LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2004 M. GEGUŽĖS 26 D. NUTARIMO NR. 634 „DĖL BEŠEIMININKIO, KONFISKUOTO, VALSTYBĖS PAVELDĖTO, Į VALSTYBĖS PAJAMAS PERDUOTO TURTO, DAIKTINIŲ ĮRODYMŲ IR RADINIŲ PERDAVIMO, APSKAITYMO, SAUGOJIMO, REALIZAVIMO, GRĄŽINIMO IR PRIPAŽINIMO ATLIEKOMIS TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2006 m. lapkričio 30 d. Nr. 1190
Vilnius
Pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimą Nr. 634 „Dėl Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 86-3119; 2005, Nr. 12-376, Nr. 109-3978):
3. Nurodytuoju nutarimu patvirtintose Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklėse:
3.2. Išdėstyti 1 punktą taip:
„1. Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklėse (toliau vadinama – šios Taisyklės) vartojamos sąvokos:
Administracinis statinys – valstybės ar savivaldybės institucijos, įmonės, įstaigos, organizacijos ar kito juridinio asmens administracinis pastatas; biuro, kontoros ar kitas administracinės paskirties pastatas.
Brangakmeniai – natūralūs apdirbti ir neapdirbti brangieji akmenys: deimantai, smaragdai, rubinai, safyrai, kiti juvelyriniai bei puošnieji akmenys, organinės kilmės brangakmeniai (išskyrus gintarą) pagal Juvelyrinių akmenų, sidabro dirbinių, deimantų ir perlų tarptautinės konfederacijos (CIBJO) patvirtintą klasifikaciją, deimantų laužas ir atliekos.
Gyvenamasis statinys – gyventi pritaikytas pastatas, kuriame daugiau kaip pusė naudingojo ploto yra gyvenamosios patalpos.
Greitai gendantis turtas – žemės ūkio ir maisto produktai, gėlės, gyvūnai ir kitas turtas, kuriam laikyti ir gabenti reikia tam tikrų specialių sąlygų, kad jis išliktų tos pačios vertės ir kokybės, atitinkančios teisės norminių aktų reikalavimus. Greitai gendantis turtas nurodytas greitai gendančio turto sąraše, patvirtintame Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2005 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. B1-62 (Žin., 2005, Nr. 16-526). Šiose Taisyklėse greitai gendančiam turtui prilyginama mediena ir jos produktai, kurie, neprarasdami vertės, įprastomis sąlygomis gali būti laikomi ne ilgiau kaip 30 dienų nuo jų pagaminimo, taip pat kuras, kuris, kad neprarastų vertės, turi būti laikomas ir gabenamas tam tikromis specialiomis sąlygomis.
Konfiskuotas turtas – priverstinai ir neatlygintinai už padarytus teisės pažeidimus valstybės nuosavybėn paimtas daiktas (jo dalis) ar kitas turtas, kuris buvo teisės pažeidimą padariusio asmens nuosavybė arba turi būti konfiskuotas Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais atvejais, nors ir nėra teisės pažeidimą padariusio asmens nuosavybė.
Mokesčių inspekcija – apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, kurios aptarnaujamoje teritorijoje yra valstybei perduotinas turtas.
Perdavimas neatlygintinai – valstybei nuosavybės teise priklausančio turto, apskaityto mokesčių inspekcijoje pagal šias Taisykles, perdavimas valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise šiose Taisyklėse nurodytoms valstybės arba savivaldybių institucijoms, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms.
Praba – tarptautinės standartizacijos organizacijos (ISO) arba Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka nustatytas standartas, kuris rodo lydinio, iš kurio pagamintas gaminys, vertingumą ir santykinį tauriųjų metalų kiekį lydinio masės tūkstantyje dalių. Šio santykio ženklas įspaudžiamas gaminyje.
Realizavimas – turto pardavimas aukcione per įmones, kurios verčiasi turto prekyba ar perdirbimu, perdavimas neatlygintinai ar realizavimas kita įstatymų nustatyta tvarka.
Rinkos vertė – apskaičiuota pinigų suma, už kurią galėtų būti parduotas turtas vertinimo dieną, sudarius tiesioginį komercinį sandorį tarp norinčių turtą parduoti ir norinčių turtą pirkti asmenų po šio turto tinkamo pateikimo į rinką, jeigu abi sandorio šalys veiktų dalykiškai, be prievartos ir nesąlygojamos kitų sandorių bei interesų.
Specialios paskirties objektai – apskaitos dokumentuose neapskaityti elektros tinklai, dujotiekiai, vandentiekio inžineriniai tinklai, inžineriniai statiniai ir įrenginiai; objektai, kurių paėmimas, apskaita, saugojimas, realizavimas, grąžinimas ir pripažinimas atliekomis (sunaikinimas) reglamentuojamas kituose Lietuvos Respublikos teisės aktuose.
Statinys – visa tai, kas sukurta statybos darbais naudojant statybos produktus ir tvirtai sujungta su žeme. Tai pastatai ir inžineriniai statiniai, taip pat statinių priestatai, antstatai ar jų dalys, įrenginių, technologinių inžinerinių sistemų ir statinio inžinerinių sistemų statybinės konstrukcijos.
Strateginės prekės – Lietuvos Respublikos strateginių prekių kontrolės įstatyme (Žin., 1995, Nr. 61-1533; 2004, Nr. 73-2532) apibrėžtos dvejopo naudojimo prekės ir technologijos ir (arba) karinė įranga, taip pat paslaugos, susijusios su šiomis prekėmis.
Taurieji metalai – įvairaus pavidalo auksas, sidabras, platinos grupės metalai (rutenis, rodis, paladis, platina, osmis ir iridis): jų lydiniai, žaliava, pusfabrikačiai, pramoniniai gaminiai, jų laužas ir atliekos, cheminiai junginiai.
Turtą realizuojanti įmonė – įmonė, kuri pagal šių Taisyklių nuostatas realizuoja valstybei perduotiną turtą.
Turto vertintojas – fizinis asmuo, kuris turi Lietuvos Respublikos audito, apskaitos ir turto vertinimo instituto išduotą turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimą ir verčiasi turto vertinimo veikla; įmonė, kuri įregistruota Juridinių asmenų registre Juridinių asmenų registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 (Žin., 2003, Nr. 107-4810), nustatyta tvarka ir turi Lietuvos Respublikos audito, apskaitos ir turto vertinimo instituto išduotą kvalifikacijos atestatą, suteikiantį teisę verstis turto vertinimo veikla.
Valstybei perduotinas turtas – bešeimininkis, konfiskuotas, valstybės paveldėtas, į valstybės pajamas perduotas turtas, radinys, lobio dalis, priklausanti valstybei, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti bei daiktai, kurie buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas (toliau vadinama - daiktiniai įrodymai), kurie realizuojami ar pripažįstami atliekomis pagal šių Taisyklių nuostatas.
Valstybės paveldėtas turtas – Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (Žin., 2000, Nr. 74-2262) nustatytais pagrindais paveldėjimo teise valstybei perėjęs mirusio asmens turtas.
Vertinimas – nešališkas turto vertės apskaičiavimas, apimantis vertinamo turto aprašymą, vertintojo nuomonę apie turto būklę, jo tinkamumą naudoti ir tikėtiną piniginę vertę rinkoje.
Viešojo naudojimo statinys – viešbučiai ar kiti trumpalaikio apgyvendinimo pastatai; didmeninės ir mažmeninės prekybos pastatai; oro uostai, geležinkelio, autobusų keleivių stoties pastatai; pramoginių renginių statiniai; švietimo, gydymo ir slaugos įstaigų pastatai; maldos namų ir kitokios religinės veiklos pastatai.“
3.4. Išdėstyti 3.1 punktą taip:
„3.1. Konfiskuotas turtas apskaitomas pagal teismų nuosprendžius baudžiamosiose bylose, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse nurodytais atvejais priimtus teismų, kitų valstybės institucijų (pareigūnų) nutarimus ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse nurodytais atvejais priimtus prokurorų, ikiteisminio tyrimo teisėjų (teismo) nutarimus (sprendimus).“
3.5. Išdėstyti 3.2 punkto pirmąją pastraipą taip:
„3.2. Bešeimininkis daiktas apskaitomas pagal įsigaliojusį teismo sprendimą, kuriuo daiktas, neturintis savininko (ar savininkas nežinomas), buvo pripažintas bešeimininkiu ir perduotas valstybei ar savivaldybei. Daikto pripažinimo bešeimininkiu procesą inicijuoja ta savivaldybės ar valstybės institucija ar įstaiga, fizinis ar juridinis asmuo (toliau vadinama – asmuo), kurio žinioje toks daiktas yra arba kuris sužinojo apie tokio daikto buvimą. Daikto pripažinimo bešeimininkiu procesas inicijuojamas, kai asmuo, kurio žinioje bešeimininkis daiktas yra arba kuris sužinojo apie tokio daikto buvimą, šių Taisyklių 4 punkte nustatyta tvarka raštu praneša mokesčių inspekcijai ar kitai Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.58 straipsnio 1 dalyje numatytai finansų, kontrolės ar savivaldybės institucijai, kurios pareiškimu, teismui paduodamu suėjus 1 metams nuo tos dienos, kurią bešeimininkis daiktas buvo įtrauktas į jos apskaitą (jeigu įstatymai nenustato ko kita), teismas gali priimti sprendimą perduoti bešeimininkį daiktą valstybei ar savivaldybei (toliau vadinama – Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.58 straipsnio 1 dalyje numatyta institucija), informuodamas apie bešeimininkio daikto buvimą. Iki bešeimininkio daikto perdavimo valstybei ar savivaldybei jis mokesčių inspekcijoje ar kitoje Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.58 straipsnio 1 dalyje numatytoje institucijoje turi būti tik apskaitytas. Jo apskaitą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.58 straipsnio 1 dalyje numatyta institucija vykdo surašydama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos (toliau vadinama – Valstybinė mokesčių inspekcija) viršininko 2004 m. birželio 21 d. įsakymu Nr. VA-123 „Dėl Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų ir radinių perdavimui, apskaitymui, saugojimui, realizavimui, grąžinimui ir pripažinimui atliekomis įforminti naudojamų aktų ir kitų dokumentų formų pildymo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 100-3738) patvirtintos formos (toliau vadinama – Valstybinės mokesčių inspekcijos patvirtinta forma), o statinių, kurie neturi savininkų (ar kurių savininkai nežinomi), – aplinkos ministro 2005 m. rugsėjo 16 d. įsakymu Nr. D1-449 „Dėl Statinių, kurie neturi savininkų (ar kurių savininkai nežinomi), sąrašų, apskaitos aktų, jų registrų (registravimo knygų), skelbimų apie siūlymą pripažinti juos bešeimininkiais formų ir jų pildymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2005, Nr. 113-4143) patvirtintos formos (toliau vadinama – Aplinkos ministerijos patvirtinta forma) turto apskaitos aktą. Apskaitymo pagrindas – asmens, kurio žinioje toks daiktas yra arba kuris sužinojo apie tokio daikto buvimą, raštiškas pranešimas mokesčių inspekcijai ar kitai Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.58 straipsnio 1 dalyje numatytai institucijai apie bešeimininkio daikto buvimą.“
3.7. Išdėstyti 3.7 punktą taip:
„3.7. Daiktiniai įrodymai apskaitomi pagal teismų nuosprendžius baudžiamosiose bylose, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse nurodytais atvejais – pagal priimtus teismų, kitų valstybės institucijų (pareigūnų) nutarimus ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse nurodytais atvejais – pagal priimtus prokurorų, ikiteisminio tyrimo teisėjų (teismo) nutarimus (sprendimus).“
3.9. Išdėstyti 4.4 punktą taip:
„4.4. Mokesčių inspekcija, gavusi raštišką pranešimą apie valstybei perduotiną turtą, per 10 darbo dienų nuo pranešimo gavimo dienos turi perimti turtą iš perduodančiojo asmens, jį įvertinti, prireikus atlikti ekspertizę ir surašyti Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko 2004 m. birželio 21 d. įsakymu Nr. VA-123 patvirtintos formos turto apskaitos ir perdavimo aktą (toliau vadinama – turto apskaitos ir perdavimo aktas). Jeigu mokesčių inspekcijai kyla abejonių dėl valstybei perduotino turto vertės, mokesčių inspekcija turi teisę Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka sudaryti rašytinę sutartį su turtą vertinančia įmone dėl šio valstybei perduotino turto vertinimo. Šiuo atveju mokesčių inspekcija valstybei perduotiną turtą perima per 20 darbo dienų nuo pranešimo gavimo dienos, surašydama turto apskaitos ir perdavimo aktą.“
3.10. Išdėstyti 4.6 punktą taip:
3.12. Išdėstyti 4.8 punktą taip:
„4.8. Jeigu valstybei perduodamas turtas yra greitai gendantis turtas, apie jį turi būti pranešta raštu nedelsiant, bet ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo šio turto sulaikymo (sužinojimo apie jį) momento. Mokesčių inspekcija nedelsdama, bet ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo raštiško pranešimo gavimo dienos perima savo žinion tik tokį greitai gendantį turtą, kurį dar galima realizuoti. Jeigu greitai gendančio turto realizuoti nėra galimybės, mokesčių inspekcija tokio turto savo žinion neperima. Tokio turto pripažinimą atliekomis privalo organizuoti ta valstybės ar savivaldybės institucija, kurios žinioje šis turtas yra.“
3.13. Papildyti šiuo 101 punktu:
3.14. Papildyti šiuo 102 punktu:
„102. Jeigu mokesčių inspekcija apskaito nekilnojamąjį turtą, kurį būtina techniškai prižiūrėti (gyvenamosios patalpos, pastatai, statiniai ir panašiai), ji, priėmusi sprendimą dėl tokio perimto turto saugojimo ir priežiūros, su atitinkamomis įmonėmis, įstaigomis, organizacijomis sudaro atlygintines sutartis dėl tokio turto techninės priežiūros bei saugojimo ir perduoda joms turtą pagal turto apskaitos ir perdavimo aktą.“
3.15. Išdėstyti 13 punktą taip:
„13. Jeigu Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse nurodytais atvejais nutarimą konfiskuoti turtą priėmė kitos institucijos pareigūnas, išnagrinėjęs administracinę bylą, mokesčių inspekcijai kartu su pranešimu apie perduodamą konfiskuotą turtą turi būti pateiktos administracinio teisės pažeidimo protokolo, turto paėmimo arba sulaikymo protokolo, paimto (areštuoto) daikto aprašo (turto aprašo), jeigu toks daikto aprašas (turto aprašas) buvo padarytas, ir nutarimo konfiskuoti turtą patvirtintos kopijos. Jeigu Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse nurodytais atvejais nutarimus (sprendimus) konfiskuoti turtą priėmė prokurorai, ikiteisminio tyrimo teisėjai (teismai), mokesčių inspekcijai kartu su pranešimu apie perduodamą konfiskuotą turtą turi būti pateiktos atitinkamų šių pareigūnų priimtų nutarimų (sprendimų) kopijos ir perduodamų daiktų aprašai (turto aprašai), jeigu jie buvo padaryti.“
3.16. Išdėstyti 16.1 punkto antrąją pastraipą taip:
„Jeigu teisinės registracijos dokumentai buvo pateikti, tačiau juose nustatyta konfiskuoto nekilnojamojo turto kaina faktiškai neatitinka toje vietovėje galiojančios rinkos kainos ir mokesčių inspekcijos pareigūnai nesutinka su pateiktu turto įkainojimu, mokesčių inspekcija turi kviesti turto vertintojus – tam Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka sudaro rašytinę sutartį su turtą vertinančia įmone dėl šio nekilnojamojo turto vertinimo. Nekilnojamasis turtas turi būti iš naujo įkainotas pagal jų skaičiavimus. Turto vertinimo ataskaita turi būti pridėta prie turto apskaitos ir perdavimo akto. Konfiskuotas nekilnojamasis turtas įvertinamas rinkos kainomis.“
3.17. Išdėstyti 16.4 punktą taip:
3.19. Išdėstyti 20 punktą taip:
„20. Jeigu konfiskuoto turto realizavimo terminas yra pasibaigęs arba nustatoma, kad šis turtas yra sugedęs, sugadintas ar pripažintas nerealizuotinu (netinkamu panaudoti) turtu ir dėl to negali būti parduodamas, toks turtas į mokesčių inspekcijos apskaitą neįtraukiamas: jis pripažįstamas atliekomis institucijos, kurios žinioje yra konfiskuotas turtas, sprendimu, surašant Valstybinės mokesčių inspekcijos patvirtintos formos turto pripažinimo atliekomis aktą (toliau vadinama – turto pripažinimo atliekomis aktas), kurį pasirašo visi asmenys, dalyvavę surašant šį aktą.“
3.20. Išdėstyti 231.4 punktą taip:
„231.4. Gavusi šių Taisyklių 231.2 ir 231.3 punktuose nurodytus sąrašus (jų pakeitimus), mokesčių inspekcija per 10 dienų kreipiasi į apskrities viršininką dėl statinių, kurie neturi savininkų (ar kurių savininkai nežinomi), apžiūros organizavimo ir apskaitos aktų surašymo. Be apskrities viršininko administracijos ir mokesčių inspekcijos atstovų, statinių apžiūroje taip pat dalyvauja savivaldybių administracijos, Susisiekimo ministerijos įgaliotų organizacijų (statinių, kurių naudojimo priežiūra priskirta jų kompetencijai), regiono aplinkos apsaugos departamento ir Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos (kai apžiūrimi statiniai yra kultūros paveldo objekto (nekilnojamosios kultūros vertybės) teritorijoje ar jo apsaugos zonoje) atstovai.
Mokesčių inspekcijos pareigūnai nustato, ar viešojo naudojimo, administraciniai ir gyvenamieji statiniai realizuotini, ar nerealizuotini.“
3.21. Išdėstyti 26.1 punkto antrąją pastraipą taip:
„Visų nerealizuotinų statinių rinkos vertę nustato jų apskaitos aktus surašantys asmenys, vadovaudamiesi komisijos privalomam registruoti turtui įvertinti, sudarytos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. lapkričio 24 d. nutarimu Nr. 1276 (Žin., 2005, Nr. 141-5070), nutarimais tvirtinamomis nekilnojamojo turto vidutinėmis rinkos kainomis.“
3.22. Įrašyti 27 punkte po žodžių „skirti ekspertizę“ žodžius „ar kreiptis į turto vertinimo įmonę“.
3.23. Įrašyti 35 punkto pirmojoje pastraipoje po žodžių „ekspertizės išvados“ žodžius „turto vertinimo ataskaita“.
3.24. Įrašyti 36 punkte po žodžio „ekspertizės“ žodžius „turto vertinimo“, po žodžio „ekspertize“ žodį „vertinimu“.
3.25. Įrašyti 41.3 punkto pirmojoje pastraipoje vietoj žodžių „vertintojo išvada“ žodžius „vertinimo ataskaita“.
3.26. Išdėstyti 51 punktą taip:
„51. Mokesčių inspekcijos pareigūnai, gavę paveldėjimo teisės liudijimą, valstybės paveldėtą turtą realizuoja šių Taisyklių IV skyriaus nustatyta tvarka. Testatoriui nurodžius sąlygas, kurias privalo įvykdyti valstybė, kad galėtų paveldėti atitinkamą testatoriaus turtą, ir kompetentingoms valstybės institucijoms priėmus sprendimą prisiimti atitinkamus įsipareigojimus, susijusius su šiomis sąlygomis, mokesčių inspekcija patikėjimo teise valdo, naudoja valstybės paveldėtą turtą ir juo disponuoja Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo (Žin., 1998, Nr. 54-1492; 2002, Nr. 60-2412) nustatyta tvarka.“
3.27. Išdėstyti 57 punktą taip:
„57. Jeigu daiktiniai įrodymai yra baudžiamojoje byloje (ikiteisminiame tyrime) esantys daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, gali greitai sugesti ar prarasti vertę arba juos saugoti, prižiūrėti ir laikyti būtų akivaizdžiai per brangu ir šie daiktai negali būti grąžinami savininkui, jie parduodami ar perduodami Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (Žin., 2002, Nr. 36-1340) 691 straipsnyje nustatyta areštuoto turto realizavimo tvarka. Jeigu daiktiniai įrodymai administracinėje byloje yra mediena ir jos grąžinimas savininkui gali apsunkinti nutarimo administracinės teisės pažeidimo byloje vykdymą, mediena realizuojama kaip greitai gendantis turtas šių Taisyklių nustatyta tvarka.“
3.28. Išdėstyti 66 punktą taip:
„66. Jeigu turto savininko prašymu turto vertinimas buvo atliktas pasikvietus turtą vertinančią įmonę ir ji pateikė turto vertinimo ataskaitą, ši turto vertinimo ataskaita paliekama mokesčių inspekcijai, o jos kopija perduodama turtą perduodančiam asmeniui. Turto vertinimo ataskaita pridedama prie turto apskaitos ir perdavimo akto.“
3.29. Įrašyti 81.3.3 punkte vietoj oficialaus paskelbimo šaltinio „2002, Nr. 118-5296“ oficialaus paskelbimo šaltinį „2006, Nr. 4-102“.
3.30. Įrašyti 104 punkto pirmojoje pastraipoje vietoj žodžių „civiliniame kodekse“ žodžius „civilinio kodekso 4.79 straipsnyje“.
3.32. Išdėstyti 130.9 punktą taip:
„130.9. šių Taisyklių 81.1 punkte nurodytas nekilnojamasis turtas, dėl kurio perdavimo valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise priimamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas. Šis turtas perduodamas valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise pagal Valstybės turto perdavimo valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise tvarką.“
3.33. Išdėstyti 130.10 punktą taip:
„130.10. kitas turtas, nurodytas finansų ministro 2004 m. liepos 20 d. įsakymu Nr. 1K-269 „Dėl Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, kuris patikėjimo teise perduodamas valdyti, naudoti ir disponuoti subjektams, nurodytiems Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje, sąrašo patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 115-4315) patvirtintame sąraše“.
3.34. Išdėstyti 131 punktą taip:
3.35. Išdėstyti 132 punktą taip:
3.36. Išdėstyti 133 punktą taip:
„133. Prieš šaunamųjų ginklų ar šaudmenų perdavimą perduodančios valstybės (savivaldybės) institucijos įgaliotas pareigūnas dviem egzemplioriais surašo neatlygintinai perduodamo patikėjimo teise turto perdavimo aktą, kuriame detaliai aprašo perduodamų ginklų markę, modelį ir kitus techninius parametrus, neįvertindamas šių šaunamųjų ginklų ar šaudmenų. Atitinkamos valstybės (savivaldybės) institucijos, perduodančios šaunamuosius ginklus ar šaudmenis, pareigūnas pateikia Ginklų fondui turto apskaitos ir perdavimo aktą, taip pat dokumentus, pagrindžiančius turto perdavimą. Šaunamieji ginklai arba šaudmenys perduodami nustatytu laiku, kuris raštu suderinamas su Ginklų fondu.“
3.37. Išdėstyti 134 punktą taip:
3.38. Išdėstyti 135 punktą taip:
„135. Jeigu kompetentingi asmenys Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka nustato, kad rastas lobis turi istorinę, kultūrinę ar archeologinę vertę, šio lobio perdavimas turi būti raštu suderintas su Kultūros ministerija ir šis lobis turi būti perduotas tam nacionaliniam muziejui ar kitai kultūros įstaigai, kurią nurodo Kultūros ministerija. Jeigu rastas lobis neturi istorinės, kultūrinės ar archeologinės vertės, jis parduodamas bendra tvarka kaip ir kitas mokesčių inspekcijai perduotas turtas.“
3.39. Išdėstyti 136 punktą taip:
„136. Kultūros ir meno vertybių bei lobių, turinčių istorinę, kultūrinę ar archeologinę vertę, neatlygintinas perdavimas vykdomas taip:
136.1. Mokesčių inspekcija, gavusi konfiskuotą ar kitaip valstybei perduotiną kultūros ir meno vertybę arba lobį, turintį istorinę, kultūrinę ar archeologinę vertę, turi kreiptis į Kultūros ministeriją, kad būtų nurodyta, kuriam nacionaliniam muziejui ar kitai kultūros įstaigai turi būti perduotas turtas.
136.2. Kompetentingos valstybės institucijos, kurių žinioje yra valstybei perduotinos kultūros ir meno vertybės ar lobis, turintis istorinę, kultūrinę ar archeologinę vertę, privalo organizuoti šių kultūros ir meno vertybių ar lobio, turinčio istorinę, kultūrinę ar archeologinę vertę, vertinimą (ekspertizę), iš kompetentingų asmenų gauti turto vertinimo ataskaitą (ekspertizės išvadą) ir gautą turto vertinimo ataskaitą (ekspertizės išvadą) iki mokesčių inspekcijos vykdomo šių kultūros ir meno vertybių ar lobio, turinčio istorinę, kultūrinę ar archeologinę vertę, neatlygintino perdavimo kitiems asmenims momento pateikti mokesčių inspekcijai, kad ji, surašydama neatlygintinai perduodamo patikėjimo teise turto perdavimo aktą, šias kultūros ir meno vertybes ar lobį, turintį istorinę, kultūrinę ar archeologinę vertę, galėtų įtraukti į apskaitos dokumentus.“
3.42. Išdėstyti 140 punktą taip:
„140. Kitas turtas, nurodytas šių Taisyklių 130.1, 130.5, 130.6, 130.9 ir 130.10 punktuose, neatlyginamai perduodamas valdyti, naudoti ir disponuoti juo Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo nustatyta tvarka.
Visas patirtas išlaidas, susijusias su neatlygintinai perduodamu turtu (ekspertizės, turto vertinimo, saugojimo, transportavimo ir kitos išlaidos), turi padengti šį neatlygintinai perduodamą turtą gaunantis asmuo.
Jeigu turtas patikėjimo teise valdyti, naudoti ir disponuoti juo perduodamas mokesčių inspekcijos sprendimu, tokie sprendimai turi būti suderinti su Valstybine mokesčių inspekcija vadovaujantis Valstybinės mokesčių inspekcijos patvirtintomis tokių sprendimų derinimo taisyklėmis.“
3.45. Išdėstyti 145 punktą taip:
„145. Įtrauktas į atitinkamos valstybės ar savivaldybės institucijos apskaitą turtas, kuris negali būti panaudotas pagal paskirtį ir yra pripažintas nerealizuotinu (sugedę maisto produktai ar išimtas iš apyvartos turtas), konfiskuotas turtas, kurio pasibaigęs realizavimo terminas arba jeigu kompetentingos institucijos nustato, kad konfiskuotas turtas yra sugedęs, sugadintas arba pripažintas nerealizuotinu (netinkamu naudoti) turtu ir dėl to negali būti parduodamas, taip pat jeigu apskaityto turto vertė mažesnė arba nedaug didesnė už galimas išlaidas, susijusias su jo realizavimu (ekspertizės, turto vertinimo, saugojimo, transportavimo ir kitos išlaidos), pripažįstamas atliekomis, taip pat turtas, kuris pagal šių Taisyklių 20 punkto nuostatas pripažintas atliekomis ir kurio mokesčių inspekcija neįtraukia į apskaitą, panaudojamas arba šalinamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymu (Žin., 1998, Nr. 61-1726; 2002, Nr. 72-3016).
Griautini statiniai nugriaunami Lietuvos Respublikos statybos įstatymo ir jo lydimųjų teisės aktų nustatyta tvarka.“
3.46. Išdėstyti 146 punktą taip:
3.47. Išdėstyti 150 punktą taip:
„150. Jeigu turtas dar neparduotas, jis grąžinamas natūra savininko prašymu. Kartu su prašymu turi būti pridėti dokumentai (tinkamai patvirtintos jų kopijos), kuriais remiantis savininkui grąžinamas turtas. Šiuo atveju turtą grąžina arba mokesčių inspekcija, arba asmuo, kuriam šis turtas buvo perduotas neatlygintinai.“
3.48. Išdėstyti 152 punktą taip:
3.49. Išdėstyti 157 punktą taip:
„157. Administruojant Bendrijos prekių muitinio statuso neturinčias prekes, mokesčių inspekcijai pagal šias Taisykles priskirtas funkcijas atlieka Lietuvos Respublikos muitinė. Tokiais atvejais šios Taisyklės taikomos tiek, kiek Bendrijos muitų teisės aktai ir jų nuostatas įgyvendinantys Lietuvos Respublikos teisės aktai nenustato kitaip. Atsižvelgdamas į minėtuosius teisės aktus, Muitinės departamentas prie Finansų ministerijos prireikus patvirtina tvarkos, nustatančios Bendrijos prekių muitinio statuso neturinčių prekių administravimo ypatumus, aprašą. Daiktinių įrodymų, konfiskuotų, į valstybės pajamas perduotų, pripažintų bešeimininkėmis prekių, neturinčių Bendrijos prekių muitinio statuso, realizavimo tvarką nustato Muitinės departamento prie Finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2004 m. gruodžio 29 d. įsakymas Nr. 1B-1204 „Dėl Daiktinių įrodymų, konfiskuotų, į valstybės pajamas perduotų, pripažintų bešeimininkėmis prekių, neturinčių Bendrijos prekių muitinio statuso, realizavimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2005, Nr. 1-12).“
3.50. Išdėstyti 159 punktą taip:
„159. Visi turto apskaitos dokumentai (iš turtą perdavusių asmenų gauti pranešimai, turto aprašo kopijos, atitinkami aktai, kuriais remiantis turtas buvo apskaitytas mokesčių inspekcijoje, vertinimo dokumentai, nukainojimo ir kiti aktai), susiję su valstybei perduotinu turtu, registruojami atskiroje registracijos knygoje ir segami į atskiras tam tikram turtui pradėtas bylas.“