MUITINĖS DEPARTAMENTO PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTERIJOS DIREKTORIUS
Į S A K Y M A S
DĖL IMPORTUOJAMŲ PREKIŲ MUITINIO ĮVERTINIMO KONTROLĖS TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO
2004 m. balandžio 28 d. Nr. 1B-431
Vilnius
2. Pripažįstu netekusiais galios:
2.1. Muitinės departamento direktoriaus 2002 m. liepos 31 d. įsakymą Nr. 463 „Dėl Importuojamų prekių muitinio įvertinimo metodikos patvirtinimo“;
3. Pavedu Muitinio įvertinimo skyriui (A. Belzus) šį įsakymą paskelbti oficialiame leidinyje „Valstybės žinios“.
PATVIRTINTA
Muitinės departamento prie Lietuvos
Respublikos finansų ministerijos direktoriaus
2004 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. 1B-431
IMPORTUOJAMŲ PREKIŲ MUITINIO ĮVERTINIMO KONTROLĖS TAISYKLĖS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Importuojamų prekių muitinio įvertinimo kontrolės taisyklės (toliau – Taisyklės) parengtos vadovaujantis Sutartimi dėl 1994 m. Bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos VII straipsnio įgyvendinimo (Žin., 2001, Nr. 46-1620), 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą (toliau – Bendrijos muitinės kodeksas), 1993 m. liepos 2 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatomis (toliau – Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatos) ir jo 23, 24 priedais, 1994 m. gruodžio 21 d. Komisijos Reglamento (EB) Nr. 3223/94 5 straipsniu, 1995 m. birželio 28 d. Komisijos Reglamento (EB) Nr. 1484/95 3 straipsniu, Lietuvos Respublikos Mokesčių administravimo įstatymu (Žin., 2004, Nr. 63-2243).
2. Taisyklės skirtos padėti muitinės pareigūnams atlikti prekių muitinio įvertinimo kontrolę pagal rizikos veiksnius ir atskleisti muitinės vertės mažinimo/didinimo apgaulės būdu atvejus ir padėti verslininkams išvengti teisės aktų, reglamentuojančių prekių muitinį įvertinimą, pažeidimų.
3. Pagrindinis importuojamų prekių muitinės vertės kontrolės būdas yra importuotojų deklaruotų tapačių arba panašių prekių sandorių palyginimas. Nustatant, ar viena vertė „beveik nesiskiria“ nuo kitos vertės, turi būti atsižvelgiama į įvairius veiksnius, pavyzdžiui, į importuojamų prekių pobūdį, prekes gaminančios pramonės šakos ypatybes, metų laiką, kuriuo prekės importuojamos, pardavimo būdą, prekės rūšį ir ar vertės skirtumai yra komerciškai svarbūs.
4. Nedidelis vienos rūšies prekių vertės skirtumas gali būti nepriimtinas, o didelis kitos rūšies prekių skirtumas gali būti priimtinas nustatant, ar sandorio vertė labai artima palyginamosioms vertėms. Žaliavos, metalai, grūdai paprastai pardavinėjami prekių biržose pasaulinėmis rinkos kainomis, todėl šių prekių deklaruotos sandorio vertės nukrypimai nuo palyginamosios vertės gali būti mažesni negu technologinių įrengimų, sezoninių, greitai gendančių arba skirtingas charakteristikas turinčių prekių, klasifikuojamų pagal tą patį Kombinuotosios nomenklatūros (toliau – KN) kodą. Kadangi šie veiksniai kiekvienu atveju skiriasi, negalima taikyti vienodų palyginimo kriterijų, pvz., nustatyto verčių skirtumo procentais.
5. Atliekant kainų palyginimą nesiremiama tapačių ar panašių prekių, kurių muitinė vertė tikrinama papildomai, sandorio vertėmis, įskaitant atvejus, kai šios vertės tikrinamos atliekant Lietuvos Respublikos muitų teritorijoje savo veiklą vykdančių asmenų (importuotojų) ūkinės komercinės veiklos, jos apskaitos, finansinės atskaitomybės, susijusios su muitų teisės aktų taikymu, tikrinimus.
6. Importuojamų prekių, priklausančių bendrajai ES žemės ūkio politikai, importo kainas šių prekių sutartinio vieneto – 100 kg masės neto-svoriui nustato Europos Bendrijų Komisija (toliau – EK), remdamasi Komisijos Reglamentu (EB) Nr. 3223/94 ir Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatų 173–177 straipsniais. Šios kainos skelbiamos EK Oficialiajame leidinyje.
II. PREKIŲ MUITINIO ĮVERTINIMO KONTROLEI NAUDOJAMOS TECHNINĖS PRIEMONĖS
7. Muitinės pareigūnai naudojasi Prekių muitinio įvertinimo duomenų baze (toliau – PREMI DB), kuri formuojama Muitinės departamento nustatyta tvarka, šiais tikslais:
7.1. palyginti importuojamų ir anksčiau importuotų prekių muitines vertes, patikrinti prekių muitinės vertės realumą;
8. PREMI duomenų bazėje kaupiami duomenys magnetinėse laikmenose apie ne mažiau kaip per tris mėnesius importuotų prekių, klasifikuojamų KN subpozicijoje, žymimoje aštuonių arba dešimties ženklų prekės kodu, sandorius.
9. Jeigu PREMI DB nėra paskutinio laikotarpio informacijos apie tapačių arba panašių prekių sandorius (t. y. jos nebuvo importuojamos), peržiūrimi ankstesnio laikotarpio duomenys ir, jeigu tai vyksta muitinio įforminimo metu, konsultuojamasi su teritorinės muitinės Tarifų ir muitinio įvertinimo kontrolės skyriaus pareigūnais. Taip pat numatyta galimybė peržiūrėti sukauptą informaciją apie sandorius pagal prekės KN šešiaženklį kodą ir kartu pagal anksčiau pateiktus prekių aprašymus pasitikslinti, ar teisingai prekė suklasifikuota.
III. DOKUMENTAI, PAGRINDŽIANTYS PREKIŲ MUITINĘ VERTĘ
11. Dokumentai, kurie turi būti pateikti deklaruojamų prekių muitinei vertei pagrįsti kartu su prekių muitinės vertės deklaracija arba be jos, jeigu teisės aktų nustatyta tvarka vertės deklaracija nepildoma:
11.1. sąskaita-faktūra (invoice), jeigu deklaruojamų prekių muitiniam įvertinimui taikytinas sandorio vertės metodas;
11.3. transporto ir draudimo dokumentai priklausomai nuo prekių pristatymo sąlygų (gabenimo maršrutas, draudimo, krovimo, perkrovimo išlaidos);
12. Jeigu Taisyklių 11 punkte nurodytų dokumentų nepakanka prekių sandorio vertei nustatyti, muitinė po muitinio įforminimo gali reikalauti papildomos informacijos ir dokumentų, būtinų prekių muitinei vertei nustatyti:
12.1. importuojamų prekių įsigijimo sutarčių (kontraktų) ir jos priedų (jeigu jie sudaryti), pirkėjo sutarčių su trečiaisiais asmenimis, turėjusių įtakos sandorio vertei (tarpininkavimo, autorinio honoraro už licencijas, patentus, paslaugų, žaliavų, medžiagų, detalių, komponentų arba kitų prekių tiekimo, projektavimo, importuotų prekių statybos, montažo, surinkimo, priežiūros darbų);
12.2. apskaitos ir kitų dokumentų (kasos knyga, kasos pajamų ir išlaidų orderiai), kuriuose pateikta informacija, reikalinga prekių muitinei vertei arba jos elementams pagrįsti;
12.4. pardavėjo prekių kainoraščių (price list), ofertų, kuriuose nurodytos prekių pardavimo eksportui kainos ir pirkėjams taikomos prekių kiekio nuolaidos, katalogų;
13. Kartu su muitinės deklaracija pateiktose sąskaitoje-faktūroje ir (arba) sutartyje (kontrakte) turėtų būti nurodyti:
13.2. duomenys apie pardavėją (pavadinimas, juridinio asmens teisinė forma, adresas, kodas (jeigu toks yra) arba fizinio asmens vardas ir pavardė, adresas);
13.3. duomenys apie pirkėją (pavadinimas, juridinio asmens teisinė forma, PVM mokėtojo kodas, jeigu jis pridėtinės vertės mokesčio mokėtojas, adresas, arba fizinio asmens vardas ir pavardė, asmens kodas, tikslus nuolatinės gyvenamosios vietos adresas);
13.4. duomenys apie gavėją, jeigu jis ir pirkėjas yra skirtingi asmenys (pavadinimas, juridinio asmens teisinė forma, PVM mokėtojo kodas, jeigu jis pridėtinės vertės mokesčio mokėtojas, adresas arba fizinio asmens vardas ir pavardė, asmens kodas, tikslus nuolatinės gyvenamosios vietos adresas);
13.5. pristatymo sąlygos ir duomenys apie prekių gabenimą (transporto rūšis, maršrutas, gabenimo, draudimo, krovimo išlaidos ir valiutos, kuria jos išreikštos, pavadinimas arba kodas); prekių įpakavimo būdas ir jų kiekis, išreikštas absoliučiais matavimo vienetais ir pakuočių skaičiumi (jeigu prekės tiekiamos supakuotos);
13.6. prekių aprašymas (rūšis, komercinis pavadinimas, kitos ypatybės), vieneto kaina, bendra vertė ir valiuta, kuria jos išreikštos, pavadinimas arba kodas;
14. Muitiniam tikrinimui turi būti pateikta teisės aktų nustatyta tvarka patvirtinta sąskaitos-faktūros kopija (2 kopijos, jeigu sąskaita-faktūra yra išrašyta asmeniui, įsteigtam kitoje ES valstybėje). Viena šių kopijų, pažymėta muitinės antspaudais ir kitomis žymomis, lieka muitinėje vadovaujantis Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatų 181 straipsniu, o kita, pažymėta muitinės antspaudais ir kitomis žymomis, grąžinama deklarantui.
IV. Prekių muitinės vertės tikrinimas muitinio įforminimo metu
15. Muitinės posto pareigūnas (toliau – pareigūnas) patikrina, ar muitiniam įforminimui deklaruotai prekių sandorio vertei pagrįsti pateikti dokumentai ir jų duomenys yra teisingi, išsamūs ir neprieštarauja vieni kitiems, yra patikimi, nekelia įtarimo dėl jų klastojimo ar padirbimo, šiais dokumentais deklaruota prekių muitinė vertė atitinka prekių muitinio įvertinimo teisės aktų, reglamentuojančių prekių muitinį įvertinimą, nuostatas ir taisykles.
16. Pareigūnas, patikrinęs pateiktus dokumentus, deklaruojamą prekių muitinę vertę palygina su kitų importuotojų deklaruotomis tapačių arba panašių prekių sandorio vertėmis, sukauptomis PREMI duomenų bazėje.
17. Atlikdamas šį palyginimą pareigūnas atsižvelgia į Taisyklių 4 punkto nuostatą ir į prekės aprašymą, jos dydį bei kitus toje pačioje subpozicijoje pagal KN kodą klasifikuojamų prekių ypatumus, prekės ženklą, kitas charakteristikas, kilmės šalį.
18. Pareigūnas, remdamasis pateiktais dokumentais, įvertina, ar sandorio vertės svyravimui galėjo turėti įtakos objektyvios priežastys (pvz., paprastai užsienio prekyboje taikomos nuolaidos, valiutų kurso pasikeitimas).
19. Pareigūnas taip pat privalo tikrinti, ar:
19.2. muitinės deklaracijos 31 langelyje išsamiai ir vienareikšmiškai aprašytos prekės, ar nurodytas prekės ženklas, jeigu jis yra, ar teisingai prekė suklasifikuota pagal KN.
Pavyzdžiui, prekės aprašymas „drabužiai iš odos“ nėra vienareikšmiškas, todėl būtina detalizuoti, nurodant, pvz., „striukės (paltai, sijonai, kelnės) iš odos“; jeigu avalynė – būtina detalizuoti, nurodant, pvz., „gimnastikos bateliai“, „moteriški bateliai odiniais išoriniais padais 24 cm, odiniais batviršiais“, „basutės odiniais išoriniais padais 24 cm ir batviršiais iš odos juostelių“, „bateliai odiniais išoriniais padais be aulo, batviršiuose – 2 išpjovos“ ir t. t.; „mot. rankinė iš odos“, „mot. rankinė iš dirbtinės odos“, „mot. rankinė iš tekstilės medžiagų“, „mot. rankinė-piniginė“, „maža mot. rankinė iš … 15x25 cm“; žaislai – „judančios aprengtos lėlės“, „mažos lėlės 10 cm,“ „žaislinis automobilis su varikliu“ arba „mažas plastikinis modeliukas 10x0,6 cm“, „miniatiūriniai modeliukai“; rožės – „Simfonija“, „Arbatinė“, „Dame de Ceuer“, „Burgund“ ir t. t.; „lipnios juostos – 180x15 cm arba 12x0,4 cm“, „ventiliatorius stalinis“ arba sieninis, arba pramoninis ir t. t.“;
19.3. pardavėjo sąskaitose-faktūrose išsamiai aprašytos prekės, jų kiekis, išreikštas absoliučiais matavimo vienetais ir pakuočių skaičiumi (jeigu prekės supakuotos), prekės vieneto kaina ir bendra vertė. Jeigu duomenų nepakanka, pareigūnas paprašo deklarantą pateikti krovinio aprašą ir, jeigu yra prekių, apmokestinamų muitu arba joms taikomi kiti apribojimai ar lengvatos, ir nustatomi didelės rizikos požymiai, atlieka detalų prekių fizinį tikrinimą,
19.4. muitinei pateikta sąskaita-faktūra (invoice) patvirtina prekių pardavimą eksportui į Bendrijos muitų teritoriją (pvz., prekių pardavimo eksportui į Bendrijos muitų teritoriją nepatvirtina sąskaita-faktūra, kurioje gavėju nurodytas muitinės sandėlis, arba importuojamoms prekėms pateikta sąskaita-proforma);
19.6. į pinigų sumą, sumokėtą ar priklausančią sumokėti už prekes, parduotas eksportui į Bendrijos muitų teritoriją, įskaičiuotos krovinio gabenimo ir draudimo išlaidos;
19.7. važtaraščiuose, draudimo polisuose, krovinio ekspedijavimo ir kituose dokumentuose yra nurodytos transporto ir draudimo išlaidos, kurias reikia pridėti prie prekių sandorio vertės arba iš jos atimti;
19.8. muitinei pateikti visi prekių transportavimo dokumentai, priklausomai nuo prekių gabenimo nuo išsiuntimo vietos iki įvežimo į Bendrijos muitų teritoriją vietos maršruto (prekių muitinės vertės patikslinimo jų gabenimo, draudimo, pakrovimo bei tvarkymo išlaidomis, atsižvelgiant į jų pristatymo sąlygas, tvarka);
19.9. dokumentuose nurodytos pristatymo sąlygos atitinka transporto rūšį, nurodytos prekių gabenimo ir draudimo išlaidos, įskaitant su jų gabenimu susijusias krovimo, tvarkymo (priežiūros transportavimo metu, žuvų šaldymo, sugedusių prekių atskyrimo), perkrovimo terminaluose, sandėliavimo ir saugojimo už Bendrijos muitų teritorijos ribų priklausomai nuo jų pristatymo sąlygų;
19.10. pardavėjo sąskaitose-faktūrose nurodytos transporto išlaidos, esant C ar D prekių pristatymo sąlygoms pagal „INCOTERMS 2000“, nėra proporcingai mažos, o sąskaitoje-faktūroje arba transporto važtaraščiuose jos nenurodytos arba nepateikti kiti dokumentai (draudimo polisai, kvitai, čekiai, mokėjimo už atitinkamas paslaugas pavedimai ir t. t.);
19.12. muitinės vertės deklaracijoje pateikti duomenys sutampa su komercinių ir transporto dokumentų duomenimis, teisingai atsakyta į pateiktus klausimus, teisingai užpildytas vertės deklaracijos 7 langelis;
19.14. prekės iki jų pateikimo įforminti išleidimą į laisvą apyvartą nebuvo perparduotos ir deklaracijoje nurodyta jų sandorio vertė mažesnė už ankstesnio tų pačių prekių pardavimo sandorio vertę, įskaitant atvejus, kai prekės buvo laikomos Bendrijos muitų teritorijoje arba už jos ribų veikiančiuose importo/eksporto terminaluose, muitinės sandėliuose, laisvuosiuose sandėliuose arba laisvosiose zonose (nustatoma išnagrinėjus visus dokumentus: sąskaitas, transporto, eksporto deklaracijoje (jeigu pateikta) nurodytas prekių siuntėjas muitinės sandėlis arba prekių siuntėjas registruotas laisvojoje zonoje ir pan.).
20. Pareigūnas, įvertinęs pateiktus dokumentus, deklaruotų prekių sandorio verčių realumo patikrinimo rezultatus, kitus rizikos veiksnius bei atrankos kriterijus, priima vieną iš toliau minimų sprendimų:
20.2. išleisti prekes į laisvą apyvartą taikant sandorio vertės metodą, jį papildžius išlaidomis, numatytomis Bendrijos muitinės kodekso 32 straipsnyje, arba atėmus – numatytas Bendrijos muitinės kodekso 33 straipsnyje; arba
20.3. išleisti prekes į laisvą apyvartą tik pateikus papildomą mokestinės prievolės dydžio garantiją arba užstatą ir perduoti dokumentus teritorinei muitinei papildomam deklaruotos sandorio vertės tikrinimui po muitinio įforminimo; arba
21. Papildoma garantija įforminama, jeigu deklaruojamų prekių, priklausančių ES bendrajai žemės ūkio politikai, vieneto kaina daugiau kaip 8 procentais didesnė už Europos Komisijos nustatytą šiai prekei kainą.
Importuotojas per mėnesį nuo šių prekių (produktų) pardavimo, bet ne vėliau kaip po keturių mėnesių nuo muitinės deklaracijos dėl prekių išleidimo į laisvą apyvartą priėmimo muitinėje datos, turi pagrįsti deklaruotos prekių muitinės vertės teisingumą vadovaujantis Bendrijos muitinės kodekso 30 straipsnio 2 dalis c punktu (dedukcinis muitinio įvertinimo metodas). Keturių mėnesių laikotarpis dėl pagrįstų priežasčių gali būti pratęstas teritorinės muitinės viršininko (pavaduotojo) leidimu.
Nesilaikant šiame punkte nurodytų terminų mokesčiai perskaičiuojami teisės aktų nustatyta tvarka.
22. Importuojamų prekių muitinė vertė apskaičiuojama muitinio įforminimo metu vadovaujantis Bendrijos muitinės kodekso 30 arba 31 straipsnių nuostatomis, kai:
22.1. atlikus pateiktų prekių ir dokumentų muitinį tikrinimą nustatoma, kad sandorio vertės metodas negali būti taikomas (pvz., nėra pirkimo-pardavimo) arba būtina atlikti papildomą tikrinimą dėl jo taikymo, bet importuotojas nepateikia arba neturi teisės pateikti papildomos garantijos/užstato, arba muitinė nepriima jo pateiktos garantijos;
22.2. importuotojas įtrauktas į Centrinį rizikos profilį, nes teritorinės muitinės sprendimu nustatyta, kad jis mažino/didino prekių muitinę vertę apgaulės būdu, deklaruojama prekių muitinė vertė yra maža/didelė, palyginti su tapačių arba panašių prekių sandorio vertėmis, ir deklaruoja tokiomis pat aplinkybėmis, dėl kurių priimtas muitinės sprendimas;
23. Jeigu priimami Taisyklių 20.3 arba 21 punktuose nurodyti sprendimai, pareigūnas muitinės deklaracijos B langelyje deda spaudą su įrašu arba užrašo „Prekių muitinė vertė tikrinama papildomai, papildomos garantijos/užstato suma ……litais arba eurais“ ir informuoja deklarantą apie papildomų dokumentų pateikimo terminus ir tvarką.
24. Jeigu priimamas Taisyklių 20.4 punkte nurodytas sprendimas (taikyti tapačių arba panašių prekių sandorio vertės metodą), privalu vadovautis Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatų 150 straipsniu. Jeigu muitinio įforminimo metu nėra galimybės vykdyti Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatų 150 straipsnio reikalavimų, prekių muitinė vertė nustatoma vadovaujantis Bendrijos muitinės kodekso 31 straipsniu („6“ metodas). Nustatant prekių muitinę vertę „6“ metodu, taikoma prekių kaina turi būti artima tapačių arba panašių prekių kainai, tačiau leistinas lankstesnis šiems metodams nustatytų reikalavimų taikymas (pvz., „90 dienų“ reikalavimas gali būti taikomas lanksčiai, prekės gali būti pagamintos ir ne toje pačioje šalyje kaip prekės, kurių muitinė vertė nustatoma, galėtų būti taikoma eksporto šalies kaina ir pan.).
25. Jeigu įvertinus pateiktus dokumentus, deklaruotų prekių sandorio verčių realumą, kitus rizikos veiksnius (įmonės reputaciją, prekybos organizavimo būdą ir t. t.), pripažįstama, jog nėra pagrindo manyti, kad deklaruojama prekių muitinė vertė sumažinta apgaulės būdu, tačiau lieka abejonių, ar deklaruoti visi sandorio vertės priedai, muitinės pareigūnas tikrina, ar teritorinė muitinė nėra tikrinusi šios įmonės iš to paties pardavėjo importuojamų prekių muitinės vertės papildomai ir koks buvo priimtas muitinės sprendimas (raštu).
26. Importuojamų prekių muitinė vertė netikrinama papildomai:
26.2. jeigu muitinė jau yra atlikusi tikrinimą ir nustačiusi, kad jokios aplinkybės, pvz., pirkėjo ir pardavėjo tarpusavio ryšys, neturi įtakos prekių kainai;
26.3. jeigu teritorinės muitinės arba Muitinės departamento sprendimu to paties importuotojo iš to paties pardavėjo panašių arba tapačių prekių muitinė vertė buvo pripažinta pagrįsta, importo sąlygos nepasikeitė, nepasikeitė arba šiek tiek pasikeitė (pvz., dėl kiekio, valiutos kurso) sandorio vertė, sprendimas atitinka teisės aktų reikalavimus, muitinės pareigūnas prekių muitinės vertės deklaracijos 6 langelyje (muitinės deklaracijos J langelyje „Paskirties įstaigos tikrinimas“, jeigu vertės deklaracija nepildoma) įrašo šio sprendimo numerį, datą, patvirtina savo parašu (vardo raidė, pavardė) ir išleidžia prekes į laisvą apyvartą be papildomo prekių muitinės vertės tikrinimo.
27. Jeigu muitinės pareigūnas turi pagrindo manyti, kad priimant sprendimą muitinei nebuvo žinomi tam tikri faktai ar informacija arba sprendimas yra neišsamus (pvz., nenurodyta tuo metu deklaruota prekių kaina, prekių pardavėjas arba sprendimas priimtas patikrinus tik vieną iš daugelio muitinės deklaracijų, arba ne visos sandorio vertės taikymo sąlygos buvo tiriamos), jis turi teisę priimti sprendimą prekių muitinę vertę tikrinti papildomai nurodant muitinės deklaracijos J langelyje motyvus (pvz., abejonės dėl transporto išlaidų, nepagrįstai sumažėjusi kaina, pasikeitęs sandorio tipas, neatsižvelgta į pirkėjo ir pardavėjo tarpusavio ryšį ir pan.).
28. Jeigu importuotojas yra gamybinės paskirties įmonė, importuojamas prekes (detalės) naudoja gamyboje, pateikti dokumentai atitinka reikalavimus, nėra kitų rizikos požymių, tačiau muitinės pareigūnui lieka abejonių dėl deklaruojamos kainos (pvz., gali būti nedeklaruoti mokėjimai už licencijas, patentus, autorinį pramoninį išradimą („know-how“), deklaruotos ne visos su prekių gabenimu susijusios išlaidos), jis gali prekes išleisti į laisvą apyvartą nereikalaudamas pateikti papildomą garantiją/užstatą, tačiau turi informuoti posto ir (arba) pamainos viršininką, kuris raštu informuoja muitinę apie savo abejonių priežastis, siūlydami šios įmonės deklaruotą prekių muitinę vertę patikrinti po muitinio įforminimo.
29. Muitinio įforminimo metu nustatęs importuojamų prekių muitinės vertės mažimo/didinimo apgaulės būdu požymius, pareigūnas operatyvinėmis priemonėmis informuoja Muitinės kriminalinę tarnybą ir (arba) teritorinės muitinės Pažeidimų prevencijos skyrių.
V. Prekių muitinės vertės tikrinimas po muitinio įforminimo
31. Teritorinių muitinių Tarifų ir muitinio įvertinimo kontrolės skyrių pareigūnai tikrina prekių muitinę vertę po muitinio įforminimo pagal informaciją, gautą iš posto, apie papildomos garantijos įforminimą arba vykdydami Taisyklių 28, 30 punktų nuostatas ir pasirinktinai atlikdami prekių deklaruotos muitinės vertės analizę pagal rizikos požymius arba iš kitų šaltinių gavę informaciją apie galimus teisės aktų, reglamentuojančių prekių muitinį įvertinimą, pažeidimus.
32. Tarifų ir muitinio įvertinimo kontrolės skyriaus pareigūnai analizuoja deklaruotą prekių kainą, palygindami ją su tapačių arba panašių prekių kainomis pagal PREMI DB, tikrina ir analizuoja visus muitinio įforminimo metu ir vėliau pateiktus prekių muitinei vertei pagrįsti dokumentus. Tikrinimus organizuoja pagal pridedamas schemas (4 schemos).
33. Jeigu deklaruotos prekių kainos realumo tikrinimo rezultatai ir pateikti dokumentai rodo, kad importuotojas galėjo nedeklaruoti visų mokėjimų pardavėjo arba trečiųjų asmenų naudai, transportavimo, draudimo, perkrovimo bei kitų išlaidų, numatytų Bendrijos muitinės kodekso 32 straipsnyje, arba yra pagrindo manyti, jog prekių muitinė vertė apgaulės būdu sumažinta/padidinta, pareigūnai tikrina:
33.1. ar šio importuotojo prekių muitinė vertė buvo tikrinta anksčiau. Jeigu atlikus tikrinimą buvo priimtas sprendimas, tikrina, ar tuo metu buvo žinoma visa informacija, ar visi faktai ir sandorio vertės taikymo sąlygos buvo patikrinti;
33.2. to paties importuotojo importuotų prekių muitinę vertę ir visus turimus dokumentus bei kitą informaciją apie visus pasirinkto laikotarpio importo atvejus (bet ne trumpesnio kaip 6 mėnesiai). Jeigu muitinės procedūros vykdomos rečiau nei du kartus per mėnesį, minimalus tikrinimo laikotarpis yra vieneri metai.
34. Pareigūnai, patikrinę turimus dokumentus ir kitą informaciją sprendžia, ar:
34.2. paprašyti importuotojo pateikti muitinei buhalterinės apskaitos ir kitus Taisyklių 13 punkte nustatytus dokumentus, taip pat raštu pateikti išsamesnius paaiškinimus į papildomus klausimus, pateikiant Muitinės departamento nustatytos formos klausimyną (pagrįsti prekių gabenimo maršrutus, kainų sudarymo būdus ir t. t.), susijusius su prekių muitinės vertės nustatymu. Klausimyną pateikti importuotojui būtina tais atvejais, kai vertės deklaracija nepildoma;
34.3. sutikrinti sąskaitų-faktūrų, pateiktų muitinio įforminimo metų, kopijas su originalais. Toks tikrinimo būdas gali būti taikomas esant pagrįstų abejonių dėl šių dokumentų autentiškumo ir derinamas teritorinės muitinės nustatyta tvarka su struktūrinio padalinio viršininku (viršininko pavaduotoju). Gavus šį pritarimą, importuotojas įpareigojamas pristatyti šiuos dokumentus į muitinę (kitais atvejais vadovaujamasi Mokestinių tyrimų tvarka);
34.4. tikslinga tikrinti importuotojo ūkinę komercinę veiklą, jos apskaitą, finansinę atskaitomybę, susijusiąs su muitų teisės aktų taikymu. Svarstant šį klausimą atsižvelgiama į įmonės veiklos rūšis ir prekybos šalies vidaus rinkoje organizavimo būdus. Pareigūnai, priėmę šį sprendimą ir suderinę jį su skyriaus viršininku (pavaduotoju), perduoda informaciją atitinkamam teritorinės muitinės struktūriniam padaliniui;
34.5. jeigu išanalizavus dokumentus nustatoma, kad prekės gali būti honorarų ir licencinių mokesčių (įskaitant mokesčius už prekių ir paslaugų ženklų arba pramoninio dizaino liudijimus) objektu, sprendžiama, ar tikslinga medžiagą tolesniam tyrimui perduoti atitinkamam teritorinės muitinės struktūriniam padaliniui dėl asmens (importuotojo) ūkinės komercinės veiklos, jos apskaitos, finansinės atskaitomybės, susijusios su muitų teisės aktų taikymu, tikrinimo. Šį tikslingumą apsprendžia tai, ar importuotojas pakankamai geranoriškai bendradarbiauja su muitine ir pats teikia visą informaciją. Atliekant šį tikrinimą muitinei turi būti pateiktos ir tikrinimo metu išnagrinėtos visos importuotojo turimos sutartys (su prekių pardavėju arba trečiaisiais asmenimis), susijusios su prekių ir paslaugų ženklais, honorarais, pramoninio dizaino liudijimais ir t. t.
35. Jeigu nustatoma, kad buvo deklaruota ne visa sumokėta ar mokėtina už prekes pinigų suma arba buvo nedeklaruota dalis pirkėjo išlaidų, numatytų Bendrijos muitinės kodekso 32 straipsnyje, privalomai tikrinami visi šio pirkėjo importo atvejai per teisės aktų, reglamentuojančių mokesčių mokėjimą muitinėje, nustatytą importo mokesčių išieškojimo laikotarpį.
36. Atlikus dokumentinį tikrinimą, teritorinės muitinės viršininkas arba jo pavaduotojas priima atitinkamą sprendimą:
36.1. prekių muitinę vertę nustatyti vadovaujantis Bendrijos muitinės kodekso 29 straipsnio nuostatomis;
36.2. taikyti sandorio vertės metodą jį papildžius išlaidomis, numatytomis Bendrijos muitinės kodekso 32 straipsnyje arba atėmus išlaidas, numatytas Bendrijos muitinės kodekso 33 straipsnyje;
36.3. prekių muitinę vertę nustatyti vadovaujantis Bendrijos Muitinės kodekso 30 arba 31 straipsnių nuostatomis;
37. Jeigu dokumentinio tikrinimo metu nustatoma, kad yra prekių muitinės vertės mažinimo arba didinimo apgaulės būdu požymių (t. y. aplinkybės, nurodytos LR mokesčių administravimo įstatymo 138 ir 139 straipsniuose), pradedamas mokestinis tyrimas vadovaujantis LR mokesčių administravimo ir kitais Lietuvos Respublikos įstatymai.
38. Informacija apie įmonę, mažinančią/didinančią prekių muitinę vertę apgaulės būdu, teisės aktų nustatyta tvarka perduodama Valstybinei mokesčių inspekcijai ir (arba) Muitinės kriminalinei tarnybai ir teritorinės muitinės Pažeidimų prevencijos skyriui.
39. Jeigu importuotojas per 10 darbo dienų (šis terminas Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka gali būti pratęstas) nepateikia muitinės reikalaujamos papildomos informacijos arba savo atsakyme pateikia nepakankamai konkrečius paaiškinimus ir pagrindimus, ir jeigu muitinei ir toliau išlieka pagrįstų abejonių dėl deklaruojamos muitinės vertės teisingumo ar tikslumo (pvz., prekių kaina yra nereali, importuojamas didelis prekių kiekis nurodant prekių pardavimo kaina mažesne už jų gamybos, transportavimo kaštus, nustatyti kiti deklaruotos muitinės vertės apgaulės būdu mažinimo/didinimo požymiai), muitinė raštu informuoja importuotoją (jeigu buvo jo prašymas, apie išlikusių abejonių priežastis) ir po 5 darbo dienų priima galutinį sprendimą taikyti muitinio įvertinimo metodus vadovaujantis Bendrijos muitinės kodekso 29 arba 30 straipsnių nuostatomis (Muitinio įvertinimo komiteto Nutarimas dėl atvejų, kai muitinės tarnybos turi pagrindo abejoti deklaruojamos vertės teisingumu ar tikslumu (Žin., 2001, Nr. 46-1620).
40. Teritorinės muitinės sprendimai rengiami ir vykdomi teisės aktų nustatyta tvarka. Lietuvos muitinėje įdiegus integruotos Muitinės informacinės sistemos dalį – Mokesčių apskaitos ir kontrolės informacinę sistemą (MAKIS) – sprendimų dėl prekių muitinės vertės nustatymo ir mokesčių perskaičiavimo registravimas (įtraukimas į apskaitą) bus vykdomas vadovaujantis MAKIS reglamentuojančiais teisės aktais.
41. Jeigu tikrinimo metu nustatomos muitinės deklaracijose ar prekių muitinės vertės deklaracijose (kituose muitinės dokumentuose) muitinės tarpininko atstovo padarytos klaidos, pareigūnas turi apie tai parengti pranešimus Muitinės departamento nustatyta tvarka.
42. Jeigu tikrinimo metu nustatomi rizikos muitinėje veiksniai (požymiai), pareigūnas Muitinės departamento nustatyta tvarka užpildo ir perduoda Pranešimą apie pastebėtus rizikos veiksnius.
VI. Duomenų iš PREMI DB atranka
44. Priėmus sprendimą taikyti kitus muitinio įvertinimo metodus, išskyrus sandorio, muitinės pareigūnas:
44.1. atlieka duomenų, sukauptų PREMI DB, apie tapačių arba panašių prekių sandorius analizę ir atrenka tuos sandorius, kurie atitinka tapačių arba panašių prekių reikalavimus, t. y. pagamintos toje pačioje valstybėje, tos pačios arba panašios klasės, rūšies, tapačių arba panašių fizinių charakteristikų: dydžio, galingumo, modelio; tapačios arba panašios paskirties;
45. Neradus sandorio, sudaryto dėl maždaug tokio paties priekių kiekio, atrenkamas artimiausias pagal kiekį ir sprendžiama, ar yra galimybė atlikti patikslinimą.
46. Neradus sandorio, sudaryto dėl prekių pagamintų toje pačioje valstybėje, pasirenkamas prekių eksporto šalies arba iš kitos artimiausios valstybės ar regioninės rinkos, o neradus einamojo mėnesio duomenų rinkinyje panašių charakteristikų prekių, peržiūrimi praėjusių mėnesių duomenų rinkinių įrašai ir atliekama tokia pati atranka.
47. Jeigu randami keli duomenų apie tapačių arba panašių prekių sandorio vertes įrašai, atitinkantys vieno iš muitinio įvertinimo metodų taikymui keliamus reikalavimus, taikoma mažiausioji iš šių verčių.
48. Atliekant duomenų bazėje sukauptų įrašų analizę ir atranką, nesiremiama tais įrašais, kuriuose prekės buvo nepakankamai aprašytos ir dėl šios priežasties negalima jų vienareikšmiškai identifikuoti arba prekės akivaizdžiai neteisingai suklasifikuotos.
49. Kadangi muitinio įforminimo metu paprastai nėra objektyvių duomenų, kuriais remiantis galima būtų atlikti patikslinimus dėl kiekio skirtumo, skirtingo apyvartos lygio, kitų išlaidų, sąlygotų skirtingu gabenimo atstumu, transporto priemonių rūšies, todėl prekių muitinė vertė nustatoma vadovaujantis Bendrijos muitinės kodekso 31 straipsnio nuostatomis („6“ metodas).
50. Jeigu šių duomenų atrinkimas vyksta prekių muitinio įforminimo metu, muitinės pareigūnas BD IM rinkinio 6-ojo egzemplioriaus antrojoje pusėje iš PREMI DB įrašo duomenų rinkinio pavadinimą, muitinės deklaracijos, kurios duomenys buvo taikyti muitiniam įvertinimui, numerį ir datą (pvz., „MVR0302“ 3VRXXXXXXXX, 2003 01 05), šį išrašą tvirtina parašu ir asmens spaudu.
Taikant importuojamų automobilių muitiniam įvertinimui Automobilių žinyną (katalogą), prie muitinės deklaracijos 6-ojo egzemplioriaus pridedama Automobilių žinyno (katalogo) vieno puslapio kopija, kurioje muitinės pareigūnas pabraukia taikytą įrašą arba muitinės deklaracijos 6-ojo egzemplioriaus antrojoje pusėje J langelyje įrašo Automobilių žinyno puslapį ir šį įrašą tvirtina parašu ir asmens spaudu.
51. Jeigu šie duomenys atrenkami atliekant tyrimus po prekių muitinio įforminimo, muitiniam įvertinimui atrinkti iš PREMI DB duomenys apie sandorį sutikrinami su jį patvirtinančiais komerciniais dokumentais (sąskaita-faktūra) įvertinant, ar šie duomenys atitinka pasirinkto muitinio įvertinimo metodo taikymo reikalavimus.
Spausdinamas visų atrinktų įrašų apie sandorius pagal Taisyklių 44 punkto reikalavimus kompiuterinis išrašas (pvz., 3–5 sandoriai) ir pabraukiamas tas, kuris buvo taikytas. Išrašas tvirtinamas pareigūno parašu ir pridedamas prie teritorinės muitinės sprendimo dėl prekių muitinės vertės nustatymo muitinės egzemplioriaus.
VII. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
53. Muitinės departamento Muitinio įvertinimo skyrius teikia metodinę pagalbą teritorinėms muitinėms dėl šių Taisyklių taikymo.