LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO
Į S A K Y M A S
DĖL ŽUVŲ IŠTEKLIŲ ATKŪRIMO NORMINIŲ AKTŲ
1999 m. liepos 8 d. Nr. 210
Vilnius
Siekdamas sugriežtinti valstybinio fondo vandens telkinių įžuvinimo, žvejybos žuvivaisai kontrolę ir racionaliai naudoti žuvų ištekliams atkurti skiriamas valstybės lėšas:
1. Tvirtinu Žvejybos žuvivaisai tvarką (1 priedas) ir Valstybinio fondo vandens telkinių įžuvinimo tvarką (2 priedas).
2. Įpareigoju regionų aplinkos apsaugos departamentus užtikrinti šiuo įsakymu patvirtintų teisės aktų vykdymą.
3. Įsakymo vykdymo kontrolę pagal kompetenciją pavedu Valstybinei aplinkos apsaugos inspekcijai ir Žuvų išteklių departamentui.
4. Įsakymą išsiųsti Valstybinei aplinkos apsaugos inspekcijai, Žuvų išteklių bei regionų aplinkos apsaugos departamentams, rajonų (miestų) savivaldybėms, Žemės ūkio ministerijos Žuvininkystės departamentui ir Lietuvos valstybiniam žuvivaisos ir žuvininkystės tyrimų centrui.
5. Pripažįstu netekusiu galios Aplinkos apsaugos ministerijos 1997 08 04 įsakymą Nr. 132 „Dėl žuvų išteklių atkūrimo norminių aktų“ (Žin., 1997, Nr. 75-1955).
6. Aplinkos ministerijos informacijos kompiuterinėje sistemoje vadovautis reikšminiais žodžiais: „gyvūnija“, „valdymo sistema“.
Patvirtinta
aplinkos ministro
1999 m. liepos 8 d. įsakymu Nr. 210
1 priedas
Žvejybos Žuvivaisai tvarka
1. Žvejyba žuvivaisai – tai žuvų, vėžių ir kitų vandens gyvūnų gaudymas dirbtiniam veisimui, jiems perkelti į kitus vandens telkinius, hipofizėms paimti, plėšriųjų žuvų reproduktoriams šerti, nepageidaujamos ichtiofaunos kiekiui sumažinti, norint sudaryti optimalias sąlygas įveistoms žuvims.
2. Ši tvarka privaloma Lietuvos valstybiniam žuvivaisos ir žuvininkystės tyrimų centrui (LVŽŽTC), visiems valstybinio fondo vandens telkinių nuomininkams, juridiniams bei fiziniams asmenims ir įmonėms, neturinčioms juridinio asmens teisių (toliau – naudotojai), žvejojantiems žuvivaisai valstybinio fondo vandens telkiniuose.
3. Leidimus žvejoti žuvivaisai išduoda Aplinkos ministerijos Žuvų išteklių departamentas pagal pateiktas paraiškas.
4. Naudotojai paraišką suderina su regiono aplinkos apsaugos departamentu, kuris pateikia savo pastabas ir pasiūlymus dėl žvejybos ir jos kontrolės sąlygų. Paraiškoje taip pat turi būti nurodyta:
6. Gavęs paraišką, Žuvų išteklių departamentas sprendžia dėl žvejybos vietos, įrankių ir laiko tinkamumo, reikalingų sugauti žuvų ar kitų vandens gyvūnų kiekio, kontrolės sąlygų. Kai žvejojamos į Lietuvos raudonąją knygą įrašytos žuvys, paraiška papildomai derinama su Aplinkos ministerijos Biologinės įvairovės departamentu. Žuvų limitas (vienetais ar kilogramais) skiriamas neviršijant bendro vandens telkinio limito. Atskirais atvejais (suderinus su telkinį tyrusia moksline organizacija) gali būti skiriami papildomi limitai. Sprendimas dėl leidimo išdavimo priimamas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo paraiškos gavimo.
7. LVŽŽTC reikalingą sugauti reproduktorių kiekį, jų žvejybos įrankius, vietas ir laiką nurodo neišnuomotinų (valstybinio fondo) vandens telkinių įžuvinimo plane, kuris apsvarstomas Žuvų išteklių naudojimo ir atkūrimo tarybos posėdyje ir, suderinus su Žuvų išteklių departamentu, patvirtinamas Žemės ūkio ministerijos Žuvininkystės departamente. Leidimai žvejybai išduodami vadovaujantis šiuo planu. Jei LVŽŽTC būtina žvejoti ne pagal patvirtintą planą, leidimai išduodami vadovaujantis šios tvarkos 3, 6 ir 13 punktais.
8. Leidimas žvejoti žuvivaisai į Lietuvos raudonąją knygą įrašytas žuvis, taip pat draudžiamose vietose ir draudžiamu laiku gali būti išduodamas ne ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui. Dėl leidimo pratęsimo sprendžiama pagal žvejybos ataskaitos duomenis.
9. Leidimai žvejoti žuvivaisai išnuomotuose telkiniuose kitoms organizacijoms (ne nuomininkui) gali būti išduodami tiktai nuomininkui sutikus.
10. Leidimai žvejoti žuvivaisai valstybinio fondo neišnuomotuose vandens telkiniuose (išskyrus 11 punkte nurodytus atvejus) gali būti išduodami su sąlyga, kad už sugautus reproduktorius ne vėliau kaip per 10 dienų po žvejybos naudotojas sumokės vidutinę rinkos kainą, pervesdamas lėšas į Žuvų išteklių departamento pavedimų lėšų sąskaitą (kai žvejojama neišnuomotinuose vandens telkiniuose) arba savivaldybės gamtos apsaugos fondo sąskaitą (kai žvejojama savivaldybės kontroliuojamuose vandens telkiniuose).
11. Už reproduktorių gaudymą lėšos ištekliams atkurti neskiriamos, kai:
12. Lietuvos valstybinis žuvivaisos ir žuvininkystės tyrimų centras:
12.1. organizuodamas žvejybą ne savo filialų darbuotojų jėgomis, leidimui gauti papildomai pateikia sutartį su žvejojančia organizacija. Šių darbų vykdytojai turi būti parenkami skelbiant konkursą, kurio nuostatus tvirtina Žemės ūkio ministerijos Žuvininkystės departamentas;
13. Naudotojai, norintys žvejoti saugomose teritorijose esančiuose vandens telkiniuose, žvejybos vietas ir sąlygas suderina su šių teritorijų administracijomis. Leidimus žvejoti žuvivaisai saugomų teritorijų vandens telkiniuose išduoda Žuvų išteklių departamentas, apie tai informuodamas jų administracijas. Šiuo atveju Žuvų išteklių departamentas gali papildomai nustatyti griežtesnes žvejybos kontrolės sąlygas.
14. Žuvys perkėlimo į kitus vandens telkinius, plėšriųjų žuvų reproduktorių šėrimo, reproduktorių bandos suformavimo bei papildymo tikslams gaudomos nedraudžiamose verslinei žvejybai vietose ir nedraudžiamu laiku.
15. Savo inkubatoriaus neturintiems nuomininkams leidimai žuvų reproduktoriams gaudyti neišduodami, jeigu nuomojamas vandens telkinių plotas mažesnis negu 150 ha. Leidžiama sugauti tik tiek reproduktorių, kiek jų reikia vandens telkinių tvarkymo planui įvykdyti.
16. LVŽŽTC bei kitoms žuvivaisos įmonėms, turinčioms inkubatorius ir žiemojimo tvenkinius, lydekų reproduktorius žuvivaisai rekomenduojama gaudyti jų verslinei žvejybai nedraudžiamu laiku. Prieš nerštą leidimai gali būti išduodami tik išimtiniais atvejais. Žuvų išteklių departamentui turi būti pateikti aktai apie turimų reproduktorių kiekį.
17. Leidimai žvejoti karšius hipofizėms paimti išduodami tik naudojant bendrą vandens telkiniui skirtą limitą. Atsakingais už šiuos darbus skiriami tik atitinkamą kvalifikaciją turintys ichtiologai.
18. Elektros žūklės aparatus naudoti leidžiama tik tais atvejais, kai kitais žūklės įrankiais gaudymas yra neefektyvus. LVŽŽTC leidimas gaudyti elektros žūklės aparatu išduodamas tik paraišką suderinus su Žemės ūkio ministerijos Žuvininkystės departamentu. Elektros žūklės aparatais žvejojama Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka.
19. Jeigu naudotojas nesuderino vandens telkinio tvarkymo plano, nepateikė reikiamų ataskaitų, neįžuvino telkinio ar įmonės darbuotojai per pastaruosius metus šiurkščiai pažeidė Žvejybos ir žuvų išteklių apsaugos Lietuvos vandenyse taisykles, Žuvų išteklių departamentas leidimo gali neišduoti. Jei įmonės, vykdančios žuvivaisos darbus, atsakingi darbuotojai žvejybos žuvivaisai metu šiurkščiai arba pakartotinai pažeidė nurodytas taisykles ar Žvejybos žuvivaisai tvarkos reikalavimus, išduotas leidimas anuliuojamas, o pažeidėjai baudžiami įstatymų nustatyta tvarka.
20. Apie išduotus leidimus Žuvų išteklių departamentas turi informuoti Valstybinę aplinkos apsaugos inspekciją, regiono aplinkos apsaugos departamentą, telkinio valdytoją, savininką arba nuomininką.
21. Asmenys, atsakingi už žvejybą, ne vėliau kaip prieš 3 paras privalo pranešti regiono aplinkos apsaugos departamento rajono (miesto), kurio vandens telkinyje žvejojama, agentūrai (jeigu nėra kitaip nurodyta leidime) tikslų žvejybos laiką ir vietą. Pranešimai pateikiami raštu arba telefonograma. Vietoj pranešimų gali būti pateikiamas tikslus žvejybos grafikas. regiono aplinkos apsaugos departamento rajono (miesto) agentūra registruoja gautus pranešimus žurnale ir kontroliuoja žvejybą.
22. Žuvims gaudyti naudojami žvejybos įrankiai turi atitikti Žvejybos ir žuvų išteklių apsaugos Lietuvos vandenyse taisyklių reikalavimus ir tikrinami ne rečiau kaip kartą, o statomi tinklaičiai – ne rečiau kaip 2 kartus per parą. Žuvų reproduktoriai gaudomi žvejybos priemonėmis ir laikomi taip, kad būtų užtikrintas jų gyvybingumas.
23. Žvejojant žuvivaisai, privaloma turėti nustatytąja tvarka išduotą ir užregistruotą nustatytos formos žvejybos žurnalą, kuris pildomas vadovaujantis Aplinkos ministerijos patvirtintomis Žvejybinių padalinių žvejybos žurnalų išdavimo ir pildymo taisyklėmis. Sugautas reproduktorių kiekis į žvejybos žurnalą įrašomas ir vienetais (išskyrus seliavas), ir kilogramais. Negyvų žuvų, kurių žvejyba tuo metu draudžiama, priegaudos kiekis nurodomas kilogramais. Žuvys, nugabentos nuo vandens telkinio, neįrašius į žurnalą jų apytikrio svorio (nustatyto vizualiai) ir tikslaus skaičiaus (išskyrus seliavas), laikomos sužvejotomis neteisėtai. Jeigu ikrai imami prie vandens telkinio, darbą galima pradėti tik įrašius žuvis į žvejybos žurnalą. Žvejybiniame žurnale nurodomas paimtų ikrų kiekis litrais.
24. Žvejojant žuvivaisai verslinei žvejybai draudžiamu laiku, draudžiamose vietose ar draudžiamais įrankiais, žvejybos vietoje turi būti įrengtas informacinis stendas, kuriame būtų nurodytas žvejybos tikslas ir vykdytojas.
25. Naudotojai, žvejojantys žuvivaisai, privalo užtikrinti gyvybingų reproduktorių nugabenimą į inkubatorių ar išleidimo vietą. Jeigu žuvivaisinės žvejybos metu žūva arba sužalojama ir nebetinka žuvivaisai daugiau kaip 10% tuo metu sugautų ar pervežamų žuvų (išskyrus sykines žuvis), vėžių ir kt. vandens gyvūnų skaičiaus, leidimas žuvivaisai Žuvų išteklių departamento sprendimu anuliuojamas, išskyrus atvejus, kai minėtas leistinas 10% limitas viršijamas dėl objektyvių priežasčių.
26. Jei žvejojant žuvivaisai į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų žuvų ir šlakių reproduktorius, jie žūva, žvejojanti organizacija nutraukia žvejybą ir kviečia valstybinį aplinkos apsaugos inspektorių, veterinarinės tarnybos atstovą ir surašo aktą bei prideda veterinarinės tarnybos pažymą, kurioje nurodoma žuvimo priežastis. Šie dokumentai nedelsiant pateikiami Žuvų išteklių departamentui, kuris sprendžia klausimą dėl tolesnės žvejybos.
27. Žvejojant draudžiamu verslinei žvejybai laiku ir vietose arba neturint sugavimo limitų tame vandens telkinyje, leidžiama naudoti tik konkrečioms žuvivaisos reikmėms būtinas žuvų rūšis. Kitų vertingų rūšių gyvos žuvys, už kurių neteisėtą žvejybą, gaudymą, naikinimą yra nustatyti žalos atlyginimo įkainiai, paleidžiamos atgal į vandens telkinį. Tokiu atveju, kai kitų vertingų rūšių negyvų žuvų svoris laimikyje didesnis kaip 10%, žvejyba nutraukiama ir apie tai nedelsiant pranešama Žuvų išteklių departamentui. Nesant kitos galimybės išvengti priegaudos, leidimas anuliuojamas.
28. Gyvybingi reproduktoriai, paėmus jų ikrus ir pienius, paleidžiami atgal į vandens telkinį, perkeliami į kitą vandens telkinį arba į tvenkinius reproduktorių bandai suformuoti (pagal leidimo sąlygas). Išleidžiant reproduktorius atgal į vandens telkinį arba perkeliant į kitus telkinius, tai pažymima žvejybos žurnale ir surašomi įžuvinimo aktai (pagal valstybinio fondo vandens telkinių įžuvinimo tvarkos 13, 14 ir 16 punktų reikalavimus). Jeigu žuvys išleidžiamos atgal į tą patį vandens telkinį, laiku pateikus atitinkamus aktus, jos neįskaitomos į įmonės žuvų sugavimo limitą. Žuvę reproduktoriai ir kitų rūšių žuvys gali būti realizuojami, išrašant atitinkamus dokumentus. Netinkamos realizuoti žuvys pagal galiojančius Veterinarijos reikalavimus žvejojamiems vandens gyvūnams ir jų produktams nurašomos pagal atitinkamą aktą.
29. Ataskaita apie žvejybos žuvivaisai metu sugautų žuvų kiekius per 10 dienų, pasibaigus leidimo galiojimui, pateikiama Žuvų išteklių departamentui. Joje nurodomas bendras sužvejotų bei atgal į vandens telkinį išleistų reproduktorių kiekis vienetais (išskyrus seliavas) ir kilogramais, paimtų hipofizių ar ikrų (jei imama žvejybos vietoje) kiekis. Kitų rūšių žuvų kiekis nurodomas kilogramais. Prie ataskaitos pridedami reproduktorių išleidimo arba perkėlimo, žuvų nurašymo aktai bei žuvų realizavimo dokumentų kopijos.
Patvirtinta
aplinkos ministro
1999 m. liepos 8 d. įsakymu Nr. 210
2 priedas
Valstybinio fondo vandens telkinių įžuvinimo tvarka
1. Ši tvarka privaloma Lietuvos valstybiniam žuvivaisos ir žuvininkystės tyrimų centrui (LVŽŽTC), visiems valstybinio fondo vandens telkinių nuomininkams, juridiniams bei fiziniams asmenims ir įmonėms, neturinčioms juridinio asmens teisių, įžuvinantiems valstybinio fondo vandens telkinius.
3. Neišnuomotini ir neišnuomoti valstybinio fondo vandens telkiniai įžuvinami pagal įžuvinimo darbų planus, suderintus su Žuvų išteklių departamentu. Neišnuomotinų vandens telkinių įžuvinimo planus rengia LVŽŽTC, o neišnuomotų valstybinio fondo vandens telkinių planus – telkinių valdytojai (vietos savivaldos institucijos, valstybinių parkų administracijos).
4. Sudarant vandens telkinių įžuvinimo planus, turi būti atsižvelgta į:
5. Išnuomoti valstybinio fondo vandens telkiniai įžuvinami tik pagal vandens telkinių tvarkymo priemonių planus, suderintus su vandens telkinio valdytoju ir Žuvų išteklių departamentu.
6. Suderinti įžuvinimo planai atstoja Aplinkos ministerijos leidimą juose numatytoms žuvų rūšims įveisti. Jeigu įžuvinama ne plane nurodytomis žuvų rūšimis, reikalingas atskiras Žuvų išteklių departamento leidimas raštu.
7. Neišnuomotinų vandens telkinių įžuvinimo darbai finansuojami iš valstybės biudžeto ir lėšų, kurias žuvų išteklių naudotojai skiria žuvų išteklių atkūrimo, saugojimo sąlygoms įgyvendinti, kitų lėšų.
9. Įžuvinant, pervežant gyvas žuvis, apvaisintus ikrus, vėžius, vandens bestuburius, būtina turėti Valstybinės veterinarijos tarnybos pažymą, kad vandens gyvūnai yra sveiki (išskyrus gyvūnus, vežamus veterinariniam patikrinimui). Neturint veterinarinės pažymos, įžuvinti draudžiama.
10. Žuvivaisos įmonės, kiti juridiniai ir fiziniai asmenys, prieš pradėdami realizuoti įžuvinimo medžiagą (ne vėliau kaip prieš 3 paras), privalo sukviesti Aplinkos ministerijos Žuvų išteklių departamento bei Žemės ūkio ministerijos Žuvininkystės departamento sudarytą komisiją žuvivaisinės medžiagos kiekiui ir būklei patikrinti. Po patikrinimo surašomas atitinkamas aktas, kuris ir atstoja realizacijos leidimą.
11. LVŽŽTC, nuomininkai, žuvivaisos įmonės, kiti juridiniai ar fiziniai asmenys ir įmonės, neturinčios juridinio asmens teisių, atliekantys įžuvinimą, apie įžuvinimo vietą ir laiką ne vėliau kaip prieš 3 paras turi informuoti rajono, kuriame yra vandens telkinys, aplinkos apsaugos regiono departamento rajono agentūrą, rajono (miesto) savivaldybę, valstybinio parko administraciją (jei vandens telkinys yra parko teritorijoje). Pranešimai pateikiami raštu arba telefonograma. Gavusios pranešimą, tarnybos jį užregistruoja žurnale ir paskiria atsakingą asmenį dalyvauti vykdant įžuvinimo darbus.
12. Tuo atveju, kai neišnuomotini vandens telkiniai įžuvinami šiųmetukais ir kitomis vyresnio amžiaus žuvimis, regiono aplinkos apsaugos departamentas užtikrina valstybinio aplinkos apsaugos inspektoriaus dalyvavimą žuvivaisos įmonėje sveriant žuvis.
13. Prieš įžuvinimą valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius turi patikrinti, ar įžuvinimas numatytas vandens telkinio įžuvinimo darbų (tvarkymo priemonių) plane, taip pat žuvų įsigijimo dokumentus ir faktinį žuvų kiekį. Jeigu norima įžuvinti žuvų rūšimis, kurios nėra numatytos plane, ar žymiai didesniais kiekiais, negu numatyta LVŽŽTC plane ir nėra Žuvų išteklių departamento leidimo įžuvinti – įžuvinti neleidžiama. Nesant žuvų įsigijimo dokumentų ar kai žuvų kiekis neatitinka nurodytojo dokumentuose, vandens telkinys įžuvinamas nurodant tai akte ir valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius nedelsdamas apie tai turi informuoti Valstybinę aplinkos apsaugos inspekciją, žuvų išteklių ir regiono aplinkos apsaugos departamentus, kurie organizuoja patikrinimą, ar teisėtai buvo įsigytos žuvys.
14. Žuvų išleidimas įforminamas įžuvinimo aktu (forma pridedama). Jį pasirašo ir patvirtina antspaudu įžuvinimo metu dalyvavęs to regiono aplinkos apsaugos departamento ar rajono agentūros, kuriame yra įžuvinamas vandens telkinys, valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius bei miesto (rajono) savivaldybės ar valstybinio parko administracijos atstovas (jei įžuvinamas parko vandens telkinys) ir įžuvinimą atlikęs asmuo. Įžuvinimo aktas galioja, jei aktą pasirašė ne mažiau kaip trys asmenys.
15. Įžuvinti vandens telkinį nedalyvaujant valstybiniam aplinkos apsaugos inspektoriui draudžiama. Jeigu valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius arba kiti paskirti dalyvauti atliekant įžuvinimą asmenys neatvyko, tai nurodoma įžuvinimo akte ir kviečiami dalyvauti vietos gyventojai, kurie turi nurodyti savo vardą, pavardę, asmens duomenis bei pasirašyti įžuvinimo aktą. Tokiu atveju prie įžuvinimo akto pridedami raštai – kvietimai tarnyboms, turėjusioms dalyvauti atliekant įžuvinimą.
16. Įžuvinimo aktas surašomas 4 egzemplioriais: 1-asis ne vėliau kaip per 10 dienų po įžuvinimo (kartu su įžuvinimo medžiagos įsigijimą ir pervežimą patvirtinančių dokumentų kopijomis) pateikiamas Žuvų išteklių departamentui, 2-asis – įžuvinusiai organizacijai, 3-iasis – rajono (miesto) agentūrai, 4-asis – rajono (miesto) savivaldybei arba valstybinio parko administracijai.
17. Draudžiama be Aplinkos ministerijos leidimo įvežti, introdukuoti, reintrodukuoti ir perkelti Lietuvoje naujų rūšių žuvis bei kitus vandens gyvūnus.
Valstybinio fondo vandens telkinių
įžuvinimo tvarkos priedas
_________________________________________________________________
_________________________________________________________________
(įmonės, organizacijos pavadinimas)
ĮŽUVINIMO AKTAS
___m.______________d.
________________________________________________________________________________
(dalyvaujančių asmenų pareigos ir pavardės)
________________________________________________________________________________
________________________________________________________________________________
________________________________________________________________________________
________m.________d. dalyvavo paleidžiant žuvis į ________ rajono ______________________
____________ ežerą, upę, tvenkinį (pabraukti), kurio plotas _________ha.
Žuvis išauginta (sugauta) ___________________________________________________________
(žuvivaisos įmonės arba ežero pavadinimas)
Iš viso atvežta_________________________________________________________________ vnt.
(kiekis žodžiais)
____________________________ (žuvų rūšis),
_______________________________ (amžius),
kurių bendras svoris___________________ kg,
vidutinis vieno vieneto svoris _____________ g.
Už žuvis sumokėjo___________________________________ (mokėtojo pavadinimas).
Atvežant žuvo ______________ vnt. žuvų, kurių svoris ___________________ kg.
Iš viso paleista ________________ vnt. žuvų,
Svėrusių_________________ kg.
Pervežimo atstumas____________________ km.
Pervežimo taroje vandens temperatūra ________ oC. Vandens telkinio temperatūra ________ oC.
Pastaba. Prieš paleidžiant žuvis, vandens temperatūra turi būti suvienodinta.
Priedai: 1. Veterinarinė pažyma Nr.____________, išduota ________________________________
________________________________________________________________________________
2. Sąskaita faktūra (pervežimo važtaraštis) Nr. __________________________________________
Parašai: 1. ______________________________
A. V. 2. ______________________________
3. ______________________________
4. ______________________________
______________