad oro navigacijos duomenys bei jų reikšmės neprarastos ir nepakito nuo jų parengimo ar sankcionuoto pakeitimo laiko.
Oro eismo paslaugos (toliau – OEP) – tam tikros skrydžių informacijos paslaugos, aliarmo skelbimas ir skrydžių valdymo paslaugos.
OEP maršrutas – bendrasis terminas, reiškiantis oro kelią, valdomą ir nevaldomą maršrutą, atvykimo ir išvykimo maršrutą ir kt.
Oro eismo srauto vadyba – paslaugos, kurių tikslas yra palaikyti saugų, reguliarų ir operatyvų skrydžių srautą, užtikrinant, kad skrydžių valdymo pralaidumas būtų naudojamas maksimaliai, o skrydžių intensyvumas atitiktų OEP teikėjo paskelbtą pralaidumą.
OEP teikėjas – susisiekimo ministro paskirtas juridinis asmuo, turintis atitinkamą oro navigacijos paslaugų teikėjo pažymėjimą, kuris taikos metu teikia OEP civiliniams ir valstybės orlaiviams.
Orų prognozė – pranešimas apie laukiamas atitinkamu laiku ir atitinkamame rajone arba oro erdvės dalyje meteorologines sąlygas.
Pagrindinis taškas – nustatyta geografinė vieta, naudojama OEP maršrutui arba orlaivio skrydžio keliui nustatyti bei kitiems navigacijos ir OEP teikimo tikslams.
Paklydęs orlaivis – orlaivis, kuris gerokai nukrypo nuo numatyto kelio arba pranešta, kad paklydo.
Perduodantis padalinys – skrydžių valdymo padalinys, perduodantis atsakomybę už orlaiviui teikiamas skrydžių valdymo paslaugas kitam skrydžių valdymo padaliniui, esančiam šio orlaivio skrydžio maršrute.
Perimantis padalinys – skrydžių valdymo padalinys, perimantis orlaivio valdymą.
Perono valdymo paslaugos – paslaugos, teikiamos perone esančių orlaivių ir transporto priemonių veiklai bei judėjimui reguliuoti.
Radijo navigacinė tarnyba – tarnyba, teikianti viena ar keliomis radijo navigacinėmis priemonėmis konsultacinę informaciją ar duomenis apie orlaivio buvimo vietą ir siekianti efektyvaus bei saugaus oro eismo.
Rajono oro navigacija (RNAV) – navigacijos metodas, numatantis galimybę orlaiviui skristi bet kuriuo norimu skrydžio keliu, naudojantis tame kelyje veikiančiomis arba orlaivyje esamomis radijo navigacinėmis priemonėmis arba naudojant šias priemones kartu.
Rajono oro navigacijos maršrutas – OEP maršrutas orlaiviams, galintiems naudotis rajono oro navigacija.
Spausdinamasis ryšys – ryšys, kurio metu kiekviename pranešimų grandinės terminale pateikiamas automatiškai ir nuolat spausdinamas visų pranešimų, teikiamų šia grandine, išrašas.
Stoties nuokrypis – nustatymo arba suderinimo nukrypimas tarp nulinio labai aukšto dažnio visakrypčio radijo švyturio (toliau – VOR) radialo ir tikrosios šiaurės, nustatytas VOR stoties kalibravimo metu.
Tikslumas – apskaičiuotojo arba išmatuotojo dydžio atitikties tikrajam dydžiui laipsnis.
Valdymo perdavimo punktas (taškas) – orlaivio skrydžio kelyje nustatytas punktas, kuriame atsakomybę už orlaiviui teikiamas skrydžių valdymo paslaugas vienas skrydžių valdymo vietos arba skrydžių valdymo padalinio skrydžių vadovas perduoda kitam.
Žmogiškasis veiksnys – žmogaus sugebėjimai ir trūkumai, kurie gali turėti įtakos aviacijos saugai ir efektyvumui.
Kitos šiose taisyklėse vartojamos sąvokos atitinka sąvokas, nustatytas Lietuvos Respublikos aviacijos įstatyme (Žin., 2000, Nr. 94-2918), Lietuvos Respublikos oro erdvės organizavimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 17 d. nutarimu Nr. 285 (Žin., 2004, Nr. 42-1379), Skrydžių taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 31 d. nutarimu Nr. 1098 (Žin., 2004, Nr. 134-4860), ir kituose norminiuose teisės aktuose.
II. BENDROSIOS TAISYKLĖS
Įgaliojimų apimties nustatymas
4. OEP turi būti teikiamos pagal šias taisykles, išskyrus atvejus, kai susisiekimo ministras, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aviacijos įstatymo (Žin., 2000, Nr. 94-2918) 15 straipsnio 3 dalies nuostatomis, Vyriausybės pritarimu sudaro sutartis su atitinkamais kitų valstybių paslaugų teikėjais, turinčiais Bendrijoje išduotą paslaugų teikėjo pažymėjimą, institucijomis arba tarptautinėmis organizacijomis dėl oro eismo paslaugų teikimo ir su tuo susijusių kitų funkcijų perdavimo tam tikrose Lietuvos Respublikos oro erdvės dalyse arba prisiima tokius įsipareigojimus iš kitų valstybių ar tarptautinių organizacijų.
5. Oro erdvės dalis virš atvirosios jūros arba nenustatytos priklausomybės oro erdvė, kuriose teikiamos OEP, nustatomos remiantis tarpvalstybinėmis oro navigacijos sutartimis, kurias tvirtina ICAO Taryba, pagal kurias Lietuvos Respublika prisiima atsakomybę už OEP teikimą šiose oro erdvės dalyse ir užtikrina, kad minėtosios paslaugos būtų teikiamos pagal šias taisykles.
OEP rūšys
6. OEP rūšys:
6.1. skrydžių valdymo paslaugos, teikiamos siekiant šių taisyklių 2.1, 2.2 ir 2.3 punktuose nurodytų tikslų:
6.1.1. rajono skrydžių valdymo paslaugos, siekiant šių taisyklių 2.1 ir 2.3 punktuose nurodytų tikslų, išskyrus skrydžių dalį, aprašytą 6.1.2 ir 6.1.3 punktuose;
6.1.2. prieigų skrydžių valdymo paslaugos, susijusios su atvykimu ir išvykimu, siekiant šių taisyklių 2.1 ir 2.3 punktuose nurodytų tikslų;
OEP poreikio nustatymas
7. OEP teikimo poreikis nustatomas, atsižvelgiant į:
Oro erdvės dalių ir valdomųjų aerodromų, kuriuose teikiamos OEP, skirstymas
9. Jei OEP teikiamos nustatytose oro erdvės dalyse arba aerodromuose, tos oro erdvės dalys arba aerodromai turi būti atitinkamai suskirstomi, atsižvelgiant į juose teikiamas OEP.
10. Tam tikros oro erdvės dalys arba aerodromai skirstomi į:
10.1. skrydžių informacijos regionus, kuriuose teikiamos skrydžių informacijos ir aliarmo skelbimo paslaugos;
10.2. skrydžių valdymo rajonus ir aerodromo skrydžių valdymo zonas, kuriose skrydžių valdymo paslaugos teikiamos vadovaujantis skrydžių pagal prietaisus taisyklėmis (toliau – SPT):
10.2.1. valdomosios oro erdvės dalis, kurioje OEP taip pat teikiamos ir skrydžiams pagal vizualiųjų skrydžių taisykles (toliau – VST) – B, C arba D klasės oro erdvėje;
Oro erdvės klasifikacija
11. Oro erdvės dalys į klases skirstomos pagal Civilinės aviacijos administracijos direktoriaus 2007 m. gegužės 16 d. įsakymu Nr. 4R-96 patvirtintas Skrydžių vykdymo sąlygas ir reikalavimus Lietuvos Respublikos oro eismo paslaugų oro erdvėje (Žin., 2004, Nr. 56-1967, 2007, Nr. 55-2174), atsižvelgiant į oro eismo poreikius.
Būtinoji navigacinė charakteristika (RNP) skrydžiams maršrutu
13. RNP tipus nustato OEP teikėjas. RNP tipas nustatytuose rajonuose, keliuose, OEP maršrutuose yra paskiriamas remiantis regioninėmis oro navigacijos sutartimis, sudaromomis tarp oro eismo paslaugų teikėjų.
14. Skrydžio maršruto daliai gali būti taikomi šie RNP tipai: RNP 1, RNP 4, RNP 10, RNP 12.6 ir RNP 20.
Būtinoji ryšio charakteristika (RCP)
16. RCP tipus nustato Civilinės aviacijos administracija (toliau – CAA) arba jos įgaliotas OEP teikėjas. Kai taikoma, RCP tipai nustatomi remiantis regioninėmis oro navigacijos sutartimis, sudaromomis tarp oro eismo paslaugų teikėjų.
OEP padalinių įsteigimas ir paskyrimas
18. OEP teikėjas steigia Skrydžių informacijos punktus skrydžių informacijos ir aliarmo skelbimo paslaugoms skrydžių informacijos regione (arba regiono sektoriuose) teikti, jeigu atsakomybė už tokių paslaugų teikimą nėra paskirta atskiram skrydžių valdymo padaliniui, turinčiam reikiamas priemones tai atsakomybei vykdyti.
Skrydžių informacijos regionų, skrydžių valdymo rajonų ir aerodromo skrydžių valdymo zonų apibūdinimas
20. Oro erdvės, kurioje teikiamos OEP, ribos yra nustatomos, atsižvelgiant į maršruto struktūros pobūdį ir paslaugų poreikį. Ši oro erdvė yra skirstoma į skrydžių informacijos regionus, skrydžių valdymo rajonus ir aerodromų skrydžių valdymo zonas.
21. Skrydžių informacijos regiono ribos turi būti nustatomos taip, kad apimtų visų tame regione teikiamų OEP maršrutų struktūrą.
22. Į skrydžių informacijos regioną įeina visa šoninių ribų oro erdvė, išskyrus atvejus, kai nustatyta viršutinio skrydžių informacijos regiono riba.
23. Jeigu skrydžių informacijos regioną riboja viršutinis skrydžių informacijos regionas, apatinė riba, nustatyta viršutiniame skrydžių informacijos regione, turi sudaryti viršutinę vertikalią apatinio skrydžių informacijos regiono ribą ir sutapti su skrydžių pagal VST kreiseriniu lygiu.
24. Skrydžių valdymo rajonai, maršrutai ir aerodromo skrydžių valdymo rajonai nustatomi taip, kad apimtų pakankamą oro erdvės dalį, į kurią įeitų skrydžių pagal SPT maršrutai ar jų dalys, kur ketinama teikti atitinkamas skrydžių valdymo paslaugas, atsižvelgiant į naudojamų tame rajone navigacinių priemonių galimybes.
25. Apatinė skrydžių valdymo rajono riba nustatoma ne žemiau negu 700 pėdų (200 m) nuo žemės arba vandens paviršiaus:
25.1. siekiant suteikti daugiau laisvės skrydžiams pagal VST žemiau skrydžių valdymo rajono, apatinė skrydžių valdymo rajono riba, kur įmanoma, turi būti nustatoma didesniame aukštyje negu minimumas, numatytas šių taisyklių 25 punkte;
26. Viršutinė skrydžių valdymo rajono riba nustatoma, jeigu:
27. Kai minėtoji viršutinė skrydžių valdymo rajono riba nustatoma, ji turi sutapti su skrydžių pagal VST kreiseriniu lygiu.
28. Oro eismo informacijos rajonui nustatyti taikomi taisyklių 24, 25, 26 punktuose nurodyti reikalavimai.
29. Kai norima sumažinti OEP teikėjų skaičių skrydžiams, vykdomiems dideliuose aukščiuose, gali būti kuriami viršutiniai skrydžių informacijos regionai bei skrydžių valdymo rajonai. Tokiu atveju viršutiniai skrydžių informacijos regionai ar skrydžių valdymo rajonai turi būti išdėstomi taip, kad apimtų kelis žemutinius regionus ar rajonus, o jų šoninės ribos sutaptų su kraštinių apatinių skrydžių informacijos regionų ar skrydžių valdymo rajonų šoninėmis ribomis.
30. Aerodromo skrydžių valdymo zonos šoninės ribos turi būti išdėstomos taip, kad apimtų visus nustatytus atvykimo ir išvykimo maršrutus, kai meteorologinės sąlygos yra tinkamos skrydžiams pagal SPT, jei pastarieji maršrutai nepatenka į skrydžių valdymo rajono ribas. Laukimo zonoje netoli aerodromo esantis orlaivis yra laikomas atvykstančiu orlaiviu.
31. Šoninės aerodromo skrydžių valdymo zonos ribos turi tęstis bent 5 jūrmyles (9,3 km) nuo atitinkamo aerodromo ar aerodromų kontrolės taško kryptimis, kuriomis gali būti atliekamas artėjimas tūpti. Aerodromo skrydžių valdymo zonoje gali būti du ar daugiau aerodromų vienas šalia kito.
32. Jeigu aerodromo skrydžių valdymo zona yra išsidėsčiusi po skrydžių valdymo rajonu ir jų šoninės ribos sutampa, zona turi tęstis į viršų nuo žemės paviršiaus bent iki apatinės skrydžių valdymo rajono ribos. Prireikus aerodromo skrydžių valdymo zonos viršutinė riba gali būti nustatyta virš viršutinio skrydžių valdymo rajono apatinės ribos.
33. Jeigu aerodromo skrydžių valdymo zona yra išsidėsčiusi už skrydžių valdymo rajono šoninių ribų, turi būti nustatyta jos viršutinė riba.
34. Jeigu reikia nustatyti aerodromo skrydžių valdymo zonos viršutinę ribą aukštesniame lygyje, negu virš jos išsidėsčiusio skrydžių valdymo rajono apatinė riba, arba jeigu aerodromo skrydžių valdymo zona yra išsidėsčiusi už skrydžių valdymo rajono šoninių ribų, jos viršutinė riba turi būti nustatoma tokiame aukštyje, kad pilotai galėtų ją lengvai atpažinti. Jeigu ši riba yra aukščiau negu 3000 pėdų (900 m) virš vidutinio jūros lygio,ji turi sutapti su skrydžių pagal VST kreiseriniu lygiu.
OEP teikimo padalinių ir OEP oro erdvės ženklinimas
35. OEP teikimo padaliniai įvardijami pagal netoli esančio miesto ar miestelio pavadinimą arba pagal geografinius duomenis.
36. Aerodromo skrydžių valdymo padalinys, prieigų skrydžių valdymo padalinys ir AFIS tarnyba ženklinami pagal aerodromo, kuriame jie yra, pavadinimą.
OEP maršrutų sudarymas bei ženklinimas
38. OEP maršrutai turi būti sudaromi taip, kad einanti išilgai kiekvieno maršruto oro erdvė bei atstumas tarp gretimų OEP maršrutų būtų saugūs.
39. Jeigu netrukdo oro eismo intensyvumas, sudėtingumas ir pobūdis, turi būti sudaromi specialūs oro eismo maršrutai žemai skraidantiems orlaiviams, tarp jų ir sraigtasparniams, skrendantiems į sraigtasparnių platformas ir iš jų virš atviros jūros. Nustatant šoninį intervalą tarp tokių maršrutų, atsižvelgiama į turimas navigacines priemones ir sraigtasparniuose esančią navigacinę įrangą.
40. OEP maršrutai yra ženklinami:
40.1. pagal šių taisyklių 1 priede išdėstytus principus, išskyrus standartinius išvykimo ir atvykimo maršrutus;
Persijungimo punktų nustatymas
41. Persijungimo punktai turi būti nustatomi pagal visakryptį radijo švyturį, kuriuo galima atlikti tikslią navigaciją OEP maršruto ruože. Persijungimo punktai nustatomi 60 jūrmylių (110 km) ar didesniu nuotoliu, išskyrus atvejus, kai dėl OEP maršrutų sudėtingumo, navigacijos priemonių tankumo ar kitų techninių bei operacinių priežasčių persijungimo punktai gali būti nustatyti trumpesniuose maršruto ruožuose.
Pagrindinio punkto nustatymas ir ženklinimas
43. Pagrindiniai punktai nustatomi, kad būtų paženklintas OEP maršrutas ir (arba) teikiama informacija apie skrydžio eigą.
Standartinių orlaivių riedėjimo maršrutų nustatymas ir ženklinimas
46. Jei reikia, standartiniai riedėjimo maršrutai nustatomi aerodrome tarp kilimo ir tūpimo takų, peronų ir techninės priežiūros atlikimo vietų. Tokie maršrutai turi būti tiesioginiai ir sudaryti taip, kad būtų išvengta susidūrimų.
Orlaivių naudotojų ir OEP teikimo padalinių sąveika
48. OEP teikimo padalinys, vykdydamas savo funkcijas, turi atsižvelgti į orlaivių naudotojų poreikius. Pagal orlaivių naudotojų užklausą jiems arba jų įgaliotiems atstovams turi būti suteikta turima informacija, kad jie galėtų vykdyti savo pareigas.
49. Pranešimai, susiję su orlaivio, kuriam teikiamos skrydžių valdymo paslaugos, naudojimu (tarp jų ir pranešimai apie buvimo vietą), kuriuos gauna OEP teikimo padaliniai, pagal galimybę turi būti nedelsiant perduodami orlaivio naudotojui, jei jis to prašo, arba jo paskirtajam atstovui nustatyta tvarka.
Sąveika tarp Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų ir OEP teikėjo
50. OEP teikėjas turi glaudžiai bendradarbiauti su Lietuvos kariuomenės Karinėmis oro pajėgomis (toliau – LK KOP), kurių veikla gali turėti įtakos civilinių orlaivių skrydžiams.
51. Tarp OEP teikimo ir LK KOP padalinių turi būti sudaromi susitarimai dėl skubaus pasikeitimo informacija, susijusia su civilinių orlaivių skrydžių sauga ir operatyvumu.
52. OEP teikimo padaliniai reguliariai arba prireikus (pagal susitarimus) pateikia LK KOP padaliniams atitinkamus skrydžio planus ir kitus duomenis apie civilinių orlaivių skrydžius. Siekdamas išvengti orlaivio gaudymų arba sumažinti jų skaičių, OEP teikėjas nustato rajonus arba maršrutus, kuriuose Lietuvos Respublikos skrydžių taisyklių reikalavimai, susiję su skrydžių planais, abipusiu ryšiu ir pranešimu apie buvimo vietą, yra taikomi visiems skrydžiams, siekiant, kad atitinkami OEP teikimo padaliniai turėtų reikiamus duomenis apie orlaivį ir būtų lengviau jį atpažinti.
53. Turi būti nustatytos procedūros tam, kad:
53.1. skrydžių valdymo padaliniai būtų informuojami apie LK KOP padalinių pastebėtus civilinius orlaivius arba apie orlaivius, kurie gali būti civiliniai, artėjančius arba įskrendančius į teritoriją, kurioje gali prireikti juos gaudyti;
Veiklos, keliančios pavojų civiliniams orlaiviams, koordinavimas
54. Bet kuri planuojama pavojinga veikla virš Lietuvos Respublikos teritorijos arba virš atviros jūros, galinti turėti įtakos civilinių orlaivių skrydžiams, turi būti derinama su OEP teikėju. Tai atliekama iš anksto, kad būtų galima laiku paskelbti informaciją apie tokią veiklą. Veikla, planuojama už Lietuvos Respublikos oro erdvės ribų, yra derinama su OEP teikėju. Užsienio valstybių organizacijos, planuojančios savo veiklą Lietuvos Respublikos oro erdvėje, ją derina su analogiškomis OEP teikimo institucijomis, esančiomis tose pačiose valstybėse kaip ir minėtos organizacijos.
55. Koordinavimo tikslas yra tinkamai susitarti, kad būtų išvengta pavojaus civiliniams orlaiviams, ir, kiek įmanoma, netrukdyti orlaivių skrydžiams.
56. Susitariant turi būti įvertinta:
56.1. vietovė arba rajonai, laikas ir veiklos trukmė parenkami taip, kad nebūtų uždarytų arba pergrupuotų OEP maršrutų, blokuojamų ekonomiškų skrydžių lygių arba reguliariųjų skrydžių vėlavimų;
58. Lazerinio spinduliavimo atveju turi būti imtasi priemonių skrydžių saugai užtikrinti, nustatytų Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos (ICAO) dokumente Nr. 9815 „Lazerinių spinduliuotuvų bei skrydžių saugos vadovas“.
Oro navigacijos duomenys
60. Oro navigacijos duomenų, susijusių su OEP, nustatymas ir pranešimas turi būti tikslus ir nuoseklus, kaip numato šių taisyklių 4 priedo 1–5 lentelės, pagal nustatytas kokybės sistemos procedūras. Oro navigacijos duomenų tikslumo reikalavimai turi būti 95 % patikimumo lygio, todėl turi būti išskirti trys orlaivio buvimo vietos duomenų taškai: stebėjimo taškas (pvz., navigacinių priemonių vietos), apskaičiuotasis taškas (matematiniai skaičiavimai pagal žinomus stebėjimo taškus erdvėje, kontroliniai taškai) ir įvardytas taškas (pvz., skrydžių informacijos regiono ribų taškai).
61. Oro navigacijos duomenų nuoseklumas turi būti išsaugotas viso duomenų teikimo proceso metu – nuo stebėjimo kilmės iki numatomo naudotojo. Pagal duomenų nuoseklumo lygį duomenys skirstomi į:
61.1. kritinius duomenis, kai nuoseklumo lygis 1 x 10-8. Jeigu orlaivis, naudodamas netikslius kritinius duomenis, tęsia skrydį ir tupia, yra didelė tikimybė, kad jis pateks į avariją;
61.2. pagrindinius duomenis, kai nuoseklumo lygis 1 x 10-5. Jeigu orlaivis, naudodamas netikslius pagrindinius duomenis, tęsia skrydį ir tupia, yra nedidelė tikimybė, kad jis gali patekti į avariją;
62. Elektroninių saugomųjų arba perduodamųjų oro navigacijos duomenų apsauga valdoma ciklišku dubliavimo patikrinimu (toliau – CRC). Siekiant apsaugoti šių taisyklių 61 punkte aprašytų kritinių arba pagrindinių oro navigacijos duomenų nuoseklumą, atitinkamai turi būti taikomi 32 arba 24 bitų CRC algoritmai.
63. Siekiant apsaugoti šių taisyklių 61.3 punkte aprašytų reguliariųjų oro navigacijos duomenų nuoseklumą, turi būti taikomas 16 bitų CRC algoritmas.
64. Pagal pasaulinę geodezinę sistemą WGS-84 nustatomos geografinės platumos ir ilgumos koordinatės ir jos pranešamos OEP teikėjui. Būtina išskirtinai paženklinti tas geografines koordinates, kurios buvo transformuotos į WGS-84 koordinates matematiniu būdu ir jų lauko matavimo tikslumas neatitinka šių taisyklių 4 priedo 1 lentelėje išdėstytų reikalavimų.
Sąveika tarp OEP ir meteorologijos paslaugų teikėjų
66. Siekiant užtikrinti, kad orlaivių įgulos gautų naujausią meteorologinę informaciją, kurios reikia skrydžiams vykdyti, turi būti sudaromos sutartys tarp OEP teikėjo ir meteorologijos paslaugų teikėjo, kuriose būtų susitarta, kad OEP teikimo personalas:
66.1. be indikatorių parodymų galėtų pranešti meteorologijos paslaugų teikimo (toliau – MPT) padaliniams ir kitus meteorologinius duomenis, dėl kurių gali būti susitarta, kai jie yra stebimi OEP teikimo padalinių arba apie juos praneša orlaivių įgulos;
66.2. pagal galimybę greičiau perduotų MPT padaliniams specialiuosius pranešimus apie meteorologinius reiškinius, stebimus OEP teikimo padalinių arba gautus iš orlaivių, jeigu jie gali turėti įtakos orlaivių skrydžių saugai ir nėra įtraukti į aerodromo meteorologinį pranešimą;
Sąveika tarp oro navigacijos informacijos tarnybų ir OEP teikėjo
68. Siekiant užtikrinti, kad oro navigacijos informacijos padaliniai gautų informaciją ir galėtų atitinkamai suteikti naujausią priešskrydinę ir būtiną skrydžio metu informaciją, turi būti sudaromos sutartys tarp oro navigacijos informacijos tarnybų bei OEP teikėjų, atsakingų už OEP. Tuomet OEP teikimo padaliniai galės skubiai perduoti oro navigacijos informacijos padaliniui šiuos duomenis:
68.2. atitinkamų priemonių, tarnybų ir navigacinių įrengimų, esančių jų atsakomybės oro erdvės ribose, veikimo statusą;
68.3. informaciją apie vulkaninio aktyvumo reiškinius, kuriuos pastebėjo OEP teikimo personalas, arba tai buvo pranešta iš orlaivio;
69. Prieš atlikdami oro navigacijos sistemos pakeitimus, atsakingieji padaliniai turi atsižvelgti į tai, kad yra nustatytas atitinkamas laikotarpis oro navigacijos informacijai parengti, išleisti ir paskelbti. Siekiant užtikrinti, kad oro navigacijos informacijos padaliniams būtų laiku suteikta informacija, būtina, kad šie padaliniai derintų savo veiklą.
70. Ypač svarbi yra oro navigacijos informacija ir jos pakeitimai, kuriuos praneša oro navigacinės sistemos reguliavimo ir kontrolės sistema (AIRAC). OEP teikimo padaliniai, pateikdami neapdorotą informaciją / duomenis oro navigacijos informacijos padaliniams, turi laikytis nustatyto tarptautinio AIRAC įsigaliojimo termino, įskaitant ir 14 dienų siuntimo paštu laiką.
Minimalus absoliutusis skrydžių aukštis
72. Minimalus absoliutusis skrydžių aukštis turi būti nustatomas ir paskelbiamas kiekviename OEP maršrute bei skrydžių valdymo rajone. Nustatytas minimalus absoliutusis skrydžių aukštis turi garantuoti minimalaus saugaus aukščio atsargą virš dominuojančios kontrolinės kliūties, esančios minėtuose maršrutuose ir rajonuose.
Pagalba orlaiviui, patekusiam į avariją
73. Jeigu yra žinoma arba manoma, kad orlaivis pateko į avariją, taip pat, kai kas nors neteisėtai įsikiša į orlaivio įgulos veiksmus, priklausomai nuo aplinkybių, šiam orlaiviui turi būti skirtas didžiausias dėmesys, pagalba ir pirmenybė prieš kitus orlaivius.
75. Neteisėto įsikišimo atveju arba, kai įtariama, kad toks įsikišimas įmanomas, OEP teikimo padaliniai pagal savo kompetenciją turi atsižvelgti į orlaivio įgulos reikalavimus. Svarbi skrydžio saugai informacija turi būti ir toliau teikiama bei imamasi visų galimų priemonių padėti orlaiviui greičiau baigti skrydį ir saugiai nutūpti.
Ypatingieji atvejai skrydžio metu (paklydęs, neatpažintas ar gaudomas orlaivis)
77. Kai OEP teikimo padalinys sužino apie paklydusį orlaivį, nedelsdamas imasi būtinų veiksmų, išdėstytų šių taisyklių 78 ir 79 punktuose, ir suteikia orlaiviui pagalbą bei užtikrina jo skrydžio saugą.
78. Jeigu orlaivio buvimo vieta nėra žinoma, OEP teikimo padalinys turi:
78.3. perduoti kitiems OEP teikimo padaliniams informaciją apie tai, kur orlaivis galėjo ar gali nuklysti, atsižvelgiant į visus veiksnius, kurie tam tikromis aplinkybėmis gali turėti įtakos orlaivio navigacijai;
78.4. pagal nustatytas procedūras pranešti atitinkamam LK KOP padaliniui ir pateikti skrydžio planą bei kitus duomenis apie paklydusį orlaivį;
79. Kai orlaivio buvimo vieta nustatyta, OEP teikimo padaliniai turi:
79.1. pranešti įgulai orlaivio vietą ir veiksmus, kurių būtina imtis susiklosčiusiai padėčiai ištaisyti;
80. Kai OEP teikimo padalinys sužino, kad jo oro erdvėje yra neatpažintas orlaivis, turi siekti atpažinti jį. Šiuo tikslu OEP teikimo padalinys, priklausomai nuo aplinkybių, turi imtis tokių priemonių:
80.2. prašyti kitų Vilniaus skrydžių informacijos regione / viršutiniame skrydžių informacijos regione teikiančių paslaugas OEP teikimo padalinių pagalbos užmegzti abipusį ryšį su orlaiviu;
80.3. prašyti kaimyninių skrydžių informacijos rajonų OEP teikimo padalinių pagalbos užmegzti abipusį ryšį su orlaiviu;
81. Atpažinęs orlaivį, OEP teikimo padalinys, jei būtina, tuoj pat praneša apie tai atitinkamam LK KOP padaliniui.
82. OEP teikimo padalinys, manydamas, kad į neatpažinto orlaivio įgulos veiksmus yra neteisėtai įsikišta, turi nedelsti ir apie tai informuoti atitinkamą tarnybą.
83. OEP teikimo padalinys, sužinojęs, kad jo atsakomybės oro erdvėje vyksta orlaivio gaudymas, priklausomai nuo aplinkybių, turi:
83.1. mėginti užmegzti abipusį ryšį su gaudomu orlaiviu visais įmanomais būdais, taip pat ir avariniu 121.5 MHz radijo dažniu, jeigu toks ryšys dar nėra užmegztas;
83.3. susisiekti su naikintuvų skirstymo karininku (toliau – NSK), palaikančiu abipusį ryšį su gaudančiuoju orlaiviu, ir suteikti jam visą turimą informaciją apie gaudomą orlaivį;
83.5. prireikus, koordinuojant su NSK, imtis visų priemonių, kad būtų užtikrinta gaudomo orlaivio skrydžio sauga;
84. Kai tik OEP teikimo padalinys sužino, kad gaudomas orlaivis yra už jo atsakomybės oro erdvės ribų, priklausomai nuo aplinkybių, turi imtis šių veiksmų:
84.1. suteikti OEP teikimo padaliniui, kurio oro erdvėje gaudomas orlaivis, visą turimą informaciją, galinčią padėti atpažinti orlaivį;
Teikiant OEP naudojamas laikas
85. OEP teikimo padaliniai naudoja tik suderintąjį pasaulinį laiką (UTC), išreikštą paros valandomis ir minutėmis, o prireikus – sekundėmis, paros skaičiavimą pradedant nuo vidurnakčio.
86. OEP teikimo padaliniai aprūpinami gerai iš visų darbo vietų matomais laikrodžiais, rodančiais valandas, minutes ir sekundes.
87. OEP teikimo padalinių laikrodžiai ir kiti laiką įrašantys prietaisai turi būti atitinkamai tikrinami, kad jų rodomas laikas nesiskirtų nuo UTC daugiau nei 30 sekundžių. Kai OEP teikimo padaliniai naudoja ryšį per duomenų perdavimo liniją, laikrodžiai ir kiti laiką įrašantys prietaisai nuolat tikrinami, kad jų parodymai nesiskirtų nuo UTC daugiau nei 1 sekunde.
88. Tikslų laiką perduoda standartinio laiko stotis, o jei tai neįmanoma, kitas padalinys, kuris gavo tikslų laiką iš šios stoties.
Aukščiamačio nustatymas
90. Vykdant skrydžius, aukščiamačio nustatymui taikomi CAA direktoriaus 2005 m. sausio 5 d. įsakymu Nr. 4-2 „Dėl aukščiamačio nustatymo“ (Žin., 2005, Nr. 4-96) patvirtinti reikalavimai.
OEP saugos vadyba
91. OEP teikėjas įgyvendina atitinkamas sistemines OEP saugos vadybos programas, siekdamas užtikrinti OEP teikimo saugą oro erdvėje ir aerodromuose pagal Eurokontrolės saugos priežiūros reikalavimus ir ICAO standartus bei rekomenduojamą praktiką.
92. CAA nustato priimtiną saugos lygį ir saugos tikslus, taikomus oro eismo paslaugų oro erdvėje ir aerodromuose. Tam tikrais atvejais saugos lygiai ir saugos tikslai nustatomi pagal regionines oro navigacijos sutartis.
93. OEP saugos vadybos programoje yra:
93.2. užtikrintas koreguojančiųjų veiksmų, reikalingų priimtinam saugos lygiui palaikyti, įgyvendinimas;
94. OEP saugos vadybos sistema turi nustatyti aiškią atsakomybę už skrydžių saugą visoje OEP teikiančios organizacijos struktūroje, taip pat ir tiesioginę organizacijos vadovų atsakomybę už OEP saugą.
95. Kiekvienas skrydžių valdymo sistemos pakeitimas, susijęs su sauga, taip pat ir sumažintasis orlaivių skirstymo minimumas arba kitos naujos procedūros gali būti įgyvendintos tik po to, kai juos aptarus su naudotojais ir įvertinus saugą paaiškėja, jog sistema atitiks priimtiną saugos lygį. Po pakeitimų įgyvendinimo turi būti atlikta stebėsena, kad būtų įsitikinta, jog sistema ir toliau atitinka nustatytą saugos lygį.
Bendros atskaitos sistemos
96. Oro navigacijai kaip horizontali atskaitos sistema turi būti naudojama pasaulinė geodezinė sistema – 1984 (WGS-84). Navigacinės geografinės koordinatės (nusakančios ilgumą ir platumą) turi būti išreikštos pagal pasaulinę geodezinę sistemą WGS-84.
97. Vidutinis jūros lygis, kuris rodo nuo gravitacijos priklausančių aukščių (peraukštėjimų) ir paviršiaus, vadinamo geoidu, santykį, oro navigacijai turi būti naudojamas kaip vertikali atskaitos sistema.
Kalbos mokėjimo reikalavimai
100. OEP teikėjas privalo užtikrinti, kad skrydžių vadovai kalbėtų ir suprastų kalbas, vartojamas radio ryšio metu, numatytas Civilinės aviacijos administracijos direktoriaus 2003 m. rugsėjo 16 d. įsakymu Nr. 4R-132 „Dėl Orlaivių įgulų, skrydžių vadovų ir technikų/inžinierių licencijavimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 92-4187).
Nenumatytų atvejų planai
101. OEP teikėjas privalo rengti ir įgyvendinti veiksmų planus, skirtus nenumatytiems atvejams, įvykus OEP teikimo pažeidimui arba, jei kyla potenciali tokio pažeidimo galimybė ir atitinkamų pagalbinių paslaugų pažeidimas toje oro erdvės dalyje, už kurią yra atsakingas atitinkamas paslaugų teikėjas. Jei reikia, veiksmų planai turi būti rengiami padedant ICAO ir bendradarbiaujant su kitomis organizacijomis (institucijomis), atsakingomis už OEP teikimą kaimyninėse oro erdvės dalyse, bei su kitais suinteresuotais oro erdvės naudotojais.
III. SKRYDŽIŲ VALDYMO PASLAUGŲ ORGANIZAVIMAS
Skrydžių valdymo paslaugų teikimas
Skrydžių valdymo paslaugų teikimo organizavimas
103. Rajono skrydžių valdymo paslaugas turi teikti:
104. Prieigų skrydžių valdymo paslaugas turi teikti:
104.1. aerodromo skrydžių valdymo padalinys arba rajono skrydžių valdymo padalinys, jeigu yra būtina arba pageidautina sujungti prieigų skrydžių valdymo paslaugas su aerodromo skrydžių valdymo arba rajono skrydžių valdymo paslaugomis, už kurias atsakingas yra vienas skrydžių valdymo padalinys;
106. Kad galėtų teikti skrydžių valdymo paslaugas, skrydžių valdymo padalinys turi:
106.1. būti informuojamas apie kiekvieno orlaivio planuojamą judėjimo kryptį arba jos pokyčius, taip pat apie kiekvieno orlaivio faktinę skrydžio eigą;
106.3. duoti leidimus ir suteikti informaciją, kad būtų išvengta susidūrimų tarp jo valdomų orlaivių, ir paspartinti bei tinkamai reguliuoti oro eismo srautą;
107. Informacija apie orlaivių judėjimo kryptį kartu su orlaiviams išduotais leidimais ekrane atvaizduojama taip, kad būtų galima iškart išanalizuoti padėtį, palaikyti efektyvų oro eismo srautą ir išlaikyti reikiamą skirstymą tarp orlaivių.
108. OEP teikimo padaliniai turi būti aprūpinti įranga, įrašančia OEP teikimo padalinyje vykstančius pokalbius ir kitus garsus bei išsaugančia šį įrašą mažiausiai 24 valandas.
109. Skrydžių vadovo leidimai užtikrina skirstymą tarp orlaivių, skrendančių:
109.5. ir vykdančių specialiuosius skrydžius pagal VST, kai OEP teikėjas suteikia atitinkamą leidimą; išskyrus tuos atvejus, jei orlaivio įgula paprašo arba OEP teikėjas atskirai nurodo kitaip, bei šių taisyklių 109.2 punkte numatytais atvejais, taikomais D ir E klasių oro erdvėje, skrydžiui gali būti suteikiamas leidimas be orlaivių skirstymo tam tikroje skrydžio, vykdomo pagal vizualias meteorologines sąlygas, dalyje.
110. Skrydžių valdymo padalinys turi skirstyti orlaivius pagal vieną iš šių būdų:
110.1. vertikalųjį orlaivių skirstymą, kai paskiriami skirtingi skrydžio lygiai iš (priklausomybė tarp skrydžio lygio ir skrydžio krypties netaikoma tais atvejais, kai Oro navigacijos informacijos rinkinyje yra nurodyta kitaip arba yra atitinkamas skrydžių vadovo leidimas):
110.2. horizontalųjį orlaivių skirstymą, kurį sudaro:
110.2.1. išilginis skirstymas, išlaikant atstumą tarp orlaivių, esančių keliuose, kurie laiko ar atstumo atžvilgiu yra susieinantys arba priešpriešiniai;
110.3. kombinuotąjį skirstymą, susidedantį iš vertikalaus skirstymo ir vieno iš skirstymo būdų, nurodytų šių taisyklių 110.2 punkte, kai kiekvienam skirstymo būdui taikomi minimumai, kurie gali būti mažesni, bet ne didesni negu pusė kiekvieno atskirai taikomo kombinuotojo skirstymo elemento. Kombinuotasis skirstymas taikomas tik pagal atitinkamas regionines oro navigacijos sutartis.
111. Visoje oro erdvėje, kurioje tarp 290 ir 410 SL taikomas sumažinto vertikalaus skirstymo minimumas 300 m (1000 pėdų), turi būti sudaryta regioninė šiuose skrydžių lygiuose manevruojančių orlaivių aukščių stebėsenos programa, kad būtų užtikrinta skrydžių sauga pagal sumažintą vertikalų skirstymo minimumą. Pagal aukščio nustatymo programą stebėsenos priemonių veikimo zonos turi būti tokios, kad būtų galima kontroliuoti visų naudotojų atitinkamus orlaivių tipus, vykdančius skrydžius RVSM oro erdvėje.
Orlaivių skirstymo minimumai
113. Orlaivių skirstymo minimumai, taikomi atitinkamai oro erdvės daliai, turi būti nustatomi pagal šiuos reikalavimus:
113.1. pagal ICAO Oro navigacijos paslaugų procedūras (ICAO PANS), išskyrus tuos atvejus, kai naudojamos priemonių rūšys arba egzistuojančios aplinkybės nėra nustatytos galiojančiuose ICAO dokumentuose. Prireikus kitokie skirstymo minimumai nustatomi:
113.1.1. OEP teikėjo, pasitarus su orlaivių naudotojais, atitinkamuose Lietuvos Respublikos oro erdvės maršrutuose arba jų dalyse;
114. Apie orlaivių skirstymo minimumų detales ir jų taikymo rajonus turi būti pranešama:
Atsakomybė už skrydžių valdymą
116. Už visų orlaivių, skrendančių konkrečioje oro erdvės dalyje, valdymą atsako vienas skrydžių valdymo padalinys. Tačiau orlaivio arba orlaivių grupės valdymas tarpusavio susitarimu gali būti perduotas kitiems skrydžių valdymo padaliniams, jeigu užtikrinama sąveika tarp visų skrydžių valdymo padalinių.
Atsakomybės už skrydžių valdymą perdavimas
117. Padalinio, teikiančio skrydžių valdymo paslaugas viename skrydžių valdymo rajone, atsakomybė už orlaivio skrydžio valdymą perduodama kitam padaliniui, teikiančiam skrydžių valdymo paslaugas gretimame skrydžių valdymo rajone, bendros skrydžių valdymo rajono ribos kirtimo laiku, apskaičiuotu skrydį valdančio skrydžių valdymo padalinio, arba kito punkto kirtimo metu arba numatytu dviejų padalinių susitarimo laiku.
118. Rajono skrydžių valdymo paslaugas teikiančio padalinio atsakomybė už orlaivio skrydžio valdymą prieigų skrydžių valdymo paslaugas teikiančiam padaliniui ir atvirkščiai perduodama tokiame punkte arba tokiu laiku, kuris numatytas dviejų padalinių susitarimu.
119. Prieigų skrydžių valdymo paslaugas teikiantis padalinys perduoda atsakomybę už artėjančio tūpti orlaivio skrydžio valdymą aerodromo skrydžių valdymo paslaugas teikiančiam padaliniui:
119.1. jei orlaivis yra netoli aerodromo ir:
119.1.1. manoma, kad jis užbaigs artėjimą tūpti ir nutūps turėdamas vizualųjį kontaktą su orientyrais ant žemės;
119.2. jei orlaivis yra paskirtame punkte arba lygyje, kurie numatyti OEP teikimo padalinių sutartyse arba instrukcijose;
120. Aerodromo skrydžių valdymo paslaugas teikiantis padalinys perduoda atsakomybę už išskrendančio orlaivio skrydžio valdymą prieigų skrydžių valdymo paslaugas teikiančiam padaliniui:
120.1. kai aerodrome vyrauja vizualiosios meteorologinės sąlygos:
120.1.1. prieš orlaiviui išskrendant iš aerodromo skrydžių valdymo zonos arba įskrendant į kitą erdvę, kurioje vyrauja meteorologinės sąlygos pagal prietaisus;
120.2. kai aerodrome vyrauja meteorologinės sąlygos skrydžiams pagal prietaisus:
120.2.1. prieš pat orlaiviui įriedant į kilimo ir tūpimo taką bei rengiantis kilti, tuo atveju, kai artėjantis tūpti orlaivis ir (ar) orlaivis, kuris jau nutūpė, yra valdomi prieigų skrydžių valdymo paslaugas teikiančio padalinio;
121. Atsakomybė už orlaivio skrydžio valdymą iš vieno skrydžių valdymo vadavietės sektoriaus / skrydžių vadovo kitam skrydžių valdymo vadavietės sektoriui / skrydžių vadovui, esančiam tame pačiame skrydžių valdymo padalinyje, perduodama padalinio instrukcijose nurodytame taške, skrydžio lygyje arba nurodytu laiku.
122. Atsakomybė už orlaivio skrydžio valdymą perduodama iš vieno skrydžių valdymo padalinio kitam tik sutikus perimančiam skrydžio valdymą padaliniui, kaip numatyta taisyklių 123 ir 124 punktuose.
123. Skrydžio valdymą perduodantis padalinys praneša skrydžio valdymą perimančiam padaliniui apie atitinkamas esamo skrydžio plano dalis ir kitą, su orlaivio skrydžio valdymo perdavimu susijusią, informaciją:
123.1. jeigu skrydžio valdymo perdavimas vykdomas naudojant radiolokacinius ar automatinio priklausomo stebėjimo – perdavimo (toliau – ADS-B) duomenis, tada skrydžio valdymo perdavimo informacijoje turi būti orlaivio buvimo vietos ir, jeigu to prašoma, orlaivio kelio ir jo greičio informacija, nustatyta pagal radiolokacinius stebėjimus ar ADS-B prieš pat skrydžio valdymo perdavimą;
124. Skrydžio valdymą perimantis skrydžių valdymo padalinys privalo:
124.1. nurodyti, ar gali perimti orlaivio skrydžio valdymą pagal skrydžio valdymą perduodančiojo padalinio nustatytas sąlygas (jeigu nėra išankstinio susitarimo tarp šių padalinių, tokio nurodymo nebuvimas suprantamas kaip nustatytų sąlygų priėmimas), arba nurodyti visus būtinuosius pakeitimus;
125. Skrydžių valdymą perimantis skrydžių valdymo padalinys, užmezgęs abipusį kalbinį ryšį ir / arba ryšį duomenų perdavimo ryšio linija su atitinkamu orlaiviu, praneša perduodančiam padaliniui, kad priėmė skrydžių valdymą, jeigu susitarimuose tarp dviejų atitinkamų skrydžių valdymo padalinių nenumatyta kitaip.
Skrydžių vadovo leidimai
127. Skrydžių vadovo leidimai suteikiami pagal šių taisyklių, reglamentuojančių skrydžių valdymo paslaugų teikimo organizavimą, reikalavimus.
128. Skrydžių vadovo leidime nurodoma:
128.4. skrydžio lygis (lygiai) visame maršrute arba maršruto dalyje ir prireikus – skrydžių lygių pakeitimas;
129. Standartiniai išvykimo ir atvykimo pagal prietaisus maršrutai ir su jais susijusios procedūros turi būti nustatomos, jeigu būtina:
130. Skrydžių vadovo leidimas, susijęs su viršgarsinio skrydžio ikigarsinio greitėjimo faze, galioja bent iki tos fazės pabaigos.
131. Skrydžių vadovo leidimas, susijęs su orlaivio greičio lėtėjimu ir žemėjimu, kai jis pereina iš viršgarsinio kreiserinio lygio į ikigarsinį skrydį, turėtų suteikti galimybę nepertraukiamam žemėjimui bent tol, kol orlaivio greitis sumažės iki ikigarsinio greičio.
132. Orlaivio įgula turi pakartoti skrydžių vadovui leidimo arba nurodymo, perduoto kalbiniu ryšiu, dalį, susijusią su sauga. Turi būti pakartojami šie pranešimai:
132.2. leidimai ir nurodymai užimti kilimo ir tūpimo taką (toliau – KTT), tūpti, kilti, trumpai palaukti prie KTT, kirsti KTT arba riedėti juo atgaliniu kursu;
133. Kiti leidimai arba nurodymai, įskaitant sąlyginius leidimus, turi būti pakartojami arba patvirtinami tokiu būdu, kad būtų aišku, ar jie buvo suprasti ir ar jų bus laikomasi.
134. Skrydžių vadovas turi išklausyti pakartojamus leidimus ar nurodymus, kad įsitikintų, jog orlaivio įgula teisingai juos suprato. Jei skrydžių vadovas pakartojime pastebi neatitikimų, nedelsdamas turi imtis veiksmų visiems pakartojimo netikslumams ištaisyti.
136. Skrydžių vadovo leidimas turi būti derinamas tarp skrydžių valdymo padalinių ir apimti visą orlaivio maršrutą arba tam tikrą jo dalį.
137. Orlaiviui suteikiamas viso maršruto leidimas iki pirmojo aerodromo, kuriame numatoma tūpti:
137.1. jeigu prieš išvykstant įmanoma suderinti visų orlaivio skrydį valdysiančių skrydžių valdymo padalinių leidimus;
138. Jeigu šių taisyklių 137 punkte minėtas suderinimas neįvyko arba jis nėra numatytas, orlaiviui leidimas suteikiamas tik iki punkto, kuriame derinimas užtikrinamas. Prieš pasiekdamas tą punktą arba jame orlaivis gauna leidimą tolesniam skrydžiui arba nurodymą laukti.
139. Norėdama gauti leidimą tolesniam skrydžiui, kai jis numatytas OEP teikėjo, orlaivio įgula turi užmegzti ryšį su kitu skrydžių valdymo padaliniu prieš orlaiviui praskrendant skrydžio valdymo perdavimo punktą ir:
139.3. jeigu tai nėra suderinta, leidimas tolesniam skrydžiui neturi turėti įtakos pradiniam skrydžio profiliui bet kurioje oro erdvėje, išskyrus tą skrydžio dalį, kur skrydžių valdymo paslaugas teiks skrydžių valdymo padalinys, atsakingas už leidimo tolesniam skrydžiui išdavimą;
140. Kai orlaivis ketina išskristi iš aerodromo, kuris yra kito aerodromo skrydžių valdymo zonoje, ir įskristi į skrydžių valdymo rajoną, prieš suteikiant jam leidimą, perduodantis orlaivio valdymą skrydžių valdymo padalinys šį leidimą suderina su perimančiu orlaivio valdymą padaliniu.
Oro eismo srautų vadyba
142. Oro eismo srautų vadyba vykdoma oro erdvėje, kurioje skrydžių vykdymo poreikis tam tikru laiku viršija arba manoma, kad viršys, atitinkamų skrydžių valdymo padalinių paskelbtą pralaidumą.
143. Oro eismo srautų vadyba turi būti vykdoma pagal regionines oro navigacijos sutartis arba, jei tinka, daugiašales sutartis. Tokiose sutartyse turi būti numatytos bendrosios procedūros ir bendrieji pralaidumo nustatymo metodai.
144. Kai skrydžių valdymo padaliniui akivaizdu, kad papildomiems skrydžiams atitinkamu laiku ir tam tikroje vietoje arba oro erdvės dalyje paslaugos negali būti suteiktos arba gali būti suteiktos tik tam tikru laiku, tas padalinys turi pranešti oro eismo srautų vadybos padaliniui, jei toks yra, taip pat atitinkamiems OEP teikimo padaliniams. Orlaivių įguloms, ketinančioms skristi į tam tikrą vietovę arba oro erdvę, ir atitinkamų orlaivių naudotojams turi būti pranešama apie numatomą vėlavimą arba taikomus apribojimus.
Aerodromo eismo valdymas
145. Asmenų arba transporto priemonių, įskaitant ir buksyruojamus orlaivius, judėjimą aerodromo manevravimo lauke valdo aerodromo skrydžių valdymo vadavietė, kad būtų išvengta pavojaus, galinčio kilti jiems arba tūpiantiems, riedantiems bei kylantiems orlaiviams.
146. Esant sąlygoms, kai taikoma prasto matomumo procedūra, turi būti imtasi tokių veiksmų:
146.1. ribojamas asmenų ir transporto priemonių buvimas aerodromo manevravimo lauke iki būtino minimumo ir užtikrinama apsauga tūpimo pagal prietaisus sistemos (toliau – ILS) ir mikrobangų tūpimo sistemos (toliau – MLS) jautriųjų zonų, kai yra atliekamos artėjimo tūpti procedūros pagal prietaisus pagal II ir III kategorijas;
146.2. atsižvelgdamas į turimas naudojamas priemones, OEP teikėjas nustato minimalius atstumus tarp transporto priemonių ir riedančių orlaivių;
147. Avarinių gelbėjimo tarnybų transportui, atvykstančiam į pavojų patekusio orlaivio buvimo vietą, suteikiama pirmenybė prieš kitą judėjimą žemės paviršiuje.
148. Transporto priemonės, be taisyklių 147 punkte nurodytų nuostatų, manevravimo lauke dar turi laikytis šių reikalavimų:
148.1. transporto priemonės ir priemonės, buksyruojančios orlaivius, užleidžia kelią tūpiančiam, riedančiam ar kylančiam orlaiviui;
Radiolokacinių ir ADS-B sistemų naudojimas
Antžeminio judėjimo radiolokatoriaus naudojimas
150. Kai antžeminio judėjimo laukas yra blogai matomas iš OEP teikimo padalinio ar siekiant padidinti vizualų antžeminį transporto priemonių judėjimo stebėjimą, naudojamas antžeminio judėjimo radiolokatorius (SMR), kad būtų:
150.2. informuotos orlaivių įgulos ir, kai tai būtina, kitos transporto priemonės apie judėjimo kryptį;
IV. SKRYDŽIŲ INFORMACIJOS PASLAUGOS
Skrydžių informacijos paslaugų teikimas
151. Skrydžių informacijos paslaugos turi būti teikiamos visiems orlaiviams, kuriems teikiamos skrydžių valdymo paslaugos arba apie kuriuos žino atitinkami OEP teikimo padaliniai.
Skrydžių informacijos paslaugų apimtis
153. Skrydžių informacijos paslaugos apima:
153.5. informaciją apie aerodromų bei su jais susijusių įrenginių techninės būklės pakitimus, tarp jų ir informaciją apie aerodromo judėjimo lauko paviršiaus būklę, kai jis padengtas sniegu, ledu ar dideliu vandens sluoksniu;
154. Skrydžiams teikiamos skrydžių informacijos paslaugos, be šių taisyklių 153 punkte minėtos informacijos, papildomai apima:
154.2. informaciją apie susidūrimo pavojų orlaiviams, esantiems valdomojoje oro erdvėje, apie kitus atpažintus orlaivius, kurių buvimas gali kelti susidūrimo pavojų informuojamam orlaiviui;
155. OEP teikimo padaliniai, kiek įmanoma greičiau, turi perduoti specialiuosius pranešimus, gautus iš orlaivių, kitiems jų valdomiems orlaiviams, taip pat su gautais pranešimais susijusiems MPT padaliniams bei kitiems atitinkamiems OEP teikimo padaliniams. Pranešimų perdavimo orlaiviams trukmė nustatoma pagal MPT ir OEP teikėjo tarpusavio susitarimą.
Skrydžių informacijos padalinių operatyvieji pranešimai
157. Meteorologinė ir operatyvioji informacija (jei tokia yra) apie navigacines priemones bei aerodromus turi būti įtraukta į skrydžių informacijos paslaugas ir, jei tai įmanoma, teikiama operatyviai integruotu būdu.
158. Perduodant orlaivio integruotus operatyviuosius skrydžių informacijos pranešimus (OFIS), jų turinys ir perdavimo eilė turi atitikti skrydžio dalį.
159. OFIS, jeigu jie teikiami, turėtų sudaryti integruota informacija apie pasirinktus operatyviuosius ir meteorologinius elementus, atitinkančius tam tikras skrydžio dalis. Šie pranešimai turėtų būti trijų pagrindinių tipų: aukštojo dažnio (toliau – HF), labai aukšto dažnio (toliau – VHF) ir ATIS.
161. HF operatyvieji skrydžių informacijos pranešimai teikiami, jeigu tai nustatyta regioninėse oro navigacijos sutartyse.
162. HF pranešimuose teikiama informacija, nurodyta šių taisyklių 173 punkte, turi atitikti regioninių oro navigacijos sutartyse nustatytus reikalavimus.
163. Aerodromai, apie kuriuose vyraujančias meteorologines sąlygas turi būti teikiami HF operatyvieji skrydžių informacijos pranešimai ir sudaromos orų prognozės, nustatomi pagal regionines oro navigacijos sutartis.
164. HF operatyviuosiuose skrydžių informacijos pranešimuose dalyvaujančių stočių laiko seka nustatoma pagal regionines oro navigacijos sutartis.
165. Perduodant HF operatyviuosius skrydžių informacijos pranešimus, reikėtų atsižvelgti į žmogiškąjį veiksnį. Pranešimas neturi būti ilgesnis, nei nustatyta pagal regionines oro navigacijos sutartis, atsižvelgiant į tai, kad jo perdavimo greitis nepakenktų pranešimo aiškumui.
166. Kiekvienas aerodromo HF operatyvusis skrydžių informacijos pranešimas ženklinamas pagal aerodromo, kuriam šis pranešimas taikomas, pavadinimą.
167. Jeigu informacija negaunama laiku, į HF operatyvųjį skrydžių informacijos pranešimą įtraukiama paskutinė turima informacija kartu su stebėjimo laiku.
168. Visas HF operatyvusis skrydžių informacijos pranešimas, jei tai įmanoma, turi būti kartojamas visą likusi laiką, skirtą transliacijos stočiai.
169. HF operatyviuosiuose skrydžių informacijos pranešimuose perduodama informacija atnaujinama iškart po pasikeitimo.
170. HF operatyviuosius skrydžių informacijos pranešimus rengia ir platina OEP teikėjo paskirtasis (paskirtieji) padalinys (padaliniai).
171. HF pranešimai apie tarptautiniam oro susisiekimui skirtus aerodromus turi būti perduodami anglų kalba.
172. Jeigu HF pranešimai yra gaunami daugiau negu viena kalba, kiekvienai kalbai turi būti naudojamas atskiras kanalas.
173. HF pranešimuose skrydžių informacija teikiama nurodytąja eile arba tvarka, nustatyta pagal regionines oro navigacijos sutartis:
173.1. informacija apie orus maršrute (informacija apie svarbius gamtos reiškinius teikiama SIGMET pranešimuose);
173.2. informacija apie aerodromą:
173.2.7. debesys žemiau 5000 pėdų arba žemiau aukščiausio minimalaus sektoriaus absoliutaus aukščio priklausomai nuo to, kuris dydis yra didesnis; audros debesys; o kai dangus apsiniaukęs – vertikalus matomumas, jei tokie duomenys turimi;
174. VHF operatyvieji skrydžių informacijos pranešimai teikiami, jeigu tai yra nustatyta regioninėse oro navigacijos sutartyse.
175. Aerodromai, apie kuriuose vyraujančias meteorologines sąlygas turi būti teikiami VHF operatyvieji skrydžių informacijos pranešimai ir sudaromos orų prognozės, nustatomi pagal regionines oro navigacijos sutartis.
176. Kiekvienas aerodromo VHF operatyvusis skrydžių informacijos pranešimas ženklinamas pagal aerodromo, kuriam šis pranešimas taikomas, pavadinimą.
177. Jeigu informacija negaunama laiku, į VHF operatyvųjį skrydžių informacijos pranešimą įtraukiama paskutinė informacija kartu su stebėjimo laiku.
179. Perduodant VHF operatyviuosius skrydžių informacijos pranešimus, reikėtų atsižvelgti į žmogiškąjį veiksnį. Perduodamas pranešimas, jei įmanoma, neturi viršyti penkių minučių trukmės ir turi būti atsižvelgta į tai, kad perdavimo greitis nepakenktų aiškumui.
180. Transliuojami VHF operatyvieji skrydžių informacijos pranešimai turi būti reguliariai atnaujinami, remiantis regioninėmis oro navigacijos sutartimis. Be to, jie turi būti operatyviai atnaujinami iškart po to, kai įvyksta svarbus pasikeitimas.
181. VHF operatyviuosius skrydžių informacijos pranešimus rengia ir platina OEP teikėjo paskirtasis (paskirtieji) padalinys (padaliniai).
182. VHF pranešimai apie tarptautiniam oro susisiekimui skirtus aerodromus turi būti perduodami anglų kalba.
183. Jeigu VHF pranešimai perduodami daugiau negu viena kalba, kiekvienai kalbai naudojamas atskiras kanalas.
184. Informacija, perduodama VHF pranešimuose, teikiama tokia tvarka:
184.10. debesys žemiau 5000 pėdų arba žemiau minimalaus sektoriaus absoliutaus aukščio priklausomai nuo to, kuris dydis yra didesnis; audros debesys; kai dangus apsiniaukęs -vertikalusis matomumas, jei duomenys apie jį turimi;
185. Kalbinė aerodromo rajono informacijos automatinio perdavimo paslauga (kalbiniai ATIS) yra teikiama aerodromuose, kuriuose reikalaujama sumažinti OEP teikimo padalinio VHF abipusio oro ir žemės ryšio kanalų apkrovą. Jeigu tokie pranešimai perduodami, juos sudaro:
186. Atskiras VHF dažnis, jei įmanoma, turi būti naudojamas kalbiniams ATIS pranešimams. Jei neturima atskiro dažnio, informacija gali būti perduodama atitinkamu aerodromo navigacinių priemonių kalbiniu kanalu (kalbiniais kanalais), pageidautina VOR, su sąlyga, kad diapazonas ir aiškumas būtų tinkamas, o navigacinių priemonių atpažinimas suderinamas su pranešimu taip, kad pastarasis nebūtų sunaikintas.
189. Reikalinga orlaivių įguloms informacija, susijusi su artėjimu tūpti, tūpimu ir kilimu, kuri yra įtraukiama į ATIS pranešimus, nedelsiant perduodama atitinkamam OEP teikimo padaliniui (padaliniams), jeigu minėtą pranešimą rengė ne tas padalinys (padaliniai).
190. Kalbiniai ATIS pranešimai, teikiami aerodromuose, skirtuose tarptautiniam oro susisiekimui, turi būti perduodami anglų kalba. Jeigu kalbiniai ATIS pranešimai yra perduodami daugiau negu viena kalba, kiekvienai kalbai turi būti naudojamas atskiras kanalas.
191. Kalbinis ATIS pranešimas, jei įmanoma, neturi būti ilgesnis nei 30 sekundžių, atkreipiant dėmesį į tai, kad perdavimo greitis nepakenktų aiškumui arba navigacinės priemonės atpažinimo signalui, naudojamam ATIS pranešimui perduoti. Perduodant ATIS pranešimą reikėtų atsižvelgti ir į žmogiškąjį veiksnį.
192. Jeigu D-ATIS papildo gaunamą kalbinį ATIS, jo turinys ir formatas turi atitikti kalbinių ATIS pranešimų formatą. Jeigu faktinė meteorologinė informacija yra įtraukiama, bet duomenys atitinka svarbius pasikeitimo kriterijus, tai, siekiant išlaikyti tą patį ženklą, jų turinys turi būti laikomas tapačiu.
193. Jeigu D-ATIS papildo kalbinį ATIS ir ATIS reikalauja atnaujinimo, kalbinis ATIS ir D-ATIS turi būti atnaujinami vienu metu.
194. Aerodromo rajono informacijos automatinio perdavimo paslaugos (kalbinis perdavimas ir/arba per duomenų ryšio liniją). Jeigu perduodami kalbiniai ATIS ir/arba D-ATIS per duomenų perdavimo ryšio liniją, tada:
194.4. atskiri ATIS pranešimai ženklinami ICAO raidiniu ženklu, priskiriant juos iš eilės perduodamiems ATIS pranešimams. Ženklinama turi būti pagal abėcėlę;
194.5. orlaivio įgula, užmezgusi radijo ryšį su OEP teikimo padaliniu, teikiančiu prieigų skrydžių valdymo arba aerodromo skrydžių valdymo paslaugas, turi patvirtinti, kad gavo informaciją;
194.6. atitinkamas OEP teikimo padalinys, atsakydamas į šių taisyklių 194.5 punkte minimą pranešimą arba kai orlaivis atvyksta kitu, nei nustatyta OEP teikėjo, laiku, suteikia orlaivio įgulai duomenis aukščiamačiui nustatyti;
195. Jeigu meteorologinės sąlygos sparčiai keičiasi, nepatartina įtraukti pranešimą į ATIS; tokiu atveju ATIS pranešime turi būti nurodoma, kad svarbi informacija apie orą bus perduota pradinio radijo ryšio su OEP teikimo padaliniu metu.
196. ATIS pranešime esančios informacijos, kurios gavimą orlaivis patvirtino, nereikia įtraukti į orlaiviui skirtą pranešimą, išskyrus duomenis aukščiamačiui nustatyti, teikiamus pagal šių taisyklių 194.6 punktą.
197. Jeigu orlaivio įgula patvirtina gavusi ATIS pranešimą, kuris jau nebegalioja, orlaiviui nedelsiant suteikiama informacija apie visus pasikeitusius ATIS elementus.
198. ATIS pranešimo turinys turi būti kuo trumpesnis. Papildoma informacija, be tos, kuri minima šių taisyklių 199, 200 ir 201 punktuose, pavyzdžiui, informacija, kurią galima gauti iš oro navigacijos informacijos rinkinio (AIP) bei NOTAM, įtraukiama tik esant tam tikroms aplinkybėms.
199. ATIS informacijos eilę atvykstantiems ir išvykstantiems orlaiviams sudaro:
199.7. naudojamas KTT (takai) bei avariniam stabdymui naudojamos sistemos, galinčios sukelti pavojų, būklė;
199.12. vėjo kryptis ir greitis bei svarbūs pokyčiai ir išsami informacija, kai yra naudojamų KTT/arba jų dalių vėjo davikliai ir tos informacijos prašo orlaivių naudotojai;
199.15. debesys žemiau 5000 pėdų arba žemiau aukščiausiojo minimalaus sektoriaus absoliutaus aukščio priklausomai nuo to, kuris dydis yra didesnis; audros debesys; kai dangus apsiniaukęs – vertikalusis matomumas, jei įmanoma;
199.19. kita turima informacija apie svarbius meteorologinius reiškinius artėjimo tūpti, kilimo ir aukštėjimo zonose, įskaitant vėjo poslinkį ir operatyviąją informaciją apie faktinį orą;
200. ATIS informacijos eilę atvykstantiems orlaiviams sudaro:
200.7. pagrindinis tūpimui naudojamas KTT bei avariniam stabdymui naudojamos sistemos, galinčios sukelti pavojų, būklė;
200.12. vėjo kryptis ir greitis bei svarbūs pokyčiai ir išsami informacija, kai yra naudojamų KTT/arba jų dalių vėjo davikliai ir tos informacijos prašo orlaivių naudotojai;
200.15. debesys žemiau 5000 pėdų arba žemiau aukščiausio minimalaus sektoriaus absoliutaus aukščio priklausomai nuo to, kuris dydis yra didesnis; audros debesys; kai dangus apsiniaukęs – vertikalus matomumas, jei įmanoma;
200.19. kita turima informacija apie svarbius meteorologinius reiškinius artėjimo tūpti zonoje, įskaitant vėjo poslinkį ir operatyviąją informaciją apie faktinius orus;
201. ATIS informacijos eilę išvykstantiems sudaro:
201.6. kilimui naudojamas KTT (takai) bei avariniam stabdymui naudojamos sistemos, galinčios sukelti pavojų, būklė;
201.11. vėjo kryptis ir greitis bei svarbūs pokyčiai ir išsami informacija, kai yra naudojamų KTT/arba jų dalių vėjo davikliai ir tos informacijos prašo orlaivių naudotojai;
201.14. debesys žemiau 5000 pėdų arba žemiau aukščiausio minimalaus sektoriaus absoliutaus aukščio priklausomai nuo to, kuris yra didesnis; audros debesys; kai dangus apsiniaukęs – vertikalus matomumas, jei įmanoma;
201.18. visa turima informacija apie svarbius meteorologinius reiškinius aukštėjimo zonoje, įskaitant vėjo poslinkį;
V. ALIARMO SKELBIMAS
Aliarmo skelbimas
203. Aliarmo skelbimo paslaugos turi būti teikiamos:
203.2. jei įmanoma, kitiems orlaiviams, kurių skrydžiams buvo pateiktas užpildytas skrydžio planas ar apie kuriuos skrydžių valdymo padaliniams yra žinoma kitokiu būdu;
204. Skrydžių informacijos punktai arba rajono skrydžių valdymo padalinys yra pagrindiniai padaliniai, kurie renka visą informaciją apie patekusį į avariją orlaivį, kuris yra atitinkamame skrydžių informacijos regione arba skrydžių valdymo rajone, ir perduoda tą informaciją atitinkamam aeronautikos gelbėjimo koordinaciniam centrui.
205. Tuo atveju, kai aerodromo skrydžių valdymo padalinio arba prieigų skrydžių valdymo padalinio valdomas orlaivis patenka į avariją, minėtieji padaliniai privalo nedelsti ir pranešti apie tai atsakingiems skrydžių informacijos punktams arba rajono skrydžių valdymo padaliniams, kurie toliau perduoda šią informaciją atitinkamam aeronautikos gelbėjimo koordinaciniam centrui, išskyrus tuos atvejus, kai avarijos tarpsnis yra toks, kad apie jį pranešti nebūtina rajono skrydžių valdymo padaliniams ir skrydžių informacijos punktams arba atitinkamam aeronautikos gelbėjimo koordinaciniam centrui.
206. Kiekvienu atveju, kai situacija yra pavojinga, aerodromo skrydžių valdymo padalinys arba prieigų skrydžių valdymo padalinys pirmiausia turi informuoti atitinkamas vietos gelbėjimo ir avarines tarnybas, galinčias suteikti skubią pagalbą, bei imtis kitų reikiamų priemonių jų veiksmams paspartinti.
Pranešimas aeronautikos gelbėjimo koordinaciniam centrui
207. Visomis aplinkybėmis, kai toks pranešimas gali būti tikslingas, OEP teikėjas turi nedelsti (išskyrus atvejį, nurodytą 213 punkte) ir pranešti aeronautikos gelbėjimo koordinaciniam centrui apie numanomą į avariją patekusį orlaivį tokia tvarka:
207.1. abejonės stadija INCERFA (išskyrus tuos atvejus, kai neabejojama dėl orlaivio ir jame esančių žmonių saugumo), kai:
207.1.1. per 30 min. nėra jokio ryšio su orlaiviu, skaičiuojant nuo to momento, kai ryšys turėjo būti užmegztas, arba nuo to laiko, kai buvo nesėkmingai bandyta tokį ryšį užmegzti, priklausomai nuo to, kas įvyko anksčiau;
207.2. pavojaus stadija ALERFA (išskyrus tuos atvejus, kai yra faktų, dėl kurių imama būgštauti dėl orlaivio ir jame esančių žmonių saugos), kai:
207.2.1. esant abejonės stadijai, nepavyksta užmegzti ryšio su orlaiviu arba sužinoti ką nors apie jį iš kitų šaltinių;
207.2.2. orlaiviui, kuriam buvo duotas leidimas tūpti, nepavyksta nutūpti per 5 minutes nuo apskaičiuotojo tūpimo laiko ir su orlaiviu nepavyko atnaujinti ryšio;
207.2.3. gauta informacija rodo, kad orlaivyje atsirado techninių nesklandumų, bet ne tokių, kad orlaivis priverstinai tūptų;
207.3. nelaimės stadija DETRESFA (išskyrus tuos atvejus, kai yra aišku, kad orlaiviui ir jame esantiems asmenims negresia pavojus ir skubi pagalba nėra būtina), kai:
207.3.1. esant pavojaus stadijai, tolesnės pastangos užmegzti ryšį su orlaiviu arba sužinoti ką nors apie orlaivį siunčiant daugiau paklausimų yra nesėkmingos ir dėl to akivaizdu, kad orlaivis galėjo patekti į nelaimę;
207.3.2. manoma, kad orlaivyje baigėsi degalai arba esantis jų kiekis yra nepakankamas skrydžio saugai užtikrinti;
207.3.3. gaunama informacija, kad orlaivyje atsirado techninių nesklandumų ir jis gali priverstinai tūpti;
208. Pranešime informacija turi būti pateikiama tokia tvarka:
209. Jeigu pranešimo perdavimo aeronautikos gelbėjimo koordinaciniam centrui metu OEP teikimo padaliniai neturi dalies šių taisyklių 208 punkte išdėstytos informacijos, jie stengiasi ją gauti prieš paskelbdami pavojaus stadiją, jeigu pagrįstai įsitikinama, kad tokia stadija bus.
Ryšio priemonių naudojimas
Patekusio į avariją orlaivio skrydžio maršruto žymėjimas
212. Kai manoma, kad orlaivis pateko į avariją, jo skrydžio maršrutas turi būti žymimas žemėlapyje, siekiant nustatyti galimą būsimą jo buvimo vietą ir maksimalų nuotolį nuo paskutinės žinomos buvimo vietos. Kitų netoliese skrendančių orlaivių skrydžio maršrutai taip pat turi būti žymini žemėlapyje, siekiant nustatyti galimas jų buvimo vietas ir maksimalias degalų atsargas skrydžiui.
Informacijos teikimas orlaivio naudotojui
213. Kai rajono skrydžių valdymo vadavietė ar skrydžių informacijos punktas nusprendžia, kad orlaivis yra abejonės ar pavojaus stadijoje, jei įmanoma, reikia pasitarti su orlaivio naudotoju prieš pranešant avarijos stadiją aeronautikos gelbėjimo koordinaciniam centrui.
Informacija kitam orlaiviui, esančiam netoli orlaivio, patekusio į avariją
215. Jeigu OEP teikimo padalinys nustato, kad orlaivis pateko į avariją, jis pagal galimybes kuo skubiau praneša kitam netoli esančiam orlaiviui apie avarijos pobūdį, išskyrus šių taisyklių 216 punkte numatytus atvejus.
216. Jeigu OEP teikimo padaliniui yra žinoma arba jis numano, kad orlaivyje vyksta neteisėtas įsikišimas, abipusio oro ir žemės ryšio metu negalima užsiminti apie avarinės padėties pobūdį, išskyrus atvejus, kai apie tai yra pranešta iš to orlaivio ir įsitikinta, kad toks pranešimas nekenks padėčiai.
VI. RYŠIŲ, NAUDOJAMŲ OEP TEIKTI, REIKALAVIMAI
Mobiliojo aviacijos ryšio paslaugos (abipusis oro ir žemės ryšys)
217. Abipusiam oro ir žemės ryšiui, naudojamam OEP teikti, turi būti naudojamas radiotelefoninis ir/arba duomenų perdavimo ryšio linijos ryšys.
218. Kai yra nustatyti būtinosios ryšio charakteristikos (toliau – RCP) tipai, naudojami oro eismo vadybai, OEP teikimo padaliniai gali būti aprūpinti papildomomis ryšio priemonėmis, nenumatytomis taisyklių 217 punkte, kurios leidžia jiems teikti OEP atitinkamai su paskirtais RCP tipais.
219. Tiesioginio kalbinio žemės ir oro ryšio bei ryšio per duomenų perdavimo linijas kanalai, naudojami skrydžių valdymo paslaugoms teikti, turi būti aprūpinami įrašymo priemonėmis. Šiomis priemonėmis padaryti įrašai turi būti saugomi ne mažiau nei 30 dienų.
220. Abipusio oro ir žemės ryšio priemonėmis turi būti palaikomas ryšys tarp teikiančio skrydžių informacijos paslaugas punkto ir aprūpinto reikiama įranga orlaivio, esančio bet kurioje skrydžių informacijos regiono vietoje.
221. Abipusio oro ir žemės ryšio priemonės skrydžių informacijos paslaugoms teikti turi užtikrinti abipusį, tiesioginį, greitą, nenutrūkstamą ir be atmosferinių trukdžių ryšį.
222. Abipusio oro ir žemės ryšio priemonėmis turi būti palaikomas abipusis oro ir žemės ryšys tarp teikiančiojo rajono skrydžių valdymo paslaugas padalinio ir reikiama įranga aprūpinto orlaivio, esančio bet kurioje skrydžių valdymo rajono (rajonų) vietoje.
223. Abipusio oro ir žemės ryšio priemonės rajono skrydžių valdymo paslaugoms teikti turi užtikrinti abipusį, tiesioginį, greitą, nenutrūkstamą ir be atmosferinių trukdžių ryšį.
224. Abipusio oro ir žemės ryšio priemonės turi užtikrinti abipusį, tiesioginį, greitą, nenutrūkstamą ir be atmosferinių trukdžių ryšį tarp padalinio, teikiančio prieigų skrydžių valdymo paslaugas, ir aprūpinto reikiama įranga to padalinio valdomo orlaivio.
225. Jeigu padalinys, teikiantis prieigų skrydžių valdymo paslaugas, veikia kaip atskiras vienetas, abipusis oro ir žemės ryšys vykdomas ryšio kanalais, skirtais išimtinai tik jam naudoti.
226. Abipusio oro ir žemės ryšio priemonės turi užtikrinti abipusį, tiesioginį, greitą, nenutrūkstamą ir be atmosferinių trukdžių ryšį tarp aerodromo skrydžių valdymo vadavietės ar AFIS tarnybos ir aprūpinto tinkama įranga orlaivio, esančio 25 jūrmylių (45 km) nuotoliu nuo atitinkamo aerodromo.
227. Priklausomai nuo atitinkamų sąlygų, manevravimo lauke eismo valdymas gali būti aprūpinamas atskirais ryšio kanalais.
Fiksuotojo aviacijos ryšio paslaugos (abipusis žemės ir žemės ryšys)
228. Abipusiam žemės ir žemės ryšiui, naudojamam OEP teikti, turi būti taikomas tiesioginis kalbinis ir / arba duomenų perdavimo ryšio linijos ryšys.
229. Kai yra nustatyti RCP tipai, naudojami oro eismo vadybos funkcijoms, OEP teikimo padaliniai, be taisyklių 228 punkto reikalavimų, gali būti aprūpinti ryšio įranga, kuria galėtų teikti OEP atitinkamai su paskirtais RCP tipais.
230. Ryšys skrydžių informacijos regione ir viršutiniame skrydžių informacijos regione tarp OEP teikimo padalinių turi atitikti šiuos reikalavimus:
230.1. skrydžių informacijos punktas turi turėti galimybę palaikyti ryšį su šiais padaliniais, teikiančiais paslaugas jo atsakomybės rajone:
230.2. Rajono skrydžių valdymo padalinys (be to, kad turi turėti tiesioginį ryšį su skrydžių informacijos punktu, kaip numatyta šių taisyklių 230.1 punkte) turi palaikyti ryšį su padaliniais, teikiančiais skrydžių valdymo paslaugas jos atsakomybės rajone:
230.3. Prieigų skrydžių valdymo padalinys (be to, kad turi turėti galimybę palaikyti tiesioginį ryšį su skrydžių informacijos punktu ir rajono skrydžių valdymo padaliniu, kaip yra numatyta šių taisyklių 230.1 ir 231.2 punktuose), turi palaikyti ryšį su atitinkamo aerodromo skrydžių valdymo padaliniu (padaliniais), o jei jie įkurti kaip atskiri vienetai – su atitinkama oro navigacijos informacijos tarnyba.
230.4. Aerodromo skrydžių valdymo padalinys (be to, kad turi tiesioginį ryšį su skrydžių informacijos punktu, rajono skrydžių valdymo ir prieigų skrydžių valdymo padaliniais, kaip numatyta šių taisyklių 230.1, 230.2 ir 230.3 punktuose) turi palaikyti ryšį su atitinkama oro navigacijos informacijos tarnyba.
231. Ryšiui tarp OEP teikimo padalinių ir kitų tarnybų arba padalinių užtikrinti, skrydžių informacijos punktai ir rajono skrydžių valdymo padaliniai turi palaikyti ryšį su šiomis tarnybomis (padaliniais):
232. Prieigų skrydžių valdymo ir aerodromo skrydžių valdymo padaliniai turi palaikyti ryšį su šiomis tarnybomis (padaliniais):
232.2. avarinėmis gelbėjimo tarnybomis (tarp jų greitąja medicinos pagalba, priešgaisriniais ir gelbėjimo padaliniais ir kt.);
233. Ryšio priemonės, skirtos ryšiui su taisyklių 231.1 ir 232.1 punktuose nurodytais padaliniais palaikyti, turi užtikrinti greitą ir patikimą ryšį tarp atitinkamų OEP teikimo padalinių ir LK KOP padalinių, atsakingų už orlaivio gaudymo operacijas OEP teikimo padalinių atsakomybės erdvėje.
234. Ryšio priemonės, skirtos ryšiui su šių taisyklių 230, 231.1, 232.1, 232.2 ir 232.3 punktuose nurodytais padaliniais palaikyti, turi būti aprūpinamos įrenginiais, užtikrinančiais:
234.1. tiesioginį kalbinį ryšį arba kartu ir ryšį per duomenų perdavimo ryšio liniją, kad ryšys perduodant skrydžių valdymą naudojant radiolokatorių ar ADS-B būtų užmegztas iškart, o kitais tikslais – paprastai užmezgamas per 15 sekundžių;
235. Visais atvejais, neapibrėžtais šių taisyklių 234 punkte, ryšio priemonės turėtų užtikrinti:
235.1. tiesioginį kalbinį ryšį arba kartu ir ryšį duomenų perdavimo linija, kuriais ryšys paprastai užmezgamas per 15 sekundžių;
236. Visais atvejais, kai reikia automatinio duomenų perdavimo OEP kompiuteriams ir atvirkščiai, būtina turėti atitinkamas automatinio įrašymo priemones. Padaryti įrašai turi būti saugomi mažiausiai 30 dienų.
237. Ryšio priemonės, skirtos ryšiui tarp 230 ir 231 punktuose nurodytų padalinių palaikyti, prireikus papildomos vaizdo arba garso ryšio priemonėmis, pavyzdžiui, uždaros grandinės televizijos arba atskiromis informacijos apdorojimo sistemomis.
238. Ryšio priemonės, skirtos ryšiui palaikyti su padaliniais, nurodytais šių taisyklių 232.1,232.2 ir 232.3 punktuose, turėtų būti aprūpinamos tiesioginio kalbinio ryšio įrengimais, skirtais konferenciniam ryšiui.
239. Ryšio priemonės, skirtos ryšiui palaikyti su padaliniu, nurodytu šių taisyklių 232.4 punkte, turi būti aprūpintos tiesioginiu kalbiniu ryšiu, t.y. vadinamuoju konferenciniu ryšiu, užmezgamu per 15 sekundžių.
240. Visos tiesioginio kalbinio ryšio priemonės arba duomenų perdavimo ryšio priemonės, skirtos ryšiui tarp OEP teikimo padalinių bei OEP teikimo padalinių ir atitinkamų LK KOP padalinių palaikyti, turi būti aprūpintos automatinio įrašymo įtaisu.
241. Visos tiesioginio kalbinio ryšio ir duomenų perdavimo ryšio linijomis priemonės, skirtos ryšiui palaikyti tarp padalinių, nurodytų šių taisyklių 231 ir 232 punktuose, turėtų būti aprūpintos automatiniu įrašymu. Padaryti įrašai turi būti saugomi mažiausiai 30 dienų.
242. Ryšys tarp skrydžių informacijos regionų / viršutinių skrydžių informacijos regionų turi atitikti tokius reikalavimus:
242.1. skrydžių informacijos punktai ir rajono skrydžių valdymo padaliniai turi būti aprūpinti priemonėmis ryšiui su kaimyniniais skrydžių informacijos punktais ir rajono skrydžių valdymo padaliniais palaikyti:
242.1.1. šias ryšio priemones sudaro įrengimai pranešimams teikti tokia forma, kad būtų visada išsaugotas įrašas ir perduotas regioninėse oro navigacijos sutartyse nustatytu laiku;
242.1.2. jeigu regioninėse oro navigacijos sutartyse nenumatyta kitaip, ryšiui tarp rajono skrydžių valdymo padalinių, teikiančių paslaugas kaimyniniams skrydžių valdymo rajonams, palaikyti naudojamos priemonės turi būti aprūpintos tiesioginio kalbinio, o jei būtina, ir duomenų perdavimo ryšio linija, įranga su automatiniu įrašymu, kuriais ryšys gali būti užmezgamas iškart, jeigu valdymas perduodamas radiolokatoriumi, ADS-B ar ADS-C duomenimis, o kitiems tikslams ryšys paprastai turi būti užmezgamas per 15 sekundžių;
242.1.3. kai susitarta su kaimyninėmis valstybėmis ir siekiant išvengti priverstinių tūpimų arba sumažinti jų skaičių nukrypus nuo paskirtojo kelio, priemonės ryšiui tarp kaimyninių skrydžių informacijos punktų arba rajono skrydžių valdymo padalinių, išskyrus minimas šių taisyklių 242.1.2 punkte, turi būti aprūpintos tiesioginio kalbinio ryšio arba kartu ir ryšio per duomenų perdavimo ryšio liniją priemonėmis, aprūpintomis automatinio įrašymo įtaisais ir užtikrinančiomis, kad ryšys paprastai būtų užmezgamas per 15 sekundžių.
242.2. esant ypatingoms aplinkybėms, kaimyniniai OEP teikimo padaliniai turi turėti ryšį tarpusavyje;
242.3. visais atvejais, kai yra būtina suteikti orlaiviui leidimą įskristi į kaimyninį skrydžių valdymo rajoną, prieš pat jam išvykstant, prieigų skrydžių valdymo padalinys ir / arba aerodromo skrydžių valdymo padalinys turi turėti ryšį su paslaugas teikiančiu kaimyniniu skrydžių valdymo padaliniu;
242.4. ryšio priemonės, skirtos ryšiui palaikyti tarp padalinių, nurodytų taisyklių 242.2 ir 242.3 punktuose, turi užtikrinti tiesioginį kalbinį ryšį arba kartu ir ryšį per duomenų perdavimo ryšio liniją su automatiniu įrašymu, kuriais ryšys užmezgamas iškart, kai skrydžių valdymas perduodamas radiolokatoriumi arba ADS-B ar ADS-C duomenimis, o kitais tikslais ryšys paprastai užmezgamas per 15 sekundžių;
243. Turi būti nustatytos atitinkamos tiesioginio kalbinio ryšio procedūros, užtikrinančios neatidėliotiną ryšį su kaimyniniu OEP teikimo padaliniu, nutraukiant tuo metu vykstantį ne tokį skubų ryšį, kai yra būtina suderinti klausimus, susijusius su orlaivių sauga.
Antžeminio transporto judėjimo valdymo paslaugos
244. Aerodromo skrydžių valdymo padaliniai turi būti aprūpinti abipusio radiotelefoninio ryšio priemonėmis, skirtomis valdyti transporto priemones manevravimo lauke, išskyrus tuos atvejus, kai taikomas vizualiųjų signalų sistemos ryšys.
245. Esant tam tikroms sąlygoms, manevravimo lauke esančių transporto priemonių ir asmenų valdymas turėtų būti aprūpinamas atskirais ryšio kanalais. Šie kanalai turi būti aprūpinti automatinio įrašymo priemonėmis.
Aviacijos radionavigacinės paslaugos
247. Pirminio ir antrinio radiolokacinio stebėjimo arba per kitas sistemas (pvz., ADS-B, ADS-C) gauti duomenys, naudojami kaip pagalbinė priemonė OEP teikti, turėtų būti automatiškai įrašomi tam, kad juos būtų galima naudoti avarijų ir incidentų tyrimų metu, vykdant paieškos ir gelbėjimo darbus, vertinant skrydžių valdymo ir stebėjimo sistemas bei mokymo metu.
VII. INFORMACIJOS, SKIRTOS TEIKTI OEP, REIKALAVIMAI
Meteorologijos informacija
249. Naujausią informaciją apie esamas ir prognozuojamas meteorologines sąlygas, būtinas atitinkamoms funkcijoms vykdyti, OEP teikimo padaliniams teikia aplinkos ministro paskirtas juridinis asmuo, turintis atitinkamą oro navigacijos paslaugų teikėjo pažymėjimą.
250. Meteorologijos paslaugų teikimo tvarką ir sąlygas rengia CAA su Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos, o tvirtina aplinkos ministras ir susisiekimo ministras.
Informacija apie sąlygas aerodrome ir įrenginių naudojimo būklę
Informacija apie navigacijos paslaugų būklę
253. OEP teikimo padaliniai turi būti nuolat informuojami apie jų atsakomybės ribose esančias ar teikiamas radijo navigacijos paslaugas ir vizualias priemones, kurios yra svarbios orlaivių kilimo, išvykimo, artėjimo tūpti ir tūpimo procedūroms, taip pat radijo navigacines paslaugas ir vizualias priemones, svarbias orlaivių judėjimui žeme.
Informacija apie nepilotuojamus oro balionus
Informacija, susijusi su vulkaninio aktyvumo reiškiniais
256. OEP teikimo padaliniai turi būti informuojami apie vulkaninio aktyvumo reiškinius bei apie vulkaninių pelenų debesis, kurie gali turėti įtakos skrydžiams jų atsakomybės oro erdvėje pagal nustatytas vietines procedūras.
Informacija apie radioaktyviąsias medžiagas ir
nuodingųjų cheminių medžiagų debesis
258. OEP teikimo padaliniams turi būti pranešama apie jų atsakomybės oro erdvėje aptiktas radioaktyviąsias ar nuodingąsias chemines medžiagas, kurios gali turėti įtakos skrydžiams.
VIII. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
260. Be šiose taisyklėse išdėstytų reikalavimų, teikiant oro eismo paslaugas turi būti vadovaujamasi žemiau išvardintuose Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos dokumentuose nustatytomis sąlygomis ir tvarka:
260.3. Dok. 8168-OPS/611 „Oro navigacijos paslaugų procedūros. Orlaivių skrydžių vykdymas. Skrydžių procedūros“, 1 tomas bei „Vizualiųjų skrydžių ir skrydžių pagal prietaisus schemų sudarymas“, 2 tomas.
260.5. Dok. 8071 „Radijo navigacijos priemonių patikrinimo vadovas „Radionavigacinių apžvalgos sistemų bandymai“, 3 tomas.
Oro eismo paslaugų teikimo taisyklių
1 priedas
BŪTINOSIOS NAVIGACIJOS CHARAKTERISTIKOS (RNP) TIPŲ IR ORO EISMO PASLAUGŲ (OEP) MARŠRUTŲ, IŠSKYRUS STANDARTINIUS IŠVYKIMO IR ATVYKIMO MARŠRUTUS, ŽENKLINIMO PRINCIPAI
OEP maršrutų ir RNP tipų ženklai
1. Naudodamiesi OEP ir RNP tipų maršruto ženklų sistema, kuri taikoma atitinkamame OEP maršruto ruože (ruožuose), maršrute (maršrutuose) ar rajone, tiek pilotai, tiek ir OEP teikimo padaliniai, atsižvelgdami į automatizavimo reikalavimus, gali:
1.1. suteikti vienareikšmę nuorodą OEP maršrutui apibūdinti be geografinių koordinačių ir kitų priemonių;
1.3. nurodyti reikiamą navigacinės charakteristikos tikslumo lygį, skrendant OEP maršrutu arba atitinkame rajone;
2. Maršrutų ir RNP tipų ženklinimo sistemoje:
2.3. esamus duomenis būtų galima naudoti tiek antžeminėms, tiek ir orlaiviuose esančioms automatinėms sistemoms;
Ženklo sandara
4. OEP maršruto ženklą turi sudaryti pagrindinis ženklas, kuris prireikus papildomas prieš jį einančiu priešdėliu (raide), kaip aprašyta 6 punkte, arba papildoma po jo einančia raide, kaip aprašyta 7 punkte:
5. Pagrindinis ženklas sudaromas iš vienos abėcėlės raidės ir skaičiaus nuo 1 iki 999:
5.1. raidės parenkamos iš toliau pateiktų:
5.1.1. A, B, G, R – maršrutams, kurie sudaro regioninių OEP maršrutų tinklo dalį ir nėra regiono navigacijos maršrutai;
5.1.2. L, M, N, P – rajono oro navigacijos maršrutams, kurie sudaro dalį regioninių OEP maršrutų tinklo;
5.1.3. H, J, V, W – maršrutams, kurie nesudaro regioninių OEP maršrutų tinklo ir nėra regiono navigacijos maršrutai;
6. Tais atvejais, kai būtina, priekyje pridedamos tokios papildomos raidės:
7. Kai numato OEP teikėjas arba regioninės oro navigacijos sutartys, prie pagrindinio atitinkamo OEP maršruto ženklo pridedama papildoma raidė, siekiant nurodyti teikiamos paslaugos tipą arba posūkio charakteristiką, būtiną atitinkamame maršrute, pagal šiuos punktus:
7.1. RNP 1 tipo maršrutams SL 200 ir aukščiau raidė Y rodo, kad visi nuo 30 iki 90 laipsnių posūkiai maršrute atliekami leistinu RNP nuokrypiu su 22,5 jūrmylių tangentinio lanko tarp tiesaus maršruto ruožų spinduliu (pvz., A123Y[1]);
7.2. RNP 1 tipo maršrutams SL 190 ir žemesniame lygyje raidė Z rodo, kad visi nuo 30 iki 90 laipsnių posūkiai maršrute atliekami leistinu RNP nuokrypiu su tangentinio lanko tarp tiesaus maršruto ruožų 15 jūrmylių spinduliu (pvz., G246Z[1]);
Pagrindinių ženklų paskyrimas
8. Pagrindiniai OEP maršruto ženklai priskiriami pagal šiuos principus:
8.1. tas pats pagrindinis ženklas paskiriamas visam pagrindinio maršruto ilgiui, nepriklausomai nuo skrydžio metu praskrendamų aerodromo skrydžių valdymo rajonų, valstybių arba skrydžių informacijos regionų;
8.2. jeigu du ar daugiau pagrindinių maršrutų turi bendrą ruožą, tam ruožui priskiriami abiejų atitinkamų maršrutų ženklai, išskyrus tuos atvejus, kai sunku teikti OEP ir pagal bendrą susitarimą paskiriamas tik vienas ženklas;
Ženklų vartojimas ryšio metu
9. Spausdinto ryšio metu ženklas visada išreiškiamas ne mažiau negu dviem ir ne daugiau negu šešiais simboliais.
11. Jeigu 6 punkte minimos pridedamosioms ženklo raidės K, U arba S vartojamos kalbiniame ryšyje, jos tariamos taip: K – KOPTER; U – UPPER; S – SUPERSONIC. „Kopter“ tariamas taip, kaip žodžio „helicopter“ antroji dalis, o žodžiai „upper“ ir „supersonic“ tariami taip kaip anglų kalboje.
Oro eismo paslaugų teikimo taisyklių
2 priedas
PAGRINDINIŲ TAŠKŲ NUSTATYMO IR ŽENKLINIMO PRINCIPAI
Pagrindinių taškų nustatymas
1. Pagrindiniai taškai nustatomi, jei įmanoma, atsižvelgiant į antžemines radionavigacines priemones ir teikiant pirmenybę VHF arba aukštesnio dažnio priemonėms.
2. Jeigu tokių antžeminių radionavigacinių priemonių nėra, pagrindiniai taškai nustatomi vietovėse, kurios gali būti nustatomos orlaivyje esančiomis navigacijos priemonėmis arba atliekamas vizualus žemės stebėjimas. Tam tikri taškai gali būti priskiriami skrydžių valdymo perdavimo taškams pagal susitarimą tarp kaimyninių skrydžių valdymo arba OEP teikimo padalinių.
Pagrindinių taškų, paženklintų pagal radionavigacinių priemonių buvimo vietą, ženklai
3. Nekodiniai pagrindinių taškų, paženklintų pagal radionavigacinių priemonių buvimo vietą, pavadinimai:
3.1. jeigu įmanoma, pagrindiniai taškai turi būti įvardyti pagal lengvai atpažįstamas ir žinomas geografines vietoves;
3.2. pasirenkant pagrindinio taško pavadinimą, atsižvelgiama į šiuos reikalavimus:
3.2.1. pavadinimas turi būti lengvai ištariamas. Jeigu geografinės vietovės originalus pavadinimas, parinktas pagrindiniam taškui paženklinti, kelia tarties sunkumų, parenkama to pavadinimo santrumpa arba sutrumpintas jo variantas, kiek įmanoma artimesnis jo geografiniam pavadinimui. Pavyzdžiui, CONSTANTINAVA = CONSTY;
3.2.2. kalbinio ryšio metu turi būti lengva atpažinti pavadinimą, jis turi būti nepainiojamas su kitais pagrindiniais vieno rajono taškais. Be to, pavadinimas neturi kelti painiavos kitiems ryšiams, kurie palaikomi su OEP teikimo padaliniais ir pilotais;
3.2.3. pavadinimas sudaromas, jei įmanoma, bent iš šešių raidžių bei dviejų skiemenų ir ne daugiau kaip iš trijų skiemenų;
4. Pagrindinių taškų, paženklintų pagal radionavigacinių priemonių vietą, kodinių ženklų sudarymas:
4.1. kodinis ženklas turi būti toks pats kaip ir radionavigacinės priemonės kodas. Jei įmanoma, jis sudaromas taip, kad taško pavadinimas skambėtų aiškiai;
Pagrindinių taškų, paženklintų ne pagal radionavigacinių priemonių buvimo vietą, ženklai
6. Jeigu reikia paženklinti radionavigacinės priemonės buvimo vietos tašką, jis ženklinamas atskiru lengvai ištariamu 5 raidžių kodiniu pavadinimu. Šis kodinis pavadinimas vartojamas ir kaip pavadinimas, ir kaip taško kodinis ženklas.
7. Toks kodinis pavadinimas parenkamas taip, kad jį tarti pilotams arba OEP teikimo personalui, būtų paprasta. Pavyzdžiui: ELEKA, GERDA.
8. Kodinio pavadinimo ženklas turi būti lengvai atpažįstamas radijo ryšio metu ir išsiskirti iš kitų tame rajone esančių pagrindinių taškų pavadinimų.
9. Kodinio pavadinimo ženklas skiriamas tik vienam pagrindiniam taškui. Kai reikia perkelti pagrindinį tašką, jam paženklinti turi būti parinktas naujas kodinis ženklas. Tuo atveju, kai pageidaujama naikinamam taškui paskirtąjį kodinį ženklą panaudoti ženklinant tašką kitoje vietoje, šis kodinis ženklas gali būti panaudotas ne anksčiau nei po šešių mėnesių.
10. Derinimo tikslais apie Lietuvos Respublikos pagrindinių taškų ženklų reikalavimus turi būti pranešama Europos regioninei ICAO būstinei.
11. Rajonuose, kuriuose nėra nustatytos nuolatinių maršrutų sistemos arba kuriuose maršrutai, kuriais orlaiviai skrenda, skiriasi priklausomai nuo operatyvinių susitarimų, pagrindiniai taškai nustatomi ir apie juos pranešama pagal pasaulinės geodezinės sistemos WGS-84 nuostatas, išskyrus nustatytus pagrindinius išskridimo ir / arba įskridimo taškus į tokius rajonus, kurie ženklinami pagal šio priedo 3–11 punkto nuostatas.
Ženklų naudojimas ryšiuose
12. Pagrindiniam taškui įvardyti kalbiniame ryšyje paprastai vartojamas pavadinimas, parinktas pagal šio priedo 3–11 punktų nuostatas. Jeigu neaiški pagrindinio taško, nustatyto pagal radionavigacinę priemonę vadovaujantis 3 punktu, pavadinimo tartis, jis keičiamas kodiniu ženklu, kuris kalbiniame ryšyje tariamas pagal ICAO reikalavimus.
Pagrindiniai taškai, naudojami pranešimuose
14. Tam, kad OEP teikimo padaliniai galėtų gauti informaciją apie orlaivio skrydį, parinktieji pagrindiniai taškai gali būti nustatyti kaip pranešimo taškai.
15. Nustatant šiuos taškus, atsižvelgiama į tokius veiksnius:
17. Nustatant privalomuosius pranešimų taškus, taikomi šie principai:
17.1. privalomieji pranešimų taškai apribojami iki minimumo, būtino OEP teikimo padaliniams reguliariai informacijai apie tolesnį orlaivio skrydį teikti, atsižvelgiant į tai, kad orlaivio įgulos bei abipusio oro ir žemės ryšio apkrova būtų minimali;
17.2. vieta, kurioje yra radionavigacinė priemonė, nebūtinai paskiriama privalomuoju pranešimų tašku;
18. Užklausiamojo pranešimo taškai gali būti nustatomi dėl OEP teikimo reikalavimų papildomai pranešti apie buvimo vietą tam tikromis oro eismo sąlygomis.
19. Privalomieji ir paprašytieji pranešimo taškai reguliariai peržiūrimi, atsižvelgiant į tai, kad efektyvioms OEP užtikrinti yra būtinas minimalus pranešimų skaičius apie buvimo vietą maršrute.
20. Ne visais atvejais yra privaloma reguliariai pranešti praskrendamus privalomuosius pranešimo taškus. Daugiausiai tai taikoma:
20.1. greitų, aukštai skrendančių orlaivių įguloms, iš kurių nereikalaujama nuolat pranešti buvimo vietos visuose pranešimų punktuose, kurie yra privalomi nedideliu greičiu ir žemai skrendantiems orlaiviams;
Oro eismo paslaugų teikimo taisyklių
3 priedas
STANDARTINIŲ IŠVYKIMO IR ATVYKIMO MARŠRUTŲ BEI JŲ PROCEDŪRŲ ŽENKLINIMO PRINCIPAI
Standartinių atvykimo ir išvykimo maršrutų ir su jais susijusių procedūrų ženklai
Šiame tekste terminas „maršrutas“ reiškia maršrutą bei jo schemas.
1. Ženklų sistema turi būti tokia, kad:
1.2. būtų aiškūs skirtumai tarp išvykimo ir atvykimo maršrutų, išvykimo arba atvykimo maršrutų ir kitų OEP maršrutų; maršrutų, kuriuose būtina orientuotis pagal antžemines radionavigacines priemones arba orlaivyje esančias priemones, ir maršrutų, kuriuose būtina orientuotis pagal vizualius orientyrus ant žemės;
1.3. atitiktų duomenų dorojimo ir vaizdinio pateikimo reikalavimus, naudojamus orlaiviuose teikiant OEP;
Ženklų sandara
4. Nekodinis pavadinimo ženklas:
4.1. Nekodinį standartinio išvykimo ir atvykimo maršruto pavadinimo ženklą iš eilės sudaro:
4.2. Pagrindinis ženklas turi turėti pagrindinio taško, kuriame prasideda standartinis išvykimo arba standartinis atvykimo maršrutas, pavadinimą arba kodinį pavadinimą.
5. Kodinis ženklas.
5.1. Standartinio išvykimo arba atvykimo maršruto, naudojamo skrydžiams pagal SPT arba VST, kodinį ženklą iš eilės sudaro:
Ženklų paskyrimas
Galiojimo ženklų paskyrimas
10. Kai maršrutas yra keičiamas, skiriamas naujas galiojimo ženklas, kurį sudaro kitas po jo einantis aukštesnis skaičius. Po skaičiaus „9“ vėl grįžtama prie „1“.
Aiškių kalbinių bei kodinių ženklų pavyzdžiai
Nr. |
Standartinis maršrutas |
Aiškus kalbinis ženklas |
Kodinis ženklas |
Reikšmė |
1. |
Standartinis išvykimo maršrutas – pagal prietaisus |
KLAIPĖDA ONE DEPARTURE |
KLA 1 |
Ženklas reiškia standartinį išvykimo pagal prietaisus maršrutą, kuris baigiasi pagrindiniame taške KLAIPĖDA (pagrindinis ženklas). KLAIPĖDA yra radionavigacinė priemonė, ženklinama KLA (kodinis ženklas). Galiojimo ženklas ONE (1 kodiniame ženkle) reiškia, kad vis dar galioja originali maršruto versija, arba kad anksčiau buvusi versija NINE (9) pakeista į dabar galiojančią versiją ONE (1) (žr. 10). Kai ženklo nėra (žr. 4.3 ir 7), reiškia, kad yra sudarytas tik vienas su KLAIPĖDA susijęs maršrutas, šiuo atveju išvykimo maršrutas |
2. |
Standartinis atvykimo maršrutas – pagal prietaisus |
ELEKA TWO ECHO ARRIVAL |
ELEKA 2E |
Šis ženklas reiškia standartinį atvykimo pagal prietaisus maršrutą, kuris prasideda pagrindiniame taške ELEKA (pagrindinis ženklas). ELEKA yra pagrindinis taškas, nepaženklintas pagal radionavigacinės priemonės buvimo vietą, todėl jam paskirtas penkių raidžių kodinis pavadinimas pagal 2 priedą. Galiojimo ženklas TWO (2) ženklina, kad ankstesnė versija ONE (1) pakeista į dabar galiojančią TWO (2). Maršruto ženklas ECHO (E) ženklina vieną iš daugelio maršrutų, sudarytų su nuoroda ELEKA, ir yra šiam maršrutui paskirta raidė |
3. |
Standartinis išvykimo maršrutas – pagal vizualiųjų skrydžių taisykles |
DIVLA FIVE DELTA DEPARTURE VISUAL |
DIVLA 5D |
Šis ženklas ženklina standartinį išvykimo maršrutą valdomiems skrydžiams pagal VST, kuris baigiasi taške DIVLA, pagrindiniame taške, kuris nėra paženklintas pagal radionavigacinės priemonės buvimo vietą. Galiojimo indikatorius FIVE (5) ženklina, kad ankstesnė versija FOUR (4) pakeista į dabar galiojančią versiją FIVE (5). Maršruto indikatorius DELTA (D) ženklina vieną iš daugelio maršrutų, sudarytų su nuoroda DIVLA |
Ženklų, naudojamų MLS / RNAV artėjimo tūpti schemose, sandara
11. Nekodinis kalbinis ženklas.
11.1. Nekodinį kalbinį ženklą MLS/RNAV tūpimo schemose iš eilės sudaro:
11.2. Pagrindinis ženklas — tai pagrindinio taško, kuriame prasideda artėjimo tūpti procedūra, pavadinimas arba kodinis pavadinimas;
12. Kodinis ženklas.
12.1. MLS / RNAV artėjimo tūpti procedūros ženklo eilę sudaro:
13. Ženklų paskyrimas:
13.2. schemoms, kurios yra identiškos, bet skiriasi skrydžių jose profiliai, paskiriami atskiri maršruto ženklai;
13.3. visos MLS/RNAV artėjimo tūpti schemos oro uoste ženklinamos atskira maršruto ženklo raide, kol panaudojamos visos raidės. Tik tada maršruto ženklo raidė gali kartotis. Neleidžiama skirti tą patį maršruto ženklą dviems maršrutams, naudojantiems tą pačią MLS antžeminę priemonę;
13.4. galiojimo ženklas artėjimo tūpti schemoms skiriamas pagal 8, 9 ir 10 punktų reikalavimus.
Aiškaus kalbinio ir kodinio ženklo pavyzdys
Aiškus kalbinis ženklas |
Kodinis ženklas |
Reikšmė |
MLS DUKAT ONE ALPHA: APPROACH RUNWAY ZERO TWO |
MLS DUKAT 1 A 02 |
Ženklas reiškia MLS/RNAV artėjimo tūpti schemą, kuri prasideda pagrindiniame taške DUKAT (pagrindinis ženklas). DUKAT yra pagrindinis taškas, kuris nėra paženklintas pagal radionavigacinės priemonės buvimo vietą, ir todėl jam yra paskirtas penkių raidžių kodinis pavadinimas pagal 2 priedą. Galiojimo ženklas ONE (1) ženklina tai, kad iki šiol galioja originali maršruto versija arba tai, kad ankstesnioji versija NINE (9) pakeista į dabar galiojančią versiją ONE (1). Maršruto ženklas ALPHA (A) ženklina vieną iš daugelio maršrutų, sudarytų su nuoroda DUKAT, ir yra konkreti raidė, skirta šiam maršrutui |
Ženklų naudojimas ryšiuose
Maršrutų ir skrydžių valdymo schemų vaizdinis pateikimas
skrydžių valdymo padalinių personalui
16. Kiekvieno esamu metu galiojančio standartinio išvykimo ir / arba atvykimo maršruto / schemos detalus aprašymas, įskaitant tikrąjį vietovardį bei kodinį ženklą, turi būti pateiktas skrydžių vadovų darbo vietose, kuriose šie maršrutai / schemos yra skiriami orlaiviams kaip dalis skrydžių vadovo leidimo arba yra kitaip svarbus teikti skrydžių valdymo paslaugas.
Oro eismo paslaugų teikimo taisyklių
4 priedas
ORO NAVIGACIJOS DUOMENŲ KOKYBĖS REIKALAVIMAI
Oro navigacijos duomenys |
Tikslumas ir duomenų tipas |
Nuoseklumo lygis ir klasifikacija |
Platuma ir ilguma: |
|
|
1. Skrydžių informacijos regiono ribų taškai |
2 km įvardytas |
1 x 10 -3 reguliarusis |
2. Draudžiamos, ribojimo ir pavojingos zonos ribų taškai (už skrydžių valdymo rajonų / zonų ribų) |
2 km įvardytas |
1 x 10 -3 reguliarusis |
3. Draudžiamos, ribojimo ir pavojingos zonos ribų taškai (skrydžių valdymo rajonų / zonų ribų) |
100 m apskaičiuotasis |
1 x 10 -5 pagrindinis |
4. Skrydžių valdymo rajonų / zonų ribų taškai |
100 m apskaičiuotasis |
1 x 10 -5 pagrindinis |
5. Maršrutinių navigacinių priemonių, kontrolinių taškų, laukimo, standartinių atvykimo / išvykimo maršrutų taškai (punktai) |
100 m stebimasis/ apskaičiuotasis |
1 x 10 -5 pagrindinis |
6. Kliūtys 1 zonoje (visoje šalies teritorijoje) |
50 m stebimasis |
1 x 10 -3 reguliarusis |
7. Kliūtys 2 zonoje (išorinė aerodromo ribų dalis) |
5 m stebimasis |
1 x 10 -5 pagrindinis |
8. Priartėjimo tūpti kontroliniai taškai, priartėjimo tūpti taškai arba kiti svarbūs kontroliniai taškai (punktai), susiję su artėjimo tūpti pagal prietaisus schemomis |
3 m Stebimasis / apskaičiuotasis |
1 x 10 -5 pagrindinis |
Vietos aukštis / absoliutusis aukštis / aukštis: |
|
|
1. KTT slenksčio Praskridimo aukštis, tikslusis artėjimas tūpti |
0,5 m apskaičiuotas |
1 x 10 -8 kritinis |
2. Kliūties perskridimo absoliutusis aukštis / aukštis |
pagal PANS-OPS (Dok. 8168) |
1 x 10 -5 pagrindinis |
3. Kliūtys 1 zonoje (visoje šalies teritorijoje) vietos aukštis |
30 m stebimasis |
1 x 10 -3 reguliarusis |
4. Kliūtys 2 zonoje (išorinė aerodromo ribų dalis) |
3 m stebimasis |
1 x 10 -5 pagrindinis |
5. Toliamačio įranga (DME), vietos aukštis |
30 m (100 pėdų) stebimasis |
1 x 10 -5 pagrindinis |
6. Absoliutusis aukštis artėjimo tūpti pagal prietaisus schemoje |
pagal PANS-OPS (Dok. 8168) |
1 x 10 -5 pagrindinis |
7. Minimalus absoliutusis aukštis |
50 m apskaičiuotasis |
1 x 10 -3 reguliarusis |
Nuokrypis ir magnetinis nukrypimas: |
|
|
1. VHF navigacinės priemonės stoties nuokrypis, naudojamas techniniam derinimui |
1 laipsnis stebimasis |
1 x 10 -5 pagrindinis |
2. Nekryptinio radijo švyturio navigacinės priemonės magnetinis nuokrypis |
1 laipsnis stebimasis |
1 x 10 -3 reguliarusis |
Pelengas: |
|
|
1. Oro kelio ruožai |
1/10 laipsnio apskaičiuotasis |
1 x 10 -3 reguliarusis |
2. Maršruto ir aerodromo skrydžių valdymo rajono kontroliniai taškai |
1/10 laipsnio apskaičiuotasis |
1 x 10 -3 reguliarusis |
3. Standartinių atvykimo / išvykimo maršrutų ruožai |
1/10 laipsnio apskaičiuotasis |
1 x 10 -3 reguliarusis |
4. Artėjimo tūpti pagal prietaisus schemų kontroliniai taškai |
1/100 laipsnio apskaičiuotasis |
1 x 10 -5 pagrindinis |
Ilgis / nuotolis / matmuo: |
|
|
1. Oro kelio ruožų ilgis |
1/10 km apskaičiuotasis |
1 x 10 -3 reguliarusis |
2. Maršruto kontrolinių taškų nuotolis |
1/10 km apskaičiuotasis |
1 x 10 -3 reguliarusis |
3. Standartinių atvykimo / išvykimo maršrutų ruožų ilgis |
1/10 km apskaičiuotasis |
1 x 10 -5 pagrindinis |
4. Standartinių atvykimo / išvykimo maršrutų ir artėjimo tūpti pagal prietaisus schemų kontrolinių taškų nuotolis |
1/10 km apskaičiuotasis |
1 x 10 -5 pagrindinis |