LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINĖS MAISTO IR VETERINARIJOS TARNYBOS DIREKTORIUS
ĮSAKYMAS
DĖL VETERINARIJOS GYDYTOJŲ PROFESINĖS KVALIFIKACIJOS VERTINIMO IR PRIPAŽINIMO KOMISIJOS SUDARYMO IR JOS NUOSTATŲ PATVIRTINIMO
2001 m. birželio 29 d. Nr. 285
Vilnius
Vykdydamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. birželio 1 d. nutarimą Nr. 624 „Dėl Profesinės kvalifikacijos vertinimo ir pripažinimo nuostatų ir profesinės kvalifikacijos vertinimą ir pripažinimą vykdančių institucijų ir reglamentuojamų profesijų sąrašo patvirtinimo“ (Žin., 2000, Nr. 46-1319), atsižvelgdamas į Europos Bendrijos steigimo sutarties 49, 57, 66 ir 235 straipsnius, siekdamas suderinti laisvo asmenų ir darbo jėgos judėjimą pagal Tarybos direktyvas 78/1026/EEB ir 78/1027/EEB:
1. Sudarau veterinarijos gydytojų profesinės kvalifikacijos vertinimo ir pripažinimo komisiją:
Jonas Burokas – Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus pavaduotojas (komisijos pirmininkas),
Asta Kuzelytė – Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Integracijos į Europos Sąjungą skyriaus vyriausioji juristė (komisijos sekretorė),
Jurgita Antulytė – Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vyriausioji juristė,
Rima Živatkauskaitė – Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Integracijos į Europos Sąjungą skyriaus viršininko pavaduotoja,
Vidmantas Bižokas – Lietuvos veterinarijos akademijos rektorius,
Henrikas Žilinskas – Lietuvos veterinarijos akademijos studijų prorektorius,
Gražina Januškevičienė – Lietuvos veterinarijos akademijos Veterinarijos fakulteto dekanė,
Petras Mačiulskis – Lietuvos veterinarijos gydytojų asociacijos prezidentas, Lietuvos veterinarijos akademijos docentas.
3. Laikau netekusiais galios Valstybinės veterinarijos tarnybos direktoriaus 2000 m. birželio 8 d. įsakymus Nr. 149 „Dėl profesinės kvalifikacijos vertinimo komisijos sudarymo“ ir Nr. 150 „Dėl profesinės kvalifikacijos vertinimo nagrinėjimo apeliacinės komisijos sudarymo“.
PATVIRTINTA
Valstybinės maisto ir veterinarijos
tarnybos direktoriaus
2001 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 285
VETERINARIJOS GYDYTOJŲ PROFESINĖS KVALIFIKACIJOS VERTINIMO IR PRIPAŽINIMO NUOSTATAI
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Veterinarijos gydytojų profesinės kvalifikacijos vertinimo ir pripažinimo nuostatai (toliau – Nuostatai) reglamentuoja veterinarijos gydytojų užsienyje įgytos profesinės kvalifikacijos vertinimą ir pripažinimą Lietuvos Respublikoje. Nuostatai parengti vadovaujantis Tarybos direktyvų 78/1026/EEB ir 78/1027/EEB reikalavimais.
2. Nuostatai taikomi užsienyje įgijusiems veterinarijos gydytojų diplomus, sertifikatus ir kitus oficialius kvalifikacijos pažymėjimus asmenims, norintiems Lietuvos Respublikoje verstis veterinarijos gydytojo praktika (savarankiškai ar pagal darbo sutartį).
3. Užsienyje įgytą veterinarijos gydytojo akademinį išsilavinimą pripažįsta Studijų kokybės vertinimo centras.
4. Užsienyje įgytą veterinarijos gydytojo profesinį pasirengimą pripažįsta Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. birželio 1 d. nutarimu Nr. 624 „Dėl Profesinės kvalifikacijos vertinimo ir pripažinimo nuostatų ir profesinės kvalifikacijos vertinimą ir pripažinimą vykdančių institucijų ir reglamentuojamų profesijų sąrašo patvirtinimo“ (Žin., 2000, Nr. 46-1319).
5. Lietuvos veterinarijos gydytojų profesinės kvalifikacijos įteisinimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. spalio 26 d. nutarimas Nr. 1390 „Dėl vertimosi veterinarine praktika ir farmacine veikla veterinarijoje“ (Žin., 1995, Nr. 89-2006).
6. Lietuvos Respublikoje pripažįstami veterinarijos gydytojų diplomai, sertifikatai ir kiti oficialūs kvalifikacijos pažymėjimai, atitinkantys Europos Sąjungos veterinarijos gydytojų minimalius veterinarijos studijų programos reikalavimus.
7. Šio dokumento nuostatos netrukdo leisti veterinarijos gydytojui pradėti ir toliau plėtoti veiklą lengvatinėmis sąlygomis, kurios įstatymų nustatyta tvarka suteikiamos Lietuvos Respublikos teritorijoje asmenims, turintiems diplomus, atestatus arba kitokius oficialius kvalifikuoto veterinarijos gydytojo pažymėjimus, įgytus Europos Sąjungos šalims-narėms nepriklausančioje šalyje.
II. VARTOJAMOS SĄVOKOS
8. Nuostatuose vartojamos sąvokos:
Profesinė kvalifikacija – profesinis pasirengimas, įgyjamas baigus pagrindines studijas, specialiąsias profesines ar vientisąsias studijas, kurio reikia veterinarijos gydytojo darbui atlikti.
Profesinės kvalifikacijos vertinimas – Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vykdomas profesinės kvalifikacijos žinių ir gebėjimų lygio, kurio reikia veterinarijos gydytojo darbui atlikti, nustatymas.
Profesinės kvalifikacijos pripažinimas – formalus (raštiškas) Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos suteiktos profesinės kvalifikacijos pripažinimas, leidžiantis (suteikiantis teisę) asmeniui (pareiškėjui) dirbti veterinarijos gydytoju.
Veterinarinio išsilavinimo dokumentas – universitetinį (akademinį) išsilavinimą patvirtinantis diplomas, atestatas, pažymėjimas, liudijimas su jų priedais (su disciplinų pavadinimais ir kreditų ar valandų skaičiumi), išduotas valstybės kompetentingos valdžios institucijos, įrodantis, kad asmuo sėkmingai užbaigė stacionarias (ne trumpesnes kaip 5 metų) teorines ir praktines studijas universitete arba aukštojo mokslo įstaigoje, turinčioje tokį patį kaip universitetas statusą arba veikiančioje prie universiteto, ir studijų programa atitinka Minimalius reikalavimus veterinarijos studijų programai (1 priedas). Veterinarinio išsilavinimo dokumentų pavadinimai, pripažįstami Lietuvos Respublikoje, pateikti 2 priede.
Veterinarinio išsilavinimo pripažinimo dokumentas – nustatyta tvarka Švietimo ir mokslo ministerijos ar jos įgaliotos institucijos išduotas dokumentas, liudijantis užsienyje įgyto veterinarinio išsilavinimo pripažinimą.
Adaptacijos laikotarpis – Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nustatytas laikas, per kurį paaiškėja profesiniai gebėjimai konkrečioje darbo vietoje.
Kvalifikacinis egzaminas ar testas – profesinių gebėjimų patikrinimas Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nustatyta tvarka.
Pareiškėjas – užsienyje veterinarijos gydytojo kvalifikaciją įgijęs asmuo, suinteresuotas, kad ši kvalifikacija būtų įvertinta ir pripažinta Lietuvos Respublikoje.
III. PROFESINĖS KVALIFIKACIJOS VERTINIMAS
9. Veterinarijos gydytojas, norintis verstis veterinarine praktika (savarankiškai ar pagal darbo sutartį), privalo turėti veterinarinės praktikos licenciją, kuri įregistruota Lietuvos Respublikos veterinarijos gydytojų licencijų registre. Užsienyje išsilavinimą ir (ar) profesinę kvalifikaciją įgijęs veterinarijos gydytojas turi tokias pačias teises ir pareigas teikti veterinarines paslaugas, laikosi profesijai taikomų taisyklių ir administracinių normų kaip ir Lietuvoje išsilavinimą ir profesinę kvalifikaciją įgijęs veterinarijos gydytojas. Užsienyje įgijęs išsilavinimą ir (ar) veterinarijos gydytojo profesinę kvalifikaciją veterinarijos gydytojas, pateikdamas dokumentus licencijai gauti, turi pateikti ir jo profesinės kvalifikacijos pripažinimą patvirtinantį dokumentą.
10. Pareiškėjas prašyme nurodo profesinės veiklos sritį, paslaugų, kurias norės teikti, aprašymą bei veiklos trukmę (trumpalaikis paslaugų teikimas ar nuolatinė veikla) ir prideda žemiau nurodytų dokumentų kopijas, kurių vertimas į lietuvių kalbą yra patvirtintas notaro:
10.6. užsienio valstybės, kurioje vertėsi veterinarijos praktika, išduotą dokumentą, patvirtinantį, kad veterinarijos gydytojas teisėtai ir naudingai vertėsi veterinarijos praktika toje valstybėje (išrašas iš teismo įstaigų arba jam prilygstantis dokumentas, pasirašytas tos šalies kompetentingos valdžios institucijos pareigūno apie veterinarijos gydytojo teistumą, veterinarijos praktikos ribojimus);
10.7. užsienio valstybės, kurioje vertėsi veterinarijos praktika, kompetentingos institucijos pareigūnų rekomendaciją ir (ar) veterinarijos gydytojų asociacijos rekomendaciją;
10.8. asmens sveikatos pažymėjimą apie veterinarijos gydytojo fizinę ir psichinę sveikatą, išduotą užsienio piliečio gimtojoje valstybėje ar valstybėje, iš kurios jis atvyko (10.6, 10.7 ir 10.8 punktuose nurodyti dokumentai galioja tris mėnesius nuo jų išdavimo datos);
11. 10.2, 10.3 ir 10.5–10.9 punktuose nurodyti užsienio valstybės išduoti dokumentai turi būti legalizuoti arba patvirtinti apostile pagal Užsienio reikalų ministerijos 1997 m. liepos 21 d. įsakymu Nr. 39 patvirtintą Konsulinio dokumentų legalizavimo instrukciją (Žin., 1997, Nr. 78-2001).
12. Pareiškėjas tiek savo paties, tiek savo klientų naudai privalo išmokti lietuvių kalbą, kiek jos reikės dirbant veterinarinį darbą Lietuvos Respublikoje.
13. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius, gavęs prašymą ir 9 punkte nurodytus dokumentus, per 3 kalendorines dienas nuo prašymo įregistravimo, perduoda jį profesinės kvalifikacijos vertinimo ir pripažinimo komisijai.
14. Profesinės kvalifikacijos vertinimo ir pripažinimo komisija (toliau – Komisija), kurios sudėtį ir nuostatus tvirtina Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius, per 30 kalendorinių dienų nuo prašymo ir visų reikalingų dokumentų pateikimo dienos privalo juos išnagrinėti ir su profesinės kvalifikacijos įvertinimo išvada grąžinti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriui. Šis laikotarpis gali būti pratęstas (tačiau ne ilgiau kaip šešis mėnesius), jeigu stokojama reikiamos informacijos apie užsienio valstybės, kurioje įgytas veterinarijos gydytojo išsilavinimas ir profesinė kvalifikacija, švietimo bei studijų sistemą. Apie termino pratęsimą papildomai informuojamas pareiškėjas.
15. Komisija turi teisę pareikalauti papildomų dokumentų, susijusių su veterinarijos gydytojo išsilavinimu bei profesinės kvalifikacijos vertinimu.
16. Pareiškėjas gali pateikti Komisijai kvalifikaciją patvirtinančius papildomus dokumentus per 3 mėnesius nuo prašymo svarstymo dienos.
17. Pareiškėjas gali dalyvauti Komisijos posėdyje, jei tokį pageidavimą raštu nurodo prašyme. Komisijos sekretorius raštu informuoja pareiškėją apie Komisijos posėdžio datą, laiką ir vietą prieš 14 kalendorinių dienų.
18. Komisija privalo, pareiškėjui prašant, pateikti informaciją apie praktinės kvalifikacijos vertinimą ir pripažinimą reglamentuojančius Lietuvos Respublikos įstatymus ir galiojančias profesinės etikos normas.
19. Komisija, turėdama žinių apie pareiškėjo profesinius nusižengimus iki vykimo į kitą šalį, turi teisę informuoti užsienio valstybę ir prašyti jos pateikti profesinius nusižengimus patvirtinantį ar paneigiantį dokumentą. Komisija privalo užtikrinti siunčiamos ir gautos informacijos konfidencialumą.
20. Išnagrinėjusi pateiktus dokumentus, Komisija gali priimti tokias išvadas:
20.2. užsienyje įgyta profesinė kvalifikacija nepakankama (Komisija nurodo studijų trukmės ir turinio neatitikimą, papildomo pasirengimo galimybes: papildomas studijas, testo ar adaptacijos laikotarpio skyrimą (nustatymą), kvalifikacinį egzaminą, kurį numato Lietuvos Respublikos įstatymai ar kiti teisės aktai); papildomai pasirengęs, pareiškėjas gali pakartotinai kreiptis dėl profesinės kvalifikacijos vertinimo ir pripažinimo – apie savo apsisprendimą pareiškėjas pareiškia raštu.
21. Pareiškėjas, baigęs papildomas studijas, išlaikęs kvalifikacinį egzaminą, įvykdęs testo užduotis ir pasibaigus adaptacijos laikotarpiui, per 10 kalendorinių dienų nuo įvertinimo dokumento gavimo pateikia Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriui prašymą pakartotinai įvertinti jo profesinę kvalifikaciją. Prie prašymo pridedami papildomų studijų, kvalifikacinio egzamino, adaptacijos laikotarpio įvertinimo dokumentai.
22. Dokumentus su profesinės kvalifikacijos vertinimo išvada per 5 kalendorines dienas nuo išvados priėmimo Komisija pateikia Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriui.
IV. PROFESINĖS KVALIFIKACIJOS PRIPAŽINIMAS
24. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius, gavęs pareiškėjo dokumentus su Komisijos išvada, per 10 kalendorinių dienų priima vieną iš šių sprendimų:
24.2. profesinės kvalifikacijos pripažinimą atideda, kol bus įvykdytas Komisijos reikalavimas: papildomos studijos, adaptacijos periodas, kvalifikacinis egzaminas ar testas; profesinės kvalifikacijos pripažinimo atidėjimas ir adaptacijos periodas negali trukti ilgiau kaip 6 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos;
V. NAUDOJIMASIS MOKSLO VARDU IR LAIPSNIU
26. Užsienio valstybių piliečiai, kurių diplomai, sertifikatai ir kiti oficialūs kvalifikacijos pažymėjimai suteikti užsienio valstybių ir jų profesinė kvalifikacija įvertinta ir pripažinta Lietuvos Respublikoje, turi teisę naudoti teisėtą mokslo vardą ir laipsnį arba, jei reikia, jo sutrumpinimą, suteiktą gimtosios valstybės arba valstybės, iš kurios jie atvyko, kalba. Šalia mokslo vardo ir laipsnio turi būti nurodytas jį suteikusios įstaigos ar egzaminavusios komisijos pavadinimas ir buvimo vieta.
27. Jei mokslo vardas ir laipsnis, naudojamas užsienio piliečio gimtojoje valstybėje arba toje valstybėje, iš kur jis atvyko, gali būti Lietuvos Respublikoje supainiotas su vardu, reikalaujančiu papildomo apmokymo, kurio asmuo nėra gavęs, vardas, kuris naudojamas jo gimtojoje valstybėje ar valstybėje, iš kurios jis atvyko, turi būti suformuluotas taip, kaip numatyta Lietuvos Respublikos įstatymuose ar kituose teisės aktuose.
VI. SKUNDAI IR JŲ NAGRINĖJIMAS
28. Pareiškėjas, kurio profesinė kvalifikacija nepripažįstama arba jos pripažinimas atidedamas, per mėnesį Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus sprendimą gali apskųsti koordinuojančiai institucijai – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, kuri savo ruožtu perduoda jį nagrinėti apeliacinei komisijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Veterinarijos gydytojų
profesinės kvalifikacijos
vertinimo ir pripažinimo nuostatų
1 priedas
MINIMALŪS REIKALAVIMAI VETERINARIJOS STUDIJŲ PROGRAMAI
1. Asmenys, norintys studijuoti veterinariją, privalo turėti Lietuvos Respublikos brandos atestatą ar jam prilygintą dokumentą, atitinkantį diplomą arba pažymėjimą, suteikiantį teisę būti priimtam į universitetą arba atitinkamą aukštojo mokslo įstaigą.
2. Asmenys, norintys užsiimti veterinarijos gydytojo praktika, privalo turėti veterinarinio išsilavinimo dokumentą – diplomą, atestatą arba kitą oficialų pažymėjimą, nurodytą 2 priede, kuris garantuotų, kad studijų laikotarpiu toks asmuo įgijo pakankamai žinių:
2.2. apie sveikų gyvūnų sandarą ir funkcijas, jų auginimą, reprodukciją, bendrąją higieną ir šėrimą, taip pat apie pašarų, atitinkančių jų poreikius, gamybos ir konservavimo technologijas;
2.4. apie ligų, kuriomis serga atskiri gyvūnai arba jų grupės, priežastis, kilmę, pasekmes, diagnozę ir gydymą, taip pat specialių žinių apie ligas, kuriomis gali užsikrėsti žmonės;
2.7. apie įstatymus, įstatymų lydinčiuosius aktus ir administracines nuostatas, susijusias su aukščiau pateiktais dalykais;
3. Visą tokio pobūdžio veterinarijos studijų kursą sudaro ne trumpesnės kaip penkerių metų stacionarios teorinių ir praktinių disciplinų studijos universitete arba aukštojo mokslo įstaigoje, kuri turi tokį pat kaip ir universitetas statusą arba veikia prie universiteto, kurioje dėstomos šio priedo 4 punkte nurodytos disciplinos.
4. Studijų, po kurių suteikiamas veterinarijos gydytojo diplomas, atestatas arba kitas oficialus kvalifikuoto veterinarijos gydytojo pažymėjimas, programoje yra privalomos išvardytos disciplinos (viena ar daugiau šių disciplinų gali būti dėstomos kaip kitų kursų dalis arba susietos su kitais kursais):
4.1. bendrųjų pagrindų disciplinos:
– fizika,
– chemija,
– zoologija,
– botanika,
– biomatematika (statistiniai metodai biologijoje);
4.2. specialiojo lavinimo disciplinos:
4.2.1. pagrindiniai mokslai:
– anatomija (įskaitant histologiją ir embriologiją),
– fiziologija,
– biochemija,
– genetika,
– farmakologija,
– farmacija,
– toksikologija,
– mikrobiologija,
– imunologija,
– epidemiologija (epizootologija),
– profesinė etika;
4.2.2. klinikiniai mokslai:
– akušerija,
– patologija (įskaitant patologinę anatomiją),
– parazitologija,
– klinikinė veterinarinė medicina ir chirurgija (įskaitant anesteziologiją),
– klinikinės paskaitos apie įvairius naminius gyvulius, paukščius ir kitas gyvūnų rūšis,
– veterinarinė profilaktika,
– radiologija,
– reprodukcija ir reprodukcijos sutrikimai,
– valstybinė veterinarija ir visuomenės sveikata,
– veterinarijos teisės aktai ir teismo veterinarija,
– terapija,
– propedeutika (klinikinė diagnostika);
4.2.3. gyvūninė produkcija:
– gyvūninė produkcija,
– gyvūnų šėrimas,
– agronomija,
– žemės ūkio ekonomika,
– gyvulininkystė,
– veterinarinė higiena,
– gyvūnų etologija ir apsauga;
5. Praktinėms studijoms gali būti skirtas tam tikras mokymosi laikas, tačiau tokiu atveju tai turi būti stacionarios studijos, kurias tiesiogiai kontroliuoja atsakinga institucija ir kurios per visą penkerių metų studijų laikotarpį tęstųsi ne ilgiau kaip šešis mėnesius.
Veterinarijos gydytojų
profesinės kvalifikacijos
vertinimo ir pripažinimo nuostatų
2 priedas
VETERINARIJOS DIPLOMŲ, SERTIFIKATŲ IR KITŲ IŠSILAVINIMO DOKUMENTŲ SĄRAŠAS
1. Vokietijoje –
„Zeugnis über die tierärztliche Staatsprüfung“ (valstybinio veterinarijos egzamino išlaikymo pažymėjimas, išduotas atsakingos institucijos).
2. Belgijoje –
„Diplōme légal de docteur en médecine vétérinaire/Wettelijk diploma van doctor in de veeartsenijkunde of doctor in de diergeneeskunde“ (veterinarijos gydytojo diplomas, kurio reikalauja įstatymas, kurį išduoda valstybinis universitetas, Pagrindinė egzaminų komisija ar valstybinio universiteto mokslo egzaminų komisijos).
3. Danijoje –
„Bevis for bestået kandidateksamen i veterinęrvidenskab (cand. med. vet.)“ (pažymėjimas, liudijantis, jog buvo išlaikytas egzaminas veterinarijos kandidato laipsniui gauti, išduotas „Kongelige Veterinęr– og Landbohųjskole“).
4. Prancūzijoje –
„Diplōme de docteur-vétérinaire d’État“ (valstybinis veterinarijos gydytojo diplomas).
5. Airijoje:
5.1. „The degree of Bachelor in/of Veterinary Medicine (MVB)“ (veterinarijos bakalauro laipsnis (MVB));
6. Italijoje –
„Il Diploma di Laurea di Dottore en Medecine Veterinaire accoppagnato dal Diploma d’Abilitazione all’Esercizio della Medicina Veterinaria“ (diplomas, suteiktas Švietimo ministerijos, remiantis kompetentingos egzaminų komisijos sprendimu).
7. Liuksemburge:
7.1. „Le Diplome d’Etat de Docteur en Medecine Veterinaire“ (valstybinis veterinarijos gydytojo diplomas, suteiktas Valstybinės egzaminų komisijos ir patvirtintas Švietimo ministerijos);
7.2. diplomas, suteikiantis veterinarinės medicinos aukštojo mokslo laipsnį, suteiktas vienoje iš ES šalių-narių ir garantuojantis teisę užsiimti profesijos mokymu, bet ne praktika, bei oficialiai pripažintas Švietimo ministerijos pagal 1969 m. birželio 18 d. įstatymą dėl aukštojo išsilavinimo bei užsienyje suteiktų mokslo laipsnių bei diplomų pripažinimo šalia praktinio mokymo sertifikato, patvirtinto Sveikatos apsaugos ministerijos.
8. Nyderlanduose:
8.1. „Het Getuigschrift van met Goed Gevolg Afgelegd Diergeneeskundig examen“ (pažymėjimas, liudijantis, jog asmuo išlaikė veterinarinės medicinos egzaminą);
9. Jungtinėje Karalystėje:
mokslo laipsniai:
– „Bachelor of Veterinary Science (BVSc.)“ (veterinarijos mokslų bakalauras (BVSc.)),
– „Bachelor of Veterinary Medicine (Vet. MB or BVet. Med.)“ (veterinarijos bakalauras (Vet. MB arba BVet. Med.)),
– „Bachelor of Veterinary Medicine and Surgery (BVM and S or BVMS)“ (veterinarijos ir chirurgijos bakalauras (BVM ir S arba BVMS)),
– „the Diploma of Membership of the Royal College of Veterinary Surgeons (MRCVS)“ (Veterinarijos chirurgų karališkojo koledžo nario diplomas (MRCVS), suteiktas išlaikius egzaminą po Jungtinės Karalystės veterinarijos mokyklos viso kurso baigimo).
10. Graikijoje –
„Ptychio ktiniatrikis“ (veterinarijos gydytojo diplomas, išduotas Salonikų Aristotelio universiteto Geotechninių mokslų fakulteto arba Salonikų Aristotelio universiteto veterinarijos mokyklos).
11. Ispanijoje –
„Tķtulo de Licenciado en Veterinarķa“ (universiteto laipsnis iš veterinarijos, suteiktas Švietimo ir mokslo ministerijos arba universiteto rektoriaus).
12. Portugalijoje:
12.1. „Carta de curso de licenciatura em medicina veterinaria“ (diplomas, patvirtinantis veterinarijos studijų baigimą, išduotas universiteto);
13. Austrijoje –
„Diplom-Tierarzt“ „Mag. med. vet.“ (veterinarijos gydytojo diplomas, suteiktas Vienos veterinarijos universiteto (anksčiau Vienos aukštoji veterinarijos mokykla)).
14. Suomijoje –
„todistus eläinlääketieteen lisensiaatin tutkinnosta/betyg över avlagd veterinärmedicine licentiatexamen“ (veterinarijos gydytojo diplomas, suteiktas Veterinarijos koledžo).
15. Islandijoje –
diplomai, sertifikatai ir kiti mokslo vardai, suteikti bet kurioje iš šiame sąraše išvardytų šalių kartu su sertifikatu apie užbaigtą praktinį apmokymą, išduotu kompetentingos institucijos.
16. Lichtenšteine –
diplomai, sertifikatai ir kiti mokslo vardai, suteikti bet kurioje iš šiame sąraše išvardytų šalių kartu su sertifikatu apie užbaigtą praktinį apmokymą, išduotu kompetentingos institucijos.
17. Norvegijoje –
„eksamensbevis utstedt av Norges veterinärhögskole for bestaatt cand. med. vet.-eksamen“ (cand. med. vet. laipsnio diplomas, suteiktas Norvegijos veterinarijos koledžo).
18. Švedijoje –
„veterinärexamen“ (veterinarinės medicinos diplomas (DVM), suteiktas Švedijos žemės ūkio universiteto).