PRIEŠGAISRINĖS APSAUGOS IR GELBĖJIMO DEPARTAMENTO
PRIE VIDAUS REIKALŲ MINISTERIJOS DIREKTORIAUS
ĮSAKYMAS
DĖL LAIKINOJO PRIEŠGAISRINIŲ GELBĖJIMO PAJĖGŲ PASIRENGIMO GESINTI IR VEIKSMŲ GESINANT GAISRUS TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO
2010 m. kovo 31 d. Nr. 1-101
Vilnius
Siekdamas užtikrinti tinkamus priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų veiksmus gesinant gaisrus, gelbėjant žmones ir turtą:
1. Tvirtinu Laikinąjį priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų pasirengimo gesinti ir veiksmų gesinant gaisrus tvarkos aprašą (pridedama).
2. Pripažįstu netekusiu galios Priešgaisrinės apsaugos departamento direktoriaus 1996 m. birželio 5 d. įsakymą Nr. 96 „Dėl metodinių nurodymų įsigaliojimo“.
3. Pavedu Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus pavaduotojui vidaus tarnybos pulkininkui leitenantui Vygandui Kurkuliui kontroliuoti šio įsakymo vykdymą.
Patvirtinta
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo
departamento prie Vidaus reikalų
ministerijos direktoriaus
2010 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. 1-101
LaIKINASIS Priešgaisrinių gelbėjimo PAJĖGŲ PASIRENGIMO GESINTI IR VEIKSMŲ GESINANT GAISRUS TVARKOS APRAŠAS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Laikinasis priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų pasirengimo gesinti ir veiksmų gesinant gaisrus tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) nustato priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų pareigūnų ir darbuotojų (toliau – darbuotojas) funkcijas rengiantis gesinti gaisrus ir veiksmus gaisro gesinimo metu.
2. Priešgaisrinės gelbėjimo pajėgos pasirengdamos gesinti ir gesindamos gaisrus privalo vadovautis šiuo Aprašu, Lietuvos Respublikos priešgaisrinės saugos įstatymu (Žin., 2002, Nr. 123-5518), Gaisrų gesinimo organizavimo nuostatais, patvirtintais Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2003 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. 111 (Žin., 2003, Nr. 63-2872), Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos parengties organizavimo nuostatais, patvirtintais Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2006 m. sausio 16 d. įsakymu Nr. 1-25 (Žin., 2006, Nr. 13-470), ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų darbą ir veiksmus likviduojant gaisrus.
II. Sąvokos
4. Apraše vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatyme (Žin., 2009, Nr. 159-7207), Lietuvos Respublikos priešgaisrinės saugos įstatyme (Žin., 2002, Nr. 123-5518), Gaisrų gesinimo organizavimo nuostatuose, patvirtintuose Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2003 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. 111 (Žin., 2003, Nr. 63-2872), vartojamas sąvokas.
III. PAGRINDINIAI PRIEŠGAISRINIŲ GELBĖJIMO PAJĖGŲ veiksmai rengiANTIS gesinti gaisrus
6. Pagrindiniai priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų (toliau – PGP) veiksmai rengiantis gesinti gaisrus yra:
7. PGP pradedamos telkti, kai valdymo punktas (toliau – VP) ar Bendrasis pagalbos centras (toliau – BPC) gauna pranešimą.
8. Visais atvejais VP ar BPC pareigūnas ar darbuotojas, gavęs pranešimą, privalo atsiliepęs pasakyti įstaigos pavadinimą. Atsakymas gali būti trumpinamas, jei yra daug skambučių ir norima kuo greičiau priimti pranešimą.
9. VP ar BPC pareigūnas ar darbuotojas, priimdamas iš skambinančio asmens informaciją apie gaisrą, privalo išsiaiškinti ir užfiksuoti:
9.6. skambinančio asmens duomenis (vardą, pavardę, telefono numerį, buvimo vietą, PGP pasitikimo galimybę);
10. VP ar BPC pareigūnas ar darbuotojas, surinkęs iš skambinančio asmens informaciją pagal 9.1–9.4 punktus, PGP išsiunčia nedelsdamas.
11. Papildomų pranešimų apdorojimo metu VP ar BPC pareigūnas ar darbuotojas privalo:
11.1. patikslinti įvykio vietą, ar yra grėsmė žmonėms, turtui ir aplinkai, artimiausių vandens šaltinių išdėstymą;
11.2. surinkti informaciją apie gaisro pobūdį, objekto, kuriame kilo gaisras, ypatybes, kitą informaciją, kuri gali būti panaudota likviduojant gaisrą;
11.3. siųsti į gaisravietę papildomas PGP ir kitas pajėgas, jeigu jų poreikis išaiškėja po pakartotinio pranešimų apdorojimo;
12. VP ar BPC pareigūnas ar darbuotojas privalo:
12.1. palaikyti nuolatinį ryšį su gaisrą likviduojančiomis ir į gaisravietę vykstančiomis PGP, rinkti visą informaciją apie situaciją gaisravietėje;
12.2. esant ryšio sutrikimams, imtis visų įmanomų priemonių trukdžiams pašalinti ir ryšio palaikymo tvarkai nustatyti, naudoti kitas ryšio palaikymo priemones;
12.3. tiksliai priimti ir laikydamasis nustatytos tvarkos fiksuoti VP žurnale ar BPC duomenų bazėje visus pranešimus apie situacijos kaitą gaisravietėje;
12.4. esant būtinybei apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos (toliau – PGV) viršininko nustatyta tvarka laikinai perdislokuoti apskrities PGV operacijų rajono PGP;
13. Pagrindinis PGP uždavinys vykstant į gaisravietę – atvykti per kuo trumpesnį laiką, todėl PGP privalo:
14. Visi tuo pačiu metu iš vienos komandos vykstantys gaisriniai gelbėjimo automobiliai turi vykti vienu maršrutu, kolona. Vykstant kolona (du ir daugiau gaisrinių gelbėjimo automobilių) ir sustojus pirmajam automobiliui, privalo sustoti visi iš paskos važiuojantys automobiliai. Toliau važiuoti galima tiktai gavus pamainos vado nurodymą. Jei pirmasis automobilis sugenda ar įvyksta eismo įvykis, pamainos vadas persodina skyriaus darbuotojus, išskyrus ugniagesį gelbėtoją, vairuojantį automobilį, į kitus automobilius, persėda pats ir vyksta į iškvietimo vietą. Leidžiama nevykti kolona, kai gali kilti problemų dėl automobilių techninių duomenų.
15. Jeigu sustoja bet kuris paskui pirmąjį automobilį vykstantis automobilis, visi kiti automobiliai važiuoja toliau nesustodami. Apie visus automobilių gedimus vykstant į gaisravietę sugedusio automobilio ugniagesys gelbėtojas, vykdantis vairuotojo pareigas, praneša VP ar BPC ir pamainos vadui.
16. Pamainos vadas arba jį pavaduojantis pareigūnas vyksta pirmuoju automobiliu. Vykti iš vieno apskrities PGV struktūrinio padalinio skirtingais maršrutais galima tiktai gavus VP ar BPC pareigūno ar darbuotojo, pamainos vado nurodymą arba kai yra iš anksto parengta išvykimo į atskirus objektus tvarka.
17. Grįžti į dislokacijos vietą nenuvykus iki iškvietimo vietos galima tik gavus VP ar BPC pareigūno ar darbuotojo nurodymą (gavus pranešimą, kad gaisras yra likviduotas arba jo nėra, viena gaisrinė automobilinė cisterna turi nuvykti į iškvietimo vietą).
18. Jeigu vykstant į gaisravietę pastebimas kitas gaisras arba įvykis, pamainos vadas, įvertinęs gaisro arba įvykio pobūdį, privalo dalį vykstančių PGP skirti pastebėtam gaisrui gesinti arba įvykiui likviduoti ir skubiai apie tai pranešti VP ar BPC pareigūnui ar darbuotojui, taip pat nurodyti tikslų šios gaisravietės arba įvykio adresą ir išorinius požymius.
19. Atvykęs į gaisravietę, pamainos vadas privalo įvertinti esamą situaciją ir nedelsdamas pranešti VP ar BPC pareigūnui ar darbuotojui:
19.1. apie atvykimą, patvirtinti arba atšaukti pajėgų išsiuntimo numerį (toliau – PIN), arba skelbti aukštesnį PIN, pagal išorinius gaisro požymius pranešti, kas dega (gyvenamasis namas, administracinis pastatas, sandėlis ir pan.) ir preliminarius objekto matmenis (ilgis, plotis, aukštis);
20. Pamainos vadas, vykdamas į gaisravietę, pagal gautą papildomą informaciją gali skelbti aukštesnį PIN.
21. Papildomos PGP, išsiųstos į gaisravietę, privažiuodamos prie jos privalo radijo ryšiu susisiekti su GGV (jei nėra galimybės, su VP arba BPC) ir patikslinti atvykimo maršrutą bei preliminarią užduotį. Atvykusios PGP privalo gauti GGV ar jo įgalioto darbuotojo nurodymus. Jeigu gaisravietėje niekas nepasitinka, atvykusių PGP vadovas privalo pranešti apie atvykimą VP ar BPC ir prisistatyti GGV ar jo įgaliotam darbuotojui.
IV. PAGRINDINIAI PRIEŠGAISRINIŲ GELBĖJIMO PAJĖGŲ veiksmai gaisro gesinimo metu
22. Gaisro įvertinimas yra svarbus GGV uždavinys, kurio tikslas – prognozuoti gaisro vystymąsi, nustatyti pavojaus lygį žmonėms ir gesinantiems gaisrą darbuotojams, numatyti PGP ir kitas pajėgas ir priemones gaisrui gesinti, tai pat gaisro likvidavimo eigą.
23. Gaisro žvalgyba (toliau – žvalgyba) atliekama visą laiką operatyviai vertinant situaciją, renkant duomenis ir stebint situaciją nuo pranešimo apie gaisrą gavimo iki baigiamųjų darbų. Žvalgybos metu įvertinama susidariusi padėtis, jos pokyčiai, nustatoma svarbiausia gaisro gesinimo veiksmų kryptis, kuria bus vykdomi pirmieji neatidėliotini veiksmai žmonėms bei turtui gelbėti ir gaisrui gesinti, optimizuojamas žmonių ir turto gelbėjimas, telkiamos papildomos PGP ir kitos pajėgos ir priemonės.
25. Žvalgybą atlieka GGV paskirti pareigūnai arba pareigūnai, vadovaujantys atitinkame darbų bare (toliau – DBV) sutelktoms priešgaisrinėms gelbėjimo ir kitoms pajėgoms. Pirmiausia privaloma įvertinti bendrą gaisro situaciją ir sudėtingiausias gaisro vietas. Atsižvelgiant į situaciją, žvalgyba gali būti atliekama vienu metu keliomis kryptimis.
26. Organizuodamas žvalgybą, GGV privalo:
26.1. nustatyti žvalgybos grupių skaičių ir sudėtį, paskirti jų vadovus ir skirti jiems užduotis. Žvalgybos grupių skaičius nustatomas atsižvelgiant į tai, kiek vietų tuo pačiu metu reikia išžvalgyti;
26.3. turėdamas informacijos, kad gaisravietėje gali būti žmonių, kuriems reikalinga pagalba, padidinti žvalgybos grupių ir narių vienoje grupėje skaičių;
27. Žvalgybos metu privaloma nustatyti:
27.4. ar yra sprogimo, apsinuodijimo, griuvimo, elektros įtampos pavojus, lengvai užsiliepsnojančių medžiagų;
27.6. materialinių vertybių gelbėjimo būtinumą, jų apsaugos nuo ugnies, vandens ir dūmų būdus, vertybių gelbėjimo kelius ir būdus;
28. Atliekantys žvalgybą darbuotojai privalo:
28.1. turėti asmeninės apsaugos, gelbėjimo, ryšio, apšvietimo, gesinimo priemones, įsilaužimo bei konstrukcijų ardymo įrangą;
28.4. imtis priemonių ugnies bei dūmų plitimui apriboti, radę ugnies židinius, imtis priemonių jiems gesinti;
29. Gaisrų gesinimą, žmonių ir turto gelbėjimą, kai yra pavojus sveikatai ir gyvybei, vykdo valstybinė priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba, o savivaldybių priešgaisrinės tarnybos gesina gaisrus ir atlieka pirminius žmonių bei turto gelbėjimo darbus.
31. Žmonių, jeigu jie yra gaisravietėje, gelbėjimo darbai gaisro gesinimo metu organizuojami, kai:
31.1. žmones gali paveikti ugnis, aukšta temperatūra, yra sprogimo arba konstrukcijų griūties pavojus, patalpos uždūmytos, pripildytos nuodingų dujų ir pan.;
32. Pagrindiniai žmonių evakavimo būdai gaisro gesinimo metu yra šie:
32.2. asmenų išvedimas prižiūrint ugniagesiams gelbėtojams, kai šių asmenų būsena ar amžius kelia abejonių dėl jų savarankiško išėjimo į saugią vietą;
33. Gaisro gesinimo metu žmonėms gelbėti turi būti naudojami keliai, keliantys mažiausiai pavojaus žmogaus gyvybei ir sveikatai (pagrindiniai įėjimai ir išėjimai, evakuaciniai ir atsarginiai išėjimai, langai ir balkonai, perdengimų bei sienų angos), didžiausią saugumą atitinkamu metu garantuojančios techninės ir kitos priemonės.
34. Žmonėms evakuoti gaisro gesinimo metu gali būti naudojamos šios specialiosios techninės priemonės: automobilinės kopėčios ir automobiliniai alkūniniai keltuvai, stacionariosios ir nešiojamosios kopėčios, gelbėjimo virvės, gaisrinės žarnos ir individualieji įrengimai, kvėpavimo organų apsaugos priemonės, gaisrinė gelbėjimo įranga, specialiai tam pritaikyti sraigtasparniai. Išskirtiniais atvejais, laikantis saugumui keliamų reikalavimų, gali būti naudojamos pripučiamos ar amortizuojančios priemonės.
35. Pirmiausia gelbėjami (evakuojami) žmonės, kuriems gaisro gesinimo metu gresia didžiausias pavojus. Jei pavojaus dydžio negalima nustatyti, gelbėjama (evakuojama) tokia seka: vaikai, moterys, senyvi žmonės, neįgalieji ir kiti žmonės.
36. Gelbėjimo darbai vyksta kartu su PGP ir priemonių išsidėstymu, kai tiekiami pirmi švirkštai į žmonių paieškos bei gelbėjimo zonas. Jeigu PGP resursų neužtenka, užtikrinant saugumą pirmiausia gelbėjami žmonės.
37. Vykdant žmonių gelbėjimo darbus privalu koordinuoti veiksmus, kad būtų išvengta žmonių panikos, suteikti medicinos pagalbą nukentėjusiesiems, kol atvyks greitoji medicinos pagalba, panaudoti įstaigos personalą ir užtikrinti jo saugumą, kai vykdomas masinis žmonių išvedimas ar gelbėjimas.
38. Žmonių paieška nutraukiama, kai visos galimos žmonių buvimo vietos yra kruopščiai patikrintos, apžiūrėtos ir kai nustatoma, kad žmonių, kuriems reikalinga pagalba, gaisravietėje nėra arba nėra jokios galimybės, kad jie išliko gyvi. Taip pat žmonių paieška nutraukiama, jei ji kelia pavojų darbuotojų gyvybei. Sprendimą dėl žmonių paieškos nutraukimo priima GGV.
39. Turto gelbėjimas atliekamas GGV nurodymu. Pagrindiniai turto gelbėjimo būdai:
39.1. apsauga, kai turtas apdengiamas vandeniui nelaidžiomis medžiagomis, siekiant apsaugoti jį nuo pavojingo poveikio gesinant švirkštais;
40. PGP ir priemonių išsidėstymas apima PGP ir priemonių paskirstymą ir pasirengimą vykdyti paskirtą užduotį ir atliekamas GGV nurodymu, įvertinus gaisro sudėtingumą, jo išplitimo ribas ir žvalgybos duomenis. PGP ir priemonių išsidėstymas gali būti parengiamasis, dalinis ir galutinis. Pamainos darbuotojų skirstymas pagal pareigas ir jų veiksmai gaisro gesinimo metu nurodyti 1 priede.
41. PGP ir priemonės išdėstomos taip, kad netrukdytų žmonių gelbėjimo ir evakavimo darbams (PGP ir priemonių išsidėstymo schema pateikiama 2 priede).
42. Parengiamasis išsidėstymas atliekamas GGV nurodymu, atvykus į gaisravietę, kartu su žvalgybos darbais, kai neaiškūs arba nematomi gaisro požymiai, nežinoma židinio vieta (3 priedas). Parengiamojo išsidėstymo metu:
42.1. gaisrinė automobilinė cisterna pastatoma šalia vandens šaltinio, įsiurbiamosios žarnos prijungiamos, siurblys pripildomas vandens;
43. Jeigu gaisrinė automobilinė cisterna nestatoma šalia vandens šaltinio:
43.1. šios gaisrinės automobilinės cisternos siurblys įjungiamas ir pripildomas vandens iš cisternos;
44. Dalinis išsidėstymas atliekamas GGV nurodymu, atvykus į gaisravietę, kai pagal išorinius gaisro požymius galima iš karto nustatyti magistralinių žarnų tiesimo kryptį (4 priedas). Dalinis išsidėstymas apima:
44.3. skirstytuvo, prie kurio sudedamos darbinės žarnos, švirkštai, kita reikiama gaisrinė gelbėjimo įranga, prijungimą;
45. Atsižvelgiant į situaciją gaisro metu, galutinis išsidėstymas galimas iš karto, atvykus į gaisravietę arba atlikus parengiamąjį ir (arba) dalinį išsidėstymą. Galutinis išsidėstymas atliekamas GGV nurodymu, kai yra aiškios švirkštų įvedimo vietos arba reikia užtikrinti žmonių gelbėjimą. Galutinį išsidėstymą sudaro:
46. Išsidėstymo metu ugniagesiai gelbėtojai, dirbantys su švirkštais, darbo vietas užima trumpiausiais ir saugiausiais keliais.
47. Gaisriniai automobiliai ir kitos priemonės išdėstomi taip, kad:
47.3. būtų užtikrintas gaisrinių žarnų (toliau – žarnos) linijų saugumas, kuo mažiau trukdytų eismui gatvėse bei keliuose;
48. Išsidėstant žarnos iki gaisro židinio tiesiamos trumpiausiu ir saugiausiu keliu, apsaugant jas nuo pažeidimų. Pagal galimybę žarnoms tiesti reikia stengtis nenaudoti pagrindinių žmonių evakavimo kelių. Žarnų linija turi būti nepertempta, kad būtų galima ją patraukti. Būtina sudaryti žarnų rezervą (kas 100 m – 1 žarna).
49. Apsaugant žarnas nuo pažeidimų būtina naudoti:
50. Gesinant gaisrą geležinkelyje žarnos tiesiamos po bėgiais, tarp pabėgių arba virš bėgiais važiuojančių transporto priemonių (panaudojant keltuvus arba automobilines kopėčias). Kai nėra nė vienos iš išvardytų galimybių, magistralinė žarnų linija tiesiama iki geležinkelio, įjungiamas skirstytuvas ir toliau tiesiama ta pati magistralinė žarnų linija. Prie šio skirstytuvo privalo budėti du ugniagesiai gelbėtojai, kad, pamatę atvykstantį traukinį, jie galėtų uždaryti tiekiamą vandenį, apie tai informuodami GGV, atjungti žarną ir, praleidę traukinį, vėl sujungtų žarnų sistemą ir tiektų vandenį į gaisravietę.
51. Vanduo į gaisravietę tiekiamas iš artimiausių vandens šaltinių. Jeigu šalia gaisravietės nėra vandens šaltinių arba esamo vandens kiekio nepakanka gaisrui gesinti, GGV arba užnugario vadas privalo užtikrinti vandens tiekimą ir organizuoti jo perpumpavimą ir (arba) atvežimą į gaisravietę.
52. Tiekiant vandenį perpumpavimo būdu, kai atstumas nuo gaisravietės iki vandens šaltinio ne didesnis negu 2000 m, GGV arba užnugario vadas nustato reikalingų gaisrinių automobilių skaičių, žarnų linijų tiesimo kelią (-ius) ir būdą (-us). Turintis galingesnį siurblį gaisrinis automobilis statomas šalia artimiausio vandens šaltinio. Rekomenduojama žarnas tiesti mechaniniu būdu – žarnų automobiliu.
53. Jeigu į gaisrą atvyksta dvi gaisrinės automobilinės cisternos ar daugiau, pirmoji saugiu atstumu statoma arčiau gaisravietės ir tiekia švirkštą svarbiausia gaisro gesinimo veiksmų kryptimi. Kitos gaisrinės automobilinės cisternos statomos šalia artimiausių vandens šaltinių, nuo jų nutiesiamos magistralinės linijos gaisro židinio link.
54. Į pirmąją gaisrinę automobilinę cisterną, esančią arčiau gaisravietės, vanduo tiekiamas magistraline linija nuo antrosios gaisrinės automobilinės cisternos, stovinčios prie vandens šaltinio.
55. Jeigu gaisras yra išplitęs ir gaisrui gesinti reikia tiekti A tipo arba lafetinius, arba daugiau negu tris B tipo švirkštus, gaisrinė automobilinė cisterna iš karto statoma prie vandens šaltinio. Gaisrą slopinant palaipsniui pradedami naudoti švirkštai, su kuriais lengviau manevruoti.
56. Organizuojant atvežamo vandens tiekimą būtina naudoti gaisrines automobilines cisternas, kurių vandens talpa didesnė nei 2000 l, vandens pervežimo automobilius, surenkamuosius baseinus (rezervuarus) ir kitas specialiąsias transporto priemones, turinčias talpyklas vandeniui vežti.
57. Perpumpuojant vandenį gaisrinę automobilinę cisterną, turinčią galingesnį siurblį, būtina statyti šalia artimiausio vandens šaltinio ir nuo jos žarnų liniją tiesti į gaisravietę, o kitą gaisrinę automobilinę cisterną statyti arčiau gaisravietės ir nuo jos žarnų linijas tiesti kartu į vandens šaltinį ir į gaisravietę.
58. Gesinant gaisrą, kai yra neigiama oro temperatūra, būtina:
58.1. žarnų sujungimo galvutes ir skirstytuvus, esant galimybei, apkasti sniegu ar kitaip apšiltinti;
58.2. keičiant žarnas arba ilginant jų liniją, nenustoti tiekti vandens, o sumažinti žarnų linijoje slėgį, žarnas pradėti atjungti nuo švirkšto ir šiam darbui skirti kuo daugiau darbuotojų;
58.4. vengti žarnų linijas tvirtinti ant gaisrinių kopėčių, o jei to išvengti neįmanoma, saugoti, kad kopėčios nebūtų aplietos vandeniu;
58.7. vienas skirstytuvo išėjimo antgalis turi būti truputį atsuktas, kad per jį nuolat tekėtų vanduo;
59. Ugnies plitimo sustabdymą, gaisro lokalizavimą ir likvidavimą nulemia:
59.1. degimo nutraukimo būdai:
59.1.1. šaldymo, kai degimo zonos ir joje reaguojančios medžiagos šaldomos įvairiomis medžiagomis iki tam tikros (blėsimo) temperatūros. Gesinant šaldymo būdu naudojamos žemos temperatūros ir didelės šiluminės talpos gesinamosios medžiagos, kurios sugeria daug šilumos ir mažina temperatūrą degimo zonoje;
59.1.2. izoliavimo, kai įvairiais būdais atskiriamos (izoliuojamos) sudedamosios degimo proceso dalys, be kurių jis negali tęstis. Gesinant izoliavimo principu dažniausia taikomi tokie būdai:
59.1.2.1. deguonies izoliavimas (oro putų sluoksniu, nedegiais arba drėgnais audiniais, smėliu ir pan.);
59.1.2.2. uždegimo šaltinio izoliavimas, kai degimo reakcija nutraukiama mechaniškai atitolinant liepsną nuo degimo zonos (didelės išeigos kompaktinėmis vandens čiurkšlėmis);
59.1.3. skiedimo, kai degiojo mišinio komponentai skiedžiami gesinamąja medžiaga iki koncentracijos, kuriai esant degimo reakcija nevyksta. Šis principas yra dvejopas ir susideda iš deguonies skiedimo (gesinant šiuo būdu deguonies koncentracija ore mažinama iki tokios, kurios nepakanka reakcijai palaikyti) ir degiojo dujų mišinio skiedimo;
59.7. gaisre dirbančių darbų barų tarpusavio bendradarbiavimas ir veiksmingas manevravimas švirkštais;
60. Svarbiausia gaisro gesinimo veiksmų kryptis yra ta, kur PGP įvedimas pradiniu momentu užtikrintų sėkmingą gaisro gesinimą.
61. GGV privalo vadovautis šiais svarbiausios gaisro gesinimo veiksmų krypties nustatymo principais:
61.1. jei pavojingi gaisro veiksniai kelia grėsmę žmonių (tarp jų ir gaisrą gesinančių darbuotojų) gyvybei bei sveikatai, PGP ir priemonės sutelkiamos jų gelbėjimui atlikti;
61.2. jei gresia sprogimas, PGP ir kitos pajėgos ir priemonės sutelkiamos ten, kur galima pašalinti šį pavojų;
61.3. jei ugnis, apėmusi dalį objekto, plinta ir toliau, PGP ir kitos pajėgos ir priemonės sutelkiamos ten, kur tolesnis ugnies plitimas gali padaryti didžiausių nuostolių;
61.4. jeigu dega atskirai stovintis pastatas ir ugnis neplinta į gretimus objektus, pagrindinės PGP ir priemonės sutelkiamos intensyviausiose gaisro vietose;
62. Tam tikru momentu svarbiausia gaisro gesinimo veiksmų kryptis yra viena, tačiau keičiantis aplinkybėms ji gali keistis.
63. Jeigu gaisras yra išplitęs ir jam užgesinti atvykusių PGP ir kitų pajėgų ir priemonių nepakanka, GGV privalo skelbti aukštesnį PIN ir nurodyti būtiną automobilių skaičių.
64. Gesinant gaisrus būtina:
64.1. stebėti statybinių konstrukcijų: santvarų, sijų, mazgų ir atramų būklę, o prireikus aušinti jas vandens čiurkšlėmis;
64.2. vadovautis bendradarbiavimo su pagalbos tarnybomis ir kitomis institucijomis sutartimis ir imtis priemonių, kad būtų atjungtas elektros energijos tiekimas, uždaryti dujotiekio čiaupai;
65. Didelė dūmų ir dujų koncentracija degančiose ir gretimose patalpose neturi sumažinti gaisro gesinimo tempo, todėl vienu metu būtina gesinti gaisrą ir šalinti dūmus bei dujas.
66. Pagrindiniai specialieji darbai yra:
67. Ryšio organizavimas užtikrina PGP valdymą bei tarpusavio veiksmų suderinimą gaisravietėje (5 ir 6 priedai).
68. Darbuotojai, perduodantys informaciją per radijo stotį, privalo:
68.4. žinoti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos šaukinius ir savo apskrities PGV bei rajonų, į kuriuos numatyta vykti, radijo ryšio darbo kanalus bei šaukinius;
69. Perduodant per radijo stotį informaciją draudžiama:
69.1. nepaisyti subordinacijos, perduoti informaciją nevalstybine kalba, įterpti asmeninio pobūdžio, nemandagius ar necenzūrinius žodžius, transliuoti muziką ar skleisti kitus pašalinius garsus, įsiterpti į pokalbį;
69.2. teikti informaciją bei duomenis ir reikalauti informacijos bei duomenų, kurie yra valstybinė, krašto apsaugos, komercinė ar tarnybinė paslaptis, taip pat duomenų, kurie gali pakenkti piliečių garbei, orumui bei saugumui, gali sutrukdyti išaiškinti nusikaltimus arba sudaryti sąlygas juos padaryti.
70. Kai yra nepakankamas matomumas, arba esant uždūmijimui, GGV nurodymu organizuojamas gaisravietės apšvietimas. Apšvietimui naudojama PGP apšvietimo įranga. Prireikus galima pasinaudoti įmonių, įstaigų ir organizacijų bei gyventojų apšvietimo įranga.
71. Konstrukcijų ardymas atliekamas, kai reikia gelbėti žmones, būtina užkirsti kelius degimui plisti, pašalinti dūmus ar dujas, statinių griūties pavojų, surasti nematomus degimo židinius, gelbėti turtą.
72. Statiniai ardomi ir pastatų konstrukcijos atidengiamos tiek, kiek reikia numatytiems darbams atlikti.
73. Atidengiant ir ardant pastato konstrukcijas, būtina imtis visų priemonių, kad nebūtų susilpnintos pagrindinės laikančiosios konstrukcijos, kad jos negriūtų ir nebūtų gadinamos šildymo bei dujotiekio magistralės, elektros tinklai ir įrenginiai.
74. Atliekant pastato konstrukcijų ardymo darbus aukštyje, GGV arba DBV privalo nustatyti metamų konstrukcijų vietą, kurią būtina aptverti ir apsaugoti, o tamsiu paros metu organizuoti jos apšvietimą.
75. Ardymo darbams gali būti pasitelkiama sunkioji technika pagal iš anksto sudarytas bendradarbiavimo sutartis.
76. Siekiant užtikrinti darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus, galima atjungti, užblokuoti, o prireikus ir išardyti įrengimus, mechanizmus, vėdinimo sistemas, dujotiekius, elektros įrenginius ir kitus didesnio pavojaus šaltinius gaisravietėje.
77. Galima apriboti, esant būtinumui, ir nutraukti eismą teritorijoje, esančioje šalia gaisravietės, ar aplinkinėse gatvėse.
78. Prireikus GGV gali nurodyti užnugario vadui organizuoti technikos priežiūros barą, kur būtų atliekami gaisrinės gelbėjimo technikos ir įrangos, valdymo ir ryšių priemonių, įvairių techninių įrenginių gedimų šalinimo gaisravietėje darbai, transporto priemonės papildomos degalais, alyva, tepalais ir kitomis eksploatacinėmis medžiagomis.
79. Baigiamuosius darbus sudaro:
79.1. laistymas, konstrukcijų ardymas ir perpylimo darbai, kurie atliekami likvidavus gaisrą, kad degimas neatsinaujintų;
79.2. vandens išsiurbimas, kuris atliekamas, kai likvidavus gaisrą patalpose (apsemtose), būtina atlikti remonto darbus (elektros instaliacijos tvarkymas ir pan.), kurie užtikrintų žmonių saugumą;
80. PGP sugrįžimas į dislokacijos vietą organizuojamas GGV nurodymu, kai atliktas skyriaus patikrinimas, surinkta gaisrinė gelbėjimo technika bei įranga ir ji sudėta bei pritvirtinta gaisriniuose automobiliuose.
81. GGV pranešus VP ar BPC pareigūnui ar darbuotojui apie baigiamųjų darbų pabaigą, grįžtama į dislokacijos vietą greičiausiu keliu, palaikant radijo ryšį su VP ar BPC.
V. PRIEŠGAISRINIŲ GELBĖJIMO PAJĖGŲ VALDYMAS
83. PGP valdymą gaisro metu sudaro:
83.4. operatyvinės situacijos gaisravietėje pasikeitimų fiksavimas, būtinos informacijos registravimas;
84. GGV atsako už žmonių, turto gelbėjimą ir gaisro gesinimą, už PGP darbuotojų, taip pat kitų žmonių, dalyvaujančių gesinant gaisrą, saugumą.
85. Atsižvelgdamas į gaisro mastą, GGV turi inicijuoti Operatyvinio incidento likvidavimo štabo (toliau – Štabas) ir darbų barų sudarymą.
86. Štabas formuojamas vadovaujantis Operatyvinio incidento likvidavimo štabo suformavimo, jo funkcijų, organizacinės struktūros ir štabo įrangos tipiniu aprašu, patvirtintu Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2007 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. 1-283.
87. Štabo vietą GGV nustato pagal šiuos principus:
89. Darbų barai išdėstomi pagal atliekamų darbų vietą (gaisro perimetras, aukštai, laiptinės, priešgaisrinės pertvaros ir t. t.) arba pagal darbų pobūdį (žmonių gelbėjimas, gaisro gesinimas, statinių, turto apsauga, konstrukcijų ardymo ir laistymo darbai).
91. Apskaičiuodamas papildomų PGP ir priemonių kiekį, GGV turi numatyti:
91.2. reikalingą ugniagesių gelbėtojų skaičių žmonėms ir turtui gelbėti, gesinimo priemonėms tiekti, kai atidengiamos ir ardomos pastato konstrukcijos;
92. Nurodymai turi būti trumpi, tikslūs ir aiškūs. GGV perduoda juos asmeniškai, per Štabą arba naudodamasis ryšio priemonėmis.
93. DBV gaisro gesinimo metu atsako už pavestų užduočių įvykdymą, gaisrinės gelbėjimo technikos bei įrangos išsaugojimą paskirtame darbų bare. Jis yra pavaldus GGV.
95. DBV gaisro gesinimo metu privalo:
95.1. nenutrūkstamai vykdyti gaisravietės žvalgybą ir apie jos rezultatus pranešti GGV arba Štabo vadui;
95.4. užtikrinti žmonių bei turto gelbėjimą ir GGV nurodytų užduočių įvykdymą paskirtame darbų bare;
95.5. užtikrinti paskirtame ir gretimuose darbų baruose dirbančių ugniagesių gelbėtojų tarpusavio sąveiką;
95.6. pasikeitus situacijai, užtikrinti PGP ir priemonių manevravimą ir greitą pergrupavimą paskirtame darbų bare;
95.7. siekdamas greičiau užgesinti gaisrą paskirtame darbų bare, savarankiškai priimti sprendimą dėl PGP ir priemonių panaudojimo ir apie tai pranešti Štabo vadui;
VI. DARBUOTOJŲ FUNKCIJOS gaisro gesinimo metu
96. GGV gaisro gesinimo metu privalo:
96.2. išžvalgyti gaisrą ir įvertinti susidariusią padėtį, nedelsdamas organizuoti žmonių gelbėjimo darbus ir jiems vadovauti, naudoti turimas PGP ir priemones;
96.3. nustatyti svarbiausią gaisro gesinimo veiksmų kryptį ir gaisrui gesinti reikalingas PGP ir kitas pajėgas ir priemones;
96.5. nustatyti gaisro gesinimo ir turto gelbėjimo darbų tvarką, būdus, eiliškumą, priemones bei darbų mastą;
96.8. perduoti VP ar BPC informaciją apie padėtį gaisravietėje ir priimtus sprendimus. Patvirtinti, atšaukti arba paskelbti aukštesnį PIN, taip pat žmonių bei technikos rezervo formavimą;
96.11. informuoti Štabą apie savo buvimo vietą, informuoti Štabą ir VP ar BPC apie priimtus sprendimus;
96.12. organizuoti darbų barus, paskirti jų vadovus, skirti jiems užduotis ir reikalingą PGP ir priemonių kiekį;
96.13. jei sudarytas ekstremaliųjų situacijų valdymo centras, per Štabą keistis informacija su šiuo centru;
96.14. vadovaudamas PGP ir priemonių pergrupavimui, nurodyti perėjimo į naujas darbo vietas kelius, būdus ir eilės tvarką;
96.15. siekdamas sumažinti temperatūrą degančiose patalpose ir apsaugoti gretimas patalpas nuo gaisro, tai pat atsižvelgdamas į situaciją gaisre, organizuoti patalpų vėdinimą;
96.16. organizuoti sudėtingomis sąlygomis (tiršti dūmai, aukšta temperatūra ir pan.) dirbančių ugniagesių gelbėtojų pakeitimą, o gaisro likvidavimui užsitęsus ilgiau nei 4 valandas, organizuoti jų maitinimą ir pakeitimą vadovaudamasis Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnų, vykdančių specialias tarnybines užduotis, susijusias su apribojimu palikti užduoties vietą, ar atliekančių tarnybą lauko sąlygomis, aprūpinimo maistu arba maitinimosi išlaidų piniginės kompensacijos mokėjimo tvarkos aprašu, patvirtintu Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2007 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. 1-113 (Žin., 2007, Nr., 39-1471);
96.19. imtis priemonių išaiškinti gaisro kilimo vietą ir priežastį, pagal galimybę stengtis išsaugoti nepakeistą vietą ir organizuoti įrodymų bei turto apsaugą. Gaisro metu, kai spėjama gaisro priežastis – tyčinis padegimas, taip pat kai gaisro metu žūva žmogus ar sutrikdoma jo sveikata, nedelsdamas informuoti policiją ir už neatidėliotinos informacijos apie gaisrą patikrinimą atsakingą apskrities PGV pareigūną;
96.21. visiškai likvidavus gaisrą, jei būtina, nustatyti gaisravietės stebėjimo laiką ir skirti budėti PGP;
97. Gesinant gaisrą dalyvaujantis PGP darbuotojas privalo:
97.1. vykdyti Gaisro gesinimo organizavimo nuostatų, patvirtintų Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2003 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. 111, ir šio Aprašo reikalavimus;
97.4. stebėti gaisro situacijos kaitą, koreguoti savo veiksmus pagal GGV ir kitų vadovaujančiųjų pareigūnų nurodymus arba savarankiškai ir nedelsdamas apie tai informuoti tiesioginį viršininką;
98. Gesinant gaisrą dalyvaujantis PGP darbuotojas (gavęs GGV nurodymą) turi teisę:
98.2. bet kuriuo paros metu įeiti ir išžvalgyti fiziniams ir juridiniams asmenims priklausančias gyvenamąsias ir negyvenamąsias patalpas, statinius, teritorijas, jeigu jose yra gaisro ar gaisro veiksnių grėsmė žmogaus gyvybei, sveikatai, turtui bei aplinkai arba būtina tą grėsmę riboti;
98.3. esant būtinumui, atidaryti ir įeiti į gyvenamąsias ir negyvenamąsias patalpas nedalyvaujant savininkui ar naudotojui ir apie tai nedelsdamas pranešti policijai;
98.5. neatsižvelgdamas į nuosavybės formą, gaisrui gesinti naudoti vandens telkinius, vandens tiekimo sistemas, gamtinius išteklius, gesinimo ir kitas priemonės, bet tik tiek, kiek reikia gaisrui likviduoti;
98.6. neatsižvelgdamas į nuosavybės formą, pašalinti gaisrą gesinti trukdančias kliūtis (augalus, transporto priemones ir kt.), bet tik tiek, kiek reikia gaisrui likviduoti. Transporto priemonių pašalinimas vykdomas vadovaujantis Transporto priemonių priverstinio nuvežimo ir važiuoklės užblokavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. vasario 11 d. nutarimu Nr.118 (Žin., 2009, Nr. 23-900).
99. Ugniagesys gelbėtojas tiesiogiai pavaldus skyrininkui. Jeigu sudaromi darbų barai, jis pavaldus DBV.
100. Gaisro gesinimo metu ugniagesys gelbėtojas privalo:
100.5. tiesdamas žarnas pasirinkti trumpiausią kelią iki GGV (pamainos vado, skyrininko) nurodytų darbo vietų;
100.10. leisti transportui pervažiuoti per žarnų linijas tik tose vietose, kur jos apsaugotos tilteliais arba kitais įtaisais;
100.11. kartu su paskirtais ugniagesiais gelbėtojais greitai pakeisti sprogusią žarną, prireikus skubiai suremontuoti šių žarnų linijas;
100.12. kai naudojamos automobilinės kopėčios, žarnas tiesti tarp laiptelių, jas tvirtinti laikikliais;
101. Ugniagesys gelbėtojas, kuris įeina į žvalgybos grupės sudėtį, privalo:
101.1. turėti būtiną gaisrinę gelbėjimo įrangą (nešiojamąją radijo stotį (ne mažiau kaip vieną grandžiai), prožektorių, gelbėjimo virvę, laužtuvą ir pripildytą vandens gaisrinę žarną su švirkštu);
102. Vykdydamas žmonių gelbėjimo darbus, ugniagesys gelbėtojas privalo:
102.1. turėti būtiną įrangą žmonėms gelbėti ir vadovaujančiojo pareigūno nurodytai užduočiai vykdyti;
103. Ugniagesys gelbėtojas turto gelbėjimo metu privalo:
104. Dirbdamas su švirkštu, ugniagesys gelbėtojas privalo:
104.1. laikydamasis darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų, stengtis kuo arčiau prieiti prie gaisro židinio (dirbdamas patalpose būti žemiau uždūmijimo zonos, kuo žemesnės temperatūros zonoje);
104.2. įėjęs į uždūmytas patalpas, kai nematomas aktyvaus degimo šaltinis, pursline čiurkšle trumpais impulsais purkšti vandenį į viršutines patalpos erdves, kad atšaldytų uždūmijimo sluoksnį, o aptikęs degimo židinį naudoti kompaktinę čiurkšlę;
104.7. apsaugoti nuo temperatūros poveikio rezervuarus su lengvai užsiliepsnojančiais skysčiais, dujų balionus ir kitus galinčius sprogti techninius įrenginius;
104.8. nenukreipti vandens čiurkšlės į vietas, kuriose gaisrui gesinti buvo naudotos putos, milteliai;
105. Atlikdamas konstrukcijų ardymą, ugniagesys gelbėtojas privalo:
105.2. likviduodamas degimo židinius, konstrukcijas atidengti, kai yra parengtos gesinimo priemonės;
105.3. esant galimybei, stengtis nepažeisti ryšių linijų, elektros tinklų, dujų, vandentiekio ir šilumos vamzdžių;
106. Ugniagesys gelbėtojas, vykdantis vairuotojo funkcijas, privalo:
106.1. žinoti, kur yra vandens šaltiniai operacijų rajone ir gebėti juos greitai rasti kilus gaisrui;
106.2. būdamas visiškai pasiruošęs tiekti vandenį į magistralinę žarnų liniją, pranešti apie tai užnugario vadui (jo nesant – GGV). Gavęs jo leidimą, paleisti vandenį;
106.5. skyrininko nurodymu arba ugniagesio gelbėtojo, dirbančio su švirkštu, prašymu sustabdyti arba paleisti vandenį;
106.7. kontroliuoti kaip naudojami degalai, tepalai, gesinamosios medžiagos, laiku pranešti skyrininkui apie jų papildymą;
107. Baigiamųjų darbų gaisravietėje metu ugniagesys gelbėtojas privalo:
107.1. nuolat stebėti gaisravietę, pastebėjęs degimo židinius, pranešti VP ar BPC ir likviduoti židinius;
108. Vykdamas dirbti su automobilinėmis kopėčiomis arba alkūniniu keltuvu, ugniagesys gelbėtojas privalo:
108.1. vykdamas į gaisravietę, ypač ties posūkiu, po tiltu ir arka, atsižvelgti į specialiųjų gaisrinių automobilių gabaritus;
108.3. statydamas automobilį, užtikrinti maksimalų kopėčių iškėlimą bei ištraukimą ir jų manevravimą;
108.4. įdėmiai stebėti, kad nebūtų viršytas žmonių, vienu metu dirbančių ant kopėčių ar alkūninio keltuvo aikštelėje, skaičius;
109. Skyrininkas gaisro gesinimo metu vadovauja skyriaus darbui ir atsako už jo veiksmus. Jis privalo:
109.6. palaikyti nuolatinį ryšį su GGV arba asmeniu, kuriam yra pavaldus gaisravietėje, pranešti apie situacijos kaitą paskirtoje darbo vietoje;
110. Atlikdamas išsidėstymą, skyrininkas privalo:
110.2. nurodyti pavaldiniams vandens šaltinį, kryptį ir žarnų linijos tiesimo būdą, skirstytuvo pastatymo vietą, numatyti minimalų žarnų, švirkštų skaičių ir jų rūšis, ugniagesių gelbėtojų, dirbančių su švirkštais, vietas, gaisrinių kopėčių pastatymo vietą, pastato konstrukcijų atidengimo arba ardymo vietas;
111. Atlikdamas pastato konstrukcijų ardymą, skyrininkas privalo:
111.1. paskirti reikiamą ugniagesių gelbėtojų ir atitinkamos įrangos skaičių, nurodyti atliekamų darbų tikslą, atidengimo arba ardymo vietą ir mastą;
111.2. jeigu konstrukcijų atidengimo ir ardymo darbus atlieka vienas skyrius, nurodyti, kur dėti išardytas medžiagas dirbant aukštyje, kur išardytas medžiagas mesti, prie numetimo vietos, apačioje, apsaugai paskirti darbuotoją;
112. Vykdydamas turto gelbėjimą, skyrininkas privalo:
113. Paliktas budėti su skyriumi gaisravietėje skyrininkas privalo:
114. Grįžęs iš gaisravietės, skyrininkas privalo:
114.2. kontroliuoti, ar automobilis papildytas gesinamųjų ir eksploatacinių medžiagų, ar atlikti nustatyti priežiūros darbai;
114.4. patikrinti, ar pakeistos panaudotos žarnos, suslėgtojo oro aparatų oro balionai, kita gaisrinė įranga;
115. Pamainos vadas gaisro gesinimo metu vadovauja pamainos darbui ir atsako už pavaldinių saugumą ir sveikatą, priešgaisrinės gelbėjimo technikos išsaugojimą. Vykdydamas GGV funkcijas, atsako už gaisro gesinimo organizavimą bei rezultatus ir privalo:
116. Atlikdamas gelbėjimo darbus, pamainos vadas privalo:
116.1. paskirstyti PGP ir priemones, kad būtų kuo greičiau išgelbėti žmonės, kurių gyvybei ir sveikatai gaisras kelia grėsmę;
117. PGP ir priemonių išsidėstymo metu pamainos vadas privalo nurodyti:
118. Tiekdamas gesinimo priemones, pamainos vadas privalo:
118.2. kai vanduo lafetiniam švirkštui tiekiamas iš dviejų gaisrinių automobilių, organizuoti ryšį tarp vairuotojų;
118.3. nustatyti putų tiekimo į gaisro židinį būdą (tūrinis gesinimas arba nukreiptomis čiurkšlėmis);
119. Organizuodamas pastato konstrukcijų atidengimo ir ardymo darbus, pamainos vadas privalo:
119.1. paskirstyti skyriams darbų barus, pasirūpinti, kad konstrukcijų atidengimo ir ardymo vietose būtų gesinimo priemonių, nurodyti skyrininkui užduotis;
120. Organizuodamas turto gelbėjimą, pamainos vadas privalo:
121. Gelbėdamas gyvulius, pamainos vadas privalo:
121.1. nustatyti pavojaus lygį gyvuliams, gyvulių rūšis ir skaičių, laikymo būdą, gelbėjimo kelių būklę;
121.4. įtraukti į darbą aptarnaujantį personalą, jei užtikrinama, kad nebus pavojaus jų gyvybei ir sveikatai;
VII. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
Laikinojo priešgaisrinių gelbėjimo
pajėgų pasirengimo gesinti ir veiksmų
gesinant gaisrus tvarkos aprašo
1 priedas
Pamainos darbuotojų skirstymas pagal pareigas ir jų veiksmai gaisro gesinimo metu
1-as skyrius
| Pareigos |
Veiksmai * |
| Pamainos vadas |
Vadovauja komandos budinčios pamainos veiksmams: įvertina situaciją, atlieka žvalgybą (išorinę), numato veiksmų planą ir paskirsto užduotis. Nustato apribojimų, riboto buvimo ir pagalbinę zonas, užtikrina saugumą jose. Sąveikauja su į gaisravietę atvykusiomis pagalbos tarnybomis. Kitam GGV perėmus vadovavimą vykdo jo nurodymus. |
| Skyrininkas |
Vadovauja skyriaus darbui, atlieka žvalgybą (vidinę), tiesia darbinę liniją, atlieka grandies vado pareigas, dirba su švirkštu, dielektriniais įrankiais, paima gelbėjimo virvę, prožektorių. |
| 1 ugniagesys gelbėtojas |
Tiesia darbinę liniją, tvirtina žarnų laikiklius, dirba su švirkštu, perneša ir stato ištraukiamąsias kopėčias, įeina į grandies sudėtį, dirba su dielektriniais įrankiais, motoriniais pjūklais ar gaisrine gelbėjimo įranga ardo konstrukcijas. |
| 2 ugniagesys gelbėtojas |
Tiesia pirmąją magistralinę liniją, perneša ir stato ištraukiamąsias, kablines arba glaustines kopėčias, dirba su skirstytuvais, nešiojamuoju putokšlio maišytuvu. Prižiūri darbinę liniją. |
| 3 ugniagesys gelbėtojas |
Tiesia pirmąją magistralinę liniją darbinėms žarnoms papildyti, stato žarnų tiltelius, prižiūri magistralinę žarnų liniją, įjungia ir prižiūri hidraulinės ir elektrinės įrangos siurblius bei variklius, atlieka saugumo posto budėtojo pareigas, prireikus aptveria apribojimų zoną. Padeda 4-am ugniagesiui gelbėtojui. |
| 4 ugniagesys gelbėtojas |
Atlieka vairuotojo pareigas. Pripildo gaisrinę automobilinę cisterną vandens, tiekia gesinamąsias medžiagas, apšviečia darbų baro vietą. Kartu su 3-iu ugniagesiu gelbėtoju prijungia įsiurbimo žarnas, įžemina gaisrinę automobilinę cisterną (prireikus). |
2-as skyrius
| Pareigos |
Veiksmai * |
| Skyrininkas |
Vadovauja skyriaus darbui, atlieka užnugario vado funkcijas, tiesia magistralinę liniją 1-am skyriui papildyti (kai didelis atstumas) ir darbinę liniją nuo antrosios magistralinės linijos, atlieka žvalgybą (vidinę), grandies vado pareigas, dirba su švirkštu, dielektriniais įrankiais, paima gelbėjimo virvę, prožektorių. |
| 1 ugniagesys gelbėtojas |
Tiesia magistralinę liniją 1-am skyriui papildyti ir darbinę liniją, tvirtina žarnų laikiklius, perneša ir stato ištraukiamąsias kopėčias, įeina į grandies sudėtį, dirba su švirkštu, dielektriniais įrankiais, motoriniais pjūklais ir gaisrine gelbėjimo įranga ardo konstrukcijas. |
| 2 ugniagesys gelbėtojas |
Tiesia magistralinę liniją 1-am skyriui papildyti ir antrąją magistralinę liniją, perneša ir stato ištraukiamąsias, kablines arba glaustines kopėčias, atlieka saugumo posto budėtojo pareigas (jei nevykdo minėtų pareigų, prižiūri magistralinę liniją). |
| 3 ugniagesys gelbėtojas |
Jungia įsiurbimo žarnas, stato gaisrinę kolonėlę, gaisrinių žarnų tiltelius, prižiūri magistralinę žarnų liniją. Padeda 4-am ugniagesiui gelbėtojui. |
| 4 ugniagesys gelbėtojas |
Atlieka vairuotojo pareigas. Jungia įsiurbimo žarnas, pripildo gaisrinę automobilinę cisterną vandens, tiekia gesinamąsias medžiagas, apšviečia darbo barų vietą. |
Veiksmai su automobilinėmis kopėčiomis arba alkūniniu keltuvu
| Pareigos |
Veiksmai** |
| 1 ugniagesys gelbėtojas |
Atlieka operatoriaus pareigas, stebi, kad strėlės neveiktų papildoma apkrova ir kitus pavojingus veiksnius, kad jie neviršytų gaisrinio automobilio techninių galimybių, stebi meteorologines sąlygas. Užtikrina saugias darbo sąlygas darbuotojams, esantiems ant automobilinių kopėčių (toliau – AK) arba ant alkūninio keltuvo. Kai dirbama aukštyje su gaisrų gesinimo įranga, nuolat palaiko su jais ryšį balsu, ženklais, pasikalbėjimo įrenginiu ar radijo stotimi. Atlieka vairuotojo pareigas, parenka tinkamą AK arba alkūninio keltuvo pastatymo vietą ir, atsižvelgdamas į keliamus techninius bei darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus, stebi, ar bus galima AK arba alkūninį keltuvą pastatyti ant visų atramų, prižiūri specialiuosius agregatus ir darbines linijas. |
* jei budinčioje pamainoje ugniagesių gelbėtojų skaičius yra mažesnis, nei pirmiau nurodyta, apskrities PGV viršininkas atskiru įsakymu nustato skyriaus veiksmus vadovaudamasis šio Aprašo reikalavimais. Kai skyrių sudaro daugiau nei 5 žmonės, pamainos vadas savo nuožiūra paskirsto užduotis likusiems ugniagesiams gelbėtojams. Atvykusiems į įvykio vietą kitiems skyriams gali būti pavesta vykdyti įvairias pagalbines funkcijas: gaisro gesinimo zonos perimetro apsaugą, tiekti papildomą įrangą ir ją parengti darbui ir pan.
Laikinojo priešgaisrinių gelbėjimo
pajėgų pasirengimo gesinti ir veiksmų
gesinant gaisrus tvarkos aprašo
2 priedas
PRIEŠGAISRINIŲ GELBĖJIMO PAJĖGŲ IR PRIEMONIŲ IŠSIDĖSTYMO SCHEMA
Laikinojo priešgaisrinių gelbėjimo
pajėgų pasirengimo gesinti ir veiksmų
gesinant gaisrus tvarkos aprašo
3 priedas
Priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų ir priemonių Parengiamasis išsidėstymas gaisro gesinimo metu
Yra keli parengiamojo išsidėstymo būdai:
1. Gaisrinė automobilinė cisterna statoma prie vandens šaltinio. Skyriaus darbuotojai atlaisvina visą gaisrinę gelbėjimo įrangą, 1 ugniagesys gelbėtojas prijungia žarnų liniją prie slėginio antgalio ir švirkšto, 4 ugniagesys gelbėtojas įjungia siurblį, 3 ugniagesys gelbėtojas su 4 ugniagesiu gelbėtoju prijungia įsiurbimo žarnas, pripildo siurblį.
2. Gaisrinė automobilinė cisterna nestatoma prie vandens šaltinio, bet statoma arčiau objekto. Skyriaus darbuotojai atlaisvina visą gaisrinę gelbėjimo įrangą, 4 ugniagesys gelbėtojas įjungia siurblį, 1 ugniagesys gelbėtojas prijungia žarnų liniją prie slėginio antgalio ir švirkšto.
3. Išsidėstymas pradedamas nuo gaisrinės siurblinės stoties. Stotis statoma prie vandens šaltinio, prijungiamos įsiurbiamosios žarnos, siurblys pripildomas vandens.
Laikinojo priešgaisrinių gelbėjimo
pajėgų pasirengimo gesinti ir veiksmų
gesinant gaisrus tvarkos aprašo
4 priedas
Priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų ir priemonių Dalinis išsidėstymas gaisro gesinimo metu
1. Kai gaisrinė automobilinė cisterna nestatoma prie vandens šaltinio, priešgaisrinės gelbėjimo pajėgos ir priemonės išdėstomos taip:
2. Kai gaisrinė automobilinė cisterna pastatoma prie vandens šaltinio, priešgaisrinės gelbėjimo pajėgos ir priemonės išdėstomos taip:
3. Kai gaisrinė siurblinė stotis pastatoma prie vandens šaltinio, priešgaisrinės gelbėjimo pajėgos ir priemonės išdėstomos taip:
Laikinojo priešgaisrinių gelbėjimo
pajėgų pasirengimo gesinti ir veiksmų
gesinant gaisrus tvarkos aprašo
5 priedas
RYŠIO ORGANIZAVIMO SCHEMA
* Informacija gali būti perduodama mobiliuoju, radijo, kompiuterių ryšiu ir pan.
