LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS TARNAUTOJAMS NESUMOKĖTOS DARBO UŽMOKESČIO DALIES GRĄŽINIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIP-3851
2012 m. vasario 15 d. Nr. 192
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto (Žin., 1994, Nr. 15-249; 1999, Nr. 5-97; 2000, Nr. 86-2617; 2004, Nr. 165-6025) 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2011 m. gruodžio 21 d. sprendimo Nr. SV-S-1424 4 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Nepritarti Lietuvos Respublikos valstybės tarnautojams nesumokėtos darbo užmokesčio dalies grąžinimo įstatymo projektui Nr. XIP-3851 (toliau – Įstatymo projektas) dėl šių priežasčių:
1. Įstatymo projekte siūloma grąžinti valstybės tarnautojams nesumokėtą darbo užmokesčio dalį už laikotarpį nuo 2002 m. gegužės 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 dienos. Vien tik statutiniams valstybės tarnautojams nesumokėtai darbo užmokesčio daliai už 3 metus (2007–2009 metai) sumokėti prireiks 14 848 tūkst. litų. Įstatymo projekte siūloma grąžinti nesumokėtą darbo užmokesčio dalį daugiau kaip už 7 metus, todėl lėšų tam prireiktų dar daugiau, padidėtų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto deficitas, taigi ir valstybės skola. Pagal Lietuvos Respublikos Seimo priimtus teisės aktus nuo 2013 metų numatoma į 2008 metų lygį grąžinti valstybines pensijas ir atlyginimus, mokamus iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų, taigi viešosios išlaidos padidėtų daugiau kaip 1 mlrd. litų. Siekiant įgyvendinti priemones, kurios leistų stabilizuoti viešuosius finansus, mažinti Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto deficitą ir vidutiniu laikotarpiu pasiekti, kad valdžios sektoriaus deficitas atitiktų Mastrichto kriterijų, prisiimti naujų valstybės finansinių įsipareigojimų nėra finansinių galimybių.
2. Atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2009 m. gruodžio 11 d. nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies (2002 m. balandžio 23 d., 2007 m. birželio 7 d. redakcijos) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ (Žin., 2009, Nr. 148-6632), Lietuvos Respublikos Vyriausybė pritarė, kad nesumokėta darbo užmokesčio dalis vidaus tarnybos sistemos ir Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos sistemos pareigūnams būtų grąžinta vykdant įsiteisėjusius teismų sprendimus (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. gegužės 3 d. pasitarimo protokolo Nr. 32, 1 klausimas). Įsiteisėjusiems teismų sprendimams vykdyti statutinėms valstybės institucijoms iš 2011 metų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto papildomai skirta 5 939 tūkst. litų, o 2012 metais šios pagal tikslinę paskirtį numatytos lėšos dėl 4 procentais sumažintų biudžeto lėšų sudaro 5 701 tūkst. litų. Pagal statutinių valstybės institucijų pateiktas ataskaitas 2011 metais įsiteisėjusiems teismų sprendimams vykdyti panaudota 2 334,7 tūkst. litų.
3. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai laikosi pozicijos, kad ginčai bylose dėl valstybės tarnautojams nesumokėto darbo užmokesčio (jo dalies) priteisimo yra tarnybiniai ir spręstini taikant tarnybos teisinius santykius, o ne žalos atlyginimą (civilinę atsakomybę) reglamentuojančias teisės normas (pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 7 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1735/2010). Priimdamas sprendimą tokiose bylose, teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios bylai esminę reikšmę turinčios aplinkybės nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas konkrečioje byloje ir taip toliau. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs (pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. sausio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-790/2009; 2009 m. rugpjūčio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-859/2009), kad laikotarpis, už kurį nesumokėtos sumos priteistinos, turi būti nustatomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso (Žin., 2002, Nr. 64-2569) 298 straipsniu, pagal kurį darbuotojui priklausančios darbo užmokesčio ar kitos su darbo santykiais susijusios sumos priteisiamos ne daugiau kaip už 3 metus. Atsižvelgiant į tai, valstybės tarnautojams nesumokėtos darbo užmokesčio dalies dydis turėtų būti nustatomas ne įstatyme, bet nagrinėjant konkrečias administracines bylas teismuose, kaip tai daroma dabar, o grąžintinos sumos priteisiamos iš atitinkamoms valstybės institucijoms Lietuvos Respublikos valstybės biudžete patvirtintų asignavimų. Taip būtų užtikrintas mokėtinų sumų tikslumas ir pagrįstumas.