LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 1993 M. KOVO 18 D. NUTARIMO NR. 182 „DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS SKLYPŲ ĮSIGIJIMO IR NUOMOS UŽSIENIO VALSTYBIŲ DIPLOMATINĖMS ATSTOVYBĖMS IR KONSULINĖMS ĮSTAIGOMS TVARKOS BEI SĄLYGŲ ĮSTATYMO ĮGYVENDINIMO TVARKOS PATVIRTINIMO“ DALINIO PAKEITIMO
2001 m. gruodžio 22 d. Nr. 1616
Vilnius
Vykdydama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso įgyvendinimo priemonių planą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. gruodžio 27 d. nutarimu Nr. 1506 „Dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso įgyvendinimo priemonių plano patvirtinimo“ (Žin., 2000, Nr. 113-3631), Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Iš dalies pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. kovo 18 d. nutarimą Nr. 182 „Dėl Lietuvos Respublikos žemės sklypų įsigijimo ir nuomos užsienio valstybių diplomatinėms atstovybėms ir konsulinėms įstaigoms tvarkos bei sąlygų įstatymo įgyvendinimo tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 1993, Nr. 10-264; 1996, Nr. 86-2047) ir išdėstyti jį nauja redakcija:
„LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS SKLYPŲ ĮSIGIJIMO IR NUOMOS UŽSIENIO VALSTYBIŲ DIPLOMATINĖMS ATSTOVYBĖMS IR KONSULINĖMS ĮSTAIGOMS TVARKOS BEI SĄLYGŲ ĮSTATYMO ĮGYVENDINIMO TVARKOS PATVIRTINIMO
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos žemės sklypų perleidimo ir nuomos užsienio valstybių diplomatinėms atstovybėms ir konsulinėms įstaigoms tvarkos bei sąlygų įstatymu (Žin., 1993, Nr. 6-114; 2001, Nr. 62-2227), Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Patvirtinta
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m.
kovo 18 d. nutarimu Nr. 182
(Lietuvos Respublikos
Vyriausybės 2001 m. gruodžio 22 d.
nutarimo Nr. 1616 redakcija)
LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS SKLYPŲ PERLEIDIMO IR NUOMOS UŽSIENIO VALSTYBIŲ DIPLOMATINĖMS ATSTOVYBĖMS IR KONSULINĖMS ĮSTAIGOMS TVARKOS BEI SĄLYGŲ ĮSTATYMO ĮGYVENDINIMO TVARKA
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Ši tvarka reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės sklypų perleidimo ir nuomos užsienio valstybių diplomatinėms atstovybėms ir konsulinėms įstaigoms tvarkos bei sąlygų įstatymo (Žin., 1993, Nr. 6-114; 2001, Nr. 62-2227) įgyvendinimą.
II. ŽEMĖS SKLYPŲ PARDAVIMAS IR MAINAI, NAUJŲ ŽEMĖS SKLYPŲ SUTEIKIMAS NEATLYGINTINAI UŽ TURĖTUS ŽEMĖS SKLYPUS
3. Parduodant valstybinės žemės sklypus užsienio valstybėms, Lietuvos Respublikai atstovauja ir sutartis pasirašo apskrities viršininkas, turėdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu suteiktus įgaliojimus. Užsienio valstybė, norinti pirkti žemės sklypą, kreipiasi į Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministeriją (toliau vadinama – Užsienio reikalų ministerija).
Valstybinės žemės sklypai parduodami šia tvarka:
3.1. Užsienio reikalų ministerija kartu su savivaldybių institucijomis supažindina užsienio valstybei atstovaujantį asmenį su parduodamų žemės sklypų detaliaisiais planais ir šių sklypų pirkimo ir pardavimo sąlygomis, suderintomis su Kultūros vertybių apsaugos departamentu, kai žemės sklypas yra kultūros vertybių teritorijose arba apsaugos zonose. Žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties projektą rengia savivaldybės institucijos, suderinusios jį su Užsienio reikalų ministerija, ir kartu su kita reikiama dokumentacija perduoda atitinkamos apskrities viršininkui;
3.2. pirkimo–pardavimo sutartis sudaroma laikantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir Lietuvos Respublikos žemės įstatymo reikalavimų;
3.3. žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis sudaroma lietuvių ir kitomis šalių susitarimu pasirinktomis kalbomis ir egzempliorių skaičiumi. Sutartį pasirašo apskrities viršininkas ir užsienio valstybės diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos arba kitas užsienio valstybės atstovas, turintys atitinkamus įgaliojimus.
4. Privačios žemės sklypo savininkas, norintis perleisti (parduoti, dovanoti, mainyti) jam priklausantį žemės sklypą užsienio valstybei, raštu kreipiasi į Užsienio reikalų ministeriją prašydamas sutikimo, pridėjęs sutarties projektą. Užsienio reikalų ministerija turi išnagrinėti prašymą per 15 kalendorinių dienų nuo jo gavimo ir raštu informuoti pareiškėją apie priimtą sprendimą. Sprendimas neduoti sutikimo perleisti privačios žemės sklypo gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu toks perleidimas prieštarautų teisės aktų nustatytiems reikalavimams. Visais atvejais sprendimas neduoti sutikimo turi būti motyvuotas.
Vienas sudarytos privačios žemės sklypo perleidimo užsienio valstybės nuosavybėn sutarties egzempliorius turi būti pateiktas Užsienio reikalų ministerijai ir tenai laikomas.
5. Susitarimai dėl valstybinės žemės sklypų mainų ir perleidimo nuosavybėn neatlygintinai už užsienio valstybių iki 1940 metų nuosavybės teise turėtus žemės sklypus įforminami vyriausybių susitarimu.
Rengiant susitarimą dėl žemės sklypų mainų ir perleidimo nuosavybėn neatlygintinai, Lietuvos Respublikai atstovauja ir pasiūlymus šiuo klausimu Lietuvos Respublikos Vyriausybei teikia Užsienio reikalų ministerija kartu su apskrities viršininku.
6. Užsienio valstybė įsigytą nuosavybės teise žemės sklypą gali perleisti (parduoti, mainyti) kitai valstybei jos diplomatinei atstovybei ar konsulinei įstaigai įkurti tik Lietuvos Respublikos Vyriausybei sutikus arba perleisti Lietuvos Respublikai.
Užsienio valstybė, norinti perleisti žemės sklypą kitai valstybei, apie tai informuoja Užsienio reikalų ministeriją, kuri šią informaciją kartu su savo išvadomis ir pasiūlymais pateikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei.
III. ŽEMĖS SKLYPŲ NUOMA
7. Valstybinės žemės sklypus išnuomoja apskrities viršininkas Užsienio reikalų ministerijos teikimu.
8. Užsienio valstybė, norinti išsinuomoti valstybinės žemės sklypą, kreipiasi į Užsienio reikalų ministeriją, kuri kartu su savivaldybių institucijomis supažindina užsienio valstybei atstovaujantį asmenį su nuomojamų žemės sklypų detaliaisiais planais ir šių sklypų nuomos sąlygomis, suderintomis su Kultūros vertybių apsaugos departamentu, kai žemės sklypas yra kultūros vertybių teritorijose arba apsaugos zonose. Nuomos sutarties projektą rengia savivaldybės institucijos, suderinusios jį su Užsienio reikalų ministerija, ir su kita reikiama dokumentacija perduoda atitinkamos apskrities viršininkui.
9. Žemės sklypo nuomos sutartis sudaroma lietuvių ir kitomis šalių susitarimu pasirinktomis kalbomis ir egzempliorių skaičiumi. Sutartį pasirašo apskrities viršininkas ir užsienio valstybės diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos arba kitas užsienio valstybės atstovas, turintis atitinkamus įgaliojimus.
10. Privačios žemės sklypai išnuomojami užsienio valstybėms šalių susitarimu. Privačios žemės sklypo savininkas, norintis išnuomoti jam priklausantį žemės sklypą užsienio valstybei, raštu informuoja apie tai Užsienio reikalų ministeriją ne mažiau kaip prieš 15 kalendorinių dienų iki nuomos sutarties pasirašymo, pridėjęs nuomos sutarties projektą. Vienas sudarytos privačios žemės sklypo nuomos užsienio valstybei sutarties egzempliorius turi būti pateiktas Užsienio reikalų ministerijai ir tenai laikomas. Savininkas taip pat privalo informuoti Užsienio reikalų ministeriją apie bet kuriuos nuomos sutarties pakeitimus, pateikdamas vieną papildomų sutarčių egzempliorių.
IV. VALSTYBINĖS ŽEMĖS SKLYPŲ KAINA IR NUOMOS MOKESTIS
11. Valstybinės žemės sklypų pardavimo kaina ir nuomos mokestis nustatomi pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“ (Žin., 1999, Nr. 21-597) patvirtintą Žemės įvertinimo metodiką.
12. Lėšos, gautos už parduotus ir išnuomotus valstybinės žemės sklypus, paskirstomos taip: 70 procentų – Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, kaip šios tarnybos administruojamų pajamų įmokos į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą; 30 procentų – į atitinkamos savivaldybės biudžetą.