LIETUVOS RESPUBLIKOS SUSISIEKIMO MINISTERIJOS
Į S A K Y M A S
DĖL REIKALAVIMŲ GATVĖMS IR KELIAMS, KURIAIS VYKSTA REGULIARUS KELEIVINIO TRANSPORTO EISMAS
1996 m. gegužės 8 d. Nr. 165
Vilnius
1. Patvirtinti Reikalavimus gatvėms ir keliams, kuriais vyksta reguliarus keleivinio transporto eismas.
2. Nustatyti, kad šie Reikalavimai galioja tik naujai atidaromiems reguliaraus eismo keleivinio transporto maršrutams.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos
Susisiekimo ministerijos
1996 05 08 įsakymu Nr. 165
REIKALAVIMAI
GATVĖMS IR KELIAMS, KURIAIS VYKSTA REGULIARUS KELEIVINIO TRANSPORTO EISMAS
1. Reikalavimai gatvėms ir keliams, kuriais vyksta reguliarus keleivinio transporto eismas, parengti atsižvelgiant į Kelių įstatymo, Kelių priežiūros taisyklių, Kelių eismo taisyklių, Gatvių priežiūros taisyklių nuostatas ir neprieštarauja Kelių eismo konvencijai, priimtai Jungtinių Tautų konferencijoje Ženevoje 1968 metais.
2. Šie Reikalavimai yra privalomi visiems kelių, kuriais vyksta reguliarus keleivinio transporto eismas, savininkams, tuos kelius prižiūrintiems ūkio subjektams, reguliariu keleivių vežimu užsiimantiems ūkio subjektams.
3. Reguliarus keleivinio transporto eismas leidžiamas tiktai tais keliais ir gatvėmis, kuriuose eismo sąlygos atitinka nustatytus reikalavimus ir kurių būklė ištisus metus garantuoja saugų keleivinio transporto eismą. Atsižvelgiant į kelio būklę ir eismo sąlygas, keleivinio transporto eismas gali vykti ištisus metus arba būti sezoninis.
4. Maršrutus (kelius ir gatves) reguliariam keleivinio transporto eismui parenka keleivių vežimų organizatorius, savivaldybė, Valstybinė kelių transporto inspekcija prie Susisiekimo ministerijos, dalyvaujant vežėjui.
5. Keleivių vežimo organizatorius maršruto trasos parinkimui ir įvertinimui, ar jis atitinka nustatytus techninius ir eismo saugumo reikalavimus, sudaro komisiją. Į komisijos sudėtį įeina šių institucijų atstovai:
pirmininkas – Valstybinės kelių transporto inspekcijos – tolimojo susisiekimo maršrutams, o vietinio susisiekimo maršrutams – atitinkamos savivaldybės;
vežėjo atstovas;
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos (miesto ar rajono);
kelio (gatvės) savininko arba už kelio (gatvės) priežiūrą atsakingo ūkio subjekto;
atitinkamai miesto arba rajono savivaldybės;
geležinkelio priežiūros tarnybos (jeigu maršrute yra geležinkelio pervažos).
6. Apžiūrint maršrutą parenkamos (įvertinamos esamos) sustojimų vietos, išmatuojami pagrindiniai kelio parametrai (ilgis, plotis, nuolydis, matomumo atstumas), nustatomas dangos tipas, pavojingų ir per gyvenvietes einančių ruožų ilgiai, tiltų ir viadukų gabaritai bei techninė būklė, įvertinamas eismo reguliavimo priemonių (kelio ženklų, atitvarų, šviesoforų ir kt.) buvimas ir būklė, geležinkelio pervažų tipas ir būklė bei kiti, galintys turėti įtakos eismo saugumui, parametrai.
7. Komisija surašo nustatytos formos apžiūros aktą (1 priedas) ir daro išvadą apie maršruto tinkamumą reguliariam keleivinio transporto eismui. Aktą pasirašo ir gauna visi komisijos nariai, išvardyti šių Reikalavimų 5 punkte.
8. Pakartotinės maršrutų-trasų apžiūros atliekamos tada, kai juose iš esmės pasikeičia kelių (gatvių) ir statinių parametrai bei eismo sąlygos. Tolimojo susisiekimo maršrutams apžiūros iniciatorius – Valstybinė kelių transporto inspekcija, o vietinio susisiekimo – atitinkama savivaldybė.
9. Jeigu kelio (gatvės) būklė neatitinka nustatytų reikalavimų, tai akte komisija nurodo trūkumus, dėl kurių reguliarus keleivinio transporto eismas negali būti pradėtas arba turi būti nutrauktas.
10. Komisijos nustatytus trūkumus per akte nurodytą terminą privalo pašalinti kelio savininkas.
Kitų akte nurodytų darbų, susijusių su kelio (gatvės) rekonstravimu, stiprinimu, stotelių ir papildomų eismo reguliavimo priemonių įrengimu, finansavimo ir atlikimo klausimai sprendžiami derybų tarp suinteresuotų šalių keliu.
11. Pašalinus maršruto apžiūros akte nurodytus trūkumus, komisija kelią apžiūri pakartotinai, vėl surašo aktą ir daro išvadą dėl reguliaraus keleivinio transporto eismo galimybės.
12. Keliai (gatvės), kuriais leidžiamas reguliarus keleivinio transporto eismas, turi tenkinti šiuos reikalavimus:
12.1. kelio sankasos plotis turi būti ne siauresnis kaip 8 metrai, jei eismo intensyvumas didesnis kaip 250 automobilių per parą, o visais kitais atvejais – ne siauresnis kaip 6 metrai;
12.2. gatvės važiuojamosios dalies plotis, esant dviejų krypčių eismui, turi būti ne siauresnis kaip 6 metrai, o esant vienos krypties eismui – ne siauresnis kaip 4 metrai. Gatvėse prie keleivinio transporto stotelių įrengiamos įvažos (praplatinimai);
12.3. važiuojamoji kelio (gatvės) dalis turi būti lygi, jos perėjimas į kelkraštį – nuožulnus, o kelkraščiai turi būti kieti ir lygūs;
12.4. skersinis kelio (gatvės) važiuojamosios dalies ir kelkraščio nuolydis turi būti ne didesnis kaip 6 procentai;
12.5. išilginis kelio (gatvės) nuolydis turi būti ne didesnis kaip 8 procentai (išimtiniais atvejais įkalnėse arba nuokalnėse, trumpesnėse kaip 150 metrų, išilginis nuolydis leidžiamas iki 9 procentų);
12.6. kelio (gatvės) matomumas turi būti ne mažesnis kaip 60 metrų, o priešpriešinio transporto matomumas – ne mažesnis kaip 100 metrų;
12.7. matomumas sankryžose turi užtikrinti, kad 3 metrų atstumu nuo kertamo kelio važiuojamosios dalies krašto stovinčio automobilio vairuotojas matytų kelią į abi puses ne mažiau kaip po 50 metrų;
12.8. kelių ruožuose, kur pylimo aukštis yra didesnis kaip 3,5 metro, o eismo intensyvumas keliu yra didesnis kaip 500 automobilių per parą – turi būti įrengti apsauginiai atitvarai. Atitvarai taip pat turi būti rengiami ir esant mažesniam pylimo aukščiui, jeigu kelio posūkiai yra labai staigūs arba šalia kelio yra vandens telkinių;
12.9. reguliarus keleivinio transporto eismas leidžiamas tik per saugomas arba automatinę šviesoforų signalizaciją turinčias geležinkelio pervažas. Matomumas pervažoje turi būti toks, kad lokomotyvo mašinistas pervažą galėtų matyti iš ne mažesnio kaip 1200 metrų atstumo, o automobilio vairuotojas, būdamas 50 metrų nuo pervažos, traukinį galėtų pamatyti jam esant ne arčiau kaip 400 metrų nuo pervažos. Miestuose, esant mažesniam matomumo atstumui, apie reguliarų eismą sprendžia šių Reikalavimų 5 punkte numatyta komisija;
12.10. gyvenviečių gatvių sankryžose posūkių spinduliai turi būti tokie, kad keleivinio transporto priemonės, važiuodamos kraštine dešine eismo juosta, galėtų pasukti į dešinę, neišvažiuodamos į priešpriešinio eismo juostą;
12.11. gatvės, kuriomis vyksta reguliarus keleivinio transporto eismas, turi būti apšviestos vadovaujantis Gatvių apšvietimo projektavimo normomis;
12.12. miesto ar miesto tipo gyvenviečių gatvėse, kuriose vyksta reguliarus vietinio susisiekimo maršrutinių autobusų eismas, pėstiesiems turi būti įrengti šaligatviai arba nuo kelių (gatvių) važiuojamosios dalies atskirti pėsčiųjų takai;
12.13. vietos keleivinio transporto sustojimams (stotelėms) ir jų tipas parenkami vadovaujantis Kelių projektavimo normomis ir taisyklėmis bei Kelių eismo taisyklėmis. Parenkant vietas stotelėms, pagrindinis dėmesys turi būti kreipiamas į matomumą sustojimo vietose ir į pėsčiųjų saugumą;
12.14. užmiesčio keliuose sustojimų vietas reikia parinkti keleivių susibūrimo vietose, tiesiuose kelio ruožuose arba vingiuose su ne trumpesniu kaip 600 metrų spinduliu, o išilginiu nuolydžiu – ne didesniu kaip 4 procentai. Stotelių praplatinimai abiem kryptimis turi būti išdėstyti taip, kad transporto priemonės sustotų ne priešpriešiais ir ne šalia viena kitos, bet viena už kitos ne mažesniu kaip 30 m atstumu (pagal važiavimo kryptį – pirmoji stotelė įrengiama kairėje kelio pusėje, antroji – dešinėje);
12.15. jei visuomeninio transporto intensyvumas didesnis kaip 72 vienetai per valandą, stoteles būtina išskirti;
12.16. stotelės užmiesčio keliuose turi būti įrengtos už sankryžų, ne arčiau kaip 50 metrų už jų, ir ne arčiau kaip 30 metrų prieš pėsčiųjų perėjas, o transporto priemonių vairuotojai jas turi matyti iš ne trumpesnio kaip 150 m atstumo;
12.17. stotelės sankryžų zonoje gyvenvietėse ir miestuose paprastai rengiamos pervažiavus sankryžą, bet ne arčiau kaip 20 metrų nuo pėsčiųjų perėjos;
12.18. galinėse maršrutų stotelėse turi būti įrengtos specialios apšviestos aikštelės išlipti keleiviams ir apsisukti transporto priemonėms. Apsisukimo aikšteles rekomenduojama rengti dešinėje pusėje eismo į galutinį punktą kryptimi. Bent vienoje iš miesto maršruto galinių stotelių turi būti įrengtas sanitarinis mazgas;
13. Visame maršrute, kuriuo vyksta arba numatoma pradėti reguliarų keleivinio transporto eismą, ir stotelėse kelio ženklai turi atitikti Lietuvos standarto LST 1335 Kelio ženklai „ ir standarto LST 1405 Kelio ženklų ir šviesoforų naudojimas“, o ženklinimas – Lietuvos standarto LST 1379 Kelių ženklinimas“ reikalavimus.
______________
1 priedas
MARŠRUTO APŽIŪROS
AKTAS
________________(miestas, rajonas) 19___m. _______mėn. ___d.
Komisija, susidedanti iš pirmininko ___________________________________________________ ,
Valstybinės kelių transporto inspekcijos arba savivaldybės atstovo __________________________ ,
narių: (miesto, rajono) savivaldybės atstovo ____________________________________________ ,
(miesto, rajono) Kelių policijos atstovo ________________________________________________ ,
atsakingo už kelio (gatvės) priežiūrą ūkio subjekto atstovo_________________________________ ,
geležinkelio priežiūros organizacijos atstovo ____________________________________________ ,
keleivių vežimo iniciatoriaus atstovo __________________________________________________ ,
19___m. ________ mėn. ___d. atliko kelio (gatvės) apžiūrėjimą ruože ________________________
________________________________________________________________________________
siekdami nustatyti jo tinkamumą reguliariam keleivinio autotransporto eismui, ir rado:
| Maršruto ruožų pavadinimas, ilgis nuo iki km) |
Kelio (gatvės) dangos tipas |
Važiuojamosios dalies plotis (m) |
Kelkraščio (šaligatvio plotis |
Minimalus matomumo atstumas (m) |
Maksimalus nuolydis |
Pastabos |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Komisija, vadovaudamasi Reikalavimais gatvėms ir keliams, kuriais vyksta reguliarus keleivinio transporto eismas, nustatė šiuos trūkumus:_______________________________________________________
________________________________________________________________________________
________________________________________________________________________________
________________________________________________________________________________
Komisijos išvada:____________________________________________________________
________________________________________________________________________________
________________________________________________________________________________
Pirmininkas____________________________
(parašas, vardas, pavardė)
Nariai: ________________________________
______________