LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
DĖL SOCIALINĖS PAŠALPOS SKYRIMO IR MOKĖJIMO NUOSTATŲ PATVIRTINIMO
2000 m. balandžio 17 d. Nr. 441
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų garantijų įstatymo (Žin., 1990, Nr. 30-711; 1994, Nr. 88-1667) 10 straipsniu, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
2. Pripažinti netekusiais galios:
2.1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. liepos 5 d. nutarimą Nr. 808 „Dėl Socialinės pašalpos skyrimo ir mokėjimo nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 1996, Nr. 66-1583);
2.2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. lapkričio 6 d. nutarimą Nr. 1284 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. liepos 5 d. nutarimo Nr. 808 „Dėl Socialinės pašalpos skyrimo ir mokėjimo nuostatų patvirtinimo“ dalinio pakeitimo“ (Žin., 1996, Nr. 109-2484).
Patvirtinta
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2000 m. balandžio 17 d. nutarimu Nr. 441
SOCIALINĖS PAŠALPOS SKYRIMO IR MOKĖJIMO NUOSTATAI
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Šie nuostatai reglamentuoja socialinės pašalpos (toliau vadinama – pašalpa), numatytos Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų garantijų įstatyme (Žin., 1990, Nr. 30-711), skyrimą ir mokėjimą.
2. Pašalpa skiriama ir mokama šeimoms, kurių pajamos yra mažesnės už Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintas valstybės remiamas pajamas. Pašalpa sudaro 90 procentų skirtumo tarp valstybės remiamų pajamų šeimai ir vidutinių šeimos pajamų per mėnesį.
Jeigu apskaičiuota pašalpa mažesnė kaip 5 litai, ji nemokama.
3. Šiuose nuostatuose vartojamos sąvokos:
šeima – socialinės paramos požiūriu šeima laikomi sutuoktiniai, sugyventiniai, našliai, jų vaikai ir įvaikiai iki 18 metų, vyresni nedirbantys mokymo įstaigų dieninių skyrių viengungiai moksleiviai ir studentai, taip pat vieniši asmenys.
Atskira šeima laikomi pensininkai nepriklausomai nuo to, ar gyvena atskirai ar savo vaikų šeimose; nesusituokę asmenys, vieni auginantys vaikus, asmenys, iki 18 metų sukūrę savo šeimą ar turintys vaikų; vaikai, kuriems įsteigta globa; taip pat nesukakusios 18 metų ir neturinčios sutuoktinio nėščios moterys.
Vienišais asmenimis laikomi vieni gyvenantys sutuoktinio neturintys asmenys (toliau vadinama – vieni gyvenantys asmenys).
Į šeimos sudėtį įskaitomi šie asmenys: vyresni negu 18 metų nedirbantys, bet ketinantys toliau mokytis mokymo įstaigų dieninių skyrių abiturientai ir absolventai per vasaros atostogas; vaikų globos įstaigų moksleiviai, per vasaros atostogas tėvų paimti iš šių įstaigų ne trumpiau kaip mėnesį; nedirbantys aukštųjų ir aukštesniųjų mokyklų absolventai pedagogai laikotarpiu po mokyklos baigimo iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos.
Į šeimos sudėtį neįskaitomi šie asmenys: privalomosios karinės tarnybos kariai, pensionuose ir kitose įstaigose valstybės išlaikomi asmenys (iš jų vaikai, nuolat arba savaitės darbo dienomis gyvenantys globos institucijose ir nemokamai maitinami); besimokantys kitose valstybėse mokymo įstaigų dieniniuose skyriuose, kurių gaunamos stipendijos didesnės už valstybės remiamas pajamas; suimti iki teismo; paieškomi policijos; atliekantys bausmę įkalinimo įstaigose;
valstybės remiamos pajamos šeimai – valstybės remiamos pajamos vienam šeimos nariui, padaugintos iš šeimos narių skaičiaus.
II. REIKALAVIMAI SOCIALINEI PAŠALPAI GAUTI
5. Pašalpa skiriama ir mokama šeimai (vienam gyvenančiam asmeniui), jeigu:
5.1. suaugę šeimos nariai (vienas gyvenantis asmuo):
5.1.1. dirba pagal darbo sutartį ir per 3 mėnesių laikotarpį, kurio pajamas reikia apskaičiuoti, dirbo ne mažiau kaip du trečdalius maksimalios darbo laiko trukmės (įskaitant laikinojo nedarbingumo, prastovų ne dėl darbuotojo kaltės, kasmetinių atostogų ir kitą dėl pateisinamų priežasčių nedirbtą laiką, už kurį mokama įstatymų nustatyta tvarka), nustatytos Lietuvos Respublikos žmonių saugos darbe įstatyme (Žin., 1993, Nr. 55-1064), ir jeigu jiems apskaičiuojama darbo užmokesčio ne mažiau už minimalų valandinį atlygį arba minimalią mėnesinę algą proporcingai dirbtam laikui arba atliktam darbui.
Šeimos, neturėjusios teisės į pašalpą, nariams (nariui) pradėjus dirbti, teisę į pašalpą šeima įgyja nuo atidirbto viso kalendorinio mėnesio. Pašalpa skiriama, jeigu pradėjusiems dirbti šeimos nariams (nariui) per tą mėnesį apskaičiuotas atlyginimas, ne mažesnis už minimalų valandinį atlygį arba minimalią mėnesinę algą proporcingai dirbtam laikui arba atliktam darbui;
5.1.2. turi asmeninį ūkį arba jį nuomojasi (kai bendras žemės ūkio naudmenų plotas nuo 2 iki 3,5 hektaro) ir dirba žemės ūkio bendrovėje arba pas ūkininką pagal darbo sutartį, kai jų darbo užmokestis per 3 mėnesių laikotarpį, kurio pajamas reikia apskaičiuoti, ne mažesnis už vieną minimalią mėnesinę algą;
5.1.4. yra asmenys (asmuo), sukakę (sukakęs) Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo (Žin., 1994, Nr. 59-1153) nustatytą senatvės pensijos amžių, arba invalidai (invalidas);
5.1.5. atlieka profesinę karo tarnybą (išskyrus privalomąją) Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo (Žin., 1998, Nr. 49-1325) nustatyta tvarka;
5.1.7. yra bedarbiai (bedarbis), gaunantys (gaunantis) bedarbio pašalpą, mokymo laikotarpiu – mokymo pašalpą;
5.1.8. yra bedarbiai (bedarbis), kuriems (kuriam) pasibaigia bedarbio ar mokymo pašalpos mokėjimas. Teisė į pašalpą išlieka, kol nutraukiama registracija valstybinėje teritorinėje darbo biržoje arba bedarbiai (bedarbis) perregistruojami (perregistruojamas) iš naujo;
5.1.9. yra bedarbiai (bedarbis), įsiregistravę (įsiregistravęs) valstybinėje teritorinėje darbo biržoje ne mažiau kaip 6 mėnesius ir per šį laikotarpį nėra nutraukę (nutraukęs) registracijos ar perregistruoti (perregistruotas) iš naujo. Jeigu bedarbiai (bedarbis) nutraukia registraciją valstybinėje teritorinėje darbo biržoje arba perregistruojami (perregistruojamas) iš naujo, 6 mėnesių laikotarpis, suteikiantis teisę į pašalpą, jiems (jam) skaičiuojamas iš naujo nuo įsiregistravimo ar perregistravimo dienos;
5.2. motina (tėvas, kai motinos nėra arba ji dėl svarbių priežasčių – ligos, invalidumo, bausmės atlikimo ir kitų – negali prižiūrėti vaiko), auginanti vaiką iki 14 metų, per 3 mėnesių laikotarpį, kurio pajamas reikia apskaičiuoti, dirba ne mažiau kaip pusę maksimalios 5.1.1 punkte nurodytos darbo laiko trukmės;
5.4. motina arba tėvas (globėja arba globėjas) augina namuose ikimokyklinės ugdymo įstaigos nelankantį vaiką iki 3 metų;
5.5. motina (tėvas, kai motinos nėra arba ji dėl svarbių priežasčių – ligos, invalidumo, bausmės atlikimo ir kitų – negali prižiūrėti vaiko):
5.5.2. turinti (turintis) 3 ir daugiau vaikų iki 16 metų, augina namuose bent vieną nelankantį ikimokyklinės ugdymo įstaigos arba mokyklos vaiką iki 8 metų;
5.5.3. augina namuose ikimokyklinio amžiaus vaiką, nelankantį ikimokyklinės ugdymo įstaigos pagal gydytojų rekomendaciją, taip pat dėl to, kad gyvenamojoje vietovėje nėra ikimokyklinės ugdymo įstaigos arba vietų joje;
6. Pašalpa šeimai skiriama, jeigu tėvai (vienintelis iš tėvų) dirba arba nedirba dėl 5 punkte nurodytų priežasčių, o vaikai nuo 16 iki 18 metų:
7. Šeimai (vienam gyvenančiam asmeniui), turinčiai (turinčiam) didesnį negu 3,5 hektaro asmeninį ūkį, pašalpa neskiriama.
8. Išsituokusiam šeimos nariui, auginančiam vaiką, pašalpa skiriama, jeigu vaikui išlaikyti priteisti alimentai arba buvęs sutuoktinis juos moka asmeniškai, bet ne mažesnius kaip vieno minimalaus gyvenimo lygio dydžio per mėnesį vienam vaikui (nurodoma prašyme skirti pašalpą).
9. Pašalpa neskiriama šeimai (vienam gyvenančiam asmeniui), jeigu bent vienas šeimos narys (vienas gyvenantis asmuo) yra individualios (personalinės) įmonės savininkas arba turi įsigijęs patentą.
Teisę į pašalpą šeima (vienas gyvenantis asmuo) įgyja, jeigu įmonei nevykdant veiklos individualios (personalinės) įmonės savininkas atitinka 5.1.9 punkto reikalavimus.
III. VIETOS SAVIVALDOS INSTITUCIJŲ TEISĖ SKIRTI IR MOKĖTI SOCIALINĘ PAŠALPĄ
10. Vietos savivaldos institucija, patikrinus šeimos gyvenimo sąlygas ir surašius buities tyrimo aktą, turi teisę:
10.1. savo sprendimu pašalpą skirti kitoms, II skyriuje nenurodytoms šeimoms (vieniems gyvenantiems asmenims), pirmiausia toms (tiems), kuriose:
10.1.1. motina dirba arba mokosi mokymo įstaigos dieniniame skyriuje, o tėvas dirba arba nedirba 5.2 ir 5.5 punktuose numatytais atvejais;
10.1.2. sutuoktiniai ar vienas iš jų (vienas gyvenantis asmuo) dirba sezoninius darbus. Pašalpa skiriama ir tarpsezoniniu laikotarpiu, jeigu sezoninių darbų sutartis nenutraukiama;
10.1.3. sutuoktiniai ar vienas iš jų (vienas gyvenantis asmuo) ne trumpiau kaip mėnesį gydosi sveikatos priežiūros įstaigoje;
10.1.4. tėvai išsituokę, tačiau vaikus auginantis sutuoktinis dar neturi ištuokos liudijimo ir pateikia tik teismo sprendimą;
10.1.5. tėvai nėra išsituokę, bet kartu negyvena ir vaikus auginantis sutuoktinis yra prisiteisęs alimentus;
10.2. savo sprendimu pašalpą skirti ne visiems šeimos nariams: tik vaikams; motinai ar tėvui, auginančiai (auginančiam) mažamečius vaikus; asmeniui, slaugančiam sergantį šeimos narį, ir kitiems;
10.3. skirti pašalpą ilgiau negu 3 mėnesiams, kai nesikeičia šeimos sudėtis ir šeimos narių pajamų dydžiai (pavyzdžiui, vieniems gyvenantiems šalpos (socialinės) pensijos gavėjams pašalpą skirti 6 mėnesiams);
10.4. nustačius, kad pašalpą šeima naudoja ne pagal paskirtį, už skirtąją pašalpą pirkti būtiniausius produktus bei vartojamąsias prekes, atsižvelgdama į vaikų poreikius;
10.5. neskirti pašalpos arba nutraukti jos mokėjimą, nustačius, kad šeima (vienas gyvenantis asmuo) pateikė neteisingus duomenis apie gaunamas pajamas ir šeimos narius;
10.6. reikalauti papildomų šiuose nuostatuose nenurodytų dokumentų, įrodančių šeimos (vieno gyvenančio asmens) teisę gauti pašalpą;
10.7. tikrinti, ar teisingi pareiškėjų pateikti duomenys, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. vasario 20 d. nutarimu Nr. 265 „Dėl informacijos teikimo miestų (rajonų) valdybų globos ir rūpybos skyriams“ (Žin., 1995, Nr. 17-396) gauti apie tai raštu informaciją iš miestų (rajonų) valstybinių mokesčių inspekcijų, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinių skyrių, teritorinių (miestų, rajonų) darbo biržų, miestų (rajonų) statistikos skyrių, gyvenamąsias patalpas eksploatuojančių įmonių ir organizacijų, mokymo įstaigų, paštų, kitų įmonių, įstaigų ir organizacijų.
IV. KREIPIMASIS DĖL SOCIALINĖS PAŠALPOS
11. Šeima (vienas gyvenantis asmuo) dėl pašalpos kreipiasi į vietos savivaldos instituciją pagal įregistravimo vietą (nuolatinę gyvenamąją vietą). Jeigu sutuoktiniai įregistruoti skirtingose vietovėse, kitoje vietovėje įregistruotas sutuoktinis pateikia tos vietovės vietos savivaldos institucijos pažymą apie tai, kad jam pašalpa nepaskirta ir nemokama.
12. Gauti pašalpą norinti šeima (vienas gyvenantis asmuo) pateikia prašymą, kuriame nurodomi šeimos narių (vieno gyvenančio asmens) vardai ir pavardės, adresas, giminystė, pajamos, turimas turtas (pavyzdinė forma pateikta 1 priede). Visų duomenų, surašytų prašyme, teisingumą turimais dokumentais įrodo ir savo parašais patvirtina abu sutuoktiniai ar sugyventiniai, nurodomas pašalpos gavėjas.
Vietos savivaldos institucija turi teisę skirti pašalpą ir tuo atveju, kai prašymą pasirašo tik vienas iš sutuoktinių, nurodęs priežastį, dėl kurios kitas sutuoktinis negali pasirašyti.
Jeigu alimentai pervedami į pareiškėjo atsiskaitomąją sąskaitą banke, prašyme jis nurodo pervedančio alimentus asmens vardą, pavardę arba organizacijos pavadinimą ir pervedančio asmens (organizacijos) atsiskaitomąją sąskaitą.
13. Prie prašymo skirti pašalpą priklausomai nuo aplinkybių pridedami šie dokumentai:
13.1. šeimos narių asmenybę liudijantys dokumentai – Lietuvos Respublikos piliečio pasas arba laikinas asmens dokumentas, leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, vaikų gimimo liudijimai;
13.2. šeimos narių pažymos apie gaunamą darbo užmokestį ir kitas išmokas (pavyzdinė forma pateikta 2 priede), pažymos apie gautą pensiją, stipendiją, pašalpas ir kitas pajamas;
13.3. suaugusių šeimos narių valstybinio socialinio draudimo pažymėjimai arba registracijos vietos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos skyriaus pažymos, kad nemokamos valstybinio socialinio draudimo įmokos;
13.7. pažyma apie turimą (nuomojamą) asmeninį ūkį, nurodomas bendras žemės ūkio naudmenų plotas bei įsigijimo data;
13.8. pažyma apie nuolatinės slaugos būtinumą. Pažymoje turi būti nurodyti vardai ir pavardės slaugomo asmens ir asmens, kuriam pažyma išduota;
14. Pakartotinai kreipiantis su prašymu skirti pašalpą, pažymų, kurios dar galioja (pavyzdžiui, pažymos apie nuolatinės slaugos būtinumą ir kitų), kas 3 mėnesiai pateikti nereikia. Pažyma apie žemės sklypo dydį pateikiama kartą per metus.
15. Dokumentai turi būti pateikti per 3 mėnesius nuo prašymo pateikimo mėnesio, įskaitant tą mėnesį, kurį paduotas prašymas.
16. Priimant prašymą skirti pašalpą, šeima (vienas gyvenantis asmuo) turi būti supažindinta (supažindintas) su duomenų apie šeimos sudėties pasikeitimą pateikimo tvarka, dokumentų pateikimo terminais ir atsakomybe už klaidingų duomenų pateikimą.
V. ŠEIMOS (VIENO GYVENANČIO ASMENS) PAJAMŲ NUSTATYMAS
18. Į šeimos (vieno gyvenančio asmens) pajamas įskaitoma:
18.1. apskaičiuotas darbo užmokestis (užmokestis už atliktą darbą ar dirbtą laiką pagal valandinius (dienos) tarifinius atlygius, vienetinius įkainius, pareiginė (tarnybinė) alga, premijos, priedai, priemokos ir kitoks užmokestis už darbą, įskaitomas į darbuotojo vidutinį darbo užmokestį), užmokestis už prastovas ne dėl darbuotojo kaltės ir užmokestis už kasmetines atostogas, atskaičius fizinių asmenų pajamų mokestį ir valstybinio socialinio draudimo įmokas;
18.7. pajamos iš asmeninio ūkio. Šeimos (vieno gyvenančio asmens), turinčios (turinčio) asmeninį ūkį, didesnį negu 0,3 hektaro, vidutinės pajamos per mėnesį apskaičiuojamos taikant pajamų normą – 40 litų hektarui;
18.8. vienkartinės ir periodinės netekto darbingumo kompensacijos, mokamos Lietuvos Respublikos žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinajame įstatyme (Žin., 1997, Nr. 67-1656) nustatyta tvarka;
18.9. pajamos iš nuosavybės teise valdomo turto (nekilnojamojo turto, transporto priemonių ir kitokio) naudojimo (nuomos);
19. Į šeimos (vieno gyvenančio asmens) pajamas neįskaitoma:
19.2. vienkartinės 18 punkte nenurodytos išmokos (vienkartinė pašalpa gimus kūdikiui, pašalpa našlaičiams ir likusiems be tėvų globos vaikams įsikurti, tikslinė paramos pašalpa, mokama stichinės nelaimės, ligos ir kitais atvejais, ir kitokios);
19.4. dienpinigiai ir kitos išmokos, susijusios su komandiruočių išlaidomis, taip pat vietoj dienpinigių ir kitų panašių išmokų mokami priedai ir priemokos prie darbo užmokesčio;
VI. ŠEIMOS NARIŲ (VIENO GYVENANČIO ASMENS) VIDUTINIŲ PAJAMŲ APSKAIČIAVIMAS
20. Šeimos (vieno gyvenančio asmens) vidutinės mėnesio pajamos apskaičiuojamos pagal 3 praėjusių mėnesių iki kreipimosi mėnesio pajamas.
21. Kai kreipimosi dėl pašalpos mėnesį bent vieno šeimos nario (vieno gyvenančio asmens) pajamų šaltinis, palyginti su praėjusiais 3 mėnesiais, pasikeitė, vidutinėms šeimos (vieno gyvenančio asmens) pajamoms nustatyti imamos visų šeimos narių (vieno gyvenančio asmens) kreipimosi mėnesį gautos pajamos. Ši tvarka netaikoma, jeigu per 3 mėnesius iki kreipimosi dėl pašalpos gautos 18.1, 18.5, 18.8, 18.9, 18.11, 18.12, 18.13 punktuose nurodytos vienkartinės išmokos.
22. Apskaičiuotas darbo užmokestis, užmokestis už prastovas ne dėl darbuotojo kaltės ir užmokestis už kasmetines atostogas, pensijos, vietoj pensijų mokamos kompensacijos, stipendijos, mėnesinės pašalpos, ligos ir motinystės (tėvystės) pašalpos, taip pat kitos mėnesinės pajamos įskaitomos į pajamas tų mėnesių, už kuriuos jos priklausė.
23. Vienkartinės išmokos (išeitinė pašalpa, premijos, dividendai, vienkartinės netekto darbingumo kompensacijos ir kitos), taip pat alimentai įskaitomi į pajamas tų mėnesių, per kuriuos jie išmokėti.
24. Jeigu asmeniniu ūkiu, kurio bendras žemės ūkio naudmenų plotas – nuo 0,3 iki 3,5 hektaro, naudojasi 2 ar daugiau kartu gyvenančios arba turinčios artimus giminystės ryšius šeimos, pajamos įskaitomos kiekvienai šeimai proporcingai jos narių skaičiui.
25. Skiriant pašalpą šeimai, kurios narys gyvena kitoje valstybėje ir turi darbo pajamų, į šeimos pajamas įskaitomos ir šio šeimos nario pajamos. Apskaičiuojant pašalpą Lietuvos Respublikoje gyvenantiems šeimos nariams, iš bendrų šeimos pajamų sumos atimama kitoje valstybėje gyvenančiam šeimos nariui tenkanti pajamų dalis.
Pajamos, gautos valiuta, perskaičiuojamos litais pagal Lietuvos banko nustatytą oficialų lito ir užsienio valiutos santykį tą dieną, kurią išduota pažyma apie gautas pajamas.
VII. SOCIALINĖS PAŠALPOS SKYRIMAS IR MOKĖJIMAS
26. Pašalpa šeimai (vienam gyvenančiam asmeniui) skiriama 3 mėnesiams, pradedant tuo mėnesiu, kurį šeima (vienas gyvenantis asmuo) dėl pašalpos kreipėsi, jeigu kreipimosi metu šeimos nariai (vienas gyvenantis asmuo) turėjo teisę gauti pašalpą.
27. Pasibaigus paskirtos pašalpos mokėjimui, dėl tolesnio pašalpos skyrimo šeima (vienas gyvenantis asmuo) nuo kito mėnesio gali kreiptis per 3 mėnesius ir pateikti naujus dokumentus apie šeimos narius ir šeimos (vieno gyvenančio asmens) pajamas. Jeigu pakartotinai dėl pašalpos kreipiamasi vėliau negu po 3 mėnesių nuo paskirtos prieš tai pašalpos mokėjimo pabaigos, pašalpa skiriama ir mokama pradedant tuo mėnesiu, kurį kreiptasi.
28. Jeigu per laikotarpį, už kurį šeimai paskirta ir mokama pašalpa, pasikeičia šeimos sudėtis, pašalpa nuo kito mėnesio, jeigu ji priklauso, skiriama iš naujo imant visų šeimos narių kreipimosi mėnesį gautas pajamas.
30. Išlaidos, susijusios su pašalpų mokėjimu ir siuntimu, padengiamos savivaldybių biudžetų lėšomis.
31. Jeigu pašalpos gavėjas persikelia gyventi į kitą vietovę, pašalpos mokėjimas ankstesnėje vietos savivaldos institucijoje nutraukiamas išmokėjus ją už mėnesį, kurį jos gavėjas persikėlė gyventi į kitą vietovę. Naujoje gyvenamojoje vietovėje pašalpa skiriama ir mokama nustatytąja tvarka, bet ne anksčiau negu nuo kito mėnesio po persikėlimo gyventi į kitą vietovę.
32. Paskirta, bet laiku neatsiimta pašalpa išmokama, jeigu dėl jos buvo kreiptasi ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo paskutinio mėnesio, už kurį pašalpa priklausė.
33. Paskirta pašalpa, negauta dėl gavėjo mirties, išmokama kitam šeimos nariui arba jo nesant vaikus prižiūrinčiam asmeniui, jeigu dėl pašalpos išmokėjimo buvo kreiptasi ne vėliau kaip per 6 mėnesius po pašalpos gavėjo mirties.
VIII. ATSAKOMYBĖ UŽ NETEISĖTĄ PAŠALPOS GAVIMĄ
35. Permokėtos dėl skaičiavimo (aritmetinės) klaidos pašalpos išskaitomos iš gavėjo, jeigu ne daugiau kaip per 3 mėnesius nuo pašalpos mokėjimo pabaigos pašalpos mokėtojas pranešė pašalpos gavėjui apie pašalpos permoką. Jeigu gavėjas nesutinka, kad iš jo būtų išskaityta permoka, ji išieškoma įstatymų nustatyta tvarka.
36. Asmenys, įrašę išduodamose pažymose ar kituose pašalpoms skirti reikalinguose dokumentuose klaidingus duomenis, atsako įstatymų nustatyta tvarka.
Socialinės pašalpos skyrimo ir
mokėjimo nuostatų
1 priedas
_______________________________________ PRAŠYMAS
(pašalpos gavėjo vardas ir pavardė)
_______________________________________ ______________________
(adresas) (data)
_______________________________________ ______________________
(paso numeris, išdavimo data, asmens kodas) (parengimo vieta)
_______________________________________
(vietos savivaldos institucijos,
kuriai teikiama pažyma, pavadinimas)
Dėl pašalpos skyrimo
Prašau paskirti mano šeimai (man) socialinę pašalpą.
1. Mano ir šeimos narių duomenys:
| Vardas ir pavardė |
Giminystė (vyras, žmona, vaikai, įvaikiai) |
Gimimo data (metai, mėnuo, diena) |
Darbovietė, mokymo įstaiga (nedirbantis suaugęs šeimos narys nurodo, kodėl nedirba, ir datą, nuo kurios nedirba) |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
2. Šeimos (vieno gyvenančio asmens) per ___________ mėnesius (mėnesį) gautos pajamos:
| Pajamų rūšis |
Pajamos |
||
|
|
vyro |
žmonos |
vaikų |
| Darbo užmokestis |
|
|
|
| Pensija (senatvės, invalidumo, šalpos ir kita) |
|
|
|
| Stipendija |
|
|
|
| Pašalpos (motinystės (tėvystės), šeimos, bedarbio, išeitinė ir kitos) |
|
|
|
| Alimentai |
|
|
|
| Pajamos iš asmeninio ūkio |
|
|
|
| Pajamos iš turto (nekilnojamojo turto, transporto priemonių ir kitos) |
|
|
|
| Dividendai |
|
|
|
| Kitos pajamos (piniginiai laimėjimai, honorarai ir kitos) |
|
|
|
|
|
|
|
|
| Iš viso |
|
|
|
3. Šeimos narys (nariai):
5. PRIEDAI:
________________________________________________________________________________
________________________________________________________________________________
Garantuoju, kad pateikta informacija teisinga. Pasikeitus šeimos sudėčiai, įsipareigoju per mėnesį apie tai pranešti.
Pašalpos gavėjas (parašas) (vardo raidė, pavardė)
Pašalpos gavėjo sutuoktinis (parašas) (vardo raidė, pavardė)
PASTABA. ________________________________________________________________
______________
Socialinės pašalpos skyrimo ir
mokėjimo nuostatų
2 priedas
_____________________________________ PAŽYMA
(institucijos pavadinimas)
200__m.______d. Nr.______
________________________
(parengimo vieta)
______________________________________
(vietos savivaldos institucijos,
kuriai teikiama pažyma, pavadinimas)
Dėl apskaičiuoto ir išmokėto
darbo užmokesčio ir kitų išmokų
____________________________________________________________________
(asmens, kuriam išduodama pažyma, vardas, pavardė)
| Metai, mėnuo |
Įstatymo nustatyta įmonės, įstaigos, organizacijos darbo laiko trukmė (valandomis per savaitę) |
Dirbtas laikas, įskaitant laikinojo nedarbingumo, prastovų, kasmetinių atostogų ir kitą laiką (valandomis per mėnesį) |
Apskaičiuotas darbo užmokestis (litais per mėnesį) |
Kitos išmokos – ligos pašalpa, išeitinė pašalpa, netekto darbingumo kompensacija ir kitos (litais per mėnesį) |
Išskaičiuotas pajamų mokestis (litais per mėnesį) |
Išskaičiuotos socialinio draudimo įmokos (litais per mėnesį) |
Išskaičiuota alimentų (litais per mėnesį) |
Iš viso išmokėta (litais per mėnesį) |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| Iš viso |
|
|
|
|
|
|
|
|
Institucijos vadovas (parašas) (vardo raidė, pavardė)
Vyriausiasis finansininkas
(buhalteris) (parašas) (vardo raidė, pavardė)
A. V.
______________