LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTRO
Į S A K Y M A S
DĖL GRŪDŲ PRIEMAIŠŲ NUSTATYMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO
2004 m. rugpjūčio 9 d. Nr. 3D-471
Vilnius
Atsižvelgdamas į 2000 m. balandžio 19 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 824/2000, nustatančio intervencinių agentūrų vykdomo grūdų priėmimo procedūras ir analizės metodus grūdų kokybei nustatyti (su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2004 m. balandžio 26 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 777/2004) nuostatas:
2. Pripažįstu netekusiu galios Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 1999 m. birželio 23 d. įsakymą Nr. 275 „Dėl grūdų priemaišų nustatymo tvarkos“ (Žin., 1999, Nr. 57-1878).
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro
2004 m. rugpjūčio 9 d. įsakymu Nr. 3D-471
GRŪDŲ PRIEMAIŠŲ NUSTATYMO TAISYKLĖS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Grūdų priemaišų nustatymo taisyklės (toliau – taisyklės) aprašo metodą, kuriuo nustatomos atskiros priemaišų grupės ir jų kiekis minkštųjų (paprastųjų) kviečių, rugių, kvietrugių, miežių (išskyrus salyklinius miežius), avižų ir kukurūzų grūduose, kurie superkami ir tiekiami žmonių ir/ar gyvūnų mitybai skirtiems produktams gaminti. Intervenciniu būdu perkamų grūdų priemaišų kiekiui nustatyti taisyklės taikomos tiek, kiek jų nustatymo nereguliuoja 2000 m. balandžio 19 d. Europos Komisijos reglamentas (EB) Nr. 824/2000, nustatantis intervencinių agentūrų vykdomo grūdų priėmimo procedūras ir analizės metodus grūdų kokybei nustatyti (su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2004 m. balandžio 26 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 777/2004).
2. Taisyklės parengtos Tarptautinės grūdų mokslo ir technologijos asociacijos (ICC) standartų 102/1:1972 Kviečių priemaišų nustatymas ir ICC 103/1:1972 Rugių priemaišų nustatymas pagrindu, taip pat atsižvelgiant į 2000 m. balandžio 19 d. Europos Komisijos reglamento (EB) Nr. 824/2000 II priedo (Medžiagų, išskyrus nepažeistus pagrindinių javų grūdus, apibrėžimai) ir III priedo (Standartinis medžiagų, išskyrus nepažeistus pagrindinių javų grūdus, nustatymo metodus) nuostatas.
II. PRIEMAIŠŲ GRUPĖS IR JŲ CHARAKTERISTIKOS
3. Grūdų priemaišos yra visos grūdų ėminio sudedamosios dalys, likusios atskyrus nepažeistus pagrindinių javų grūdus:
3.1. Priemaišų grupės:
3.1.1.grūdinės priemaišos:
skaldyti grūdai,
sudygę grūdai,
smulkūs (sudžiūvę) grūdai,
kitų javų grūdai,
kenkėjų pažeisti grūdai,
patamsėję (grūdai su pakitusios spalvos gemalais) ir fuzariozės pažeisti grūdai,
džiovinant pažeisti (perkaitinti) grūdai;
3.1.2.šiukšlinės (įvairios) priemaišos:
pašalinės sėklos,
sugedę (pažeisti) grūdai,
mineralinės ir organinės priemaišos (pašalinės medžiagos),
lukštai, kukurūzų burbuolių dalys,
skalsės,
kūlėti grūdai,
negyvi vabzdžiai ir/ar jų dalys;
3.2. Atskirų priemaišų charakteristika:
3.2.1.skaldyti grūdai – tai grūdai, kurių endospermo dalis yra atidengta, išskyrus kukurūzus. Šiai grupei taip pat priskiriami kuliant pažeisti grūdai ir grūdai be gemalo.
Nustatant priemaišas avižose, visiškai arba iš dalies nulukštenti avižų grūdai taip pat priskiriami skaldytiems grūdams.
Nustatant priemaišas kukurūzuose, skaldytiems grūdams priskiriami grūdai ar jų dalys, kurie išbyra per 4,5 mm skersmens apvalių akučių sietą;
3.2.2. sudygę grūdai – tai grūdai, kurių šaknelė arba daigelis yra aiškiai matomi plika akimi. Tačiau vertinant sudygusių grūdų kiekį, būtina atsižvelgti į bendrą ėminio grūdų išvaizdą. Kai kurių javų rūšių grūdų gemalai yra išsikišę (pvz., kietųjų kviečių) ir gemalo luobelė suskyla purtant grūdus. Tokie grūdai primena sudygusius grūdus, tačiau šiai grupei neturi būti priskirti. Sudygusiais laikomi tik tie grūdai, kurių gemalas turi aiškiai matomų pokyčių, dėl kurių juos lengva atskirti nuo įprastų grūdų;
3.2.3.smulkūs (sudžiūvę) grūdai – tai grūdai, kurie, atskyrus visas kitų šiose taisyklėse aprašytų grupių priemaišas, išbyra per sietą, kurio pailgų akučių plotis, atitinkamai: sijojant minkštuosius (paprastuosius) kviečius ir kvietrugius – 2,0 mm, rugius ir avižas – 1,8 mm, miežius – 2,2 mm.
Be to, šiai grupei priskiriami šalčio pažeisti ir nesubrendę (žali) grūdai. Nesubrendę grūdai yra nepasiekę visiško subrendimo stadijos, dažniausiai žalsvo atspalvio grūdai, kurie, spaudžiami pirštais, lengvai deformuojasi;
3.2.4.kitų javų grūdai: tiriant grūdus, naudojamus žmonių mitybos produktams gaminti, kitų javų grūdams priskiriami visi varpinių javų grūdai, kurie nepriklauso pagrindinių javų rūšiai. Tiriant grūdus, naudojamus gaminti gyvūnų mitybos produktus, šiai grupei be varpinių javų priskiriamos ir visos minėtiems produktams tinkamos sėklos;
3.2.5.kenkėjų pažeisti grūdai – tai visi apgraužti grūdai. Šiai grupei priklauso ir blakės vėžliuko pažeisti grūdai;
3.2.6.patamsėję (grūdai su pakitusios spalvos gemalais) ir fuzariozės pažeisti grūdai:
3.2.6.1. patamsėjusiems grūdams priskiriami grūdai, kurių luobelė virš gemalo yra nuo rudos iki rusvai juodos spalvos, o gemalas yra normalus ir nesudygęs. Jei minkštuosiuose (paprastuosiuose) kviečiuose patamsėjusių grūdų kiekis neviršija 8 proc., į tai nekreipiama dėmesio;
3.2.7.džiovinant pažeisti (perkaitinti) grūdai – tai grūdai, kurie turi išorinių nudeginimo požymių, tačiau nėra sugedę;
3.2.8.pašalinės sėklos – tai visos kultūrinių ir laukinių augalų sėklos, išskyrus varpinių javų grūdus. Šiai grupei priklauso netinkamos perdirbti sėklos, gyvūnų mitybai tinkamos sėklos (tiriant grūdus, žmonių mitybai skirtiems produktams gaminti) ir kenksmingųjų augalų sėklos.
Kenksmingųjų augalų sėkloms priskiriamos sėklos, kurios yra nuodingos žmonėms ir gyvūnams, taip pat sėklos, kurios trukdo arba sunkina grūdų valymą bei malimą ir blogina iš grūdų gaminamų produktų kokybę.
Tiriant grūdus, skirtus produktams gyvūnų mitybai gaminti, tinkamos sėklos (ankštinių ir aliejinių) ir grūdai (kukurūzų, grikių, sorų) priskiriamos kitų javų grūdų grupei;
3.2.9.sugedę (pažeisti) grūdai:
sugedusiems (pažeistiems) grūdams priskiriami visi grūdai, kurie yra netinkami vartoti žmonių ir gyvūnų mitybai skirtiems produktams gaminti, nes yra supuvę, supeliję, pažeisti bakterijų ar netinkami dėl kitų priežasčių.
Sugedusiems grūdams taip pat priskiriami ir grūdai, sugedę savaime kaistant arba per karštai džiovinant. Tokiais grūdais laikomi visiškai subrendę grūdai, kurių luobelė yra nuo pilkšvai rudos iki juodos spalvos, o grūdo skerspjūvis – nuo gelsvai pilko iki rusvai juodo atspalvio.
Kvietinio uodagumbio pažeisti grūdai laikomi sugedusiais tik tuomet, kai daugiau kaip pusė grūdo paviršiaus yra nuo pilkos iki juodos spalvos. Jei spalva pakitusi mažiau kaip pusėje grūdo ploto, jie turi būti priskirti kenkėjų pažeistiems grūdams;
3.2.10. mineralinės ir organinės priemaišos (pašalinės medžiagos) – tai visos grūdų ėminyje esančios priemaišos, kurios sijojant lieka ant 3,5 mm pločio pailgų akučių sieto (išskyrus kitų javų grūdus ir ypač stambius pagrindinių javų grūdus) ir kurios išbyra per 1,0 mm pločio pailgų akučių sietą. Šiai grupei taip pat priskiriami akmenėliai, smėlis, šiaudų dalelės ir kitos ėminyje esančios priemaišos, kurios išbyra per 3,5 mm pločio pailgų akučių sietą ir lieka ant 1,0 mm pločio pailgų akučių sieto.
Ant 3,5 mm pločio pailgų akučių sieto likusios neiškultos varpos ir jų dalys priskiriamos šiai grupei neišlukštenant iš jų grūdų.
Šis apibrėžimas netaikomas kukurūzams. Nustatant priemaišas kukurūzuose, mineralinėms ir organinėms priemaišoms priskiriamos visos grūdų ėminyje esančios priemaišos, kurios sijojant išbyra per 1,0 mm pločio pailgų akučių sietą. Šiai grupei taip pat priskiriami akmenėliai, smėlis, šiaudų dalelės ir kitos ėminyje esančios priemaišos, likę ant 1,0 mm pločio pailgų akučių sieto;
3.2.11. skalsės – tai yra pailgi, (6–30) mm ilgio, juodai violetinės spalvos rageliai (sklerocijos), parazitinio grybo (Claviceps purpurea Tul.) žiemojanti forma;
3.2.12. kūlėti grūdai yra kietųjų kūlių (Tilletia tritici, Tilletia contraversa) pažeisti grūdai, pripildyti rusvai juodos sporų masės. Jie turi būdingą trimetilamino kvapą (panašų į silkių sūrymo);
3.3. Grūdai su dviem arba daugiau pažeidimų priskiriami tai priemaišų grupei, kuri turi daugiau žalos grūdų perdirbimui bei iš jų pagamintų produktų kokybei. Sugedę (pažeisti) pagrindinių ir kitų javų grūdai, skalsės arba kūlėti grūdai priskiriami šiukšlinėms (įvairioms) priemaišoms, net jei jie turi kitoms grupėms priskiriamų defektų.
III. PRIEMAIŠŲ ATSKYRIMAS
IV. ĮRANGA
V. ĖMINIŲ ĖMIMAS
VI. PRIEMAIŠŲ NUSTATYMAS
9. Kviečių, kvietrugių, rugių, avižų ar miežių priemaišų nustatymas:
9.1. 0,01 g tikslumu pasveriama 250 g minkštųjų (paprastųjų) kviečių, kvietrugių, rugių, avižų ar miežių tiriamojo ėminio (mx) ir sijojama pusę minutės dviem sietais: vienu – su 3,5 mm pločio pailgomis akutėmis, o kitu – su 1,0 mm pločio pailgomis akutėmis. Norint užtikrinti tolygų sijojimą, rekomenduojama naudoti mechaninį sijotuvą, pvz., vibracinį stalą su įtvirtintais sietais. Esant įtarimui dėl grūdų užkrėstumo kenkėjais, sijojamas didesnis grūdų kiekis (1 kg ar daugiau, priklausomai nuo turimos įrangos);
9.2. ant 3,5 mm pločio pailgų akučių sieto likusios ir per 1,0 mm pločio pailgų akučių sietą išbyrėjusios priemaišos pasveriamos kartu 0,01 g tikslumu (m1) ir priskiriamos mineralinėms ir organinėms priemaišoms (pašalinėms medžiagoms). Jei tarp priemaišų, likusių ant 3,5 mm pločio pailgų akučių sieto, yra kitų javų grūdų arba ypač stambių pagrindinių javų grūdų, jie išrenkami ir sudedami į išsijotą tiriamąjį ėminį. Sijojant 1,0 mm pločio pailgų akučių sietu, reikia atidžiai tikrinti, ar nėra gyvų kenkėjų;
9.3. iš išsijoto tiriamojo ėminio dalytuvu arba kūgio-kvadrato būdu, t. y. LST ISO 13690 aprašytu būdu, imama nuo 50 g iki 100 g tiriamoji ėminio dalis, kuri pasveriama 0,01 g tikslumu (my). Tiriamoji ėminio dalis paskleidžiama ant stalo, iš jos pincetu arba kauline mentele išrenkami skaldyti grūdai (m2), sudygę grūdai (m3), kitų javų grūdai (m4), kenkėjų pažeisti grūdai (m5), džiovinant pažeisti (perkaitinti) grūdai (m6), patamsėję (su pakitusios spalvos gemalu) grūdai (m7) ir fuzariozės pažeisti grūdai (m8), pašalinės sėklos (m9), sugedę (pažeisti) grūdai (m10), skalsės (m11), kūlėti grūdai (m12), lukštai (m13), negyvi vabzdžiai ir / ar jų dalys (m14) bei gyvi kenkėjai.
Jei tiriamojoje ėminio dalyje randama neišlukštentų grūdų, jie išlukštenami rankomis, o varpažvyniai priskiriami lukštų grupei (m13). Akmenėliai, smėlis ir šiaudų dalelės priskiriamos mineralinėms ir organinėms (pašalinėms medžiagoms) priemaišoms (m15);
9.4. po to ta pati šių taisyklių 9.3 punkte nurodyta tiriamoji ėminio dalis pusę minutės sijojama sietu, kurio pailgų akučių plotis: sijojant minkštuosius (paprastuosius) kviečius ir kvietrugius – 2,0 mm, rugius ir avižas – 1,8 mm, miežius – 2,2 mm. Per sietą išbyrėję grūdai priskiriami smulkiems (sudžiūvusiems) grūdams (m16). Šiai grupei taip pat priskiriami šalčio pažeisti ir nesubrendę grūdai;
9.5. 0,01 g tikslumu pasveriamos atskirų grupių priemaišos ir išvalyti grūdai, likę ant sieto, naudoto smulkiems (sudžiūvusiems) grūdams nustatyti. Jei tiriamosios ėminio dalies visų grupių priemaišų masių suma (m2+m3+...+m16) ir išvalytų grūdų masė, sudėtos kartu, daugiau kaip 0,5 proc. skiriasi nuo tiriamojo mėginio masės (my), papildomai turi būti ištirta dar viena tiriamoji ėminio dalis.
10. Kukurūzų priemaišų nustatymas:
10.1. 0,01 g tikslumu pasveriama 500 g kukurūzų tiriamojo ėminio (mx) ir sijojama pusę minutės per 1,0 mm pločio pailgų akučių sietą. Sijojant tikrinama, ar nėra gyvų kenkėjų ir negyvų vabzdžių;
10.2. iš tiriamojo mėginio, likusio ant 1,0 mm pločio pailgų akučių sieto, pincetu arba kauline mentele išrenkami akmenėliai, smėlis, kukurūzų burbuolės dalys ir kitos mineralinės ir organinės priemaišos (pašalinės medžiagos). Šios išrinktos pašalinės ir per 1,0 mm pločio pailgų akučių sietą išbyrėjusios medžiagos sudedamos kartu ir pasveriamos 0,01 g tikslumu (m1);
10.3. iš išsijoto tiriamojo ėminio dalytuvu imama nuo 100 g iki 200 g dydžio tiriamoji ėminio dalis. Ji pasveriama 0,01 g tikslumu (my) ir paskleidžiama ant stalo plonu sluoksniu. Iš jos pincetu arba kauline mentele išrenkami sudygę grūdai (m3), kitų javų grūdai (m4), kenkėjų pažeisti grūdai (m5), džiovinant pažeisti (perkaitinti) grūdai (m6), pašalinės sėklos (m9), sugedę (pažeisti) grūdai (m10), kukurūzų burbuolės dalys (m13), negyvi vabzdžiai (m14) ir gyvi kenkėjai;
10.4. po to ta pati tiriamoji ėminio dalis sijojama 4,5 mm skersmens apvalių akučių sietu. Per sietą išbyrėję grūdai priskiriami skaldytiems grūdams (m2).
10.5. 0,01 g tikslumu pasveriamos atskirų grupių priemaišos ir išvalyti grūdai, likę ant sieto, naudoto skaldytiems grūdams nustatyti. Jei tiriamosios ėminio dalies visų grupių priemaišų masių suma (m2+m3+...+m14) ir išvalytų grūdų masė, sudėtos kartu, daugiau kaip 0,5 proc. skiriasi nuo tiriamojo mėginio masės (my), papildomai turi būti ištirta dar viena tiriamoji ėminio dalis.
VII. REZULTATŲ PATEIKIMAS IR TIKSLINIMAS
11. Atskirų grupių priemaišų, nustatytų pagal šiose taisyklėse aprašytą metodiką, kiekiai apskaičiuojami procentais nuo tiriamojo ėminio masės.
12. Mineralinių ir organinių priemaišų (pašalinių medžiagų), likusių ant 3,5 mm pločio pailgų akučių sieto ir išbyrėjusių per 1,0 mm pločio pailgų akučių sietą), kiekis (X1) procentais apskaičiuojamas pagal formulę:
X1 = 
%
čia:
m1 – mineralinių ir organinių priemaišų (pašalinių medžiagų) masė gramais;
mx – tiriamojo ėminio masė gramais.
13. Kitų grupių priemaišų kiekiai (Xi) procentais apskaičiuojami pagal formulę:
Xi = 
%
čia:
mi – atskirų grupių priemaišų (m2, m3,..., m16) masė gramais;
my – tiriamosios ėminio dalies masė gramais;
mx – tiriamojo ėminio masė gramais;
m1 – mineralinių ir organinių priemaišų (pašalinių medžiagų) masė gramais.
14. Priemaišų kiekiai apskaičiuojami 0,01 proc. tikslumu. Tyrimo ataskaitoje rezultatai pateikiami 0,1 proc. tikslumu. Atskirai pažymima ar grūduose yra gyvų kenkėjų. Nustatant priemaišų kiekį, paprastai atliekami du lygiagretūs tyrimai. Priemaišų kiekis yra šių tyrimų rezultatų aritmetinis vidurkis.
Dviejų lygiagrečių tyrimų rezultatų, gautų vieno analitiko tuo pačiu metodu tiriant tą patį mėginį toje pačioje laboratorijoje ta pačia įranga per trumpą laiką absoliutusis skirtumas neturi viršyti 10 proc. vidutinės rezultato vertės.
Dviejų atskirų tyrimų rezultatų, gautų skirtingų analitikų tuo pačiu metodu tiriant tą patį mėginį skirtingose laboratorijose skirtinga įranga, absoliutusis skirtumas neturi viršyti 20 proc. vidutinės rezultato vertės. Jei skirtumas tarp pirminio ir kontrolinio tyrimų rezultatų neviršija leistinų nuokrypių, galutiniu rezultatu laikomas pirminio tyrimo rezultatas. Jei šis skirtumas viršija leistinus nuokrypius, galutiniu rezultatu laikomas kontrolinio tyrimo rezultatas.
IX. TYRIMO ATASKAITOS RENGIMAS
XG = X2+X3+X4+X5+X6+X7+X8+X16 %
tarp jų:
skaldyti grūdai X2 %
sudygę grūdai X3 %
smulkūs (sudžiūvę) grūdai X16 %
kitų javų grūdai X4 %
kenkėjų pažeisti grūdai X5 %
džiovinant pažeisti (perkaitinti) grūdai X6 %
patamsėję (su pakitusios spalvos gemalais) grūdai X7 %
fuzariozės pažeisti grūdai X8 %
XŠ = X9+X10+X11+X12+X13+X14+X15+X1 %
tarp jų:
pašalinės sėklos X9 %
sugedę (pažeisti) grūdai X10 %
mineralinės ir organinės priemaišos (pašalinės medžiagos) X1+X15 %
skalsės X11 %
kūlėti grūdai X12 %
varpažvyniai ir lukštai X13 %
negyvi vabzdžiai ir jų dalys X14 %
X. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
19. Vertinant intervenciniu būdu perkamų grūdų kokybę, skaldyti, sudygę ir fuzariozės pažeisti grūdai nepriskiriami grūdinėms priemaišoms, o vertinamos kaip atskiros priemaišų grupės. Šiuo atveju grūdinių priemaišų kiekis apskaičiuojamas taip:
XG = X4+X5+X6+X7+X16,
o bendras priemaišų kiekis apskaičiuojamas kaip skaldytų, sudygusių, fuzariozės pažeistų grūdų, grūdinių ir šiukšlinių (įvairių) priemaišų suma:
XB = X2+X3+X8+XG+XŠ
20. Jei vertinant superkamų ir tiekiamų žmonių ir/ar gyvūnų mitybai skirtiems produktams gaminti grūdų kokybę aiškiai matoma, kad atskirų grupių priemaišų kiekiai neviršija leistinų normų, šiukšlinių (įvairių) ir grūdinių priemaišų, išskyrus mineralines ir organines priemaišas (pašalines medžiagas) kiekiai gali būti nustatomi neskaičiuojant atskirų grupių priemaišų kiekių. Šiuo atveju visų grupių šiukšlinės (įvairios) arba grūdinės priemaišos sveriamos kartu.