LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
DĖL PALŪKANŲ NORMŲ
1992 m. balandžio 30 d. Nr. 310
Vilnius
1. Nustatyti šias palūkanų normas:
1.1. visiems ūkio subjektams už depozitus vidaus pinigais, taip pat biudžeto, draudimo ir centralizuotų finansinių fondų lėšas, laikomus valstybiniuose, valstybiniuose akciniuose ir komerciniuose bankuose:
1.2. už gyventojų indėlius vidaus pinigais valstybiniuose ir valstybiniuose akciniuose bankuose:
1.3. visiems juridiniams ir fiziniams asmenims už depozitus ir indėlius konvertuojama valiuta, laikomus valstybiniuose, valstybiniuose akciniuose ir komerciniuose bankuose:
2. Dėl infliacijos padidinti palūkanų normas, nurodytas 1.1 ir 1.2.2 punktuose, – 40 punktų, o nurodytas 1.2.1 punkte, – 20 punktų.
Lietuvos taupomasis bankas dalį pajamų (20 punktų palūkanų), susidariusių skolinant indėlius iki pareikalavimo (einamosiose sąskaitose), turi pervesti į specialiąją sąskaitą palūkanoms mokėti už indėlius, sukauptus iki 1991 m. sausio 1 dienos.
3. Nustatyti, kad palūkanų už visas trumpalaikes ir ilgalaikes paskolas, teikiamas juridiniams ir fiziniams asmenims, normas bankai nustato savo nuožiūra, įvertindami depozitų kainą, jų pasiūlą ir paskolų paklausą.
Žemės ūkio įmonių gautoms trumpalaikėms paskoloms, taip pat ilgalaikėms paskoloms, paimtoms iki 1990 m. sausio 1 d., 1992 metų gegužės – birželio mėnesiais priskaičiuotos palūkanos mažinamos 65 procentais, o nuostoliai dėl to kompensuojami bankui iš palūkanų, priskaičiuotų už biudžeto einamuosius depozitus, prireikus ir iš Respublikos centralizuotų finansinių fondų.
Atsižvelgiant į tai, kad paskolos, paimtos iki 1991 metų, neindeksuotos, už fizinių asmenų ilgalaikes paskolas individualiai ir kooperatinei gyvenamųjų namų statybai, paimtas banke iki 1991 metų, priskaičiuojama visa palūkanų suma. Jeigu šios paskolos paimtos banke nuo 1991 m. sausio 1 d. iki 1991 m. gegužės 12 d., kompensuojama iš vietos savivaldos paramos fondo gyvenamiesiems namams, butams statyti 50 procentų banko priskaičiuotų ir lengvatinių palūkanų skirtumo, o jeigu paskolos paimtos po 1991 m. gegužės 13 d., kompensuojamas visas priskaičiuotų ir lengvatinių palūkanų skirtumas.
Laiku nesumokėjus priskaičiuotų palūkanų, bankai, kiti juridiniai asmenys, taip pat fiziniai asmenys moka netesybas – po 0,5 procento už kiekvieną pradelstą dieną.
4. Nustatyti, kad:
4.1. už valstybės vidaus skolą Lietuvos žemės ūkio bankui kompensuojama vidutinė kreditavimo išteklių kaina ir 3 procentų dydžio palūkanos;
4.2. Lietuvos banko gautos palūkanos už paskolas, suteiktas panaudojant Lietuvos valstybinių ir valstybinių akcinių bankų korespondentinių sąskaitų debetinį likutį (ne didesnį kaip 7,87 milijardo rublių), turi būti kas mėnesį pervedamos Lietuvos taupomajam bankui, taip pat Lietuvos žemės ūkio bankui;
4.3. visos įmonės, įstaigos ir organizacijos už laiku neapmokėtus banko įstaigoms pateiktus mokėjimo reikalavimus moka Lietuvos Respublikos lėšų gavėjams už kiekvieną pradelstą dieną tokio dydžio delspinigius (jeigu kitaip nenustatyta pagal kitus Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimus):
5. Iš dalies pakeičiant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. vasario 7 d. nutarimą Nr. 88 „Dėl ūkininkų rėmimo“ (1992 m. balandžio 16 d. nutarimo Nr. 275 redakcija), išdėstyti 4.3 punkto pirmąją pastraipą taip:
6. Pripažinti netekusiais galios:
6.1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. vasario 13 d. nutarimo Nr. 101 „Dėl Lietuvos valstybės ir vietos savivaldybių paramos fondų gyvenamiesiems namams, butams statyti ir lengvatinių kreditų gyventojams 1992–1995 metais“ 3.5 punkto pirmosios pastraipos antrąjį sakinį;
6.2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. vasario 21 d. nutarimo Nr. 119 „Dėl prekybos antkainių ir palūkanų normų“ 3–10 punktus;