LIETUVOS RESPUBLIKOS VERTYBINIŲ POPIERIŲ KOMISIJA
N U T A R I M A S
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VERTYBINIŲ POPIERIŲ KOMISIJOS 2004 M. VASARIO 12 D. NUTARIMO NR. 4 „DĖL GRYNŲJŲ AKTYVŲ VERTĖS SKAIČIAVIMO METODIKOS“ PAKEITIMO
2006 m. gruodžio 28 d. Nr. 1K-14
Vilnius
Pakeisti Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos 2004 m. vasario 12 d. nutarimą Nr. 4 „Dėl Grynųjų aktyvų vertės skaičiavimo metodikos“ (Žin., 2004, Nr. 34-1130, Nr. 81-2932, Nr. 143-5255):
1. Išdėstyti 2 punktą taip:
2. Nurodytuoju nutarimu patvirtintoje Grynųjų aktyvų vertės skaičiavimo metodikoje:
2.1. Išdėstyti 1 punktą taip:
„1. Grynųjų aktyvų vertės skaičiavimo metodika (toliau – Metodika) reglamentuoja papildomo savanoriško kaupimo pensijų fondų, valstybinio socialinio draudimo įmokos dalies kaupimo pensijų fondų, profesinių pensijų fondų ir kolektyvinio investavimo subjektų grynųjų aktyvų vertės skaičiavimo principus bei tvarką, investicinio fondo grynųjų aktyvų dydžio reikalavimus.“
2.2. Išdėstyti 2 punktą taip:
„2. Šios Metodikos teisinis pagrindas – Lietuvos Respublikos papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymo 9, 31, 35 ir 52 straipsniai, Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo 10, 45 ir 46 straipsniai, Lietuvos Respublikos profesinių pensijų kaupimo įstatymo 17 ir 18 straipsniai.“
2.3. Išdėstyti 6 punktą taip:
2.4. Išdėstyti 7 punktą taip:
2.5. Išdėstyti 8.1 punktą taip:
2.6. Išdėstyti 9 punktą taip:
2.7. Papildyti nauju 151 punktu:
„151. Valdymo įmonė – kaip ši sąvoka apibrėžta Kolektyvinio investavimo subjektų įstatyme, Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatyme apibrėžta pensijų fondo valdymo įmonė, Pensijų kaupimo įstatyme apibrėžta pensijų kaupimo bendrovė, taip pat Profesinių pensijų kaupimo įstatymo 31 straipsnio 1 dalyje nurodytas pensijų turto valdytojas, kuriam pensijų asociacija perdavė pensijų turto valdymą.“
2.8. Išdėstyti 16 punktą taip:
2.9. Išdėstyti 20 punktą taip:
2.10. Išdėstyti 22 punktą taip:
„22. Valdyba turi patvirtinti GAV skaičiavimo procedūras, kuriose turi būti numatyta:
22.1. Sutampantys arba maksimaliai artimi paraiškų priėmimo pabaigos (valanda Y), vertybinių popierių bei kitų priemonių kainos fiksavimo ir GAV skaičiavimo atlikimo terminai (valuation point).
22.2. Pasirinkta rinkos kaina, pagal kurią bus skaičiuojama priemonių, kuriomis prekiaujama reguliuojamose rinkose, tikroji vertė.
22.3. Sąrašas reguliuojamų rinkų, kurių duomenys, skaičiuojant GAV, yra prioritetiniai nustatant priemonių, kuriomis prekiaujama šiose rinkose, vertę.
22.4. Turto ir įsipareigojimų vertės, vieneto vertės apskaičiavimo kontrolė bei naudojamų valiutų kursų patikrinimo mechanizmas.
22.7. Tvarka, kuri užtikrintų, kad GAV skaičiavimui būtų naudojama reikiamo laikotarpio vertė ir kursas.
22.9. Detali kitų priemonių vertinimo tvarka, jeigu toks priemonių vertinimas nėra detaliai aprašytas šioje Metodikoje.
22.10. Prekybos sesijų ar laiko zonų skirtumo grafikas (planas), susijęs su priemonių, kuriomis prekiaujama užsienio reguliuojamose rinkose, vertinimo laiku.
2.12. Išdėstyti 26 punktą taip:
2.13. Išdėstyti 27 punktą taip:
2.14. Išdėstyti 27.1 punktą taip:
2.15. Išdėstyti 27.2 punktą taip:
2.16. Išdėstyti 28 punktą taip:
2.17. Išdėstyti 29 punktą taip:
„29. Sąnaudos, pajamos, mokėtinos ir gautinos sumos, investicijų portfelio pakitimai, susiję su priemonių pirkimu, pardavimu, taip pat vienetų skaičiaus pokyčiai, susiję su vienetų išleidimu ar išpirkimu, turi būti parodyti GAV skaičiavimuose pagal darbo dienos pabaigos duomenis, o kolektyvinio investavimo subjektų atveju – gali būti parodomi ir pagal skaičiavimo procedūrose nurodytą paraiškų priėmimo termino pabaigos laiką.“
2.18. Išdėstyti 34 punktą taip:
2.19. Papildyti 34 punktą naujais 34.6 ir 34.7 papunkčiais:
„34.6. Atliekant kolektyvinio investavimo subjekto turto vertinimą, kai dar vyko prekyba užsienio reguliuojamose rinkose, pagal kurių duomenis turi būti skaičiuojami grynieji aktyvai, gali būti taikoma paskutinė žinoma prekybos kaina (last traded price) arba tikėtina pardavimo kaina, jei po paskutinės prekybos dienos atsirado aplinkybių, dėl kurių paskutinė vidutinė rinkos kaina arba uždarymo kaina yra reikšmingai mažesnė ar didesnė;
2.20. Išdėstyti 35 punktą taip:
„35. Priemonės, kuriomis reguliuojamose rinkose neprekiaujama, vertinamos tokia tvarka:
35.1. Nuosavybės vertybiniai popieriai:
35.1.1. Pagal nepriklausomo verslo vertintojo, turinčio teisę verstis tokia veikla, įvertinimą, jei nuo vertinimo praėjo ne daugiau kaip vieneri metai ir jei po įvertinimo neįvyko įvykių, dėl kurių dabartinė rinkos kaina yra reikšmingai mažesnė ar didesnė nei vertintojo nustatytoji.
35.1.2. Jei 35.1.1 punkte numatytas vertinimas neatliktas arba netenkinamos minėto punkto sąlygos, vertinama atsižvelgiant į panašios bendrovės pelno (prieš apmokestinimą), tenkančio vienai akcijai (naudojant vidutinį svertinį paprastųjų akcijų skaičių, buvusį apyvartoje tam tikrą periodą), santykį, padaugintą iš vertinamosios bendrovės pelno, tenkančio vienai akcijai:
tikroji kaina = P/E x EPS,
kur:
P/E – panašios bendrovės vienos akcijos rinkos kaina, padalyta iš pelno, tenkančio vienai akcijai;
EPS – vertinamosios bendrovės paskutinių 12 mėnesių pelnas, tenkantis vienai akcijai.
35.2. Skolos vertybiniai popieriai ir pinigų rinkos priemonės:
35.2.1. Priemonės, turinčios ilgesnį kaip vienerių metų išpirkimo terminą, vertinamos pagal šią formulę:
kur:
K – visa priemonės vertė (skaičiuojama nominaliosios vertės šimtui litų);
Si – i-asis pinigų srautas priemonės nominaliosios vertės šimtui litų (atkarpos išmoka arba išpirkimo metu mokama suma);
Y – priemonės pelningumas (procentais), įvertintas pagal rinkos duomenis;
H – atkarpos išmokų skaičius per metus (jei priemonės neturi atkarpų, laikoma, kad šis skaičius sutampa su įprastiniu kitų priemonių atkarpos išmokų skaičiumi);
n – iki priemonės išpirkimo likusių atkarpos išmokų skaičius (jei priemonės neturi atkarpų, – sąlygiškas atkarpos išmokų skaičius);
Pi – atkarpos periodų skaičius nuo GAV skaičiavimo dienos iki i-ojo pinigų srauto mokėjimo dienos (gali būti trupmena). Jeigu priemonė turi nestandartinių atkarpos periodų, skaičiuojama, kiek būtų atkarpos periodų, jeigu visi periodai būtų standartiniai.
35.2.2. Priemonės, turinčios ne ilgesnį kaip vienerių metų išpirkimo terminą, vertinamos pagal šią formulę:
kur:
K – visa priemonės vertė (skaičiuojama nominaliosios vertės šimtui litų);
Si – i-asis pinigų srautas priemonės nominaliosios vertės šimtui litų (atkarpos išmoka arba išpirkimo metu mokama suma);
Y – priemonės pelningumas (procentais), įvertintas pagal rinkos duomenis;
d – dienų skaičius nuo GAV skaičiavimo dienos iki išpirkimo dienos (atkarpos mokėjimo dienos).
35.3. Išvestinės investicinės priemonės vertė nustatoma pagal paskutinę analogiško anksčiau sudaryto sandorio rinkos vertę, jei per laikotarpį nuo sandorio sudarymo dienos iki vertinimo dienos nebuvo didelio ekonominių aplinkybių pasikeitimo. Jei ekonominės aplinkybės pasikeitė – vertinama pagal tikėtiną pardavimo kainą, nustatytą pagal parinktą vertinimo modelį (nurodytą GAV skaičiavimo procedūrose), kuris finansų rinkoje yra visuotinai taikomas ir pripažintas;
35.4. Kolektyvinio investavimo subjektų vienetai (akcijos) vertinami pagal paskutinę viešai paskelbtą išpirkimo kainą;
35.6. Grynieji pinigai ir lėšos kredito įstaigose, išskyrus terminuotuosius indėlius, vertinami pagal nominalią vertę.
35.7. Pinigų rinkos priemonės, kurių išpirkimo terminas arba iki jo likęs laikas ne ilgesnis kaip 397 dienos arba kurių pajamingumas reguliariai tikslinamas pagal pinigų rinkos sąlygas ne rečiau kaip kartą per 397 dienas, arba kurių rizika, įskaitant kredito ir palūkanų normos rizikas, yra labai panaši į riziką finansinių priemonių, kurių išpirkimo terminas ir pajamingumas atitinka anksčiau nurodytus požymius, gali būti vertinamos amortizuotos savikainos metodu.
35.8. Nekilnojamojo turto rinkos vertė nustatoma pagal nepriklausomo turto vertintojo, turinčio teisę atlikti vertinimą, pateiktus duomenis. Turtas vertinamas ne rečiau kaip kartą per dvejus metus. Ne rečiau kaip kartą per 3 mėnesius vertė turi būti koreguojama atsižvelgiant į nekilnojamojo turto rinkos pasikeitimus.
2.21. Išdėstyti 46 punktą taip:
„46. Jei dėl GAV skaičiavimo klaidos vieneto vertė buvo apskaičiuota mažesnė, o skirtumas tarp klaidingai apskaičiuotos vertės ir tikrosios vertės sudaro ne mažiau kaip 0,1 procento tikrosios vieneto vertės, – skirtumas turi būti atlygintas iš valdymo įmonės nuosavų lėšų. Kai skirtumas mažesnis nei 0,1 proc. – jis gali būti neatlyginamas.“
2.22. Išdėstyti 47 punktą taip:
2.23 Išdėstyti 49 punktą taip:
„49. Pensijų fondo, kolektyvinio investavimo subjekto GAV ir vieneto vertė turi būti paskelbiama valdymo įmonės tinklalapyje (nurodant datą) kiekvieną darbo dieną atlikus vertinimą, bet ne vėliau kaip iki kitos darbo dienos 12 valandos. Profesinių pensijų fondo GAV ir apskaitos vieneto vertė taip pat kiekvieną darbo dieną turi būti paskelbiama ir pensijų asociacijos tinklalapyje (jeigu pensijų asociacijos jį turi).“
2.24. Papildyti nauju XI skyriumi:
„XI. PARAIŠKOS PIRKTI VIENETŲ (AR JUOS IŠPIRKTI) IR JOS PATEIKIMO BEI VYKDYMO REIKALAVIMAI
58. Paraiška pirkti vienetų (ar juos išpirkti) (toliau – Paraiška) turi būti rašytinės formos (užpildoma vietoje (netaikant 59 punkto reikalavimų) arba gali būti perduodama telegrafinio, faksimilinio ryšio ar kitokiomis telekomunikacijų priemonėmis, numatytomis visame prospekte, jei tokia galimybė iš anksto įtvirtinta investuotojo ir platintojo sutartyje).
59. Platintojas, priimantis Paraišką telekomunikacijų priemonėmis, turi užtikrinti, kad tokiomis priemonėmis perduodama informacija būtų tikra, aiški, suprantama, ilgaamžiška ir kad investuotojas turėtų galimybę bet kada su ja susipažinti. Platintojas taip pat privalo:
59.2. užtikrinti, kad Paraiškas priimančio platintojo ir investuotojo (dalyvio) iš anksto sudarytoje sutartyje būtų numatyta galimybė perduoti Paraiškas telekomunikacijų priemonėmis;
59.4. užtikrinti išankstinį (prieš užpildant Paraišką įsigyti vienetų) investuotojo informavimą apie tai, kad yra prospektas. Paraišką telekomunikacijų priemonėmis priimantis platintojas prieš investuotojui užpildant Paraišką privalo išsiaiškinti, ar investuotojas pageidauja konsultacijos. Platintojas privalo užfiksuoti investuotojo pageidavimą gauti konsultaciją arba jos atsisakymą. Platintojas turi užtikrinti, kad konsultacijos pageidaujančiam investuotojui ji būtų suteikta šią paslaugą turinčių teisę teikti asmenų. Paraiška negali būti priimta, jei investuotojas nesusipažinęs su prospektu ar pageidauja konsultacijos;
60. Paraišką pateikusiam asmeniui turi būti nedelsiant pateikiamas (išsiunčiamas) patvirtinimas, kad Paraiška priimta vykdyti arba kad atsisakoma ją vykdyti, taip pat turi būti patvirtinama, kad pateikti duomenys aiškūs ir tikslūs. Paraišką priėmęs asmuo turi nurodyti savo vardą, pavardę, įmonės, kurioje buvo gauta Paraiška, pavadinimą bei adresą, gavimo datą, tikslų laiką (valanda, minutės) ir pasirašyti. Jei investuotojas gautame patvirtinime pastebi nesutapimų (prieštaravimų) su jo pateiktos Paraiškos informacija, gautą patvirtinimą, nurodęs neatitikimus, jis turi nedelsdamas, bet ne vėliau kaip patvirtinimo gavimo dieną, grąžinti Paraiškos priėmėjui.
61. Įvykdžius Paraišką, bet ne vėliau kaip iki kitos darbo dienos 12 valandos, investuotojui turi būti pateikiamas (išsiunčiamas) Paraiškos įvykdymo patvirtinimas ir papildomai nurodoma detali informacija apie bet kurios užsienio valiutos keitimo sandorius.
62. Paraišką galima koreguoti (anuliuoti), tik jei tokia galimybė numatyta Paraiškas priimančio platintojo ir investuotojo sudarytoje sutartyje, išskyrus šio punkto paskutiniame sakinyje numatytus atvejus. Paraišką koreguoti ar anuliuoti galima tik tokiu būdu, koks yra numatytas minėtoje sutartyje. Po vienetų vertės nustatymo Paraiška gali būti anuliuota ar pakeista, tik jei paaiškėja, kad ji neteisingai įvykdyta, t. y. investuotojo pateiktos Paraiškos duomenys nesutampa su jos įvykdymą patvirtinančio dokumento duomenimis.