Lietuvos Respublikos Vyriausybė

NUTARIMAS

DĖL STRATEGINIŲ VEIKLOS PLANŲ

2008 m. sausio 23 d. Nr. 114

Vilnius

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo (Žin., 1994, Nr. 43-772; 1998, Nr. 41(1)-1131; 2000, Nr. 92-2843; 2007, Nr. 72-2831) 22 straipsnio 3 punktu ir įgyvendindama Strateginio planavimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 827 (Žin., 2002, Nr. 57-2312; 2007, Nr. 23-879), 59 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

Pritarti sutrumpintiems ministerijų ir Vyriausybės įstaigų 2008 metų strateginiams veiklos planams (pridedama):

1. Aplinkos ministerijos.

2. Finansų ministerijos.

3. Krašto apsaugos ministerijos.

4. Kultūros ministerijos.

5. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

6. Susisiekimo ministerijos.

7. Sveikatos apsaugos ministerijos.

8. Švietimo ir mokslo ministerijos.

9. Teisingumo ministerijos.

10. Ūkio ministerijos.

11. Užsienio reikalų ministerijos.

12. Vidaus reikalų ministerijos.

13. Žemės ūkio ministerijos.

14. Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės.

15. Kūno kultūros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės.

16. Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės.

17. Lietuvos Respublikos ginklų fondo prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės.

18. Narkotikų kontrolės departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės.

19. Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės.

20. Tautinių mažumų ir išeivijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės.

21. Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos.

22. Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos.

23. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos.

24. Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės.

25. Viešųjų pirkimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės.

Ministras Pirmininkas Gediminas Kirkilas

Vidaus reikalų ministras Regimantas Čiupaila

_________________

PRITARTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2008 m. sausio 23 d. nutarimu Nr. 114

APLINKOS MINISTERIJOS

2008 METŲ
SUTRUMPINTAS STRATEGINIS
VEIKLOS PLANAS

I. VADOVO ĮŽANGINIS ŽODIS

Per pastaruosius metus daug nuveikta sudarant teisines ir ekonomines sąlygas, skatinančias tausoti gamtos išteklius, mažinti neigiamą poveikį aplinkai, efektyviau naudoti energijos išteklius. Tačiau intensyvėjanti pasaulinė klimato kaita ir auganti Lietuvos ekonomika kelia naujus iššūkius šalies aplinkosaugai. Didėjantys gamybos ir vartojimo mastai skatina ieškoti naujų, pažangesnių sprendimų darnai tarp ekonominių, socialinių ir aplinkosauginių poreikių kurti.

Siekiant taupyti energiją, 2007 metais žengti realūs žingsniai senų daugiabučių namų renovacijai spartinti: Daugiabučių namų modernizavimo programos lėšos 2007 metais padidintos nuo 7 iki 15,7 mln. litų, o 2008 metais numatoma jas padidinti iki 50 mln. litų; padidinta teikiamos paramos daugiabučių namų modernizavimui dalis nuo 30 iki 50 procentų; patikslinta savivaldybių Specialiojo daugiabučių namų savininkų bendrijų rėmimo fondo sudarymo ir naudojimo tvarka, sudarant galimybes bendrijoms gauti ir valstybės, ir savivaldybių paramą.

Saugant gražiausias teritorijas, vertingas gamtos vietas visuomenei ir ateities kartoms, darniai planuojant miestus ir infrastruktūros plėtrą, itin daug dėmesio ir toliau bus skiriama kovai su nelegaliomis statybomis, ypač – saugomose teritorijose, vandens telkinių pakrantėse. Priimtos Civilinio kodekso ir Statybos įstatymo pataisos, imperatyviai neleidžiančios įteisinti statinių, pastatytų pažeidžiant leidimų išdavimo tvarką ar nukrypstant nuo suderintų projektų. Stiprinamos pajėgos kovojant su šiuo reiškiniu, visuomenė raginama ir skatinama nebūti abejinga. 2008 metais bus įdiegta elektroninė statybos leidimų išdavimo sistema, kuri veiks centralizuotai ir taps kovos su nelegaliomis statybomis įrankiu. Ji suteiks daugiau skaidrumo statybos leidimų išdavimo ir pastatų pripažinimo tinkamais naudoti procesams.

Sparčiai keičiantis Lietuvos gyventojų vartojimo elgsenai, atliekų tvarkymas išliks viena iš prioritetinių Aplinkos ministerijos veiklos sričių. Naujajame Strateginiame atliekų tvarkymo plane nustatytos pagrindinės teisinės, administracinės ir ekonominės priemonės atliekų tvarkymo tikslams ir uždaviniams pasiekti 2007–2013 metais; parengti ir įgyvendinami investiciniai projektai modernioms regioninių komunalinių atliekų tvarkymo sistemoms (naujų sąvartynų statyba, senų sąvartynų uždarymas, kompostavimo įrenginiai, atliekų surinkimo infrastruktūros plėtra) ir pavojingų atliekų tvarkymo infrastruktūrai sukurti, išspręsta viena didžiausių senų pesticidų šalinimo problemų, rengiami projektai pavojingų atliekų, nuotekų dumblo tvarkymui, komunalinių atliekų deginimui ir kt. Siekiant įgyvendinti Strateginiame atliekų tvarkymo plane nustatytą tikslą – iki 2013 m. surinkti ir perdirbti ar kitaip panaudoti ne mažiau kaip 50 procentų komunalinių atliekų, savivaldybėms bus nupirkta daugiau kaip 12 tūkst. antrinių žaliavų surinkimo konteinerių. Daugiau dėmesio bus skiriama savivaldybių ir kitų atliekų tvarkymo reikalavimus įgyvendinančių ir kontroliuojančių institucijų pasirengimui, visuomenės švietimui ir mokymui.

Stengsimės, kad būtų gerinama aplinkosaugos paslaugų kokybė, didinamas šių paslaugų prieinamumas, paprasčiau ir greičiau rengiami dokumentai ir išduodami leidimai, didinamas veiklos, ypač statybų sektoriuje, skaidrumas ir pažeidimų prevencija, racionaliai paskirstomos ir naudojamos ES fondų ir nacionalinio biudžeto lėšos, intensyvinamas visuomenės švietimas ir informavimas.

Tačiau tam, kad būtų užtikrintas darnus visuomenės gerovės kilimas, išsaugoti ir gausinami gamtos ištekliai, švari ir sveika aplinka būsimosioms kartoms, neužtenka vien Aplinkos ministerijos ir kitų aplinkos srities institucijų veiksmų. Svarbu, kad savivaldos atstovai, mokslininkai, kiekvienas Lietuvos gyventojas suvoktų ir imtųsi aktyvių veiksmų siekiant darnios plėtros. Tik dėmesys aplinkai, kryptingas ir bendras darbas gali duoti vertingų rezultatų.

L. e. aplinkos ministro pareigas Arūnas Kundrotas

S1 forma

II. MISIJA, STRATEGINIAI TIKSLAI IR EFEKTO KRITERIJAI

APLINKOS MINISTERIJOS MISIJA – tobulinti darnaus vystymosi principais pagrįstą aplinkos teisinį reguliavimą ir koordinuoti jo įgyvendinimą, siekiant užtikrinti žmogaus teisę gyventi jo sveikatai ir gerovei palankioje aplinkoje.

APLINKOS MINISTERIJOS STRATEGINIAI TIKSLAI:

I. Užtikrinti tinkamą aplinkos kokybę Lietuvos gyventojams, atsižvelgiant į ES normas ir standartus, įgyvendinti darnaus vystymosi principus.

Efekto kriterijai:

1. Šiltnamio dujų kiekis, tenkantis 1 mln. litų BVP pagal BVP prognozes einamiesiems metams (t/l mln. litų BVP).

2. Kontroliuojamos kokybės geriamojo vandens centralizuoto tiekimo paslaugos prieinamumas gyventojams (proc.).

3. Centralizuoto nuotekų tvarkymo paslaugos prieinamumas gyventojams (proc.).

1 pav. Gyventojų aprūpinimas centralizuoto vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugomis

Aplinkos ministerijos duomenys 2000 m., 2007–2014 m. prognozė.

4. Viešosios komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos prieinamumas gyventojams (proc.).

2 pav. Viešosios komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos prieinamumas gyventojams

Aplinkos ministerijos duomenys 2005–2006 m., prognozė – 2007–2008 m.

5. Iki nustatytų normų išvalytų ūkio, buities ir gamybinių nuotekų dalis (proc.).

3 pav. Ūkio, buities ir gamybinių nuotekų valymas

Aplinkos apsaugos agentūros duomenys 2000–2006 m., prognozė 2007–2015 m.

6. Sąvartynuose pašalinta komunalinių biologiškai skaidžių atliekų dalis, palyginti su sąvartynuose pašalintu komunalinių atliekų kiekiu (proc.).

7. Uždaryta aplinkosaugos ir visuomenės sveikatos reikalavimus neatitinkančių sąvartynų (vnt.).

II. Užtikrinti racionalų gamtos išteklių (įskaitant miškus) naudojimą ir tolesnį jų gausinimą, išsaugoti biologinę įvairovę, gamtos paveldo vertybes, kraštovaizdžio savitumą.

Efekto kriterijai:

1. Medienos išteklių kiekis šalies miškuose (mln. m³).

4 pav. Medienos išteklių kiekis šalies miškuose

Valstybinės miškotvarkos tarnybos duomenys 2004–2007 m., prognozė 2008 m.

2. Saugomų teritorijų plotas (mln. ha).

5 pav. Lietuvos saugomų teritorijų plotas

Saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos duomenys 2001–2007 m., prognozė 2008–2009 m.

3. Augalų nacionaliniams genetiniams ištekliams priskirtų objektų skaičius (vnt.).

6 pav. Augalų nacionaliniams genetiniams ištekliams priskirtų objektų skaičius

Augalų genų banko duomenys 2006–2007 m., prognozė 2008–2010 m.

III. Užtikrinti darnų statybos ir būsto sektorių vystymąsi, išplėsti būsto pasirinkimo galimybes visoms socialinėms gyventojų grupėms.

Efekto kriterijai:

1. Socialinio būsto fondo metinis padidėjimas (butų skaičius).

7 pav. Per metus įgytų socialinių butų skaičius

Statistikos departamento duomenys 2004–2006 m., prognozė 2007–2010 m.

2. Modernizuotų daugiabučių namų, kurie pastatyti pagal iki 1993 metų išduotus statybos leidimus, skaičius (vnt.).

8 pav. Modernizuotų daugiabučių namų, kurie pastatyti pagal iki 1993 metų išduotus statybos leidimus, skaičius (iš viso nuo 2005 metų)

Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros duomenys 2005–2007 m., prognozė 2008–2010 m.

3. Teisiškai sureguliuota statybos normavimo proceso dalis (proc.).

VALSTYBINĖS SAUGOMŲ TERITORIJŲ TARNYBOS prie aplinkos ministerijos MISIJA – išsaugoti (arba atkurti) ateities kartoms Lietuvos Respublikai būdingą kraštovaizdį, bioįvairovę, gamtos vertybes, genofondą, tuo prisidedant prie globalinės aplinkos apsaugos.

VALSTYBINĖS SAUGOMŲ TERITORIJŲ TARNYBOS prie aplinkos ministerijos STRATEGINIAI TIKSLAI:

1. Kraštovaizdžio stabilumo, kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės išsaugojimas saugomose teritorijose.

2. Sąlygų poilsiui, pirmiausia pažintiniam turizmui, saugomose teritorijose sudarymas, sukuriant tam ekonomines ir socialines prielaidas.

Efekto kriterijai:

1. Iki 2015 metų, palyginti su 2007 metais, saugomų teritorijų plotas turi padidėti ne mažiau kaip 9 proc. bendro saugomų teritorijų ploto, tuo užtikrinant kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės apsaugos galimybes.

2. Iki 2015 metų, palyginti su 2007 metais, sutvarkytų ir parengtų lankymui teritorijų ir objektų valstybiniuose parkuose ir draustiniuose turi padidėti 25 proc. (po 20–40 kasmet).

3. 2007–2015 m. laikotarpiu parengta ne mažiau kaip 25 valstybinių parkų teritorijų planavimo dokumentai.

lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie aplinkos ministerijos misija – teikti patikimą meteorologinę ir hidrologinę informaciją, reikalingą Lietuvos nacionalinėms reikmėms ir valstybės tarptautiniams įsipareigojimams vykdyti mažinant neigiamą nepalankių hidrometeorologinių sąlygų poveikį aplinkai ir žmogui.

lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie aplinkos ministerijos strateginiS tikslaS – aprūpinti visuomenę, valstybės institucijas, ūkio subjektus patikima hidrometeorologine informacija ir užtikrinti jos pateikimą tarptautiniams mainams.

Efekto kriterijus – iki 2010 metų sukurta moderni sistema, teikianti hidrometeorologinę informaciją, reikalingą darniam vystymuisi.

Lietuvos geologijos tarnybOS prie Aplinkos ministerijos MISIJA – įgyvendinti valstybės politiką žemės gelmių naudojimo srityje, išsaugant geologinės aplinkos kokybę ateities kartoms, plėtojant geologinės informacijos naudojimą.

Lietuvos geologijos tarnybOS prie Aplinkos ministerijos STRATEGINIAI TIKSLAI:

1. Užtikrinti darnaus vystymosi principus atitinkantį žemės gelmių naudojimą ir apsaugą.

2. Saugoti geologinės aplinkos kokybę ir prognozuoti jos pokyčius, diegiant geologine informacija pagrįstas priemones.

3. Užtikrinti nacionalinės geologinės informacijos sistemos vystymą, prisidedant prie informacinės visuomenės plėtros.

4. Reprezentuoti visuomenei gausią geologinę medžiagą apie krašto žemės gelmių sandarą, sudėtį, naudingąsias iškasenas ir paleogeografinę raidą.

Efekto kriterijai:

1. Žemės gelmių geologinio ištirtumo padidėjimas (ištirtų telkinių skaičius, registruotų tyrimo objektų skaičius).

2. Išaugęs žemės gelmių naudojimas (proc.).

3. Geologinės informacijos apie aplinkos būklę augimas (užterštų teritorijų ir kitų ekogeologinių tyrimų ataskaitos) (proc.).

4. Valstybinės geologinės informacijos sistemos plėtra ir informacijos sistemos naudotojų daugėjimas (proc.).

5. Naujų gręžinių kerno (m) priėmimas saugoti ir muziejinių rinkinių (vnt.) gausinimas.

ValstybinėS teritorijų planavimo ir statybos inspekcijOS prie Aplinkos ministerijos MISIJA – dalyvauti teritorijų planavimo, statybos valstybinės priežiūros ir statinių naudojimo priežiūros politikos formavime, kontroliuoti ir koordinuoti jos įgyvendinimą.

ValstybinėS teritorijų planavimo ir statybos inspekcijOS prie Aplinkos ministerijos STRATEGINIS TIKSLAS – siekti, kad teritorijų planavimas, statybų plėtra ir naudojamų statinių priežiūra būtų vykdoma pagal galiojančių įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatas, būtų garantuojami esminiai reikalavimai statiniams.

Efekto kriterijus – valstybės ir trečiųjų asmenų interesų pažeidimų mažėjimas, vykdant teritorijų planavimą ir statybą (skundų mažėjimas, palyginti su praėjusiais metais, procentais).

LIETUVOS STANDARTIZACIJOS DEPARTAMENTO prie Aplinkos ministerijos MISIJA – dalyvauti formuojant ir įgyvendinant valstybės politiką standartizacijos srityje, vykdyti ir plėtoti nacionalinę standartizaciją.

LIETUVOS STANDARTIZACIJOS DEPARTAMENTO prie Aplinkos ministerijos STRATEGINIS TIKSLAS – vykdyti valstybės politiką standartizacijos srityje, tobulinti ir plėsti Lietuvos standartizacijos sistemą.

Efekto kriterijai:

1. Užtikrinantys laisvą prekių judėjimą visi Europos standartai, perimti kaip Lietuvos standartai, yra išleisti ir platinami visuomenei.

2. Išplėstos ir įsisavintos naujos standartizacijos sritys, sudarant naujus technikos komitetus ir įtraukiant suinteresuotas šalis į jų veiklą.

VALSTYBINĖS METROLOGIJOS TARNYBOS MISIJA – formuoti metrologinio laidavimo politikos uždavinius, atlikti teisinį metrologinį reglamentavimą ir užtikrinti matavimų vienovę Lietuvos Respublikoje.

VALSTYBINĖS METROLOGIJOS TARNYBOS STRATEGINIS TIKSLAS – kurti ir vystyti nacionalinę metrologijos sistemą pagal ES valstybių patirtį, užtikrinti matavimų vienovę Lietuvoje ir siekti tarptautinio matavimų rezultatų pripažinimo.

Efekto kriterijus – padidės geriausių matavimo galimybių įvairiose matavimo srityse, pateikiamų Tarptautinio svorių ir matų biuro tinklalapyje, skaičius nuo 30 (2007 m.) iki 32 (2008 m.).

9 pav. Geriausių matavimo galimybių įvairiose matavimo srityse, pateikiamų Tarptautinio svorių ir matų biuro tinklalapyje, dinamika

2008–2010 m. duomenys planuojami.

NACIONALINIO AKREDITACIJOS BIURO prie Aplinkos ministerijos MISIJA – įgyvendinti valstybės politiką atitikties įvertinimo srityje.

NACIONALINIO AKREDITACIJOS BIURO prie Aplinkos ministerijos STRATEGINIS TIKSLAS – tobulinti ir plėtoti atitikties įvertinimo sistemą pagal ES ir kitus tarptautinius dokumentus.

Efekto kriterijus – pagal ES ir tarptautinių dokumentų reikalavimus akredituotų atitikties įvertinimo įstaigų skaičiaus padidėjimas.

APLINKOS PROJEKTŲ VALDYMO AGENTŪROS MISIJA – administruoti aplinkosaugos projektus, finansuojamus iš ES Sanglaudos, struktūrinių fondų ir bendrojo finansavimo lėšų.

APLINKOS PROJEKTŲ VALDYMO AGENTŪROS STRATEGINIS TIKSLAS – užtikrinti efektyvų ir kokybišką ES Sanglaudos fondo finansuojamų aplinkosaugos projektų valdymą – planavimą, viešuosius pirkimus, įgyvendinimo priežiūrą ir kontrolę, lėšų tinkamumą, išmokėjimą ir apskaitą.

Efekto kriterijus – užtikrinti, kad įgyvendinant Sanglaudos fondo programą pagal patvirtintus atliekų tvarkymo ir vandentvarkos projektų įgyvendinimo grafikus ES ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos būtų panaudojamos tinkamai, pagal ES lėšų tinkamumo reglamentus.

S2 forma

III. VYKDOMŲ PROGRAMŲ TRUMPAS APRAŠYMAS

Programa	Tikslai	Siekiami rezultatai 2008 metais
1. Bendrosios aplinkos politikos įgyvendinimo koordinavimas (programą vykdys Aplinkos ministerija)	Užtikrinti tinkamą aplinkos politikos įgyvendinimą	1. Palyginti su 2007 m., sumažės gyventojų ir kitų ūkio subjektų skundų dėl Aplinkos ministerijos ir jai pavaldžių įstaigų pareigūnų veiksmų. 2. Bus pašalinta 90 proc. EK inicijuotų pažeidimo procedūrų Aplinkos ministerijos kompetencijos klausimais. 3. Nekilnojamojo turto registre bus įregistruota apie 65 tūkst. ha valstybinės reikšmės miškų valstybinės žemės sklypų. 4. Planuojama, kad nustatyti aplinkosaugos pažeidimai sudarys ne daugiau kaip 33 proc. atliktų patikrinimų
2. Valstybinis aplinkos monitoringas ir upių baseinų valdymas (programą vykdys Aplinkos ministerija)	1. Atsižvelgiant į esamus tarptautinius įsipareigojimus ir nacionalinius poreikius, sudaryti sąlygas aprūpinti atsakingas valstybės ir tarptautines institucijas, visuomenę patikima informacija apie gamtinės aplinkos būklę ir antropogeninio poveikio sąlygotus gamtinės aplinkos būklės pokyčius. Tai padės pagrindą objektyviam Lietuvos gamtinės aplinkos kokybės valdymui ir prisidės prie ES aplinkos būklės gerinimo	Pagal ES teisės aktų reikalavimus reikalingos pateikti ir pateiktos ES institucijoms informacijos apie Lietuvos gamtinės aplinkos būklę ir antropogeninio poveikio sąlygotus aplinkos būklės pokyčius dalis padidės iki 80 proc.
	2. Sudaryti sąlygas pasiekti gerą vandens būklę vandens telkiniuose, esančiuose upių baseinų rajonuose	Bus sukurta 80 proc. pagal Bendrosios vandens politikos direktyvos reikalavimus būtinų atlikti direktyvoje numatytų darbų, vandens telkinių gerai vandens būklei pasiekti
3. Pavojingų cheminių medžiagų ir preparatų valdymas (programą vykdys Aplinkos ministerija)	1. Užtikrinti tinkamą ir saugų cheminių medžiagų ir preparatų valdymą	Užregistruotų teisės aktų reikalavimų pažeidimų dėl cheminių medžiagų ir preparatų tiekimo į rinką ar kitokio tvarkymo skaičius sumažės iki 22 proc. patikrintų įmonių skaičiaus (2007 m. planuota 23 proc.)
	2. Skatinti taršos prevenciją stambiose pramonės ir žemės ūkio įmonėse	Bus padidintas įmonių informuotumas apie geriausiai prieinamus gamybos būdus ir savanoriškai pasirenkamas aplinkosaugos sistemas
4. Apleistų pastatų tvarkymas (programą vykdys Aplinkos ministerija)	Sumažinti aplinkos teršimą, atsiradusį dėl blogos statinių priežiūros, likviduoti bešeimininkius ir kitus apleistus pastatus	Bus likviduota ne mažiau kaip 10 bešeimininkių apleistų pastatų
5. Klimato kaitos strategijos įgyvendinimas (programą vykdys Aplinkos ministerija)	Išmetamų į atmosferą šiltnamio dujų kiekio mažinimas ir Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos, Kioto protokolo nuostatų įgyvendinimas	Bus siekiama, kad 2008 metais į atmosferą išmestas šiltnamio dujų kiekis neviršytų 25 mln. tonų
6. Specialioji Europos regioninės plėtros fondo programa (BPD įgyvendinti) (programą vykdys Aplinkos ministerija)	Pasinaudojant ES paramos lėšomis ir užtikrinant bendrąjį finansavimą, pagerinti aplinkos kokybę ir užtikrinti žalos aplinkai prevenciją	1. 4000 išaugęs Lietuvos gyventojų, kuriems sukurta/atnaujinta/pagerinta inžinerinė infrastruktūra, skirta centralizuotai aprūpinti juos tinkamos kokybės geriamuoju vandeniu ir tvarkyti jų nuotekas, skaičius. 2. 13 proc. saugomų teritorijų daliai parengti steigimo ir planavimo dokumentai (sistemą sudaro 398 saugomos teritorijos). 3. Modernizuoti/sustiprinti 2 valstybės institucijų struktūriniai padaliniai (laboratorijos), atsakingi už kokybės vertinimą ir monitoringą
7. Specialioji aplinkos apsaugos rėmimo programa (programą vykdys Aplinkos ministerija)	Sumažinti daromą aplinkai žalą, optimizuoti retų ir nykstančių gyvūnų išteklius, efektyvinti aplinkos apsaugos monitoringą, gerinti visuomenės informavimą ir ekologinį švietimą	1. Įgyvendinta 320 aplinkosaugos priemonių. 2. Įgyvendinti 22 moksliniai taikomieji ir monitoringo darbai. 3. Įgyvendinta 13 aplinkosaugos veiklos efektyvumo didinimo (kontrolė, mobilumas, operatyvumas) priemonių
8. Specialioji Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo programa (programą vykdys Aplinkos ministerija)	Finansuojant aplinkos apsaugos investicinius projektus privačiame ir visuomeniniame sektoriuose, sumažinti neigiamą ūkinės veiklos poveikį aplinkai	1. Įgyvendinus oro taršos mažinimo projektus, 60 proc. sumažės neigiamas ūkinės veiklos poveikis aplinkai. 2. Įgyvendinus atliekų tvarkymo projektus, 92 proc. sumažės neigiamas ūkinės veiklos poveikis aplinkai. 3. Įgyvendinus vandenų taršos mažinimo projektus, 62 proc. sumažės neigiamas ūkinės veiklos poveikis aplinkai
9. Specialioji gaminių ar pakuotės atliekų tvarkymo programa (programą vykdys Aplinkos ministerija)	Sumažinti aplinkos teršimą gaminių ir pakuotės atliekomis	1. 50 proc. savivaldybių bus aprūpintos antrinių žaliavų rūšiavimo konteineriais. 2. Valstybės biudžeto lėšomis bus sutvarkyta 8 proc. (nuo 2007 metais į vidaus rinką išleisto padangų kiekio) padangų atliekų. 3. Visose apskrityse mokesčio už aplinkos teršimą mokėtojams bus organizuoti seminarai mokesčio už aplinkos teršimą mokėjimo ir apskaičiavimo klausimais
10. Specialioji parodos Saragosoje finansavimo programa (programą vykdys Aplinkos ministerija)	Tinkamai pristatyti Lietuvą pasaulinėje parodoje „EXPO ZARAGOZA 2008“	Planuojama, kad Lietuvos paviljoną pasaulinėje parodoje „EXPO ZARAGOZA 2008“ aplankys 500 tūkst. lankytojų
11. Augalų nacionalinių genetinių išteklių išsaugojimas (programą vykdys Aplinkos ministerija)	Išsaugoti augalų genetinius išteklius, kas leis panaudoti sukauptą genofondą ir jo tyrimų rezultatus selekcijoje, mokslo tikslams, gamyboje	Bus atrinkta ir augalų nacionaliniams genetiniams ištekliams priskirta 2,89 proc. augalų genetinių išteklių objektų (iš viso numatyta įrašyti 9489 objektus, iki 2007 metų įrašyta 1114)
12. Apleistų durpynų hidrologinio režimo atkūrimas (programą vykdys Aplinkos ministerija)	Užtikrinti hidrologinio režimo atkūrimą apleistuose, durpių gavybai naudotuose durpynuose, kas leis panaikinti durpynų gaisrų pavojų, išsaugoti likusius durpių išteklius ir sudaryti sąlygas vertingų pelkinių ekosistemų atsikūrimui	Planuojama, kad bus atkurtas 100 ha durpynų hidrologinis režimas, sudarytos sąlygos išvengti gaisrų juose
13. Specialioji bendrųjų miškų ūkio reikmių finansavimo programa (programą vykdys Aplinkos ministerija)	Užtikrinti išteklius tausojančią miškų ūkio plėtrą	1. 2008 metais šalies miškingumas bus padidintas 0,1 proc. 2. Apmokyta 700 privačių miškų savininkų. 3. Inventorizuota ir apskaityta 220 tūkst. ha šalies miškų
14. Specialioji aplinkosauginės veiklos programa, finansuojama iš biudžetinių įstaigų pajamų įmokų (programą vykdys Aplinkos ministerija)	Užtikrinti Aplinkos ministerijai pavaldžių institucijų papildomų aplinkosauginių paslaugų teikimą	1. Atlikta 115940 aplinkos komponentų tyrimų ūkio subjektams. 2. 100 proc. užtikrintas informacijos apie miškus fiziniams ir juridiniams asmenims teikimas (pateikta 4500 pažymų apie miško sklypų žemės ir miško vertę miško savininkams; 70 fiziniams ir juridiniams asmenims pateikta informacija apie miškus elektronine forma). 3. Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento išduota 4200 licencijų mėgėjiškai žūklei. 4. Kauno T. Ivanausko zoologijos muziejuje bus organizuota 20 teminių aplinkosaugos ekskursijų daugiau nei 2007 m. (2007 m. organizuota 110 teminių ekskursijų). 5. Kauno T. Ivanausko zoologijos muziejuje bus sukurta 200 daugiau naujų muziejinių eksponatų nei 2007 m. (2007 m. sukurta 4000 eksponatų)
15. Lietuvos būsto strategijos įgyvendinimas (programą vykdys Aplinkos ministerija)	1. Išplėsti būsto pasirinkimo galimybes visoms socialinėms gyventojų grupėms	Būsto naudingasis plotas, tenkantis vienam gyventojui, išaugs iki 24,4 kv. metro
	2. Užtikrinti efektyvų esamo būsto naudojimą, priežiūrą, atnaujinimą ir modernizavimą	Gyvenamųjų namų remonto ir rekonstravimo darbų apimtis, palyginti su 2007 metais, padidės 25 proc.
	3. Sustiprinti būsto sektoriaus subjektų gebėjimus dalyvauti būsto rinkoje	Daugiabučių namų bendrijos valdys iki 30 proc. daugiabučių namų
16. Specialioji daugiabučių namų modernizavimo skatinimo programa (programą vykdys Aplinkos ministerija)	Didinti daugiabučių namų energinį efektyvumą, skatinant jų modernizavimą ir tobulinant finansavimo mechanizmą	Palyginti su 2007 m., 2 kartus padidės iš programos lėšų finansuojamų daugiabučių namų modernizavimo projektų skaičius (2007 m. numatyta finansuoti 150 daugiabučių namų modernizavimo projektų)
17. Būsto ir techninio normavimo sistema (programą vykdys Aplinkos ministerija)	Sukurti atitinkančius šiuolaikines technologijas ir statybos produktus nacionalinius normatyvinius statybos ir statinių priežiūros techninius dokumentus, juos nuolat atnaujinti, atsižvelgiant į naujų ES direktyvinių dokumentų reikalavimus, juos versti į kitas kalbas	1. Bus parengta 2 proc. daugiau nacionalinių normatyvinių statybos ir statinių priežiūros techninių dokumentų nei 2007 m. 2. Bus atnaujinta 5 proc. nacionalinių normatyvinių statybos ir statinių priežiūros techninių dokumentų
18. Saugomų teritorijų tvarkymas (programą vykdys Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos; toliau vadinama – Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba)	1. Kraštovaizdžio, gamtos ir kultūros paveldo vertybių išsaugojimas ir pritaikymas lankymui	1. 2008 m. 2 proc. sumažės saugomų teritorijų režimo pažeidimų. 2. 2008 m. 3 saugomų teritorijų direkcijose bus įrengtos informacinės bazės (lankytojų centrai)
	2. Saugomų teritorijų valstybinio valdymo funkcijų vykdymas	2008 m. 4 saugomoms teritorijoms bus detalizuota teisinė bazė, reikalinga jų tvarkymui, kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės išsaugojimui
19. Specialioji valstybinių parkų ir rezervatų paslaugų teikimo programa (programą vykdys Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba)	Užtikrinti saugomų teritorijų tvarkymą	2008 m., panaudojant lėšas, gautas už suteikta paslaugas, 2 proc. padidės sutvarkytų saugomų teritorijų plotas
20. Hidrometeorologiniai stebėjimai ir prognozės (programą vykdys Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos; toliau vadinama – Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba)	Tenkinti valstybinių institucijų ir visuomenės poreikius hidrometeorologinei informacijai	1. 2008 m. bus sudarytos prielaidos valstybės institucijoms ir visuomenei gauti patikimą hidrometeorologinę informaciją ir prognozes. 2. Orų prognozių pasitvirtinimas 2008 m. sieks 94 proc.
21. Specialioji lėšų, gautų už teikiamas meteorologinės informacijos paslaugas, programa (programą vykdys Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba)	Aprūpinti ūkio subjektus patikima specialiąja hidrometeorologine informacija	1. Bus 100 proc. tenkinami šalies ūkio subjektų poreikiai hidrometeorologinei informacijai. 2. Hidrometeorologinių prognozių pasitvirtinimas sieks 86 proc.
22. Valstybinių geologinių tyrimų programa „Geologija ir darnusis vystymasis“ (programą vykdys Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos; toliau vadinama – Lietuvos geologijos tarnyba)	1. Gauti naują informaciją apie žemės gelmių erdvinę sandarą, uolienų ir nuogulų sudėtį, kilmę ir amžių	1. Sudaryti vandeningųjų tarpmoreninių sluoksnių geologiniai kartografiniai dokumentai M1:200 000. 2. Įskaitmeninti anksčiau kartografuotų 4 plotų duomenys. 3. Parengtas Lietuvos prekvartero storymės erdvinis modelis
	2. Atlikti hidrogeologinius tyrimus, kaupti būtinus duomenis apie gėlo ir mineralinio požeminio vandens išteklius ir jų kokybę, rengti informaciją darniam išteklių naudojimui ir apsaugai užtikrinti	1. Atlikta 2 požeminio vandens pabaseinių hidrodinaminė – hidrocheminė analizė. 2. Nustatyti vandensaugos tikslai rizikos požeminio vandens telkiniams. 3. Pateikta metinė monitoringo duomenų suvestinė Europos aplinkos monitoringo ir pasaulio monitoringo (GEMS) sistemai. 4. Sudaryti 4 mineralinio vandens hidrocheminiai žemėlapiai M1:400000 pagrindiniams sluoksniams ir kompleksams
	3. Kaupti naują informaciją apie Lietuvos Respublikos naudingąsias iškasenas ir žemės gelmių išteklius	1. Atlikta naudingųjų iškasenų naudojimo analizė. 2. Atliktas 20 objektų naudingųjų iškasenų tyrimo vertinimas
	4. Kaupti specializuotus duomenis, plėsti ekogeologinės informacijos panaudojimo ir pritaikymo galimybes įvairaus lygio teritorijų planavimo, žemės naudojimo, aplinkos apsaugos, projektavimo ir statybos darbams	1. Atlikta nuošliaužų ir smegduobių inventorizacija. 2. Atlikta geologinės aplinkos taršos židinių inventorizacija 2 rajonuose, pildyta duomenų bazė. 3. Parengta ekogeologinio teritorijos vertinimo metodika
	5. Gauti naują informaciją apie Baltijos jūros dugno ir jos krantų geologinę sandarą	1. Atlikta Baltijos jūros akvatorijos seisminės žvalgybos duomenų interpretacija. 2. Gauta informacija apie smėlio paėmimo iš jūros dugno galimybes
	6. Vystyti valstybinę geologinės informacijos sistemą, ją pildyti naujais duomenimis, tobulinti informacijos elektroninio teikimo galimybes	1. Metaduomenų struktūros ES projekte vystymas (2 posistemių išplėtimas). 2. Išplėstas tinklalapis, sukurtos duomenų saugojimo aplinkos. 3. Duomenų bazė papildyta geologiniais grafiniais duomenimis (750 duomenų blokų)
	7. Stiprinti metodinį ir institucinį pajėgumą vystant tarptautinę geologinę integraciją	1. Dalyvauta ES šalių geologijos tarnybų asociacijos veikloje ir kitų tarptautinių geologinių organizacijų darbo grupių veikloje (5). 2. Vykdyti tarptautiniai projektai (8)
	8. Padidinti visuomenės informuotumą geologinėmis temomis	1. Vykdytas nuolatinis visuomenės informavimas geologinėmis temomis (publikacijos, interneto svetainė). 2. Suorganizuoti 2 visuomenės mokomieji seminarai
23. Žemės gelmių naudojimo valstybinis reguliavimas (programą vykdys Lietuvos geologijos tarnyba)	1. Plėtoti racionalią žemės gelmių naudojimo ir apsaugos reguliavimo teisinę sistemą	Parengti 4 teisės aktai, reglamentuojantys žemės gelmių naudojimą
	2. Užtikrinti racionalų žemės gelmių išteklių naudojimą ir apsaugą	1. Aprobuoti 50 išžvalgytų naudingųjų iškasenų ir požeminio vandens telkinių ištekliai. 2. Išnagrinėta ir patvirtinta 30 telkinių išteklių naudojimo projektų
	3. Užtikrinti geologinių tyrimų kokybę	1. Patikrinta ir išduota 15 leidimų tirti žemės gelmes. 2. Įvertinta 200 inžinerinių geologinių tyrimų ataskaitų
	4. Taikyti žemės gelmių apsaugos priemones, nustatant apribojimus išteklių naudojimo sąlygoms	1. Patvirtinta 15 sanitarinės apsaugos zonų projektų. 2. Suderinta 30 teritorijų planavimo dokumentų. 3. Pateikta 60 pasiūlymų statinių projektavimo sąlygoms
24. Požeminio vandens išteklių įvertinimas ir naudojimas geriamajam vandeniui tiekti 2007–2025 metais (programą vykdys Lietuvos geologijos tarnyba)	1. Įvertinti turimų požeminio vandens išteklių kiekį ir kokybę, jų panaudojimo galimybę 2007–2025 metų perspektyvai	1. Parengti 2 požeminio vandens baseinų erdviniai modeliai. 2. Įvertinti 8 požeminio vandens pabaseinių ištekliai
	2. Parengti priemones vandenviečių išteklių kokybės apsaugai, gerinimui ir kokybės kontrolei	1. Nustatytos 20 vandenviečių išteklių formavimosi teritorijos. 2. Įvertinti 20 vandenviečių išteklių formavimosi teritorijose esantys taršos židiniai
	3. Vykdyti mokslinius tyrimus regioninių požeminio vandens cheminės sudėties formavimosi problemų sprendimui	1. Išanalizuota 100 mėginių organinių junginių požeminiame vandenyje tyrimui. 2. Įvertintas tektoninių lūžių poveikis geriamojo ir mineralinio vandens cheminei sudėčiai
25. Specialioji taikomųjų (užsakomųjų) geologinių tyrimų programa (programą vykdys Lietuvos geologijos tarnyba)	Vykdyti kompleksinius geologinius tyrimus svarbiuose ūkio subjektuose	1. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto pietinės dalies detalaus inžinerinių geologinių sąlygų tyrimo ataskaitos parengimas. 2. Atlikti gruntų laboratoriniai tyrimai 5 užsakovams. 3. Parengti geologinio kartografavimo duomenys 20 užsakovų teritorijų planavimo reikmėms
26. Biržų ir Pasvalio miestų inžinerinių ir geologinių sąlygų įvertinimas ir suaktyvėjusio karstinio proceso Biržų rajone inžineriniai geologiniai tyrimai 2007–2010 metais (programą vykdys Lietuvos geologijos tarnyba)	Biržų ir Pasvalio miestų teritorijų kokybės ir tinkamumo ūkinei ir kitai veiklai karstinių reiškinių vystymosi požiūriu diferencijuotas nustatymas, ekologinių ir socialinių grėsmių, susijusių su karstiniais procesais ir reiškiniais, prognozavimas ir karsto grėsmės užstatytuose sklypuose Biržų rajono savivaldybėje įvertinimas	Ištirti karsto vystymosi geomorfologines, hidrologines ir hidrogeologines sąlygas 8 probleminiuose arealuose Biržų rajone
27. Kerno muziejaus veiklos plėtojimas (programą vykdys Lietuvos geologijos tarnyba)	Reprezentuoti visuomenei gausią geologinę medžiagą apie krašto žemės gelmių sandarą, sudėtį, naudingąsias iškasenas	1. Priimtas saugoti kerno kiekis – 200 m, pateiktas peržiūrai kerno kiekis – 1500 m. 2. Muziejaus lankytojų skaičius – 1000
28. Teritorijų planavimo ir statybos valstybinė priežiūra valstybės lygiu ir koordinavimas apskrityse, metodinis vadovavimas statinių naudojimo priežiūros institucijoms (programą vykdys Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos)	1. Vykdyti teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą ir kontroliuoti statinių projektavimą	Teritorijų planavimo dokumentų ir statinių projektų, parengtų pažeidžiant įstatymus ir kitus teisės aktus, sumažėjimas 15 proc. patikrintų objektų skaičiaus
	2. Vykdyti ir koordinuoti statybos valstybinę priežiūrą	Naujai pradedamų savavališkų statybų sumažėjimas 6 proc., palyginti su praėjusiais metais
	3. Metodiškai vadovauti viešojo administravimo subjektams, atliekantiems statinių naudojimo priežiūrą	Atlikta 17 patikrinimų, įgyvendinant Statybos įstatymo 12 skirsnio reikalavimus
	4. Analizuoti ir rengti valstybinės priežiūros norminius dokumentus, įgyvendinti jų reikalavimus	Nuolat tobulinant statybų valstybinę priežiūrą reglamentuojančius teisės aktus, palankesnių sąlygų statybos verslui sudarymas
	5. Sukurti ir įgyvendinti viešųjų paslaugų teikimo nuotoliniu ryšiu ir statybos leidimų informacinę sistemą	Sukurta ir įdiegta statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinė sistema, sudarytos sąlygos šalies subjektams teikti viešąsias paslaugas nuotoliniu ryšiu ir užtikrintas vietisos informacinės sistemos apie statybos būklę Lietuvoje funkcionavimas
	6. Koordinuoti atsakingų institucijų veiksmus teritorijų planavimo, statybos valstybinės priežiūros ir statinių naudojimo priežiūros, savavališkų statybų prevencijos ir padarinių šalinimo srityse	1. Operatyviai sprendžiami probleminiai klausimai, šalinami pažeidimai, koordinuojant suinteresuotų valstybinių institucijų veiksmus ir maksimaliai spendžiant klausimus vietose. Planuojamas 20 proc. sprendimų pagerėjimas, palyginti su praėjusiais metais. 2. Statinių, kurių statybos leidimus išdavė arba kurių statytojai yra apskričių viršininkų administracijos, pripažinimo tinkamais naudoti komisijų sudarymas ir jų darbo organizavimas (pripažintų tinkamais naudoti statinių skaičius – 100 proc. pateiktų prašymų skaičiaus). 3. Organizuotas visų teismo sprendimų dėl savavališkai pastatytų statinių nugriovimo ar pertvarkymo įgyvendinimas
29. Standartizacijos darbų koordinavimas ir plėtojimas (programą vykdys Lietuvos standartizacijos departamentas prie Aplinkos ministerijos; toliau vadinama – Lietuvos standartizacijos departamentas)	Įgyvendinti valstybės politiką standartizacijos srityje, plėtoti ir tobulinti nacionalinę standartizaciją	Atliktos visos planuotos atlikti viešosios apklausos ir balsavimas dėl standartų projektų
30. Standartų rengimas ir atstovavimas tarptautinėse ir Europos standartizacijos organizacijose (programą vykdys Lietuvos standartizacijos departamentas)	Atstovauti ekonomikos interesams ir užtikrinti Lietuvos ekonomikos ir visuomenės aprūpinimą naujaisiais darniaisiais Europos standartais, perimtais kaip Lietuvos standartai pagal standartų programą	1. Perimti ir išleisti visi darnieji Europos standartai, įtraukti į Lietuvos standartų programą. 2. Užtikrintas dalyvavimas visų tarptautinių ir ES standartizacijos organizacijų, kurių narys yra Lietuvos standartizacijos departamentas, veikloje
31. Specialioji standartų programa (programą vykdys Lietuvos standartizacijos departamentas)	Užtikrinti Lietuvos ekonomikos ir visuomenės aprūpinimą naujausiais tarptautiniais ir Europos standartais, perimtais kaip Lietuvos standartai pagal standartų programą	Perimti ir išleisti visi Europos standartai (išskyrus darniuosius Europos standartus), įtraukti į Lietuvos standartų programą
32. Keitimasis informacija su Europos Sąjunga ir Pasaulio prekybos organizacija (programą vykdys Lietuvos standartizacijos departamentas)	Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka keistis informacija apie standartus, techninius reglamentus ir atitikties įvertinimo procedūras	Notifikuoti visi Lietuvos standartizacijos departamentui pateikti ES ir Pasaulio prekybos organizacijos techninių reglamentų ir standartų projektai
33. Eurokodų lietuviškų versijų ir nacionalinių priedų rengimas (programą vykdys Lietuvos standartizacijos departamentas)	Rengti Eurokodų, perimamų kaip Lietuvos standartų lietuviškos versijos, nacionalinius priedus	Parengtos visų Eurokodų, įtrauktų į Eurokodų programą, lietuviškos versijos ir nacionaliniai priedai
34. Metrologinės veiklos koordinavimas (programą vykdys Valstybinė metrologijos tarnyba)	Gerinti verslo sąlygas, šalinant laisvo prekių judėjimo kliūtis, susijusias su matavimo priemonių gamyba, prekyba ir naudojimu	1. Parengta 220 teisės aktų ir normatyvinių dokumentų. 2. Dalyvauta tarptautinių ir regioninių metrologinių organizacijų 10 darbo grupių posėdžių. 3. Išduota įgaliojimų atlikti matavimo priemonių patikrą 40 laboratorijų
35. Specialioji matavimo priemonių metrologinio įteisinimo programa (programą vykdys Valstybinė metrologijos tarnyba)	Užtikrinti iš trečiųjų šalių įvežamų matavimo priemonių patikimumą, vertinant jų atitiktį vadovaujantis tarptautiniais ir ES dokumentais	1. Patvirtinta ir įrašyta į Lietuvos matavimo priemonių registrą 90 matavimo priemonių tipų ir jų modifikacijų arba pripažinta tinkamomis naudoti Lietuvoje. 2. Išduota 20 leidimų ženklinti fasuotus produktus e ir э ženklais
36. Metrologinis aprūpinimas (programą vykdys Valstybinė metrologijos tarnyba)	Užtikrinti matavimų sietį	1. Sukurtas 1 valstybinis etalonas. 2. Dalyvauta 16 tarptautinių tarplaboratorinių palyginimų. 3. Sukurti 3 etaloniniai matavimo metodai chemijoje
37. Narystės Europos Sąjungoje įsipareigojimų vykdymas (programą vykdys Valstybinė metrologijos tarnyba)	suderinti metrologinę veiklą su analogiška ES valstybių veikla	1. Vykdant paskirtųjų ir paskelbtųjų įstaigų priežiūrą, atlikta 12 auditų. 2. Pakelta 30 metrologijos srities specialistų kvalifikacija kalibravimų ir matavimų srityje. 3. Parengta 12 bendrųjų matavimo priemonių patikros metodų
38. Akreditacijos sistemos įgyvendinimas ir plėtojimas (programą vykdys Nacionalinis akreditacijos biuras prie Aplinkos ministerijos; toliau vadinama – Nacionalinis akreditacijos biuras)	1. Užtikrinti atitikties įvertinimo įstaigų akreditavimo atitiktį ES ir kitų dokumentų reikalavimams	100 proc. atitikties įvertinimo įstaigų akreditavimas pagal ES ir kitų dokumentų reikalavimus
	2. Užtikrinti atitikties įvertinimo įstaigų veiklos rezultatų tarptautinį pripažinimą, tuo sudarant vieną iš sąlygų laisvam prekių judėjimui	Pasiektas ir palaikomas atitikties įvertinimo įstaigų tarptautinis pripažinimas visose srityse, kuriose yra atitinkami susitarimai (7 sritys)
39. Specialioji atitikties įvertinimo įstaigų įvertinimo ir jų priežiūros programa (programą vykdys Nacionalinis akreditacijos biuras)	Plėtoti atitikties įvertinimo įstaigų teikiamų paslaugų rinką, siekiant sudaryti ūkio subjektams palankesnes sąlygas plėtoti verslą	Išplėtota atitikties įvertinimo paslaugų rinka, akredituojant atitikties įvertinimo įstaigas 3-ose naujose srityse
40. ES fondų aplinkosaugai administravimas (programą vykdys Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra)	1. Užtikrinti, kad įgyvendinant Sanglaudos fondo programą pagal patvirtintus atliekų tvarkymo ir vandentvarkos projektų įgyvendinimo grafikus ES ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos būtų naudojamos tinkamai, pagal ES lėšų tinkamumo reglamentus. 2. Pasinaudojant ES 2007–2013 metų paramos lėšomis ir užtikrinant bendrąjį finansavimą, toliau vykdyti atliekų tvarkymo, vandentvarkos sistemų modernizavimo ir oro apsaugos įgyvendinimo projektus. 3. Finansuoti gamtos išteklių išsaugojimo ir žalos aplinkai prevencijos skatinimo projektus	1. 2008 m. planuojama patvirtinti 17 atliekų tvarkymo investicinių projektų darbų ir paslaugų sutarčių, vykdyti jų techninį įgyvendinimą. 2. 2008 m. planuojama patvirtinti 89 vandentvarkos investicinių projektų darbų ir paslaugų sutartis, vykdyti jų techninį įgyvendinimą. 3. Vykdyti visų administruojamų aplinkosauginių projektų įgyvendinimo stebėseną. Atlikti 2008 m. 37 projektų įgyvendinimo patikras vietose. 4. Pasirašyti sutartis su rangovais dėl dumblo tvarkymo įrenginių montavimo Vilniaus ir Šiaulių regionuose. 5. Toliau vykdyti vandentvarkos ir atliekų tvarkymo projektų įgyvendinimą savivaldybėse, kurioms nebuvo skirtos investicijos pirmajame etape. 6. Pasirašyti 29 paramos sutartis gamtos išteklių išsaugojimo ir žalos aplinkai prevencijos skatinimo projektams finansuoti, skiriant 15–20 proc. visos programos lėšų
41. Specialioji Sanglaudos fondo programa (programą vykdys Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra)	Pasinaudojant ES Sanglaudos fondo paramos lėšomis ir užtikrinant bendrąjį finansavimą, modernizuoti atliekų tvarkymo, vandentvarkos sistemas ir įgyvendinti oro apsaugos projektus	1. 2008 m. planuojama įrengti 4 naujus sąvartynus, įrengti 1 kompostavimo aikštelę, įrengti 5 didžiųjų atliekų surinkimo aikšteles, uždaryti 4 regioninius/rajoninius sąvartynus, sutvarkyti 250 buitinėmis atliekomis užterštas vietas, pradėti pavojingų atliekų deginimo įrenginio montavimo darbus. 2. 2008 m. planuojama rekonstruoti/pastatyti 38 naujas nuotekų siurblines, rekonstruoti/pastatyti 7 nuotekų valymo įrenginius, rekonstruoti/pastatyti 3 naujus vandens gerinimo įrenginius
42. Specialioji ES finansinio instrumento LIFE + programa (programą vykdys Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra)	1. Prisidėti prie biologinės įvairovės apsaugos priemonių įgyvendinimo: Paukščių direktyvos 79/409/EEB ir Buveinių direktyvos 92/43/EEB įgyvendinimo, Europos ekologinio tinklo Natura 2000 plėtros, ypač jūrinėje aplinkoje; metodų ir priemonių, kuriais prisidedama prie tikslo sustabdyti biologinės įvairovės nykimą Bendrijoje iki 2010 metų, kūrimo. 2. Skatinti priemonių vykdymą, kuriomis įgyvendinami Kioto protokolo tikslai, mažinamas klimato kaitos poveikis ekosistemoms, rengiami ir įgyvendinami upių baseinų valdymo planai, įgyvendinama Bendrijos teminė strategija dėl oro taršos, mažinamas triukšmas, mažinama cheminių medžiagų naudojimo rizika ir įgyvendinama Bendrijos teminė strategija dėl tvaraus pesticidų naudojimo. 3. Skatinti novatoriškų technologijų, metodų ir priemonių, kuriais prisidedama prie Aplinkosaugos technologijų veiksmų plano įgyvendinimo, diegimą	LIFE + reglamento reikalavimus atitinkančių įvertintų ir atrinktų projektų skaičius (ne mažiau kaip 2 projektai)

S3 forma

IV. VYKDOMŲ PROGRAMŲ FINANSINIS PLANAS

(2008 metai)

Programų pavadinimai	Lėšos, tūkst. litų			Pareigybės
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimai		kitos lėšos (nurodomi šaltiniai)
	iš viso	iš jų ES lėšos	kitos lėšos (nurodomi šaltiniai)
I. Aplinkos ministerija
1. Bendrosios aplinkos politikos įgyvendinimo koordinavimas	84012			1149
2. Valstybinis aplinkos monitoringas ir upių baseinų valdymas	12698			182
3. Pavojingų cheminių medžiagų ir preparatų valdymas	1259			22
4. Apleistų pastatų tvarkymas	2000
5. Klimato kaitos strategijos įgyvendinimas	200
6. Specialioji Europos regioninės plėtros fondo programa (BPD įgyvendinti)	16940	12404
7. Specialioji aplinkos apsaugos rėmimo programa	7300
8. Specialioji Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo programa	13000
9. Specialioji gaminių ar pakuotės atliekų tvarkymo programa	11000
10. Specialioji parodos Saragosoje finansavimo programa	4513			2
11. Augalų nacionalinių genetinių išteklių išsaugojimas	1056			9
12. Apleistų durpynų hidrologinio režimo atkūrimas	300
13. Specialioji bendrųjų miškų ūkio reikmių finansavimo programa	19000			105
14. Specialioji aplinkosauginės veiklos programa, finansuojama iš biudžetinių įstaigų pajamų įmokų	551			7
15. Lietuvos būsto strategijos įgyvendinimas	400
16. Specialioji daugiabučių namų modernizavimo skatinimo programa	52500			40
17. Būsto ir techninio normavimo sistema	200
Iš viso asignavimų valdytojo programoms	226929	12404		1516
II. Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos
18. Saugomų teritorijų tvarkymas	22710			558
19. Specialioji valstybinių parkų ir rezervatų paslaugų teikimo programa	750			9
Iš viso asignavimų valdytojo programoms	23460			567
Kita svarbi informacija	Įgyvendinant programų tikslus, dalyvauja savivaldybės, miškų urėdijos. Apie numatomą jų finansinį indėlį duomenų nėra
III. Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos
20. Hidrometeorologiniai stebėjimai ir prognozės	14640			321
21. Specialioji lėšų, gautų už teikiamas meteorologinės informacijos paslaugas, programa	450			1
Iš viso asignavimų valdytojo programoms	15090			322
IV. Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos
22. Valstybinių geologinių tyrimų programa „Geologija ir darnus vystymasis“	3921			85
23. Žemės gelmių naudojimo valstybinis reguliavimas	1580			26
24. Požeminio vandens išteklių įvertinimas ir naudojimas geriamajam vandeniui tiekti 2007–2025 metais	1301			3
25. Specialioji taikomųjų (užsakomųjų) geologinių tyrimų programa	244
26. Biržų ir Pasvalio miestų inžinerinių ir geologinių sąlygų įvertinimas ir suaktyvėjusio karstinio proceso Biržų rajone inžineriniai geologiniai tyrimai 2007–2010 metais	474			3
27. Kerno muziejaus veiklos plėtojimas	587			14
Iš viso asignavimų valdytojo programoms	8107			131
Kita svarbi informacija	Programą „Kerno muziejaus veiklos plėtojimas“ vykdys Lietuvos geologijos muziejaus darbuotojai (14 darbuotojų); Specialioji taikomųjų (užsakomųjų) geologinių tyrimų programa (64 tūkst. Lt) bus vykdoma Lietuvos geologijos muziejaus darbuotojų
V. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos
28. Teritorijų planavimo ir statybos valstybinė priežiūra valstybės lygiu ir koordinavimas apskrityse, metodinis vadovavimas statinių naudojimo priežiūros institucijoms	4670			60
Iš viso asignavimų valdytojo programoms	4670			60
VI. Lietuvos standartizacijos departamentas prie Aplinkos ministerijos
29. Standartizacijos darbų koordinavimas ir plėtojimas	3158			58
30. Standartų rengimas ir atstovavimas tarptautinėse ir Europos standartizacijos organizacijose	810
31. Specialioji standartų programa	410		410 (pajamos už suteiktas paslaugas)
32. Keitimasis informacija su Europos Sąjunga ir Pasaulio prekybos organizacija	95
33. Eurokodų lietuviškų versijų ir nacionalinių priedų rengimas	250
Iš viso asignavimų valdytojo programoms	4723		410	58
VII. Valstybinė metrologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos
34. Metrologinės veiklos koordinavimas	1038			14
35. Specialioji matavimo priemonių metrologinio įteisinimo programa	60
36. Metrologinis aprūpinimas	2750
37. Narystės Europos Sąjungoje įsipareigojimų vykdymas	74
Iš viso asignavimų valdytojo programoms	3922			14
VIII. Nacionalinis akreditacijos biuras prie Aplinkos ministerijos
38. Akreditacijos sistemos įgyvendinimas ir plėtojimas	971			13
39. Specialioji atitikties įvertinimo įstaigų įvertinimo ir jų priežiūros programa	250
Iš viso asignavimų valdytojo programoms	1221			13
IX. Aplinkos projektų valdymo agentūra
40. ES fondų aplinkosaugai administravimas	467285	382500		62
41. Specialioji Sanglaudos fondo programa	591299	421268		20
42. Specialioji ES finansinio instrumento LIFE + programa	9589	8632
Iš viso asignavimų valdytojo programoms	1068173	812400		82

_________________

PRITARTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2008 m. sausio 23 d. nutarimu Nr. 114

FINANSŲ MINISTERIJOS

2008 METŲ
SUTRUMPINTAS STRATEGINIS
VEIKLOS PLANAS

i. vadovo įžanginis žodis

ministrasRS Pastaruosius kelerius metus Lietuva išgyveno ekonominio pakilimo ciklą – šalies ūkis augo ypač sparčiai, bendrasis vidaus produktas didėjo vidutiniškai apie 8 procentus kasmet. Tad vienas svarbiausiųjų Finansų ministerijos uždavinių – išlaikyti stabilią ūkio plėtrą ir užtikrinti viešųjų finansų stabilumą ilguoju laikotarpiu.

Finansų ministerija, vykdydama savo misiją kurti ir vykdyti efektyvią valstybės finansų politiką, siekdama užtikrinti šalies makroekonominį stabilumą ir ekonomikos plėtrą, 2007 metais parengė Lietuvos Respublikos fiskalinės drausmės įstatymo projektą. Toks įstatymas, nustatantis griežtas taisykles, užtikrinančias ilgalaikį valdžios sektoriaus finansų tvarumą ir stabilią ūkio plėtrą, Lietuvoje priimtas pirmą kartą. Jis taip pat labai svarbus sprendžiant ilgalaikes, dėl visuomenės senėjimo kylančias socialinės, sveikatos apsaugos ir kitų sričių finansavimo problemas.

Įstatymas įsigaliojo nuo 2008 m. sausio 1 d. ir bus taikomas sudarant 2009-ųjų ir vėlesnių metų valstybės biudžetą, tačiau jame taip pat numatyta, kad 2008 m. valdžios sektoriaus deficitas negali būti didesnis kaip 0,5 proc. bendrojo vidaus produkto. Būtent tokį biudžetą ir patvirtino Lietuvos Respublikos Seimas.

Finansų ministerijos parengtame Lietuvos Respublikos 2008 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme numatyta, kad biudžeto pajamos kartu su ES ir kitos gaunamos finansinės paramos lėšomis sieks 29,4 mlrd. litų (tai 7,2 mlrd. litų daugiau nei pernai), o išlaidos bus 6,8 mlrd. litų, arba 28,8 proc. didesnės nei pernai, ir sudarys 30,4 mlrd. litų. 2008 metų biudžetas sudarys sąlygas gerėti visų sričių valstybės paslaugų kokybei, žmonių gyvenimo sąlygoms. Palyginti su 2007 metais, šiais metais nacionalinio biudžeto asignavimai sveikatos apsaugai padidinti 24,9 proc., kultūrai – 28,5 proc., socialinei apsaugai – 36,2 proc., viešajai tvarkai ir visuomenės apsaugai – 46,3 proc. Lietuvos Respublikos Seimas biudžetą patvirtino ženklia balsų dauguma.

Svarbu pažymėti, kad nuo šių metų pradžios, įgyvendinant 2005 metais pradėtą mokesčių reformą, nuo 27 iki 24 proc. mažinamas gyventojų pajamų mokesčio tarifas ir išnyksta socialinis mokestis pagal Lietuvos Respublikos laikinojo socialinio mokesčio įstatymą. Dėl šių sprendimų valstybės biudžetas 2008 metais neteks apie 1 mlrd. litų pajamų, nes šios lėšos liks gyventojams ir verslo subjektams.

Kitas ypač svarbus 2007 metų pasiekimas – ES struktūrinės paramos panaudojimo planavimo proceso, kurį koordinavo Finansų ministerija, pabaiga. ES struktūrinių fondų parama Lietuvai 2007–2013 m. sudaro daugiau kaip 23 mlrd. litų. Europos Komisija patvirtino Lietuvos 2007–2013 m. ES struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir Žmogiškųjų išteklių plėtros (3,2 mlrd. litų), Ekonomikos augimo (10,7 mlrd. litų), Sanglaudos skatinimo (9,2 mlrd. litų) ir Techninės paramos veiksmų (0,3 mlrd. litų) programas. Strategiją ir veiksmų programas dvejus metus rengė 11 darbo grupių, iš viso 376 žmonės. Lietuva – antroji (po Maltos) naujoji ES narė, kurios 2007–2013 m. ES struktūrinės paramos panaudojimo strategiją patvirtino Europos Komisija. 2007 metais nacionalinių ir regioninių investicinių planų pagrindu jau buvo pradėti įgyvendinti 45 viešieji projektai – 12 transporto (220 mln. litų), 23 energetikos (41 mln. litų), 8 švietimo (45 mln. litų), po vieną sveikatos (27 mln. litų) ir socialinėse (75 mln. litų) srityse. Išmintingai ir sėkmingai panaudojus tokią sumą, beveik prilygstančią mūsų valstybės vienerių metų biudžetui, turime galimybę iki 2015 m. pagal pragyvenimo lygį pasivyti kai kurias ES valstybes senbuves. Lietuva taps daug patrauklesnė gyventi, dirbti ir investuoti.

Kalbant apie verslo sąlygų gerinimą, svarbu pažymėti, kad 2007 metais, siekdama užtikrinti Lietuvos ekonomikos augimą ir sustiprinti aukštą pridėtinę vertę kuriančias pramonės šakas, Lietuvos Respublikos Vyriausybė pritarė Finansų ministerijos parengtoms Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo pataisoms, numatančioms lengvatas investicijoms į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą. Lietuvos Respublikos Vyriausybė taip pat Lietuvos Respublikos Seimui pateikė minėto įstatymo pakeitimo projektą, kuriuo siekiama padėti verslui mažinant administracinę naštą ir supaprastinant leidžiamų atskaitymų pripažinimo tvarką.

2008 m. Finansų ministerija ketina parengti teisės aktų projektus, kuriuose bus siūlomos pelno mokesčio lengvatos įmonių investicijoms į technologinį atsinaujinimą. Be to, ketinama sudaryti dar palankesnes mokestines sąlygas įmonėms teikti socialines paslaugas darbuotojams.

Ministerijos laukia ir kiti uždaviniai – tolesnis verslo sąlygų gerinimas, konkurencingumo didinimas; toliau bus siekiama ir prižiūrima, kad funkcionuotų efektyvi, moderni ir subalansuota mokesčių sistema, stiprėtų pačios Finansų ministerijos ir jai pavaldžių įstaigų administraciniai gebėjimai, būtų tinkamai pagal ministerijos kompetenciją atstovaujama mūsų valstybei.

Tikiuosi, kad mums pavyks įgyvendinti visus užsibrėžtus tikslus ir taip toliau stiprinsime tvirtos, stabilios ir patikimos valstybės finansų sritį.

Finansų ministras Rimantas Šadžius

S1 forma

II. MISIJA, STRATEGINIAI TIKSLAI ir efekto kriterijai

FINANSŲ MINISTERIJOS MISIJA – kurti ir vykdyti efektyvią valstybės finansų politiką, siekiant užtikrinti šalies makroekonominį stabilumą ir ekonomikos plėtrą.

FINANSŲ MINISTERIJOS STRATEGINIS TIKSLAS – formuoti finansų politiką, stiprinančią pasitikėjimą makroekonominiu stabilumu, užtikrinti efektyvų ir racionalų valstybės ir ES lėšų valdymą ir panaudojimą, finansų sektoriaus plėtrą ir sklandų kitų finansų srities priemonių įgyvendinimą.

Efekto kriterijai:

1. Valdžios sektoriaus fiskalinis deficitas, BVP proc.

2. Valdžios sektoriaus skola, BVP proc.

MUITINĖS DEPARTAMENTO PRIE FINANSŲ MINISTERIJOS MISIJA – užtikrinti rinkos ir visuomenės saugą ir saugumą taikant efektyvią muitinės priežiūrą, plėtojant vidaus ir tarptautinį bendradarbiavimą, užtikrinti muitinės administruojamų mokesčių surinkimą, sudaryti palankias sąlygas verslo plėtrai, diegiant modernius darbo metodus ir kuriant elektroninę muitinės aplinką.

––––––––––––––––––––

*Šio skyriaus schemose žvaigždute pažymėti metai, kurių duomenys prognozuojami.

MUITINĖS DEPARTAMENTO PRIE FINANSŲ MINISTERIJOS STRATEGINIS TIKSLAS – rinkos ir visuomenės apsauga užsienio prekybos srityje, Europos Bendrijos muitų ir prekybos politikos įgyvendinimas.

Efekto kriterijai:

§ 1. Gautų ir planuotų įplaukų (muitai, PVM, akcizai) santykis (surinktų mokesčių (gautų įplaukų) sumos ir patvirtintos pagal planą pajamų (įplaukų) sumos santykis), proc.

§ 2. Palyginti su praėjusiais metais, sutrumpėjęs vidutinis prekių muitinio įforminimo laikas, įdiegus elektroninį deklaravimą, pagrįstą kompiuterizuotu rizikos valdymu, proc.

3. Institucijos veiklos efektyvumas valstybės biudžeto lėšų grąžos atžvilgiu (surenkamų mokesčių (gautų įplaukų) sumos ir skirtų asignavimų sumos santykis), litais: 2008, 2009, 2010 ir 2011 m. – 8 litai.

VALSTYBINĖS MOKESČIŲ INSPEKCIJOS PRIE FINANSŲ MINISTERIJOS MISIJA – skatinti mokesčių mokėtojus savanoriškai mokėti mokesčius, padėti jiems teisingai juos apskaičiuoti ir sumokėti; užtikrinti mokesčių administravimo politikos įgyvendinimą.

VALSTYBINĖS MOKESČIŲ INSPEKCIJOS PRIE FINANSŲ MINISTERIJOS STRATEGINIS TIKSLAS – užtikrinti mokesčių surinkimą, skatinant savanorišką mokesčių mokėjimą, didinant mokesčių mokėtojų pasitikėjimą mokesčių administratoriumi.

Efekto kriterijai:

1. Valstybinės mokesčių inspekcijos administruojamų gautų ir planuotų nacionalinio biudžeto pajamų santykis, proc. – 100 proc.

2. Ataskaitiniais ir ankstesniais metais gautų pajamų santykis, proc.

3. Pasitikinčių Valstybinės mokesčių inspekcijos veikla respondentų dalis, proc.

4. Valstybinės mokesčių inspekcijos finansavimo išlaidų ir surinktų mokesčių, įmokų santykis, proc., – neviršys ES vidurkio.

FINANSŲ MINISTERIJOS MOKYMO CENTRO MISIJA – vykdyti finansinius ekonominius santykius reguliuojančių institucijų valstybės tarnautojų mokymą ir kvalifikacijos tobulinimą, stiprinti jų administracinius gebėjimus.

FINANSŲ MINISTERIJOS MOKYMO CENTRO STRATEGINIS TIKSLAS – siekti, kad kuo daugiau valstybės tarnautojų keltų kvalifikaciją, rengiant ir įgyvendinant šių dienų poreikius atitinkančias kvalifikacijos tobulinimo programas.

Efekto kriterijus – kvalifikacijos tobulinimo dalyvių skaičius, tenkantis tūkstančiui valstybės tarnautojų:

VALSTYBĖS DOKUMENTŲ TECHNOLOGINĖS APSAUGOS TARNYBOS PRIE FINANSŲ MINISTERIJOS MISIJA – užtikrinti atitinkamų valstybės dokumentų technologinę apsaugą.

VALSTYBĖS DOKUMENTŲ TECHNOLOGINĖS APSAUGOS TARNYBOS PRIE FINANSŲ MINISTERIJOS STRATEGINIS TIKSLAS - siekti, kad valstybės dokumentai atitiktų nustatytus reikalavimus ir būtų technologiškai saugūs.

Efekto kriterijus – suklastoti dokumentai neviršys 0,3 proc. visų technologiškai apsaugotų saugiųjų dokumentų ir saugiųjų dokumentų blankų, įregistruotų į registrą ir išleistų į apyvartą.

S2 forma

III. VYKDOMŲ PROGRAMŲ TRUMPAS APRAŠYMAS

Programa	Tikslai	Siekiami rezultatai 2008 metais
1. Finansų politikos formavimas ir įgyvendinimas (programą vykdys Finansų ministerija)	1. Formuoti su ES (toliau vadinama – ES)teisės aktais suderinamą Lietuvos fiskalinę politiką	1. Bus užtikrinta reguliari ir kokybiška fiskalinė priežiūra - laikantis ES teisės aktų parengtos ataskaitos techniniu požiūriu ES Komisijos bus įvertintos teigiamai (t. y. įvertintos taip: „Iš esmės atitinka Priimtinų veiksmų kodekso (angl. Code of Conduct) reikalavimus“ arba „Visiškai atitinka reikalavimus“). 2. Bus užtikrintas pasiūlymų dėl valdžios sektoriaus deficito užduočių tinkamumo ekonominiam finansų stabilumui užtikrinti kokybiškas vertinimas. 3. Bus parengta Lietuvos konvergencijos programa, apibrėžianti vidutinio laikotarpio ekonominės politikos gaires. 4. Bus parengta Nacionalinės Lisabonos strategijos įgyvendinimo programos pažangos ataskaitos makroekonominė dalis, apžvelgiant per metus įgyvendintas priemones programoje nustatytiems makroekonominės politikos tikslams pasiekti vidutiniu laikotarpiu
	2. Užtikrinti tinkamą ES struktūrinės ir kitos paramos planavimą ir panaudojimą	1. Bus paskirstyta ir (arba) panaudota 2008 m. Lietuvai skirta ES ir Europos ekonominės erdvės, Norvegijos ir Šveicarijos finansinė parama. 2. Bus efektyviai vykdomos Lietuvos 2004–2006 m. BPD ir Sanglaudos fondo vadovaujančiosios, mokėjimo ir auditą koordinuojančios institucijos funkcijos. 3. Bus paskelbti konkursai paraiškoms teikti pagal Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinius mechanizmus. 4. Bus pabaigta kurti 2007–2013 m. ES struktūrinės paramos valdymo ir kontrolės sistema (priimti visi likę reikalingi teisės aktai 2007–2013 m. ES struktūrinei paramai administruoti) ir bus pradėtos naudoti 2007–2013 m. ES struktūrinės paramos lėšos. 5. Bus apibendrintos tarpinių institucijų pagal ES teisės aktų reikalavimus atliktų ES paramos veiklos atrankinių ir atrankinių patikrinimų ataskaitos ir parengta metinė ataskaita, kuri teikiama Europos Komisijai. 6. Bus užtikrintas tikslus Pereinamojo laikotarpio institucijų plėtros priemonės programos lėšų valstybės biudžete planavimas (numatoma panaudoti tiek lėšų, kiek suplanuota) ir tinkamas šių lėšų finansinis administravimas (laiku teikiamos mokėjimo paraiškos Europos Komisijai ir lėšos, gaunamos pagal šias paraiškas, leis Lietuvai įgyvendinti projektus, finansuojamus iš Pereinamojo laikotarpio institucijų plėtros priemonės programos lėšų). 7. Bus sudaryta sutarčių ne mažiau kaip dėl 97 procentų lėšų, skirtų įgyvendinti programoms ir projektams, kuriuos administruoja viešoji įstaiga Centrinė projektų valdymo agentūra.
		8. 2008 m. planuojama gauti iš Europos Komisijos 30 proc. Ignalinos programos lėšų nuo skirtos paramos sumos, numatytos pagal 2005–2006 m. Europos Komisijos sprendimus. Taip pat planuojama pervesti 100 proc. lėšų viešajai įstaigai Centrinei projektų valdymo agentūrai pagal tinkamai parengtus ir Finansų ministerijai pateiktus mokėjimo prašymus pervesti lėšas pagal Ignalinos programą
	3. Siekti, kad funkcionuotų efektyvi ir moderni mokesčių ir jų administravimo sistema, ir gerinti verslo sąlygas įgyvendinant pažangias priemones mokesčių srityje	1. Bus parengti ES teisės reikalavimus ir bendruosius apmokestinimo principus atitinkantys teisės aktų, reglamentuojančių mokesčius ir jų administravimą, pakeitimai, kurie sudarys sąlygas veikti efektyviai mokesčių sistemai ir garantuos stabilias biudžeto pajamas. 2. Padidintas dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarčių skaičius. 2008 m. bus sudarytos 2 naujos sutartys
	4. Siekti, kad taikoma apskaitos ir audito sistema užtikrintų finansinėje atskaitomybėje pateiktos informacijos tikrumą ir patikimumą	1. Atsižvelgiant į ES direktyvų, reglamentuojančių finansinę atskaitomybę ir konsoliduotą finansinę atskaitomybę, nuostatas, bus parengti Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos įmonių konsoliduotos finansinės atskaitomybės įstatymo pakeitimo įstatymo projektai. 2. 2008 m. bus baigtos įgyvendinti Viešojo sektoriaus buhalterinės apskaitos ir finansinės atskaitomybės sistemos reformos pirmojo etapo įgyvendinimo priemonės, kurioms pritarta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 29 d. nutarimu Nr. 718. 3. Atsižvelgiant į ES direktyvų, reglamentuojančių finansinės atskaitomybės auditą, nuostatas, bus parengtas Lietuvos Respublikos audito įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. 4. Bus sukurta auditorių ir audito įmonių viešosios priežiūros ir jų veiklos kokybės kontrolės sistema
	5. Optimizuoti valstybės lėšų planavimą, siekti, kad jos būtų efektyviai naudojamos ir gerinamas jų valdymas	1. Bus suderintas viešųjų investicijų, finansuojamų iš valstybės biudžeto ir struktūrinės paramos, planavimo ir įgyvendinimo procesas. 2. Siekiant sumažinti kreditorių įsiskolinimą, bus tęsiama valstybės ir savivaldybių biudžetų asignavimų ir valstybės pinigų fondų valdytojų kreditorių įsiskolinimo stebėsena ir kontrolė. 3. Valstybės biudžeto išlaidos svarbiausioms socialinės apsaugos, švietimo, mokslo, sveikatos apsaugos, kultūros ir kitoms reikmėms finansuoti, palyginti su 2007 m., padidės 29 proc. 4. Išduodant valstybės piniginius išteklius ir ES finansinės paramos lėšas, bus užtikrintas valstybės iždo procedūrų operatyvumas, pagerinta piniginių išteklių naudojimo kontrolė, paspartės biudžetinių įstaigų atsiskaitymai su tiekėjais ir projektų vykdytojais, sumažės valstybės biudžeto lėšų likučiai asignavimų valdytojų ir jiems pavaldžių įstaigų sąskaitose.
		5. 2008 m. bus sukurtos, optimizuotos ir modernizuotos 4 Valstybės biudžeto apskaitos ir mokėjimų sistemos (VBAMS) funkcijos. Modernizuojant sistemą, bus automatizuoti ir optimizuoti veiklos procesai, užtikrintas finansinės informacijos vientisumas ir prieinamumas, tobulės valstybės piniginių išteklių apskaita ir finansinė atskaitomybė, pagerės pinigų išteklių valdymas. 6. Įgyvendinant VBAMS centralizavimą, biudžetinių įstaigų duomenys bus perkeliami į centralizuotas duomenų bazes. Planuojama, kad per 2008 m. tokių centralizuotų bazių skaičius pasieks 25. Finansų ministerijos administruojamas duomenų bazes naudos 170 įstaigų. 7. Siekiant užtikrinti viešųjų juridinių asmenų, kurie valdo, naudoja valstybės ir savivaldybės turtą ir juo disponuoja, vidaus audito tarnybų ir centralizuotų vidaus audito tarnybų veiklą, bus atliekama jų metinių veikimo viešuosiuose juridiniuose asmenyse, kurie valdo, naudoja valstybės ir savivaldybės turtą ir juo disponuoja, ataskaitų analizė, veiklos priežiūra. 8. Bus laiku atsiskaityta su ES ir tarptautinėmis finansų organizacijomis už prisiimtus su Lietuvos naryste šiose organizacijose susijusius įsipareigojimus ir užtikrintas atitinkamas Lietuvos atstovavimas tarptautinėse finansų organizacijose
	6. Skatinti finansų sektoriaus plėtrą ir sklandų įsiliejimą į ES finansų rinkas	Bus laiku parengti visi 2008 metais numatyti parengti teisės aktų projektai, kurie užtikrins laisvo kapitalo judėjimo sąlygas, laisvę teikti finansines paslaugas, sklandžią ir efektyvią pinigų, kapitalo ir draudimo rinkų integraciją į ES finansų rinkas
	7. Siekti efektyvios Finansų ministerijos ir jai pavaldžių įstaigų veiklos	1. Bus užtikrintas Finansų ministerijos funkcijų atlikimas laiku ir kokybiškai. 2. Atliekant Finansų ministerijai pavaldžių įstaigų veiklos priežiūrą ir vertinimą, bus užtikrinta planinga, orientuota į strateginių tikslų įgyvendinimą Finansų ministerijai pavaldžių įstaigų veikla
2. Skolos valstybės vardu valdymas (programą vykdys Finansų ministerija)	Užtikrinti Vyriausybės skolinimosi poreikio finansavimą ir gerinti skolos valstybės vardu valdymą	1. Bus užtikrintas Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytas valstybės išlaidų finansavimas ir valstybės vardu prisiimtų skolinių įsipareigojimų vykdymas iš skolintų lėšų kuo mažesnėmis sąnaudomis ir priimtina rizika vidutiniu laikotarpiu, neviršijant nustatytųjų skolos ir skolinimosi limitų ir laikantis reikalavimų, keliamų ES valstybėms narėms, siekiančioms įsivesti eurą. 2. Trumpalaikiai valstybės vardu prisiimti skoliniai įsipareigojimai, t. y. įsipareigojimai, kurių likutinė trukmė nesiekia vienerių metų, neviršys 15 procentų visų skolinių įsipareigojimų valstybės vardu. 3. Išlaidos palūkanoms už valstybės vardu paimtas paskolas, išleistus Vyriausybės vertybinius popierius ir kitus valstybės vardu prisiimtus skolinius įsipareigojimus neviršys 6 procentų į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą surinktų mokesčių metinės sumos
3. Lietuvos Respublikos Vyriausybės rezervas (programą vykdys Finansų ministerija)	Užtikrinti reikmių, nenumatytų rengiant valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetų finansinius rodiklius, tenkinimą	Bus užtikrinta valstybės finansinė parama likviduojant ekstremalių situacijų padarinius, vykdant įsipareigojimus, susijusius su dalyvavimu tarptautinėse operacijose, ir tenkinant nenumatytas valstybės reikmes pagal Vyriausybės nustatytus prioritetus
4. Valstybės priskirtų funkcijų ir programų įgyvendinimas savivaldybėse (programą vykdys Finansų ministerija)	Užtikrinti valstybės priskirtų funkcijų ir programų įgyvendinimą savivaldybėse skiriant joms valstybės biudžeto asignavimus	1. Savivaldybėms bus laiku pervestos įstatymų ir kitų teisės aktų visos valstybės biudžeto lėšos, numatytos specialioms tikslinėms dotacijoms, bendrosios dotacijos kompensacijai mokėti, kompensacijoms, susijusioms su piliečių ir religinių bendrijų nuosavybių teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimu, mokėti. 2. Bus patenkintos visos pagrįstos ir teisingos savivaldybių paraiškos kompensuoti vienkartines kompensacijų sumas, priklausančias išmokėti asmenims, patyrusiems žalą likviduojant Černobylio atominės elektrinės avarijos padarinius, ir savivaldybių išmokėtas lėšas suteikiant valstybės finansinę paramą užsienyje mirusių (žuvusių) Lietuvos Respublikos piliečių palaikams parvežti į Lietuvos Respubliką
5. Darbo užmokesčio didinimas (programą vykdys Finansų ministerija)	Didinti biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo užmokestį	Bus visiškai patenkintas lėšų poreikis, susijęs su teisės aktais priimtais sprendimais dėl darbo užmokesčio didinimo biudžetinėse įstaigose
6. Parama mažas pajamas gaunančioms šeimoms dėl kuro pabrangimo (programą vykdys Finansų ministerija)	Remti mažas pajamas gaunančias šeimas	Valstybės remiamos pajamos bus padidintos ne mažiau kaip 21 proc., todėl atitinkamai padidės socialinė pašalpa ir būsto šildymo kompensacijos dydis, daugiau gyventojų galės pasinaudoti šia parama
7. Europos Bendrijų nuosavi ištekliai (programą vykdys Finansų ministerija)	Dalyvauti formuojant ES biudžeto pajamas	Į ES biudžetą bus pervestos visos privalomos per finansinius metus sumokėti sumos. 2008 m. įmokos į ES biudžetą padidės 12 proc., palyginti su 2007 m. valstybės biudžete šiai programai patvirtintais asignavimais
8. Specialioji valstybės paramos gyvenamiesiems namams, butams įsigyti finansavimo programa (programą vykdys Finansų ministerija)	Sudaryti palankesnes sąlygas asmenims (šeimoms) pirkti, statyti, rekonstruoti, išsinuomoti būstą	1. 2008 m., palyginti su 2007 m., 5,8 proc. bus padidintas valstybės remiamų būsto kreditų limitas. Tai padidins galimybę asmenims (šeimoms) 2008 m. pasinaudoti kreditu įsigyjant būstą. 2. Asmenims (šeimoms), kurių metinės pajamos ir turtas prieš paramos suteikimo metus neviršijo Vyriausybės nustatytų dydžių, bus sudarytos lengvatinės sąlygos apsirūpinti gyvenamuoju būstu, t. y. visiems asmenims (šeimoms), turintiems teisę į valstybės paramą, kuriems suteikiamas valstybės remiamas būsto kreditas ir kurie sumoka mažesnį už banko nustatytąjį, bet ne mažesnį kaip 5 proc. pradinį įnašą, apmokama būsto kredito draudimo įmokos dalis
9. Specialioji nuompinigių už valstybės materialųjį turtą, pervestų į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą, kompensavimo programa (programą vykdys Finansų ministerija)	Siekti optimaliai kompensuoti nuompinigius, gautus už valstybės materialiojo turto nuomą, kad valstybės institucijos ir įstaigos, valstybinės mokslo ir studijų institucijos juos panaudotų savo kreditorių įsiskolinimams dengti, taip pat veiklai finansuoti	Bus visiškai kompensuojami valstybės institucijoms ir įstaigoms, valstybinėms mokslo ir studijų institucijoms nuompinigiai už valstybės materialųjį turtą
10. Šveicarijos finansinė parama (techninė ir projektų rengimo pagalba) (programą vykdys Finansų ministerija)	Užtikrinti sklandų Šveicarijos Konfederacijos finansinės paramos panaudojimą Lietuvoje	Bus patvirtinta 80 proc. dvišalėje Lietuvos ir Šveicarijos bendradarbiavimo sutartyje numatytų paramos priemonių Lietuvai
11. Lietuvos Respublikos atstovų kelionių į ES Tarybos darbo organų susitikimus išlaidų kompensavimas (programą vykdys Finansų ministerija)	Suteikti galimybę Lietuvos Respublikos atstovams dalyvauti ES Tarybos darbo organų susitikimuose	Bus patenkintos visos paraiškos kompensuoti išlaidas, susijusias su Lietuvos Respublikos atstovų dalyvavimu ES Tarybos darbo organų susitikimuose. Padidės galimybės siųsti į minėtus susitikimus daugiau kvalifikuotų įvairių sričių specialistų, ir tai sudarys sąlygas geriau atstovauti Lietuvos interesams Europos Sąjungoje, sustiprinti šalies įtaką sprendžiant jai aktualius klausimus
12. Specialioji pereinamojo laikotarpio institucijų plėtros priemonės programa (programą vykdys Finansų ministerija)	Efektyviai panaudoti Pereinamojo laikotarpio institucijų plėtros priemonės lėšas	2008 m. planuojama išmokėti rangovams, paslaugų teikėjams ar prekių tiekėjams 14 proc. Pereinamojo laikotarpio institucijų plėtros priemonės programos lėšų nuo skirtos paramos sumos, numatytos pagal 2004–2006 metų Europos Komisijos sprendimus
13. Specialioji Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių priemonių programa (programą vykdys Finansų ministerija)	Prisidėti prie socialinių ir ekonominių skirtumų mažinimo Lietuvoje užtikrinant sklandų Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių priemonių paramos panaudojimą	1. Bus sustiprinti koordinuojančiosios (Finansų ministerijos) ir įgyvendinančiosios (viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros) institucijų administraciniai gebėjimai, reikalingi paramai valdyti, efektyviai veiks priemonių valdymo ir kontrolės sistema, bus parengta ir įgyvendinta pakankamai priemonių visuomenei, pareiškėjams, paramos gavėjams ir kitoms grupėms susižinoti apie galimybes gauti paramą pagal priemones, taip pat apie paramos įgyvendinimo rezultatus. 2. Bus laiku finansuojami patvirtinti projektai (bus panaudota 20 proc. patvirtintiems projektams skirtų Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių priemonių lėšų)
14. Specialioji Sanglaudos fondo programa (programą vykdys Finansų ministerija)	Tobulinti Sanglaudos fondo paramos administravimą Lietuvoje	1. Bus įvertinta Sanglaudos fondo valdymo ir kontrolės sistema Lietuvoje ir parengtos rekomendacijos. Pasitelkus užsienio ir vietos ekspertus, bus parengti visi reikiami standartiniai dokumentai, gairės. Bus vykdomos kitos sistemos tobulinimo priemonės.
		2. 2008 metais bus toliau vykdoma Sanglaudos fondo projektų priežiūra: 2008–2010 metais bus suorganizuoti 5 Sanglaudos fondo Priežiūros komiteto, taip pat ad hoc posėdžiai, vykdomos kitos priežiūros priemonės. 3. 2008–2010 m. laikotarpiu bus atliekamas galutinių paramos gavėjų atliekamų funkcijų administruojant Sanglaudos fondo paramą įvertinimas. Taip pat laikotarpio pabaigoje – Sanglaudos fondo paramos poveikio Lietuvoje įvertinimas. 4. Bus toliau stiprinami Sanglaudos fondo vadovaujančiosios institucijos administraciniai gebėjimai, organizuojami seminarai, mokymas, dalijamasi gerosios praktikos patirtimi su kitomis ES valstybėmis narėmis
15. Specialioji Europos socialinio fondo programa (BPD įgyvendinti) (programą vykdys Finansų ministerija)	Užtikrinti Bendrojo programavimo dokumento (BPD) viešinimą ir vertinimą	1. Bus baigti įgyvendinti visi BPD administruojančių institucijų projektai, skirti programai viešinti ir vertinti. Šios specialiosios programos įgyvendinimas prisidės prie efektyvesnio BPD įgyvendinimo, atliekant programos įgyvendinimo vertinimą, rengiant studijas, padėsiančias efektyviau suplanuoti ateinančio laikotarpio struktūrinių fondų paramą, skleidžiant potencialiems pareiškėjams ir plačiajai visuomenei informaciją apie teikiamą paramą. 2. Bus baigti įgyvendinti visi projektai, skirti savivaldybių ir apskričių teritorijų bendriesiems planavimo dokumentams rengti
16. Specialioji lėšų ES programoms įgyvendinti programa (programą vykdys Finansų ministerija)	Užtikrinti ES programų tinkamą įgyvendinimą	1. Bus laiku sumokėtos įmokos į ES biudžetą, kurios susidarė įgyvendinant Finansų ministerijos administruojamus bendrai su ES parama įgyvendinamus projektus. 2. Bus paspartintas PHARE, Pereinamojo laikotarpio institucijų plėtros priemonės, ES struktūrinių ir Sanglaudos fondų projektų vykdymas, laiku finansuojant jų išlaidas, kurios negali būti finansuojamos iš ES paramos
17. ES 2007–2013 m. techninė parama (programą vykdys Finansų ministerija)	Užtikrinti tinkamą 2007–2013 m. ES struktūrinės paramos programų įgyvendinimą	Bus paskirstyta 25 procentai ES 2007–2013 m. struktūrinės paramos, gaunamos pagal konvergencijos tikslą, techninės paramos lėšų 2007–2013 m. struktūrinę paramą administruojančioms institucijoms paramos administravimo, viešinimo ir vertinimo funkcijoms atlikti. Ši programa prisidės prie efektyvesnio ES 2007–2013 m. struktūrinės paramos įgyvendinimo
18. Lietuvos Respublikos muitinės veiklos organizavimas (programą vykdys Muitinės departamentas prie Finansų ministerijos)	2008–2010 metais maksimaliai sustiprinti pastangas kovoje su terorizmu, kontrabanda ir organizuotu nusikalstamumu, užtikrinti efektyvią prekių (krovinių) judėjimo kontrolę, tobulinti mokesčių apskaitą, gerinti jų surinkimą ir išieškojimą	1. Patobulinus Lietuvos Respublikos muitinės rizikos valdymo ir kontrolės sistemas, atitinkančias ES standartus, pagerės muitinės teikiamų paslaugų kokybė: rizikos profiliavimo efektyvumas 2008 metais išaugs iki 6 proc.; taikant laboratorinius tyrimus, 2008 metais mažės eksportuojamų prekių fizinis tikrinimas ir importuojamų prekių fizinis tikrinimas (eksportuojamų prekių – iki 1,5 proc., importuojamų prekių – iki 2,3 proc.). 2. Sustiprinus prekių judėjimo kontrolę, išaiškintų pažeidimų (ikiteisminių tyrimų) 2008 metais padaugės iki 130
	2. 2008–2010 metais modernizuoti muitinės valdymą, taikant efektyvius valdymo metodus, didinti konkurencingumą ir veiklos rezultatyvumą Europos Sąjungoje	1. Įgyvendinus korupcijos prevencijos priemones, 2008 metais korupcinio pobūdžio veikų skaičius sumažės iki 0,12 proc. 2. Valstybės tarnautojų skaičiaus kaita (ataskaitinio laikotarpio valstybės tarnautojų skaičiaus ir valstybės tarnautojų, dirbusių ataskaitinio laikotarpio pradžioje, skaičiaus santykis) 2008 metais sumažės iki 0,2 proc. 3. Kvalifikacijai kelti skiriamų išlaidų dalis nuo visų darbo užmokesčiui skiriamų lėšų (per ataskaitinį laikotarpį kvalifikacijai kelti panaudotų išlaidų sumos ir darbo užmokesčiui skirtų lėšų sumos santykis) 2008 metais išaugs iki 1,55 proc.
19. Specialioji priemonių muitinės formalumams atlikti programa (programą vykdys Muitinės departamentas prie Finansų ministerijos)	Diegti priemones muitinės formalumams atlikti, teikti papildomas paslaugas	Suteikiamų papildomų muitinės paslaugų rūšių skaičius 2008 metais sieks 20
20. Specialioji pereinamojo laikotarpio institucijų plėtros priemonės programa (programą vykdys Muitinės departamentas prie Finansų ministerijos)	2008 metais patobulinti pažeidimų prevencijos sistemą: stiprinti duomenų apsaugą, plėtoti Lietuvos Respublikos muitinės bendradarbiavimą su kitomis valstybės institucijomis ir stiprinti Lietuvos Respublikai tenkančią ES išorinės sienos dalies ekonominę apsaugą	1. Atnaujinus muitinės duomenų saugyklą ir sudarius tinkamesnes sąlygas teisiniam ir saugiam keitimuisi duomenimis su vidaus ir išorės vartotojais, 2008 metais, palyginti su praėjusiais metais, bus 40 proc. padidinta duomenų saugyklos duomenų apimtis. 2. 2008 metais eksportuojamų iš Lietuvos Respublikos prekių išvežimo patvirtinimas elektroniniu būdu (išskyrus atvejus, kai taikoma „grįžtamoji procedūra“) – 99,5 proc.
21. Lietuvos Respublikos elektroninės muitinės diegimas ir ją aptarnaujančių informacinių sistemų priežiūra (programą vykdys Muitinės departamentas prie Finansų ministerijos)	1. Iki 2013 metų sukurti naują integruotos muitinės informacinės sistemos versiją, atitinkančią elektroninės muitinės reikalavimus	1. Elektroniniu būdu pateiktų importo deklaracijų skaičius (elektroniniu būdu pateiktų importo deklaracijų skaičiaus ir visų importo deklaracijų skaičiaus santykis) 2008 metais išaugs iki 37 proc. 2. Elektroniniu būdu pateiktų eksporto deklaracijų skaičius (elektroniniu būdu pateiktų eksporto deklaracijų skaičiaus ir visų eksporto deklaracijų skaičiaus santykis) 2008 metais išaugs iki 32 proc.
	2. Efektyviai valdant integruotą muitinės informacinę sistemą, užtikrinti nepertraukiamą jos darbą ir pasiekti, kad ji tenkintų muitinės veiklos ir verslo poreikius	Incidentai, kurių išsprendimo trukmė ilgesnė kaip 18 val., 2008 m. sudarys ne daugiau kaip 4,5 proc. visų incidentų
22. Mokesčių administravimas (programą vykdys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos)	1. Užtikrinti kokybiškų, operatyvių ir reikalavimus atitinkančių paslaugų teikimą mokesčių mokėtojams ir plėtoti elektronines paslaugas	1. Laiku deklaravusių PVM mokėtojų skaičius 2008 m. pasieks 95 proc. visų privalėjusių deklaruoti PVM mokėtojų. 2. Laiku deklaravusių pelno mokesčio mokėtojų skaičius 2008 m. pasieks 80 proc. visų privalėjusių deklaruoti pelno mokesčio mokėtojų. 3. Paslaugų, teikiamų elektroniniu būdu, dalis 2008 m. pasieks 25 proc. 4. Valstybinės mokesčių inspekcijos teikiamų paslaugų įvertinimas balais (slapto kliento vertinimo metodika 5 balų sistema) 2008 m. pasieks 3,5 balo
	2. Laiku užtikrinti kokybišką mokesčių mokėtojų informavimą	Mokesčių informacijos centro suteiktų konsultacijų kokybė (vidaus vertinimu) pasieks 80 proc.
	3. Užtikrinti teisingą mokesčių mokėtojų kontrolę	1. Priimti sprendimai (mokestiniuose ginčuose) Mokestinių ginčų komisijoje Valstybinės mokesčių inspekcijos naudai 2008 m. sudarys 50 proc. visų sprendimų. 2. Priimti sprendimai (mokestiniuose ginčuose) Lietuvos Vyriausiajame Administraciniame Teisme Valstybinės mokesčių inspekcijos naudai 2008 m. sudarys 70 proc. visų sprendimų. 3. Priimti sprendimai (mokestiniuose ginčuose) Vilniaus apygardos administraciniame teisme Valstybinės mokesčių inspekcijos naudai 2008 m. sudarys 70 proc. visų sprendimų. 4. Užginčytų patikrinimų rezultatų dalis 2008 m. neviršys 55 proc. 5. Susikaupusios mokestinės nepriemokos pokytis 2008 m. neviršys 3 proc.
	4. Užtikrinti efektyvų Valstybinės mokesčių inspekcijos veiklos valdymą ir aptarnavimą	1. Išlaidų dalis, tenkanti decentralizuotoms funkcijoms, neviršys 75 proc. 2. Panaudotų ir patvirtintų lėšų santykis 2008 m. bus 100 proc.
23. Specialioji banderolių ir apskaitos blankų platinimo programa (programą vykdys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos)	Užkirsti kelią nelegaliai veiklai akcizų administravimo srityje	2008 m. per sutartyse nustatytą laiką mokesčių mokėtojų aprūpinimas banderolėmis bus ne mažesnis kaip 100 proc.
24. Finansų ministerijos ir jos reguliavimo sričiai priklausančių organizacijų valstybės tarnautojų įvadinis mokymas ir kvalifikacijos tobulinimas (programą vykdys Finansų ministerijos mokymo centras)	Tobulinti darbuotojų kvalifikaciją, formuoti naujus darbo įgūdžius ir gebėjimus, kurie atitiktų valstybės ir ES keliamus kvalifikacijos reikalavimus	Finansų ministerijos ir jos reguliavimo srities valstybės tarnautojų, ugdžiusių kvalifikacinius gebėjimus pagal parengtas naujas ir atnaujintas programas, 2008 metais, palyginti su praėjusiais metais, padaugės 5 proc.
25. Specialioji kitų institucijų ir valstybinio sektoriaus tarnautojų kvalifikacijos tobulinimo pagal ES reikalavimus programa (programą vykdys Finansų ministerijos mokymo centras)	Tobulinti darbuotojų kvalifikaciją, formuoti naujus darbo įgūdžius ir gebėjimus, kurie atitiktų valstybės ir ES keliamus kvalifikacijos reikalavimus	Kitų institucijų ir valstybinio sektoriaus tarnautojų, ugdžiusių kvalifikacinius gebėjimus pagal parengtas naujas ir atnaujintas programas, 2008 metais, palyginti su praėjusiais metais, padaugės 7 proc.
26. Valstybės dokumentų technologinė apsauga (programą vykdys Valstybės dokumentų technologinės apsaugos tarnyba prie Finansų ministerijos)	Siekti, kad saugieji dokumentai ir saugieji dokumentų blankai būtų technologiškai apsaugoti	1. Bus laiku parengti išleisti į apyvartą technologiškai apsaugoti nuo klastojimo saugieji dokumentai ir saugieji dokumentų blankai. 2. Bus atlikti visi įmonių ar užsienio valstybių filialų licencijuojamos veiklos atitikimo patvirtintas licencijuojamos veiklos sąlygas tikrinimai ir įstaigų, tvirtinančių Vyriausybės vertybinių popierių, banderolių, keleivinio transporto bilietų, oficialiųjų žymėjimo ženklų, dokumentų blankų privalomąsias formas, tikrinimai. 3. Bus laiku atliktas duomenų apie saugiuosius dokumentus ir saugiuosius dokumentų blankus kaupimas, analizė, išvadų parengimas ir informacijos pateikimas visuomenei

S3 forma

IV. VYKDOMŲ PROGRAMŲ FINANSINIS PLANAS

(2008 METAI)

Programų pavadinimai	Lėšos, tūkst. litų			Pareigybės
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimai		kitos lėšos (nurodomi šaltiniai)
	iš viso	iš jų ES lėšos	kitos lėšos (nurodomi šaltiniai)
I. FINANSŲ MINISTERIJA
1. Finansų politikos formavimas ir įgyvendinimas	124506	–	–	390¹
2. Skolos valstybės vardu valdymas	833809	–	–	–
3. Lietuvos Respublikos Vyriausybės rezervas	40000	–	–	–
4. Valstybės priskirtų funkcijų ir programų įgyvendinimas savivaldybėse	2848725	–	–	–
5. Darbo užmokesčio didinimas	32524	–	–	–
6. Europos Bendrijų nuosavi ištekliai	1050000	–	–	–
7. Parama mažas pajamas gaunančioms šeimoms dėl kuro pabrangimo	17790	–	–	–
8. Šveicarijos finansinė parama (techninė ir projektų rengimo pagalba)	425	425³	–	–
9. Specialioji valstybės paramos gyvenamiesiems namams, butams įsigyti finansavimo programa	97800	–	–	–
10. Specialioji nuompinigių už valstybės materialųjį turtą, pervestų į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą, kompensavimo programa	17371	–	–	–
11. Lietuvos Respublikos atstovų kelionių į ES Tarybos darbo organų susitikimus išlaidų kompensavimas	3500	3500	–	–
12. Specialioji pereinamojo laikotarpio institucijų plėtros priemonės programa	3880	3880	–	–
13. Specialioji Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių priemonių programa	26905	24056⁴	–	4²
14. Specialioji Sanglaudos fondo programa	1200	1200	–	–
15. Specialioji Europos socialinio fondo programa (BPD įgyvendinti)	4122	3091	–	–
16. Specialioji lėšų ES programoms įgyvendinti programa	224850	–	–	–
17. ES 2007–2013 m. techninė parama	215000	190000	–	77²
Iš viso asignavimų valdytojo programoms	5542407	226152	–	471
¹ Iš jų 386 – Finansų ministerijai patvirtintas didžiausias leistinas valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų, pareigybių skaičius pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gruodžio 19 d. nutarimą Nr. 1641, 4 – specialiųjų atašė pareigybės. ² Finansų ministerijai patvirtintas didžiausias leistinas valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto specialiųjų ES finansinės paramos (ES ir bendrojo finansavimo), Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių priemonių programų lėšų, pareigybių skaičius pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gruodžio 22 d. nutarimą Nr. 1325. ³Šveicarijos finansinė parama. ⁴ EEE ir Norvegijos finansinių priemonių parama.
II. MUITINĖS DEPARTAMENTAS PRIE FINANSŲ MINISTERIJOS
18. Lietuvos Respublikos muitinės veiklos organizavimas	158168	–	–	2649
19. Specialioji priemonių muitinės formalumams atlikti programa	650	–	–	–
20. Specialioji pereinamojo laikotarpio institucijų plėtros priemonės programa	87	–	–	–
21. Lietuvos Respublikos elektroninės muitinės diegimas ir ją aptarnaujančių informacinių sistemų priežiūra	23515	–	–	–
Iš viso asignavimų valdytojo programoms	182420	–	–	2649
III. VALSTYBINĖ MOKESČIŲ INSPEKCIJA PRIE FINANSŲ MINISTERIJOS
22. Mokesčių administravimas	252746	–	–	4070
23. Specialioji banderolių ir apskaitos blankų platinimo programa	7800	–	–	6
Iš viso asignavimų valdytojo programoms	260546	–	–	4076
IV. FINANSŲ MINISTERIJOS MOKYMO CENTRAS
24. Finansų ministerijos ir jos reguliavimo sričiai priklausančių organizacijų valstybės tarnautojų įvadinis mokymas ir kvalifikacijos tobulinimas	2593	–	–	46
25. Specialioji kitų institucijų ir valstybinio sektoriaus tarnautojų kvalifikacijos tobulinimo pagal ES reikalavimus programa	1235	–	–	–
Iš viso asignavimų valdytojo programoms	3828	–	–	46
V. VALSTYBĖS DOKUMENTŲ TECHNOLOGINĖS APSAUGOS TARNYBA PRIE FINANSŲ MINISTERIJOS
26. Valstybės dokumentų technologinė apsauga	4784	–	–	64
Iš viso asignavimų valdytojo programoms	4784	–	–	64

_________________

PRITARTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2008 m. sausio 23 d. nutarimu Nr. 114

KRAŠTO APSAUGOS MINISTERIJOS

2008 METŲ
SUTRUMPINTAS STRATEGINIS
VEIKLOS PLANAS

I. VADOVO ĮŽANGINIS ŽODIS

Jau ketveri metai esame atsakingi už Lietuvos, NATO ir ES erdvės saugumą. Aljansas patikimas tiek, kiek patikimos jo narės, kiek jos pajėgia ginti bendrąsias demokratines vertybes ir laikytis prisiimtų įsipareigojimų. Šiandien NATO – tai mes patys. Todėl Lietuva prisiėmė dalį bendros atsakomybės už euroatlantinės erdvės saugumą ir stabilumą.

Lietuva, kaip NATO narė, dalyvauja priimant svarbiausius kolektyvinės gynybos ir saugumo sprendimus, o narystė ES suteikia teisę mūsų valstybei dalyvauti formuojant ES saugumo ir gynybos politiką. Tačiau NATO ir ES darbotvarkės reikšmingiausi saugumo ir gynybos klausimai neužgožia Lietuvai aktualių gynybos ir saugumo politikos sričių. Lietuvos gynybos politikos planavimas ir valstybės karinių pajėgumų plėtros krypčių nustatymas dėl narystės NATO ir ES tapo sudėtingesnis, bet kartu tikslesnis ir aiškesnis.

Jausdami atsakomybę už bendrų tikslų įgyvendinimą, kuriame pajėgumus ne tik nacionaliniams interesams apsaugoti, bet ir tarptautiniam saugumui ir gerovei užtikrinti. Įsipareigojimų NATO ir ES įgyvendinimas stiprina valstybės karinius pajėgumus, kuriais Lietuva bus pasirengusi atsakyti į globalius, regioninius ir nacionalinius iššūkius, taip pat užtikrina veiksmingesnį Lietuvos kariuomenės taikos meto užduočių, tokių kaip paieška ir gelbėjimas, išminavimas, pagalbos teikimas valstybės ir savivaldybių institucijoms, vykdymą.

Esame aiškiai apsibrėžę Lietuvos kariuomenės modernizavimo ir pasirengimo dalyvauti tarptautinėse operacijose tikslus. Nuo 2005 m. Lietuvos kariniai vienetai rotacijos principu priskiriami NATO greitojo reagavimo pajėgoms, o nuo 2010 m. Lietuvos kariuomenė bus pasirengusi dalyvauti operacijose ir ES kovinėse grupėse. Todėl artimiausiu metu vienas iš pagrindinių iššūkių bus įrodyti, kad sugebame laikytis prisiimtų įsipareigojimų tiek NATO, tiek ES ir juos suderinti. Lietuva toliau dalyvaus tarptautinėse operacijose ir misijose Afganistane, Irake ir Balkanuose. Tuo ji aktyviai prisidės prie tarptautinio saugumo ir stabilumo stiprinimo.

Įgyvendinant įsipareigojimus, nuošaly neliks ir žmogus. Siekiame, kad krašto apsaugos sistemos karių, valstybės tarnautojų ir darbuotojų darbas būtų vertinamas pagal atsakomybės lygį ir kokybę, o sukurta motyvavimo sistema užtikrins, kad būtų sudarytos tinkamos sąlygos tobulinti įgūdžius.

Pradėta kariuomenės pertvarka leis efektyviau paskirstyti personalo, finansinius ir materialinius išteklius, užtikrins geresnį valdymo procesų organizavimą. Ypač daug dėmesio bus skiriama perėjimui prie profesinės ir savanorių karo tarnybos pagrindu formuojamos kariuomenės. Tik tinkamai organizuota, gerai parengta ir ginkluota kariuomenė deramai atsakys į Lietuvai ir jos sąjungininkėms kylančias grėsmes, riziką ir sunkumus.

Įgyvendindami kolektyvinės gynybos įsipareigojimus, tęsdami pradėtus kariuomenės pertvarkymo darbus, plėtodami tarptautinį gynybinį bendradarbiavimą ir stiprindami gerus kariuomenės santykius su visuomene, sukursime patikimus Lietuvos karinius pajėgumus, kurie užtikrins veiksmingą šalies ir jos sąjungininkių gynybą, prisidės prie regioninio ir globalaus saugumo stiprinimo, teiks paramą valstybės ir savivaldybių institucijoms šalies viduje.

Strateginiame veiklos plane pateikta Krašto apsaugos ministerijos misija, strateginiai tikslai, uždaviniai ir priemonės pagrindinėms gynybos politikos kryptims įgyvendinti, kariniams pajėgumams nacionalinėms reikmėms ir tarptautiniams įsipareigojimams plėtoti, pagrįstos lėšos Krašto apsaugos ministerijos programoms. Visa tai užtikrins kryptingą ir nuoseklią krašto apsaugos sistemos veiklą, leis efektyviai paskirstyti finansinius ir materialinius išteklius, personalą, koordinuoti struktūrinių padalinių veiklą ir kontroliuoti, kaip įgyvendinami strateginiai tikslai.

Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas

S1 forma

II. MISIJA, STRATEGINIAI TIKSLAI IR EFEKTO KRITERIJAI

Vienas iš Vyriausybės strateginių tikslų (prioritetų) – vykdyti koordinuotą užsienio politiką, aktyviai dalyvauti ES veikloje ir plėtoti krašto apsaugą kaip NATO kolektyvinės saugumo ir gynybos sistemos dalį. Krašto apsaugos ministerijos misija tiesiogiai siejama su šiuo Vyriausybės strateginiu tikslu.

Krašto apsaugos ministerijos misija – formuoti ir įgyvendinti Lietuvos gynybos politiką parengiant kariuomenę, gebančią kartu su sąjungininkėmis užtikrinti Lietuvos Respublikos suverenumą, teritorijos vientisumą ir jos piliečių saugumą, taip pat prisidėti prie pasaulinio ir regioninio stabilumo.

Krašto apsaugos ministerijos strateginiai tikslai:

1. Plėtoti karinius pajėgumus, kurie saugotų Lietuvos Respublikos suverenitetą, jos teritorinį vientisumą, užtikrintų Lietuvos ir kitų NATO šalių kolektyvinę gynybą ir galėtų dalyvauti tarptautinėse operacijose.

Efekto kriterijai^{^[1]}:

1.1. Užtikrinamas Lietuvos oro erdvės, teritorinės jūros, išskirtinės ekonominės zonos ir kontinentinio šelfo stebėjimas ir kontrolė.

1.2. Lietuvos kariuomenės pagalbos valstybės ir savivaldybių institucijoms Lietuvos Respublikos teisės aktuose numatytais atvejais užtikrinimo procentas^{^[2]}.

1 pav. Lietuvos kariuomenės pagalbos valstybės ir savivaldybių institucijoms Lietuvos Respublikos teisės aktuose numatytais atvejais užtikrinimas (proc.)

1.3. Lietuvos Respublikos įsipareigojimų^{^[3]} NATO įvykdymo vertinimas^{^[4]}.

2 pav. Lietuvos įsipareigojimų NATO įvykdymo vertinimas

1.4. Sausumos pajėgumų^{^[5]}, parengtų dalyvauti tarptautinėse operacijose kartu su sąjungininkių pajėgomis, procentas^{^[6]}.

3 pav. Sausumos pajėgumų, parengtų dalyvauti tarptautinėse operacijose kartu su sąjungininkių pajėgomis, procentas

2. Padėti valstybės ir savivaldybių institucijoms pasirengti krizių prevencijai, šalinti padarinius, stiprinti bendradarbiavimą tarp Lietuvos kariuomenės ir visuomenės, skatinti Lietuvos mokslininkų bendradarbiavimą su NATO, ES ir krašto apsaugos sistemos struktūromis gynybos tyrimų ir technologijų srityje ir įgyvendinti krašto apsaugos strateginį valdymą.

Efekto kriterijai:

2.1. Krašto apsaugos sistemos strateginis valdymas užtikrina racionalų valstybės skiriamų lėšų gynybos reikmėms panaudojimą.

2.2. Valstybės krizių valdymo sistemos integravimo į NATO ir ES krizių valdymo sistemas laipsnis (procentais)^{^[7]}.

4 pav. Valstybės krizių valdymo sistemos integravimo į NATO ir ES krizių valdymo sistemas laipsnis (proc.)

S2 forma

III. VYKDOMŲ PROGRAMŲ TRUMPAS APRAŠYMAS

Programa	Tikslai	Siekiami rezultatai 2008 metais
1. Sausumos pajėgos (programą vykdys Krašto apsaugos ministerija)	Kolektyvinės gynybos veiksmams parengti pajėgas, galinčias skirti parengtus, perdislokuojamus, nustatytą laiką nustatytoje vietovėje išlaikomus karinius vienetus tarptautinėms operacijoms ir nacionaliniams poreikiams	Sausumos pajėgų vienetai bus rengiami nustatytoms nacionalinėms ir tarptautinėms užduotims vykdyti: 1. Bus rengiama ir išlaikoma motorizuotoji pėstininkų brigada „Geležinis Vilkas“, gebanti vykdyti nacionalines užduotis ir tarptautinėms operacijoms skirti ir rotuoti vieną pėstininkų bataliono grupę, t. y. bus: 1.1. Algirdo batalionas, kuris sudaro pirmos perdislokuojamos pėstininkų bataliono grupės pagrindą, išlaikomas nustatytos parengties; 1.2. rengiamas Mindaugo batalionas, kuris sudarys antros perdislokuojamos pėstininkų bataliono grupės pagrindą; 1.3. rengiamas Birutės batalionas, kuris sudarys trečios perdislokuojamos pėstininkų bataliono grupės pagrindą; 1.4. išlaikoma parengta civilių ir karių bendradarbiavimo specialistų grupė; 1.5. parengtas pirmasis inžinerijos būrys pirmai perdislokuojamai pėstininkų bataliono grupei ir rengiamas antrasis inžinerijos būrys antrai perdislokuojamai pėstininkų bataliono grupei; 1.6. parengtas pirmasis ir rengiamas antrasis oro gynybos būrys atitinkamai pirmai ir antrai perdislokuojamoms pėstininkų bataliono grupėms. 2. Bus pradėta optimizuoti sausumos pajėgų struktūra. 3. Bus šalinamas rastų karinių sprogmenų kenksmingumas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, išskyrus teritorinius vandenis. 4. Teisės aktų nustatyta tvarka bus užtikrintas paramos teikimas valstybės ir savivaldybių institucijoms. 5. Iki 2008 m. pabaigos valstybinių objektų apsauga bus perduota Vidaus reikalų ministerijai. 6. Sausumos pajėgos bus rengiamos kolektyviniams veiksmams ir juose dalyvaus, t. y. bus: 6.1. plėtojamas ilgalaikis motorizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ priskyrimo Danijos divizijai projektas, taip pat Danijos ir Lietuvos bendras brigados projektas LITBRIG (Lietuvos brigada, angl. Lithuanian Brigade); 6.2. iš dalies pasiektas nustatytas kovinės parengties lygis motorizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ batalionuose ir kituose kariniuose vienetuose; 6.3. dalyvauta planuotose tarptautinėse operacijose ir misijose, pratybose ir mokyme; 6.4. formuojamas apsaugos nuo branduolinio, biologinio ir cheminio ginklo vienetas ir bendrosios paramos inžinerijos vienetas.
		7. Krašto apsaugos savanorių pajėgos bus pertvarkomos į Lietuvos kariuomenės poreikius atitinkantį aktyvųjį rezervą, t. y. bus: 7.1. rengiami krašto apsaugos savanoriai, gebantys papildyti reguliariuosius dalinius, parengti ir išsiųsti į tarptautines operacijas pėstininkų vienetai ir įvairių sričių specialistai, taip pat bus rengiamasi reaguoti į nekarinio pobūdžio grėsmes (pvz., teikti paramą valstybės ir savivaldybių institucijoms); 7.2. vykdomas aktyviojo rezervo mokymas Krašto apsaugos savanorių pajėgų rinktinėse ir Butigeidžio dragūnų mokomajame batalione, taip pat reikiamas specialistų kiekis parengtas reguliariuose vienetuose. 8. Bus rengiami naikintuvų valdymo karininkai ir naikintuvų kontrolės karininkai, taip pat palaikoma jų kvalifikacija. 9. Sausumos pajėgos bus aprūpinamos efektyvia, suderinta su NATO ginkluote, karine technika ir įranga, t. y. bus: 9.1. įsigyta planuota ginkluotė, technika, karinė ir kita įranga bei priemonės; 9.2. atliktas planuotas karinės technikos remontas. 10. Bus užtikrinamas saugus Sausumos pajėgų vienetų duomenų perdavimo ir susisiekimo su sąjungininkėmis ryšys Lietuvoje, NATO ir ES valstybėse, taip pat saugus ryšys su sąjungininkėmis tarptautinių operacijų metu. 11. Sausumos pajėgų vienetuose toliau bus diegiama taktinio telekomunikacijų tinklo įranga ir taktinės automatizuoto vadovavimo ir valdymo informacinės sistemos. 12. Bus plėtojama karinių vienetų infrastruktūra reikiamoms karių tarnybos sąlygoms užtikrinti ir nustatytoms užduotims įgyvendinti, t. y. bus rekonstruoti ir/arba pastatyti nauji infrastruktūros objektai. 13. Valstybei bus mokamas pridėtinės vertės mokestis už prekes ir paslaugas, įsigytas už užsienio karinių fondų (Jungtinių Amerikos Valstijų karinės paramos programos) lėšas
2. Karinės oro pajėgos (programą vykdys Krašto apsaugos ministerija)	Parengti ir išlaikyti pajėgas, užtikrinančias valstybės oro erdvės stebėjimą ir kontrolę, karių ir krovinių transportavimą orlaiviais, paieškos ir gelbėjimo darbų vykdymą ir paramą vykdant specialiąsias operacijas	Karinių oro pajėgų vienetai bus rengiami nustatytoms nacionalinėms ir tarptautinėms užduotims vykdyti: 1. Bus vykdomas Lietuvos Respublikos oro erdvės stebėjimas ir kartu su NATO greitojo reagavimo pajėgomis užtikrinama oro erdvės kontrolė ir gynyba. 2. Bus užtikrinama Lietuvos, kaip priimančiosios šalies, parama (išskyrus orlaivių techninę priežiūrą) NATO pajėgoms, vykdančioms oro policijos misiją trijose Baltijos valstybėse. 3. Bus plėtojama ir eksploatuojama Šiaulių aviacijos bazė: rekonstruojami ir/arba statomi nauji infrastruktūros objektai, įsigyjama specialiosios technikos ir įrangos (dauguma projektų bus finansuojami iš NATO saugumo investicijų programos lėšų). 4. Teisės aktų nustatyta tvarka bus užtikrintas paramos teikimas valstybės ir savivaldybių institucijoms.
		5. Bus vykdomi paieškos ir gelbėjimo darbai sraigtasparniais Lietuvos Respublikos teritorijoje ir išskirtinėje ekonominėje zonoje Baltijos jūroje. 6. Bus saugoma oro erdvė draudžiamoje skrydžių zonoje virš Ignalinos atominės elektrinės. 7. Bus parengti kariai, kurie budės NATO Nuolatinės parengties pajėgų (angl. NRF-11) sudėtyje. 8. Bendradarbiaujant su Karinėmis jūrų pajėgomis, bus žvalgoma Lietuvos teritorinė jūra ir jos išskirtinė ekonominė zona Baltijos jūroje. 9. Lietuvos Respublikos nacionalinė oro erdvės stebėjimo ir kontrolės sistema bus vystoma kartu su Latvija ir Estija (BALTNET projektas) kaip sudedamoji NATO integruotos oro gynybos sistemos dalis. 10. Bus pradėta optimizuoti Karinių oro pajėgų struktūra. 11. Bus sukomplektuotos ir parengtos keturios transporto lėktuvo C27J įgulos ir vienuolika sraigtasparnių Mi-8 įgulų. 12. Bus vykdomas karių, krovinių ir valstybinių delegacijų transportavimas ir aeromedicininė evakuacija transporto orlaiviais. 13. Bus teikiama aviacinė parama Specialiųjų operacijų junginiui, vykdant kovos su terorizmu ir specialiąsias operacijas Lietuvos teritorijoje ir jos teritoriniuose vandenyse. 14. Oro gynybos batalionas iš Mumaičių kaimo (Šiaulių sav.) bus perkeltas į Radviliškio miestą. 15. Vykdant Karinių oro pajėgų skraidančiojo personalo individualų ir įgulų kolektyvinį kovinį rengimą, bus pasiektas vidutinis planuotas vienos įgulos pasirengimo lygis (skrida per metus pagal orlaivių tipus). 16. Bus dalyvaujama planuotose tarptautinėse operacijose, pratybose ir mokyme. 17. Karinės oro pajėgos bus aprūpinamos efektyvia, suderinama su NATO ginkluote ir karine technika, taip pat bus modernizuojama ir išlaikoma turima ginkluotė ir karinė technika. Bus pradėtas ilgo, vidutinio nuotolio ir pasyvių radarų ir tęsiamas lengvųjų transportinių lėktuvų įsigijimo projektai. 18. Bus plėtojama Karinių oro pajėgų karinių vienetų infrastruktūra reikiamoms karių tarnybos sąlygoms užtikrinti ir nustatytoms užduotims įgyvendinti, t. y. bus rekonstruojami ir/arba statomi nauji infrastruktūros objektai. 19. Valstybei bus mokamas pridėtinės vertės mokestis už prekes ir paslaugas, įsigytas už NATO saugumo investicijų programos ir užsienio karinių fondų (Jungtinių Amerikos Valstijų (toliau vadinama – JAV) karinės paramos programos) lėšas
3. Karinės jūrų pajėgos (programą vykdys Krašto apsaugos ministerija)	Parengti pajėgas, užtikrinančias teritorinės jūros stebėjimą, kontrolę ir gynybą, išskirtinės ekonominės zonos stebėjimą ir kontrolę, organizuoti, koordinuoti ir vadovauti žmonių paieškos ir gelbėjimo, taršos likvidavimo darbams Lietuvos Respublikos atsakomybės zonoje, teikti paramą Karinėms oro pajėgoms ir Specialiųjų operacijų junginiui	Karinių jūrų pajėgų vienetai bus rengiami nustatytoms nacionalinėms ir tarptautinėms užduotims vykdyti, t. y. bus: 1. Vykdomi Lietuvos teritorinės jūros, jos išskirtinės ekonominės zonos ir kontinentinio šelfo stebėjimas ir kontrolė laivais. 2. Vykdomi nepertraukiamas Lietuvos teritorinės jūros, jos išskirtinės ekonominės zonos stebėjimas ir kontrolė stacionariosiomis techninėmis priemonėmis. 3. Vykdomos užduotys šalinti nesprogusių sprogmenų kenksmingumą. 4. Organizuojami ir koordinuojami žmonių paieškos ir gelbėjimo, taip pat taršos likvidavimo darbai Baltijos jūroje ir Kuršių mariose. 5. Teikiama parama Karinėms oro pajėgoms ir Specialiųjų operacijų junginiui, vykdant užduotis Lietuvos teritorinėje jūroje ir jos išskirtinėje ekonominėje zonoje. 6. Tobulinama Lietuvos teritorinės jūros ir jos išskirtinės ekonominės zonos stebėjimo sistema. 7. Teisės aktų nustatyta tvarka užtikrintas paramos teikimas valstybės ir savivaldybių institucijoms. 8. Teikiama (prireikus) priimančiosios šalies parama sąjungininkių pajėgoms: sudarytos tinkamos sąlygos sąjungininkių pajėgoms judėti per Lietuvos teritorinę jūrą ir Klaipėdos jūrų uostą. 9. Plėtojami nacionaliniai minų medžiojimo ir BALTRON eskadros pajėgumai. 10. Pradėta optimizuoti Karinių jūrų pajėgų struktūra. 11. Vykdant kovinį rengimą, pasiektas planuotas Karinių jūrų pajėgų įgulų plaukiojimo lygis (pagal laivų klases) ir NATO priskirtų laivų planuotas plaukiojimo lygis. 12. Dalyvaujama planuotose tarptautinėse operacijose, mokyme ir pratybose. 13. Plėtojamos Karinių jūrų pajėgų valdymo, kontrolės ir ryšių sistemos. 14. Vykdomas Karinių jūrų pajėgų rezervo mokymas. 15. Plėtojama Karinių jūrų pajėgų karinių vienetų infrastruktūra reikiamoms karių tarnybos sąlygoms užtikrinti ir nustatytoms užduotims įgyvendinti, t. y. bus rekonstruojami ir/arba statomi nauji infrastruktūros objektai. 16. Karinės jūrų pajėgos aprūpinamos efektyvia, suderinama su NATO ginkluote ir karine technika (planuojama įsigyti minų paieškos ir du patrulinius laivus), modernizuojama ir išlaikoma turima ginkluotė ir karinė technika. Taip pat bus nurašomi Karinių jūrų pajėgų koviniai laivai (fregatos). 17. Valstybei mokamas pridėtinės vertės mokestis už prekes ir paslaugas, įsigytas už NATO saugumo investicijų programos lėšas
4. Logistikos pajėgos (programą vykdys Krašto apsaugos ministerija)	Sukurti kariuomenės logistikos sistemą, apimančią materialinio aprūpinimo ir medžiagų valdymo, ginkluotės ir įrangos eksploatavimo ir remonto, transportavimo, medicininės paramos ir sveikatos priežiūros, infrastruktūros eksploatavimo, paslaugų teikimo ir kitas logistikos funkcijas ir teikiančią logistinę paramą Lietuvos kariuomenės vienetams tiek Lietuvos Respublikos teritorijoje, tiek už jos ribų, taip pat priimančiosios šalies paramą sąjungininkų pajėgoms	Logistikos pajėgų vienetai bus rengiami nustatytoms nacionalinėms ir tarptautinėms užduotims vykdyti, t. y. bus: 1. Plėtojamas Kunigaikščio Vaidoto tiesioginės paramos logistikos batalionas, teikiantis tiesioginę paramą motorizuotajai pėstininkų brigadai „Geležinis Vilkas“. 2. Plėtojamas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytenio bendrosios paramos logistikos batalionas, teikiantis bendrąją logistinę paramą kariniams vienetams Lietuvoje ir vienetams, dislokuotiems už Lietuvos ribų. 3. Pradėta optimizuoti Logistikos valdybos ir Karo policijos struktūra. 4. Išlaikyta nustatyta Vandens valymo vieneto parengtis. 5. Parengtas ir išlaikomas nustatytos parengties Karo policijos skyrius, Medicinos būrys, Lauko paslaugų būrys (ribotai naudojant pajėgumus) ir Nacionalinės paramos elementas pirmajai perdislokuojamai pėstininkų bataliono grupei remti. 6. Išlaikyta nustatyta judėjimo kontrolės grupės, priskirtos NATO reikmėms, parengtis. 7. Formuojama vidutinių sunkvežimių kuopa. 8. Iš Karo policijos pajėgumų suformuotas ir parengtas dalyvauti tarptautinėse operacijose ir humanitarinio pobūdžio misijose tarptautiniuose junginiuose Karo policijos būrys. 9. Formuojamas Lietuvos kariuomenės taktinės ir logistinės paskirties transporto priemonių registras ir vykdomi parengiamieji darbai, kad būtų galima vykdyti Lietuvos kariuomenės transporto techninę apžiūrą. 10. Įgyvendinama efektyvi centralizuota Lietuvos kariuomenės ginkluotės, technikos ir įrangos remonto ir eksploatavimo sistema. 11. Užtikrintas: 11.1. Logistikos pajėgų dalinių šaudmenų rezervo sudarymas; 11.2. krašto apsaugos sistemos institucijų aprūpinimas kartografine medžiaga ir skaitmenine geografine informacija; 11.3. Lietuvos kariuomenės logistikos procesų ir materialinių vertybių vadybos sistemos kūrimas ir modernizavimas; 11.4. karinio transporto Lietuvoje lydėjimas, karinių vienetų, krovinių transportavimo planavimas ir organizavimas, karinių vienetų judėjimo kontrolė. 12. Vykdoma karių ir susijusių su krašto apsaugos sistema asmenų sveikatos priežiūra ir teikiama medicininė parama operacijų Lietuvoje ir už Lietuvos ribų metu. 13. Užtikrinta kariuomenės medicininio aptarnavimo I lygio ir iš dalies II lygio parama, planavimas ir organizavimas. 14. Tinkamai aprūpinti Lietuvos kariuomenės kariniai vienetai, dalyvaujantys tarptautinėse operacijose. 15. Plėtojama Logistikos pajėgų infrastruktūra reikiamoms karių tarnybos sąlygoms užtikrinti ir nustatytoms užduotims įgyvendinti, t. y. bus rekonstruojami ir/arba statomi nauji infrastruktūros objektai.
		16. Plėtojami įgulų aptarnavimo pajėgumai: teikiamos civilinio sektoriaus paslaugos kariniams vienetams
5. Karinės mokymo pajėgos (programą vykdys Krašto apsaugos ministerija)	Parengti visų kategorijų personalą vykdyti taikos ir karo meto užduotis	1. Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje (toliau vadinama – Lietuvos karo akademija) bus patikslinti mokymo pajėgumai, programos ir struktūra. 2. Pertvarkant Lietuvos karo akademijos mokymo programas, daugiausia dėmesio bus skiriama kariniam rengimui ir vado ugdymui; Lietuvos karo akademijoje planuojamos šios studijos ir kursai: 2.1. studijos: 2.1.1. Lietuvos karo akademijoje bus rengiami 203 kariūnai (iš jų 16 pagal aviacijos specialistų rengimo programas), 36 kariūnai 2008 m. įgis motorizuotojo pėstininkų būrio vado kvalifikaciją ir universitetinį išsilavinimą; 2.1.2. neakivaizdinio skyriaus personalo vadybos bakalauro studijose mokysis 111 klausytojų, iš jų 48 baigs bakalauro studijas 2008 metais; 2.1.3. apie 20 kariūnų mokysis užsienio karinėse mokymo įstaigose, iš jų 13 baigs studijas 2008 metais; 2.1.4. 19 karininkų studijuos 1,5 metų magistrantūroje ir 5 mėnesių vadų ir jaunesniųjų štabo karininkų kursuose, iš jų 9 baigs studijas 2008 metais; 2.1.5. 59 klausytojai mokysis personalo vadybos ir karinės diplomatijos neakivaizdinėse magistrantūros studijose, iš jų 21 klausytojas baigs studijas 2008 metais; 2.2. kursai: 2.2.1. 50 karininkų mokysis 5 mėnesių vadų ir jaunesniųjų štabo karininkų kursuose; 2.2.2. apie 70 NATO, NVS, Pietų Kaukazo, Balkanų, Irako ir Baltijos šalių karininkų ir darbuotojų bus mokomi įvairiuose kursuose (vadų ir jaunesniųjų štabo karininkų, oro pajėgų vadų ir jaunesniųjų štabo karininkų, oro pajėgų vadų ir vyresniųjų štabo karininkų, anglų kalbos, saugumo studijų ir rusų kalbos kursuose); 2.2.3. 22 karininkai mokysis parengimo stoti į Baltijos gynybos koledžą (angl. BALTDEFCOL) kursuose; 2.2.4. 10 klausytojų mokysis administravimo, 10 – ryšių ir informacinių sistemų (RIS) karininkų baziniuose ir 16 – logistikos karininkų baziniuose kursuose; 2.2.5. Lietuvos karo akademijos Užsienio kalbų instituto anglų kalbos mokymo skyriuose mokysis: I–III lygio anglų kalbos kursuose (pagal ND 6001 NATO standartų reikalavimus) iki 450 karių ir civilių ir 181 kariūnas; tam tikro anglų kalbos lygio palaikymo kursuose iki 140 karių ir civilių; 2.2.6. 10 klausytojų mokysis RIS karininkų baziniuose, 16 klausytojų – logistikos karininkų baziniuose ir 40 klausytojų rezervo būrių vadų kursuose nuotoliniu būdu; 2.2.7. krašto apsaugos sistemos 30 valstybės tarnautojų mokysis būtinų karinių žinių įgijimo kursuose; 2.2.8. iki 40 klausytojų mokysis pagrindinio karininkų specialistų rengimo kursuose.
		3. Bus pradėta optimizuoti Mokymo ir doktrinų valdybos struktūra. 4. Lietuvos kariuomenei pagal teorijos ir pratybų programas bus parengti pradinės privalomosios karo tarnybos kariai, puskarininkiai, seržantai ir kariai specialistai kovinėms užduotims vykdyti taikos ir karo metu: 4.1. pagal bendrąsias bazinio rengimo užduotis Mokomajame pulke – 1600 karių; 4.2. 1360 puskarininkių, seržantų ir karių specialistų (iš jų 200 vairuotojų). 5. Karininkai tobulins savo kvalifikaciją studijuodami Baltijos gynybos koledže, užsienio karo mokymo įstaigose ir Kovinio rengimo centro organizuojamuose kursuose (taktikos pratybų planavimo ir organizavimo mokymo, ugnies valdymo ir priešakinio stebėjimo, šaudymo vadovų ir kt. kursuose). 6. Krašto apsaugos sistemos kariai ir valstybės tarnautojai pagal nustatytą programą bus mokomi aplinkos apsaugos. 7. Bus vykdomas 700 krašto apsaugos sistemos karių ir valstybės tarnautojų anglų kalbos testavimas. 8. Bus parengta Lietuvos karinė doktrina ir sudaryta doktrinų ir kitų dokumentų hierarchijos seka. 9. Bus peržiūrėtas ir parengtas Bazinių kario įgūdžių kursas. 10. Bus pertvarkytas Kovinio rengimo centras į Kolektyvinio rengimo centrą. 11. Bus plėtojama poligonų infrastruktūra karinio rengimo sąlygoms užtikrinti, taip pat sudarytos sąlygos kariniams vienetams vykdyti NATO reikalavimus atitinkančias pratybas. 12. Bus plėtojama Lietuvos karo akademijos ir Kovinio rengimo centro infrastruktūra karių mokymo ir karinio rengimo sąlygoms užtikrinti. 13. Toliau bus rekonstruojami Kauno įgulos karininkų ramovės administraciniai statiniai. 14. Bus puoselėjamos kariuomenės tradicijos ir kultūrinė veikla: kuriama vientisa kariuomenės kultūrinio švietimo sistema, atitinkanti krašto apsaugos sistemos poreikius
6. Specialiųjų operacijų pajėgos (programą vykdys Krašto apsaugos ministerija)	Parengti profesionalų, modernų, gerai apginkluotą, mobilų, greitai išskleidžiamą, gebantį operatyviai ir adekvačiai reaguoti į teroristines grėsmes Lietuvos Respublikos teritorijoje ir už jos ribų ir galintį vykdyti specialiąsias operacijas NATO pajėgų sudėtyje Specialiųjų operacijų junginį	Specialiųjų operacijų junginio vienetai bus rengiami nustatytoms nacionalinėms ir tarptautinėms užduotims vykdyti: 1. Specialiųjų operacijų junginys bus pajėgus vienu metu suformuoti ne mažiau kaip du eskadronus ir palaikyti reikiamą jų parengties lygį: vieną – nacionalinėms reikmėms, kitą – tarptautinėms operacijoms. 2. Specialiųjų operacijų junginio eskadronas, prireikus remiamas kitų Lietuvos kariuomenės pajėgų, bus parengtas vykdyti kovos su terorizmu ir kitas specialiąsias operacijas Lietuvos Respublikos teritorijoje ir jos teritoriniuose vandenyse. 3. Specialiųjų operacijų junginio eskadronas bus parengtas perdislokuoti už Lietuvos teritorijos ribų ir vykdyti kovos su terorizmu ir specialiąsias operacijas kartu su NATO, ES pajėgomis, taip pat galimose ad hoc koalicijose.
		4. Bus pradėta optimizuoti Specialiųjų operacijų junginio struktūra. 5. Specialiųjų operacijų junginys bus aprūpinamas efektyvia, suderinama su NATO ginkluote, karine technika ir specialiąja įranga, taip pat bus modernizuojama ir išlaikoma jo turima ginkluotė, karinė technika ir specialioji įranga. 6. Specialiųjų operacijų junginys bus parengtas kolektyviniams veiksmams ir juose dalyvaus: bus pasiekta nustatyta parengtis. 7. Bus plėtojama ir tobulinama Specialiųjų operacijų junginio karinių vienetų infrastruktūra reikiamoms karių tarnybos sąlygoms užtikrinti ir nustatytoms užduotims įgyvendinti, t. y. bus rekonstruojami ir/arba statomi nauji infrastruktūros objektai. 8. Bus plėtojami taktiniai žmogiškosios žvalgybos ir psichologinių operacijų pajėgumai
7. Centralizuotos tarnybos (programą vykdys Krašto apsaugos ministerija)	Plėtoti krizių valdymo sistemos veiklą, užtikrinti karo prievolės administravimo ir mobilizacijos sistemų veiklą, maksimaliai panaudoti Lietuvos mokslo ir gamybos potencialą gynybos reikmėms ir įgyvendinti krašto apsaugos sistemos materialinio ir informacinio aprūpinimo politiką	1. Bus įgyvendinama krizių prevencijos ir valdymo politika, t. y. bus: 1.1. tęsiama nacionalinės krizių valdymo sistemos integracija į NATO ir ES krizių valdymo sistemas; 1.2.inicijuotas Krizių valdymo centro prie Krašto apsaugos ministerijos pertvarkymas į krizių prevencijos instituciją prie Vyriausybės; 1.3. parengtas Krizių valdymo įstatymo projektas; 1.4. rengiamos ir nustatytoms institucijoms teikiamos integruotos analitinės pažymos ir informaciniai pranešimai apie rizikos veiksnius ir grėsmes Lietuvos Respublikai; 1.5. surengtos strateginio lygmens nacionalinės krizių valdymo pratybos ir koordinuojamas Lietuvos institucijų pasirengimas dalyvauti tarptautinėse krizių valdymo pratybose. 2. Informuojant moksleivius ir mokytojus valstybės gynimo ir saugumo klausimais, bus propaguojamos nacionalinės vertybės ir skatinamas jaunimo sąmoningumas, ugdoma pilietinė visuomenė. 3. Bus peržiūrimos Valstybinio pilietinio pasipriešinimo rengimo centro prie Krašto apsaugos ministerijos struktūra ir funkcijos. 4. Didės žinių valstybės saugumo klausimais sklaida, bus kuriama pilietinė visuomenė. 5. Bus valdoma ir koordinuojama krašto apsaugos sistemos materialinės bazės plėtra, t. y. bus: 5.1. įvykdyti krašto apsaugos sistemos statinių projektavimo, statybų investicijų ir apsaugos sistemų projektavimo ir įrengimo planai; 5.2. Krašto apsaugos ministerija, kariuomenės vadovybė, krašto apsaugos sistemos institucijos ir jų padaliniai racionaliai ir efektyviai aptarnaujami turimomis transporto priemonėmis; 5.3. Krašto apsaugos ministerijos institucijos ir jų padaliniai, Krašto apsaugos ministerijos reprezentaciniai renginiai aprūpinti reikiamomis materialinėmis vertybėmis;
		5.4. numatytuose krašto apsaugos sistemos daliniuose užtikrintas saugus ryšys sistemai valdyti, kontroliuoti ir duomenims perduoti, taip pat susisiekti su NATO ir partneriais NATO valstybėse; 5.5. kuriama krašto apsaugos ryšių ir duomenų perdavimo sistema. 6. Bus organizuojamas krašto apsaugos sistemos ir visuomenės informacinis aprūpinimas, t. y. bus: 6.1. teikiami duomenys krašto apsaugos sistemos vadovybei apie veikas ir reiškinius, keliančius grėsmę krašto apsaugai ir valstybės gynybiniam pajėgumui; 6.2. sukaupta, sutvarkyta ir vartotojams laiku pateikta informacija apie krašto apsaugos sistemą ir jos veiklą, karo istoriją ir karybą, įvykdyti leidybos planai; 6.3. įvykdyti dokumentų rengimo, tvarkymo ir valdymo reikalavimai, numatyti įstatymuose ir kituose teisės aktuose; 6.4. išsaugoti Krašto apsaugos ministerijos ir krašto apsaugos sistemos padalinių dokumentai, užtikrinta jų paieška ir priėjimas prie jų. 7. Mokslinis potencialas bus integruojamas į NATO ir kitas tarptautines gynybos ir saugumo programas ir pagal galimybes panaudojamas gynybos reikmėms. 8. Bus užtikrinama, koordinuojama ir tobulinama mobilizacijos sistemos veikla. 9. Bus pertvarkoma karo prievolės administravimo sistema, kuri užtikrins motyvuoto ir kvalifikuoto personalo pritraukimą į krašto apsaugos sistemą. 10. Bus užtikrintas efektyvus karių, išleistų į atsargą ir turinčių teisę į pareigūnų ir karių valstybines pensijas, pensinis aprūpinimas. 11. Bus įgyvendinama finansų valdymo politika, t. y. bus: 11.1. užtikrintas tinkamas ūkinių operacijų ir įvykių įrašymas į apskaitą nustatytu laiku, taikant bendruosius buhalterinės ir finansinės apskaitos standartus; 11.2. sėkmingai įgyvendinami finansų kontrolės tikslai – valstybės turto valdymas, naudojimas, apsauga, disponavimas juo ir sutartiniai įsipareigojimai tretiesiems asmenims atitiks teisėtumo ir patikimumo finansų valdymo srityje principus; 11.3. užtikrintas efektyvus lėšų panaudojimas. 12. Bus propaguojama Lietuvos kariuomenės istorija, rekonstruojamas Vytauto Didžiojo karo muziejus
8. Krašto apsaugos politikos formavimas ir jos įgyvendinimo organizavimas (programą vykdys Krašto apsaugos ministerija)	Užtikrinti krašto apsaugos sistemos funkcionavimą, plėtrą ir valdymą	Bus kuriama efektyvi kariuomenės ir kitų krašto apsaugos sistemos institucijų valdymo sistema, užtikrinanti krašto apsaugos ir gynybos užduočių vykdymą taikos ir karo metu, t. y. bus: 1. Krašto apsaugos sistemoje efektyviai įgyvendinami strateginio veiklos planavimo ir valdymo principai, laiku ir kokybiškai rengiami (atnaujinami) krašto apsaugos sistemos planavimo dokumentai. 2. Užtikrinta, kad valstybės skirti asignavimai būtų naudojami Krašto apsaugos ministerijos strateginio veiklos plano tikslams įgyvendinti.
		3. Efektyviai panaudojami gauti asignavimai krašto apsaugos materialiajam ir nematerialiajam turtui, ginklams ir karinei įrangai įsigyti, įgyvendinta valstybės viešųjų pirkimų politika. 4. Įgyvendinti tarptautiniai įsipareigojimai įsigijimų srityje. 5. Pertvarkoma krašto apsaugos sistemos institucijų valdymo ir kariuomenės struktūra, siekiant užtikrinti racionalų sprendimų priėmimą ir efektyvų išteklių valdymą. 6. Dalyvaujama NATO ir ES pajėgų planavimo procesuose. 7. Įgyvendinama planuota su NATO saugumo investicijų programa susijusi veikla. 8. Sėkmingai tęsiamas tarptautinis bendradarbiavimas gynybos srityje, plečiant ryšius ir organizuojant bendrus renginius, formuojamas teigiamas tarptautinis Lietuvos Respublikos įvaizdis. 9. Užtikrintas atstovavimas Lietuvos Respublikos interesams NATO, ES, Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacijoje (toliau vadinama – ESBO), Jungtinių Tautų Organizacijoje (toliau vadinama – JTO) Krašto apsaugos ministerijos kompetencijos klausimais. 10. Planuojamas ir koordinuojamas karių ir civilių dalyvavimas tarptautinėse operacijose ir misijose pagal Lietuvos Respublikos Seimo nustatytus ribinius skaičius, taip pat karių dalyvavimas tarptautinėse pratybose. 11. Parengti bendradarbiavimo su užsienio valstybėmis planai, taip pat dvišaliai ir daugiašaliai susitarimai ir tarptautinės sutartys su užsienio valstybėmis ir tarptautinėmis organizacijomis. 12. Krašto apsaugos sistema atstovaujama užsienio valstybėse ir tarptautinėse organizacijose. 13. Įdiegta efektyvi personalo poreikių planavimo ir komplektavimo sistema, užtikrinanti krašto apsaugos sistemos aprūpinimą motyvuotu ir kvalifikuotu personalu. 14. Įgyvendinta efektyvi, objektyvi ir skaidri krašto apsaugos sistemos karių, valstybės tarnautojų, darbuotojų karjeros planavimo ir organizavimo sistema. 15. Kuriama ir tobulinama krašto apsaugos sistemos personalo administravimo sistema, įdiegiant personalo administravimo ir statistinių personalo duomenų kaupimo ir analizavimo informacinę sistemą. 16. Vystoma karių socialinės paramos sistema, sudarant prielaidas mažinti personalo kaitą, karių pasitraukimą iš profesinės karo tarnybos ir didinti motyvaciją tapti profesinės karo tarnybos ar aktyviojo rezervo kariais. 17. Prižiūrimas krašto apsaugos sistemos veiklos teisėtumas, tobulinama krašto apsaugos sistemos teisinė sistema. 18. Krašto apsaugos ministerijoje įdiegta krašto apsaugos dokumentų valdymo informacinė sistema. 19. Formalizuotos Krašto apsaugos ministerijos ir krašto apsaugos sistemos administravimo, įslaptintos informacijos apsaugos, dokumentų valdymo procedūros.
		20. Užtikrinama Lietuvos Respublikos įslaptintos informacijos, NATO ir ES Lietuvai perduotos įslaptintos informacijos apsauga, laidumas ir vientisumas. 21. Užtikrinama kariuomenės ir kitų krašto apsaugos sistemos institucijų pasirengimo valstybės gynybai kontrolė ir valstybės saugumą, gynybą ir krašto apsaugos tarnybą reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų vykdymo krašto apsaugos sistemoje kontrolė. 22. Tobulinama kovinių parengčių sistema, parengti tarpžinybiniai planai. 23. Įgyvendintos planuotos karinių teritorijų aplinkos apsaugos priemonės. 24. Tvirtinami ir pradedami įgyvendinti Lietuvos karybos standartai. 25. Pasiekta, kad kariai laiku gautų geros kokybės sveikatos priežiūros paslaugas karių sveikatos priežiūros įstaigose ir kitose Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos institucijose. 26. Rengiamos kariuomenės vienetų organizacinės sistemos ir įrangos lentelės, taip pat personalo ir aprūpinimo lentelės. 27. Atnaujinta ryšių ir informacinių sistemų koncepcija, parengtos (atnaujintos) plėtros gairės ir planai, Lietuvos kariuomenėje naudojami NATO ryšių ir informacinių sistemų standartai. 28. Diegiamas NATO gaminių klasifikatorius. 29. Pradedama vykdyti kokybės vadyba įsigyjamoms materialinėms vertybėms pagal Lietuvos karybos standartą. 30. Teikiant paramą visuomeninėms organizacijoms, plėtojant ryšius su visuomene ir informuojant ją valstybės gynimo ir saugumo klausimais, suformuota palankesnė visuomenės nuomonė apie krašto apsaugą, pasiektas aukštesnis visuomenės informuotumo apie krašto apsaugą lygis. 31. Atlikti planuoti vidaus auditai ir nustatytąja tvarka pateiktos vidaus audito ataskaitos ministrui, Krašto apsaugos ministerijos vadovybei, Lietuvos kariuomenės vadui ir audituotų padalinių vadovams
9. Specialioji paslaugų teikimo programa (programą vykdys Krašto apsaugos ministerija)	Užtikrinti specialiųjų lėšų gavimą ir naudojimą teisės aktų nustatyta tvarka	Pajamos, gautos už suteiktas paslaugas, bus laiku pervestos į valstybės biudžetą ir padengs patirtas išlaidas, susijusias su teikiamomis paslaugomis

Krašto apsaugos ministerijos ASIGNAVIMAI

2004 m. atnaujintas Lietuvos parlamentinių partijų susitarimas dėl 2005–2008 metų gynybos politikos numato krašto apsaugai kasmet skirti ne mažiau kaip 2 proc. bendrojo vidaus produkto (toliau vadinama – BVP) pradėtoms reformoms tęsti ir valstybės gynybai ir tarptautinių įsipareigojimų vykdymui užtikrinti.

Krašto apsaugos ministerijai patvirtinti asignavimai 2008 m. sudaro 1282,7 mln. litų (1276,7 mln. litų – valstybės biudžeto asignavimai ir 6 mln. litų – Privatizavimo fondo lėšos), arba 1,2 proc. BVP (Finansų ministerija prognozuoja^{^[8]}, kad 2008 m. BVP sudarys 107099 mln. litų), t. y. 144,6 mln. litų, arba 12,7 proc., daugiau, palyginti su 2007 m. patikslintais asignavimais, tačiau procentinis punktas nuo BVP 2008 m. bus beveik toks pat kaip 2007 m. (2007 m. – 1138,1 mln. litų, arba 1,19 proc. BVP (prognozuojama, kad 2007 m. BVP sudarys 95361 mln. litų).

Krašto apsaugos ministerijos siekis – tolygiai didinti krašto apsaugos sistemai skiriamą BVP procentą ne mažiau kaip po 0,05 procentinio punkto, ilgainiui kasmet skiriant ne mažiau kaip 2 proc. šalies BVP.

5 pav. Krašto apsaugos ministerijos asignavimai 1999–2008 metais[9]

S3 forma

IV. VYKDOMŲ PROGRAMŲ FINANSINIS PLANAS

(2008 METAI)

Programų pavadinimai	Lėšos, tūkst. litų			Pareigybės
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimai		kitos lėšos (Privatizavimo fondo lėšos)
	iš viso	iš jų ES lėšos	kitos lėšos (Privatizavimo fondo lėšos)
KRAŠTO APSAUGOS MINISTERIJA
1. Sausumos pajėgos	332847	–	–	–
2. Karinės oro pajėgos	211978	–	–	–
3. Karinės jūrų pajėgos	120332	–	6000	–
4. Logistikos pajėgos	213665	–	–	–
5. Karinės mokymo pajėgos	102593	–	–	–
6. Specialiųjų operacijų pajėgos	43111	–	–	–
7. Centralizuotos tarnybos	125406	–	–	–
8. Krašto apsaugos politikos formavimas ir jos įgyvendinimo organizavimas	125972	–	–	–
9. Specialioji paslaugų teikimo programa	773	–	–	–
Iš viso asignavimų valdytojo programoms	1276677	–	6000	12834^*
Kita svarbi informacija	–	–	–	–

^* Iš jų 8341 profesinės karo tarnybos karys, 1600 pradinės privalomosios karo tarnybos karių, 2653 valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis. Lietuvos karo akademijos kariūnų – iki 240.

Krašto apsaugos ministerijos biudžetas rengiamas programų pagrindu. Įgyvendinamos 9 programos.

Esminiai 2008 metų programų struktūros pokyčiai, palyginti su 2007 metais:

1. Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymu keičiamas specialiosios programos apibrėžimas: paliekama nuostata, kad specialioji programa gali būti tik ta programa, kuri finansuojama iš įmokėtų į biudžetą biudžetinių įstaigų pajamų arba tam tikrais atvejais įstatymais, Vyriausybės nutarimais patvirtintų konkrečiam tikslui numatytų lėšų (pajamų), taip pat patvirtinta nuostata Krašto apsaugos ministerijos palikti 3 mėnesių išlaidų dydžio pereinamuosius lėšų likučius, esančius tarptautinių operacijų karinio vieneto, dislokuoto užsienio valstybėje, sąskaitose užsienio kredito įstaigose ar pas atskaitingus asmenis. Atsižvelgiant į anksčiau minėtas priežastis, panaikinta Specialioji dalyvavimo tarptautinėse operacijose ir priimančiosios šalies paramos teikimo programa.

2. Programos „Sausumos pajėgos“ ir „Karinės jūrų pajėgos“ papildytos atitinkamai naujomis priemonėmis „Užtikrinti karinių sprogmenų neutralizavimą visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje“ ir „Organizuoti, koordinuoti, vadovauti ir vykdyti žmonių paieškos ir gelbėjimo bei taršos likvidavimo darbus jūroje ir Kuršių mariose“.

3. Programų „Sausumos pajėgos“, „Karinės oro pajėgos“, „Karinės jūrų pajėgos“, „Logistikos pajėgos“ ir „Specialiųjų operacijų pajėgos“ uždavinys „Parengti pajėgas kolektyviniams veiksmams ir juose dalyvauti“ papildytas nauja priemone „Teikti Lietuvos, kaip priimančiosios šalies, paramą sąjungininkių pajėgoms“.

4. Patikslintos programos „Karinės mokymo pajėgos“ priemonės, siekiant atskirti ir tinkamai įvertinti, kiek iš viso žmonių, finansinių ir materialinių išteklių reika skirti ir yra skiriama karininkams parengti, o kiek – kvalifikacijai tobulinti.

5. Siekiant didinti socialinę paramą kariams, patikslintas programos „Centralizuotos tarnybos“ uždavinys „Formuoti ir įgyvendinti karių pensinio aprūpinimo politiką“ ir priemonė „Užtikrinti karių pensinį aprūpinimą“: tai pakeista atitinkamai į „Formuoti ir įgyvendinti socialinės saugos politiką“ ir „Užtikrinti efektyvų socialinės paramos funkcionavimą ir karių pensinį aprūpinimą“.

Programų „Sausumos pajėgos“, „Specialiųjų operacijų pajėgos“, „Karinės oro pajėgos“, „Karinės jūrų pajėgos“, „Logistikos pajėgos“ uždaviniai yra tiesiogiai susiję su atskirų kariuomenės pajėgų rūšių kariniais pajėgumais. Šios programos vykdomos įgyvendinant 5 pagrindinius karinio pajėgumo stiprinimo uždavinius:

1. Formuoti nustatytos struktūros pajėgas ir rengti personalą.

2. Įsigyti, modernizuoti, eksploatuoti ir suderinti su NATO standartais ginkluotę ir karinę techniką.

3. Rengtis kolektyviniams veiksmams (koordinuoti jungtinių pajėgų veiksmus kovinėse operacijose).

4. Rengtis perdislokuoti ir išsiskleisti (perdislokuoti kovinius vienetus kovinėms užduotims vykdyti per nustatytą laiką).

5. Užtikrinti išsilaikymą (kovinių vienetų galimybė savarankiškai tenkinti savo logistinius poreikius nustatytą laiką).

S4 forma

V. PLANUOJAMOS REFORMOS (ESMINIO PAKEITIMO) TRUMPAS APRAŠYMAS

LIETUVOS GYNYBOS reforma: modernios kariuomenės kūrimas

1. Gynybos reformos tikslas – parengti Lietuvos, kaip NATO narės, kariuomenę efektyviai atsakyti į naujas saugumo grėsmes Lietuvai ir Aljansui.

Šiam tikslui įgyvendinti Lietuvai reikia tokių pajėgų, kurios galėtų greitai reaguoti į grėsmes šiandien ir ateityje, būtų gerai parengtos ir apginkluotos, mobilios, gebėtų užtikrinti šalies, o kartu su NATO pajėgomis – ir Aljanso gynybą ir prisidėti prie NATO, ES ir kitų tarptautinės bendrijos vykdomų operacijų.

Siekiama pertvarkyti kariuomenę taip, kad nuo 2014 m. pabaigos apie 10 proc. sausumos pajėgų galėtų prireikus nuolat dalyvauti tarptautinėse operacijose, o apie 50 proc. jų būtų tinkamai organizuotos, išmokytos, apginkluotos ir parengtos perdislokuoti už Lietuvos ribų. Nuo 2014 m. pabaigos Lietuvos kariuomenė vienoje operacijoje turi gebėti nuolat išlaikyti pėstininkų bataliono grupę ir Specialiųjų operacijų junginio eskadroną arba trijose operacijose – po karinį vienetą (ne didesnį kaip kuopos dydžio), įeinantį į didesnio karinio daugianacionalinio vieneto sudėtį. Logistikos sistema turi pajėgti užtikrinti sklandų pėstininkų bataliono grupės ir kitų vienetų dislokavimą ir išlaikymą, o specializuoti logistikos padaliniai turi būti pasirengę papildyti aukštesnio ešelono sąjungininkių logistikos vienetus. Lietuvos kariuomenės vienetai turi būti pasirengę dalyvauti operacijose NATO greitojo reagavimo pajėgose ir ES kovinėse grupėse.

Be to, Lietuvos kariuomenė turės toliau vykdyti tam tikras svarbias funkcijas šalies viduje. Turi būti toliau plėtojamos karinės pajėgos, kurios teisės aktų nustatyta tvarka, be kitų funkcijų, sugebėtų suteikti paramą valstybės ir savivaldybių institucijoms (vienu metu operacijose Lietuvos Respublikos teritorijoje galėtų dalyvauti iki 950 karių).

2. Priežastys, sąlygojančios reformos būtinumą, – pasikeitusi tarptautinio saugumo aplinka, pasikeitusios karinių pajėgų misijos ir uždaviniai, atitinkamai pasikeitę reikalavimai pajėgoms.

3. Ryšys su Vyriausybės patvirtintais prioritetais ir kitais prisiimtais įsipareigojimais – reforma susijusi su Vyriausybės patvirtintu prioritetu „Vykdyti koordinuotą užsienio politiką, aktyviai dalyvauti ES veikloje ir plėtoti krašto apsaugą kaip NATO kolektyvinės saugumo ir gynybos sistemos dalį“.

4. Reformos pagrindiniai uždaviniai:

4.1. Pertvarkyti Lietuvos kariuomenę taip, kad ji galėtų pasiekti kariuomenės karinius tikslus, suformuluotus Lietuvos Respublikos karinėje strategijoje, ir atitiktų NATO keliamus reikalavimus Aljanso pajėgoms.

4.2. Lietuvos kariuomenės kariniai tikslai:

4.2.1. kartu su sąjungininkėmis užtikrinti patikimą atgrasinimą, o atgrasinti nepavykus kartu su Aljanso pajėgomis ginti Lietuvos suverenitetą, teritoriją, teritorinius vandenis bei oro erdvę ir atremti bet kokią ginkluotą agresiją;

4.2.2. užtikrinti Lietuvos prisiimtų kolektyvinės gynybos įsipareigojimų įgyvendinimą;

4.2.3. dalyvauti NATO, ES ir JT organizacijų tikslus įgyvendinančių koalicijų vadovaujamose tarptautinėse operacijose;

4.2.4. įgyvendinti pasitikėjimą ir saugumą stiprinančias priemones ir dalyvauti ginklų kontrolės režimuose;

4.2.5. užtikrinti valstybės ir sąjungininkių saugumą atsakant į terorizmo ar masinio naikinimo ginklų platinimo grėsmes;

4.2.6. dalyvauti neutralizuojant užsienio žvalgybos tarnybų veiklą ir užtikrinti įslaptintos informacijos apsaugą;

4.2.7. teikti pagalbą valstybės ir savivaldybių institucijoms atsakant į nekarinio pobūdžio grėsmes ir teroristinius išpuolius.

4.3. Reikalavimai Lietuvos kariuomenei:

4.3.1. efektyvumo – visi Lietuvos kariuomenės vienetai turi būti gerai parengti ir aprūpinti modernia ginkluote ir įranga, gebėti sklandžiai veikti daugianacionalinių vienetų sudėtyje; visos pajėgos turi nuolat palaikyti nustatytą parengties lygį ir būti pasirengusios greitai reaguoti į bet kokias grėsmes Lietuvoje ir už jos ribų; pajėgos turi gebėti, atsižvelgdamos į žvalgybos duomenis, panaudoti pakankamą kovinę galią prieš bet kokį priešą; tikslūs žvalgybos duomenys ir taikinių nustatymas šiuolaikiniame mūšio lauke tampa būtina sėkmės sąlyga;

4.3.2. dislokavimo – visi koviniai vienetai kartu su kovinės paramos ir kovinio aprūpinimo vienetais turi būti parengti tarptautinėms operacijoms už Lietuvos ribų ir būti perdislokuojami sausumos keliais, strateginiu oro ir (arba) jūrų transportu; Lietuva turi sugebėti perdislokuoti pajėgas, kada prireiks ir kur reikės, kad kartu su sąjungininkėmis užkirstų kelią krizei ir ją įveiktų;

4.3.3. išsilaikymo – operacijose dislokuotų pajėgų logistikos sistema turi būti tokia efektyvi, kad pajėgos gebėtų išsilaikyti nustatytą laiką, o jam pasibaigus – būti sklandžiai rotuojamos; dislokuoti vienetai turi gebėti išsilaikyti konflikto zonoje net ir be priimančiosios šalies paramos; atitinkami transporto ir logistikos pajėgumai, teikiantys vienetams paramą ir juos aprūpinantys tolimuose regionuose ir karštuose taškuose, tampa gyvybiškai svarbūs kariams išgyventi;

4.3.4. plataus panaudojimo – visi koviniai vienetai turi gebėti dalyvauti bet kokio tipo operacijoje, reaguoti į visų tipų grėsmes, krizes ir nelaimes Lietuvos teritorijoje ir už jos ribų; pajėgos turi būti daugiatikslės ir gebėti greitai pereiti nuo kovinių veiksmų prie taikos palaikymo;

4.3.5. išlikimo – dislokuoti vienetai turi turėti reikiamą apsaugą nuo galimo branduolinio, biologinio ar cheminio ginklo; kadangi prasidėjus šiuolaikinei krizei įmanomas tokio ginklo panaudojimo pavojus, individualios karių apsaugos priemonės yra būtinos;

4.3.6. efektyvaus vadovavimo ir valdymo – Lietuvos kariuomenės vienetai turi gebėti užtikrinti pažangių, sąveikių ir mobilių vadovavimo, valdymo ir ryšių sistemų veikimą; maksimalus šių sistemų sąveikumas su atitinkamomis NATO sistemomis yra būtina sąlyga Lietuvos kariuomenės vienetams sklandžiai veikti kartu su sąjungininkių pajėgomis.

5. Reformos trukmė – reforma vykdoma vadovaujantis krašto apsaugos sistemos plėtros programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Seimo 2006 m. liepos 4 d. nutarimu Nr. X-743 „Dėl krašto apsaugos sistemos plėtros programos patvirtinimo“ (Žin., 2006, Nr. 78-3062). Lietuvos gynybos reforma turi būti įgyvendinta iki 2014 m. pabaigos.

6. Pagrindinės priemonės reformai vykdyti:

6.1. plėtojami Lietuvos kariuomenės pajėgumai tam, kad Lietuvos kariuomenės vienetai kartu su sąjungininkių pajėgomis galėtų dalyvauti kolektyvinės gynybos ir atsako į krizes operacijose;

6.2. aktyviai dalyvaujama NATO politinėje ir karinėje veikloje, Europos saugumo ir gynybos politikos plėtojimo procese, prisiimant ir tinkamai įgyvendinant įsipareigojimus sąjungininkėms ir prisidedant prie kolektyvinių pajėgumų stiprinimo;

6.3. pertvarkoma krašto apsaugos vadovavimo ir valdymo sistema, atskiriant strateginį, operacinį ir taktinius lygmenis pagal vykdomas funkcijas, pertvarkant ar sukuriant būtinus krašto apsaugos sistemos struktūrinius padalinius. Lygiagrečiai su valdymo procesų racionalizavimu tobulinamos informacinių, logistinių, materialinių, finansinių ir personalo išteklių valdymo sistemos ir didinamas šių sistemų sąveikumas;

6.4. vykdoma Lietuvos kariuomenės transformacija, kuri yra gynybos reformą remiantis procesas ir numato detalizuotus būdus ir priemones, būtinus Lietuvos kariuomenei keliamiems reikalavimams pasiekti;

6.5. Lietuvos Respublikos Seimui nutarus pereiti prie profesinės ir savanorių karo tarnybos pagrindu formuojamos kariuomenės, Lietuvos kariuomenė bus komplektuojama profesinės karo tarnybos ir aktyvaus rezervo kariais, kartu pertvarkant personalo komplektavimo sistemą ir užtikrinant personalo, atitinkančio keliamus reikalavimus, sukomplektavimą laiku ir reikiamos apimties.

7. Reformos poveikis (politinis, ekonominis, finansinis, žmogiškiesiems ištekliams):

7.1. Lietuvos gynybos reforma leis Lietuvai sukurti daug greičiau reaguojančias, mobilesnes, lengviau perdislokuojamas, gerai ginkluotas ir parengtas pajėgas, kurios galės prisidėti prie bet kokio pobūdžio NATO operacijų tiek šalies viduje, tiek užsienyje.

7.2. Baigus gynybos reformą, Lietuvos sausumos pajėgos^{^[10]}bus parengtos ir apginkluotos taip, kad apie 50 proc. jų bet kada galėtų būti perdislokuotos už Lietuvos ribų, o apie 10 proc. galėtų nuolat dalyvauti tarptautinėse operacijose.

7.3. Krizinių situacijų metu šalies viduje Lietuvos kariuomenė sugebės greitai reaguoti į iškilusias grėsmes ir suteikti paramą valstybės ir savivaldybių institucijoms.

7.4. Patikslintos valdymo funkcijos ir struktūra leis efektyviau paskirstyti personalo ir finansinius išteklius ir užtikrins geresnį valdymo procesų organizavimą, taip pat sudarys galimybes veiksmingiau planuoti ir koordinuoti operacijų vykdymą.

Lietuvos kariuomenės TRANSFORMACIJOS PROJEKTAS

2007 metais pradėta Lietuvos kariuomenės transformacija, 2007 m. lapkričio 23 d. krašto apsaugos ministro įsakymu Nr. V-1171 „Dėl Lietuvos kariuomenės transformacijos plano gairių tvirtinimo“ patvirtintos Lietuvos kariuomenės transformacijos plano gairės.

Šios gairės numato Lietuvos kariuomenės plėtotės gaires iki 2020 metų, t. y. numato, kaip parengti kariuomenę XXI amžiaus iššūkiams ir Lietuvos kariuomenės pajėgumų vystymo būdus bei priemones.

Lietuvos kariuomenės transformacijos tikslas – parengti lengvesnius, modulinius, daugiafunkcius, mobilius, manevringus, lengviau perdislokuojamus, valdomus ir išlaikomus pajėgumus, kurie būtų pasirengę šiandienos ir rytdienos iššūkiams bei grėsmėms ir pajėgūs prisiimti ateities uždavinius, kurie šiandien yra nežinomi, tačiau pasikeitus saugumo situacijai gali tekti juos įvykdyti.

Pagrindiniai Lietuvos kariuomenės transformacijos uždaviniai:

1. Planavimo procesą orientuoti į pajėgumų planavimą.

2. Atskirti strateginį, operacinį ir taktinį lygmenis pagal vykdomas funkcijas.

3. Atskirti operacinių ir institucinių vienetų funkcijas.

4. Atskirti pajėgumų naudotojus ir pajėgumų tiekėjus.

5. Sukurti jungtinę logistikos sistemą, orientuotą į pajėgumų išlaikymą.

6. Sukurti Lietuvos kariuomenės valdymo sistemą, paremtą šiuolaikinių ryšių ir informacinių sistemų technologijų naudojimu, pažangių valdymo principų ir metodų taikymu.

Laukiami Lietuvos kariuomenės transformacijos rezultatai:

1. Kariuomenė sukomplektuota iš motyvuotų ir kompetentingų karių, kuriems sudarytos geros tarnybos sąlygos.

2. Kariai ir lyderiai parengti taip, kad sugeba adaptuotis kintant situacijai.

3. Sukurta moderni jungtinės logistikos sistema, užtikrinanti reikiamų materialinių vertybių pristatymą į reikiamą vietą laiku ir mažiausiomis finansinėmis sąnaudomis.

4. Sukurta šiuolaikinė doktrinų sistema, leidžianti efektyviai panaudoti pajėgumus.

5. Įdiegta siektina kariuomenės struktūra, atskirtos operacinių ir institucinių vienetų funkcijos.

6. Įgyvendintas šiuolaikiškas ir į gyvavimo ciklą ir pajėgumų vystymą orientuotas įsigijimų procesas, kariuomenė aprūpinta modernia įranga.

7. Vadovavimo ir valdymo/ryšių ir informacinių sistemų srityje įdiegtos šiuolaikinės vadovavimo, valdymo, ryšių, kompiuterinės technikos, informacijos rinkimo, stebėjimo ir žvalgybos sistemos, pažangūs valdymo principai ir metodai.

8. Pertvarkyta infrastruktūra, efektyviai tenkinanti krašto apsaugos sistemos poreikius.

_________________

PRITARTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2008 m. sausio 23 d. nutarimu Nr. 114

KULTŪROS MINISTERIJOS

2008 METŲ
SUTRUMPINTAS STRATEGINIS
VEIKLOS PLANAS

I. Vadovo įžanginis žodis

Šiandieninei Lietuvos visuomenei būdingi spartūs pokyčiai tiek politinėje, tiek ekonominėje, tiek socialinėje srityse. Verslumas ir veržlumas tampa sėkmę lemiančiais bruožais, o gebėjimas įtvirtinti save – kiekvieno asmeniniu uždaviniu. Tokioje aplinkoje svarbu nepamiršti, kad kultūra yra kiekvienos visuomenės gyvybingumo prielaida, skatinanti sutelktumą bendram darbui, kurianti erdvę kiekvienam individui atskleisti savo gebėjimus ir talentus. Pasitinkant Lietuvos vardo minėjimo tūkstantmetį, būtina išlaikyti ir stiprinti kūrybines tautos galias, ugdyti kultūros poreikį, gebėjimą ja didžiuotis ir ją vertinti.

Lietuvos narystė Europos Sąjungoje ir NATO skatina plėtoti mainus. Lietuvos kultūra turi kuo praturtinti pasaulio kultūrą ir geba atsiverti kitų kultūrų patirčiai. Tačiau integracija, suteikdama naujų galimybių, dar akivaizdžiau pabrėžia valstybės atsakomybę už Lietuvos kultūros gyvybingumą, savitumą ir konkurencingumą.

Planuojamas laikotarpis apima, ko gero, reikšmingiausią atkurtosios nepriklausomybės laikotarpio sukaktį: 2009 metais Lietuva švęs savo vardo minėjimo tūkstantmetį, tais pačiais metais Vilnius taps Europos kultūros sostine. 2008–2010 metai yra labai atsakingų parengiamųjų darbų šiai sukakčiai minėti laikotarpis, todėl itin daug dėmesio skiriama sėkmingam Lietuvos tūkstantmečio programos ir Nacionalinės programos „Vilnius – Europos kultūros sostinė“ įgyvendinimui užtikrinti. 2008 metai žymi pasirengimą naujam kultūros politikos formavimo ir įgyvendinimo etapui – numatoma parengti Kultūros plėtros strategiją, kuri patobulins šiuo metu galiojančias Lietuvos kultūros politikos nuostatas.

Šiandienos gyvenime kultūra tampa vis svarbesnė įvairiais požiūriais – tiek kaip ekonominis veiksnys kuriant patrauklią aplinką kapitalo investicijoms, tiek kaip bendruomenę telkiantis dėmuo, tiek kaip socialinės prevencijos priemonė. Šiuo daugialypiu aspektu vertinant kultūrą, akivaizdu, kad tik bendros politikų ir visuomenės pastangos gali sukurti tinkamas tautos kūrybinių galių stiprėjimo ir sklaidos sąlygas.

Kultūros ministras Jonas Jučas

S1 forma

II. MISIJA, STRATEGINIAI TIKSLAI IR EFEKTO KRITERIJAI

KULTŪROS MINISTERIJOS MISIJA – sudaryti sąlygas šalies meno ir kultūros raiškai, jos sklaidai Lietuvoje ir užsienyje, Lietuvos kultūros tapatumo išsaugojimui, visuomenės dalyvavimui kultūroje, užtikrinti viešosios informacijos ir kultūros paslaugų plėtrą, sklaidą ir prieinamumą visiems šalies gyventojams.

KULTŪROS MINISTERIJOS STRATEGINIAI TIKSLAI:

I. Skatinti kultūros ir meno kūrėjų kūrybinę veiklą ir jos sklaidą.

Efekto kriterijai:

1. Valstybės teatrų ir koncertinių įstaigų renginių lankytojų skaičius (tūkst. žmonių): 2007 m. – 633,1, 2008 m. – 684,4, 2009 m. – 676,8, 2010 m. – 685,6.

1 pav. Valstybės teatrų ir koncertinių įstaigų renginių lankytojų skaičius (tūkst. žmonių)

* Kultūros ministerijos duomenys (planuojami).

2. Lietuvos kultūrą užsienyje pristatančių renginių lankytojų gausėjimas: 2007 m. – 10 proc., 2008 m. – 10 proc., 2009 m. – 15 proc., 2010 m. – 18 proc.

2 pav. Lietuvos kultūrą užsienyje pristatančių renginių lankytojų gausėjimas

(procentais per metus)

* Kultūros ministerijos duomenys (planuojami).

II. Išsaugoti ir populiarinti Lietuvos kultūros paveldą ir tradicijas, skatinti visuomenės dalyvavimą kultūroje, didinti kultūros ir viešosios informacijos prieinamumą.

Efekto kriterijai:

1. Respublikinių muziejų lankytojų gausėjimas: 2008 m. – 2,8 proc., 2009 m. – 2,9 proc., 2010 m. – 2 proc.

3 pav. Respublikinių muziejų lankytojų gausėjimas (procentais per metus)

* Kultūros ministerijos duomenys (planuojami).

2. Fizinių ir virtualių apsilankymų bibliotekose kaita (didėjimas): 2007 m. – 0,5 proc., 2008 m. – 0,5 proc., 2009 m. – 1 proc., 2010 m. – 1 proc.

4 pav. Fizinių ir virtualių apsilankymų bibliotekose kaita (procentais)

* Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos duomenys (planuojami).

3. Dalyvaujančių meno mėgėjų kolektyvuose skaičius tūkstančiui gyventojų: 2007 m. – 16,7, 2008 m. – 16,7, 2009 m. – 16,7, 2010 m. – 16,7.

5 pav. Dalyvaujančių meno mėgėjų kolektyvuose skaičius tūkstančiui gyventojų

* Planuojama.

III. Sudaryti infrastruktūrines ir finansines sąlygas kokybiškų kultūros paslaugų plėtrai, meno ir kultūros iniciatyvų įvairovės skatinimui.

Efekto kriterijus – įgyvendinama investicinių Kultūros ministerijos projektų dalis nuo suformuluoto poreikio¹: 2007 m. – 66,7 proc., 2008 m. – 65,4 proc., 2009 m. – 54,2 proc., 2010 m. – 54,2 proc.

6 pav. Įgyvendinama investicinių Kultūros ministerijos projektų dalis nuo suformuluoto poreikio (procentais)

1 Kultūros ministerijos valdymo srities investicinių projektų poreikis suformuluotas Bibliotekų renovacijos ir modernizavimo 2003–2013 metų programoje, Muziejų modernizavimo 2007–2015 metų programoje ir Valstybės ir savivaldybių profesionaliųjų teatrų scenos apšvietimo ir garso įrangos modernizavimo 2008–2010 metų programoje.

*Planuojama.

KULTŪROS PAVELDO DEPARTAMENTO PRIE KULTŪROS MINISTERIJOS MISIJA – vykdyti kultūros paveldo apsaugos valstybinio administravimo funkcijas, organizuoti Lietuvos kultūros paveldo išsaugojimą, siekiant perduoti jį ateities kartoms kaip tautos savasties išlikimo garantą, kraštovaizdžio sudedamąją dalį ir Lietuvos įvaizdžio formavimo priemonę.

KULTŪROS PAVELDO DEPARTAMENTO PRIE KULTŪROS MINISTERIJOS STRATEGINIAI TIKSLAI:

1. Kultūros paveldo išsaugojimas.

2. Kultūros paveldo inventorizavimas.

3. Kultūros paveldo pristatymas visuomenei.

Efekto kriterijai:

1. Kultūros paveldo objektų tvarkybai skiriamų lėšų didėjimas: 2008 m. – 10 proc., 2009 m. – 10 proc., 2010 m. – 10 proc.

2. Inventorizuotų Lietuvos kultūros paveldo objektų skaičiaus didėjimas: 2008 m. – 5 proc., 2009 m. – 5 proc., 2010 m. – 5 proc.

3. Renginių sklaidos didėjimas: 2008 m. – 1,5 proc., 2009 m. – 1,5 proc., 2010 m. – 1,5 proc.

LIETUVOS NACIONALINĖS MARTYNO MAŽVYDO BIBLIOTEKOS MISIJA – teikti prieigą prie Lietuvos ir pasaulio informacijos ir žinių išteklių, kaupti rašytinį mokslo ir kultūros paveldą.

LIETUVOS NACIONALINĖS MARTYNO MAŽVYDO BIBLIOTEKOS STRATEGINIS TIKSLAS – užtikrinti ilgalaikį Lietuvos ir su Lietuva susijusio publikuoto ir rankraštinio kultūros paveldo išsaugojimą ir informacijos apie jį sklaidą, visuomenės bibliotekinį ir informacinį aprūpinimą, tobulinti ir plėtoti Lietuvos integralią bibliotekų informacinę sistemą, siekiant integruoti šalies bibliotekas į Europos ir pasaulio informacinę erdvę.

Efekto kriterijus – bendras lankytojų skaičius: 12406,5 tūkst. lankytojų.

LIETUVOS AKLŲJŲ BIBLIOTEKOS MISIJA – tenkinti neregių ir silpnaregių žmonių literatūros ir informacijos poreikius, aktyviai prisidėti prie aklųjų švietimo, kultūros, ugdymo, reabilitacijos procesų, skatinti šių žmonių integraciją į visuomenę.

LIETUVOS AKLŲJŲ BIBLIOTEKOS STRATEGINIS TIKSLAS – aklųjų ir silpnaregių aprūpinimas specialia literatūra ir kita informacija.

Efekto kriterijus – aklųjų skaitytojų dalis tarp galinčiųjų skaityti 2008 m. sieks 80 proc.

LIETUVOS NACIONALINIO MUZIEJAUS MISIJA – išsaugoti unikalų valstybės turtą – istorinį Lietuvos paveldą.

LIETUVOS NACIONALINIO MUZIEJAUS STRATEGINIS TIKSLAS – Lietuvos archeologijos, istorijos ir etninės kultūros vertybių kaupimas, saugojimas ir pristatymas visuomenei.

Efekto kriterijus – 2008 m. 240 tūkst. lankytojų.

LIETUVOS DAILĖS MUZIEJAUS MISIJA – kaupti, saugoti, tirti, restauruoti ir populiarinti nacionalinės vertės dailės kūrinius ir kitas kultūros vertybes.

LIETUVOS DAILĖS MUZIEJAUS STRATEGINIS TIKSLAS – meno vertybių išsaugojimas.

Efekto kriterijus – 2008 m. 185 tūkst. muziejaus parodų ir ekspozicijų lankytojų.

NACIONALINIO M. K. ČIURLIONIO DAILĖS MUZIEJAUS MISIJA – kaupti, saugoti, tirti ir pristatyti M. K. Čiurlionio kūrybą, Lietuvos ir pasaulio paveldą, tuo skatinti kultūros ir dailės procesų suvokimą.

NACIONALINIO M. K. ČIURLIONIO DAILĖS MUZIEJAUS STRATEGINIS TIKSLAS – nacionalinių ir pasaulio meno ir kultūros vertybių kaupimas, jų išsaugojimas ir pristatymas kuo platesnei auditorijai.

Efekto kriterijus – 2008 m. 120 tūkst. lankytojų.

LIETUVOS NACIONALINIO OPEROS IR BALETO TEATRO MISIJA – skleisti operos ir baleto meną, pristatyti žiūrovams geriausius nacionalinius ir užsienio šalių spektaklius.

LIETUVOS NACIONALINIO OPEROS IR BALETO TEATRO STRATEGINIS TIKSLAS – sudaryti sąlygas nacionalinio operos ir baleto meno plėtotei.

Efekto kriterijus – 2008 m. 130 tūkst. žiūrovų.

LIETUVOS NACIONALINIO DRAMOS TEATRO MISIJA – skleisti teatro meno kūrybą ir pristatyti žiūrovams geriausius nacionalinius ir užsienio šalių teatro meno pavyzdžius.

LIETUVOS NACIONALINIO DRAMOS TEATRO STRATEGINIS TIKSLAS – plėtoti nacionalinį teatro meną, formuojant įvairiapusišką aukšto meninio lygio teatro repertuarą, sudarant sąlygas geriausių teatro kūrėjų talento raiškai, išsaugoti repertuarinio teatro su pastovia trupe statusą.

Efekto kriterijus – 2008 m. 57 tūkst. žiūrovų.

KONCERTINĖS ĮSTAIGOS LIETUVOS NACIONALINĖS FILHARMONIJOS MISIJA – puoselėti Lietuvos muzikinę kultūrą ir atlikėjų meną pristatant klausytojams šalies ir užsienio klasikinę ir šiuolaikinę muziką.

KONCERTINĖS ĮSTAIGOS LIETUVOS NACIONALINĖS FILHARMONIJOS STRATEGINIS TIKSLAS – kurti ir pristatyti Lietuvoje ir užsienyje muzikos programas, propaguoti lietuvių kompozitorius ir atlikėjus, užtikrinant aukštą meninę solistų ir kolektyvų atlikimo kokybę.

Efekto kriterijus – 2008 m. klausytojų skaičiaus didėjimas, palyginti su planuotu, – 10 proc.

VALSTYBINĖS KALBOS INSPEKCIJOS MISIJA – prisidėti prie Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos politikos įgyvendinimo.

VALSTYBINĖS KALBOS INSPEKCIJOS STRATEGINIS TIKSLAS – kontroliuoti, kaip vykdomi Valstybinės kalbos įstatymas ir Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimai.

Efekto kriterijai:

1. 2008 m. 10 proc. padaugės televizijos ir radijo laidų, spaudos leidinių, kurių kalba yra taisyklinga.

2. 2008 m. 10 proc. sumažės skundų dėl valstybinės kalbos nevartojimo.

S2 forma

III. VYKDOMŲ PROGRAMŲ TRUMPAS APRAŠYMAS

Programa	Tikslai	Siekiami rezultatai 2008 metais
1. Meno kūrybos plėtra ir sklaida Lietuvoje ir užsienyje (programą vykdys Kultūros ministerija ir jos reguliavimo srities biudžetinės įstaigos)	1. Puoselėti ir plėtoti nacionalinį profesionalųjį scenos meną	1. Valstybės teatrų ir koncertinių įstaigų parduotų bilietų skaičius – 609,9 tūkst. 2. Viešai atliktų teatrų pastatymų ir koncertų skaičius – 2602
	2. Sudaryti sąlygas kurti ir skleisti profesionalųjį kino meną	1. Sukurtų valstybės paramą gavusių nacionalinių ir bendros gamybos filmų skaičius – 20. 2. Tarptautinių festivalių, kuriuose pristatyti nacionaliniai ir bendros gamybos filmai, skaičius – 16
	3. Supažindinti visuomenę su šiuolaikiniu menu, sudaryti sąlygas jo raiškai	Šiuolaikinio meno centro parduotų bilietų skaičius – 19 tūkst.
	4. Skatinti kultūros ir meno kūrėjų kūrybinę raišką ir jos pristatymą visuomenei	1. Finansuoti meno projektai, kurie sudaro 75 proc. gautų paraiškų. 2. Paskirta valstybės stipendijų, kurios sudaro 42,5 proc. gautų paraiškų
	5. Užtikrinti autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugą	1. Atstovaujamų Lietuvos autorių ir atlikėjų skaičius – 4300. 2. Vidutinė autoriui tenkanti autorinio atlyginimo suma – 1300 litų. 3. Vidutinė atlikėjui tenkanti atlyginimo suma – 340 litų
	6. Plėtoti Lietuvos kultūros dialogą su pasaulio kultūromis	Užsienio šalių, su kuriomis bendradarbiaujama kultūros srityje, skaičius – 43
2. Paveldo, istorinės ir kultūrinės atminties išsaugojimas (programą vykdys Kultūros ministerija)	1. Valdovų rūmų atstatymas	Valdovų rūmų atstatymo darbų sąmatos įgyvendinimas – 84 proc.^*
	2. Sudaryti sąlygas efektyviai Kultūros ministerijos įsteigtų muziejų veiklai	1. Atnaujintų nuolatinių ekspozicijų respublikiniuose muziejuose skaičius – 16. 2. Parodų skaičius – 185. 3. Virtualių parodų skaičius – 34. 4. Nacionalinių ir respublikinių muziejų ir jų padalinių, atitinkančių saugumo reikalavimus, – 65 proc.
	3. Išsaugoti istorinę ir kultūrinę atmintį	Valstybės švenčių, atmintinų dienų, istorinių datų ir nusipelniusių asmenybių jubiliejų minėjimuose dalyvavusių žmonių skaičius – 60 tūkst.
	4. Sudaryti sąlygas išsaugoti ir skleisti lituanistikos tradicijas ir paveldą	Įgyvendintų lituanistikos tradicijų ir paveldo išsaugojimo ir sklaidos projektų skaičius – 35
	5. Siekti geresnės kultūros paveldo tyrimų ir apsaugos administravimo kokybės	Vykdytų Lietuvai reikšmingo užsienyje esančio kultūros paveldo paieškos, apskaitos ir tyrimų projektų skaičius – 14
3. Kultūros tradicijų ir mėgėjų meninės veiklos puoselėjimas ir plėtra (programą vykdys Kultūros ministerija ir jos reguliavimo srities biudžetinės įstaigos)	Išsaugoti etninės kultūros reiškinius ir siekti visuomenės dalyvavimo tradicinės kultūros veikloje	1. Dalyvių etninės ir regionų kultūrinės veiklos projektuose skaičius – 25000. 2. Išsaugota gyvųjų tradicinės kultūros reiškinių – 15
4. Visuomenės informacinis aprūpinimas ir viešosios informacijos sklaida (programą vykdys Kultūros ministerija ir jos reguliavimo srities biudžetinės įstaigos)	1. Siekti vartotojams teikiamų paslaugų bibliotekose geros kokybės	1. Viešųjų bibliotekų lankytojų skaičius – 10600 tūkst. 2. Virtualių apsilankymų bibliotekose skaičius – 14040 tūkst. 3. Sukaupta dokumentų viešosiose bibliotekose – 8600 dokumentų/ 1000 gyventojų
	2. Skatinti lietuvių kalba kuriamos grožinės literatūros, kitų Lietuvos kultūrai reikšmingų knygų leidybą, literatūros sklaidą ir skaitymą	Viešosioms bibliotekoms nemokamai perduotų finansuotų grožinės literatūros ir kitų Lietuvos kultūrai reikšmingų leidinių skaičius – 84000 egzempliorių
	3. Siekti žiniasklaidos rinkos laisvo, bet atsakingo veikimo	Apdoroti ir viešai paskelbti duomenys apie 40 proc. laikraščių ir žurnalų, taip pat apie 36 informacinės visuomenės informavimo priemones
5. Lietuvos kultūros infrastruktūros plėtra ir kultūros politikos įgyvendinimo administravimas (programą vykdys Kultūros ministerija ir jos reguliavimo srities biudžetinės įstaigos)	1. Modernizuoti kultūros įstaigų infrastruktūrą	Užbaigtų investicinių projektų skaičius – 5
	2. Užtikrinti Kultūros ministerijos veiklos organizavimą ir jai pavaldžių institucijų priežiūrą	Kultūros ministerijos įregistruotų vykdyti sutarčių skaičius – 2900
	3. Kelti kultūros darbuotojų kvalifikaciją	Lietuvos kultūros darbuotojų tobulinimosi centre pasitobulinusių darbuotojų skaičius – 3500
6. Kultūros rėmimo fondas (programą vykdys Kultūros ministerija)	Užtikrinti kultūros ir meno projektų įgyvendinimą	Finansuoti projektai, kurie sudaro 44,5 proc. pateiktų paraiškų
7. Specialioji kultūros paslaugų teikimo programa (programą vykdys Kultūros ministerija ir jos reguliavimo srities biudžetinės įstaigos)	Skatinti ministerijai pavaldžias biudžetines įstaigas gauti papildomų lėšų suteikiant daugiau geros kokybės paslaugų	Pajamų už suteiktas paslaugas didėjimas per metus 28,9 proc.
8. Paveldotvarka (programą vykdys Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos)	Užtikrinti kultūros paveldo objektų išsaugojimą	Finansuoti tvarkybos darbai, kurie sudaro 30 proc. tvarkybos darbams prašytos sumos, nurodytos pateiktose paraiškose
9. Kultūros paveldo apsaugos valstybinis administravimas (programą vykdys Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos)	1. Užtikrinti kultūros paveldo apsaugos priežiūrą ir kontrolę	Įvykdytos 6 institucijos programos
	2. Užtikrinti specialistų metodinę pagalbą kultūros paveldo apsaugai ir kontrolei	Užtikrinta įvairių sričių kultūros paveldo apsaugos ekspertų tarybų ir komisijų veikla – 100 proc.
	3. Gerinti darbo sąlygas dirbantiesiems	Panaudotos investicijų lėšos – 100 proc.
10. Lietuvos Respublikos ir Šventojo Sosto sutarties dėl bendradarbiavimo švietimo ir kultūros srityje (paveldotvarka) įgyvendinimas (programą vykdys Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos)	Užtikrinti Lietuvos Respublikos ir Šventojo Sosto sutarties 13 str. 4 d. vykdymą, tvarkant Lietuvos Katalikų Bažnyčios nekilnojamojo ir kilnojamojo kultūros paveldo objektus pagal Dvišalės nuolatinės komisijos patvirtintus prioritetus	Tvarkomi Lietuvos Katalikų Bažnyčios nekilnojamojo ir kilnojamojo kultūros paveldo objektai – 33
11. Specialioji nekilnojamojo kultūros paveldo tyrimo ir paslaugų programa (programą vykdys Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos)	Vykdyti įvairius tyrimus	Suteiktų paslaugų pajamų plano vykdymas – 100 proc.
12. Kultūros paveldo apskaita (programą vykdys Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos ir Kultūros paveldo centras)	Vykdyti kultūros paveldo apskaitą	Atskleistų nekilnojamųjų kultūros vertybių padaugės 5 proc.
13. Nekilnojamojo kultūros paveldo pažinimo sklaida ir atgaivinimas (programą vykdys Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos)	Skleisti žinias apie kultūros paveldą, vykdyti pagrindines tarptautines programas, bendradarbiauti su kitomis Baltijos jūros šalimis paveldo srityje	Besidominčių kultūros paveldu padaugės 1,5 proc.
14. Visuomenės bibliotekinis informacinis aprūpinimas (programą vykdys Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka)	1. Kaupti Lietuvos ir su Lietuva susijusį publikuotą kultūros paveldą, vykdyti jo bibliografinę apskaitą, teikti informaciją apie jį ir kitus užsienio šalių dokumentus	Nacionalinio publikuotų dokumentų archyvinio fondo surinkimo pilnumas – 80 proc. visų per metus Lietuvos leidėjų išleidžiamų dokumentų
	2. Kurti skaitmeninio kultūros paveldo turinį, siekiant užtikrinti ilgalaikį jo išsaugojimą, gerinant jo sklaidą ir integruojant jį į Europos elektroninę erdvę	Portalo www.epaveldas.lt naudojimas, seansų skaičius – 30 tūkst.
	3. Vykdyti parlamentinės bibliotekos funkcijas	Informacinio aprūpinimo užtikrinimas – 90 proc. gautų užklausų
	4. Užtikrinti prieigą prie žinių ir informacijos, plėsti bibliotekos paslaugas, siekiant įgyvendinti informacinės visuomenės kūrimo idėjas	Registruota 20 tūkst. vartotojų
	5. Plėtoti Lietuvos bibliotekininkystės teoriją ir praktiką, spartinant integraciją į tarptautinės bibliotekininkystės procesus	Tiriamųjų darbų, temų skaičius – 10
	6. Išlaikyti ir tobulinti bibliotekos infrastruktūrą, siekiant gerinti bibliotekos vykdomą veiklą	Lankytojų (be virtualių) skaičius – 350 tūkst. žmonių
15. Lietuvos integralios bibliotekų informacinės sistemos LIBIS kūrimas (programą vykdys Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka)	Atnaujinti LIBIS infrastruktūrą ir toliau plėtoti programinę įrangą, siekiant ją pritaikyti naujiems uždaviniams spręsti	LIBIS infrastruktūros atnaujinimas – 20 proc.
16. Specialioji informacinių paslaugų teikimo programa (programą vykdys Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka)	Teikti ir tobulinti Nacionalinės bibliotekos informacines paslaugas	Vartotojų informacinių poreikių tenkinimas teikiant mokamas paslaugas – 100 proc.
17. Spaudinių leidyba, kaupimas, tvarkymas, saugojimas, naudojimas, skaitytojų aptarnavimas (programą vykdys Lietuvos aklųjų biblioteka)	Siekti išleisti daugiau literatūros sutrikusios regos žmonėms, tobulinti skaitytojų aptarnavimo paslaugas	Biblioteką aplankys apie 52000 skaitytojų
18. Specialioji informacinės ir materialinės bazės stiprinimo programa (programą vykdys Lietuvos aklųjų biblioteka)	Sustiprinti bibliotekos informacinę ir materialinę bazę	Pajamų plano vykdymas – 100 proc.
19. Muziejaus rinkinių kaupimas, saugojimas, populiarinimas (programą vykdys Lietuvos nacionalinis muziejus)	Kaupti, tirti, konservuoti ir restauruoti, saugoti ir populiarinti Lietuvos archeologijos, istorijos ir etninės kultūros vertybes	1. Saugomų eksponatų skaičius – 1005000. 2. Konservuotų-restauruotų eksponatų skaičius – 2200
20. Specialioji muziejaus rinkinių kaupimo ir populiarinimo programa (programą vykdys Lietuvos nacionalinis muziejus)	Kaupti ir populiarinti muziejaus rinkinius	Įsigytų eksponatų skaičius – 2200
21. Muziejaus rinkinių kaupimas, saugojimas, populiarinimas (programą vykdys Lietuvos dailės muziejus)	Kaupti, saugoti, tirti ir populiarinti nacionalines dailės ir kitas kultūros vertybes	Muziejaus rinkinių didėjimas – 0,5 proc.
22. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų interjerų ir ekspozicijų sukūrimas, eksponatų kaupimas, saugojimas ir populiarinimas (programą vykdys Lietuvos dailės muziejus)	Sukaupti reikalingų meno kūrinių, archeologijos radinių, lituanistinių ir kitų istorijos vertybių rinkinius, įrengti Valdovų rūmų interjerus ir ekspozicijas, vertybių rinkinius saugoti, tirti, restauruoti ir populiarinti	Sukauptų aprašų apie Valdovų rūmams reikalingas vertybes skaičius – 4000
23. Specialioji muziejaus ekspozicijų ir saugyklų apsaugos, techninio aprūpinimo ir priežiūros programa (programą vykdys Lietuvos dailės muziejus)	Užtikrinti muziejaus ekspozicijų, saugyklų apsaugą, jų techninį aprūpinimą ir priežiūrą	Saugyklų ir ekspozicijų įrangos poreikio tenkinimas – 20 proc.
24. Meno ir kultūros vertybių saugojimas, kaupimas ir populiarinimas (programą vykdys Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus)	Fiksuoti, kaupti, tirti, restauruoti, propaguoti muziejines vertybes	Muziejaus rinkinių padidėjimas – 5000 rinkinių
25. Specialioji muziejaus bazės stiprinimo programa (programą vykdys Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus)	Aprūpinti ir modernizuoti muziejaus saugyklas, ekspozicijas ir parodų sales	1. Išlaikomų veikiančių ekspozicijų plotas – 6168 kv. m. 2. Išlaikomų saugyklų plotas – 1530 kv. m
26. Teatro meno pristatymas žiūrovui (programą vykdys Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras)	Supažindinti žiūrovus su geriausiais operos ir baleto meno kūrėjais ir atlikėjais	Salės užimtumas – 83 proc.
27. Specialioji spektakliams rodyti programa (programą vykdys Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras)	Statyti naujus spektaklius, plėtoti mokamas paslaugas teatre, didinti teatro žiūrovų skaičių ir pajamas	Metų pajamų plano įvykdymas – 100 proc.
28. Teatro meno pristatymas (programą vykdys Lietuvos nacionalinis dramos teatras)	Pristatyti teatro meną Lietuvoje ir užsienyje	Salės užimtumas – 60 proc.
29. Specialioji teatro žiūrovams aptarnauti programa (programą vykdys Lietuvos nacionalinis dramos teatras)	Gerinti žiūrovų aptarnavimo kokybę	Pasiektas lėšų, uždirbtų už teikiamas paslaugas, ir biudžetinių lėšų santykis – 20 proc.
30. Klasikinės ir šiuolaikinės muzikos meno sklaida (programą vykdys koncertinė įstaiga Lietuvos nacionalinė filharmonija)	Puoselėti, kurti ir plėtoti aukščiausiojo lygio muzikos meno kultūrą ir tradicijas, pristatyti iškiliausią muzikos meną	Klausytojų skaičius – 73000
31. Vilniaus festivalis (programą vykdys koncertinė įstaiga Lietuvos nacionalinė filharmonija)	Pristatyti žymiausių Lietuvos ir užsienio atlikėjų muzikos meną Vilniuje	Klausytojų skaičius – 7000
32. Specialioji koncertinės veiklos programa (programą vykdys koncertinė įstaiga Lietuvos nacionalinė filharmonija)	Gauti pajamų už teikiamas paslaugas, kurios kartu su valstybės biudžeto lėšomis būtų naudojamos veiklai vykdyti	Pajamų plano įvykdymas – 100 proc.
33. Valstybinės kalbos vartojimo ir taisyklingumo kontrolė (programą vykdys Valstybinė kalbos inspekcija)	Užtikrinti teisinę ir administracinę valstybinės kalbos vartojimo ir taisyklingumo kontrolę	1. Prevenciškai pasiekta, kad 8 proc. sumažėtų administracinių teisės pažeidimų, už kuriuos galima taikyti nuobaudas pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 91¹–91⁷ straipsnius. 2. Radijo ir televizijos laidose, spaudos leidiniuose, interneto svetainėse 4 proc. sumažėjo bendrinės kalbos normų pažeidimų (sintaksės, žodyno, rašybos, skyrybos klaidų)

S3 forma

IV. VYKDOMŲ PROGRAMŲ FINANSINIS PLANAS

(2008 metai)

Programų pavadinimai	Lėšos, tūkst. litų			Pareigybės
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimai		kitos lėšos (nurodomi šaltiniai)
	iš viso	iš jų ES lėšos	kitos lėšos (nurodomi šaltiniai)
I. Kultūros ministerija
1. Meno kūrybos plėtra ir sklaida Lietuvoje ir užsienyje	101454			2074
2. Paveldo, istorinės ir kultūrinės atminties išsaugojimas	69271			773
3. Kultūros tradicijų ir mėgėjų meninės veiklos puoselėjimas ir plėtra	8584			59
4. Visuomenės informacinis aprūpinimas ir viešosios informacijos sklaida	18349			0
5. Lietuvos kultūros infrastruktūros plėtra ir kultūros politikos įgyvendinimo administravimas	47972			120
6. Kultūros rėmimo fondas	12903			0
7. Specialioji kultūros paslaugų teikimo programa	18294			108
Iš viso asignavimų valdytojo programoms	276827			3134/92*
II. Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos
8. Paveldotvarka	26058
9. Kultūros paveldo apsaugos valstybinis administravimas	9334			128
10. Lietuvos Respublikos ir Šventojo Sosto sutarties dėl bendradarbiavimo švietimo ir kultūros srityje (paveldotvarka) įgyvendinimas	10000
11. Specialioji nekilnojamojo kultūros paveldo tyrimo ir paslaugų programa	125
12. Kultūros paveldo apskaita	4147			63
13. Nekilnojamojo kultūros paveldo pažinimo sklaida ir atgaivinimas	1450
Iš viso asignavimų valdytojo programoms	51114			191/128**
III. Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka
14. Visuomenės bibliotekinis informacinis aprūpinimas	22592			518
15. Lietuvos integralios bibliotekų informacinės sistemos LIBIS kūrimas	3893			18
16. Specialioji informacinių paslaugų teikimo programa	550			5
Iš viso asignavimų valdytojo programoms	27035			541
IV. Lietuvos aklųjų biblioteka
17. Spaudinių leidyba, kaupimas, tvarkymas, saugojimas, naudojimas, skaitytojų aptarnavimas	2629			87
18. Specialioji informacinės ir materialinės bazės stiprinimo programa	16
Iš viso asignavimų valdytojo programoms	2645			87
V. Lietuvos nacionalinis muziejus
19. Muziejaus rinkinių kaupimas, saugojimas, populiarinimas	8728			282
20. Specialioji muziejaus rinkinių kaupimo ir populiarinimo programa	400
Iš viso asignavimų valdytojo programoms	9128			282
VI. Lietuvos dailės muziejus
21. Muziejaus rinkinių kaupimas, saugojimas, populiarinimas	34190			397
22. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų interjerų ir ekspozicijų sukūrimas, eksponatų kaupimas, saugojimas ir populiarinimas	10046			45
23. Specialioji muziejaus ekspozicijų ir saugyklų apsaugos, techninio aprūpinimo ir priežiūros programa	600
Iš viso asignavimų valdytojo programoms	44836			442
VII. Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus
24. Meno ir kultūros vertybių saugojimas, kaupimas ir populiarinimas	14088			261
25. Specialioji muziejaus bazės stiprinimo programa	200			1
Iš viso asignavimų valdytojo programoms	14288			262
VIII. Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras
26. Teatro meno pristatymas žiūrovui	33806			641
27. Specialioji spektakliams rodyti programa	4000
Iš viso asignavimų valdytojo programoms	37806			641
IX. Lietuvos nacionalinis dramos teatras
28. Teatro meno pristatymas	13529			169
29. Specialioji teatro žiūrovams aptarnauti programa	800
Iš viso asignavimų valdytojo programoms	14329			169
X. Koncertinė įstaiga Lietuvos nacionalinė filharmonija
30. Klasikinės ir šiuolaikinės muzikos meno sklaida	16575			271
31. Vilniaus festivalis	600
32. Specialioji koncertinės veiklos programa	1400
Iš viso asignavimų valdytojo programoms	18575			271
XI. Valstybinė kalbos inspekcija
33. Valstybinės kalbos vartojimo ir taisyklingumo kontrolė	637			12
Iš viso asignavimų valdytojo programoms	637			12
Kita svarbi informacija	Įgyvendinant Bibliotekų renovacijos ir modernizavimo 2003–2013 metų programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugsėjo 17 d. nutarimu Nr. 1454 (Žin., 2002, Nr. 92-3945), numatytas dalinis savivaldybių finansavimas viešųjų bibliotekų fondams atnaujinti, siekiama, kad kiekvienos savivaldybės ir valstybės finansavimo santykis dokumentams įsigyti viešosiose bibliotekose būtų ne mažesnis nei 50:50. Įgyvendinant Valstybės ir savivaldybių profesionaliųjų teatrų scenos apšvietimo ir garso įrangos modernizavimo 2008–2010 metų programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gegužės 30 d. nutarimu Nr. 541 (Žin., 2007, Nr. 65-2523), numatyta, kad savivaldybių teatrams ne mažiau kaip 20 procentų lėšų šiai programai įgyvendinti skiria savivaldybės, 2008 m. savivaldybių skiriama suma sudarytų 47,2 tūkst. litų

* Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1641 „Dėl didžiausio leistino valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų, pareigybių skaičiaus patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 121-5484; 2008, Nr. 2-61) patvirtintas didžiausias leistinas pareigybių skaičius Kultūros ministerijai – 92, tačiau programos vykdomos kartu su ministerijai pavaldžiomis kultūros įstaigomis, todėl bendras pareigybių skaičius – 3134.

** Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1641 „Dėl didžiausio leistino valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų, pareigybių skaičiaus patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 121-5484; 2008, Nr. 2-61) patvirtintas didžiausias leistinas pareigybių skaičius Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos – 128, tačiau programos vykdomos kartu su Kultūros paveldo centru, todėl bendras pareigybių skaičius – 191.

_________________

PRITARTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2008 m. sausio 23 d. nutarimu Nr. 114

SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTERIJOS

2008 METŲ
SUTRUMPINTAS strateginis
VEIKLOS PLANAS

I. Vadovo ĮŽANGINIS ŽODIS

Mus džiugina, kad tolesnis ekonomikos augimas, tvirtėjantys viešieji finansai ir teigiamas eurointegracijos poveikis sudaro geras prielaidas kokybiškam užimtumui ir gyventojų pajamoms didėti, socialinėms teisėms įgyvendinti.

Sieksime, kad visi galintys ir sugebantys dirbti turėtų Lietuvoje visas sąlygas savo darbu sukurti sau ir savo šeimoms visavertį gyvenimą, o tiems, kurie negali dirbti, jį užtikrintų socialinė apsauga.

Vienas svarbiausiųjų mūsų prioritetų 2008 metais lieka užimtumo skatinimas. Užimtumo rėmimo programos, kurias vykdome, pirmiausia turi skatinti kiekvieną žmogų mokytis kurti savo paties gerovę, rasti būdų, kaip geriau pritaikyti savo gebėjimus. Darbo politiką orientuojame taip, kad visiems dirbantiesiems būtų sudarytos sąlygos dirbti saugiose darbo vietose, garantuojančiose gerą uždarbį ir civilizuotus darbo santykius. Lietuvos žmonės savo Tėvynėje turėtų rasti sau tinkamą darbą, o ne jo ieškoti svetur. Tiems, kurie laikinai išvyko, turime parodyti, kad atsinaujinanti šalis jų laukia grįžtant į Tėvynę su įgyta patirtimi ir gebėjimais.

Sieksime, kad socialinės apsaugos politikos įgyvendinimo priemonės padėtų spręsti problemas tų žmonių, kurie dėl nuo jų nepriklausančių priežasčių nepajėgia būti pakankamai ekonomiškai aktyvūs. Visų mūsų pareiga – užtikrinti šiems žmonėms pajamas ir sąlygas, leidžiančias oriai gyventi. Kartu turime nepažeisti interesų tų, kurie savo darbu garantuoja šias pajamas ir teisėtai nori naudotis savo pastangų rezultatais. Šių socialinio solidarumo tikslų sieksime, racionaliau ir tikslingiau taikydami socialinės apsaugos priemones: atitinkamai šalies ūkio plėtrai didindami pensijas ir kitas socialines išmokas. Plėtosime socialinių paslaugų sistemą, glaudžiai bendradarbiaudami su savivaldybėmis ir bendruomenėmis.

Vykdysime politiką neįgaliųjų atžvilgiu taip, kad prioritetu taptų ne vien išmokų jiems mokėjimas, o visas kompleksas priemonių, padedančių grįžti į visavertį profesinį ir socialinį gyvenimą. Skatinsime darbdavius steigti ir pritaikyti darbo vietas neįgaliesiems, remsime neįgaliųjų savarankišką užimtumą, jų įdarbinimą, žiūrėdami į tai kaip į svarbias priemones, leidžiančias grįžti į darbo rinką žmonėms, palikusiems ją dėl negalios ar kitų priežasčių.

Mažėjantis gimstamumas ateityje sudarys rimtą demografinių disproporcijų ir visuomenės senėjimo grėsmę. Viena iš priemonių šiai grėsmei sušvelninti – mūsų pastangos plėtojant šeimos politiką ir stiprinant paramą šeimoms, auginančioms vaikus: skiriant išmoką vaikams iki 18 metų, pratęsiant motinystės (tėvystės) išmokų mokėjimo laiką. Toliau plėtosime socialinę vaikų apsaugą, nesąlygiškai užtikrinsime jų teisių įgyvendinimą, sieksime visiškai išgyvendinti smurtą prieš vaikus, jų išnaudojimą ir kitus neigiamus reiškinius. Kita ne mažiau svarbi priemonė senėjimo pasekmėms įveikti – sukurti būdus, kaip kuo ilgiau panaudoti darbo rinkoje vyresnių žmonių gebėjimus ir patirtį.

Skurdo ir socialinės atskirties mažinimas yra vienas iš mūsų prioritetų. Toliau vykdysime visa, kas mūsų ir vietos valdžios institucijų galioje, kad ištikus nesėkmei būtų suteiktos visos galimybės žmogui grįžti į visavertį gyvenimą.

Tikiuosi, kad darbo ir socialinės apsaugos politikos įgyvendinimo priemonės padės mūsų šaliai 2008 metais žengti dar vieną žingsnį gerovės ir didesnio socialinio teisingumo linkme.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Vilija Blinkevičiūtė

S1 forma

II. MISIJA, STRATEGINIAI TIKSLAI IR EFEKTO KRITERIJAI

SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTERIJOS MISIJA – įgyvendinti efektyvią darbo ir socialinės apsaugos politiką, siekiant sukurti kokybiško užimtumo galimybes ir užtikrinti visuomenės socialinį saugumą, šeimos gerovę ir socialinę sanglaudą.

SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTERIJOS STRATEGINIAI TIKSLAI:

I. Pritraukti daugiau žmonių į darbo rinką, užtikrinti teisingus darbo santykius ir tinkamas darbo sąlygas, efektyviau investuoti į žmogiškuosius išteklius.

Efekto kriterijai:

1. Vidutinis metinis užimtumo lygis, procentais (gyventojų užimtumo tyrimo duomenimis).

2. Vidutinis metinis nedarbo lygis, procentais (gyventojų užimtumo tyrimo duomenimis).

II. Siekti efektyvios socialinės apsaugos, sudaryti palankias sąlygas šeimoms ir užtikrinti socialiai pažeidžiamų gyventojų grupių socialinę integraciją.

Efekto kriterijai:

1. Skurdo rizikos lygis: 2005 m. – 20,5 procento, 2006 m. – 20 procentų, 2007–2010 m. – ne daugiau kaip 19,5 procento kasmet.

2. Skurdo rizikos lygis iki socialinių išmokų, išskyrus pensijas: 2005 m. – 26,1 procento, 2006 m. – 26,6 procento, 2007–2010 m. – ne daugiau kaip 26 procentai kasmet.

VALSTYBINĖS DARBO INSPEKCIJOS MISIJA – siekti išsaugoti darbuotojų gyvybę, sveikatą ir darbingumą, vykdyti darbuotojų garantijų užtikrinimo darbo santykiuose pažeidimų prevenciją.

VALSTYBINĖS DARBO INSPEKCIJOS STRATEGINIAI TIKSLAI:

1. Nelaimingų atsitikimų darbe, profesinių ligų, darbuotojų saugos ir sveikatos, darbo santykius reglamentuojančių norminių teisės aktų reikalavimų pažeidimų ir nelegalaus darbo reiškinių prevencija, kontroliuojant šių aktų laikymąsi, konsultuojant darbuotojus ir darbdavius, plėtojant švietėjišką visuomenės veiklą.

2. Darbdavių ir darbuotojų informavimas apie darbuotojų saugos ir sveikatos, darbo santykius reglamentuojančių norminių teisės aktų reikalavimų laikymosi kontrolę, darbuotojų saugos ir sveikatos būklę Lietuvos Respublikos įmonėse.

Efekto kriterijai:

1. Nelegalaus darbo kontrolės efektyvumas (inspektavimų, kurių metu nustatyti nelegaliai dirbantys ar kiti darbo teisės aktų pažeidimai, skaičiaus santykis su visais nelegalaus darbo inspektavimais): 2008 m. – 63 procentai.

2. Kontrolės efektyvumas (rezultatyvių (dokumentuotų) inspektavimų skaičiaus santykis su visais inspektavimais): 2008 m. – 96 procentai.

S2 forma

III. VYKDOMŲ PROGRAMŲ TRUMPAS APRAŠYMAS

Programa	Tikslai	Siekiami rezultatai 2008 metais
1. Užimtumo didinimas (programą vykdys Socialinės apsaugos ir darbo ministerija)	Didinti darbo jėgos pasirengimą dalyvauti darbo rinkoje	Vietinių užimtumo iniciatyvų projektų pagrindu iš valstybės biudžeto lėšų padidinto nedarbo regionuose sukurtose naujose darbo vietose numatoma įdarbinti apytikriai 125 asmenis; apytikriai 125 asmenis – iš Užimtumo fondo lėšų sukurtose naujose darbo vietose. Socialinėse įmonėse per metus dirbs apytikriai 1550 tikslinėms grupėms priklausančių asmenų, iš jų naujai bus įdarbinta apytikriai 350 tikslinėms grupėms priklausančių asmenų. Apytikriai 80 procentų visų asmenų, dalyvavusių aktyvios darbo rinkos politikos priemonėje – profesiniame mokyme, įgis kvalifikaciją. Apytikriai 55 procentai visų baigusių aktyvios darbo rinkos politikos priemonę – profesinį mokymą asmenų turėtų įsidarbinti per 6 mėnesius nuo kvalifikacijos įgijimo
	Efektyviai administruoti projektus, vykdomus ES struktūrinių fondų paramos lėšomis, skirtomis žmogiškųjų išteklių plėtrai	Paramos fondas Europos socialinio fondo agentūra administruos 1040 projektų
	Skatinti ir didinti verslo socialinę atsakomybę	Apytikriai 10 procentų, palyginti su praėjusiais metais, padidės socialinės atsakomybės tinklo narių skaičius
	Stiprinti socialinį dialogą Lietuvoje	Apytikriai 1000 profesinių sąjungų atstovų bus apmokyti veikti dvišalėse ir trišalėse struktūrose regionuose
	Skatinti ekonominius migrantus grįžti į Tėvynę	Bus organizuota visuomenės informavimo akcija (apimsianti pranešimų spaudai rengimą ir straipsnių apie Lietuvos ekonominių migrantų teises ir socialines garantijas publikavimą Lietuvos miestų ir regionų spaudoje)
2. Gyvenimo lygio, gyventojų užimtumo, socialinio draudimo ir socialinės paramos Lietuvoje moksliniai tyrimai (programą vykdys Socialinės apsaugos ir darbo ministerija)	Tobulinti socialinės apsaugos ir darbo sistemą remiantis mokslinių tyrimų rezultatais	Apytikriai 20 parengtų teisės aktų projektų bus pagrįsti moksliniais tyrimais
3. Profesinio sveikatos pakenkimo prevencija ir saugos darbe gerinimas (programą vykdys Socialinės apsaugos ir darbo ministerija)	Sudaryti prielaidas mažinti darbuotojų profesinius sveikatos pakenkimus	Mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe, tenkančių 100 tūkst. apdraustųjų nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu, palyginti su praėjusiais metais, sumažės apytikriai 2 procentais dėl šios programos ir kitų priemonių įgyvendinimo. Apytikriai 3 procentais padidės potencialiai pavojingų įrenginių, pripažintų tinkamais toliau eksploatuoti, skaičius, palyginti su praėjusiais metais
4. Žmogiškųjų išteklių plėtra (programą vykdys Socialinės apsaugos ir darbo ministerija)	Didinti darbuotojų ir įmonių prisitaikymą prie rinkos poreikių	2008 metais apytikriai 10000 asmenų bus įtraukta į profesinės kvalifikacijos ar neformalaus švietimo mokymą
	Gerinti gyventojams teikiamų socialinių paslaugų kokybę	Bus atestuoti 3 procentai visų socialinių darbuotojų. Bus apmokyti 9 procentai visų socialinį darbą dirbančiųjų
5. Neįgaliųjų socialinė integracija (programą vykdys Socialinės apsaugos ir darbo ministerija)	Gerinti neįgaliųjų socialinę integraciją plėtojant neįgaliųjų reabilitaciją, socialines paslaugas ir ugdymą, aplinkos prieinamumą, užimtumą, jų medicininį, socialinį, techninį aptarnavimą ir paslaugas	Suaugusiųjų poreikis techninės pagalbos priemonėms bus patenkintas apytikriai 70 procentų. Vaikų poreikis techninės pagalbos priemonėms bus patenkintas apytikriai 85 procentais. Poreikis elektriniams vežimėliams bus patenkintas apytikriai 85 procentais. Poreikis regos ir klausos techninės pagalbos priemonėms bus patenkintas apytikriai 60 procentų. Profesinės reabilitacijos paslaugos bus suteiktos apytikriai 350 asmenų. Apytikriai 31 procentas sunkų neįgalumo lygį turinčių asmenų gaus naudą dalyvaudami neįgaliųjų socialinės integracijos projektuose. Apytikriai 40 procentų visų neįgalių asmenų, kurie yra įtraukti į savivaldybių pateiktas paraiškas pritaikyti būstą, bus pritaikytas būstas
6. Socialinių paslaugų plėtra įstaigose prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (programą vykdys Socialinės apsaugos ir darbo ministerija)	Užtikrinti kokybiškas ir efektyvias socialines paslaugas, teikiamas įstaigose prie ministerijos	Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos padedami Lietuvos Respublikos piliečiai įvaikins 107 vaikus, užsienio piliečiai – 105 vaikus. Apytikriai 5 procentais, palyginti su praėjusiais metais, sumažės nusiskundimų Socialinių paslaugų priežiūros departamentui dėl socialinių paslaugų kokybės. 37 procentus visų per metus Techninės pagalbos neįgaliesiems centro išduotų techninės pagalbos priemonių sudarys pakartotinai naudojamos techninės pagalbos priemonės. Apytikriai 95 procentams visų neįgaliųjų, Techninės pagalbos neįgaliesiems centro aprūpinamų techninės pagalbos priemonėmis, dėl aprūpinimo techninės pagalbos priemonėmis decentralizavimo sutrumpės atstumas, paslaugos suteikimo ir informacijos gavimo trukmė, aprūpinant techninės pagalbos priemonėmis. Apytikriai 95 procentai visų neįgaliųjų, Techninės pagalbos neįgaliesiems centro aprūpintų techninės pagalbos priemonėmis, bus aprūpinti individualiai parinktomis ir pritaikytomis techninės pagalbos priemonėmis. Ginčų komisija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos patenkins apytikriai 10 procentų gautų skundų, įpareigodama Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pakeisti savo priimtą sprendimą. Apytikriai 20 procentų Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos priimtų sprendimų sudarys pirminiai vertinimai. Apytikriai 31 procentas neįgaliųjų pasinaudos Neįgaliųjų reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos koordinuojamomis reabilitacijos ir socialinės integracijos priemonėmis, skirtomis mažinti jų socialinę atskirtį. Apytikriai 40 procentų jaunimo dalyvaus Jaunimo reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vykdomose priemonėse. Pabėgėlių priėmimo centre bus apgyvendinta 150 asmenų. Garantinio ir vaikų išlaikymo fondo administracija 5000 bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių darbuotojams skirs išmokas, išnagrinės apytikriai 50000 prašymų skirti lėšas iš Vaikų išlaikymo fondo
7. Parama socialiai pažeidžiamoms gyventojų grupėms ir kita ministerijos veikla (programą vykdys Socialinės apsaugos ir darbo ministerija)	Užtikrinti į Lietuvą sugrįžusių politinių kalinių ir tremtinių integraciją į Lietuvos visuomenę	Grįžusios politinių kalinių ir tremtinių šeimos sudarys apytikriai 34 procentus visų politinių kalinių ir tremtinių šeimų, norinčių grįžti į Lietuvą ir registruotų savivaldybių sąrašuose
	Padėti integruotis į Lietuvos visuomenę prieglobstį gavusiems užsieniečiams	260 prieglobstį gavusių užsieniečių bus suteikta parama integracijai
	Gerinti psichologinės pagalbos prieinamumą Lietuvos vaikams, paaugliams ir suaugusiesiems, šiuo tikslu restruktūrizuoti pagalbos telefonu tarnybas ir tobulinti jų veiklą	Psichologinės pagalbos linijos bus pasiekiamos vidutiniškai 12 valandų per parą
	Įgyvendinti ir plėtoti socialinės apsaugos ir darbo politiką	Tikėtina, kad bus įgyvendintos visos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006–2008 metų programos įgyvendinimo 2008 metų priemonės, už kurias atsakinga Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Socialinės paramos informacinėje sistemoje bus užregistruota apytikriai 98 procentai įrašų apie socialinės paramos gavėjus, palyginti su visu socialinės paramos gavėjų skaičiumi
8. Socialinių paslaugų infrastruktūros plėtra (programą vykdys Socialinės apsaugos ir darbo ministerija)	Gerinti socialinių paslaugų infrastruktūrą bendruomenėse, šiuo tikslu skatinti geros kokybės socialinių paslaugų teikimą, didinti jų prieinamumą socialinės rizikos šeimoms ir vaikams, neįgaliesiems, seniems žmonėms	Rekonstruotose ar įkurtose naujose socialines paslaugas teikiančiose įstaigose galės lankytis dar apie 3500 klientų, jose bus įkurta apytikriai 80 naujų darbo vietų
9. Vaiko teisių į apsaugą, aprūpinimą ir dalyvavimą visuomenės gyvenime įgyvendinimas (programą vykdys Socialinės apsaugos ir darbo ministerija)	Mažinti smurtą prieš vaikus, sukurti veiksmingą pagalbos vaikams, nukentėjusiems nuo smurto, jų šeimoms ir vaikams smurtautojams sistemą	Apytikriai 700, arba 40 procentų, visų vaikų, nukentėjusių nuo smurto, ir jų šeimų gaus kompleksinę pagalbą: socialines, psichologines, teisines, laikino apgyvendinimo ir kitas paslaugas. Apytikriai 50 procentų visų savivaldybių vaiko teisių apsaugos tarnybų valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, patobulins kvalifikaciją smurto prieš vaikus prevencijos klausimais
	Aktyvinti vaiko teisių apsaugos tarnybų veiklą	Apytikriai 85 procentai visų savivaldybių vaiko teisių apsaugos tarnybų valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, patobulins savo kvalifikaciją
	Sudaryti tinkamas tėvų globos netekusio asmens socialinės integracijos į visuomenę sąlygas, ugdyti asmeniui savarankiško gyvenimo įgūdžius	Apytikriai 3 procentai visų tėvų globos netekusių asmenų, augančių vaikų globos įstaigose, pasinaudos jiems teikiamomis kompleksinėmis socialinėmis, profesinio orientavimo ir teisinio informavimo paslaugomis
	Siekti pertvarkyti vaiko globos (rūpybos) sistemą, kad ji atitiktų globojamo (rūpinamo) vaiko geriausius interesus; siekti prevencinių priemonių plėtojimo, sudarant sąlygas vaikui augti šeimoje	Apytikriai 2 procentais, palyginti su praėjusiais metais, sumažės tėvų globos netenkančių vaikų . Apytikriai 2 procentais, palyginti su praėjusiais metais, sumažės globos namuose apgyvendintų vaikų . Vaikų dienos centruose bus dirbama su maždaug 21 procentu visų socialinės rizikos šeimų – apytikriai 3000 šeimų; paslaugos bus suteiktos apytikriai 5300 vaikų. Socialinės rizikos šeimų sumažės apytikriai 2 procentais, palyginti su praėjusiais metais
	Prisidėti prie vaikų, jaunimo ir moterų apsaugos nuo visų smurto apraiškų ir pasiekti aukštą sveikatos apsaugos, gerovės ir sanglaudos lygį	Apytikriai 600 asmenų dalyvaus Daphne programos remiamuose projektuose
10. Valstybinės pensijos, šalpos ir kitos socialinės paramos išmokos (programą vykdys Socialinės apsaugos ir darbo ministerija)	Teikti finansinę paramą Lietuvai nusipelniusiems, nukentėjusiems asmenims	Apytikriai 7965 asmenys gaus I ir II laipsnio valstybines pensijas. Apytikriai 90700 asmenų gaus nukentėjusių asmenų valstybines pensijas. Apytikriai 2560 asmenų gaus mokslininkų valstybines pensijas. Apytikriai 22 asmenys gaus personalines pensijas
	Užtikrinti socialinę paramą ir draudimą valstybės lėšomis bazinei pensijai	Apytikriai 40000 motinų (tėvų, globėjų), auginančių vaikus iki 3 metų, bus draudžiamos visai valstybinei socialinio draudimo pensijai ir nedarbo socialiniu draudimu. Apytikriai 950 dvasininkų bus draudžiami bazinei pensijai.
		Apytikriai 1880 neįgalių asmenų, kuriems nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis (visiška negalia), slaugytojų bus draudžiami visai valstybinei socialinio draudimo pensijai ir nedarbo socialiniu draudimu. Apytikriai 3230 asmenų gaus specialaus transporto įsigijimo išlaidų kompensaciją. Apytikriai 117076 asmenys gaus transporto išlaidų kompensacijas. Apytikriai 169097 asmenys gaus šalpos išmokas. Apytikriai 6520 asmenų gaus žalos atlyginimo išmokas. Apytikriai 315 asmenų gaus profesinės reabilitacijos pašalpas. Apytikriai 195 žuvusių pasipriešinimo 1940–1990 metų okupacijoms dalyvių šeimoms, 5 sužalotiems ginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) dalyviams bus skirtos vienkartinės pašalpos, kariai savanoriai bus laidojami valstybės lėšomis. Apytikriai 60 sovietinėje armijoje sužalotų asmenų ir šioje armijoje žuvusiųjų šeimų bus išmokėtos kompensacijos
11. Jaunimo politikos įgyvendinimas (programą vykdys Socialinės apsaugos ir darbo ministerija)	Sudaryti sąlygas jaunimui būti aktyvia visuomenės dalimi, įgyvendinant jaunimo politiką tarptautiniu, nacionaliniu ir regioniniu lygiu	Jaunimo, dalyvaujančio jaunimo politikos įgyvendinimui skirtose priemonėse, palyginti su praėjusiais metais, padaugės 4 procentais. Apytikriai 10 procentų, palyginti su praėjusiais metais programoje „Veiklus jaunimas“ dalyvavusiųjų skaičiumi, padidės joje dalyvaujančių žmonių. Apytikriai 5 procentiniais punktais, palyginti su praėjusiais dalyvavimo programoje „Veiklus jaunimas“ metais, padidės mažiau galimybių turinčių žmonių (neįgalių, rizikos grupių, socialinę atskirtį patiriančių asmenų) dalis iš visų dalyvaujančiųjų programoje. Apytikriai 25 procentais, palyginti su praėjusiais metais, padaugės informacinio portalo jaunimui www.eurodesk.lt lankytojų. Įvairių jaunimo organizacijų veikloje dalyvaus apytikriai 16 procentų viso jaunimo
12. Išmokos vaikams (programą vykdys Socialinės apsaugos ir darbo ministerija)	Materialiai padėti šeimoms auginti ir išlaikyti savo vaikus, remti be tėvų globos likusius vaikus	Apytikriai 30300 vaikų gaus vienkartinę išmoką gimus. Apytikriai 700000 vaikų gaus išmoką vaikui. Apytikriai 50 procentų, palyginti su praėjusiais metais, padaugės išmokos vaikui gavėjų. Apytikriai 10 vaikų gaus išmoką privalomosios tarnybos kario vaikui. Apytikriai 12600 vaikų gaus globos (rūpybos) išmoką. Apytikriai 2200 asmenų gaus vienkartinę išmoką būstui įsigyti arba įsikurti. Apytikriai 7600 moterų gaus vienkartinę išmoką nėščiai moteriai
13. Socialinės aprėpties stiprinimas (programą vykdys Socialinės apsaugos ir darbo ministerija)	Nuosekliai, kompleksiškai ir sistemingai spręsti moterų ir vyrų lygių galimybių problemas visose srityse; užtikrinti lyčių aspekto integravimą, spręsti specifines moterų ir vyrų problemas	Apytikriai 300 asmenų dalyvaus renginiuose moterų ir vyrų lygių galimybių, užimtumo, sprendimų priėmimo ir žmogaus teisių, institucinių pajėgumų stiprinimo klausimais
	Kompleksiškai ištirti diskriminacijos dėl amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, rasinės ar etninės priklausomybės, religijos ar įsitikinimų apraiškas visose visuomenės gyvenimo srityse, ugdyti visuomenės toleranciją, geriau informuoti visuomenę, socialinius partnerius, įvairias gyventojų grupes apie nediskriminaciją, vienodą požiūrį, lygias teises ir galimybes, tobulinti teisinę apsaugą nuo diskriminacijos	Apytikriai 200 asmenų dalyvaus renginiuose, skirtuose informavimui apie diskriminacijos formas, tolerancijos skatinimui. Apytikriai 100 asmenų bus apmokyti diskriminacijos formų, lygių galimybių įsigyti profesiją klausimais
	Kompleksiškai, nuosekliai ir sistemingai spręsti smurto prieš moteris problemą	Apytikriai 1500 moterų, smurto aukų, bus suteikta kompleksinė socialinė pagalba. Apytikriai 50 smurtautojų, siekiančių atsikratyti smurtinio elgesio, gaus konsultacijas. Apytikriai 4000 asmenų bus suteiktos konsultacijos telefonu
	Reintegruoti prekybos žmonėmis ir prostitucijos aukas į visuomenę	Apytikriai 300 prekybos žmonėmis ir prostitucijos aukų bus suteiktos įvairios socialinės paslaugos, skirtos jų integracijai į visuomenę. Apytikriai 3500 asmenų bus suteikta informacija prekybos žmonėmis ir prostitucijos prevencijos klausimais
14. Vaikų išlaikymo fondas (programą vykdys Socialinės apsaugos ir darbo ministerija)	Užtikrinti vaiko teisę į socialinę apsaugą ir garantuoti valstybės įsipareigojimą, esant Vaikų išlaikymo fondo įstatyme nustatytiems pagrindams, suteikti vaikui nustatyto dydžio išlaikymą	Apytikriai 50000 vaikų gaus išmokas iš Vaikų išlaikymo fondo
15. Specialioji Europos regioninės plėtros fondo programa (BPD įgyvendinti) (programą vykdys Socialinės apsaugos ir darbo ministerija)	Sumažinti darbo rinkos ir socialinių paslaugų teritorinius skirtumus, pagerinti šių paslaugų kokybę ir sumažinti šių paslaugų lygio atotrūkį nuo atitinkamų paslaugų lygio pirmaujančiose ES valstybėse	Per projektų įgyvendinimo laikotarpį bus sukurta apytikriai 960 darbo vietų projektą įgyvendinantiems, administruojantiems ir kitiems asmenims. Įgyvendinus projektus, bus sukurta apie 200 papildomų darbo vietų nestacionarių socialinių paslaugų centrų ir neįgaliųjų profesinės reabilitacijos įstaigų personalui
16. Specialioji Europos socialinio fondo programa (BPD įgyvendinti) (programą vykdys Socialinės apsaugos ir darbo ministerija)	Plėtoti žmogiškuosius išteklius, siekiant sukurti darbo rinkos poreikius atitinkančią ir visą gyvenimą besimokančią darbo jėgą	Apytikriai 6000 asmenų įgis profesinę kvalifikaciją. Įsidarbins apytikriai 50 procentų visų bedarbių, dalyvavusių mokymo, profesinės ir socialinės integracijos veikloje
17. Specialioji Europos socialinio fondo programa (Bendrijos iniciatyvai EQUAL įgyvendinti) (programą vykdys Socialinės apsaugos ir darbo ministerija)	Išbandyti ir plėtoti naujus kovos su visais diskriminacijos ir nelygybės reiškiniais užimtumo srityje būdus, siekiant atviros ir prieinamos visiems darbo rinkos	28 modeliai (profesinio mokymo ir švietimo, motyvacijos bei pasitikėjimo savimi skatinimo priemonių, dirbančiųjų su socialinės rizikos grupių atstovais profesinio mokymo; rekomendacijų teisės aktams parengimo ir kt.), skirti neįgaliesiems, priešpensinio amžiaus žmonėms, tautinėms, seksualinėms mažumoms, prekybos žmonėmis aukoms ir kitoms tikslinėms grupėms integruotis į darbo rinką, teminių tinklų valdymo grupių bus pripažinti efektyviais ir taikytinais praktikoje
18. Specialioji Europos pabėgėlių fondo programa (programą vykdys Socialinės apsaugos ir darbo ministerija)	Remti ir skatinti valstybių narių pastangas priimti pabėgėlius ir perkeltuosius asmenis ir atsakyti už jų priėmimo padarinius	Apytikriai 500 pabėgėlių ir perkeltųjų asmenų gaus paramą priėmimo sąlygoms gerinti, socialinei integracijai ir savanoriškam grąžinimui
19. Specialioji Europos fondo trečiųjų šalių piliečių integracijai programa (programą vykdys Socialinės apsaugos ir darbo ministerija)	Remti valstybių narių pastangas padedant įsikurti ir Europos visuomenėse integruotis trečiųjų šalių piliečiams, kurie priklauso skirtingoms kultūrinėms, religinėms, kalbinėms ir etninėms grupėms	Apytikriai 1500 trečiųjų šalių piliečių bus suteiktos įvairios paslaugos
20. Nelaimingų atsitikimų darbe, profesinių ligų ir darbo įstatymų pažeidimų prevencija (programą vykdys Valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos)	1. Vykdyti Darbo kodekso, kitų darbuotojų saugos ir sveikatos, darbo santykius reglamentuojančių norminių teisės aktų reikalavimų laikymosi, nelegalaus darbo reiškinių kontrolę ir pažeidimų prevenciją; tirti nelaimingų atsitikimų darbe, profesinių ligų atvejus, analizuojant jų pasireiškimo aplinkybes ir priežastis	Atliktų inspektavimų apimtis per metus – ne mažiau kaip 10 procentų veikiančių ūkio subjektų skaičiaus. Tikėtina, kad atliktų ūkio subjektų inspektavimų nelegalaus darbo kontrolės klausimais rezultatyvumas sieks ne mažiau kaip 23 procentus. Nustatytais terminais ištirti: * visi sunkių ir mirtinų nelaimingų atsitikimų atvejai; profesinių ligų atvejai visiems asmenims; visi gauti skundai
	2. Vykdant darbuotojų saugos ir sveikatos, darbo santykius reglamentuojančių norminių teisės aktų reikalavimų laikymosi pažeidimų prevenciją, konsultuoti darbdavius ir darbuotojus šių aktų vykdymo klausimais, vystyti informacinę veiklą, didinant rengiamų švietėjiškų radijo ir televizijos laidų skaičių, publikacijų sklaidą šalies ir apskričių leidiniuose, organizuoti seminarus, konferencijas, pasitarimus su socialiniais partneriais, rengti informacinę metodinę medžiagą; kelti inspektorių profesinį lygį	Konsultuoti visus asmenis, kurie kreipiasi. Padidinti, palyginti su metais prieš ataskaitinius: 10 procentų per metus transliuojamų švietėjiškų radijo ir televizijos laidų skaičių; 10 procentų per metus paskelbtų publikacijų spaudoje skaičių
21. Specialioji teisės aktų, reglamentuojančių darbo teisę, darbuotojų saugą ir sveikatą, leidybos programa (programą vykdys Valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos)	Plėtoti darbdavių ir darbuotojų informavimą apie darbuotojų saugos ir sveikatos būklę Lietuvos Respublikoje ir atskirose ūkio šakose, leidžiant informacinius leidinius	Parengti ir išleisti ne mažiau kaip 12 numerių informacinio leidinio „Saugus darbas“

* Asmenų, dėl kurių surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolai, santykis su atliktų inspektavimų skaičiumi, procentais.

** Informaciniai 2006 metų duomenys:

ištirta sunkių ir mirtinų nelaimingų atsitikimų atvejų – 554;

ištirta profesinių ligų asmenims – 1019;

gauta ir ištirta skundų – 4671;

konsultuota asmenų, kurie kreipėsi į Valstybinę darbo inspekciją, – 137816;

dalyvauta radijo ir televizijos laidose – 100;

skelbta publikacijų spaudoje – 430.

S3 forma

IV. VYKDOMŲ PROGRAMŲ FINANSINIS PLANAS

(2008 METAI)

Programų pavadinimai	Lėšos, tūkst. litų			Pareigybės
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimai		kitos lėšos (nurodomi šaltiniai)
	iš viso	iš jų ES lėšos	kitos lėšos (nurodomi šaltiniai)
I. SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTERIJA
1. Užimtumo didinimas	98507	52075	9323 – Užimtumo fondas
2. Gyvenimo lygio, gyventojų užimtumo, socialinio draudimo ir socialinės paramos Lietuvoje moksliniai tyrimai	488
3. Profesinio sveikatos pakenkimo prevencija ir saugos darbe gerinimas	575
4. Žmogiškųjų išteklių plėtra	5200	4335
5. Neįgaliųjų socialinė integracija	50093	850
6. Socialinių paslaugų plėtra įstaigose prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos	30568	3484
7. Parama socialiai pažeidžiamoms gyventojų grupėms ir kita ministerijos veikla	25428
8. Socialinių paslaugų infrastruktūros plėtra	20994	7645
9. Vaiko teisių į apsaugą, aprūpinimą ir dalyvavimą visuomenės gyvenime įgyvendinimas	13927
10. Valstybinės pensijos, šalpos ir kitos socialinės paramos išmokos	1187669
11. Jaunimo politikos įgyvendinimas	6285
12. Išmokos vaikams	673036
13. Socialinės aprėpties stiprinimas	2526	425
14. Vaikų išlaikymo fondas	93677
15. Specialioji Europos regioninės plėtros fondo programa (BPD įgyvendinti)	27773	27773	6095 – Užimtumo fondas; 809 tūkst. – pareiškėjų lėšos
16. Specialioji Europos socialinio fondo programa (BPD įgyvendinti)	95738	89205	10453 – Užimtumo fondas; 5348 – pareiškėjų lėšos (valstybės ir savivaldybių biudžetai)
17. Specialioji Europos socialinio fondo programa (Bendrijos iniciatyvai EQUAL įgyvendinti)	6874	5155
18. Specialioji Europos pabėgėlių fondo programa	5769	4457
19. Specialioji Europos fondo trečiųjų šalių piliečių integracijai programa	2592	2307
Iš viso asignavimų valdytojo programoms	2347719	197711	32028	576
Kita svarbi informacija	Įgyvendinant programų tikslus, dalyvauja savivaldybės
II. VALSTYBINĖ DARBO INSPEKCIJA PRIE SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTERIJOS
20. Nelaimingų atsitikimų darbe, profesinių ligų ir darbo įstatymų pažeidimų prevencija	18565			287
21. Specialioji teisės aktų, reglamentuojančių darbo teisę, darbuotojų saugą ir sveikatą, leidybos programa	31
Iš viso asignavimų valdytojo programoms	18596			287

_________________

PRITARTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2008 m. sausio 23 d. nutarimu Nr. 114

SUSISIEKIMO MINISTERIJOS

2008 METŲ
SUTRUMPINTAS STRATEGINIS VEIKLOS PLANAS

I. VADOVO ĮŽANGINIS ŽODIS

Lietuvos Respublikos įsiliejimas į bendrą Europos ekonominę erdvę lėmė spartų ekonomikos augimą, kad kuo greičiau būtų pasiektas Europos Sąjungos valstybių senbuvių lygis. Vienas pagrindinių ekonominio augimo garantų tiek kaimyninėse šalyse, tiek Lietuvoje yra transporto ir elektroninių ryšių sektorius. Todėl darniai veikianti susisiekimo sistema, atitinkanti Europos Sąjungos politikos pagrindinius principus, tikslus ir kriterijus, rekonstruota ir modernizuota transporto infrastruktūra, sudaryta palanki aplinka verslo ir socialinei plėtrai, skaidriai konkurencijai yra esminės sąlygos siekiant ekonominės gerovės.

Transportas ir elektroniniai ryšiai išlaiko augimo dinamiką. Šis sektorius 2007 metais sukūrė 13 proc. šalies bendrosios pridėtinės vertės (BPV). Transporto sektorius taip pat pasižymi išskirtiniu darbo našumu: šiame sektoriuje per vieną faktiškai dirbtą valandą sukuriama beveik dvigubai daugiau pridėtinės vertės, nei rodo visų sektorių vidurkis. Transporto paslaugų eksportas 2007 metais siekė 6,1 mlrd. litų (14,4 proc. daugiau nei 2006 metais). Nors Lietuvos transporto paslaugų eksportas sparčiai didėjo, jo plėtros galimybės, palyginti su kitų valstybių, išlieka didelės. Transporto sektorius yra viena iš svarbiausiųjų ūkio šakų, užtikrinančių efektyvią Lietuvos ekonomikos plėtrą. Našumui padidinti būtinos investicijos į naujų, inovatyvių, pažangių technologijų taikymą transporto sektoriuje (trumpųjų nuotolių laivyba, krovinių vežimo konteineriais plėtra ir kita), intelektinių transporto sistemų diegimą, administracinių gebėjimų ir darbuotojų kvalifikacijos tobulinimą. Pastaraisiais metais šiuolaikiška, moderni transporto ir elektroninių ryšių infrastruktūra tampa būtina sąlyga, įgalinanti sukurti palankią verslo aplinką ir pritraukti užsienio investicijas.

Vienas iš svarbiausiųjų investicijų prioritetų susisiekimo sistemoje – infrastruktūros modernizavimo plėtra. 2008–2010 metais šalies transporto infrastruktūrai modernizuoti, keleivių ir krovinių vežimų technologijoms tobulinti, daugiarūšiam transportui, pašto ir elektroninių ryšių paslaugų kokybei gerinti, eismo saugai ir saugumui užtikrinti, kitiems svarbiems susisiekimo projektams įgyvendinti planuojama panaudoti daugiau kaip 5 mlrd. litų Europos Sąjungos struktūrinių fondų, Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir įmonių nuosavų lėšų. Numatoma toliau gerinti kelių, geležinkelių, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto ir tarptautinių oro uostų infrastruktūros techninius parametrus, pradėti rengti Klaipėdos giliavandenio ir Šventosios valstybinio jūrų uostų projektus, įgyvendinti priemones, užtikrinančias eismo saugą, transporto infrastruktūros objektų saugumą visose transporto šakose, mažinti neigiamą transporto poveikį aplinkai, sukurti technines prielaidas viešiesiems logistikos centrams steigti, užtikrinti keleivių vežimo paslaugų kokybės gerinimą. Sudarant patrauklesnes sąlygas žmonių vidaus ir tarptautinėms kelionėms, baigiamas įgyvendinti transporto infrastruktūros objektų modernizavimas pagal Šengeno konvencijos nuostatas. Keičiamoje Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 97/67/EB numatoma nustatytais terminais liberalizuoti pašto paslaugų rinką, kartu užtikrinant universaliųjų pašto paslaugų prieinamumą ir konkurencingumą. Bus tobulinama saugaus eismo sistema, kuri sąlygos efektyvesnę institucijų, atsakingų už saugų eismą, tarpusavio sąveiką. Siekdama įgyvendinti tikslus, numatytus Lietuvos plačiajuosčio ryšio infrastruktūros 2005–2010 metų plėtros strategijoje, Susisiekimo ministerija ir toliau plėtos plačiajuosčio ryšio infrastruktūrą (RAIN projektas), bus sudarytos galimybės beveik visiems potencialiems vartotojams naudotis moderniomis plačiajuosčio ryšio paslaugomis visoje šalies teritorijoje.

Pasinaudojant Europos Sąjungos struktūrinės paramos galimybėmis, bus plėtojama tarptautinės, valstybinės svarbos ir vietinės reikšmės Lietuvos viešoji transporto ir ryšių infrastruktūra, gerinama teikiamų paslaugų kokybė ir siekiama didesnės socialinės ekonominės naudos Lietuvos regionams. 2008 metais laukia ypatingas iššūkis – sėkmingai užbaigti senojo programavimo laikotarpio Europos regioninės plėtros fondo finansuojamus projektus ir tęsti pradėtus darbus naujuoju 2007–2013 metų programavimo laikotarpiu.

Europos Komisija skyrė TEN-T fondo lėšų, kuriomis iš dalies finansuojama „Rail Baltica“ projektas, taip pat Klaipėdos valstybinio jūrų uosto keleivių ir krovinių terminalo statybos techninės dokumentacijos rengimas. 2007 metais pateiktos naujos paraiškos kartu su Latvija ir Estija finansinei paramai iš TEN-T fondo „Rail Baltica“ projekto įgyvendinimo veiksmų grafikui parengti. Lietuvai numatyta 88,87 mln. eurų (maksimali suma). Tai džiugina, nes „Rail Baltica“ – ne tik Lietuvos projektas, bet ir vienas iš 30 visos Europos Sąjungos prioritetinių bendro intereso transporto infrastruktūros vystymo projektų.

Susisiekimo ministerijos 2008–2010 metų strateginiame veiklos plane numatyti ir sėkmingai atlikti darbai leis kurti modernų, subalansuotą, saugų, draugišką aplinkai susisiekimo infrastruktūros tinklą, kuris efektyviai tenkins verslo ir gyventojų poreikius.

Susisiekimo ministras Algirdas Butkevičius

S1 forma

II. MISIJA, STRATEGINIAI TIKSLAI IR EFEKTO KRITERIJAI

SUSISIEKIMO MINISTERIJOS Misija – sukurti susisiekimo sistemą, atitinkančią Europos Sąjungos (toliau vadinama – ES) politikos pagrindinius principus, tikslus ir kriterijus; rekonstruoti ir modernizuoti transporto infrastruktūrą; sudaryti palankias sąlygas verslo ir socialinei plėtrai, skaidriai konkurencijai.

SUSISIEKIMO MINISTERIJOS Strateginis tikslas – sukurti modernų, subalansuotą, saugų, draugišką aplinkai susisiekimo infrastruktūros tinklą, kuris efektyviai tenkintų verslo ir gyventojų poreikius.

Efekto kriterijai:

1. Krovinių vežimo rinkos balansas tarp kelių transporto ir kitų transporto rūšių (procentais).

2. Kasmetinis keleivių ir krovinių vežimo visomis transporto rūšimis didėjimas (procentais).

––––––––––––––––––––

*Šio skyriaus schemose žvaigždute pažymėti metai, kurių duomenys prognozuojami.

3. Žuvusiųjų keliuose skaičius.

4. Užtikrinti, kad 2009 metais 98 proc. šalies vartotojų turėtų galimybę pasinaudoti moderniomis plačiajuosčio ryšio paslaugomis.

VALSTYBINĖS KELIŲ TRANSPORTO INSPEKCIJOS PRIE SUSISIEKIMO MINISTERIJOS Misija – vykdyti Lietuvos Respublikos kelių transporto veiklos viešąjį reguliavimą ir kelių transporto ūkio subjektų valstybinę priežiūrą, sudarant vienodas ir palankias konkurencijos sąlygas laisvam ir saugiam keleivių ir krovinių vežimui, siekiant visuomenės ir verslo aplinkos pasitikėjimo, tarnaujant jiems sąžiningai, teisingai ir atsakingai.

VALSTYBINĖS KELIŲ TRANSPORTO INSPEKCIJOS PRIE SUSISIEKIMO MINISTERIJOS Strateginis tikslas – užtikrinti vienodas ir palankias kelių transporto verslo sąlygas, gerinti saugą kelių transporte ir mažinti neigiamą įtaką aplinkai.

Efekto kriterijus – saugos kelių transporte, aplinkos apsaugos ir sąžiningos konkurencijos tikslais patikrintų ūkio subjektų ir visų su kelių transporto veikla susijusių sąlyginių rinkos dalyvių santykis – iki 10 proc.

Lietuvai tapus ES nare, šalies keliuose transporto eismas tapo intensyvesnis. Inspekcija, vykdydama komercinio transporto kontrolę, siekia užtikrinti visiems kelių transporto versle dalyvaujantiems subjektams vienodas konkurencijos sąlygas. Kontroliuodama vairavimo laiką ir poilsio trukmę, transporto priemonių techninę būklę, maksimalius leistinus matmenis ir svorį, atlikdama kitus patikrinimus, ji prisideda prie eismo saugos gerinimo ir neigiamos įtakos aplinkai mažinimo.

VALSTYBINĖS VIDAUS VANDENŲ LAIVYBOS INSPEKCIJOS Misija – užtikrinti vidaus vandenimis plaukiojančių vidaus vandenų transporto priemonių saugią laivybą.

VALSTYBINĖS VIDAUS VANDENŲ LAIVYBOS INSPEKCIJOS Strateginis tikslas – užtikrinant saugią laivybą Lietuvos Respublikos vidaus vandenyse, organizuoti ir vykdyti valstybinę vidaus vandenų transporto priemonių laivybos kontrolę, vidaus vandenų kelių eksploatavimo kontrolę, atlikti vidaus vandenų transporto priemonių techninę apžiūrą ir priežiūrą, tirti Lietuvos Respublikos vidaus vandenyse įvykusias avarijas ir avarinius atvejus, tvarkyti Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registrą ir dalyvauti įgyvendinant valstybės transporto plėtros politiką.

Efekto kriterijus – vidaus vandenų transporto priemonių avarijų ir avarinių atvejų skaičius, tenkantis vienam tūkstančiui vidaus vandenų transporto priemonių.

VALSTYBINĖS GELEŽINKELIO INSPEKCIJOS PRIE SUSISIEKIMO MINISTERIJOS Misija – įgyvendinti Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto eismo saugos politiką, siekiant užtikrinti saugų geležinkelių transporto eismą ir geležinkelių transporto paslaugų teikimo kontrolę.

VALSTYBINĖS GELEŽINKELIO INSPEKCIJOS PRIE SUSISIEKIMO MINISTERIJOS Strateginis tikslas – siekti, kad būtų užtikrinta geležinkelių transporto eismo sauga ir efektyvus geležinkelių infrastruktūros naudojimas. Didinti geležinkelių transporto teikiamų paslaugų atitiktį nustatytiems reikalavimams.

Efekto kriterijus – eismo įvykių geležinkelių transporte rizikos sumažinimas (ne mažiau kaip 3 proc.).

TRANSPORTO INVESTICIJŲ DIREKCIJOS Misija – administruoti transporto infrastruktūros plėtros projektus, remiamus ES fondų – Sanglaudos fondo, Europos regioninės plėtros fondo, 2007–2013 metų struktūrinės paramos fondų, TEN-T fondo ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis, ir vykdyti jų įgyvendinimo priežiūrą.

TRANSPORTO INVESTICIJŲ DIREKCIJOS Strateginis tikslas – siekti, kad Lietuvos transporto infrastruktūros plėtros projektai, įtraukti į nacionalines transporto sektoriaus plėtros strategijas, būtų efektyviai įgyvendinti.

Efekto kriterijus – panaudoti per 2008 metus transporto infrastruktūrai gerinti ES finansinės paramos iš Sanglaudos fondo programos – 157,1 mln. litų, iš Europos regioninės plėtros fondo programos – 42,6 mln. litų, iš 2007–2013 metų ES struktūrinės paramos – 722,1 mln. litų ir iš ES paramos programos TEN-T fondo projektams įgyvendinti – 16,2 mln. litų.

Planuojamos investicijos į Lietuvos transporto infrastruktūrą

PASIENIO KONTROLĖS PUNKTŲ DIREKCIJOS PRIE SUSISIEKIMO MINISTERIJOS Misija – sukurti efektyviai veikiančią pasienio kontrolės punktų infrastruktūrą, kuri atitiktų ES ir Šengeno teisyno reikalavimus, ir užtikrinti tinkamą jos priežiūrą.

PASIENIO KONTROLĖS PUNKTŲ DIREKCIJOS PRIE SUSISIEKIMO MINISTERIJOS Strateginis tikslas – pastatyti modernius, šiuolaikiškus pasienio kontrolės punktus, atitinkančius ES reikalavimus, užtikrinti patikėto turto valdymą ir tinkamą ir efektyvią jo priežiūrą.

Efekto kriterijus – siekti, kad, palyginti su 2004 metais, 2008 metais 10 proc. padidėtų pasienio kontrolės punktų, atitinkančių ES ir Šengeno teisyno reikalavimus, pralaidumas.

Keleivių ir transporto priemonių srautai (mln. vnt.)

CIVILINĖS AVIACIJOS ADMINISTRACIJOS Misija – užtikrinti civilinės aviacijos skrydžių saugos ir aviacijos saugumo priežiūrą.

CIVILINĖS AVIACIJOS ADMINISTRACIJOS Strateginiai tikslai:

1. Rengti ir tobulinti Lietuvos Respublikos civilinės aviacijos teisinę bazę, kad ji atitiktų ICAO, ES, EASA ir JAA standartus ir rekomendacijas.

2. Vykdyti ir tobulinti civilinės aviacijos valstybinę priežiūrą ir kontrolę.

Efekto kriterijai:

1. Siekti Lietuvos Respublikos civilinės aviacijos teisinės bazės atitikties ES ir tarptautinių organizacijų reikalavimams (100 proc.).

2. Gerinti skrydžių saugos priežiūrą, kad 2010 metais vienai žūčiai bendrosios aviacijos srityje ir vienam pavojingam incidentui transporto aviacijos srityje tektų ne mažiau kaip 7500 skraidytų valandų.

Skraidytos valandos, tenkančios vienai žūčiai bendrosios aviacijos srityje ir vienam pavojingam incidentui transporto aviacijos srityje

LIETUVOS SAUGIOS LAIVYBOS ADMINISTRACIJOS Misija – užtikrinti tinkamą saugios laivybos ir taršos iš laivų prevencijos standartų įgyvendinimą.

LIETUVOS SAUGIOS LAIVYBOS ADMINISTRACIJOS Strateginis tikslas – stiprinti teisės aktų, reglamentuojančių saugią laivybą, įgyvendinimo valstybinę priežiūrą; dalyvauti tobulinant nacionalinius ir tarptautinius saugios laivybos ir taršos iš laivų prevencijos standartus.

Efekto kriterijus – sulaikomų pagal Paryžiaus savitarpio supratimo memorandumą Lietuvos laivų, kurie pažeidė saugios laivybos reikalavimus, neturi būti daugiau kaip 7.

Sulaikomų pagal Paryžiaus savitarpio supratimo memorandumą Lietuvos laivų, kurie pažeidė saugios laivybos reikalavimus, skaičiaus kitimo tendencijos ir siekiamas efekto kriterijaus vertinimo rezultatas 2008–2010 metais

LIETUVOS AUTOMOBILIŲ KELIŲ DIREKCIJOS PRIE SUSISIEKIMO MINISTERIJOS Misija – rūpintis valstybinės reikšmės kelių infrastruktūra, sistemingai vykdyti ekonomiškai pagrįstą jų priežiūrą ir koordinuoti vietinės reikšmės kelių finansavimą.

LIETUVOS AUTOMOBILIŲ KELIŲ DIREKCIJOS PRIE SUSISIEKIMO MINISTERIJOS StrateginiS tikslaS – prižiūrėti ir plėtoti valstybinės reikšmės kelius, tenkinti intensyvėjančio kelių transporto eismo poreikius, siekti, kad mažėtų eismo įvykių, įgyvendinti ES techninius reikalavimus keliams, integruoti Lietuvos kelius į ES kelių tinklą.

Efekto kriterijai:

1. Žuvusiųjų eismo įvykiuose dėl infrastruktūros trūkumų procentinis pokytis.

Siekiamas žuvusiųjų eismo įvykiuose dėl infrastruktūros trūkumų procentinis pokytis

2. Siekiamas kelių priežiūros lygis.

Siekiamas kelių priežiūros lygis (optimalaus lygio procentais)

3. Per metus padidėjęs rekonstruotų ar sutvarkytų kelių ir bendro kelių tinklo santykis: 2006 m. – 0,7 proc.; 2007 m. – 0,9 proc.; 2008 m. – 4,03 proc.; 2009 m. – 3,28 proc.; 2010 m. – 3,52 proc.

4. Padidėjęs šalies magistralinių kelių stiprumo indeksas: 2006 m. – 0,950; 2007 m. – 0,960; 2008 m. – 0,962; 2009 m. – 0,964; 2010 m. – 0,966.

5. Palaikomas kelių transporto triukšmo lygis ir užterštumas kelio nuotekomis rekonstruojamų kelių ruožuose: akustinių sienučių efektyvumas ≤10 decibelų (dBA), užterštumas kelio nuotekomis neviršija didžiausios leistinos koncentracijos (DLK).

S2 forma

III. VYKDOMŲ PROGRAMŲ TRUMPAS APRAŠYMAS

Programa	Tikslai	Siekiami rezultatai 2008 metais
1. Transporto ir ryšių politikos įgyvendinimas (programą vykdys Susisiekimo ministerija)	1. Užtikrinti optimalų transporto ir ryšių sistemos institucinį valdymą sudarant palankias sąlygas plėtoti verslą, atnaujinti transporto veiklos šakų plėtros strateginius dokumentus	Įgyvendintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006–2008 metų programoje 2008 m. numatytos priemonės. Parengti ir priimti teisės aktai bei atitinkami strateginiai dokumentai sudarys patrauklesnę aplinką investicijoms ir verslo plėtrai
	2. Užtikrinti transporto infrastruktūros tinklo modernizavimo administravimą	Biudžeto lėšų, skirtų investiciniams projektams įgyvendinti, bus panaudota ne mažiau kaip 85 proc.
	3. Įgyvendinti naujai priimtus ES teisės aktus transporto ir ryšių srityse, tobulinti nacionalinę teisės sistemą	1. 100 proc. parengti ir pateikti Vyriausybei teisės aktų projektai, perkeliantys ES teisės aktų nuostatas ir reglamentuojantys transporto ir ryšių veiklą. 2. Suderinti teisės aktai su ES teisės aktų reikalavimais transporto ir ryšių srityse
	4. Administruoti ES fondų paramą transporto sektoriui, toliau stiprinti atitinkamus administracinius gebėjimus šioje srityje	2008 m. baigta išmokėti 100 proc. visos transporto sektoriui 2004–2006 m. skirtos ES ERPF paramos ir panaudota 10 proc. visam transporto sektoriui 2007–2013 m. skirtos ES paramos sumos
	5. Aktyviai dalyvauti ES institucijų (komisijų, tarybų) darbo grupių ir komitetų veikloje, palaikyti nuolatinius ryšius su transporto ir ryšių srityje veikiančiomis nevalstybinėmis organizacijomis, bendradarbiauti su Europos Parlamentu, ginti Lietuvos pozicijas rengiant ir svarstant ES dokumentus transporto ir ryšių klausimais	Dalyvauta 4 ES transporto, telekomunikacijų ir energetikos tarybos posėdžiuose, atstovauta Lietuvos valstybiniams ir piliečių interesams Europos Sąjungoje, 100 proc. dalyvauta ES Tarybos darbo grupių veikloje
	6. Plėtoti tarptautinį bendradarbiavimą su trečiosiomis šalimis transporto ir ryšių sektoriuje, didinti Lietuvos vaidmenį	Surengta 10 susitikimų su trečiosiomis šalimis sprendžiant aktualius dvišalius ir daugiašalius klausimus transporto srityje
2. Specialioji Europos regioninės plėtros fondo programa (BPD įgyvendinti) (programą administruos Susisiekimo ministerija, vykdys Transporto investicijų direkcija)	1. Gerinti eismo sąlygas keliuose ir miestų gatvėse, didinti eismo saugą, mažinti transporto neigiamą poveikį aplinkai	63,6 proc. padidėjęs kelių su patobulinta danga lyginamasis svoris (2007 m. faktas – 62 proc.)
	2. Gerinti geležinkelių pralaidumą, didinti eismo saugą, skatinti keleivių ir krovinių vežimą geležinkeliais	2,4 proc., palyginti su 2007 m., padidėjusi krovinių vežimo geležinkelių transportu apimtis
	3. Didinti keleivių ir krovinių srautus Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste, sukurti šalyje bendrą vidaus vandenų kelių sistemą keleiviams ir kroviniams vežti	7,4 proc., palyginti su 2007 m., padidėjusi krova Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste
	4. Užtikrinti skrydžių saugą ir saugumą, skatinti keleivių ir krovinių vežimą oro transportu	17,1 proc., palyginti su 2007 m., padidėjęs atvykusių/išvykusių keleivių skaičius oro uostuose
3. Geležinkelių želdinių apsauga ir priežiūra (programą administruos Susisiekimo ministerija)	Užtikrinti saugų geležinkelių transporto eismą prižiūrint geležinkelių apsaugos želdinių zoną	Geležinkelių apsaugos želdinių zona 98 proc. atitiks nustatytus saugos, priešgaisrinius ir kokybės reikalavimus
4. Susisiekimo vidaus vandens keliais užtikrinimas (programą administruos Susisiekimo ministerija)	1. Garantuoti laivybą Lietuvos Respublikos vidaus vandenų keliuose užtikrinant nustatytus vidaus vandenų kelių kokybės ir kiekybės rodiklius	100 proc. išlaikyti vidaus vandenų kelių garantiniai matmenys
	2. Gerinti keleivių susisiekimą su Kuršių nerija	Perkelta 2382 tūkst. keleivių
5. Infrastruktūros plėtros ir visuomenės aptarnavimo įsipareigojimų vykdymas geležinkelių sektoriuje (programą administruos Susisiekimo ministerija)	1. Užtikrinti socialiai būtinų transporto paslaugų teikimą visuomenei	Lengvatinėmis sąlygomis pervežta 1374 tūkst. keleivių
	2. Užtikrinti keleivių vežimo paslaugų teikimą tais maršrutais, kurie vežėjams yra komerciškai nenaudingi, tačiau būtini visuomenei, taikant nustatytus tarifus ir sąlygas	Pervežta 5700 keleivių vietinio susisiekimo maršrutais
	3. Atnaujinti keleivinių riedmenų parką	Didėjantis keleivių vežimo srautas. Pervežta 593 tūkst. keleivių
	4. Užtikrinti Lietuvos Respublikos geležinkelių infrastruktūros renovaciją ir plėtrą	Atstatytas projektinis keleivinių traukinių greitis (120 km/h)
	5. Įrengti technines apsaugos priemones valstybinės reikšmės objektuose	Techninės apsaugos priemonės įrengtos 3 objektuose: tiltas per Dubysos upę (Lyduvėnuose), tiltas per Nemuną (Kaune), geležinkelio tunelis (Kaune)
6. Oro uostų infrastruktūros plėtra ir labai svarbių asmenų aptarnavimas (programą administruos Susisiekimo ministerija)	1. Užtikrinti aukštos kokybės paslaugas aptarnaujant labai svarbius asmenis tarptautiniame Vilniaus oro uoste	Aptarnauta 7440 labai svarbių asmenų
	2. Užtikrinti keleivių ir orlaivių aptarnavimo saugos ir saugumo standartus, pagerinti paslaugų kokybę	Tarptautiniame Vilniaus oro uoste aptarnauta apie 1,8 mln. keleivių, atlikta 35000 skrydžių
	3. Modernizuoti ir padidinti tarptautinio Kauno oro uosto infrastruktūros pajėgumus	1. Keleivių terminalas 100 proc. atitiks Šengeno reikalavimus. 2. Kasmet 10 proc. padaugės aptarnaujamų keleivių. 3. Kasmet 10 proc. padaugės aptarnaujamų skrydžių
	4. Užtikrinti aviacijos ir skrydžių saugos ir saugumo standartus tarptautiniame Kauno oro uoste	1. Bus išvengta orlaivių incidentų dėl netinkamos aerodromo infrastruktūros. 2. Bus užkirstas kelias neteisėtam asmenų ir daiktų patekimui į oro uosto kontroliuojamą zoną
	5. Modernizuoti tarptautinio Palangos oro uosto infrastruktūrą	Garantuotas nenutrūkstamas elektros tiekimas keleivių terminalui, nebus orlaivių skrydžių sutrikimų gausaus sniego ir pūgų metu
	6. Modernizuoti ir išplėsti esamą tarptautinio Palangos oro uosto keleivių terminalą, pritaikant jį Šengeno konvencijos reikalavimams	Tarptautiniame Palangos oro uoste 100 proc. įvykdyti Šengeno konvencijos reikalavimai
7. Plačiajuosčių elektroninių ryšių tinklų plėtra ir priežiūra kaimo vietovėse (programą administruos Susisiekimo ministerija)	1. Suteikti prieigą prie plačiajuosčio ryšio tinklo viešojo sektoriaus institucijoms visoje Lietuvos teritorijoje ir sudaryti galimybę prie šio tinklo prisijungti vartotojams	Bus sukurta plačiajuosčio duomenų perdavimo tinklų infrastruktūra kaimo vietovėse, plačiajuosčiu ryšio tinklu bus sujungta 410 kaimiškųjų seniūnijų
	2. Iki 2009 m. 100 proc. viešojo administravimo institucijų ir įstaigų prijungti prie plačiajuosčio ryšio tinklų, iki 2010 m. 98 proc. šalies teritorijos sudaryti galimybę prie esamų plačiajuosčio ryšio tinklų prisijungti visoms norinčioms smulkaus ir vidutinio verslo įmonėms ir gyventojams	Bus sukurta trūkstama plačiajuosčio ryšio infrastruktūra kaimo vietovėse
8. Jūrų uostų infrastruktūros plėtra (programą administruos Susisiekimo ministerija)	Tobulinti jūrų uostų infrastruktūrą siekiant maksimalaus uostų konkurencingumo, efektyvumo ir saugumo	Priimta ir visiškai pakrauta laivų iki 100000 dw, sudarytos sąlygos įrengti modernų, ES reikalavimus atitinkantį keleivių ir krovinių terminalą, sudarytos sąlygos saugiai ir efektyviai transportuoti krovinius į multimodalinius terminalus, pradėta perkelti mažųjų laivų ir valčių dislokacijos vietą į pietinę uosto dalį, pradėtas rengti Klaipėdos giliavandenio ir Šventosios valstybinio jūrų uosto projektas, parengtos techninės sąlygos steigti Klaipėdos viešąjį logistikos centrą
9. Infrastruktūros plėtra kelių transporto sektoriuje (programą administruos Susisiekimo ministerija, vykdys Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos)	1. Gerinti TEN-T tinklo kelių infrastruktūros techninius parametrus, mažinti transporto avaringumą ir grūstis	Nutiesta naujų ir rekonstruota esamų automobilių kelių – 45 km
	2. Gerinti valstybinės reikšmės kelių transporto infrastruktūros techninius parametrus, mažinti transporto avaringumą dėl infrastruktūros trūkumų	Žvyrkelių dalis valstybinės reikšmės kelių tinkle sumažės išasfaltavus 320 km
10. Savivaldybių transporto infrastruktūros plėtra (programą administruos Susisiekimo ministerija)	1. Didinti transeuropinių koridorių pralaidumą, gerinti privažiavimą prie jų, didinti eismo saugą, mažinti transporto neigiamą poveikį aplinkai	Paskirstyta 3 proc. Sanglaudos fondo paramos lėšų
	2. Gerinti vietinės reikšmės transporto infrastruktūrą siekiant tenkinti sparčiai didėjančio transporto eismo poreikius	Padidės kelių su patobulinta danga lyginamasis svoris
11. Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos programų priėmimo sąlygų gerinimas (programą administruos Susisiekimo ministerija)	Pagerinti Vilniaus televizijos bokšto priešgaisrinę būklę	Įrengtos saugios gaisrų gesinimo sistemos apatinėje Vilniaus televizijos bokšto dalyje
INSTITUCIJOS
12. Kelių transporto plėtra, kontrolė ir priežiūra 13. Specialioji programa, finansuojama iš biudžetinių įstaigų pajamų įmokų (12 ir 13 programas vykdys Valstybinė kelių transporto inspekcija prie Susisiekimo ministerijos)	1. Tobulinti kelių transporto veiklos sąlygas	10 proc., palyginti su 2007 m., padaugės su kelių transporto veikla susijusių sąlyginių rinkos dalyvių, galinčių teisėtai dalyvauti versle
	2. Užtikrinti nustatytų reikalavimų laikymąsi kelių transporto srityje	1. Įmonių patikrinimų, kurių metu surašytas administracinių teisės pažeidimų protokolas, skaičiaus ir visų atliktų įmonių patikrinimų skaičiaus santykio sumažėjimas (2008 m. sumažės 0,1 proc., palyginti su 2007 m.). 2. Transporto priemonių patikrinimų, kurių metu skirta bauda ar surašytas administracinių teisės pažeidimų protokolas, skaičiaus ir visų atliktų transporto priemonių patikrinimų skaičiaus santykio sumažėjimas (2008 m. sumažės 0,1 proc., palyginti su 2007 m.)
14. Vidaus vandenų transporto priemonių kontrolė ir priežiūra (programą vykdys Valstybinė vidaus vandenų laivybos inspekcija)	Užtikrinti vidaus vandenų transporto priemonių saugų plaukiojimą	100 proc. bus ištirtos avarijos ir avariniai atvejai ir siekiama, kad iki 2010 m. avarijų ir avarinių atvejų skaičius, tenkantis vienam tūkstančiui vidaus vandenų transporto priemonių, būtų sumažintas iki 0,12
15. Geležinkelių transporto kontrolė ir priežiūra (programą vykdys Valstybinė geležinkelio inspekcija prie Susisiekimo ministerijos)	1. Skatinti skaidrų ir efektyvų viešosios geležinkelių infrastruktūros naudojimą, užtikrinti geležinkelių transporto paslaugų vartotojų ir viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo interesų paisymą	Bus įgyvendinta ne mažiau kaip 85 proc. Inspekcijos rekomendacijų ir 100 proc. įpareigojimų dėl patikrinimų metu nustatytų pažeidimų ir (ar) veiklos, neatitinkančios nustatytų reikalavimų
	2. Registruoti, kaupti, apdoroti, sisteminti, saugoti, naudoti ir teikti duomenis apie registro objektus, jų techninius parametrus, registro duomenų teikėjus ir asmenis, eksploatuojančius geležinkelių riedmenis, konteinerius ir geležinkelių infrastruktūrą	Ne mažiau kaip 90 proc. registro duomenų bazės įrašų bus pakeista ar patikslinta laiku
16. Transporto infrastruktūros projektų įgyvendinimo stebėsena (programą vykdys Transporto investicijų direkcija)	Užtikrinti, kad transeuropinio transporto infrastruktūros tinklo plėtrai, transporto infrastruktūros prieinamumui, infrastruktūros teikiamų paslaugų kokybei gerinti skirtos investicinės priemonės būtų įgyvendintos pagal ES reglamentų nuostatas ir šalies įsipareigojimus	1. Patvirtinti ES sanglaudos fondo įsipareigojimai Lietuvos transporto sektoriaus projektams (1939 mln. litų). 2. Prisiimti įsipareigojimai teikti paramą projektams iš Europos regioninės plėtros fondo (ERPF) (325 mln. litų)
17. Specialioji Sanglaudos fondo programa (programą vykdys Transporto investicijų direkcija)	Modernizuoti kelių ir geležinkelių tarptautinių transporto koridorių infrastruktūrą vadovaujantis transeuropinių transporto tinklų (TEN-T) plėtros prioritetais	Administruojamų projektų vykdymo sutarčių vertė sieks 1598 mln. litų
18. Specialioji Europos Sąjungos paramos programa TEN-T fondo projektams įgyvendinti (programą vykdys Transporto investicijų direkcija)	Panaudoti Europos Bendrijų finansinę pagalbą rengiant privalomuosius projektavimo ir statybos dokumentus šalies transeuropinio transporto tinklo gerinimo projektams	Pripažintos tinkamomis ir apmokėtos projektų vykdytojų išlaidos iš specialiosios ES paramos TEN-T fondo finansuojamiems projektams įgyvendinti (10,5 mln. litų)
19. Pasienio kontrolės punktų plėtra, priežiūra ir turto valdymas (programą vykdys Pasienio kontrolės punktų direkcija prie Susisiekimo ministerijos)	Užtikrinti, kad prie ES išorinės sienos tarptautiniai pasienio kontrolės punktai, numatyti Pasienio kontrolės punktų plėtros strategijoje, prie ES išorinės sienos būtų pastatyti pagal ES nustatytus reikalavimus, patikėtas turtas būtų tinkamai prižiūrimas ir efektyviai valdomas	Pastatyti ir modernizuoti 2 pasienio kontrolės punktai
20. Specialioji civilinės aviacijos veiklos valstybinės priežiūros ir kontrolės programa (programą vykdys Civilinės aviacijos administracija)	1. Kurti ir tobulinti civilinės aviacijos teisinę bazę, derinti ją su ES teisine baze	Lietuvos Respublikos civilinės aviacijos teisinė bazė atitiks ES ir tarptautinių organizacijų reikalavimus
	2. Vadovaujantis ICAO, ES, JAA standartais ir rekomendacijomis, užtikrinti civilinės aviacijos skrydžių saugos ir aviacijos saugumo priežiūrą	Mažės žūčių bendrosios aviacijos srityje ir pavojingų incidentų – transporto aviacijos srityje; civilinė aviacija bus apsaugota nuo neteisėtos veikos
	3. Kompensuoti labai svarbių asmenų skrydžių nesumokėtas rinkliavas už naudojimąsi oro uostais ir oro navigacijos paslaugas Lietuvos Respublikos oro erdvėje	Įgyvendinant Komisijos reglamento (EB) Nr. 1794/2006 9 straipsnio 1 dalies c punkto ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. spalio 31 d. nutarimo Nr. 1159 nuostatas, kompensuojamos rinkliavos paslaugų teikėjams
	4. Kompensuoti skrydžių, atliekamų orlaiviais, kurių leidžiama maksimali kilimo masė mažesnė negu dvi metrinės tonos, oro navigacijos maršruto rinkliavas	Įgyvendinant Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1794/2006, kompensuojamos maršruto rinkliavos oro navigacijos paslaugų teikėjui
21. Jūrų transporto kontrolė ir priežiūra (programą vykdys Lietuvos saugios laivybos administracija)	1. Stiprinti teisės aktų, reglamentuojančių saugią laivybą, įgyvendinimo valstybinę priežiūrą	1. Užtikrintas viešai paskelbtų hidrografinių duomenų tikslumas – 100 proc. 2. Užtikrintas tinkamas dokumentų jūrininkams išdavimas – 100 proc.
	2. Dalyvauti tobulinant nacionalinius ir tarptautinius saugios laivybos ir taršos iš laivų prevencijos standartus	Užtikrintas tinkamas tarptautinių saugios laivybos reikalavimų įgyvendinimas – 100 proc.
22. Specialioji kelių priežiūros ir plėtros programa (programą vykdys Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos)	Prižiūrėti ir plėtoti valstybinės reikšmės kelius, sudarant sąlygas nepertraukiamam ir saugiam transporto srautų judėjimui	1. Įdiegtos saugaus eismo priemonės 46 km ruože. 2. Visuomenė geriau informuojama saugaus eismo klausimais. 3. Prižiūrėti keliai ir tiltai 21328 km kelių tinkle. 4. Rekonstruoti ir suremontuoti 22 tiltai
23. Specialioji Sanglaudos fondo programa (bendrojo finansavimo lėšos ir PVM) (programą vykdys Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos)	Plėtoti TEN-T tinklui priklausančius valstybinės reikšmės kelius	1. Pastatyta ar rekonstruota tarptautinių transporto koridoriuose kelių – 45 km. 2. 1 km ruože pastatytos akustinės sienelės, mažinančios transporto keliamą triukšmą. 3. Įrengta 11 vandens valymo sistemų, mažinančių aplinkos taršą

S3 forma

IV. VYKDOMŲ PROGRAMŲ FINANSINIS PLANAS

(2008 metai)

Programų pavadinimai	Lėšos, tūkst. litų			Parei-gybės
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimai		kitos lėšos (nurodomi šaltiniai)
	iš viso	iš jų ES lėšos	kitos lėšos (nurodomi šaltiniai)
I. SUSISIEKIMO MINISTERIJA
1. Transporto ir ryšių politikos įgyvendinimas	22388			201 (+6) (+7)*
2. Specialioji Europos regioninės plėtros fondo programa (BPD įgyvendinti)	42581	12098
3. Geležinkelių želdinių apsauga ir priežiūra	5350
4. Susisiekimo vidaus vandens keliais užtikrinimas	18749	216
5. Infrastruktūros plėtros ir visuomenės aptarnavimo įsipareigojimų vykdymas geležinkelių sektoriuje	64776	32546
6. Oro uostų infrastruktūros plėtra ir labai svarbių asmenų aptarnavimas	64829	51832
7. Plačiajuosčių elektroninių ryšių tinklų plėtra ir priežiūra kaimo vietovėse	4105
8. Jūrų uostų infrastruktūros plėtra	31828	31613
9. Infrastruktūros plėtra kelių transporto sektoriuje	344133	344133
10. Savivaldybių transporto infrastruktūros plėtra	102012	68148
11. Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos programų priėmimo sąlygų gerinimas	500
Iš viso asignavimų valdytojo programoms	701251	540586		201 (+6) (+7)*
II. VALSTYBINĖ KELIŲ TRANSPORTO INSPEKCIJA PRIE SUSISIEKIMO MINISTERIJOS
12. Kelių transporto plėtra, kontrolė ir priežiūra	76602			208
13. Specialioji programa, finansuojama iš biudžetinių įstaigų pajamų įmokų	100
III. VALSTYBINĖ VIDAUS VANDENŲ LAIVYBOS INSPEKCIJA
14. Vidaus vandenų transporto priemonių kontrolė ir priežiūra	3185			42
IV. VALSTYBINĖ GELEŽINKELIO INSPEKCIJA PRIE SUSISIEKIMO MINISTERIJOS
15. Geležinkelių transporto kontrolė ir priežiūra	2263			29
V. TRANSPORTO INVESTICIJŲ DIREKCIJA
16. Transporto infrastruktūros projektų įgyvendinimo stebėsena	3009			43
17. Specialioji Sanglaudos fondo programa	157076	142598
18. Specialioji Europos Sąjungos paramos programa TEN-T fondo projektams įgyvendinti	16202	10863
VI. PASIENIO KONTROLĖS PUNKTŲ DIREKCIJA PRIE SUSISIEKIMO MINISTERIJOS
19. Pasienio kontrolės punktų plėtra, priežiūra ir turto valdymas	45825			30
VII. CIVILINĖS AVIACIJOS ADMINISTRACIJA
20. Specialioji civilinės aviacijos veiklos valstybinės priežiūros ir kontrolės programa	6595			60
VIII. LIETUVOS SAUGIOS LAIVYBOS ADMINISTRACIJA
21. Jūrų transporto kontrolė ir priežiūra	9522			133
IX. LIETUVOS AUTOMOBILIŲ KELIŲ DIREKCIJA PRIE SUSISIEKIMO MINISTERIJOS
22. Specialioji kelių priežiūros ir plėtros programa	1582832			140
23. Specialioji Sanglaudos fondo programa (bendro finansavimo lėšos ir PVM)	16264
Iš viso Susisiekimo ministerijos reguliavimo srities asignavimų valdytojų programoms	1919475	153461		685
Iš viso Susisiekimo ministerijos ir jos reguliavimo srities asignavimų valdytojų programoms	2620726	694047		886 (+6) (+7) *
Kita svarbi informacija	Savivaldybės dalyvaus įgyvendinant Specialiosios Europos regioninės plėtros fondo programos (BPD įgyvendinti), programos „Savivaldybių transporto infrastruktūros plėtra“, Specialiosios Sanglaudos fondo programos ir Specialiosios kelių priežiūros ir plėtros programos tikslus

* Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1641 Susisiekimo ministerijai patvirtintas didžiausias leistinas pareigybių skaičius – 201. Į šį skaičių neįeina 6 pareigybės, iš jų 4 specialiųjų atašė, 1 padėjėjo ir planuojama 2008 m. įsteigti specialiojo atašė pareigybė Maskvoje. Taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gruodžio 22 d. nutarimu Nr. 1325 patvirtintos 7 pareigybės, kurioms darbo užmokestis mokamas iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto specialiųjų ES finansinės paramos programų lėšų.

_________________

PRITARTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2008 m. sausio 23 d. nutarimu Nr. 114

SVEIKATOS APSAUGOS MINISTERIJOS

2008 METŲ
SUTRUMPINTAS STRATEGINIS
VEIKLOS PLANAS

I. VADOVO ĮŽANGINIS ŽODIS

Sveikata – didžiausia vertybė. Sveikas gyvenimo būdas turi tapti kasdienio gyvenimo norma. Kartu turi būti užtikrinta būtina medicinos pagalba, teikiama paslauga – geros kokybės, o atlyginimas už ją – tinkamas. Svarbu, kad sveikatos priežiūros paslaugos būtų tolygiai prieinamos visiems šalies gyventojams.

2008 metais bus diegiamas papildomasis sveikatos draudimas, kuris skatins gyventojus labiau rūpintis savo sveikata. Didinant sveikatos priežiūros paslaugų įkainius ir siekiant efektyviau naudoti turimus išteklius, numatoma iš esmės peržiūrėti sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimo sistemą.

Kad pacientai galėtų pasirinkti gydymo įstaigą ir specialistus, teritorinės ligonių kasos toliau sudarys sutartis ir su privačiomis gydymo įstaigomis. Bus sudarytos konkurencijos sąlygos, išsisklaidžius pacientų srautams, sumažės eilės, taigi vėl laimės pacientai. Sveikatos apsaugos ministerija sieks, kad būtų panaikintas nekilnojamojo turto mokestis privačioms sveikatos priežiūros įstaigoms.

Ir toliau bus didinamas medikų darbo užmokestis. Tai vienas iš žingsnių, skatinančių specialistus darbuotis pirmiausia mūsų šalies pacientų labui.

Siekiant tolygiau paskirstyti sveikatos priežiūros specialistus, numatoma padidinti kaimo vietovėse dirbančių šeimos gydytojų ir specialistų teikiamų paslaugų įkainius, skatinti savivaldybes ieškoti būdų, kaip pritraukti trūkstamus sveikatos priežiūros specialistus į rajonus. Nuo 2008 metų įsigalioja nauja gydytojų rezidentūros organizavimo tvarka, pagal kurią bus įdarbinami sveikatos priežiūros įstaigose dirbantys rezidentai ir didinamas rezidentūros bazių skaičius, pritraukiant rezidentus dirbti rajonuose.

Kad gydytojai atsilaisvintų nuo darbų, tiesiogiai nesusijusių su ligų prevencija, diagnostika ir gydymu, numatoma šiuos darbus perduoti kitų profesijų specialistams.

Ir toliau daug dėmesio bus skiriama ligų profilaktikai ir prevencijai. Numatoma aktyviai įgyvendinti Vaikų dantų dengimo silantinėmis medžiagomis, Asmenų, priskirtinų širdies ir kraujagyslių ligų didelės rizikos grupei, atrankos ir prevencijos priemonių finansavimo programas. Labai svarbi išlieka onkologinių ligų prevencijos sritis. Gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencijos, Atrankinės mamografinės patikros dėl krūties vėžio ir Priešinės liaukos vėžio ankstyvosios diagnostikos finansavimo programos jau duoda teigiamų rezultatų. 2008 metais planuojama pradėti įgyvendinti naują Storžarnės onkologinių susirgimų prevencijos finansavimo programą. Kartu numatoma sukurti ir įgyvendinti kvietimų periodiškai tikrintis sveikatą sistemą.

Aktyviai bus plėtojama elektroninė sveikata, kuri pagerins sveikatos priežiūros paslaugų kokybę ir gydymo paslaugas, labiau atitiks paciento poreikius, užtikrins paciento saugumą, palengvins gydytojo darbą ir sumažins eiles. Elektroninė sveikata paspartins medicinos žinių pažangą; tikimasi, kad pagerės ligų prevencija ir ankstyvoji diagnostika.

2008 metais bus itin rūpinamasi psichikos sveikatos stiprinimu ir individui palankios aplinkos kūrimu. Numatoma vykdyti psichikos sveikatos politiką, orientuojamą į modernių visuomenės psichikos sveikatos principų įgyvendinimą, savižudybių, prievartos, psichologinių krizių prevenciją ir gyventojų sveikatos ugdymą. Mažinant žalingų įpročių (alkoholio, tabako, narkotikų vartojimo) poveikį, ypač vaikams ir jaunimui, 2008 metais bus įgyvendinama Blaivybės metų programa.

Įgyvendinant sveikatos stiprinimo politiką, t. y. kuriant palankią žmogaus sveikatai aplinką, svarbu bendradarbiauti su kitais sektoriais. Numatoma toliau stiprinti visuomenės sveikatos priežiūrą savivaldybėse, gerinant sveikatos paslaugų prieinamumą bendruomenėse. Toliau bus didinami gebėjimai nustatyti ir valdyti sveikatą lemiančius veiksnius. Sveikatos apsaugos ministerija sieks didinti kitų ministerijų indėlį sprendžiant sveikatos apsaugos sistemos problemas, nes susižalojimų ir savižudybių gausa, gimstamumo mažėjimas, nepakankama neįgalių ir pagyvenusių žmonių sveikatos priežiūra, kuri yra neatsiejama nuo socialinių problemų sprendimo, taip pat kitos problemos negali būti įveiktos vien Sveikatos apsaugos ministerijos pastangomis.

Numatoma plėtoti pagyvenusių ir lėtinėmis ligomis sergančių žmonių priežiūrą, sukurti integruotą sveikatos priežiūros ir globos paslaugų sistemą, plėtoti paslaugas pacientų namuose.

Bus toliau aktyviai bendradarbiaujama su nevalstybinėmis organizacijomis, jos bus skatinamos aktyviai prisidėti prie sveikatos politikos formavimo ir įgyvendinimo, skleisti informaciją apie sveiką gyvenseną ir profilaktines programas.

Korupcijos prevencijos srityje ypač daug dėmesio bus skiriama skaidrumui ir viešumui teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, aprūpinant gyventojus vaistais, skirstant biudžeto ir Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšas.

Esu tvirtai įsitikinęs, jog tik bendromis mūsų visų pastangomis pasieksime, kad sveikoje visuomenėje gyventų sveikas žmogus.

Sveikatos apsaugos ministras Rimvydas Turčinskas

S1 forma

II. MISIJA, STRATEGINIAI TIKSLAI IR EFEKTO KRITERIJAI

SVEIKATOS APSAUGOS MINISTERIJOS MISIJA – motyvuoti žmones sveikai gyventi, o jiems susirgus suteikti reikiamas sveikatos priežiūros paslaugas, efektyviai naudojant turimus išteklius.

SVEIKATOS APSAUGOS MINISTERIJOS STRATEGINIAI TIKSLAI:

1. Saugoti ir stiprinti sveikatą, vykdant visuomenės sveikatos priežiūrą.

Tobulinti visuomenės sveikatos priežiūros veiklą, siekti, kad ji atitiktų Europos Sąjungos (toliau vadinama – ES) ir Lietuvos teisės aktų reikalavimus. Užtikrinti veiksmingą ligų prevenciją, mažinti gyventojų sergamumą ir mirtingumą, ypač daug dėmesio skirti tam, kad būtų išsaugoma ir gerinama vaikų ir jaunimo sveikata, ugdoma sveika gyvensena, didinama žmonių atsakomybė už savo sveikatą, taip pat alkoholio, tabako, narkotikų, kitų priklausomybes sukeliančių medžiagų kontrolei ir narkomanijos prevencijai, traumų profilaktikai, lėtinių neinfekcinių ligų ir užkrečiamųjų ligų profilaktikai ir kontrolei, psichikos sveikatai, vaikų ir jaunimo sveikatai, sveikatai saugios aplinkos sudarymui. Užtikrinti šiuolaikinę visuomenės sveikatos saugos priežiūrą, visuomenės sveikatos saugos pažeidimų prevenciją. Tobulinti poveikio visuomenės sveikatai vertinimo metodus, plėtoti mokslinius tyrimus. Tobulinti sveikatos sistemos darbuotojų gebėjimus, užtikrinti nuolatinį kvalifikacijos kėlimą. Skatinti kitų sektorių partnerystę, užtikrinti veiksmingą visų suinteresuotų šalių bendradarbiavimą visuomenės sveikatos išsaugojimo ir stiprinimo klausimais.

2. Siekti, kad pacientams būtų laiku teikiama geros kokybės, saugi ir prieinama sveikatos priežiūra.

Siekti, kad asmens sveikatos priežiūra atitiktų ES standartus ir Lietuvos teisės aktų reikalavimus. Sudaryti visiems šalies piliečiams vienodas sąlygas gauti būtinas asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Užtikrinti, kad sveikatos priežiūros paslaugas teiktų tik tie juridiniai asmenys, kurie atitinka sveikatos priežiūros įstaigoms nustatytus reikalavimus, kad fiziniai asmenys, teikiantys pacientams sveikatos priežiūros paslaugas, būtų tinkamai pasirengę ir jų kvalifikacija atitiktų ES reikalavimus. Siekti, kad būtų užtikrinta operatyvi ir patikima ligų ir būklės diagnostika atliekant patologinius tyrimus ir ekspertizes. Gerinti pažangių gydymo metodų, audinių ir organų transplantacijos prieinamumą pacientams. Vykdyti asmens sveikatos priežiūros paslaugų valstybinę kontrolę ir ekspertizę.

Vykdyti vaistinių preparatų registravimo procedūras vertinant jų kokybę, saugumą ir veiksmingumą; stiprinti vaistinių preparatų rinkos kontrolę. Užtikrinti tinkamą farmacinės paslaugos teikimą, skatinti racionalų vaistinių preparatų vartojimą ir stiprinti farmacinės veiklos kontrolę. Tobulinti kompensuojamųjų vaistų kainodarą ir kompensavimo sistemą, racionaliai naudoti lėšas, skirtas vaistams kompensuoti. Sveikatos sistemoje diegti pagarbos žmogaus teisėms ir orumui principus.

Administruoti ir racionaliai naudoti ES struktūrinių fondų lėšas sveikatos priežiūros paslaugų infrastruktūrai gerinti, naujiems ir moderniems gydymo metodams diegti ir gydymo procesui tobulinti.

3. Tobulinti sveikatos sistemos valdymą, sveikatos santykius grįsti teisumo ir solidarumo principais.

Užtikrinti efektyvią sveikatos priežiūrą, tobulinant sveikatos sistemos administravimą ir finansavimą. Vykdyti asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų tinklo restruktūrizavimą, atsižvelgiant į valstybės poreikius ir tarptautinę praktiką. Suformuoti veiksmingą valstybės, apskričių ir savivaldybių asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų sistemą, priartinti visuomenės sveikatos priežiūros paslaugas prie bendruomenės.

Vykdyti sveikatos programas. Racionaliai naudoti investicines lėšas.

Efektyviai naudoti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšas sveikatos priežiūrai ir tinkamai atstovauti draudžiamųjų interesams. Vadovautis pagrindiniais sveikatos santykių socialinio teisumo ir solidarumo principais, užtikrinančiais mokesčių naštos padalijimą visiems visuomenės nariams pagal jų pajamų dydį, nesiejant paslaugų prieinamumo su asmens socialine kategorija. Užtikrinti teisingą lėšų administravimą, tolygų gyventojų sveikatos priežiūros poreikių finansavimą, už tas pačias lėšas teikti daugiau ir geresnių paslaugų. Skatinti sveikatos sistemos efektyvumą, racionaliai naudoti lėšas, naudojantis finansiniais svertais gerinti sveikatos priežiūros paslaugų kokybę ir prieinamumą, skatinti pažangių sveikatos priežiūros technologijų plėtrą, ligų prevenciją, racionalų ir tinkamą vaistų vartojimą.

Efekto kriterijai

1-ojo tikslo – didėjanti vidutinė gyvenimo trukmė (nuo 71,12 metų trukmės 2006 m. iki planuojamos 73 metų trukmės – 2010 m.).

––––––––––––––––––––––

*Šio skyriaus schemose žvaigždute pažymėti metai, kurių duomenys prognozuojami.

2-ojo tikslo – jaunesnių nei 65 m. gyventojų mirtingumo nuo širdies ir kraujagyslių ligų ir piktybinių navikų mažėjimas 100000 gyventojų (nuo 214,7 atvejo 2006 m. iki 165,34 atvejo 2010 m.).

Jaunesnių nei 65 metų gyventojų mirtingumo nuo širdies ir kraujagyslių ligų ir piktybinių navikų dinamika 100000 gyventojų

3-iojo tikslo:

1. Didėjanti pirminiu sveikatos priežiūros lygiu išsprendžiamų sveikatos problemų dalis (nuo 50 proc. 2006 m. iki 60 proc. – 2010 m.).

2. Racionalus Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto administravimas, teisumo principo sveikatos santykiuose įgyvendinimas.

3. Teikiamų specializuotų ambulatorinių ir stacionarinių paslaugų kokybės ir prieinamumo gyventojams gerėjimas.

Faktinis specializuotų ambulatorinių konsultacijų gausėjimas ir prognozė 2002–2008 m.

4. Ankstyvas ligų diagnozavimas, sergamumo mažėjimas, gyvenimo kokybės gerėjimas.

5. Užtikrinamas 1971 m. birželio 14 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 1408/71 dėl socialinės apsaugos sistemų taikymo pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims, savarankiškai dirbantiems asmenims ir jų šeimos nariams, judantiems Bendrijoje, ir 1972 m. kovo 21 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 574/72, nustatančio Reglamento (EEB) Nr. 1408/71 dėl socialinės apsaugos sistemų taikymo pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims, savarankiškai dirbantiems asmenims ir jų šeimos nariams, judantiems Bendrijoje, įgyvendinimo tvarką, įgyvendinimas sveikatos priežiūros srityje. Užtikrinama Europos Bendrijos steigimo sutartimi įteisinta asmenų judėjimo laisvė ir laisvai judančių asmenų sveikatos apsauga.

Apmokėtos būtinosios pagalbos paslaugos, suteiktos Lietuvos Respublikos

piliečiams ES šalyse

S2 forma

III. VYKDOMŲ PROGRAMŲ TRUMPAS APRAŠYMAS

Programa	Tikslai	Siekiami rezultatai 2008 metais
1. Visuomenės sveikatos priežiūros stiprinimas (programą vykdys Sveikatos apsaugos ministerija)	1. Gerinti gyventojų sveikatą, plėtojant neinfekcinių ligų prevenciją ir gerinant visuomenės sveikatos priežiūrą	1. 2008 m. 0,3 proc. sumažės gyventojų mirtingumas nuo neinfekcinių ligų ir traumų. 2. Natūraliai maitinančių kūdikius iki 6 mėn. motinų 2008 m., palyginti su 2007 m., padaugės 2 proc. (2005 m. jų buvo 30 proc.)
	2. Skubiai ir koordinuotai reaguoti į grėsmes visuomenės sveikatai	1. Bus išlaikytas 2002–2006 m. gyventojų sergamumo užkrečiamosiomis ligomis vidutinis lygis (300,3–310,9 atv./100000 gyv.). 2. 2008 m. numatoma 100 sveikatos priežiūros specialistų mokyti ekstremalių situacijų planavimo pagrindų (2006 m. buvo apmokyta 60 specialistų)
	3. Kaupti ir skleisti informaciją ir žinias apie sveikatą, plėtoti visuomenės sveikatos mokslinius tyrimus, tobulinti visuomenės sveikatos priežiūros specialistų gebėjimus	2008 m. bus surinkta ne mažiau kaip 90 proc. duomenų ir rodiklių, apibūdinančių privalomus stebėti visuomenės sveikatos stebėsenos objektus
2. Visuomenės sveikatos saugos užtikrinimas ir vartotojų teisių visuomenės sveikatos saugos ir paslaugų kokybės požiūriu gynimas (programą vykdys Valstybinė visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos)	Užtikrinti visuomenės sveikatos saugą ir ginti vartotojų teises visuomenės sveikatos saugos ir kokybės požiūriu	1. 2008 m. 1 proc. sumažės objektų, nesilaikančių visuomenės sveikatos saugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. 2. 2008 m. 2 proc. sumažės pagrįstų fizinių ir juridinių asmenų prašymų (pranešimų, skundų) dėl paslaugų, neatitinkančių visuomenės sveikatos saugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų
3. Asmens sveikatos priežiūros kokybės užtikrinimas (programą vykdys Sveikatos apsaugos ministerija)	1. Užtikrinti gerą asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybę, tinkamumą ir saugą	2008 m. 5 proc. sumažės medicinos prietaisų, neatitinkančių saugos techninių reikalavimų
	2. Gerinti laiku atliekamų patologijos tyrimų ir teismo psichiatrijos, psichologijos ekspertizių kokybę	1. 2008 m. 90 proc. tyrimų gimdos kaklelio vėžiui nustatyti (ginekologinių citologinių) bus atlikta per 4 kalendorines dienas. 2. 2008 m. teismo psichiatrinės, psichologinės ekspertizės ir konsultacijos 100 proc. bus atliktos laiku ir gerai
	3. Plėtoti transplantacijos paslaugas, propaguojant ir organizuojant saugią ir patikimą audinių ir organų donorystę	Aktyviai propaguojant donorystę, padaugės audinių ir organų donorų (2008 m. – ne mažiau kaip 12 donorų 1 mln. gyventojų)
4. Nacionalinė vaistų politika (programą vykdys Sveikatos apsaugos ministerija)	1. Užtikrinti, kad Lietuvos rinkoje būtų tik geros kokybės, saugūs ir veiksmingi vaistiniai preparatai	Gerinama farmacijos įmonių ir vaistų rinkos kontrolė. Vaistų kokybės kontrolės planas 2008 m. bus įvykdytas 100 proc.
	2. Užtikrinti vaistų prieinamumą ir gerą farmacinių paslaugų kokybę, skatinti racionalų vaistų vartojimą	1. 2008 m. sprendimai dėl vaistų įtraukimo į kompensuojamųjų vaistų sąrašą bus priimami ne ilgiau kaip per 180 dienų nuo prašymo gavimo dienos. 2. 100 proc. bus užtikrinta naujų kompensuojamųjų vaistų farmakoekonominė analizė
	3. Diegti pagarbos žmogaus teisėms ir orumui sveikatos sistemoje principus	2008 m. bus išduota 150 leidimų atlikti biomedicininius tyrimus ir pritarimų atlikti klinikinius vaistinių preparatų tyrimus
5. Sveikatos sistemos plėtra (programą vykdys Sveikatos apsaugos ministerija)	1. Tobulinti sveikatos sistemos valdymą	Ministerijos administracijos išlaikymo išlaidos sudarys mažiau nei 7 proc. ministerijai skirtų asignavimų išlaidoms (be specialiųjų programų)
	2. Valdyti sveikatos priežiūros reformos tikslų ir uždavinių įgyvendinimo procesą	1. Mažės vidutinė gulėjimo stacionaruose trukmė: 2008 m. planuojama 7,3 dienos trukmė (2007 m. – 7,5 dienos). 2. Daugės apsilankymų pirminėse ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros įstaigose: 2008 m. planuojama 16000 tūkst. apsilankymų (2007 m. – 15500 tūkst.)
	3. Vykdyti ligų profilaktiką ir kontrolę, gerinti sveikatos priežiūros įstaigų infrastruktūrą	Intensyviai vykdomos prevencinės profilaktinės sveikatos programos pagrindinių neinfekcinių (onkologinių, širdies ir kraujagyslių) ligų mažinimo srityje. Patikrintų ir planuojamų patikrinti asmenų santykis 2008 m. – 85 proc.
6. Sveikatos draudimo sistemos plėtojimas (programą vykdys Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos)	Įgyvendinti privalomąjį sveikatos draudimą, subalansuojant paslaugų poreikį ir galimybes jas teikti, racionaliai naudojant lėšas, kontroliuojant paslaugų kokybę, tinkamumą ir sveikatinimui skirtų lėšų panaudojimo efektyvumą	1. Siekiant veiksmingiau naudoti sveikatos apsaugos sektoriui skirtas lėšas, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšos teritorinėms ligonių kasoms skirstomos atsižvelgiant į bendrus statistinius demografinius rodiklius: 2008 m. – 96 proc. 2. Plėtojant ambulatorines ir kitas veiksmingas paslaugų teikimo formas, didės Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų asmens sveikatos priežiūrai dalis, skirta ambulatorinėms specializuotoms paslaugoms apmokėti: 2008 m. – 15,5 proc. 3. Sudėtinga patologija sergantiems ir sunkias traumas patyrusiems ligoniams bus užtikrinamos medicininės reabilitacijos paslaugos: 2008 m. išlaidų dalis, tenkanti vienam statistiniam gyventojui, padidės 13,4 proc., palyginti su 2007 metais. 4. Pagerės gyventojų aprūpinimas ortopedijos technikos priemonėmis. 2008 m. 86,5 proc. ligonių bus aprūpinti reikiamomis ortopedijos priemonėmis. 5. Pagerės pacientų gydymas veiksmingais kompensuojamaisiais vaistais. 2008 m. vidutinė recepto kaina padidės iki 57 litų.
		6. Daugės gyventojų, kurie galės pasinaudoti teise gauti būtinosios medicinos pagalbos paslaugas laikino vizito ES šalyse narėse metu, o šių paslaugų išlaidas apmokės Valstybinė ligonių kasa. 2008 m. medicinos pagalbos paslaugoms apmokėti numatoma 20 mln. litų. 7. Aktyviai propaguojant neatlygintiną kraujo donorystę, 2008 m. iki 27993 didės neatlygintinų kraujo donorų skaičius (2007 m. – 23500 donorų)
7. Specialioji sveikatos priežiūros stiprinimo ir modernizavimo programa (programą vykdys Sveikatos apsaugos ministerija)	Vykdyti sveikatos priežiūros paslaugų plėtrą, teikiant mokamas sveikatos priežiūros paslaugas	1. Mažės pakartotinių teismo psichiatrijos ekspertizių civilinėse bylose, paneigiančių pirminės ekspertizės išvadas, 2008 m. – 0,2 proc. visų ekspertizių (2007 m. – 0,3 proc). 2. Pagal užregistruotas paraiškas 100 proc. bus organizuotas asmens sveikatos priežiūros įstaigų laboratorijų vertinimas vietoje. 3. Siekiant geresnės ligų diagnostikos ir gydymo, 2008 m. bus atlikta 82000 patologijos tyrimų. 4. Tenkinant sveikatos priežiūros įstaigų ir individualias paraiškas, 2008 m. pagal šiuolaikiškas mokymo programas bus perkvalifikuota arba pakelta kvalifikacija 9000 slaugos ir kitų specialistų
8. Specialioji visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų vystymo ir modernizavimo programa (programą vykdys Valstybinė visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos)	Tenkinti visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų vystymo ir modernizavimo poreikius	2008 m. numatoma suteikti 100 proc. mokamų paslaugų pagal pateiktus prašymus atlikti licencijuotos visuomenės sveikatos priežiūros veiklos ir laboratorinius tyrimus
9. Specialioji Europos regioninės plėtros fondo programa (BPD įgyvendinti) (programą vykdys Sveikatos apsaugos ministerija)	Pasinaudojant ES struktūrinių fondų finansine parama, modernizuoti ir optimizuoti sveikatos priežiūros sektoriaus infrastruktūrą	1. 2008 m. modernizavus sveikatos priežiūros įstaigas, 460000 gyventojų pagerės pirminės sveikatos priežiūros paslaugų kokybė ir prieinamumas. 2. 2008 m. bus modernizuotos 53 sveikatos priežiūros įstaigos, teikiančios šeimos gydytojo paslaugas

S3 forma

IV. VYKDOMŲ PROGRAMŲ FINANSINIS PLANAS

(2008 metai)

Programų pavadinimai	Lėšos, tūkst. litų			Pareigybės
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimai		kitos lėšos (nurodomi šaltiniai)
	iš viso	iš jų ES lėšos	kitos lėšos (nurodomi šaltiniai)
I. SVEIKATOS APSAUGOS MINISTERIJA
1. Visuomenės sveikatos priežiūros stiprinimas	37406		1673 (VIIAE Eksploatacijos nutraukimo fondas, Pasaulio vaikų fondas, PSO, ES, HOPE, EQUAL, JAV ambasados Lietuvoje)	670
2. Asmens sveikatos priežiūros kokybės užtikrinimas	15994			375,75
3. Nacionalinė vaistų politika	12804		57,1 (Europos Komisijos)	166
4. Sveikatos sistemos plėtra	228092	33649		196*
5. Specialioji sveikatos priežiūros stiprinimo ir modernizavimo programa	10038			134
6. Specialioji Europos regioninės plėtros fondo programa (BPD įgyvendinti)	41101	33209		–
Iš viso asignavimų valdytojo programoms	345435	66858	1730,1	1541,75
II. VALSTYBINĖ LIGONIŲ KASA
7. Sveikatos draudimo sistemos plėtojimas iš jų:	1101891		3284885 (visos kitos Sveikatos draudimo įstatymo numatytos sveikatos draudimo įmokos į Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą, išskyrus valstybės biudžeto asignavimus)	544
Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto įmokos už apdraustuosius, draudžiamus valstybės lėšomis	781618			–
Papildomi Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimai	320273			–
Iš viso asignavimų valdytojo programoms	1101891		3284885	544
III. VALSTYBINĖ VISUOMENĖS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS TARNYBA PRIE SVEIKATOS APSAUGOS MINISTERIJOS
8. Visuomenės sveikatos saugos užtikrinimas ir vartotojų teisių visuomenės sveikatos saugos ir paslaugų kokybės požiūriu gynimas	50672			1166
9. Specialioji visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų vystymo ir modernizavimo programa	3958			134
Iš viso asignavimų valdytojo programoms	54630			1300
Kita svarbi informacija

––––––––––––––––––––

*Sveikatos apsaugos ministerijos 194 pareigybės ir 2 sveikatos apsaugos atašė pareigybės (iš viso 196 pareigybės).

_________________

PRITARTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2008 m. sausio 23 d. nutarimu Nr. 114

ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTERIJOS

2008 METŲ
SUTRUMPINTAS STRATEGINIS
VEIKLOS PLANAS

I. VADOVO ĮŽANGINIS ŽODIS

Švietimo ir mokslo ministerija siekia reikšmingai prisidėti įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės strateginį tikslą (prioritetą) – skatinti šalies mokslo ir technologijų pažangą, plėtoti informacinę ir žinių visuomenę, didinti švietimo, kultūros, mokslo, sveikatos apsaugos finansavimą. Keturioliktoji Vyriausybė didina investicijas į žmogų – sudaro sąlygas švietimui ir mokslui daryti įtaką šalies konkurencingumui ir žmonių įsidarbinimo galimybėms, apskritai Europos Sąjungos Lisabonos strategijai įgyvendinti.

2008 metais vien Švietimo ir mokslo ministerijos programoms planuojamos skirti lėšos, palyginti su 2007 metais, padidės 230 mln. litų, atitinkamai bus didinamos švietimo ir mokslo įstaigoms skiriamos lėšos.

2007 metais buvo pasiektas svarbus politinis susitarimas dėl aukštojo mokslo reformos. Parengti Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo, Lietuvos Respublikos valstybinių aukštųjų mokyklų turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo projektai. Stiprėjo pritarimas ilgalaikei mokytojų darbo užmokesčio didinimo programai. Padidinti mokytojų atlyginimai, didėja ir dėstytojų darbo užmokestis. Patvirtintas Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymas, nauji mokytojų atestavimo nuostatai, supaprastinti mokyklų vadovų atestavimo nuostatai ir bendrojo lavinimo mokyklų vidaus audito metodika, įteisintas išorės auditas. Siekiant sustiprinti naujas modernios, įrodymais grįstos vadybos tradicijas, įsteigtas Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras. Dalyvaujant užsienio ekspertams, tęsiamas studijų programų vertinimas, pradėtos nacionalinės diskusijos dėl aukštųjų studijų kokybės sampratos. Nacionalinė mokyklų vertinimo agentūra pradėjo vertinti ugdymo procesą bendrojo lavinimo mokyklose. Išplėtoti bendrojo lavinimo pasiekimų tarptautiniame kontekste tyrimai. Parengti nauji bendrojo ugdymo turinį reglamentuojantys dokumentai, orientuoti į krūvio mažinimą, individualizuotą mokymą, aktualias bendrąsias kompetencijas. Sustiprintas praktinis profesinis mokymas įmonėse (66 įmonės sertifikuotos priimti mokinius). Profesinio mokymo programų moduliai įtraukti į vidurinio ugdymo programas. Pradėti centralizuotai vykdyti kvalifikaciniai egzaminai dalyvaujant socialiniams partneriams. Kolegijoms suteikta teisė teikti profesijos bakalauro laipsnį. Toliau renovuojamos mokyklos ir studentų bendrabučiai, investuojama į mokslo institucijų bazės stiprinimą. Šešiamečių amžiaus grupėje sparčiai artėjama prie Europos Sąjungos užsibrėžto 90 proc. švietimo įstaigų lankomumo siekio. Didėja šalies gyventojų kompiuterinis raštingumas.

2008-ieji – švietimui ypatingi metai. Prieš 20 metų Lietuva, parengusi Tautinės mokyklos koncepciją, pradėjo savarankiško švietimo planavimo tradiciją. Prieš dešimtmetį pradėti intensyvūs tolesnio švietimo raidos planavimo darbai, pasirinkti antrojo švietimo reformos etapo prioritetai. 2008 metais bus atnaujinta Valstybinės švietimo strategijos įgyvendinimo programa, parengti aukštojo mokslo reformos strateginiai dokumentai. Šalis atnaujins kitus svarbius ūkio plėtros, valstybės raidos planus. Tai sutampa ir su intensyviais Europos Sąjungos paramos panaudojimo darbais. 2008 metais bus baigti įgyvendinti Lietuvos Respublikos 2004–2006 metų bendrojo programavimo laikotarpio Švietimo ir mokslo ministerijos administruojamų BPD 1.5, 2.4 ir 2.5 priemonių projektai. Tikimasi, kad panaudojus šiam laikotarpiui skirtas ES struktūrinės paramos lėšas bus galima pajusti Lietuvos švietimo, profesinio mokymo, mokslo ir studijų sistemos prieinamumo, teikiamų paslaugų kokybės gerėjimą, o sąlygas tam sudarys struktūrinės paramos lėšomis atnaujinta minėtų institucijų materialinė bazė.

Svarbu visai švietimo ir mokslo bendruomenei sutelkti jėgas, darbus, mintis.

Švietimo ir mokslo ministrė Roma Žakaitienė

S1 forma

II. MISIJA, STRATEGINIAI TIKSLAI IR EFEKTO KRITERIJAI

Švietimo ir mokslo ministerijos misija – sudaryti sąlygas kiekvienam prieinamo kokybiško švietimo ir mokslo plėtrai, sukuriančiai prielaidas visaverčiam, socialiai saugiam žmogaus gyvenimui sparčios kaitos sąlygomis ir konkurencingo, žiniomis grįsto ūkio ir kultūros raidai.
Švietimo ir mokslo ministerijos strateginiai tikslai ir efekto kriterijai
*I. Sukurti tęstinę ir visiems prieinamą švietimo sistemą*
	2007 m.	2008 m.	2009 m.	2010 m.	2011 m.
5–24 metų vaikų ir jaunuolių bruto mokymosi aprėptis, procentais	85	86	86,5	87	87,5
25–64 metų asmenų, kurie mokėsi per pastarąsias 4 savaites, dalis, procentais	5,5	6	7	8	9
*II. Užtikrinti aukštą švietimo kokybę ir veiksmingumą*
	2007 m.	2008 m.	2009 m.	2010 m.	2011 m.
Bent žemiausią TIMSS^{^[11]} lygmenį pasiekiančių 8 klasės mokinių dalis, procentais	95	95	95	95	95
Kompiuterius naudojančių 16–74 metų asmenų dalis, procentais	55	58	60	65	70
*III. Plėtoti šalies mokslo ir studijų sistemą, jos tarptautinius ryšius*
	2007 m.	2008 m.	2009 m.	2010 m.	2011 m.
Universitetuose parengtų specialistų skaičius	28000	28000	28000	28000	28000
Naujų mokslo daktarų skaičius	270	280	290	300	300
*IV. Stiprinti šalies intelektinį potencialą siekiant švietimo ir mokslo kokybės ir veiksmingumo*
	2007 m.	2008 m.	2009 m.	2010 m.	2012 m.
Besimokančių 18 metų asmenų dalis, procentais	90	91	92	93	95
Bent vidurinį išsilavinimą įgijusių 20–24 metų asmenų dalis, procentais	88	89	90	90	90
18–24 metų jaunimo, kuris nėra įgijęs vidurinio (ISCED^{^[12]} 3 lygmens) išsilavinimo ir nesimoko, dalis, procentais	9,1	9,1	9	9	9

I. Sukurti tęstinę ir visiems prieinamą švietimo sistemą

Faktinių duomenų šaltinis – Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau vadinama – Statistikos departamentas).

Faktinių duomenų šaltinis – Eurostatas.

II. Užtikrinti aukštą švietimo kokybę ir veiksmingumą

Faktinių duomenų šaltinis – IEA (International Association for the Evaluation of Educational Achievements).

Faktinių duomenų šaltinis – Statistikos departamentas.

III. Plėtoti šalies mokslo ir studijų sistemą, jos tarptautinius ryšius

Faktinių duomenų šaltinis – Statistikos departamentas.

IV. Stiprinti šalies intelektinį potencialą siekiant švietimo ir mokslo kokybės ir veiksmingumo

Faktinių duomenų šaltinis – Statistikos departamentas.

Faktinių duomenų šaltinis – Eurostatas.

S2 forma

III. VYKDOMŲ PROGRAMŲ TRUMPAS APRAŠYMAS

Programa	Tikslai	Siekiami rezultatai 2008 metais
1. Specialistų rengimas (programą vykdys Švietimo ir mokslo ministerija)	1. Rengti jaunimą profesinei veiklai	1. Profesinę kvalifikaciją 2008 metais įgis 15,4 tūkstančio profesinio mokymo įstaigų absolventų. 2. Profesinę kvalifikaciją 2008 metais įgis 6,7 tūkstančio kolegijų absolventų
	2. Orientuoti specialistų rengimą į sparčiai kintančią darbo rinką	1. Darbo biržoje registruotų pirminio profesinio mokymo absolventų dalis sumažės iki 4,3 proc. 2. Siekiant darbdavių organizacijas įtraukti į profesinį mokymą, 2008 m. 5 profesinio mokymo įstaigos bus pertvarkytos iš biudžetinių į viešąsias
	3. Plėtoti suaugusiųjų mokymosi galimybių įvairovę ir prieinamumą	56 proc. 25–64 metų asmenų kartą per metus dalyvaus mokymosi veikloje
2. Specialioji švietimo plėtros programa (programą vykdys Švietimo ir mokslo ministerija ir 86 pavaldžios biudžetinės įstaigos)	Skatinti ministerijai pavaldžias biudžetines įstaigas, plėtojant teikiamas paslaugas, užsidirbti papildomų lėšų veiksmingai veiklai užtikrinti	Ministerijai pavaldžių biudžetinių įstaigų pajamos, gautos už teikiamas paslaugas, sudarys 5,8 proc. ministerijai skirtų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų – tai leis pagerinti vaikų ir jaunimo ugdymo, specialistų rengimo ir kitas įstaigų veiklos sąlygas
3. Švietimas informacinei visuomenei (programą vykdys Švietimo ir mokslo ministerija)	1. Išmokyti visus mokinius taikyti informacines technologijas	1. 82 proc. mokinių išlaikys kompiuterinio raštingumo įskaitą. 2. Prisijungusių prie interneto (64kbps) mokyklų dalis padidės iki 90 proc.
	2. Teikti švietimo ir mokslo įstaigoms geros kokybės informacinių technologijų paslaugas	Bus 400000 LITNET^{^[13]} vartotojų per metus
4. Švietimo kokybės vadyba (programą vykdys Švietimo ir mokslo ministerija)	1. Tobulinti švietimo vadybą	Bus 99 proc. laiku parengtų atsakymų į Valdymo informacinės sistemos (VIS) registruotus laiškus
	2. Aprūpinti ir modernizuoti bendrąjį ugdymą	1. 2008 m. bus vertintos ir akredituotos 25 bendrojo lavinimo mokyklų vidurinio ugdymo programos. 2. Bus organizuoti 25 dalykiniai šalies renginiai. 3. 16 komandų atstovaus Lietuvai tarptautiniuose renginiuose
5. Mokslo ir studijų sistemos tobulinimas (programą vykdys Švietimo ir mokslo ministerija)	Kurti efektyvią mokslo ir studijų sistemą	1. ES aukštojo mokslo programose dalyvaus 1800 studentų ir dėstytojų. 2. Už tarptautinių mokslo projektų vykdymą mokslo ir studijų institucijos gaus 19 mln. litų. 3. Bus 20 Lietuvos mokslininkams prieinamų mokslinės literatūros duomenų bazių. 4. Bus įkurti ne mažiau kaip 2 integruoti mokslo, studijų ir verslo centrai (slėniai). 5. Bus patvirtintos ne mažiau kaip 4 nacionalinės kompleksinės programos
6. Valstybinės švietimo strategijos įgyvendinimas (programą vykdys Švietimo ir mokslo ministerija)	1. Pertvarkyti švietimo sistemos valdymą	1. Švietimo ir valstybinio sektoriaus darbuotojų vidutinių atlyginimų santykis bus 0,87. 2. Ne mažiau kaip 12 nevalstybinių organizacijų dalyvaus viešosiose konsultacijose
	2. Išplėtoti švietimo paslaugų infrastruktūrą	1. Darbo biržoje registruotų aukštojo mokslo absolventų dalis sumažės iki 5 proc. 2. Bus 45 proc. mokinių, kurie mokysis pagal technologinio profilio ir profesinio mokymo programas (ISCED 3 lygmens). 3. Vienam mokytojui teks 12,3 mokinio, besimokančio pagal ISCED 1 lygmens programas. 4. Vienam mokytojui teks 8,8 mokinio, besimokančio pagal ISCED 2 ir 3 lygmens programas. 5. 82 proc. mokinių kelionės į mokyklą ir iš jos laikas neviršys normos (I–IV kl. mokiniams – 0,5 val., V–XII kl. – 1 val). 6. 16 proc. mokinių bus pavežami mokykliniais autobusais
	3. Suformuoti paramos mokiniams sistemą	1. Švietimo įstaigose bus ugdoma 50 proc. visų 2. 1–7 metų vaikų. 3. Švietimo įstaigose bus ugdoma 88 proc. visų 4. 6–7 metų vaikų. 5. 1–6 metų vaikus auginančių ir švietimo pagalbą gaunančių šeimų skaičius padidės iki 20 proc. 6. Bus ne daugiau kaip 0,3 proc. nesimokančių pagal privalomojo ugdymo programas 7–16 metų vaikų. 7. Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, mokinio krepšelis bus 25 proc. didesnis nei mokinių, neturinčių specialiųjų poreikių. 8. Neformaliojo vaikų švietimo programose dalyvaus 80 proc. mokinių. 9. Bus atiduodama naudoti 10 švietimo objektų
	4. Modernizuoti ugdymo turinį	1. Bus 65 proc. VIII klasės mokinių, pasiekusių lietuvių kalbos pagrindinį ir aukštesnįjį lygmenį. 2. Bus 60,8 proc. VIII klasės mokinių, pasiekusių matematikos pagrindinį ir aukštesnįjį lygmenį. 3. Bus 71,3 proc. VIII klasės mokinių, pasiekusių gamtos mokslų pagrindinį ir aukštesnįjį lygmenį. 4. Bus 67,5 proc. VIII klasės mokinių, pasiekusių socialinių mokslų pagrindinį ir aukštesnįjį lygmenį. 5. Vienas vidurinio ugdymo programos mokinys mokysis vidutiniškai 1,6 užsienio kalbos. 6. 45 proc. 18–24 metų asmenų dalyvaus asociacijų ir jaunimo bei mokyklų savivaldos institucijų veikloje
	5. Pertvarkyti pedagogų ir vadovų rengimą	1. 90 proc. mokytojų turės pedagogo kvalifikaciją. 2. Per metus 80 proc. pedagogų, psichologų ir bibliotekininkų patobulins kvalifikaciją. 3. Per metus 97 proc. mokyklų vadovų patobulins kvalifikaciją
7. Specialioji Europos regioninės plėtros fondo programa (BPD įgyvendinti) (programą vykdys Švietimo ir mokslo ministerija)	Plėtoti ir atnaujinti švietimo, mokslinių tyrimų ir plėtros, profesinio mokymo, konsultavimo ir profesinio mokymo sektorių infrastruktūrą	1. Bus paremtos 25 institucijos, įsteigusios naujus centrus, auditorijas ar laboratorijas. 2. Bus paremta 112 institucijų, kapitaliai suremontavusių esamus centrus, auditorijas ar laboratorijas. 3. Bus paremtos 37 institucijos, įkūrusios naujas darbo vietas. 4. Bus paremtos 193 institucijos, atnaujinusios darbo vietas
8. Specialioji Europos socialinio fondo programa (BPD įgyvendinti) (programą vykdys Švietimo ir mokslo ministerija)	1. Sudaryti geresnes sąlygas mokytis visą gyvenimą švietimo, profesinio ugdymo ir praktinio mokymo, mokslo ir aukštojo išsilavinimo sistemoje	1. Bus paremta 16 institucijų, kuriančių mechanizmus, mažinančius „iškritimą“ iš nuosekliojo mokymosi sistemos. 2. Bus paremtos 39 institucijos, kuriančios ir teikiančios akredituoti naujas profesinio mokymo/studijų (pirmosios pakopos) programas. 3. Bus paremtos 55 institucijos, atnaujinančios ar kuriančios naują mokymo medžiagą. 4. Bus paremtos 54 institucijos, organizuojančios pedagogų, dėstytojų, profesijos mokytojų mokymą ir jų kvalifikacijos tobulinimą
	2. Didinti mokslininkų gebėjimus plėsti mokslines žinias tarptautiniu lygmeniu ir parengti specialistus, atitinkančius ekonomikos poreikius	1. Bus paremta 17 institucijų, atnaujinančių/kuriančių naujas magistrantūros ir doktorantūros studijų programas. 2. Bus paremtos 26 institucijos, kuriose dirbantys mokslininkai ir kiti tyrėjai tobulina kvalifikaciją ar persikvalifikuoja. 3. Bus paremtos 4 institucijos, atliekančios specialistų poreikio tyrimus. 4. Bus paremtos 2 institucijos, rengiančios mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros ekspertus. 5. Bus paremta 1 institucija, siekianti užtikrinti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros kokybę mokslo ir studijų sistemoje. 6. Bus paremtos 4 institucijos, kuriančios mokslo ir studijų institucijų informacinę sistemą ir duomenų bazes

S3 forma

IV. VYKDOMŲ PROGRAMŲ FINANSINIS PLANAS

(2008 METAI)

Programų pavadinimai	Lėšos, tūkst. litų			Pareigybės
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimai		kitos lėšos (nurodomi šaltiniai)
	iš viso	iš jų ES lėšos	kitos lėšos (nurodomi šaltiniai)
ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTERIJA
1. Specialistų rengimas	441564	–	–	16010
2. Specialioji švietimo plėtros programa	75126	–	–	1023
3. Švietimas informacinei visuomenei	40660	–	–	–
4. Švietimo kokybės vadyba	131186	–	–	2577/234⁴
5. Mokslo ir studijų sistemos tobulinimas	329281	260656	–	–
6. Valstybinės švietimo strategijos įgyvendinimas	185592	87374	–	16
iš jos Ikimokyklinio ugdymo įstaigų pastatams rekonstruoti	12000	–	–	–
7. Specialioji Europos regioninės plėtros fondo programa (BPD įgyvendinti)	46254	45886	–	–
8. Specialioji Europos socialinio fondo programa (BPD įgyvendinti)	37384	17021	–	–
Iš viso asignavimų valdytojo programoms	1287047	410937	–	19626/iš jų 234⁴
Kita svarbi informacija	Švietimo ir mokslo ministerijos vykdomose programose tiesioginis savivaldybių finansinis indėlis nenumatomas

S4 forma

V. 2008 METAIS PLANUOJAMOS REFORMOS (ESMINIO PAKEITIMO) TRUMPAS APRAŠYMAS

mokslo ir studijų sistemos reforma

Planuojamos reformos (esminio pakeitimo) tikslas – pasiekti, kad aukštojo mokslo ir mokslinių tyrimų sistema atitiktų šalies ūkio, visuomenės ir individualaus žmogaus poreikius, užtikrintų ilgalaikę darnią šalies plėtrą ir tarptautinį konkurencingumą.

Priežastys, sąlygojančios reformos būtinumą

Lietuva turi gerai išplėtotą aukštojo mokslo sistemą ir pajėgų mokslo potencialą, tačiau jų veiklos rezultatai netenkina šių dienų strateginių šalies reikmių. Verslo atstovai ir visuomenė reiškia nepasitenkinimą aukštojo mokslo kokybe ir nepakankama sąveika su ūkio poreikiais. Mūsų šalies mokslinių tyrimų ir inovacijų rodikliai yra vieni žemiausių Europoje.

Šie trūkumai yra atsiradę dėl nepakankamo ir neefektyvaus mokslo ir studijų finansavimo, nusidėvėjusios infrastruktūros, netobulos valdymo ir kokybės priežiūros sistemos, šiuolaikinės vadybos kultūros stokos. Ypač didelę grėsmę šalies mokslui ir studijoms kelia smukęs mokslininko karjeros prestižas, vidutinio ir jauno amžiaus tyrėjų ir dėstytojų stoka, grėsmingai didėjantis protų nuotėkis į konkuruojančias užsienio šalis. Šios problemos reikalingos neatidėliotinų sprendimų ir prioritetinės paramos ilgalaikei mokslo ir studijų plėtotei.

Ryšys su Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintais prioritetais ir kitais prisiimtais įsipareigojimais

Reforma susijusi su Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintu prioritetu „Skatinti šalies mokslo ir technologijų pažangą, plėtoti informacinę ir žinių visuomenę, didinti švietimo, kultūros, mokslo, sveikatos apsaugos finansavimą“, Lietuvos aukštojo mokslo sistemos plėtros 2006–2010 metų planu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. balandžio 5 d. nutarimu Nr. 335 (Žin., 2006, Nr. 39-1394), Valstybės ilgalaikės raidos strategija, patvirtinta Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. IX-1187 (Žin., 2002, Nr. 113-5029), Lietuvos ūkio (ekonomikos) plėtros iki 2015 metų ilgalaike strategija, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 12 d. nutarimu Nr. 853 (Žin., 2002, Nr. 60-2424), Nacionalinės Lisabonos strategijos įgyvendinimo programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. lapkričio 22 d. nutarimu Nr. 1270 (Žin., 2005, Nr. 139-5019; 2007, Nr. 92-3699), Lietuvos parlamentinių partijų 2007 m. birželio 14 d. susitarimu dėl mokslo ir studijų sistemos pertvarkos principų.

Reformos trukmė ir pagrindiniai uždaviniai

Reforma yra ilgalaikė. Pirmuoju jos etapu (2007–2008 m.) gerinama studijų kokybė, stiprinami žmonių ištekliai, pertvarkoma mokslinių tyrimų valdymo ir finansavimo sistema, kartu įgyvendinamos šios vidutinės trukmės ir ilgalaikės pertvarkos kryptys:

1. Atnaujinti studijų turinį ir metodus.

2. Studijas glaudžiau susieti su mokslu.

3. Investuoti į žmones.

4. Atnaujinti mokslo ir studijų infrastruktūrą.

5. Užtikrinti mokslo ir studijų prieinamumą ir paramą geriausiesiems.

6. Gerinti mokslo ir studijų sąsają su visuomenės ir ūkio poreikiais.

7. Sutvarkyti mokslo ir studijų finansavimo sistemą ir ją patobulinti iki konkurencingo lygio.

8. Sutvarkyti mokslo ir studijų sistemos teisinę bazę ir valdymą.

Pagrindinės priemonės reformai vykdyti (2008 m.)

1. Lietuvos Respublikos Seimui pateikti Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo naują redakciją.

2. Vykdyti nacionalinę diskusiją dėl studijų kokybės tobulinimo tikslų.

3. Pradėti įgyvendinti naujas studijų kokybės tobulinimo priemones, remiamas ES struktūrinių fondų lėšomis.

4. Nustatyti ir pradėti papildomai remti stipriausius šalies mokslo centrus.

5. Subsidijas magistrantūros ir doktorantūros studijoms susieti su universitetų vykdomų mokslinių tyrimų lygiu.

6. Iki konkurencingo lygio didinti dėstytojų ir mokslininkų atlyginimus.

7. Reguliariai remti geriausius mokslininkus, jaunuosius tyrėjus, protų susigrąžinimą ir protų mainus.

8. Per mokslo, studijų ir verslo slėnius, aukšto lygio mokslo centrų ir kitas programas pradėti tikslingai investuoti į mokslo ir studijų infrastruktūros atnaujinimą.

9. Suformuoti reformos poreikius atitinkantį studijų paskolų fondą.

10. Pertvarkyti mokslą ir studijas finansuojančias institucijas.

11. Parengti ir pradėti vykdyti naujas nacionalines mokslo programas ir nacionalines kompleksines programas.

12. Parengti teisės aktų pakeitimus, šalinančius kliūtis komercializuoti mokslą.

13. Pradėti įgyvendinti kompleksą priemonių, stiprinančių mokslo ir verslo ryšius.

14. Nustatyti šalies mokslo ir technologijų plėtros prioritetus, parengti ilgalaikę mokslo ir studijų sistemos plėtros strategiją.

15. Vykdyti reformos viešinimo kampaniją.

Reformos poveikis (politinis, ekonominis, finansinis, žmogiškiesiems ištekliams)

Tikimasi, kad aukštojo mokslo studijų turinys ir metodai atitiks pažangiausių pasaulio universitetų praktiką, o studijų personalo sudėtis, kvalifikacijos ir studijų aprūpinimas pasieks vidutinių Vakarų Europos universitetų vidurkį. Dėstytojų ir tyrėjų atlyginimai bus konkurencingi vidaus ir tarptautinėje darbo rinkoje. Studijoms naudojamos infrastruktūros lygis atitiks 1 siekio poreikius, o mokslinių tyrimų instrastruktūra bus visiškai atnaujinta ir prioritetinėse šalies ūkio srityse atitiks vidutinį ES-15 mažųjų šalių lygį. Bus užtikrinamas socialinis studijų prieinamumas. Geriausiems studentams, tyrėjams ir dėstytojams teikiama parama laiduos šalies žinių personalo (įskaitant tyrėjus ir dėstytojus) atsinaujinimą, lygiaverčius protų mainus su kitomis šalimis ir šalies žinių visuomenės darniam vystymuisi pakankamus žmonių išteklius. Mokslo ir studijų sistema atitiks šalies ūkio ir visuomenės poreikius darnaus vystymosi ir ūkio proveržio požiūriais. Nemažinant mokslo ir studijų prieinamumo ir paramos geriausiesiems, bus skiriami pakankami finansiniai ištekliai studijų kokybės gerinimui. Bus sukurta pertvarkos siekius atitinkanti mokslo ir studijų teisinio reglamentavimo, valdymo, stebėsenos ir strateginio planavimo sistema. Šalies mastu mokslo ir technologijų plėtrai kasmet bus skiriama lėšų tiek, kad jos sudarytų ne mažiau kaip 2 procentus bendrojo šalies vidaus produkto.

_________________

PRITARTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2008 m. sausio 23 d. nutarimu Nr. 114

TEISINGUMO MINISTERIJOS

2008 METŲ
SUTRUMPINTAS STRATEGINIS
VEIKLOS PLANAS

I. VADOVO ĮŽANGINIS ŽODIS

Valstybinės valdžios institucija, įgyvendindama Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintą tautos siekį būti atvira, darnia pilietine visuomene ir teisine valstybe, užtikrina žmogaus teisių ir laisvių apsaugą.

Teisingumo ministerija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės veiklos prioritetais, dalyvauja kuriant pažangią, veiksmingą teisinę sistemą, atitinkančią teisinės valstybės sampratą, Europos Sąjungos ir tarptautinę teisę.

Pagrindiniai Teisingumo ministerijos uždaviniai yra šie: fizinių ir juridinių asmenų civilinių teisių ir teisėtų interesų apsauga, vartotojų teisių apsauga, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos sistemos plėtojimas, smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos tinkamas kompensavimas. Įgyvendinę juos, veiksmingiau ginsime asmenų teises ir interesus, socialinio teisingumo principus.

Tobulinant valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą ir organizavimą, bus siekiama užtikrinti glaudesnį tarpinstitucinį bendradarbiavimą, efektyvesnį advokatų, teikiančių antrinę teisinę pagalbą, veiklos koordinavimą, sudaryti galimybes asmenims naudotis paprastesne kreipimosi tvarka. Sieksime kelti asmens turto ir pajamų lygį, tobulinti visuomenės informavimą apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą. Sudarysime galimybę, kad valstybės garantuojamą teisinę pagalbą gautų kuo daugiau žmonių, kuriems jos reikia.

Daug dėmesio ir toliau bus skiriama antstolių ir notarų veiklos priežiūrai. Teisingumo ministerija sieks didinti šių profesijų atstovų veiklos efektyvumą, skaidrumą ir atsakingumą, tobulindama jų veiklą reguliuojančius teisės aktus. Taip pat numatoma nustatyti ekonomiškai pagrįstus ir atsižvelgiant į socialinius veiksnius įvertintus antstolių ir notarų paslaugų įkainius.

Toliau tobulinamos Hipotekos registro ir Nekilnojamojo turto kadastro ir registro sistemos. Vykdant Hipotekos registro reformą, bus siekiama pakeisti esamą hipotekos registravimo, išieškojimo iš įkeisto turto modelį: duomenys bus teikiami ir tvarkomi elektroniniu būdu. Registrų tvarkymas taps veiksmingesnis ekonominiu požiūriu. Įgyvendinus Nekilnojamojo turto sandorių viešosios elektroninės paslaugos projektą (NETSVEP), į elektroninę erdvę bus perkelta vieno langelio principu veikianti nekilnojamojo turto sandorio ir nuosavybės teisių į įgytą nekilnojamąjį turtą įregistravimo paslauga. Taigi šalies gyventojai galės naudotis paprastesne sandorių sudarymo tvarka.

Daug dėmesio bus skiriama nacionalinės pramoninės nuosavybės apsaugos sistemos tobulinimui, informacijos sklaidai ir visuomenės švietimui, elektroninės valdžios koncepcijos įgyvendinimui, naujų, Europos Sąjungos standartus atitinkančių, ekspertinių tyrimo metodų diegimui.

Teisingumo ministerija, siekdama užtikrinti visuomenės saugumą, sudaryti palankias sąlygas įgyvendinti nusikalstamų veikų prevenciją, mažinti nusikalstamų veikų recidyvą ir laisvės atėmimo vietose esančių asmenų skaičių, kartu su jos reguliavimo srities įstaigomis įgyvendins Probacijos sistemos Lietuvoje koncepciją.

Teisingumo ministerijos strateginio veiklos plano programų įgyvendinimas kiekvienam žmogui suteiks lygias galimybes siekti jo teisių ir laisvių apsaugos, užtikrins efektyvų teisinės sistemos funkcionavimą.

Teisingumo ministras Petras Baguška

S1 forma

II. MISIJA, STRATEGINIAI TIKSLAI IR EFEKTO KRITERIJAI

TEISINGUMO MINISTERIJOS MISIJA – kurti teisinę sistemą, atitinkančią teisinės valstybės sampratą ir užtikrinančią žmogaus teisių ir laisvių apsaugą.

TEISINGUMO MINISTERIJOS STRATEGINIAI TIKSLAI:

1. Formuoti ir įgyvendinti teisėkūros politiką, užtikrinančią kokybišką nacionalinės teisės sistemos funkcionavimą ir žmogaus teisių ir laisvių gynimą.

Efekto kriterijus – teisės aktų stabilumo laipsnis, proc.

2. Užtikrinti kreditorių ir kitų fizinių ir juridinių asmenų civilinių teisių apsaugą, vystant efektyvią ministerijos reguliavimo sričiai priklausančių valstybės registrų administravimo ir jų veiklos sistemą.

Efekto kriterijus – registrų pagrindinių paslaugų, pasiekiamų internetu, dalis, proc.

3. Užtikrinti efektyvų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos sistemos funkcionavimą, sudaryti galimybes fiziniams asmenims gauti teisinę pagalbą ginant savo teises ir teisėtus interesus, užtikrinti teisės į teisminę gynybą prieinamumą.

Efekto kriterijus – asmenų, gavusių antrinę teisinę pagalbą, daugėjimas (bendro gyventojų skaičiaus procentais).

––––––––––––––––––––

*Šio skyriaus schemose žvaigždute pažymėti metai, kurių duomenys prognozuojami.

4. Sudaryti galimybes asmenims įgyti žinių ir gebėjimų tinkamai naudotis savo teisėmis ir laisvėmis, žinoti savo teises ir suprasti pareigas, užtikrinti teisininkų profesinį ugdymą.

Efekto kriterijus – asmenų, įgijusių pakankamai teisės žinių ir gebėjimų, daugėjimas (bendro gyventojų skaičiaus procentais).

KALĖJIMŲ DEPARTAMENTO PRIE TEISINGUMO MINISTERIJOS MISIJA – užtikrinti teisingo ir pažangaus bausmių atlikimo ir humanizmo principais pagrįstos bausmių vykdymo sistemos veiklą.

KALĖJIMŲ DEPARTAMENTO PRIE TEISINGUMO MINISTERIJOS STRATEGINIAI TIKSLAI:

I. Užtikrinti suėmimo (kardomojo kalinimo) ir teismo paskirtų bausmių (išskyrus turtinių teisių apribojimo bausmes) ir probacijos vykdymą, narkomanijos prevenciją laisvės atėmimo vietose.

Efekto kriterijai:

1. Užtikrinti, kad 2008 m. nebūtų pabėgimų iš saugomų objektų, 10 proc. sumažinti pabėgimų iš nesaugomų objektų skaičių.

2. Vykdyti prevencinę veiklą, siekiant, kad pataisos inspekcijų įskaitoje esantiems asmenims naujai pradėtų ikiteisminių tyrimų skaičius 2008 m. sumažėtų iki 8,5 proc. (2007 m. tokių ikiteisminių tyrimų skaičius buvo 8,7 proc.).

3. Siekti, kad savanoriškai dalyvaujančių priklausomybės ligų prevencijos programose asmenų skaičius 2008 m. padidėtų iki 12 proc. (2007 m. tokių asmenų buvo 10 proc.).

II. Sudaryti tokias bausmės atlikimo sąlygas, kurios skatintų nuteistuosius gerai elgtis bausmės atlikimo metu ir nenusikalsti atlikus bausmę.

Efekto kriterijai:

1. Padidinti gerai besielgiančių asmenų, nuteistų laisvės atėmimu, skaičių nuo 65 proc. 2007 m. iki 67 proc. – 2008 m.

2. Sumažinti laisvės atėmimo bausmę atlikusių asmenų, kuriems, atlikus bausmę, per vienų metų laikotarpį vėl paskirta laisvės atėmimo bausmė, skaičių nuo 17 proc. 2007 m. iki 15 proc. – 2008 m.

VALSTYBINIO PATENTŲ BIURO MISIJA – įteisinti išimtines teises į pramoninės nuosavybės objektus ir užtikrinti visuomenės pramoninės nuosavybės apsaugos poreikius.

VALSTYBINIO PATENTŲ BIURO STRATEGINIS TIKSLAS – užtikrinti pramoninės nuosavybės apsaugos Lietuvos Respublikoje lygį, atitinkantį Europos Sąjungos ir tarptautinius reikalavimus.

Efekto kriterijai:

1. Išimtinių teisių į pramoninės nuosavybės objektus registravimo, ikiteisminių ginčų nagrinėjimo sistemos tobulinimas, proc.

2007 m.

2008 m.

2009 m.

2010 m.

100 proc.¹

(faktas)

100 proc.

(preliminarūs duomenys)

100 proc.

(tikslas)

100 proc.

(tikslas)

2. Efektyvios pramoninės nuosavybės informacijos sklaidos ir visuomenės švietimo pramoninės nuosavybės apsaugos klausimais sistemos kūrimas, įvertinant visuomenės, žinančios apie pramoninės nuosavybės apsaugos galimybes, dalies augimą, proc. (46,9 proc. visuomenės apklausos dėl pramoninės nuosavybės galimybių žinomumo rezultatas 2006 m. Vykdymas fiksuojamas pagal kiekvienų metų I ketvirtį atliekamos visuomenės apklausos rezultatus.).

2007 m.

2008 m.

2009 m.

2010 m.

0,1 proc.

(faktas)

0,2 proc.

(preliminarūs duomenys)

0,3 proc.

(tikslas)

0,4 proc.

(tikslas)

––––––––––––––––––

^{^[1]}Toliau išvardytų produkto kriterijų rezultatas (išreikštas daugiausia 100 proc.):

1) perkeltų ir įgyvendintų Europos Sąjungos teisės aktų skaičius;

2) renginių, kuriuose atstovaujama tarptautinėse organizacijose ir Europos Sąjungos institucijose, skaičius;

3) dalyvavimo atvejų WIPO (Pasaulinė intelektinės nuosavybės organizacija), OHIM (Europos Sąjungos Vidaus rinkos derinimo tarnyba (Prekių ženklai ir dizainai)) ir EPO (Europos patentų organizacija) valdymo institucijų ir nuolatinių komitetų darbe skaičius;

4) Valstybinio patentų biuro visuomenės švietimo priemonių plano įgyvendintų priemonių skaičius;

5) pramoninės nuosavybės informacijos sklaidos planas;

6) Lietuvos technikos bibliotekos visuomenės informavimo programos įvykdytų priemonių skaičius;

7) tarptautinių bazių, kuriose skelbiami Lietuvos Respublikos pramoninės nuosavybės informacijos duomenys, skaičius;

8) įdiegtų kompiuterių sistemų skaičius;

9) maksimalus Valstybinio patentų biuro darbuotojų skaičius;

10) darbuotojų, dalyvavusių kursuose, seminaruose, skaičius;

11) modernizuotų ir palaikomųjų kompiuterių sistemų skaičius.

LIETUVOS METROLOGIJOS INSPEKCIJOS MISIJA – vykdyti efektyvią teisinę metrologinę priežiūrą ir su ja susijusią rinkos priežiūrą.

LIETUVOS METROLOGIJOS INSPEKCIJOS STRATEGINIS TIKSLAS – užtikrinti efektyvią teisinę metrologinę priežiūrą, kad teisinio metrologinio reglamentavimo objektams priskirtos matavimo priemonės, prekių kiekis, taip pat ir esantis pakuotėse, matavimo indų tūris atitiktų teisinės metrologijos reikalavimus.

Efekto kriterijai:

1. Teisinės metrologinės priežiūros srities dalies, apsaugotos nuo prekių kiekio pažeidimų, didėjimas iki 71,8 proc.

2. Teisinės metrologinės priežiūros srities dalies, apsaugotos nuo matavimo priemonių neatitikties teisinės metrologijos reikalavimams, didėjimas iki 72,8 proc.

VALSTYBINĖS VARTOTOJŲ TEISIŲ APSAUGOS TARNYBOS MISIJA – užtikrinti veiksmingą vartotojų teisių apsaugą, atitinkančią Europos Sąjungos teisę.

VALSTYBINĖS VARTOTOJŲ TEISIŲ APSAUGOS TARNYBOS STRATEGINIS TIKSLAS – įgyvendinti valstybinę vartotojų teisių apsaugos politiką, užtikrinančią veiksmingą vartotojų teisių apsaugą.

Efekto kriterijus – apgintų vartotojų daugėjimas (bendro pažeistų vartotojų teisių skaičiaus procentais).

EUROPOS TEISĖS DEPARTAMENTO PRIE TEISINGUMO MINISTERIJOS MISIJA – užtikrinti Europos Sąjungos teisės įgyvendinimą Lietuvoje, atstovauti Lietuvos interesams ir ginti juos Europos teismų institucijose.

EUROPOS TEISĖS DEPARTAMENTO PRIE TEISINGUMO MINISTERIJOS STRATEGINIAI TIKSLAI:

1. Užtikrinti efektyvią nacionalinių teisės aktų derinimo su Europos Sąjungos teise sistemą.

2. Užtikrinti, kad rengiant, įgyvendinant ir aiškinant Europos Sąjungos teisę būtų tinkamai atstovaujami ir ginami Lietuvos interesai.

Efekto kriterijai:

1. Nacionalinės teisės atitikties Europos Sąjungos teisei laipsnis, proc.

2. Lietuvos Respublikos pozicijų, teiktų Europos teismų institucijoms, poveikio Europos Sąjungos teisės aiškinimui laipsnis.

S2 forma

III. TRUMPAS VYKDOMŲ PROGRAMŲ APRAŠAS

Programa	Tikslai	Siekiami rezultatai 2008 metais
1. Teisinės sistemos tobulinimas (programą vykdys Teisingumo ministerija)	Formuoti ir įgyvendinti teisėkūros politiką, užtikrinančią kokybišką nacionalinės teisės sistemos, atitinkančios teisinės valstybės sampratą, Europos Sąjungos (toliau vadinama – ES) ir tarptautinę teisę, funkcionavimą, užtikrinti Lietuvos teisinės sistemos suderinamumą ir stabilumą	Efektyvi ir stabili teisinė sistema, užtikrinanti žmogaus teisių ir laisvių įgyvendinimą
2. Žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimas (programą vykdys Teisingumo ministerija)	Užtikrinti žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimą, atstovavimą valstybei bylose dėl žalos atlyginimo teismuose ir arbitražuose, bylinėjimosi išlaidų apmokėjimą	Teisingumo ministerijai pateiktų vykdyti teismų sprendimų ir taikos sutarčių įvykdymas nustatytais terminais, 100 proc.
3. Teismų materialinės bazės stiprinimas ir kompiuterizavimas (programą vykdys Teisingumo ministerija)	Sudaryti teismams tinkamas darbo sąlygas	1. Vidutinis darbo vietos plotas vienam darbuotojui kabinete padidės 2 proc. 2. Posėdžių salių padaugės 5 proc. 3. Kompiuterinės bazės atnaujinimas, 15 proc.
4. Smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimas (programą vykdys Teisingumo ministerija)	Ginti nuo smurtinių nusikaltimų nukentėjusių asmenų teises ir teisėtus interesus	Nuo smurtinių nusikaltimų nukentėjusių asmenų teisės bus ginamos kompensuojant tokiais nusikaltimais padarytą žalą
5. Hipotekos registro plėtojimas (programą administruos Teisingumo ministerija, vykdys Centrinė hipotekos įstaiga)	Užtikrinti efektyvesnį hipotekos (įkeitimo), turto arešto aktų, testamentų ir palikimo priėmimo faktų, vedybų sutarčių, turto padalijimo faktų, lizingo, pirkimo–pardavimo išsimokėtinai, pirkimo–pardavimo su atpirkimo teise sutarčių, kurių dalykas – neregistruotinas daiktas, įsigytas verslui ar paslaugoms teikti, registravimą ir informacijos teikimą	1. Duomenų, įregistruotų laikantis teisės aktų nustatytų terminų, dalis, 95 proc. 2. Minimali klaidų dėl registro tvarkymo įstaigos darbuotojų kaltės dalis, 1 proc.
6. Nekilnojamojo turto kadastro ir registro bei kitų registrų informacinių sistemų plėtra ir eksploatavimas (programą administruos Teisingumo ministerija, vykdys valstybės įmonė Registrų centras)	Užtikrinti Nekilnojamojo turto registro ir kadastro bei kitų registrų tvarkymo įstaigos funkcijų vykdymą. Vykdyti juridinių asmenų likvidavimo inicijavimo procedūras, numatytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.70 straipsnio 2 dalyje, apdoroti įmonių pateiktus spausdintus finansinės atskaitomybės dokumentus ir įdėti juos į elektroninį archyvą	1. Tikslus žemės sklypų vertės nustatymas, kuris tiesiogiai darys įtaką nekilnojamojo turto mokesčio dydžiui ir šio mokesčio surinkimui (90 proc.). 2. Nekilnojamojo turto vertės nustatymas, remiantis rinkos principais ir atkuriamąja verte, kuris bus naudojamas nekilnojamojo turto mokestinei vertei apskaičiuoti (90 proc.). 3. Darbo ir laiko sąnaudų, reikalingų objektui įregistruoti, naujiems papildomiems duomenims įvesti, duomenims administruoti, apsaugoti ir teikti vartotojams, sumažėjimas nuo 2004 m. lygio (87 proc.). 4. Veiklos nevykdančių juridinių asmenų išregistravimas. 5. Užpildyta duomenų bazė ir į elektroninį archyvą įdėti dokumentai (30 tūkst. juridinių asmenų dokumentų)
7. Naujų tyrimo metodų įdiegimas ir ekspertinė praktika (programą administruos Teisingumo ministerija, vykdys Lietuvos teismo ekspertizės centras)	1. Sudaryti sąlygas atlikti kvalifikuotas ekspertizes (tyrimus) pagal teisėsaugos institucijų pavedimus, diegti naujus tyrimo metodus ekspertinėje praktikoje	1. Vienos naujos ekspertizės (tyrimo) rūšies įdiegimas, dviejų naujų ekspertinio tyrimo darbo vietų įrengimas. 2. Dvylika naujai parengtų teismo ekspertų, šeši Lietuvos teismo ekspertizės centro teismo ekspertai, dalyvavę Europos teismo ekspertizės institucijų sąjungos darbo grupėse. 3. Rajonų teisėsaugos pareigūnams surengti 17 metodinių kursų teismo ekspertizės klausimais
	2. Atlikti mokslo tiriamuosius ir taikomuosius darbus kriminalistikos ir teismo ekspertizės srityje	Kasmet mokslinių tyrimų pagrindu rengti naujus tyrimo metodus ar metodikas arba atnaujinti esamus tyrimo metodus ar metodikas (1 vnt.)
	3. Lietuvos teismo ekspertizės centro akreditacija pagal LST EN ISO/IEC 17025:2005 ir 17020:2005 standartus	Akredituoti 3 ekspertizių rūšis pagal LST EN ISO/IEC 17025:2005 ir 17020:2005 standartų reikalavimus
8. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimas (programą administruos Teisingumo ministerija, vykdys Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos)	Užtikrinti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, kad kuo daugiau socialiai pažeidžiamiausių ar neturinčių pakankamai lėšų apginti savo teises asmenų galėtų naudotis valstybės garantuojamos teisinės pagalbos sistema	1. Priimtų sprendimų suteikti antrinę teisinę pagalbą ir baudžiamųjų bylų, kuriose buvo teikta antrinė teisinė pagalba, skaičiaus didėjimas 0,2 proc. nuo 2006 m. lygio. 2. Padidėjęs visuomenės informuotumas apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, 0,5 proc. punkto
9. Teismų sprendimų vykdymas (programą vykdys Teisingumo ministerija)	Užtikrinti efektyvų teismų sprendimų ir vykdomųjų dokumentų vykdymą	Apmokėtų antstolių prašymų dėl vykdymo išlaidų apmokėjimo už valstybės naudai vykdomus sprendimus ir dėl vykdymo išlaidų apmokėjimo, kai išieškotojas yra socialiai remtinas asmuo“ dalis, 100 proc.
10. Dalyvavimas kuriant teisinę sistemą (programą administruos Teisingumo ministerija, vykdys Teisės institutas)	Plėsti mokslinę ir ekspertinę veiklą pagal patvirtintas mokslinės veiklos kryptis	Recenzuotų mokslo darbų rezultatų sklaida padidės 5 proc.
11. Teisėjų kvalifikacijos kėlimas (programą administruos Teisingumo ministerija, vykdys Teisingumo ministerijos Mokymo centras)	Užtikrinti Lietuvos teisinės sistemos poreikius atitinkančio kokybiško, kryptingo tęstinio teisėjų, teisėjų padėjėjų, teismų pirmininkų ir teismų skyrių pirmininkų patarėjų, teismų konsultantų, prokurorų, kitų teisininkų mokymo ir kvalifikacijos kėlimo proceso organizavimą	1. Kvalifikaciją kėlusių klausytojų skaičius – 2540. 2. Sukurta nuotolinio mokymo sistema
12. Visuomenės teisinis švietimas (programą vykdys Teisingumo ministerija)	Pagerinti teisinės informacijos prieinamumą visuomenei, sukurti teisinės sąmonės ugdymo pagrindą, ugdyti savarankiškai mąstantį Lietuvos Respublikos gyventoją, sugebantį savarankiškai pasinaudoti savo teisėmis ir atlikti savo pareigas	1. Daugės žmonių, geriau informuotų apie savo teises ir pareigas. Augs gyventojų teisinių žinių lygis (tikimasi, kad asmenų, kuriems nepakanka informacijos teisiniais klausimais, sumažės 2 proc. punktais). 2. Į visuomenės teisinį švietimą bus įtrauktos nevalstybinės organizacijos (Visuomenės teisinio švietimo programoje papildomai dalyvaus 5 nevalstybinės organizacijos)
13. Atstovavimas Europos Žmogaus Teisių Teisme (programą vykdys Teisingumo ministerija)	Užtikrinti valstybės interesų gynimą ir atstovavimą jai Europos Žmogaus Teisių Teisme ir Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komitete, pagerinti teismų, teisėsaugos ir kitų institucijų, taip pat visuomenės informuotumą apie Europos žmogaus teisių konvenciją	1. Pripažintų nepriimtinais pareiškimų dalis – 70 proc. tais metais naujai pateiktų pareiškimų. 2. Praleistų terminų pozicijoms pateikti skaičius – 0. 3. Įvykdytų sprendimų skaičiaus didėjimas, 30 proc. 4. Derybų dėl taikių susitarimų skaičiaus didėjimas, 50 proc. 5. Teismų, teisėsaugos ir kitų institucijų geresnis informuotumas apie Europos žmogaus teisių konvenciją, remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo pateiktais klausimais ir priimtais sprendimais, 100 proc.
14. Dalyvavimas kuriant efektyvią nusikalstamumo prevencijos Lietuvoje sistemą (programą administruos Teisingumo ministerija)	Nusikalstamumo prevencijos veiklos Lietuvoje, skirtos mažinti visuomenei ir valstybei nusikalstamumu padaromą žalą ir gerinti visuomenės saugumą mažesnėmis sąnaudomis, efektyvumo didinimas	1. Sėkmingas Nacionalinės nusikaltimų prevencijos ir kontrolės programos nuostatų įgyvendinimas ir kitų su nusikaltimų prevencija susijusių programų priemonių vykdymas, 100 proc. 2. Nepertraukiamo ir kokybiško Nusikalstamumo prevencijos Lietuvoje informacinės sistemos funkcionavimo užtikrinimas ir joje esančios informacijos papildymas, informacijos apimties padidėjimas per metus, 10 proc.
15. Specialioji hipotekos įstaigų materialinės techninės bazės plėtojimo programa (programą administruos Teisingumo ministerija, vykdys Centrinė hipotekos įstaiga)	Užtikrinti efektyvesnį hipotekos (įkeitimo), turto arešto aktų, testamentų ir palikimo priėmimo faktų, vedybų sutarčių, turto padalijimo faktų, lizingo, pirkimo–pardavimo išsimokėtinai, pirkimo–pardavimo su atpirkimo teise sutarčių, kurių dalykas – neregistruotinas daiktas, įsigytas verslui ar paslaugoms teikti, registravimą ir informacijos teikimą	1. Registro duomenų, teikiamų duomenų gavėjams elektroniniu būdu, dalis, 90 proc. 2. Duomenų teikėjų elektroniniu būdu pateiktų duomenų dalis, 50 proc.
16. Specialioji ekspertizių atlikimo programa (programą administruos Teisingumo ministerija, vykdys Lietuvos teismo ekspertizės centras)	Tenkinti teismų poreikius specialiųjų žinių panaudojimo srityje civilinėse ir administracinėse bylose	Bus atlikta apie 300 ekspertizių civilinėse ir administracinėse bylose
17. Specialioji paslaugų teikimo ir leidybos programa (programą administruos Teisingumo ministerija, vykdys Teisės institutas)	Plėtoti Teisės instituto veiklą, teikiant kokybiškas paslaugas juridiniams asmenims	Lėšų, gautų už suteiktas paslaugas, padaugės 3 proc.
	Pristatyti visuomenei mokslo tyrimų rezultatus	Mokslo tyrimų rezultatų sklaida recenzuojamuose leidiniuose išaugs 5 proc.
18. Specialioji smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo programa (programą vykdys Teisingumo ministerija)	Ginti nuo smurtinių nusikaltimų nukentėjusių asmenų teises ir teisėtus interesus	Nuo smurtinių nusikaltimų nukentėjusių asmenų teisės bus ginamos kompensuojant tokiais nusikaltimais padarytą žalą
19. Specialioji mokymo programa (programą administruos Teisingumo ministerija, vykdys Teisingumo ministerijos Mokymo centras)	Užtikrinti Teisingumo ministerijos Mokymo centro infrastruktūros vystymą, siekiant tinkamai ir nenutrūkstamai organizuoti teisėjų, teisėjų padėjėjų, teismų pirmininkų ir teismų skyrių pirmininkų patarėjų, teismų konsultantų, prokurorų, kitų teisininkų mokymą ir kvalifikacijos kėlimą	Aprūpinta Teisingumo ministerijos Mokymo centro infrastruktūra
20. Bausmių vykdymo sistemos veiklos užtikrinimas (programą vykdys Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos; toliau vadinama – Kalėjimų departamentas)	Užtikrinti veiksmingą teismo paskirtų bausmių (išskyrus turtinių teisių apribojimo bausmes) ir probacijos vykdymą, Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų valdymą, nuteistųjų rengimą integracijai į visuomenę, jiems atlikus bausmę	Programa stiprins visuomenės saugumą, užtikrins visuomenei pavojingų asmenų izoliavimą, priežiūrą ir reabilitaciją, laikymo sąlygų laipsnišką gerinimą, ugdys nuteistųjų gebėjimus įsitvirtinti visuomenėje ir darbo rinkoje
21. Narkotikų kontrolė ir narkomanijos prevencija (programą vykdys Kalėjimų departamentas)	Stabdyti narkomanijos ir ŽIV infekcijos plitimą laisvės atėmimo vietose	Programa sumažins asmenų, priklausančių nuo narkotinių ir psichotropinių medžiagų, skaičiaus didėjimą 0,5 proc. punkto, optimaliai sumažins į laisvės atėmimo vietas patenkančių narkotinių ir psichotropinių medžiagų ir kitų draudžiamų daiktų kiekį, užtikrins, kad laisvės atėmimo vietose esantys nuteistieji neužsikrėstų ŽIV ir kitomis ligomis, kurių plitimas susijęs su narkotinių medžiagų vartojimu
22. Statybos, projektavimo darbai ir ilgalaikio turto įsigijimas (programą vykdys Kalėjimų departamentas)	Siekti, kad bausmių vykdymo sistemos materialinė techninė bazė atitiktų Lietuvos higienos normų ir kitų teisės aktų reikalavimus ir galėtų padėti užtikrinti sėkmingą bausmių vykdymo sistemai keliamų uždavinių įgyvendinimą	Užbaigus objekto „Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų-atvirosios kolonijos baudos izoliatoriaus ir karantino statinių renovacija“ rekonstravimo darbus, bus pagerintos laikymo sąlygos 107 nuteistiems asmenims; užbaigus objekto „Buvusio Kauno sunkiųjų darbų kalėjimo rekonstravimas į tardymo izoliatorių“ rekonstravimo darbus, bus pagerintos darbo sąlygos 247 administracijos darbuotojams. Numatoma apsirūpinti 7 proc. ilgalaikio turto nuo tokio turto metinio poreikio. Iki 2011 m. iškėlus laisvės atėmimo vietų ligoninę į Pravieniškių gydymo ir pataisos namus, pagerės laikymo sąlygos ir sveikatos priežiūra 320 suimtų ir nuteistų asmenų; rekonstravus Alytaus pataisos namų gyvenamąjį bendrabutį, pagerės laikymo sąlygos 80 nuteistų asmenų. 2008 metais pradėjus įgyvendinti Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų iškėlimo iš miestų centrinių dalių projektą ir iki 2011 metų iškėlus Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą, pagerės gyvenamoji aplinka 1500 suimtų ir nuteistų asmenų ir darbo sąlygos 395 administracijos darbuotojams
23. Personalo profesinis tobulinimas (programą vykdys Kalėjimų departamentas)	Išmokyti personalą užtikrinti saugų laisvės atėmimo vietų valdymą, teikti būtiną socialinę pagalbą jose ir pataisos inspekcijų įskaitoje esantiems asmenims, užtikrinant tinkamą bausmių ir probacijos vykdymą reguliuojančių įstatymų taikymą, atsižvelgiant į Jungtinių Tautų Organizacijos ir Europos Tarybos rekomendacijas	Kalėjimų departamento Mokymo centre įvadinio mokymo kursą išklausys 90 proc. 2008 metais į tarnybą priimtų pareigūnų. Kvalifikaciją tobulins apie 30 proc. pareigūnų ir kitų valstybės tarnautojų
24. Suėmimo (kardomojo kalinimo), bausmių ir probacijos vykdymo organizavimas (programą vykdys Kalėjimų departamentas)	Tobulinti bausmių vykdymo teisinę bazę ir užtikrinti jos nuostatų įgyvendinimą Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių veikloje	Bus parengti bausmių (probacijos) vykdymo ir baudžiamųjų įstatymų, taip pat juos įgyvendinančių teisės aktų, reguliuojančių probaciją, projektai. Priėmus šiuos teisės aktus, bus sukurta veiksminga probacijos teisinė ir institucinė sistema, atitinkanti tarptautinių teisės aktų reikalavimus ir sudarytos prielaidos skatinti asmenis pakartotinai nenusikalsti. Bus tobulinama suėmimo vykdymo tvarka, todėl bus humanizuotos asmenų laikymo sąlygos, gerės kriminogeninė situacija ir suimtųjų teisinė padėtis tardymo izoliatoriuose. Bus tobulinama Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų pareigūnų tarnybos tvarka, dėl to gerės jų teisinė padėtis, socialinės garantijos, darbo sąlygos, didės tarnybos bausmių vykdymo sistemoje patrauklumas. Bus įgyvendinama nauja nuteistųjų integracijos į visuomenę sistema, steigiant nepilnamečių nuteistųjų integracijos į visuomenę centrą, ateityje pasinaudojant šia patirtimi ir suaugusiųjų pataisos namuose. Bus atlikti ne mažiau kaip 5 pavaldžių įstaigų kompleksiniai patikrinimai, kurių metu bus pateiktos rekomendacijos, kaip tobulinti veiklą. Bus vykdomos organizacinės priemonės diegiant probacijos institutą Lietuvos bausmių vykdymo sistemoje ir įgyvendinant Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų plėtros (iškėlimo iš miestų centrinių dalių ir renovavimo) strategiją
25. Pensinis aprūpinimas (programą vykdys Kalėjimų departamentas)	Užtikrinti Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių pareigūnų, išėjusių į pensiją, socialinę apsaugą	Buvusių bausmių vykdymo sistemos pareigūnų, kuriems Kalėjimų departamentas užtikrins pensinį aprūpinimą, padaugės 11 proc.
26. Nuteistųjų užimtumas darbine veikla (programą vykdys Kalėjimų departamentas)	Užtikrinti nuteistųjų užimtumą naudinga veikla bausmės atlikimo metu, sudaryti sąlygas jiems įgyti darbo įgūdžių, o pagal galimybes – ir specialybę	Planuojama, kad valstybės įmonėse prie pataisos įstaigų bus įdarbinta ne mažiau kaip 19 proc. visų nuteistųjų. Valstybės įmonės prie pataisos įstaigų, kuriose apie 80 proc. darbuotojų yra nuteistieji, 2008 m. pagamins produkcijos ir suteiks paslaugų ne mažiau kaip už 25 mln. litų
27. Specialioji mokamų paslaugų teikimo programa (programą vykdys Kalėjimų departamentas)	Organizuoti Marijampolės pataisos namų valgyklos darbą, siekiant sudaryti sąlygas darbuotojams pavalgyti pietų pertraukų metu	Bus sudarytos sąlygos Marijampolės pataisos namų darbuotojams pavalgyti įstaigos valgykloje
28. Nacionalinė pramoninės nuosavybės teisinė apsauga Lietuvoje (programą vykdys Valstybinis patentų biuras)	1. Pramoninės nuosavybės objektų teisinė apsauga ir pramoninės nuosavybės informacijos sklaidos ir visuomenės švietimo plano įvykdymas	1. Teisinės apsaugos pramoninės nuosavybės objektams suteikimas ir nacionalinės pramoninės nuosavybės apsaugos valstybės registrų tvarkymas ES ir tarptautinius reikalavimus atitinkančiu lygiu. 2. Įgyvendinus pramoninės nuosavybės informacijos sklaidos ir visuomenės švietimo planus, didesnė visuomenės dalis bus informuota apie pramoninės nuosavybės apsaugos galimybes
	2.Vykdyti tarptautinius ir regioninius įsipareigojimus pramoninės nuosavybės apsaugos srityje	Suteikiant platesnes pramoninės nuosavybės objektų teisinės apsaugos galimybes, bus vykdomi šeši ES ir tarptautiniai įsipareigojimai (Madrido sutarties dėl tarptautinės prekių ženklų registracijos protokolo nuostatos; Patentinės kooperacijos sutarties (PCT) nuostatos; Europos patentų konvencijos (EPK) nuostatos; Ženevos aktas dėl tarptautinės registracijos; Tarybos 2001 m. gruodžio 12 d. reglamentas (EB) Nr. 6/2002 dėl Bendrijos dizainų; Tarybos 1993 m. gruodžio 20 d. reglamentas (EB) Nr. 40/94 dėl Bendrijos prekių ženklų)
29. Specialiųjų lėšų programa (programą vykdys Valstybinis patentų biuras)	Pagerinti Valstybinio patentų biuro poreikių tenkinimą	Valstybinio patentų biuro poreikių tenkinimas siekiant užtikrinti ES ir tarptautinius reikalavimus atitinkantį pramoninės nuosavybės apsaugos lygį
30. Nacionalinės metrologijos politikos įgyvendinimo kontrolė (programą vykdys Lietuvos metrologijos inspekcija)	1. Užtikrinti efektyvią teisinę metrologinę prekių kiekio priežiūrą, taip pat fasuotų prekių ir matavimo indų rinkos priežiūrą	1. Prekių kiekio patikrinimų skaičius – 850. 2. Santykinis prekių kiekio pažeidimų skaičius per kalendorinius metus – iki 28,2 proc.
	2. Užtikrinti efektyvią teisinę metrologinę matavimo priemonių priežiūrą, taip pat matavimo priemonių rinkos priežiūrą	1. Matavimo priemonių būklės ir naudojimo patikrinimų skaičius – 4050. 2. Santykinis matavimo priemonių būklės ir naudojimo pažeidimų skaičius per kalendorinius metus – iki 27,2 proc.
	3. Užtikrinti operatyvų vartotojų skundų nagrinėjimą, siekiant užkirsti kelią jų teisių pažeidimams teisinės metrologijos srityje	Išnagrinėta vartotojų skundų dėl teisinės metrologijos reikalavimų pažeidimų – 100 proc.
31. Ekonominis vartotojų interesų gynimas ir rinkos priežiūros institucijų veiklos koordinavimas (programą vykdys Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba)	1. Užtikrinti efektyvią vartotojų teisių apsaugą visose vartojimo srityse	1. Apgintų vartotojų, įsigijusių prastos kokybės prekę ar paslaugą, dalis, palyginti su nagrinėtais ginčais (65 proc.). 2. Vartotojų aktyvumo rodiklis. Vartotojų, žinančių, kur kreiptis įsigijus prastos kokybės prekių ir paslaugų, daugėjimas (49 proc.)
	2. Siekti, kad Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos materialinė techninė bazė atitiktų Lietuvos higienos normų ir kitų teisės aktų reikalavimus	Siekiant užtikrinti tinkamą funkcijų vykdymą, aprūpinti Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos apskričių skyrius transporto priemonėmis (80 proc.)
32. Lietuvos Respublikos ir ES teisės ir teisės aktų projektų ekspertizė (programą vykdys Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos)	Atlikti teisės aktų projektų ekspertizes ir siekti kuo didesnio nacionalinės teisės suderinimo su ES teise; užtikrinti, kad prisiimant įsipareigojimus ir jų laikantis būtų tinkamai atstovaujami ir ginami Lietuvos interesai	1. Tinkamas Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje įsipareigojimų vykdymas. 2. Lietuvos interesų užtikrinimas priimant ir įgyvendinant ES teisės aktus, taip pat atstovaujant Lietuvos Respublikos pozicijoms Europos teismų institucijose svarstomose bylose

S3 forma

IV. VYKDOMŲ PROGRAMŲ FINANSINIS PLANAS

(2008 METAI)

Programų pavadinimai	Lėšos, tūkst. litų			Pareigybės
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimai		kitos lėšos (nurodomi šaltiniai)
	iš viso	iš jų ES lėšos	kitos lėšos (nurodomi šaltiniai)
I. TEISINGUMO MINISTERIJA
1. Teisinės sistemos tobulinimas	26781			159
2. Žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimas	2150
3. Teismų materialinės bazės stiprinimas ir kompiuterizavimas	33924
4. Smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimas	1000
5. Hipotekos registro plėtojimas	3783			75
6. Nekilnojamojo turto kadastro ir registro bei kitų registrų informacinių sistemų plėtra ir eksploatavimas	5810			83
7. Naujų tyrimo metodų įdiegimas ir ekspertinė praktika	12157			163
8. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimas	13336			48
9. Teismų sprendimų vykdymas	1239
10. Dalyvavimas kuriant teisinę sistemą	2079			35
11. Teisėjų kvalifikacijos kėlimas	1857			20
12. Visuomenės teisinis švietimas	640
13. Atstovavimas Europos Žmogaus Teisių Teisme	553			5
14. Dalyvavimas kuriant efektyvią nusikalstamumo prevencijos Lietuvoje sistemą	428
15. Specialioji hipotekos įstaigų materialinės techninės bazės plėtojimo programa	5351			32
16. Specialioji ekspertizių atlikimo programa	150			2
17. Specialioji paslaugų teikimo ir leidybos programa	150			3
18. Specialioji smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo programa	100
19. Specialioji mokymo programa	100
Iš viso asignavimų valdytojo programoms	111588			164* (625)**
II. KALĖJIMŲ DEPARTAMENTAS PRIE TEISINGUMO MINISTERIJOS
20. Bausmių vykdymo sistemos veiklos užtikrinimas	202262			3930
21. Narkotikų kontrolė ir narkomanijos prevencija	248
22. Statybos, projektavimo darbai ir ilgalaikio turto įsigijimas	17500
23. Personalo profesinis tobulinimas	1515			35
24. Suėmimo (kardomojo kalinimo), bausmių ir probacijos vykdymo organizavimas	7382			97
25. Pensinis aprūpinimas	4081
26. Nuteistųjų užimtumas darbine veikla	1100
27. Specialioji mokamų paslaugų teikimo programa	135			4
Iš viso asignavimų valdytojo programoms	234223			97 (4066)**
III. VALSTYBINIS PATENTŲ BIURAS
28. Nacionalinė pramoninės nuosavybės teisinė apsauga Lietuvoje	4091			69 (70)***
29. Specialiųjų lėšų programa	1000
Iš viso asignavimų valdytojo programoms	5091			69 (70)***
IV. LIETUVOS METROLOGIJOS INSPEKCIJA
30. Nacionalinės metrologijos politikos įgyvendinimo kontrolė	3713			58
Iš viso asignavimų valdytojo programoms	3713			58
V. VALSTYBINĖ VARTOTOJŲ TEISIŲ APSAUGOS TARNYBA
31. Ekonominis vartotojų interesų gynimas ir rinkos priežiūros institucijų veiklos koordinavimas	8136			100 (101)****
Iš viso asignavimų valdytojo programoms	8136			100 (101)****
VI. EUROPOS TEISĖS DEPARTAMENTAS PRIE TEISINGUMO MINISTERIJOS
32. Lietuvos Respublikos ir ES teisės ir teisės aktų projektų ekspertizė	1941			24
Iš viso asignavimų valdytojo programoms	1941			24
Kita svarbi informacija	Įgyvendinant programų tikslus, savivaldybės tiesiogiai nedalyvaus ir jų finansinis indėlis nenumatomas

––––––––––––––––––

* Pareigybių skaičius su Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovu ir jo padėjėjais Europos Žmogaus Teisių Teisme.

** Pareigybių skaičius su pavaldžių įstaigų valstybės tarnautojais ir darbuotojais, dirbančiais pagal darbo sutartis.

*** Pareigybių skaičius su Lietuvos Respublikos teisėsaugos atašė pramoninės nuosavybės teisės klausimams Lietuvos nuolatinėje atstovybėje Europos Sąjungoje.

**** Pareigybių skaičius su Lietuvos Respublikos teisėsaugos atašė teisingumo ir vartotojų reikalams Lietuvos nuolatinėje atstovybėje Europos Sąjungoje.

_________________

PRITARTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2008 m. sausio 23 d. nutarimu Nr. 114

ŪKIO MINISTERIJOS

2008 METŲ

SUTRUMPINTAS STRATEGINIS

VEIKLOS PLANAS

I. VADOVO ĮŽANGINIS ŽODIS

Ūkio ministerijos misija – kurti palankią teisinę ir ekonominę aplinką, siekiant užtikrinti tolygią Lietuvos ūkio plėtrą ir gyventojų gerovės kilimą.

Augant Lietuvos ekonomikai, susiduriama su vis naujomis problemomis ir naujais iššūkiais. Darbo jėgos emigracija, nepakankamos investicijos į inovacijas ir kiti veiksniai verčia ieškoti vis efektyvesnių ekonomikos augimą skatinančių ir ūkio konkurencingumą didinančių priemonių.

Ūkio ministerijos strateginis veiklos planas rengiamas remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės programa, Valstybės ilgalaike raidos strategija ir Ilgalaike Lietuvos ūkio (ekonomikos) plėtros iki 2015 metų strategija. Už nurodytųjų strategijų formavimą ir įgyvendinimą atsakinga Ūkio ministerija, įvertinusi nuolat kintančią ekonominę situaciją, 2008 metais planuoja parengti šių visai valstybei svarbių dokumentų naujas redakcijas.

Ūkio ministerija taip pat atsako už pramonės ir verslo, energetikos ir prekybos plėtrą, strateginių prekių eksporto kontrolę, ne maisto produktų rinkos saugą, valstybės rezervą, turizmo politikos formavimą, įmonių restruktūrizavimą. Ji numato šių didžiausių ūkio sektorių plėtros tikslus, rengia ir įgyvendina ūkio plėtrai reikšmingas programas.

Ministerija atsakinga už Lisabonos strategijos įgyvendinimo programos koordinavimą. Tiek pirmaeiliai nacionalinės Lisabonos strategijos įgyvendinimo programos uždaviniai, tiek Ūkio ministerijos artimiausio laikotarpio prioritetai sutampa. Siekiame konkurencinio Lietuvos įmonių pranašumo ir pelno augimo, ieškome būdų, kaip pagerinti verslo sąlygas, tobulinti verslą reglamentuojančius teisės aktus, skatinti konkurencingumą lemiančius veiksnius: žinių ekonomiką, investicijas į mokslo tiriamuosius darbus ir inovacijas.

Stiprinsime šalies mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) sistemą, reikšmingai didindami viešojo sektoriaus investicijas, skatindami privatų sektorių investuoti į MTEP. Be to, numatyta skatinti verslo ir mokslo bendradarbiavimą. Ūkio ministerija koordinuoja ir remia nacionalinių technologijų platformų kūrimosi ir jungimosi į Europos technologijų platformas procesus.

Šalies ekonominės plėtros spartai įtakos turi ir užsienio investicijos. Siekdama sukurti kuo palankesnes sąlygas investicijų atėjimui į Lietuvą, Ūkio ministerija parengė Investicijų skatinimo programos projektą, kuriame numatytos investuotojus skatinančios ir investavimo aplinkos gerinimo priemonės, pramoninių teritorijų plėtros skatinimas.

Ateinančiu laikotarpiu labiausia tikėtinos energetikos permainos: sieksime užtikrinti elektros energijos tiekimo patikimumą ir stabilumą, integruotis į Europos Sąjungos energetines jungtis, priimsime sprendimus dėl dujų atsargų kaupimo, pradėsime naujos atominės jėgainės statybos darbus.

Lietuvoje nacionaliniu lygiu pradėjus įgyvendinti geresnio reglamentavimo iniciatyvas, Ūkio ministerija rengia geresnio reglamentavimo programos projektą. Juo siekiama užtikrinti valstybės politikos efektyvumą, tobulinti teisės aktų rengimą, priėmimą ir įgyvendinimą, gerinti teisės aktų kokybę ir mažinti administracinę naštą verslui.

Daug dėmesio 2007–2013 metais bus skiriama Europos Sąjungos struktūrinės paramos lėšų naudojimui. Tuo laikotarpiu Ūkio ministerija administruos penktadalį visai Lietuvai teikiamos paramos, t. y. per 5 mlrd. litų. Kad lėšų administravimas, stebėsena, sutarčių pasirašymas būtų efektyvesni, planuojama sukurti Europos Sąjungos struktūrinės paramos lėšų administravimo informacinę sistemą.

Numatoma tobulinti ir Ūkio ministerijos veiklą. Siekiant pagerinti veiklos valdymą, bus kuriama Ūkio ministerijos veiklos valdymo administravimo informacinė sistema.

Ūkio ministras Vytas Navickas

S1 forma

II. MISIJA, STRATEGINIAI TIKSLAI IR EFEKTO KRITERIJAI

Ūkio ministerijos misija – kurti palankią teisinę ir ekonominę aplinką, siekiant užtikrinti tolygią Lietuvos ūkio plėtrą ir gyventojų gerovės kilimą.

Ūkio ministerijos strateginiai tikslai:

1. Sudaryti sąlygas Lietuvos ūkio augimui ir konkurencingumo didinimui, skatinant inovacijų diegimą ir produktyvumo didėjimą.

2. Didinti energijos tiekimo saugumą ir vartojimo efektyvumą.

3. Sudaryti sąlygas Lietuvos ūkio funkcionavimui ekstremaliomis sąlygomis.

Efekto kriterijai:

1.1. Bendrojo vidaus produkto augimas (grandine susietos apimties augimas, proc.).

* Prognozė.

Šaltiniai: Lietuvos bankas (2007–2008 m.), SEB Vilniaus bankas (2009–2010 m.).

1.2. Verslumo lygis.

* Prognozė.

Šaltinis – Ūkio ministerija.

1.3. Darbo našumas ūkyje (pridėtinė vertė, tenkanti vienai faktiškai dirbtai valandai, galiojusiomis kainomis, litais).

* Prognozė.

Šaltiniai: Statistikos departamentas, Ūkio ministerija.

1.4. Darbo našumas pramonėje (pridėtinė vertė, tenkanti vienai faktiškai dirbtai valandai, galiojusiomis kainomis, litais).

* Prognozė.

Šaltiniai: Statistikos departamentas, Ūkio ministerija.

2.1. Energijos tiekimo (gamybos, perdavimo, skirstymo) efektyvumo padidėjimas, procentiniais punktais.

* Prognozė.

Šaltinis – Energetikos agentūra.

2.2. Energijos vartojimo efektyvumo padidėjimas (kasmet po 1 proc.).

* Prognozė.

Šaltinis – Energetikos agentūra.

3.1. Sumažintos neigiamos pasekmės mobilizacijos, ekstremalių situacijų atveju ir ekonominės grėsmės sąlygomis.

3.2. Naftos produktų valstybės atsargų kaupimo grafiko vykdymas (kasmet laikomasi grafiko 100 proc.).

Šaltinis – Ūkio ministerija.

Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos prie Ūkio ministerijos misija – apsaugoti šalies rinką ir piliečius nuo pavojingų ir netinkamos kokybės ne maisto produktų, vykdant rinkos priežiūrą ir ginant vartotojų teises.

Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos prie Ūkio ministerijos strateginis tikslas – užtikrinti efektyvią ne maisto produktų rinkos priežiūrą, suderintą su Europos Sąjungos teise.

Efekto kriterijus – patikrintų produktų, atitinkančių nustatytus saugos ir kokybės reikalavimus, dalis (proc.) (2008 m. – 73 proc.)

* Prognozė.

Valstybinės energetikos inspekcijos prie Ūkio ministerijos misija – kontroliuoti energetikos objektų ir įrenginių eksploatavimą, jų rekonstravimą ir statybą.

Valstybinės energetikos inspekcijos prie Ūkio ministerijos strateginis tikslas – siekti, kad statant ir eksploatuojant energetikos objektus ir energetikos įrenginius nebūtų pažeidžiami norminių teisės aktų reikalavimai, o šie objektai ir įrenginiai būtų eksploatuojami patikimai, efektyviai ir saugiai.

Efekto kriterijus – energetikos veiklą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų sumažėjimas energetikos objektuose ir įrenginiuose (vieno patikrinimo metu nustatytų teisės aktų pažeidimų kiekio vidurkio sumažėjimas procentais, palyginti su praėjusiais metais) – 1 (atskaitos taškas – 2007 m. sausio 1 d.).

S2 forma

III. VYKDOMŲ PROGRAMŲ TRUMPAS APRAŠYMAS

Programa	Tikslai	Siekiami rezultatai 2008 metais
1. Ūkio plėtros politikos įgyvendinimas (programą vykdys Ūkio ministerija, Įmonių bankroto valdymo departamentas prie Ūkio ministerijos, Valstybinis turizmo departamentas prie Ūkio ministerijos)	Užtikrinti Lietuvos ūkio plėtros politikos formavimą, funkcionavimą ir valdymą	1. Parengtos ilgalaikių strateginių planavimo dokumentų naujos redakcijos – 2. 2. Nemokių įmonių skaičiaus mažėjimas (likviduotų dėl bankroto įmonių ir restruktūrizuotų įmonių skaičius per metus) – 650
2. Specialioji ekonomikos augimo ir konkurencingumo didinimo programa (programą vykdys Ūkio ministerija)	Didinti šalies ūkio konkurencingumą, verslo produktyvumą ir aukštos pridėtinės vertės verslo lyginamąją dalį	1. Verslo sektoriaus išlaidos moksliniams tyrimams, technologijų plėtojimui ir inovacijoms – 0,24 BVP proc. 2. Tiesioginių užsienio investicijų augimas – 20 proc. 3. Veikiančių ūkio subjektų skaičius metų pradžioje – 77000. 4. Lietuviškos kilmės produkcijos eksporto padidėjimas – 4–5 proc.
3. Vietinio ir atvykstamojo turizmo plėtra (programą vykdys Ūkio ministerija, Valstybinis turizmo departamentas prie Ūkio ministerijos )	Skatinti vietinio ir atvykstamojo turizmo plėtrą ir konkurencingumo didinimą	1. Vidutinis metinis atvykstamojo turizmo pajamų padidėjimas – 5 proc. Turistų skaičiaus padidėjimas apgyvendinimo įmonėse – 7 proc. 2. Apgyvendinimo įmonių užimtumo padidėjimas – 9 proc.
4. Gamybos atliekų prevencija ir tvarkymas (programą vykdys Ūkio minis-terija)	Skatinti gamybos atliekų prevenciją, panaudojimą ir saugų šalinimą	Perdirbtų gamybos atliekų kiekis BVP vienetui (t/mln. litų) – 0,5 proc.
5. Specialioji Europos regioninės plėtros fondo programa (BPD įgyvendinti) (programą vykdys Ūkio ministerija)	Užtikrinti tiesioginę paramą verslui, verslo aplinkos gerinimą, energijos vartojimo efektyvumo didinimą, skatinti viešosios turizmo infrastruktūros ir paslaugų plėtrą	1. Numatomos pritraukti privataus kapitalo investicijos – 40mln. eurų. 2. Lyginamųjų energijos sąnaudų ar nuostolių sumažėjimas renovuotuose objektuose įgyvendinus projektus – 10 proc. 3. Sukurtų naujų arba išplėtotų esamų turizmo traukos centrų skaičius – 10. 4. Bendras numatomų sukurti darbo vietų skaičius – 50
6. Europos Sąjungos struktūrinės paramos administravimas (programą vykdys Ūkio ministerija)	Užtikrinti Europos Sąjungos (toliau vadinama – ES) struktūrinių fondų tiesioginę paramą verslui, verslo aplinkos gerinimui, energijos vartojimo efektyvumo didinimui, viešosios turizmo infrastruktūros ir paslaugų plėtros skatinimui	Administruojamos paramos apimtis pagal sudarytas su ES struktūrinių fondų paramos gavėjais sutartis, BPD 2004–2006 m. nustatytos sumos procentais – 100
7. Specialiųjų lėšų programa (programą vykdys Ūkio ministerija)	Pagerinti ministerijos poreikių tenkinimą	Bus prisidėta prie Ūkio plėtros politikos įgyvendinimo programos tikslo įgyvendinimo – 100 proc.
8. Nacionalinės energetikos strategijos įgyvendinimas (programą vykdys Ūkio ministerija)	1. Siekti darnios energetikos sektoriaus plėtros	1. Energijos transformavimo santykinių nuostolių sumažėjimas – 1 procentiniu punktu. 2. Energijos transportavimo santykinių nuostolių sumažėjimas – 0,1 procentinio punkto
	2. Didinti energijos išteklių ir energijos vartojimo efektyvumą, atsinaujinančių energijos išteklių naudojimą visose šalies ūkio srityse	1. Energijos intensyvumo sumažėjimas – 2 proc. 2. Atsinaujinančių ir atliekinių energijos išteklių naudojimo padidėjimas – 0,6 procentinio punkto
	3. Kontroliuoti priemonių, būtinų branduolinės saugos lygiui užtikrinti, įgyvendinimą eksploatuojant valstybės įmonę Ignalinos atominę elektrinę (toliau vadinama – Ignalinos AE) ir rengiantis jos uždarymui	Ignalinos AE II bloko licencijos eksploatavimui galiojimas (Ignalinos AE II bloko branduolinės saugos lygio atitiktis eksploatavimo licencijoje nustatytoms sąlygoms) – 100 proc.
9. Specialioji Ignalinos programos administravimo Lietuvoje programa (programą vykdys Ūkio ministerija)	Tęsti pasirengimą saugiai nutraukti Ignalinos AE eksploatavimą	Eksploatavimo nutraukimo projektų, įgyvendinant Ignalinos AE eksploatavimo nutraukimo programą, skaičius – 20
10. Specialioji pereinamojo laikotarpio institucijų plėtros priemonės programa (bendrojo finansavimo lėšos) (programą vykdys Ūkio ministerija)	Pasirengti sutvarkyti ir palaidoti radioaktyviąsias atliekas Lietuvoje, įgyvendinant pereinamojo laikotarpio institucijų plėtros priemonės projektą	Pasirengimas saugiam trumpaamžių radioaktyviųjų atliekų kapinyno projektavimui ir statybai – 80 proc.
11. Specialioji valstybės rezervo naudojimo programa (programą vykdys Ūkio ministerija)	Sukaupti ir tvarkyti Ūkio ministerijai priskirtą valstybės rezervą, koordinuoti Lietuvos Respublikos valstybės rezervo kaupimą ir tvarkymą	Sukauptų valstybės rezervo materialinių išteklių atsargų ir piniginių lėšų panaudojimas civilinės saugos ir kitų gelbėjimo tarnybų funkcionavimui mobilizacijos, ekstremalių situacijų ir ekonominės grėsmės sąlygomis – 100 proc.
12. Specialioji Valstybės naftos produktų atsargų kaupimo ir tvarkymo programa (programą vykdys Ūkio ministerija)	Sukaupti naftos produktų valstybės atsargas, įgyvendinant ES ir nacionalinės teisės reikalavimus	Valstybės lėšomis sukauptų naftos produktų valstybės atsargų kiekio užtenka 41,5 dienos laikotarpiui
13. Specialioji energijos taupymo projektų įgyvendinimo programa (programą vykdys Ūkio ministerija)	Skatinti energijos vartojimo efektyvumą, teikiant finansinę paramą energijos vartojimo efektyvumą didinančių projektų įgyvendinimui	Vidutinis lyginamųjų energijos sąnaudų sumažėjimas, perskaičiuotas norminiams metams, įgyvendinus projektus – 35 proc.
14. Rinkos kontrolė (programą vykdys Valstybinė ne maisto produktų inspekcija prie Ūkio ministerijos)	Užtikrinti, kad vartotojui būtų teikiamos saugios, tinkamai paženklintos ir kokybiškos ne maisto prekės ir paslaugos	1. Patikrintų gaminių, atitinkančių nustatytus saugos ir kokybės reikalavimus, dalis – 74 proc. 2. Patikrintų paslaugų, atitinkančių nustatytus saugos ir kokybės reikalavimus, dalis – 47 proc.
15. Laboratoriniai bandymai vykdant rinkos priežiūrą (programą vykdys Valstybinė ne maisto produktų inspekcija prie Ūkio ministerijos)	Laboratoriniais tyrimais nustatyti atrinktų ne maisto produktų atitiktį nustatytiems reikalavimams	1. Naftos produktų ir biodegalų bandinių skaičius – 1000. 2. Kitų gaminių bandinių skaičius – 450
16. Specialioji produktų kokybės kontrolės programa (programą vykdys Valstybinė ne maisto produktų inspekcija prie Ūkio ministerijos)	Kontroliuoti įmonių, su kuriomis sudarytos sutartys, realizuojamos produkcijos kokybę. Užtikrinti ūkio subjektų, vartotojų užsakymų atlikti kokybės ekspertizę vykdymą	1. Kokybės reikalavimų užtikrinimas akcinėje bendrovėje „Achema“ – 100 proc. 2. Kokybės ekspertizių įvykdymas pagal užsakymus – 100 proc.
17. Energetikos objektų bei energetikos įrenginių valstybinės kontrolės vykdymas (programą vykdys Valstybinė energetikos inspekcija prie Ūkio ministerijos)	Atlikti energetikos objektų ir energetikos įrenginių valstybinę kontrolę	Vieno patikrinimo metu nustatyta teisės aktų pažeidimų – 14,65
18. Specialioji programa, finansuojama iš biudžetinių įstaigų pajamų įmokų (programą vykdys Valstybinė energetikos inspekcija prie Ūkio ministerijos)	Specialiomis lėšomis prisidėti prie Energetikos objektų bei energetikos įrenginių valstybinės kontrolės vykdymo programos priemonių įgyvendinimo

S3 forma

IV. VYKDOMŲ PROGRAMŲ FINANSINIS PLANAS

(2008 METAI)

Programų pavadinimai	Lėšos, tūkst. litų			Pareigybės
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimai		kitos lėšos (nurodomi šaltiniai)
	iš viso	iš jų ES lėšos	kitos lėšos (nurodomi šaltiniai)
I. ŪKIO MINISTERIJA
1. Ūkio plėtros politikos įgyvendinimas	36545			326*
2. Specialioji ekonomikos augimo ir konkurencingumo didinimo programa	449037	343180	23889,8 (pereinantis lėšų likutis)
3. Vietinio ir atvykstamojo turizmo plėtra	20060	9449
4. Gamybos atliekų prevencija ir tvarkymas	2000
5. Specialioji Europos regioninės plėtros fondo (BPD įgyvendinti) programa	171927	105712	314710,4 (pereinantis lėšų likutis)
6. Europos Sąjungos struktūrinės paramos administravimas	5653		722,6 (pereinantis lėšų likutis)
7. Specialiųjų lėšų programa	300		167,7 (pereinantis lėšų likutis)
8. Nacionalinės energetikos strategijos įgyvendinimas	69262	51398	29900 (pereinantis lėšų likutis)
9. Specialioji Ignalinos programos administravimo Lietuvoje programa	161000	131000	104551,4 (pereinantis lėšų likutis)
10. Specialioji pereinamojo laikotarpio institucijų plėtros priemonės programa (bendrojo finansavimo lėšos)	23		46 (pereinantis lėšų likutis)
11. Specialioji valstybės rezervo naudojimo programa	660		5499,6 (pereinantis lėšų likutis)
12. Specialioji valstybės naftos produktų atsargų kaupimo ir tvarkymo programa	55060
13. Specialioji energijos taupymo projektų įgyvendinimo programa			1240,5 (pereinantis lėšų likutis)
Iš viso Ūkio ministerijos programoms	971527	640739	484774,7
II. Valstybinė ne maisto produktų inspekcija prie Ūkio ministerijos
14. Rinkos kontrolė	7336			112
15. Laboratoriniai bandymai vykdant rinkos priežiūrą	1777			4
16. Specialioji produktų kokybės kontrolės programa	130		85,3 (pereinantis lėšų likutis)	2
Iš viso Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos programoms	9243		85,3	118
III. Valstybinė energetikos inspekcija prie Ūkio ministerijos
17. Energetikos objektų bei energetikos įrenginių valstybinės kontrolės vykdymas	6869			134
18. Specialioji programa, finansuojama iš biudžetinių įstaigų pajamų įmokų	1000		800 (pereinantis lėšų likutis)
Iš viso Valstybinės energetikos inspekcijos programoms	7869		800	134
Kita svarbi informacija

^* Iš jų 255 pareigybės – Ūkio ministerijoje (pridėti 18 atašė ir 3 atašė padėjėjų pareigybes Ūkio ministerijoje), 25 pareigybės – Įmonių bankroto valdymo departamente prie Ūkio ministerijos ir 25 pareigybės – Valstybiniame turizmo departamente prie Ūkio ministerijos.

S4 forma

V. 2008 METAIS PLANUOJAMOS REFORMOS (ESMINIO PAKEITIMO) TRUMPAS APRAŠYMAS

Planuojamos reformos (esminio pakeitimo) tikslas – užtikrinti efektyvesnį asignavimų panaudojimą, skaidresnį programų planavimą ir atsiskaitymą už jų įgyvendinimo rezultatus.

Priežastys, sąlygojančios reformos būtinumą

Valstybės kontrolės audito „Programinio biudžeto sistema“ išvados ir rekomendacijos, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gegužės 16 d. nutarimas Nr. 477 „Dėl Lietuvos Respublikos 2008, 2009 ir 2010 metų nacionalinio biudžeto preliminarių pagrindinių rodiklių“ (Žin., 2007, Nr. 58-2234), Finansų ministerijos rekomendacija, pateikta 2007 m. birželio 7 d. rašte Nr. (2.33-01)-6K-0706541.

Ryšys su Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintais prioritetais ar kitais prisiimtais įsipareigojimais

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gegužės 16 d. nutarimo Nr. 477 ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. birželio 11 d. posėdžio (protokolo Nr. 36, 3 klausimas „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės rekomendacijų, pateiktų 2007 m. kovo 30 d. valstybinio audito ataskaitoje Nr. VA-60-1P „Programinio biudžeto sistema“ įgyvendinimo“) nuostatos atitinka šią reformą.

Reformos trukmė ir pagrindiniai uždaviniai

Planuojama reformą įgyvendinti iki 2010 metų.

Pagrindiniai uždaviniai yra šie:

Įgyvendinti Valstybės kontrolės rekomendacijas ir įvykdyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gegužės 16 d. nutarimu Nr. 477 patvirtintas nuostatas:

1. Mažinti asignavimų valdytojų skaičių ir optimizuoti programų skaičių.

2. 2007–2013 m. ES ir bendrajam finansavimui užtikrinti skirtas lėšas planuoti ne atskirose programose, bet integruoti į programas, kurių tikslai ir uždaviniai atitinka ES struktūrinės paramos panaudojimo veiksmų programų tikslus ir uždavinius.

2008 metais į Ūkio ministerijos strateginį veiklos planą bus integruoti Valstybinio turizmo departamento prie Ūkio ministerijos ir Įmonių bankroto valdymo departamento prie Ūkio ministerijos strateginiai veiklos planai, t.y. nuo 2008 m. šios įstaigos nebebus asignavimų valdytojai. Valstybinė energetikos inspekcija prie Ūkio ministerijos ir Valstybinė ne maisto produktų inspekcija prie Ūkio ministerijos 2008 m. išlieka savarankiški asignavimų valdytojai. Šių įstaigų planų integravimo į Ūkio ministerijos veiklos planą galimybė bus analizuojama 2008 metais.

Vykdant minėtąjį Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą, 2007–2013 metais ES ir bendrajam finansavimui užtikrinti skirtos lėšos bus planuojamos ne atskirose programose, bet integruojamos į programas, kurių tikslai ir uždaviniai atitinka ES struktūrinės paramos panaudojimo veiksmų programų tikslus ir uždavinius (ES ir bendrajam finansavimui užtikrinti skirtos lėšos integruotos į Specialiąją ekonomikos augimo ir konkurencingumo didinimo programą, Vietinio ir atvykstamojo turizmo plėtros programą ir Nacionalinės energetikos strategijos įgyvendinimo programą).

Pagrindinės priemonės reformai vykdyti

Pakeisti teisės aktus, kuriuose buvo nurodyta, kad įstaigos prie Ūkio ministerijos yra savarankiški asignavimų valdytojai (Ūkio ministerija analizuoja, kuriuos teisės aktus reikia keisti).

Reformos poveikis (politinis, ekonominis, finansinis, žmogiškiesiems ištekliams)

Toks programų sujungimas padės išvengti tikslų, uždavinių ir priemonių pasikartojimo, nenuoseklumo, todėl sustiprės loginiai ryšiai tarp vykdomų veiklų ir siekiamų rezultatų, pagerės veiklos rezultatyvumas. Be to, bus galima atlikti tikslesnį programų efektyvumo vertinimą – programų sujungimas vaizdžiau parodo, kokios priemonės ir kokiomis lėšomis bus vykdomos atitinkamam tikslui pasiekti (anksčiau, kai ES ir bendrajam finansavimui skirtos lėšos buvo numatytos pagal atskiras programas, tai padaryti buvo gana sudėtinga).

_________________

PRITARTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2008 m. sausio 23 d. nutarimu Nr. 114

UŽSIENIO REIKALŲ MINISTERIJOS

2008 METŲ

SUTRUMPINTAS STRATEGINIS

VEIKLOS PLANAS

I. VADOVO ĮŽANGINIS ŽODIS

Užsienio reikalų ministerija 2008 metais tęs strateginių Lietuvos užsienio politikos tikslų ir uždavinių įgyvendinimą. Užsienio politikos strategija nesikeis, palaikysime Vakarų ir Rytų krypčių pusiausvyrą, puoselėsime transatlantinius ryšius. Orientuosime diplomatinės tarnybos veiklą į apčiuopiamą naudą ir konkretų rezultatą.

Pribrendome ministerijos struktūrinei reformai. Reaguodami į naujus iššūkius ir diplomatinei tarnybai keliamus uždavinius, optimaliai pritaikysime ministerijos struktūrą šiandienos uždaviniams spręsti. Reformuosimės, nes siekiame teikti Lietuvos ir užsienio piliečiams geresnės kokybės viešas ir konsulines paslaugas ir norime sustiprinti viešąją diplomatiją.

Europos Sąjungos darbotvarkė tapo neatsiejama Lietuvos vidaus ir išorės politikos dalimi. Narystė Europos Sąjungoje suteikė Lietuvai naujų galimybių įgyvendinti šalies politinius ir ekonominius interesus. Todėl Europos Sąjungos veikloje dalyvaujame ne kaip pasyvūs stebėtojai, o kaip aktyvi, matoma ir atsakinga valstybė, gebanti veiksmingai ginti savo nacionalinius interesus ir daryti įtaką formuojant Europos Sąjungos darbotvarkę. Ypač svarbus bus darnus Lietuvos valstybės institucijų darbas rengiant ir ginant šalies pozicijas Europos Sąjungoje, o Užsienio reikalų ministerijai pagal jos kompetenciją teks atsakingas koordinatoriaus vaidmuo.

Didinti saugumą transatlantinėje erdvėje yra vienas iš Lietuvos diplomatinės tarnybos veiklos prioritetų. Didžiausias vaidmuo tenka Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijai, pagrindiniam transatlantiniam saugumo forumui, kuriame JAV, Kanada ir Aljansui priklausančios Europos valstybės aptaria svarbiausius saugumo politikos klausimus. Skatinsime tarptautinės bendruomenės pastangas užtikrinti taiką ir demokratiją, remsime NATO atvirų durų politiką.

Kitas svarbus Lietuvos diplomatijos veiklos laukas yra Rytų Europos erdvė. Rytų Europos valstybių pastangos plėsti bendradarbiavimą su Europos Sąjunga ir Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacija, valstybių viduje vykstantys politikos procesai gali sudaryti palankias sąlygas Lietuvos pozicijoms ir įtakai regione stiprėti, jos autoritetui didėti. Dabartinis Lietuvos statusas išplečia mūsų atsakomybę už regiono saugumą ir stabilumą, o geopolitinė padėtis sudaro palankias sąlygas skleisti į Rytus visuotinai pripažintas demokratines vertybes, skatinti kaimyninių šalių pažangą ir atvirumą Europai. Mums tai labai svarbu, nes stabilumo ir saugumo plėtra į Rytus yra būtina Lietuvos ilgalaikės raidos sėkmės sąlyga. Sieksime išlaikyti abipuse pagarba, geros kaimynystės ir praktinio bendradarbiavimo nauda grindžiamus santykius su kaimynėmis Rytuose – Rusija ir Baltarusija, plėtosime žmogiškuosius ryšius.

Siekdami prisidėti prie šalies ūkio tvarios raidos, dar daugiau dėmesio skirsime ekonominei diplomatijai. Aktyviai ir veiksmingai pasinaudodami užsienio politikos galimybėmis ir diplomatinės tarnybos sukaupta patirtimi, prisidėsime prie šalies konkurencingumo didinimo.

Politinis ir ekonominis bendradarbiavimas su tradiciniais partneriais Baltijos ir Šiaurės Europos regionuose, strateginė partnerystė su Lenkija ir Latvija, glaudūs santykiai su didžiausiomis Europos Sąjungos valstybėmis leidžia siekti, kad Lietuvos interesai būtų veiksmingai įgyvendinami. Dėsime pastangas, kad Lietuvos ir Lenkijos santykiuose pasiektas proveržis būtų įgyvendinamas ilgalaikiais energetikos ir infrastruktūros projektais. Privalome tinkamai pasinaudoti unikalia galimybe baigti visavertę integraciją į Europą.

Toliau tęsdami aktyvią veiklą tarptautinėse organizacijose, pasitelkdami vystomojo bendradarbiavimo politikos instrumentus, prisidėsime prie tarptautinės bendruomenės pastangų stiprinti taiką, demokratiją ir saugumą, ginti žmogaus teises.

Dėl Lietuvos gyventojų emigracijos įvairiose užsienio valstybėse formuojasi gausios lietuvių bendruomenės. Svarbu, kad gyvendami už Lietuvos ribų, išeiviai nesijaustų atstumti savo Tėvynės. Diplomatai dės pastangas, kad išeiviai iš Lietuvos neprarastų ryšių su Tėvyne ir puoselėtų lietuvybę būdami svetur. Sieksime, kad Lietuvos ambasados taptų atviresnės savo piliečiams, taptų „ambasadomis rotušėmis“, kurios visuomet priima tiek patekusį į bėdą, tiek besidžiaugiantį šalies pilietį. Neatidėliotinos permainos būtinos teikiant konsulines paslaugas ambasadose ir konsulinėse įstaigose. Privalome pasiekti, kad įvairių institucijų nustatytos tvarkos procedūros taptų paprastesnės ir patogesnės tiems, kurie į jas kreipiasi, o dalis paslaugų būtų perkeltos į elektroninę erdvę.

Ir toliau sieksime užtikrinti skaidrią ir atvirą diskusiją, skatinti visuomenę dalyvauti įgyvendinant valstybės užsienio politiką. Artėjant svarbioms istorinėms sukaktims, atitinkamą dėmesį skirsime kultūros veiklai, Lietuvos paveldo užsienyje išsaugojimui.

Užsienio reikalų ministras Petras Vaitiekūnas

S1 forma

II. MISIJA, STRATEGINIAI TIKSLAI IR EFEKTO KRITERIJAI

Užsienio reikalų ministerijos misija – dalyvauti formuojant valstybės užsienio politiką, atstovauti Lietuvos Respublikos ir jos piliečių teisėtiems interesams ir juos ginti tarptautinėse organizacijose ir užsienio valstybėse.

Užsienio reikalų ministerijos strateginiai tikslai:

I. Aktyviai veikti Europos Sąjungoje ir NATO, panaudojant narystę šiose organizacijose Lietuvos ir tarptautinės bendrijos labui.

Efekto kriterijai:

1. ES šalių parama prioritetinėms Lietuvos užsienio politikos kryptims.

2. Pagal kompetenciją užtikrintas Lietuvos suverenitetas, nacionalinis saugumas ir nacionalinių interesų įgyvendinimas.

II. Įtvirtinti Lietuvą kaip regioninio bendradarbiavimo traukos centrą, plėtojant geros kaimynystės ryšius, stiprinant strateginę partnerystę su Lenkija ir Latvija, plėtojant bendradarbiavimą su Estija ir Šiaurės Europos valstybėmis, taip pat Europos Sąjungos rytinėmis kaimynėmis – Rusija, Baltarusija, Ukraina, Moldova, Pietų Kaukazo valstybėmis.

Efekto kriterijai:

1. Sustiprėjusi Lietuvos įtaka regione, išsiplėtęs bendradarbiavimas su regiono valstybėmis.

2. Pažanga žmogaus teisių apsaugos ir pilietinės visuomenės plėtros srityje regiono valstybėse.

III. Skatinti spartesnę Lietuvos ekonomikos integraciją į Europos ir pasaulio rinkas, stiprinti šalies ekonominį saugumą ir didinti Lietuvos ūkio konkurencingumą pasaulyje.

Efekto kriterijai:

1. Lietuvos įsijungimas į Europos infrastruktūros tinklus.

2. Padidėjusios tiesioginės užsienio investicijos į Lietuvą.

Tiesioginės užsienio investicijos Lietuvoje 2005–2009* metais (mln. litų)

––––––––––––––––––––

*Metų pradžios duomenys.

** Prognozė.

Šaltiniai: 1. Sstatistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau vadinama – Statistikos departamentas).

2. Prognozės 2008–2009 metams – Ūkio ministerijos.

3. Padidėjusios tiesioginės Lietuvos investicijos užsienyje.

Tiesioginės Lietuvos investicijos užsienyje 2005–2009* metais (mln. litų)

––––––––––––––––––––

*Metų pradžios duomenys.

** Prognozė.

Šaltinis – Statistikos departamentas.

4. Prekių ir paslaugų eksporto augimas.

Lietuvos prekių ir paslaugų eksportas 2005–2009* metais (mln. litų)

––––––––––––––––––––

*Metų pradžios duomenys.

** Prognozė.

Šaltiniai: 1. Statistikos departamentas.

2. Prognozės 2007–2009 metams – Lietuvos banko.

IV. Per aktyvią veiklą tarptautinėse organizacijose ir vystomojo bendradarbiavimo politiką remti tarptautinės bendruomenės pastangas užtikrinti demokratiją, žmogaus teises, taiką ir stabilumą.

Efekto kriterijai:

1. Žmogaus teisių apsaugos ir demokratijos plėtra pasaulyje.

2. Lietuvos autoriteto tarptautinėje bendruomenėje didėjimas.

S2 forma

III. VYKDOMŲ PROGRAMŲ TRUMPAS APRAŠYMAS

Programa	Tikslai	Siekiami rezultatai 2008 metais
1. Užsienio politikos formavimas ir įgyvendinimas (programą vykdys Užsienio reikalų ministerija)	1. Įsitvirtinti ir aktyviai veikti Europos Sąjungoje (toliau vadinama – ES), siekti formuoti ES sprendimus ir atstovauti Lietuvos interesams ES darbo organuose	1. ES institucijose, darbo grupių ir komitetų susitikimuose priimti Lietuvai palankūs ir, atsižvelgiant į Lietuvos pateiktus pasiūlymus, parengti sprendimai (520 sprendimų). 2. ES institucijų ir kitų valstybių narių remiamų prioritetinių energetikos ir transporto projektų įgyvendinimas (3 projektai). 3. Lietuvos pasirengimo pirmininkauti ES veiksmų plane numatytų priemonių 2008 metams įgyvendinimas (100 proc.). 4. Palankus visuomenės požiūris į šalies narystę ES (60 proc. pagal visuomenės nuomonės apklausas)
	2. Didinti Lietuvos saugumą, diplomatinėmis priemonėmis stiprinant saugumą transatlantinėje erdvėje	1.Tarptautinės bendruomenės parama NATO atvirų durų politikai (NATO pareiškimų, sprendimų, remiančių atvirų durų politiką, skaičius – 55 sprendimai). 2. Energetinio saugumo klausimų įtvirtinimas NATO darbotvarkėje. 3. Užtikrintas atstovavimas Lietuvos energetinio saugumo interesams NATO (pagal Užsienio reikalų ministerijos kompetenciją). 4. Padidėjusi NATO valstybių parama Adrijos chartijos šalių, Ukrainos ir Gruzijos galimai narystei organizacijoje. 5. Visuomenės pritarimas Lietuvos dalyvavimui tarptautinėse misijose (pagal visuomenės nuomonės apklausas – 55 proc.)
	3. Stiprinti Lietuvą kaip regioninio bendradarbiavimo traukos centrą	1. Intensyvūs santykiai su Baltijos ir Šiaurės Europos regiono šalimis (vizitų, bendrai parengtų iniciatyvų skaičius – 90 vizitų, 5 pareiškimai). 2. Bendrų Baltijos regiono šalių pareiškimų, pasiūlymų NATO ir ES susitikimams, į kuriuos buvo atsižvelgta, skaičius (5 pareiškimai). 3. Lietuvos pirmavimas plėtojant geros kaimynystės ryšius su ES rytinėmis kaimynėmis (Lietuvoje surengtų tarptautinio lygio renginių skaičius – 2 renginiai). 4. Iniciatyvos dėl ES ir Rusijos bendrų veiksmų, susijusių su Kaliningrado srities socialinės ir ekonominės plėtros plano parengimu (5 iniciatyvos) 5. Iniciatyvų, skirtų europinių vertybių ir demokratijos principų sklaidai Rytų Europoje, įgyvendinimas (5 iniciatyvos)
	4. Diplomatinėmis priemonėmis stiprinti Lietuvos ekonominį ir energetinį saugumą, skatinti ūkio plėtrą ir konkurencingumą	1.Užtikrintas atstovavimas Lietuvos ekonominio ir energetinio saugumo interesams ES ir dvišaliuose santykiuose su valstybėmis (pagal Užsienio reikalų ministerijos kompetenciją). 2.Energetinių ir infrastruktūros projektų įgyvendinimo pradžia (Lietuvos–Lenkijos elektros tiltas; pasiektas susitarimas dėl užsienio partnerių dalyvavimo naujos atominės elektrinės statyboje sąlygų). 3. Lietuvos ūkio plėtrai palankūs sprendimai, priimti ES ir tarptautinėse organizacijose (12 sprendimų)
	5. Aktyviai ginti Lietuvos interesus dalyvaujant tarptautinių organizacijų veikloje	1. Lietuvai palankūs sprendimai, priimti tarptautinėse organizacijose (12 sprendimų). 2. Sumažėjusi Lietuvos skola tarptautinėms organizacijoms (Užsienio reikalų ministerijos 2008 m. biudžeto dalis – 1 proc.)
	6. Užtikrinti skaidrią ir atvirą valstybės užsienio politiką, didinti Lietuvos autoritetą	1. Stabili visuomenės parama Lietuvos užsienio politikos kursui (60 proc., pagal visuomenės nuomonės apklausas). 2. Išaugusi informacijos apie Lietuvą pasiūla užsienyje (žiniasklaidos atstovų vizitai į Lietuvą, straipsnių apie Lietuvą skaičius, šalies kultūrą pristatančių renginių skaičius)
	7. Optimizuoti diplomatinę tarnybą	1. Sustiprėję diplomatinės tarnybos administraciniai gebėjimai (tobulinusių kvalifikaciją darbuotojų skaičius, investicijos į administracinių gebėjimų stiprinimą). 2. Padidėję konsulinių pareigūnų gebėjimai dirbti Šengeno narystės sąlygomis (tobulinusių kvalifikaciją konsulinių pareigūnų skaičius). 3. Didėjantis visuomenės pasitikėjimas diplomatine tarnyba (pagal visuomenės nuomonės apklausas)
2. Vystomasis bendradarbiavimas ir parama demokratijai (programą vykdys Užsienio reikalų ministerija)	Formuoti ir įgyvendinti Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo politiką	1. Didėjantis vystomojo bendradarbiavimo programų ir projektų lyginamasis svoris (Užsienio reikalų ministerijos biudžeto dalis). 2. Įgyvendintų vystomojo bendradarbiavimo projektų Ukrainoje, Moldovoje ir Pietų Kaukazo valstybėse gausėjimas (2008 m. – 45 projektai). 3. Didėjanti visuomenės parama vystomojo bendradarbiavimo politikai (pagal visuomenės nuomonės apklausas – 55 proc.)
3. Specialioji lėšų, gaunamų už teikiamas paslaugas, administravimo programa (programą vykdys Užsienio reikalų ministerija)	Užtikrinti Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių turto išlaikymą ir modernizuoti Lietuvos diplomatinių atstovybių materialinę bazę	Išplėsta Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių techninė ir materialinė bazė

S3 forma

IV. VYKDOMŲ PROGRAMŲ FINANSINIS PLANAS

(2008 metai)

Programų pavadinimai	Lėšos, tūkst. litų			Pareigybės
Programų pavadinimai	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimai		kitos lėšos (nurodomi šaltiniai)
	iš viso	iš jų ES lėšos	kitos lėšos (nurodomi šaltiniai)
Užsienio reikalų ministerija
1. Užsienio politikos formavimas ir įgyvendinimas	258876			997
2. Vystomasis bendradarbiavimas ir parama demokratijai	11433			–
3. Specialioji lėšų, gaunamų už teikiamas paslaugas, administravimo programa	2500			–
Iš viso asignavimų valdytojo programoms	272809			997
Kita svarbi informacija	Savivaldybės nedalyvaus įgyvendinant programų tikslus

S4 forma

V. 2008 METAIS PLANUOJAMOS REFORMOS (ESMINIO PAKEITIMO)

TRUMPAS APRAŠYMAS

2008 metais Užsienio reikalų ministerija vykdo ministerijos struktūros reformą. Nuo geografiniu principu paremto užsienio politikos tikslų įgyvendinimo pereinama prie funkciniu principu paremto užsienio politikos tikslų įgyvendinimo.

Esminis ministerijos struktūros reformos tikslas – ministerijos valdomus išteklius optimaliau susieti su ministerijos vykdomų programų uždaviniais.

Priežastys, sąlygojančios reformos būtinumą, – poreikis gerinti ministerijos teikiamų konsulinių ir viešųjų paslaugų Lietuvos ir užsienio piliečiams kokybę, stiprinti viešąją diplomatiją, veiksmingiau įgyvendinti Lietuvos užsienio politiką globaliu lygmeniu.

Reformos trukmė

Planuojama nuo 2008 m. balandžio 1 d. užtikrinti visapusišką atnaujintos ministerijos struktūros funkcionavimą.

Pagrindiniai reformos uždaviniai

1. Plėsti Konsulinio departamento žmogiškuosius išteklius, įsteigti Piliečių reikalų ir konsulinės pagalbos skyrių ir Šengeno skyrių.

2. Prie ministerijos valstybės sekretoriaus padalinio įsteigti Piliečių aptarnavimo skyrių.

3. Sustiprinti ministerijos Informacijos ir viešųjų ryšių departamentą: įsteigti Elektroninės komunikacijos skyrių, reformuoti ir išplėsti Informacijos skyrių į Informacijos stebėjimo ir analizės skyrių.

4. Sujungti ministerijos Amerikos, Afrikos, Azijos ir Okeanijos ir Daugiašalių santykių departamentus į Globalios politikos departamentą.

Reformos poveikis

Reformavus ministerijos struktūrą, bus optimaliau panaudoti ministerijos valdomi ištekliai Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos užsienio politikos dalies nuostatoms įgyvendinti.

_________________

PRITARTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2008 m. sausio 23 d. nutarimu Nr. 114

VIDAUS REIKALŲ MINISTERIJOS

2008 METŲ

SUTRUMPINTAS STRATEGINIS

VEIKLOS PLANAS

I. VADOVO ĮŽANGINIS ŽODIS

Lietuvai esant pilnaverte ir aktyvia Europos Sąjungos nare, Vidaus reikalų ministerija, įgyvendindama keturioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programą vidaus reikalų valdymo srityje, nuosekliai vykdo misiją – tarnauti visuomenei garantuojant jos saugumą, veiksmingą ir profesionalų, informacinėmis technologijomis pagrįstą viešąjį administravimą, sudarant sąlygas tolygiai ir subalansuotai regionų plėtrai.

Vidaus reikalų ministerijos veiklos pagrindinės gairės yra numatytos patvirtintose ilgalaikėse Viešojo saugumo plėtros iki 2010 metų, Viešojo administravimo plėtros iki 2010 metų, Lietuvos informacinės visuomenės plėtros ir Lietuvos regioninės politikos iki 2013 metų strategijose. Įgyvendindami jas, sieksime efektyviau pasinaudoti ne tik Lietuvos valstybės biudžeto lėšomis, bet ir Europos Sąjungos struktūrinių fondų, kitų tarptautinių finansinių mechanizmų teikiamomis galimybėmis.

Įgyvendindami visuomenės saugumo valstybės politiką ir siekdami, kad šalies gyventojai būtų saugesni, vykdysime naują Lietuvos policijos sistemos plėtros programą ir tikimės gerų policijos ir kitų vidaus reikalų statutinių įstaigų veiklos rezultatų.

Viešojo administravimo plėtros, valstybės tarnybos tobulinimo srityse bus siekiama Vidaus reikalų ministerijos strateginio tikslo – optimizuoti viešojo administravimo sistemą, pagrįstą profesionalia valstybės tarnyba, plėtoti informacinę ir žinių visuomenę – nuoseklaus įgyvendinimo. Tobulindami atrankos į valstybės tarnybą tvarką ir priimdami sprendimus, susijusius su darbuotojų motyvacijos skatinimu, sieksime didesnio gyventojų pasitikėjimo valstybės ir savivaldybių institucijomis ir įstaigomis.

Įgyvendindama valstybės regioninės plėtros politiką mažinti regionų ekonominio ir socialinio išsivystymo ir gyvenimo kokybės skirtumus, Vidaus reikalų ministerija vykdys naujas Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslo ir Europos kaimynystės ir partnerystės priemonės programas, finansuojamas Europos Sąjungos ir Lietuvos valstybės biudžeto lėšomis.

2008 metais bus toliau tobulinamos Šengeno sutarties reikalavimus atitinkančios valstybės sienos kontrolės ir migracijos procesų valdymo sistemos. Naudodamiesi Europos Sąjungos solidarumo ir migracijos srautų valdymo bendrosios programos Lietuvai 2008–2013 metams skiriama finansine parama, vykdysime naujas Išorės sienų fondo ir Europos grąžinimo fondo programas.

Sąžiningas ir kruopštus visų vidaus reikalų sistemos valstybės tarnautojų ir pareigūnų darbas, viešumas, tarnavimas visuomenei neabejotinai padės užtikrinti valstybėje tvarką ir saugumą, plėtoti demokratiją.

Vidaus reikalų ministras Regimantas Čiupaila

S1 forma

II. MISIJA, STRATEGINIAI TIKSLAI IR EFEKTO KRITERIJAI

VIDAUS REIKALŲ MINISTERIJOS MISIJA – tarnauti visuomenei, garantuojant jos saugumą, veiksmingą ir profesionalų, informacinėmis technologijomis pagrįstą viešąjį administravimą, sudarant sąlygas tolygiai ir subalansuotai regionų plėtrai.

VIDAUS REIKALŲ MINISTERIJOS STRATEGINIAI TIKSLAI:

1. Įgyvendinti viešojo saugumo politiką ir siekti, kad šalies gyventojai jaustųsi saugesni.

2. Optimizuoti viešojo administravimo sistemą, pagrįstą profesionalia valstybės tarnyba, plėtoti informacinę ir žinių visuomenę.

3. Tobulinti Europos Sąjungos ir Šengeno teisyno reikalavimus atitinkančias valstybės sienos kontrolės ir migracijos procesų valdymo sistemas.

4. Sudaryti sąlygas tolygiai ir darniai regionų plėtrai.

Efekto kriterijai:

1. Gyventojų, kurie jaučiasi saugiai, dalis, proc.

2. Gyventojų pasitikėjimas valstybės ir savivaldybių institucijomis ir įstaigomis, proc.

3. Pagrindinių viešųjų paslaugų, pasiekiamų internetu, dalis, proc.

4. Nelegalios migracijos srautų pokytis, proc.

5. Regionų ekonominės sanglaudos pokytis (regionų ekonominių skirtumų pokytis), proc.*

–––––––––––––––––––

* Kadangi Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau vadinama – Statistikos departamentas) pateikiami duomenys apie bendrojo vidaus produkto vienam gyventojui rodiklį Lietuvos apskrityse, naudojamą ekonominės sanglaudos rodikliui apskaičiuoti, vėluoja beveik metus, atitinkamų metų rodiklį galima apskaičiuoti tik kitų metų pabaigoje.

6. Regionų socialinės sanglaudos pokytis (regionų socialinių skirtumų pokytis), proc. (planas).

POLICIJOS DEPARTAMENTO PRIE VIDAUS REIKALŲ MINISTERIJOS MISIJA – saugoti ir gerbti asmens teises ir laisves, užtikrinti viešąją tvarką ir visuomenės saugumą, pagal kompetenciją formuoti saugią aplinką, vykdyti veiksmingą nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prevenciją ir tyrimą.

POLICIJOS DEPARTAMENTO PRIE VIDAUS REIKALŲ MINISTERIJOS STRATEGINIAI TIKSLAI:

1. Skatinti bendradarbiavimą su visuomene, rengti ir įgyvendinti teisės pažeidimų prevencijos programas ir priemones, gerinti policijos teikiamų paslaugų kokybę, gerinti policijos įvaizdį ir didinti motyvaciją dirbti policijoje.

2. Stiprinti sunkių ir labai sunkių nusikaltimų, taip pat nusikalstamų veikų, susijusių su organizuotu nusikalstamumu, narkotikais, ir nusikaltimų, kuriais padaroma didelė žala asmenims ir valstybei, užkardymą, atskleidimą ir tyrimą.

3. Stiprinti Lietuvos policijos bendradarbiavimą su Europos Sąjungos ir kitų valstybių policija, pagal kompetenciją plėtoti policijos veiklą įgyvendinant Europos Sąjungos ir Šengeno teisyno keliamus reikalavimus teisingumo ir vidaus reikalų srityje, diegti policijos sistemoje pažangias informacines technologijas.

Efekto kriterijai:

1. Visuomenės pasitikėjimas policija, proc.

2. Ištirtų sunkių ir labai sunkių nusikalstamų veikų dalis, proc.

3. Užsienio valstybių teisėsaugos institucijų pateiktų paklausimų, užkardant ir tiriant nusikalstamas veikas, tenkinimas per nustatytus terminus, proc.

PRIEŠGAISRINĖS APSAUGOS IR GELBĖJIMO DEPARTAMENTO PRIE VIDAUS REIKALŲ MINISTERIJOS MISIJA – užtikrinti visuomenės, materialiojo turto ir aplinkos apsaugą ekstremalių įvykių ir situacijų atvejais, organizuoti ekstremalių įvykių ir situacijų prevenciją, spręsti civilinės saugos užtikrinimo klausimus.

PRIEŠGAISRINĖS APSAUGOS IR GELBĖJIMO DEPARTAMENTO PRIE VIDAUS REIKALŲ MINISTERIJOS STRATEGINIS TIKSLAS – užtikrinti visuomenės saugumą ekstremalių įvykių ir situacijų atvejais, teikti skubią, kvalifikuotą ir vienodos apimties pagalbą visuomenei visoje Lietuvos teritorijoje, stiprinti ekstremalių įvykių ir situacijų prevenciją, siekti savo veiklos srityje lygiavertės partnerystės su Europos Sąjungos valstybėmis.

Efekto kriterijai:

1. Gaisruose žuvusių žmonių skaičiaus pokytis.

2. Vidutinis pirmųjų priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų atvykimo laikas mieste ir kaime, minučių tikslumu.

3. Savivaldybių, kuriose per vieną valandą priešgaisrinės gelbėjimo pajėgos gali pradėti vykdyti pilnaverčius gelbėjimo darbus, skaičius.

4. Gaisrų skaičiaus pokytis gyvenamajame, visuomeniniame ir pramoniniame sektoriuose, taip pat atvirose teritorijose, palyginti su ankstesniais metais, proc.

VALSTYBĖS SIENOS APSAUGOS TARNYBOS PRIE VIDAUS REIKALŲ MINISTERIJOS MISIJA – stiprinti Europos Sąjungos išorės sienos apsaugą ir šalies nacionalinį saugumą, užtikrinant sausumos ir jūros sienų stebėjimą, atvykstančių į šalį ir išvykstančių iš jos asmenų pasienio tikrinimą oro, jūrų, upių uostų ir sausumos pasienio kontrolės punktuose.

VALSTYBĖS SIENOS APSAUGOS TARNYBOS PRIE VIDAUS REIKALŲ MINISTERIJOS STRATEGINIS TIKSLAS – užtikrinti Europos Sąjungos ir Šengeno teisyno reikalavimus atitinkantį Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsaugos lygį.

Efekto kriterijai:

1. Visuomenės pasitikėjimas Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos, proc.

2. Valstybės sienos pažeidimų prie Lietuvos Respublikos išorės Europos Sąjungos sienų skaičiaus pokytis, palyginti su praėjusiais kalendoriniais metais.

FINANSINIŲ NUSIKALTIMŲ TYRIMO TARNYBOS PRIE VIDAUS REIKALŲ MINISTERIJOS MISIJA – apsaugoti valstybės finansų sistemą atskleidžiant nusikalstamas veikas ir kitus teisės pažeidimus.

FINANSINIŲ NUSIKALTIMŲ TYRIMO TARNYBOS PRIE VIDAUS REIKALŲ MINISTERIJOS STRATEGINIS TIKSLAS – tobulinant veiklos metodus, mažinti finansinių nusikaltimų neigiamą poveikį valstybės finansams.

Efekto kriterijus – ištirtos nusikalstamos veikos finansų sistemai, užregistruotų nusikalstamų veikų proc.

VADOVYBĖS APSAUGOS DEPARTAMENTO PRIE VIDAUS REIKALŲ MINISTERIJOS MISIJA – saugoti valstybės vadovus, kitus asmenis ir objektus, kuriuos saugoti įpareigoja galiojantys teisės aktai.

VADOVYBĖS APSAUGOS DEPARTAMENTO PRIE VIDAUS REIKALŲ MINISTERIJOS STRATEGINIS TIKSLAS – užtikrinti aukštą Respublikos Prezidento, Seimo Pirmininko, Ministro Pirmininko ir asmenų, pavaduojančių Seimo Pirmininką, Ministrą Pirmininką, jų šeimos narių, Lietuvos Respublikos oficialių svečių, kitų asmenų, kuriems pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytus pagrindus ir nustatyta tvarka paskirta apsauga, ir saugomų objektų apsaugos lygį.

Efekto kriterijai:

1. Asmenų apsaugai nustatytų reikalavimų vykdymas, proc.

2. Objektų apsaugai nustatytų reikalavimų vykdymas, proc.

S2 forma

III. VYKDOMŲ PROGRAMŲ TRUMPAS APRAŠYMAS

Programa	Tikslai	Siekiami rezultatai 2008 metais
1. Vidaus reikalų ministerijos valdymo srities valstybės politikos formavimas, įgyvendinimo koordinavimas ir kontrolė (programą vykdys Vidaus reikalų ministerija)	1. Organizuoti ir koordinuoti valstybės politikos įgyvendinimą viešojo saugumo užtikrinimo srityje	1. Bus sėkmingai įgyvendintos priemonės, numatytos strateginio planavimo dokumentuose. 2. Pagal atliktus tyrimus bus įvertinta visuomenės saugumo būklė, teisėsaugos institucijų veikla, nustatyti teisėsaugos pareigūnų poreikiai ir problemos, atlikta visuomenės savisaugos sistemos Lietuvoje būklės ir visuomenės bendradarbiavimo su teisėsaugos institucijomis analizė, parengti pasiūlymai dėl teisėsaugos institucijų veiklos tobulinimo. 3. Bus suorganizuoti konkursai, skirti nustatyti geriausius įgyvendinamus ar jau įgyvendintus nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prevencijos projektus (programas) ir paskatinti jų autorius. 4. Visuomenei bus pateikiama profesionali informacija apie tai, ko reikėtų vengti, kad nebūtų tampama nusikaltimo auka, ir apie pavojus, susijusius su prekyba žmonėmis ir prostitucija. Bus parengtas ir išleistas leidinys vaikams apie nusikalstamų veikų prevenciją
	2. Sukurti skaidrią, veiksmingą, orientuotą į rezultatus ir tinkamą asmenų aptarnavimą viešojo administravimo sistemą, pagrįstą informacinėmis technologijomis	1. Bus 100 proc. įvykdytos Viešojo administravimo plėtros iki 2010 metų strategijos įgyvendinimo priemonių plano priemonės, numatytos 2008 metams. 2. Bus laiku ir tinkamai parengti norminių teisės aktų projektai ir įgyvendintos atitinkamos priemonės tobulinant valdymo institucijų sandarą, sudarant galimybę naudotis paprastesnėmis sprendimų priėmimo procedūromis ir gerinant viešųjų paslaugų kokybę
	3. Plėtoti saugių informacinių ir ryšių technologijų infrastruktūrą, skatinti viešųjų paslaugų teikimą naudojant skaitmenines technologijas	1. Visos pagrindinės viešosios paslaugos bus teikiamos naudojant aukštesnio lygio informacines ir ryšių technologijas. 2. Bus sėkmingai įgyvendintos visos Elektroninės valdžios koncepcijos įgyvendinimo priemonių plane numatytos priemonės. 3. Bus plėtojama saugumo reikalavimus atitinkanti informacinių ir ryšių technologijų infrastruktūra (didinamas informacinių sistemų, perduodančių elektroninę informaciją saugiu valstybiniu duomenų perdavimo tinklu, skaičius). 4. Bus užtikrinta elektroninės informacijos valstybės institucijų informacinėse sistemose sauga. 5. Bus surengti du seminarai elektroninės informacijos saugos klausimais valstybės tarnautojams ir darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis
	4. Sudaryti sąlygas tolygiai ir darniai regionų plėtrai	1. Gyventojų samdomojo darbo pajamos priartės 1 proc. prie šalies vidurkio apskrityse, kurios pagal šį rodiklį yra labiausiai atsilikusios. 2. Nedarbo lygis priartės 1 proc. prie šalies vidurkio apskrityse, kuriose nedarbo lygis yra didžiausias. 3. Panaudojant Europos Sąjungos (toliau vadinama – ES) struktūrinę paramą, bus įgyvendinta 50 projektų, susijusių su regionų socialinės ir ekonominės sanglaudos didinimu
	5. Užtikrinti Vidaus reikalų ministerijos administracijos funkcijų vykdymą	1. Bus sėkmingai ir laiku įvykdytos Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos, Vidaus reikalų ministerijos veiklos pagrindinių priemonių plano priemonės, taip pat Lietuvos Respublikos Seimo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės pavedimai. 2. Bus tobulinama Vidaus reikalų ministerijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, kvalifikacija. Tobulinusiųjų kvalifikaciją dalis sieks 70 proc. visų Vidaus reikalų ministerijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis
2. Vidaus reikalų ministerijos infrastruktūros plėtra ir bendrųjų sistemos funkcijų vykdymas (programą vykdys Vidaus reikalų ministerija)	1. Užtikrinti programoje dalyvaujančių įstaigų prie Vidaus reikalų ministerijos funkcijų vykdymą	Bus sėkmingai ir laiku įvykdytos Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos, Vidaus reikalų ministerijos veiklos pagrindinių priemonių plano priemonės, taip pat Lietuvos Respublikos Seimo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės pavedimai
	2. Pagerinti gyventojų aptarnavimą viešojo administravimo institucijose, užtikrinant patikimą ir greitą jų aprūpinimą informacija, vykdyti prisijungimo prie antros kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) darbus	1. Pagerės gyventojų aptarnavimas viešojo administravimo institucijose, kurios gauna duomenis iš Vidaus reikalų informacinės sistemos ir naudojasi Vidaus reikalų telekomunikacinio tinklo paslaugomis. Palyginti su 2007 metais, sumažės šių institucijų kompiuterių ir ryšių technikos sutrikimų, jų pašalinimo trukmė sumažės 4 proc. 2. Bus sukurtas ir įdiegtas Vidaus reikalų telekomunikacinis tinklas prie išorinių ES sienų. 2008 metais bus įrengta 50 modernizuotų ar naujų telekomunikacinės įrangos komponentų. Bus įdiegta visoje Lietuvoje funkcionuojanti radijo monitoringo sistema, modernizuotos arba įrengtos naujos 4 Vidaus reikalų radijo ryšio tinklo bazinės įrangos vietos. 3. Bus vykdomos Nacionalinės Šengeno informacinės sistemos ir Nacionalinės vizų informacinės sistemos nuostatuose numatytos funkcijos. Į Centrinę Šengeno informacinę sistemą perduotų duomenų skaičius sieks 52,8 tūkstančio. Su Nacionaline Šengeno informacine sistema dirbs 800 vartotojų
3. Lietuvos Respublikos piliečių ir užsieniečių migracijos procesų valdymo tobulinimas (programą vykdys Vidaus reikalų ministerija)	Įgyvendinti valstybės politiką laisvo asmenų judėjimo, vizų, prieglobsčio ir migracijos srityse, plėtoti asmens dokumentų su biometriniais duomenimis išdavimo sistemą, modernizuoti esamas ir kurti naujas su Lietuvos Respublikos piliečių ir užsieniečių migracijos procesų valdymu susijusias duomenų bazes ir registrų sistemas, tobulinti valstybės valdžios, valdymo įstaigų ir institucijų, taip pat piliečių ir užsieniečių aptarnavimą	1. Pagerės priimamų sprendimų kokybė ir 2008 metais įsiteisėjusių teismų, išnagrinėjusių asmenų skundus, paliktų galioti Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos sprendimų rodiklis pakils iki 91 proc. 2. 2008 metais priimtų sprendimų Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos veiklos klausimais, laikantis teisės aktų nustatytų terminų, rodiklis pakils iki 99 proc. 3. Pagerės asmens dokumentų su biometriniais duomenimis ir kitų dokumentų išdavimo procedūrų kokybė, bus įdiegtos pažangiausios naujovės kompiuterizuojant asmens dokumentų gamybą ir jų išdavimo procesą, todėl sumažės klastojamų asmens dokumentų
4. Valstybės tarnybos politikos įgyvendinimas ir valdymo tobulinimas (programą vykdys Vidaus reikalų ministerija)	1. Tobulinti valstybės tarnybą, kad ji būtų profesionali ir veiksminga	1. Bus laiku ir sėkmingai įgyvendinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos ir Viešojo administravimo plėtros iki 2010 metų strategijos įgyvendinimo priemonių planai valstybės tarnybos srityje. 2. Patobulinus valstybės tarnybos teisinę bazę, bus nustatytos aiškesnės ir skaidresnės valstybės tarnautojų atrankos taisyklės. 3. Daugiau nei 50 proc. valstybės tarnautojų dalyvaus mokyme, todėl padidės valstybės tarnybos profesionalumas ir jos gebėjimas tarnauti visuomenei. 4. Sumažės valstybės tarnautojų kaita, nes patobulintos motyvavimo priemonės padės pritraukti ir valstybės tarnyboje išlaikyti kompetentingus valstybės tarnautojus
	2. Didinti valstybės tarnautojų administracinius gebėjimus	1. 5100 valstybės tarnautojų dalyvaus Lietuvos viešojo administravimo instituto ir Valstybės ir savivaldybių tarnautojų mokymo centro „Dainava“ mokyme. Pagerės valstybės tarnautojų administraciniai gebėjimai. 2. 83 proc. valstybės tarnautojų-respondentų, dalyvavusių mokyme Lietuvos viešojo administravimo institute ir Valstybės ir savivaldybių tarnautojų mokymo centre „Dainava“, bus patenkinti įgytomis žiniomis ir mokymo kokybe
5. Ypatingų viešosios tvarkos situacijų kontrolė (programą vykdys Vidaus reikalų ministerija)	Atkurti ir (ar) užtikrinti viešąją tvarką ir visuomenės saugumą, vykdyti suimtųjų ir nuteistųjų konvojavimą, užtikrinti svarbių valstybės objektų apsaugą	1. Bus užtikrinama viešoji tvarka visų ypatingų situacijų atvejais. 2. Bus tinkamai vykdomos Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos tarnybinės užduotys. 3. Bus užtikrinta teisės aktuose nustatytų svarbių valstybės objektų apsauga. 4. 100 proc. bus užtikrinta konvojuojamų asmenų apsauga ir saugumas
6. Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų mokymas (programą vykdys Vidaus reikalų ministerija)	Teikti pirminį profesinį mokymą ir organizuoti pirminės grandies policijos pareigūnų kvalifikacijos tobulinimą	1. Bus parengta 220 kvalifikuotų vidaus tarnybos sistemos pareigūnų. 2. 6,9 proc. pirminės grandies policijos pareigūnų patobulins savo kvalifikaciją
7. Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų socialinės garantijos (programą vykdys Vidaus reikalų ministerija)	Įgyvendinti iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų remiamas vidaus tarnybos sistemos pareigūnų, kitų teisės aktuose numatytų tarnybų (Specialiųjų tyrimų tarnybos, Valstybės saugumo departamento, Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos, muitinės) pareigūnų, taip pat buvusių pareigūnų socialines garantijas	1. Vidaus reikalų ministerijos panaudojamų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų, vidutiniškai per metus tenkančių vieno pareigūno ir buvusio pareigūno socialinių garantijų (sveikatos priežiūra, pareigūnų ir karių valstybinių pensijų mokėjimas) realizavimui, suma padidės iki 3666 litų. 2. Funkcionuos prevencinės sveikatos priežiūros prioritetu pagrįsta valstybės remiamos pareigūnų sveikatos priežiūros sistema, apimanti efektyvias pareigūnų sveikatos problemų sprendimo priemones
8. Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslo programa (programą vykdys Vidaus reikalų ministerija)	Skatinti ir stiprinti Lietuvos regionų socialinio ir ekonominio išsivystymo lygį, mažinti plėtros netolygumus tarp Lietuvos regionų ir ES valstybių regionų	Pagal Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslo programas bus atrinkta finansuoti 15 projektų, kuriuose su kaimyninių šalių (Latvijos ir Lenkijos) ir kitų ES valstybių partneriais dalyvaus Lietuvos partneriai
9. Europos kaimynystės ir partnerystės priemonės programa (programą vykdys Vidaus reikalų ministerija)	Skatinti ir stiprinti Lietuvos regionų socialinio ir ekonominio išsivystymo lygį, mažinti plėtros netolygumus tarp Lietuvos pasienio regionų, Rusijos Federacijos ir Baltarusijos pasienio regionų	Pagal Europos kaimynystės ir partnerystės priemonės programas bus atrinkti finansuoti 5 projektai, kuriuose su kaimyninių šalių (Latvijos ir Lenkijos), Rusijos Federacijos (Kaliningrado srities) ir Baltarusijos partneriais dalyvaus Lietuvos partneriai
10. Išorės sienų fondo programa (programą vykdys Vidaus reikalų ministerija)	Užtikrinti Šengeno teisyno reikalavimus atitinkančią išorinės ES sienos apsaugą	1. Bus įsigyta ir įdiegta Šengeno teisyno reikalavimus atitinkanti sienos kontrolės ir stebėjimo įranga. 2. Esant Šengeno erdvėje, bus užtikrintas sklandus išorės sienų kirtimas, atsižvelgiant į pagarbaus elgesio ir orumo principus. 3. Pagal ES reikalavimus bus 100 proc. užtikrintas Rusijos Federacijos tranzitiniais traukiniais ir sausumos keliais vykstančių keleivių tikrinimas
11. Europos grąžinimo fondo programa (programą vykdys Vidaus reikalų ministerija)	Remti Lietuvos ir kitų ES valstybių narių pastangas gerinti grąžinimo valdymą visais jo aspektais, naudojant integruoto grąžinimo valdymo koncepciją ir numatant bendrus valstybių narių įgyvendintinus veiksmus arba nacionalinius veiksmus	1. Bus užtikrinamas veiksmingas ir ilgalaikis trečiųjų šalių piliečių, kurie neatitinka arba nebeatitinka atvykimo ir buvimo Lietuvos Respublikoje sąlygų, grąžinimas (tiek savanoriškas, tiek priverstinis). 2. Bus stiprinamas bendradarbiavimas su ES valstybėmis narėmis integruoto trečiųjų šalių asmenų grąžinimo valdymo ir jo įgyvendinimo srityje
12. Specialioji Europos regioninės plėtros fondo programa (Bendrijos iniciatyvai INTERREG įgyvendinti) (programą vykdys Vidaus reikalų ministerija)	Kelti Lietuvos regionų socialinio ir ekonominio išsivystymo lygį, mažinti pasienio regionų plėtros netolygumus	1. Bus įgyvendinta 10 projektų pagal INTERREG IIIA kaimynystės programą tarp Lietuvos, Lenkijos ir Rusijos Federacijos ir 4 projektai pagal INTERREG IIIA kaimynystės programą tarp Lietuvos, Latvijos ir Baltarusijos. 2. Pasienio regionuose pagerės Lietuvos regionų plėtra, sustiprės ekonominis ir socialinis bendradarbiavimas su kaimyninėmis ir kitomis ES valstybėmis ir išorinio pasienio teritorijomis, padidės socialinė ir ekonominė sanglauda, pagerės gyvenimo kokybė pasienio teritorijose. 3. Padidėję informacijos, žmonių srautai darys teigiamą įtaką bendruomenių verslumui ir atvirumui investicijoms, bus sukurti nauji bendradarbiavimo tinklai ir raidos strategijos
13. Specialioji programa, finansuojama iš biudžetinių įstaigų pajamų įmokų (programą vykdys Vidaus reikalų ministerija)	Organizuoti ir koordinuoti pavaldžių biudžetinių įstaigų, kurioms asignavimus paskirsto Vidaus reikalų ministerija, pajamų gavimą už teikiamas paslaugas ir šių pajamų kartu su biudžeto lėšomis panaudojimą minėtų įstaigų pagrindinei veiklai vykdyti	Biudžetinių įstaigų, įgyvendinančių specialiąją programą, gautų specialiųjų lėšų lyginamasis dydis sudarys 8,8 proc. joms patvirtintų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų išlaidoms kitoms jų įgyvendinamoms programoms
14. Teisėtvarkos užtikrinimas šalyje, policijai keliamų Europos Sąjungoje reikalavimų įgyvendinimas (programą vykdys Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos; toliau vadinama – Policijos departamentas)	1. Saugoti asmens teises ir teisėtus interesus nuo nusikalstamų pasikėsinimų ir kitų teisės pažeidimų, įgyvendinti veiksmingą valstybės nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų kontrolės ir prevencijos politiką Vilniaus mieste ir apskrityje	1. Vilniaus m. vyriausiojo policijos komisariato patrulių reagavimo (atvykimo) į iškvietimą vidutinė trukmė bus ne ilgesnė nei 14 min. 2. Kitų Vilniaus apskrities žemesnės pakopos policijos komisariatų patrulių reagavimo (atvykimo) į iškvietimą miestuose vidutinė trukmė bus ne ilgesnė nei 10 min., o reagavimo (atvykimo) į iškvietimą kitoje prižiūrimoje teritorijoje – ne ilgesnė nei 36 min. 3. Vilniaus apskrities policijos komisariatų ištirtų nusikalstamų veikų dalis bus ne mažesnė nei 39 proc. 4. Vilniaus apskrities policijos komisariatų surasto, paimto, savanoriškai atlyginto turto, pinigų, vertybinių popierių ir užsienio valiutos dalis, palyginti su praėjusiais metais nustatytu turtinės žalos dydžiu, padidės 2 proc.
	2. Saugoti asmens teises ir teisėtus interesus nuo nusikalstamų pasikėsinimų ir kitų teisės pažeidimų, įgyvendinti veiksmingą valstybės nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų kontrolės ir prevencijos politiką Kauno mieste ir apskrityje	1. Kauno m. vyriausiojo policijos komisariato patrulių reagavimo (atvykimo) į iškvietimą vidutinė trukmė bus ne ilgesnė nei 14 min. 2. Kitų Kauno apskrities žemesnės pakopos policijos komisariatų patrulių reagavimo (atvykimo) į iškvietimą miestuose vidutinė trukmė bus ne ilgesnė nei 11 min., o reagavimo (atvykimo) į iškvietimą kitoje prižiūrimoje teritorijoje – ne ilgesnė nei 36 min. 3. Kauno apskrities policijos komisariatų ištirtų nusikalstamų veikų dalis bus ne mažesnė nei 44 proc.
		4. Kauno apskrities policijos komisariatų surasto, paimto, savanoriškai atlyginto turto, pinigų, vertybinių popierių ir užsienio valiutos dalis, palyginti su praėjusiais metais nustatytu turtinės žalos dydžiu, padidės 2 proc.
	3. Saugoti asmens teises ir teisėtus interesus nuo nusikalstamų pasikėsinimų ir kitų teisės pažeidimų, įgyvendinti veiksmingą valstybės nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų kontrolės ir prevencijos politiką Klaipėdos mieste ir apskrityje	1. Klaipėdos m. vyriausiojo policijos komisariato patrulių reagavimo (atvykimo) į iškvietimą vidutinė trukmė bus ne ilgesnė nei 12 min. 2. Kitų Klaipėdos apskrities žemesnės pakopos policijos komisariatų patrulių reagavimo (atvykimo) į iškvietimą miestuose vidutinė trukmė bus ne ilgesnė nei 9 min., o reagavimo (atvykimo) į iškvietimą kitoje prižiūrimoje teritorijoje – ne ilgesnė nei 36 min. 3. Klaipėdos apskrities policijos komisariatų ištirtų nusikalstamų veikų dalis bus ne mažesnė nei 45 proc. 4. Klaipėdos apskrities policijos komisariatų surasto, paimto, savanoriškai atlyginto turto, pinigų, vertybinių popierių ir užsienio valiutos dalis, palyginti su praėjusiais metais nustatytu turtinės žalos dydžiu, padidės 2 proc.
	4. Saugoti asmens teises ir teisėtus interesus nuo nusikalstamų pasikėsinimų ir kitų teisės pažeidimų, įgyvendinti veiksmingą valstybės nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų kontrolės ir prevencijos politiką Šiaulių mieste ir apskrityje	1. Šiaulių m. vyriausiojo policijos komisariato patrulių reagavimo (atvykimo) į iškvietimą vidutinė trukmė bus ne ilgesnė nei 10 min. 2. Kitų Šiaulių apskrities žemesnės pakopos policijos komisariatų patrulių reagavimo (atvykimo) į iškvietimą miestuose vidutinė trukmė bus ne ilgesnė nei 10 min., o reagavimo (atvykimo) į iškvietimą kitoje prižiūrimoje teritorijoje – ne ilgesnė nei 32 min. 3. Šiaulių apskrities policijos komisariatų ištirtų nusikalstamų veikų dalis bus ne mažesnė nei 45 proc. 4. Šiaulių apskrities policijos komisariatų surasto, paimto, savanoriškai atlyginto turto, pinigų, vertybinių popierių ir užsienio valiutos dalis, palyginti su praėjusiais metais nustatytu turtinės žalos dydžiu, padidės 2 proc.
	5. Saugoti asmens teises ir teisėtus interesus nuo nusikalstamų pasikėsinimų ir kitų teisės pažeidimų, įgyvendinti veiksmingą valstybės nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų kontrolės ir prevencijos politiką Panevėžio mieste ir apskrityje	1. Panevėžio m. vyriausiojo policijos komisariato patrulių reagavimo (atvykimo) į iškvietimą vidutinė trukmė bus ne ilgesnė nei 13 min. 2. Kitų Panevėžio apskrities žemesnės pakopos policijos komisariatų patrulių reagavimo (atvykimo) į iškvietimą miestuose vidutinė trukmė bus ne ilgesnė nei 9 min., o reagavimo (atvykimo) į iškvietimą kitoje prižiūrimoje teritorijoje – ne ilgesnė nei 32 min. 3. Panevėžio apskrities policijos komisariatų ištirtų nusikalstamų veikų dalis bus ne mažesnė nei 43 proc.
		4. Panevėžio apskrities policijos komisariatų surasto, paimto, savanoriškai atlyginto turto, pinigų, vertybinių popierių ir užsienio valiutos dalis, palyginti su praėjusiais metais nustatytu turtinės žalos dydžiu, padidės 2 proc.
	6. Saugoti asmens teises ir teisėtus interesus nuo nusikalstamų pasikėsinimų ir kitų teisės pažeidimų, įgyvendinti veiksmingą valstybės nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų kontrolės ir prevencijos politiką Marijampolės mieste ir apskrityje	1. Marijampolės policijos komisariato patrulių reagavimo (atvykimo) į iškvietimą Marijampolės mieste vidutinė trukmė bus ne ilgesnė nei 8 min., o reagavimo (atvykimo) į iškvietimą kitoje prižiūrimoje teritorijoje – ne ilgesnė nei 20 min. 2. Marijampolės apskrities žemesnės pakopos policijos komisariatų patrulių reagavimo (atvykimo) į iškvietimą miestuose vidutinė trukmė bus ne ilgesnė nei 10 min., o reagavimo (atvykimo) į iškvietimą kitoje prižiūrimoje teritorijoje – ne ilgesnė nei 30 min. 3. Marijampolės apskrities policijos komisariatų ištirtų nusikalstamų veikų dalis bus ne mažesnė nei 46 proc. 4. Marijampolės apskrities policijos komisariatų surasto, paimto, savanoriškai atlyginto turto, pinigų, vertybinių popierių ir užsienio valiutos dalis, palyginti su praėjusiais metais nustatytu turtinės žalos dydžiu, padidės 2 proc.
	7. Saugoti asmens teises ir teisėtus interesus nuo nusikalstamų pasikėsinimų ir kitų teisės pažeidimų, įgyvendinti veiksmingą valstybės nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų kontrolės ir prevencijos politiką Telšių mieste ir apskrityje	1. Telšių r. policijos komisariato patrulių reagavimo (atvykimo) į iškvietimą Telšių mieste vidutinė trukmė bus ne ilgesnė nei 6 min., o reagavimo (atvykimo) į iškvietimą kitoje prižiūrimoje teritorijoje – ne ilgesnė nei 35 min. 2. Telšių apskrities žemesnės pakopos policijos komisariatų patrulių reagavimo (atvykimo) į iškvietimą miestuose vidutinė trukmė bus ne ilgesnė nei 8 min., o reagavimo (atvykimo) į iškvietimą kitoje prižiūrimoje teritorijoje – ne ilgesnė nei 30 min. 3. Telšių apskrities policijos komisariatų ištirtų nusikalstamų veikų dalis bus ne mažesnė nei 47 proc. 4. Telšių apskrities policijos komisariatų surasto, paimto, savanoriškai atlyginto turto, pinigų, vertybinių popierių ir užsienio valiutos dalis, palyginti su praėjusiais metais nustatytu turtinės žalos dydžiu, padidės 2 proc.
	8. Saugoti asmens teises ir teisėtus interesus nuo nusikalstamų pasikėsinimų ir kitų teisės pažeidimų, įgyvendinti veiksmingą valstybės nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų kontrolės ir prevencijos politiką Alytaus mieste ir apskrityje	1. Alytaus miesto ir rajono policijos komisariato patrulių reagavimo (atvykimo) į iškvietimą Alytaus mieste vidutinė trukmė bus ne ilgesnė nei 10 min., o reagavimo (atvykimo) į iškvietimą kitoje prižiūrimoje teritorijoje – ne ilgesnė nei 32 min. 2. Alytaus apskrities žemesnės pakopos policijos komisariatų patrulių reagavimo (atvykimo) į iškvietimą miestuose vidutinė trukmė bus ne ilgesnė nei 9 min., o reagavimo (atvykimo) į iškvietimą kitoje prižiūrimoje teritorijoje – ne ilgesnė nei 36 min.
		3. Alytaus apskrities policijos komisariatų ištirtų nusikalstamų veikų dalis bus ne mažesnė nei 45 proc. 4. Alytaus apskrities policijos komisariatų surasto, paimto, savanoriškai atlyginto turto, pinigų, vertybinių popierių ir užsienio valiutos dalis, palyginti su praėjusiais metais nustatytu turtinės žalos dydžiu, padidės 2 proc.
	9. Saugoti asmens teises ir teisėtus interesus nuo nusikalstamų pasikėsinimų ir kitų teisės pažeidimų, įgyvendinti veiksmingą valstybės nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų kontrolės ir prevencijos politiką Tauragės mieste ir apskrityje	1. Tauragės r. policijos komisariato patrulių reagavimo (atvykimo) į iškvietimą Tauragės mieste vidutinė trukmė bus ne ilgesnė nei 10 min., o reagavimo (atvykimo) į iškvietimą kitoje prižiūrimoje teritorijoje – ne ilgesnė nei 18 min. 2. Tauragės apskrities žemesnės pakopos policijos komisariatų patrulių reagavimo (atvykimo) į iškvietimą miestuose vidutinė trukmė bus ne ilgesnė nei 8 min., o reagavimo (atvykimo) į iškvietimą kitoje prižiūrimoje teritorijoje – ne ilgesnė nei 20 min. 3. Tauragės apskrities policijos komisariatų ištirtų nusikalstamų veikų dalis bus ne mažesnė nei 47 proc. 4. Tauragės apskrities policijos komisariatų surasto, paimto, savanoriškai atlyginto turto, pinigų, vertybinių popierių ir užsienio valiutos dalis, palyginti su praėjusiais metais nustatytu turtinės žalos dydžiu, padidės 2 proc.
	10. Saugoti asmens teises ir teisėtus interesus nuo nusikalstamų pasikėsinimų ir kitų teisės pažeidimų, įgyvendinti veiksmingą valstybės nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų kontrolės ir prevencijos politiką Utenos mieste ir apskrityje	1. Utenos r. policijos komisariato patrulių reagavimo (atvykimo) į iškvietimą Utenos mieste vidutinė trukmė bus ne ilgesnė nei 13 min., o reagavimo (atvykimo) į iškvietimą kitoje prižiūrimoje teritorijoje – ne ilgesnė nei 34 min. 2. Utenos apskrities žemesnės pakopos policijos komisariatų patrulių reagavimo (atvykimo) į iškvietimą miestuose vidutinė trukmė bus ne ilgesnė nei 7 min., o reagavimo (atvykimo) į iškvietimą kitoje prižiūrimoje teritorijoje – ne ilgesnė nei 29 min. 3. Utenos apskrities policijos komisariatų ištirtų nusikalstamų veikų dalis bus ne mažesnė nei 45 proc. 4. Utenos apskrities policijos komisariatų surasto, paimto, savanoriškai atlyginto turto, pinigų, vertybinių popierių ir užsienio valiutos dalis, palyginti su praėjusiais metais nustatytu turtinės žalos dydžiu, padidės 2 proc.
	11. Siekti efektyvaus sunkių ir labai sunkių nusikaltimų, taip pat nusikalstamų veikų, sukeliančių platų atgarsį ar darančių didelę žalą valstybei ir asmenims, tyrimo ir tyrimo koordinavimo šalyje, organizuotų nusikalstamų grupuočių ir jų narių daromų ir padarytų nusikalstamų veikų užkardymo, atskleidimo ir tyrimo	1. Ištirtų nusikalstamų veikų dalis padidės nuo 64 iki 65 proc. visų Lietuvos kriminalinės policijos biure tirtų nusikalstamų veikų. 2. Ištirtų sunkių ir labai sunkių nusikaltimų dalis padidės nuo 65 iki 66 proc. visų Lietuvos kriminalinės policijos biure tirtų sunkių ir labai sunkių nusikaltimų. 3. Surastų asmenų, dėl kurių padarytos nusikalstamos veikos Lietuvos kriminalinės policijos biuro padaliniuose atliekamas ikiteisminis tyrimas, dalis padidės nuo 26 iki 27 proc. visų tokių Lietuvos kriminalinės policijos biuro ieškomų asmenų. 4. 100 proc. bus įvykdyti užsienio valstybių teisėsaugos institucijų pateikti pavedimai (paklausimai), gauti Interpolo ir Europolo kanalais užkardant ir tiriant nusikalstamas veikas. 5. 93 proc. bus tenkinami policijos sistemos operatyvinių tarnybų poreikiai. 6. 100 proc. bus užtikrinta liudytojų ir nukentėjusiųjų apsauga
	12. Užtikrinti eismo saugumą šalies mastu, taip pat oficialių delegacijų ir vadovų lydėjimą, eskortavimą	1. Ne mažiau nei 19 proc. sumažės žuvusių Lietuvos policijos eismo priežiūros tarnybos prižiūrimuose magistraliniuose keliuose asmenų, palyginti su praėjusiais metais. 2. 4 proc. sumažės žuvusių keliuose asmenų, palyginti su 2004 metais. 3. 100 proc. bus tenkinamas poreikis ir užtikrinamas saugumas eskortuojant ir lydint oficialias užsienio šalių delegacijas ir aukščiausiuosius Lietuvos Respublikos vadovus. 4. Pagal kompetenciją ir skirtus asignavimus 100 proc. bus įgyvendintos Valstybinės saugaus eismo automobilių keliais 2005–2010 metų programos 2008 metų priemonės
	13. Įgyvendinti reikalavimus, būtinus visuomenės ir asmenų saugumui, visapusiškam policijos veiklos aprūpinimui užtikrinti, formuoti policijos veiklos strategiją ir policijos personalo politiką	1. 100 proc. bus įgyvendintos Lietuvos policijos sistemos plėtros programos įgyvendinimo priemonių plano 2008 m. priemonės. 2. Nustatytu laiku bus parengtos ir laiku pradėtos įgyvendinti Lietuvos policijos sistemos plėtros programoje numatytos programos. 3. 42 proc. teritorinių policijos įstaigų bus atnaujinta vietinių kompiuterinių tinklų aktyvinė įranga. 4. 15 policijos areštinių atitiks ES reikalavimus
	14. Sudaryti tinkamas sąlygas policijos įstaigoms vykdyti policijos funkcijas	1. Bus atnaujinta kompiuterinė technika 5 proc. kompiuterizuotų darbo vietų. 2. Visi policijos pareigūnai bus aprūpinti nauja uniformine apranga pagal nustatytas normas ir asignavimus
	15. Atlikti su nusikalstamomis veikomis susijusių objektų tyrimus pagal ikiteisminio tyrimo įstaigų užduotis ir ekspertizes pagal ikiteisminio tyrimo teisėjų ir teismų nutartis, dalyvauti tiriant sunkių ir labai sunkių nusikaltimų padarymo vietas ir užtikrinti kriminalistinės technikos naudojimo kontrolę	1. 80 proc. bus tenkinamas teisėsaugos institucijų poreikis gauti kriminalistinių tyrimų specialisto išvadas. 2. 95 proc. bus tenkinamas šalies policijos įstaigų poreikis gauti kriminalistinius odorologinius tyrimus ir kriminalistinių tyrimų specialisto išvadas
15. Policijos personalo profesinės kvalifikacijos tobulinimas (programą vykdys Policijos departamentas)	Plėtoti policijos personalo kvalifikacijos tobulinimo procesą gerinant policijos personalo profesinę kompetenciją ir siekiant aukštesnės mokymo renginių kokybės	1. 55 proc. bus tenkinamas policijos įstaigų poreikis tobulinti darbuotojų kvalifikaciją. 2. Ne mažiau kaip 85 proc. mokymo ir kvalifikacijos tobulinimo renginiuose dalyvavusių darbuotojų teigiamai vertins šių renginių naudą
16. Kova su terorizmu (programą vykdys Policijos departamentas)	Vykdyti asmens teisių ir laisvių apsaugą, slopinti geopolitinės aplinkos lemiamus išorinius rizikos veiksnius, iššūkius, galimus pavojus, vidaus rizikos veiksnius ir vidines krizes šalies mastu	1. 100 proc. bus užtikrinta policijos pareigūnų, tiesiogiai dalyvaujančių specialiose operacijose, nuolatinė kovinė parengtis. 2. 100 proc. bus užtikrinta Lietuvos viešosios policijos rinktinės „Vytis“ vykdoma diplomatinių atstovybių patalpų ir konsulinių įstaigų išorės apsauga
17. Narkotikų kontrolė ir narkomanijos prevencija (programą vykdys Policijos departamentas)	Įgyvendinti Nacionalinės narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos 2004–2008 metų programos įgyvendinimo 2008 metų priemones pagal kompetenciją	1. Bus ištirta ne mažiau kaip 74 proc. nusikalstamų veikų, susijusių su neteisėta narkotikų apyvarta (nuo visų Lietuvos kriminalinės policijos biuro tirtų šios rūšies nusikalstamų veikų skaičiaus). 2. 90 proc. bus tenkinami operatyvinės veiklos subjektų, kontroliuojančių neteisėtą narkotikų apyvartą, poreikiai. 3. Kartu su socialiniais partneriais įgyvendintų narkomanijos prevencijos projektų dalis bus ne mažesnė nei 50 proc. visų policijos įgyvendinamų narkomanijos prevencijos projektų
18. Specialiųjų funkcijų vykdymo programa (programą vykdys Policijos departamentas)	Vykdyti fizinių, juridinių asmenų turto, asmenų fizinę apsaugą ir specialiąsias funkcijas	Viešosios policijos apsaugos tarnybos reagavimo grupių atvykimo į saugomus objektus ir butus, iš kurių buvo gauti apsauginės signalizacijos suveikimo signalai ir kurie yra miestuose bei rajonų centruose, trukmė bus ne ilgesnė nei 6 min.
19. Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos veiklos užtikrinimas (programą vykdys Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų	1. Visos šalies teritorijoje gerinti teikiamos visuomenei pagalbos kokybę ir didinti jos mastą	1. Patobulinus teisės aktus, reglamentuojančius ekstremalių įvykių ir situacijų prevenciją ir valdymą, bus sudarytos teisinės ir organizacinės sąlygos prognozuoti ekstremalius įvykius ir situacijas, supaprastinti valdymą, nebus dubliuojamos civilinės saugos ir gelbėjimo sistemos institucijų atliekamos funkcijos.
ministerijos; toliau vadinama – Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas)		2. Bus 100 proc. užtikrinta priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų, tiesiogiai dalyvaujančių likviduojant incidentus, nuolatinė parengtis. 3. Dėl prevencinių priemonių 5 proc. sumažės gaisrų gyvenamajame sektoriuje, 3 proc. – visuomeniniame ir pramoniniame sektoriuose, 20 proc. – atvirose teritorijose. 4. Bus surengtos 3 akcijos visos šalies teritorijoje vykdant visuomenės švietimą priešgaisrinės ir civilinės saugos klausimais
	2. Atnaujinti ir plėsti valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos materialinę techninę bazę	1. Bus 4 proc. atnaujintas gaisrinių, gelbėjimo ir specialiosios paskirties automobilių parkas. 2. Bus rekonstruoti trys ir pastatytas vienas valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pastatai. 3. Bus 12 proc. atnaujinta gaisrų gesinimo ir gelbėjimo darbų technika bei įranga
20. Civilinės saugos priemonių valstybės rezervo atnaujinimas (programą vykdys Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas)	Padidinti valstybės galimybes saugiai likviduoti ekstremalių įvykių ir situacijų padarinius	1. Bus papildytos valstybės rezervo civilinės saugos priemonių atsargos. 2. Bus sudaromos tinkamos sąlygos saugoti valstybės rezervo civilinės saugos priemonių atsargas, užtikrinama šių atsargų techninė priežiūra ir nurašytų priemonių utilizavimas
21. Bendrojo pagalbos centro veiklos užtikrinimas ir infrastruktūros plėtra (programą vykdys Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas)	1. Plėsti Bendrojo pagalbos centro veiklą visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje ir tobulinti jo infrastruktūrą	1. Bendrasis pagalbos centras galės nustatyti skambinančiųjų pagalbos telefono numeriais vietą Vilniaus miesto ir rajono teritorijoje. 2. Apskričių centrų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos perims policijos administruojamus pagalbos skambučius bendruoju pagalbos telefono numeriu 112 ir koordinuos priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų valdymą apskrities lygiu. 3. Bus pradėti Bendrojo pagalbos centro regioninio padalinio Vilniuje statybos darbai
	2. Užtikrinti patikimą Bendrojo pagalbos centro funkcionavimą	1. Bus užtikrintas nepertraukiamas Bendrojo pagalbos centro informacinės sistemos veikimas. 2. Vidutiniškai per 10 sekundžių Vilniaus miesto ir rajono gyventojai nelaimės atveju telefono numeriu 112 susisieks su Bendruoju pagalbos centru
22. Specialioji svarbių objektų apsaugos programa (programą vykdys Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas)	Užtikrinti pavojingų objektų priešgaisrinę saugą	Bus 100 proc. užtikrinta teikiamos pagalbos kokybė pavojinguose objektuose
23. Specialioji paslaugų teikimo ir mokymo programa (programą vykdys Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas)	Teikti specialiąsias mokamas paslaugas civilinės ir gaisrinės saugos užtikrinimo srityje ir gaunamas pajamas panaudoti specializuotų įstaigų veiklai plėsti	1. 2 proc. padaugės Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui nepavaldžių juridinių asmenų apmokytų darbuotojų, atsakingų už civilinę ir priešgaisrinę saugą. 2. Bus 100 proc. atlikti visų pateiktų statyboje naudojamų produktų ir gaminių gaisriniai bandymai ir pateiktos išvados užsakovams. 3. Bus 100 proc. atlikti visos pateiktos gaisrinės įrangos atitikties įvertinimai ir pateiktos išvados užsakovams. 4. Bus suremontuota 80 proc. visos pateiktos gaisrinės ir gelbėjimo technikos bei įrangos
24. Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsauga sausumoje, teritorinėje jūroje ir Kuršių mariose, Šengeno acquis reikalavimų sienų kontrolės srityje įgyvendinimas (programą vykdys Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos; toliau vadinama – Valstybės sienos apsaugos tarnyba)	Užtikrinti, kad valstybės sienos teisinis režimas atitiktų ES reikalavimus ir stiprintų šalies nacionalinį saugumą	1. Bus 100 proc. užtikrintas kertančių valstybės sieną asmenų ir transporto priemonių patikrinimas pagal ES reikalavimus. 2. Bus 100 proc. palaikomas valstybės sienos teisinis režimas, kuris leis užtikrinti, kad asmenys, padarę valstybės sienos, pasienio teisinio režimo ir kitus pažeidimus, būtų identifikuoti ir sulaikyti. 3. Bus nustatyta ne mažiau nei 2007 metais suklastotų kelionės ir kitų dokumentų atliekant tikrinimus pasienio kontrolės punktuose ir pasienio ruože. 4. Bus nustatyta 10 proc. daugiau nei 2007 metais kontrabandos ir neteisėtai gabenamų akcizinių prekių sulaikymo atvejų užtikrinant valstybės sienos kontrolę
25. Neteisėtai atvykusių į Lietuvos Respubliką ir esančių joje, pasiprašiusių pabėgėlio statuso užsieniečių laikinas apgyvendinimas, išlaikymas, priežiūra ir išsiuntimas į kilmės valstybes (programą vykdys Valstybės sienos apsaugos tarnyba)	Užtikrinti į Užsieniečių registracijos centrą priimtų užsieniečių priežiūrą, išlaikymą ir išsiuntimą į kilmės šalį, užkirsti kelią nelegalios migracijos plitimui Lietuvoje	1. Bus 100 proc. sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos, suteikta teisinė pagalba ir kitos norminių teisės aktų nustatytos paslaugos visiems į Užsieniečių registracijos centrą priimtiems užsieniečiams. 2. Užsieniečių registracijos centro 440 m² gyvenamajame plote bus sukurtos higienos normas atitinkančios sąlygos. 3. Bus 100 proc. užtikrinamas sprendimų dėl užsieniečių išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos vykdymas. 4. Bus siekiama išlaikyti esamą (nedidinti) užsieniečių buvimo Užsieniečių registracijos centre (iki išsiuntimo ar įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos ar perkėlimo į Pabėgėlių priėmimo centrą) trukmę (paromis)
26. Personalo rengimas valstybės sienos apsaugai ir ginkluotai krašto gynybai, kvalifikacijos kėlimas (programą vykdys Valstybės sienos apsaugos tarnyba)	Parengti personalą vykdyti Valstybės sienos apsaugos tarnybos uždavinius ir dalyvauti ginkluotoje krašto gynyboje	Bus 100 proc. parengtas Valstybės sienos apsaugos tarnybos personalas atlikti pareigas vykstančių pokyčių sąlygomis (pagal ES reikalavimus), t. y. bus užtikrintas Šengeno teisyno reikalavimas skirti sienų kontrolei reikiamą tinkamai parengtų pareigūnų skaičių
27. Valstybės sienos (programą vykdys Valstybės sienos apsaugos tarnyba)	Lietuvos valstybės sienas demarkuoti tarptautinėse sutartyse su gretimomis valstybėmis nustatyta tvarka, sukurti prie išorinės ES sienos infrastruktūrą, kad būtų galima efektyviai kontroliuoti ir stebėti valstybės sieną	Bus demarkuota ne mažiau kaip 90 proc. visos valstybės sienos sausumoje ir pasienio vandenyse, vadovaujantis tarptautinių sutarčių su gretimomis valstybėmis nuostatomis
28. Specialioji Ignalinos atominės elektrinės apsaugos ir kitų paslaugų teikimo programa (programą vykdys Valstybės sienos apsaugos tarnyba)	1. Užtikrinti branduolinio energetikos objekto, Ignalinos atominės elektrinės pagalbinių objektų ir gabenamų per Lietuvos Respublikos teritoriją branduolinių medžiagų krovinių fizinę apsaugą	1. Bus 100 proc. patikrinti asmenys ir transporto priemonės, patenkantys į Ignalinos atominės elektrinės teritoriją. 2. Bus 100 proc. užtikrinta gabenamų per Lietuvos Respublikos teritoriją branduolinių medžiagų krovinių fizinė apsauga
	2. Užtikrinti laikinųjų valstybinio numerio ženklų išdavimą asmenims, įvežantiems į šalį autotransporto priemones, laikantis teisės aktų nustatytų reikalavimų, užkirsti kelią vogtų automobilių vežimui, įgyvendinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nuostatas	Pasienio kontrolės punktuose bus 100 proc. užtikrintas teisėtas laikinųjų valstybinio numerio ženklų išdavimas asmenims, įvežantiems transporto priemones į Lietuvos Respubliką
	3. Sudaryti tinkamas darbo ir poilsio sąlygas Valstybės sienos apsaugos tarnybos ir jos struktūrinių padalinių personalui, vidaus reikalų sistemos darbuotojams, mokymo ir kitokių renginių dalyviams	Bus 100 proc. sudarytos geros darbo ir poilsio sąlygos mokymo centruose apgyvendintiems asmenims
	4. Sudaryti tinkamas apgyvendinimo sąlygas laikantiems stojamuosius egzaminus Valstybės sienos apsaugos tarnybos pasieniečių mokykloje	Bus 100 proc. sudarytos geros gyvenimo sąlygos Valstybės sienos apsaugos tarnybos mokykloje ir jos Tarptautiniame mokymų skyriuje apgyvendintiems asmenims
29. Nusikalstamų veikų finansų sistemai atskleidimas ir ikiteisminis tyrimas, mokesčių išieškojimo priemonių vykdymas (programą vykdys Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos; toliau vadinama – Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba)	1. Tobulinti nusikalstamų veikų finansų sistemai ikiteisminį tyrimą	0,5 proc. padidės nusikalstamų veikų skaičius perduotose teismams bylose, palyginti su praėjusiais metais
	2. Tobulinti pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimą	Bus efektyviai įgyvendinamos teisės aktuose numatytos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemonės (100 proc. bus išanalizuoti gaunami pranešimai iš finansų įstaigų ir kitų subjektų apie įtartinas operacijas pinigais)
	3. Tobulinti valstybės finansų sistemos apsaugą operatyvinėmis priemonėmis	3,6 proc. padidės operatyvinėmis priemonėmis išaiškintų nusikalstamų veikų ir atliekamų ikiteisminių tyrimų, palyginti su praėjusiais metais
	4. Užtikrinti objektų ūkinės finansinės veiklos tyrimą ir specialisto išvadų pateikimą	91 proc. bus patenkintas poreikis ūkinės finansinės veiklos tyrimams ir specialisto išvadoms, kas lems efektyvesnį nusikalstamų veikų finansų sistemai atskleidimą
	5. Plėsti ir nuolat tobulinti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos informacinę sistemą, užtikrinti informacijos mainus	90 proc. darbo vietų bus visiškai aprūpinta kompiuterine technika – tai užtikrins efektyvesnį nusikalstamų veikų tyrimą
	6. Stiprinti Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugą	Sumažės neigiamas poveikis finansų sistemai, padaromas nusikalstamomis veikomis gaunant ir panaudojant ES ir užsienio valstybių finansinę paramą (nusikalstamų veikų, kuriomis padaryta arba galėjo būti padaryta žala ES arba Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui, bendros sumos (litais) santykis su Lietuvos gauta ES paramos suma (litais) sudarys daugiau nei 0,2 proc.)
	7. Ugdyti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos darbuotojų, vykdančių finansų sistemos apsaugą, administracinius ir profesinius gebėjimus	Ne mažiau kaip 20 proc. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos darbuotojų pakels kvalifikaciją. Todėl pagerės tarnybos darbuotojų administraciniai ir profesiniai gebėjimai, bus efektyvesnė valstybės finansų sistemos ir Europos Bendrijos finansinių interesų apsauga nuo kriminalinio poveikio
	8. Užtikrinti geresnį Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto pajamų surinkimą, nusikalstamomis veikomis padarytos turtinės žalos valstybei atlyginimą	Turto, į kurį laikinai apribotos nuosavybės teisės, ar savanoriškai valstybei atlygintos žalos sumos dalis sudarys ne mažiau kaip 60 proc. aptiktų nuslėptų mokesčių sumos
30. Specialioji lėšų, gaunamų už teikiamas paslaugas, administravimo programa (programą vykdys Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba)	Užtikrinti baudžiamojo proceso dalyviams Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 181 ir 218 straipsniuose įtvirtintą teisę susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga ir daryti jos kopijas	Prokurorams ir ikiteisminio tyrimo teisėjams leidus, 100 proc. bus užtikrinta baudžiamojo proceso dalyvių teisė daryti ikiteisminio tyrimo medžiagos kopijas
31. Saugomų asmenų apsaugos vykdymas (programą vykdys Vadovybės apsaugos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos)	Optimizuoti teikiamų paslaugų kokybės lygį	1. Bus 100 proc. užtikrintas Respublikos Prezidento, Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko, Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko ir asmenų, pavaduojančių Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininką, Lietuvos Respublikos Ministrą Pirmininką, jų šeimos narių, Lietuvos Respublikos oficialių svečių ir kitų asmenų, kuriems Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar pagal jos įgaliotos institucijos nustatytus pagrindus ir nustatyta tvarka paskirta apsauga, saugumas.
		2. Esamomis priemonėmis bus 100 proc. užtikrintas Lietuvos Respublikos prezidentūros, Lietuvos Respublikos Seimo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės pastatų ir teritorijų, saugomų asmenų gyvenamosios, darbo ir kitų vietų, kuriose jie lankosi, saugumas. 3. Ne mažiau kaip 80 darbuotojų patobulins kvalifikaciją, todėl taikys efektyvesnius darbo metodus. 4. Bus 10 proc. atnaujinta kompiuterinė technika ir programinė įranga. 5. Bus įsigyta efektyvi, atitinkanti pasaulinius standartus ryšio, specialios paskirties įranga, ginkluotė. 6. Bus sukurta bendra Vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos kompiuterinė sistema

S3 forma

IV. VYKDOMŲ PROGRAMŲ FINANSINIS PLANAS

(2008 Metai)

Programų pavadinimai	Lėšos, tūkst. litų			Pareigybės
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimai		kitos lėšos (nurodomi šaltiniai)
	iš viso	iš jų ES lėšos	kitos lėšos (nurodomi šaltiniai)
I. VIDAUS REIKALŲ MINISTERIJA
1. Vidaus reikalų ministerijos valdymo srities valstybės politikos formavimas, įgyvendinimo koordinavimas ir kontrolė	286579	233040		299 (plius 2 spec. atašė pareigybės)
2. Vidaus reikalų ministerijos infrastruktūros plėtra ir bendrųjų sistemos funkcijų vykdymas	37194			413
3. Lietuvos Respublikos piliečių ir užsieniečių migracijos procesų valdymo tobulinimas	54806			227
4. Valstybės tarnybos politikos įgyvendinimas ir valdymo tobulinimas	5647			45
5. Ypatingų viešosios tvarkos situacijų kontrolė	53740			1142
6. Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų mokymas	6031			90
7. Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų socialinės garantijos	127635			303
8. Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslo programa	34110	33068
9. Europos kaimynystės ir partnerystės priemonės programa	19768	18768
10. Išorės sienų fondo programa	108145	105145
11. Europos grąžinimo fondo programa	2584	1938
12. Specialioji Europos regioninės plėtros fondo programa (Bendrijos iniciatyvai INTERREG įgyvendinti)	9734	9124
13. Specialioji programa, finansuojama iš biudžetinių įstaigų pajamų įmokų	8304			240
Iš viso asignavimų valdytojo programoms	754277	401083		2761*
II. POLICIJOS DEPARTAMENTAS PRIE VIDAUS REIKALŲ MINISTERIJOS
14. Teisėtvarkos užtikrinimas šalyje, policijai keliamų Europos Sąjungoje reikalavimų įgyvendinimas	802729			15064
15. Policijos personalo profesinės kvalifikacijos tobulinimas	4196			85
16. Kova su terorizmu	21866			440
17. Narkotikų kontrolė ir narkomanijos prevencija	2717
18. Specialiųjų funkcijų vykdymo programa	26108
Iš viso asignavimų valdytojo programoms	857616			15589*
III. PRIEŠGAISRINĖS APSAUGOS IR GELBĖJIMO DEPARTAMENTAS PRIE VIDAUS REIKALŲ MINISTERIJOS
19. Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos veiklos užtikrinimas	212794			4596
20. Civilinės saugos priemonių valstybės rezervo atnaujinimas	2745
21. Bendrojo pagalbos centro veiklos užtikrinimas ir infrastruktūros plėtra	15241			69
22. Specialioji svarbių objektų apsaugos programa	16580			344
23. Specialioji paslaugų teikimo ir mokymo programa	882
Iš viso asignavimų valdytojo programoms	248242			5009*
IV. VALSTYBĖS SIENOS APSAUGOS TARNYBA PRIE VIDAUS REIKALŲ MINISTERIJOS
24. Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsauga sausumoje, teritorinėje jūroje ir Kuršių mariose, Šengeno ACQUIS reikalavimų sienų kontrolės srityje įgyvendinimas	206989			4506
25. Neteisėtai atvykusių į Lietuvos Respubliką ir esančių joje, pasiprašiusių pabėgėlio statuso užsieniečių laikinas apgyvendinimas, išlaikymas, priežiūra ir išsiuntimas į kilmės valstybes	4933			96
26. Personalo rengimas valstybės sienos apsaugai ir ginkluotai krašto gynybai, kvalifikacijos kėlimas	6297			137
27. Valstybės sienos įrengimas	4000
28. Specialioji Ignalinos atominės elektrinės apsaugos ir kitų paslaugų teikimo programa	16990			402
Iš viso asignavimų valdytojo programoms	239209			5141*
V. FINANSINIŲ NUSIKALTIMŲ TYRIMO TARNYBA PRIE VIDAUS REIKALŲ MINISTERIJOS
29. Nusikalstamų veikų finansų sistemai atskleidimas ir ikiteisminis tyrimas, mokesčių išieškojimo priemonių vykdymas	29109			491
30. Specialioji lėšų, gaunamų už teikiamas paslaugas, administravimo programa	10
Iš viso asignavimų valdytojo programoms	29119			491
VI. VADOVYBĖS APSAUGOS DEPARTAMENTAS PRIE VIDAUS REIKALŲ MINISTERIJOS
31. Saugomų asmenų apsaugos vykdymas	34043			479
Iš viso asignavimų valdytojo programoms	34043			479
Kita svarbi informacija

–––––––––––––––––––

* Su pavaldžių įstaigų pareigybėmis (iš jų 299 pareigybės – Vidaus reikalų ministerijoje (plius 2 specialiųjų atašė pareigybės), 198 pareigybės – Policijos departamente prie Vidaus reikalų ministerijos, 154 pareigybės – Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamente prie Vidaus reikalų ministerijos ir 250 pareigybių – Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Vidaus reikalų ministerijos).

_________________

PRITARTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2008 m. sausio 23 d. nutarimu Nr. 114

ŽEMĖS ŪKIO MINISTERIJOS

2008 METŲ

SUTRUMPINTAS STRATEGINIS

VEIKLOS PLANAS

I. VADOVO ĮŽANGINIS ŽODIS

Žemės ūkio, maisto sektoriaus ir kaimo plėtros politikos ir strategijos įgyvendinimas – nenutrūkstamas, nuolatinis procesas. Buvo sėkmingai įgyvendinami 2004–2006 metų programiniai dokumentai, žemdirbiai aktyviai naudojasi žemės ūkiui ir kaimo plėtrai teikiama parama, kuri daro didelę įtaką stiprinant ir modernizuojant Lietuvos žemės ūkį. Iki 2006 metų pabaigos panaudotos visos pagal SAPARD programą skirtos Europos Sąjungos lėšos. Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos pagal pasirašytas paramos sutartis ūkininkams, žemės ūkio bendrovėms, perdirbimo įmonėms, kaimo bendruomenėms, kitiems žemės ūkio sektoriaus atstovams ir kaimo gyventojams išmokėjo 578,7 mln. litų, t. y. 100 proc. šiai programai skirtų asignavimų. Pagal Lietuvos 2004–2006 metų bendrojo programavimo dokumentą jau išmokėta 502 mln. litų, t. y. apie 76 proc. lėšų, o įgyvendinant Kaimo plėtros 2004–2006 metų plano kaimo plėtros priemones – per 1,5 mlrd. litų (be papildomų nacionalinių tiesioginių išmokų), arba apie 87 proc. lėšų. Administruojant Europos Sąjungos lėšas pagal n+2 taisyklę, parama pagal šiuos programinius dokumentus bus mokama ir 2008 metais.

Artėjant naujam bendrosios žemės ūkio politikos įgyvendinimo etapui, kuris atneš permainų naujosioms Europos Bendrijos narėms, turime toliau ugdyti administracinius gebėjimus, kaupti patirtį, įgyti naujų žinių, kad galėtume lanksčiai ir operatyviai reaguoti į kintančias sąlygas ir visuomenės poreikius, tinkamai atstovauti Lietuvos interesams Europos Sąjungoje.

Žemės ūkio ministerijos 2008 metų strateginiame veiklos plane įteisintos esminės veiklos nuostatos ir artimiausio laikotarpio prioritetai:

užtikrinti modernaus, konkurencingo žemės ir maisto ūkio, kaimo plėtrą, smulkaus ūkio kooperavimą, modernizavimą ir gyvybingumą;

spartinti tolygią kaimo ekonominę ir socialinę raidą, šalia žemės ūkio veiklos kaime ugdant įvairius alternatyvius verslus ir plėtojant šiuolaikinę infrastruktūrą, sukuriant kaimo gyventojams efektyvaus užimtumo, socialinės gerovės ir tobulėjimo sąlygas;

tausoti aplinkos išteklius, plėtoti ekologinį ūkininkavimą, ekologiškų produktų gamybos ir tiekimo rinkai vientisą sistemą „nuo lauko iki prekystalio“, apleistos žemės apželdinimą mišku ir energetiniais augalais, užtikrinti pridėtinės vertės, gaunamos iš naudojamų žemės plotų, didėjimą;

nuosekliai formuoti maisto sektorių, kaip vientisą sistemą „nuo lauko iki stalo“, orientuotą į rinkos poreikius, pateikiančią šalies vartotojams ir eksportui įvairų geros kokybės, saugų maistą;

skatinti ir stiprinti kaimo bendruomenių veiklą, plėtoti jų partnerystę su verslo ir savivaldos subjektais, atnaujinti kaimus;

rūpintis jaunimo įtraukimu į kaimo ūkinę, socialinę ir kultūrinę veiklą, skatinti išvykusius iš Lietuvos žmones grįžti į Tėvynę, čia kurti savo verslą ir šeimas;

baigiantis nuosavybės teisių į žemę atkūrimo procesui, pradėti kitą žemės tvarkymo darbų etapą, valstybinę žemės tvarkymo politiką orientuojant į konkurencingų ūkių žemės valdų ir žemės rinkos kūrimą;

siekti stabilaus ir ilgalaikio balanso tarp žvejybos pajėgumų ir jos galimybių, skatinti tausojantį žuvų išteklių naudojimą, jų išsaugojimą ir atkūrimą, sudaryti palankias teisines ir ekonomines sąlygas žvejybos, žuvų perdirbimo ir akvakultūros įmonių plėtrai siekiant gaminti ir realizuoti vidaus ir užsienio rinkose kuo daugiau konkurencingos, geros kokybės žuvų produkcijos.

Įgyvendinant šiuos Žemės ūkio ministerijos prioritetus, bus sudaromos sąlygos teigiamiems ūkiniams, demografiniams, socialiniams ir kultūriniams poslinkiams kaime, kuris svarbus ne tik kaip sveiko, saugaus ir įvairaus maisto gamintojas ir tiekėjas, bet ir kaip aplinkos puoselėtojas, tautinių tradicijų tęsėjas. Darni žemės ir maisto ūkio plėtra, orientuota į saugių, geros kokybės produktų tiekimą vartotojui ir eksporto didinimą, įgalins svariu indėliu prisidėti prie šalies ekonomikos augimo.

Žemės ūkio ministrė Kazimira Danutė Prunskienė

S1 forma

II. MISIJA, STRATEGINIAI TIKSLAI IR EFEKTO KRITERIJAI

ŽEMĖS ŪKIO MINISTERIJOS MISIJA – dalyvauti formuojant Europos Sąjungos žemės ir maisto ūkio, žuvininkystės, kaimo plėtros, žemės tvarkymo ir administravimo politiką ir ją įgyvendinti, informuoti visuomenę apie vykdomą politiką ir jos priemones, vykdyti ministerijai priskirtų sričių reguliavimą, skatinant konkurencingos produkcijos gamybą, kaimo gyventojų užimtumą, užtikrinant sektoriaus dirbančiųjų pajamų didėjimą ir gyvenimo kokybės kaime gerinimą.

ŽEMĖS ŪKIO MINISTERIJOS STRATEGINIS TIKSLAS – formuoti ir įgyvendinti sektoriaus struktūrinę politiką, stiprinant administracinius gebėjimus, užtikrinant ilgalaikę konkurencingo žemės ir maisto ūkio plėtrą, skatinant įvairesnę ekonominę veiklą kaime, aplinkos apsaugą ir kraštovaizdį puoselėjantį ūkininkavimą.

Pagrindinių sektoriaus rodiklių dinamika, proc.

Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau vadinama – Statistikos departamentas) duomenys – 2004–2006 m., prognozė – 2007–2010 m.

Bendrosios pridėtinės vertės (BPV) ir darbo našumo rodikliai – to meto kainomis.

Efekto kriterijai:

1. Bendrosios pridėtinės vertės, sukurtos žemės ūkyje ir jį aptarnaujančiose veiklose, pokytis, proc., palyginti su ankstesniais metais (praeitų metų kainomis, grandininio susiejimo metodu).

Statistikos departamento duomenys – 2004–2006 m., prognozė – 2007–2010 m.

2. Bendrosios pridėtinės vertės, sukurtos maisto pramonėje, pokytis, proc., palyginti su ankstesniais metais (praeitų metų kainomis, grandininio susiejimo metodu).

Statistikos departamento duomenys – 2004–2006 m., prognozė – 2007–2010 m.

3. Darbo našumo pokytis žemės ūkyje (pridėtinės vertės, tenkančios vienai dirbtai valandai, pokytis, proc.).

4. Darbo našumo pokytis maisto pramonėje (maisto produktų, gėrimų ir tabako gamyboje sukurtos pridėtinės vertės, tenkančios vienai dirbtai valandai, pokytis, proc.).

Statistikos departamento duomenys – 2004–2006 m., prognozė – 2007–2010 m. (praeitų metų kainomis, grandininio susiejimo metodu).

5. Žemės ūkio ir maisto produktų eksporto vertės pokytis, palyginti su praėjusiais metais, proc.

Statistikos departamento duomenys – 2004–2006 m., prognozė – 2007–2010 m.

6. Ne žemės ūkyje dirbančių kaimo gyventojų dalis iš visų dirbančiųjų, gyvenančių kaime, proc.

Statistikos departamento duomenys – 2004–2006 m., prognozė – 2007–2010 m.

7. Sertifikuotų ekologinės gamybos ūkių ploto didėjimas, palyginti su praėjusiais metais, proc.

Žemės ūkio ministerijos duomenys – 2004–2006 m., prognozė – 2007–2010 m.

NACIONALINĖS Žemės tarnYBos PRIE ŽEMĖS ŪKIO MINISTERIJOS MISIJA – sudaryti palankias žemės tvarkymo ir jo administravimo, nekilnojamojo turto kadastro vystymo, geodezijos, kartografijos ir georeferencinių duomenų bazių kūrimo sąlygas ir efektyviai jas taikyti žemės konsolidavimo, valstybinių kadastrų ir registrų tvarkymo ir kūrimo procesuose.

NACIONALINĖS Žemės tarnYBos PRIE ŽEMĖS ŪKIO MINISTERIJOS STRATEGINIAI TIKSLAI:

1. Užtikrinti efektyvų valstybinį žemės tvarkymą ir jo administravimą, valstybinę žemės tvarkymo politiką, orientuotą į konkurencingų žemės valdų kūrimą, tvarkyti nekilnojamojo turto kadastrą, žemės ir pastatų apskaitą.

2. Užbaigti nuosavybės teisių į žemę, mišką ir vandens telkinius atkūrimą ir sukurti racionalaus žemės fondo naudojimo informacinę sistemą.

3. Įgyvendinti valstybės politiką geodezijos ir kartografijos srityse, kuriant ir atnaujinant georeferencines duomenų bazes, valstybinį geodezinį ir kartografinį pagrindą ir demarkuojant valstybės sieną.

Efekto kriterijai:

1. Užtikrinamas nekilnojamojo turto kadastro duomenų apskaitos bei dirvožemio charakteristikų sudarymas: 2008 m. – 100 proc., 2009 m. – 100 proc., 2010 m. – 100 proc.

2. Užtikrinama žemės naudojimo ir žemės tvarkymo administravimo, žemės rinkos plėtros, geodezijos, kartografijos, nekilnojamojo turto kadastro ir georeferencinių duomenų bazių kūrimo atitiktis teisės aktų nustatytiems reikalavimams: 2008 m. – 100 proc., 2009 m. – 100 proc., 2010 m. – 100 proc.

3. Išmokėtų kompensacijų už valstybės išperkamą žemę, mišką ir vandens telkinius padidėjimas per metus: 2008 m. – 13 proc.

4. Užtikrinamas teminių duomenų bazių integravimas į vientisą žemės informacinę sistemą, leidžiančią pateikti apibendrintą informaciją apie žemės kiekybines ir kokybines charakteristikas, siekiant racionaliai naudoti žemės fondą, proc.

5. Geodezinės ir kartografinės medžiagos atitiktis ES ir NATO standartams, proc.

NACIONALINĖS MOKĖJIMO AGENTŪROS PRIE ŽEMĖS ŪKIO MINISTERIJOS MISIJA – įgyvendinti paramos žemės ūkiui, žuvininkystei ir kaimo plėtrai priemones, teikti informaciją apie vykdomą veiklą.

NACIONALINĖS MOKĖJIMO AGENTŪROS PRIE ŽEMĖS ŪKIO MINISTERIJOS STRATEGINIS TIKSLAS – užtikrinti kokybišką paramos priemonių lėšų administravimą, projektų, finansuojamų Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis, vertinimą, lėšų išmokėjimą, kontrolę ir informacijos sklaidą paramos gavėjams.

Efekto kriterijai:

1. Administruojamos paraiškos (įskaitant paraiškas pagal priemones, kurios administruojamos kartu su paraiškomis gauti tiesiogines išmokas), vnt.

2. Vienam paramos gavėjui skirta viešinimo (informacijos apie Europos Sąjungos paramą platinimui informaciniuose renginiuose ir leidiniuose, pranešimuose šalies ir regioninėje spaudoje, reportažuose televizijoje ir radijo stotyse) lėšų, litais.

*Šio skyriaus schemose žvaigždute pažymėti metai, kurių duomenys planuojami.

S2 forma

III. VYKDOMŲ PROGRAMŲ TRUMPAS APRAŠYMAS

Programa	Tikslai	Siekiami rezultatai 2008 metais
1. Lietuvos žuvų ūkio administravimas (programą vykdys Žemės ūkio ministerija)	Sukurti ekonomiškai efektyvią žuvininkystės ūkio sistemą, veikiančią pagal Europos Sąjungos (toliau vadinama – ES) bendrosios žuvininkystės politikos reikalavimus	1. Žuvų perdirbimo įmonių produkcija padidės 100 t. 2. Akvakultūros įmonių produkcija padidės 15 t. 3. Priekrantės žvejybos įmonių sumažės 2 proc. 4. Žvejybos įmonių, kurias vienija gamintojų organizacija, dalis sudarys 40 proc. 5. Akvakultūros įmonių, susivienijusių į gamintojų organizaciją, dalis sudarys 80 proc.
2. Specialioji kaimo rėmimo programa (programą vykdys Žemės ūkio ministerija)	Plėtoti konkurencingą ir efektyvų žemės ir maisto ūkį, gerinti žemės ūkio produkcijos ir maisto produktų kokybę	1. Lietuvos gamintojų žemės ūkio ir maisto produktų rinkos dalis bendrojoje Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkoje padidės 0,1 proc. 2. Apie 45 proc. užsiimančiųjų žemės ūkio veikla dalyvaus švietimo priemonėse, t. y. padidės jų profesiniai gebėjimai
3. Žemės ūkio ir maisto produkcijos kokybės, saugos, konkurencingumo ir Europos Sąjungos reikalavimų įgyvendinimas (programą vykdys Žemės ūkio ministerija)	1. Nustatyti Lietuvos klimato sąlygomis tinkamiausias augalų veisles, pasižyminčias gausiu derliumi, geros kokybės ir konkurencinga produkcija	Ūkininkams ir kitiems žemės naudotojams auginant ištirtų ir pripažintų geros ūkinės vertės ir Lietuvos sąlygomis tinkamiausių naujų veislių žemės ūkio augalus, 8–10 proc. padidės jų derlingumas
	2. Suteikti pagal ES reikalavimus augalų veislėms teisinę apsaugą, parengti siūlymus dėl naujų veislių įrašymo į ES žemės ūkio augalų ir daržovių veislių bendruosius katalogus	Bus pateikti siūlymai Lietuvos selekcininkų sukurtas naujas geros ūkinės vertės veisles (10–15 vnt.) įrašyti į ES žemės ūkio augalų ir daržovių veislių bendruosius katalogus, kas leis šių sukurtų veislių sėklą dauginti ir platinti visose ES šalyse
	3. Organizuoti ir kontroliuoti kiaulių veislininkystės darbą Lietuvoje	Sukaupta ir apdorota informacija (100 proc.) apie įvertintų veislinių kuilių ir paršavedžių veislines ir produktyvumo savybes ir apyskaitos bus teikiamos kiaulių augintojams, taip pat kitiems suinteresuotiems žemės ūkio veiklos subjektams
	4. Apsaugoti Lietuvos teritoriją nuo įvežamų augalų ligų, kenkėjų ir užtikrinti efektyvų augalų apsaugos priemonių naudojimą	1. Į Lietuvos Respubliką bus įvežami sveiki augalai ir augaliniai produktai, kurių fitosanitarinė kontrolė atliekama pasienio fitosanitarinės kontrolės postuose, regioninių augalų apsaugos ir karantino punktų kontroliuojamų augintojų Lietuvoje užauginami augalai ir augaliniai produktai 100 proc. atitiks fitosanitarinius reikalavimus. 2. 100 proc. kokybiški augalų apsaugos produktai bus tiekiami į rinką laikantis teisės aktų reikalavimų ir naudojami atsižvelgiant į naudojimo rekomendacijas ir augalų ligų prognozes. 3. Augalai ir augaliniai produktai 100 proc. atitiks fitosanitarinius reikalavimus ir su fitosanitariniais sertifikatais bus gabenami į trečiąsias šalis, taip pat į kitas ES šalis su augalo pasu
	5. Vykdyti dirvožemio agrocheminių savybių, užterštumo ir degradacijos procesų stebėseną ir parengti priemones dirvožemio derlingumui išsaugoti, neigiamiems procesams sumažinti	Siekiant informuoti žemės ūkio veiklos subjektus šalies skirtingo dirvožemio derlingumo zonose, bus vertinami dirvožemio agrocheminių savybių pokyčiai ir parengtos 2 rekomendacijos, kaip didinti dirvožemio derlingumą ir mažinti taršą
	6. Apsaugoti šalies rinką nuo nekokybiškos, pavojingos gyvybei, kenksmingos sveikatai ir žalingos aplinkai žemės ir miškų ūkio technikos, žemės ūkio produkcijos perdirbimo ir medienos apdorojimo įrangos	Bus užtikrinta, kad pateikiamos į rinką naujos žemės ir miškų ūkio mašinos (Lietuvoje pagamintos ir įvežamos iš užsienio), žemės ūkio produkcijos perdirbimo ir medienos apdirbimo įranga visiškai (100 proc.) atitiktų teisės aktų nustatytus reikalavimus
	7. Atkurti ir pagausinti žuvų ir vėžių išteklius, sukurti naujas akvakultūros technologijas, plėtoti karpių ir kitų žuvų veislininkystę, parengti akvakultūros plėtros ir racionalaus žuvų išteklių naudojimo ir gausinimo rekomendacijas	1. Lašišų ir šlakių rituolių produkcijos lašišinėse upėse santykis su įvertinta potencialia šių upių produkcija sudarys 7 proc. 2. Žuvų produkcija įžuvinamuose valstybinės reikšmės vandens telkiniuose, palyginti su 2007 metais, padidės 6 proc.
	8. Vykdyti Kauno marių ir Nemuno baseino žuvų išteklių palaikymo ir gausinimo programas ir žuvivaisinę melioraciją	Bus palaikomas optimalus vertingų plėšriųjų žuvų kiekis, t. y. jis sudarys 20–25 proc.
	9. Organizuoti ir vykdyti gyvulių produktyvumo kontrolės darbą Lietuvoje	Kontroliuojamų karvių primilžis didės 3,3 proc.
	10. Vykdyti efektyvią gyvulių veislininkystės priežiūrą, skatinant jų laikytojus auginti veislinius gyvulius, kurių produktyvumas ir produkcijos kokybė būtų konkurencinga ir Europos šalyse	13 proc. didės veislinių gyvulių augintojų pajamos, palyginti su prekinių gyvulių augintojų pajamomis
	11. Užtikrinti efektyvią augalų dauginamosios medžiagos kokybės kontrolę	1. Sertifikuojant bus 100 proc. užtikrinama augalų dauginamosios medžiagos kokybė. 2. Vykdant augalų dauginamosios medžiagos rinkos priežiūrą, bus atlikta 300 tikrinimų
	12. Užtikrinti valstybės rezervo grūdų, taip pat superkamų ir laikomų intervencinio pirkimo grūdų kokybės valstybinę priežiūrą, vadovaujantis ES ir Lietuvos teisės aktų reikalavimais	Pagal poreikį vykdant intervencinio pirkimo grūdų kokybės valstybinę priežiūrą, bus užtikrinamas jų kokybės stabilumas ir minimalūs laikymo nuostoliai (iki 0,2 proc.), taip pat nuolat kontroliuojama valstybės rezerve saugomų grūdų kokybė
	13. Siekti, kad į apyvartą būtų tiekiami geros kokybės prekiniai pašarai	Siekiant, kad į apyvartą patektų tik geros kokybės prekiniai pašarai, bus 100 proc. patvirtinami ir (ar) įregistruojami ūkio subjektai, gaminantys ir tiekiantys į apyvartą pašarus
	14. Įgyvendinant Lietuvos Respublikos licencijuotų sandėlių ir sandėliavimo dokumentų įstatymą ir vykdant kontrolę, siekti, kad licencijuotuose sandėliuose būtų užtikrinamas grūdų kiekio ir kokybės išsaugojimas	Licencijuotuose sandėliuose 100 proc. bus užtikrinamas sandėliavimo taisyklių laikymasis, grūdų paruošimas iki reikiamos kokybės ir jos išsaugojimas
4. Informavimas, žemdirbių mokymas, švietimas ir tyrimai (programą vykdys Žemės ūkio ministerija)	Plėtoti dirbančiųjų žemės sektoriuje ir kitų kaimo plėtros dalyvių tęstinio profesinio mokymo ir informavimo sistemą, modernizuoti informacijos vartotojų aptarnavimą, informuoti visuomenę apie ES žemės ūkio ir kaimo plėtros politiką, rengti rekomendacijas dėl jos įgyvendinimo, analizuoti ekonominius ir socialinius procesus kaime	1. Bus apmokyta veiklos organizavimo, vietos plėtros strategijų rengimo ir įgyvendinimo, projektų administravimo klausimais ne mažiau kaip 50 vietos veiklos grupių. 2. Bus patikslinta ir parengta 10 naujų tęstinių mokymo programų, suformuota praktinio mokymo bazė studentams ir moksleiviams. 3. Visuomenė bus geriau informuojama apie ES bendrąją žemės ūkio ir kaimo plėtros politiką ir ministerijos vykdomą veiklą (bus parengta 60 institucijos viešumą ir informacijos prieinamumą vartotojui užtikrinančių priemonių). 4. Informacijos prieinamumas – Lietuvos žemės ūkio bibliotekos fondas padidės 0,1 proc. 5. Įgyvendinant žemės ūkio valdų pajamų ir ūkinės veiklos apskaitos duomenų rinkimo tinklą Europos Sąjungoje, Europos Komisijos Žemės ūkio direktoratui bus pateikta 1000 ataskaitų apie respondentinius ūkius
5. Žemės ūkio administravimas ir jo tobulinimas (programą vykdys Žemės ūkio ministerija)	1. Sudaryti sąlygas formuoti ir įgyvendinti racionalią žemės ir maisto ūkio, žuvininkystės politiką, koordinuoti bendrosios žemės ūkio politikos įgyvendinimo ir nacionalinių sektoriaus pozicijų atstovavimo ES institucijose procesą	1. Lietuvos Respublikos Seimas, Lietuvos Respublikos Vyriausybė, ministerijos vadovybė, kitos suinteresuotos institucijos ir įstaigos bus informuoti (100 proc.) apie ES žemės ūkio politiką ir atstovavimą ES institucijose. 2. Lietuvos interesams bus efektyviai atstovaujama (85–100 proc.) ES institucijose ir šių institucijų darbo organuose. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos priemonės, už kurių įgyvendinimą atsakinga ministerija, bus įgyvendintos 100 proc.
	2. Palaikyti nuolatinius ryšius su ES institucijomis, šalių narių nuolatinėmis atstovybėmis, šalių kandidačių misijomis ir žemės ūkio srityje veikiančiomis visuomeninėmis organizacijomis	Bus palaikomi ryšiai tarp ES ir Lietuvos žemės ūkio srityje veikiančių institucijų
	3. Plėtoti ir administruoti integruotą sektoriaus informacinę sistemą ir gerinti institucijų materialinę techninę bazę	1. Bus palaikoma žemės ūkio informacinė sistema. 2. Bus atnaujintos ir modernizuotos (100 proc.) VĮ ŽŪIKVC ir VĮ LŽŪMPRRA informacinės sistemos techninės bazės. 3. Bus tobulinama paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai administravimo sistema, ją decentralizuojant ir sudarant seniūnijose galimybę žemdirbiams gauti kvalifikuotą konsultaciją paramos teikimo klausimais
6. Biodegalų gamybos plėtros parama (programą vykdys Žemės ūkio ministerija)	Skatinti efektyvią biodegalų gamybos plėtrą, jos struktūrinius pokyčius, sudaryti galimybę naudoti žemės ūkio produkciją ne maisto reikmėms	2008 m. biodegalų kiekis sudarys apie 4,25 proc. bendro šalies rinkoje esančio benzino ir dyzelino, skirto transportui, kiekio
7. Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo Orientavimo skyriaus programa (BPD įgyvendinti) (programą vykdys Žemės ūkio ministerija)	Įgyvendinant kaimo plėtros priemones pagal Lietuvos 2004–2006 metų bendrojo programavimo dokumentą (BPD), sukurti pažangų žemės ir maisto ūkį ir miškininkystės sektorių, investuojant tiek į tradicinį ūkininkavimą, tiek į alternatyvią veiklą, tuo užtikrinant palankias ekonomines ir socialines sąlygas kaime	2007 m. paramos skirstymas iš esmės yra baigtas, pasirašytos visos paramos sutartys. Sėkmingai įgyvendinus BPD, bus pasiekti šie rezultatai: 1. Bus išmokėtos visos programoje numatytos paramos lėšos. 2. Bus skirta parama 1700 projektų. 3. Paramą gavusių jaunųjų ūkininkų dalis sudarys 45 proc. bendro paramą gavusių ūkių skaičiaus. 4. Vidutinis jaunojo ūkininko ūkio dydis: paremtuose projektuose – 70 ha, bendrai Lietuvoje – 11 ha. 5. Bus suteikta parama 10 vietos veiklos grupių vietos plėtros strategijoms įgyvendinti. 6. Parama leis išsaugoti esamas ir sukurti 10000 naujų darbo vietų. 7. 30 proc. Lietuvos savivaldybių pasinaudos BPD parama žemės ūkio vandentvarkos projektams įgyvendinti, t. y. pagerės šių savivaldybių gyventojų gyvenimo kokybė
8. Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo Garantijų skyriaus programa (programą vykdys Žemės ūkio ministerija)	Įgyvendinant kaimo plėtros 2004–2006 m. planą, siekiama gerinti ūkių struktūrą, didinti ūkininkų pajamas skatinant ūkininkauti mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse, paversti ekonomiškai gyvybingais pusiau natūrinius ūkius, skatinti žemės ūkio gamintojus atitikti ES aplinkosaugos reikalavimus, taip pat suteikti užimtumo galimybių ūkininkams ir kaimo gyventojams, vykdant apželdinimo miškais programą, suderintą su gamtos vertybių apsauga	2007 m. paramos skirstymas yra iš esmės baigtas. Sėkmingai įgyvendinus kaimo plėtros planą, bus pasiekti šie rezultatai: 1. Bus išmokėtos visos programoje numatytos paramos lėšos. 2. Paramos sklaida – paramą gavę žemės ūkio veiklos subjektai (121 tūkst. pareiškėjų) sudarys 60 proc. visų deklaravusiųjų žemės ūkio naudmenas (198 tūkst.). 3. Vidutinis ūkio dydis 2008 m., palyginti su 2004 m., išaugs 35 proc. 4. Ekologinių ūkių plotas 2008 m., palyginti su 2004 m., padidės 4,5 karto (2348 ekologiniai ūkiai, jų plotas – 102 tūkst. ha, t. y. 2,7 proc. visų deklaruotų žemės ūkio naudmenų). 5. Apželdintas mišku plotas sudarys 5000 ha
9. Žuvininkystės orientavimo finansinės priemonės programa (programą vykdys Žemės ūkio ministerija)	Siekti subalansuoto išteklių valdymo, remiant žvejybos laivų ir įmonių modernizavimą vietovėse, kur verčiamasi žuvininkyste	2007 m. paramos skirstymas yra praktiškai baigtas, pasirašytos beveik visos paramos sutartys, išskyrus kelias veiklos sritis (kompensacines priemones), pagal kurias paramos sutartys bus pasirašytos 2008 metų I pusmetį. Bus pasiekti šie rezultatai: 1. Išmokėtos visos programoje numatytos paramos lėšos. 2. Paramą gaus 115 projektų. 3. Parama leis išsaugoti esamas ir sukurti 80 naujų darbo vietų. 4. Modernizuota 34 proc. akvakultūros ir žuvų perdirbimo įmonių
10. Tiesioginių išmokų ir rinkos reguliavimo priemonių finansavimas (programą vykdys Žemės ūkio ministerija)	Užtikrinti žemės ūkio veiklos subjektų pajamas ir žemės ūkio veiklos suderinimą su aplinkosaugos reikalavimais, didinti žemės ūkio ir maisto produktų konkurencingumą vidaus ir užsienio rinkose	Prognozuojamas žemdirbių pajamų (kartu su tiesioginėmis ir kompensacinėmis išmokomis), skaičiuojant vienam dirbančiajam, pokytis 2008 m., palyginti su praėjusiais metais, iki 10 proc. (2007 m. pajamos išaugo 58,5 proc.)
11. Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai programa (programą vykdys Žemės ūkio ministerija)	Užtikrinti augimą, didinant žemės, maisto ir miškų ūkio konkurencingumą, užtikrinant tausojantį išteklių naudojimą, sukuriant galimybes įvairesnei ekonominei veiklai kaime plėtoti ir gyvenimo kokybei kaime gerinti, puoselėti esamas gamtines, žmogiškąsias ir kitas vertybes, mažinti skirtumus tarp miesto, kaimo ir regionų	1. Paramos sklaida – paramą gavę žemės ūkio veiklos subjektai sudarys 50 proc. visų deklaravusiųjų žemės ūkio naudmenas. 2. Gaus paramą 700 jaunųjų ūkininkų. 3. Bus pasirašyta 2000 paramos sutarčių. 4. Bus išmokėta 500 mln. litų paramos lėšų
12. Europos žuvininkystės fondo programa (programą vykdys Žemės ūkio ministerija)	Plėtoti žuvininkystės sektorių ir didinti jo konkurencingumą, užtikrinant ekonominį, aplinkos ir socialinį tvarumą, žuvų išteklių tausojimą ir atkūrimą	1. Bus paskelbti 4 kvietimai teikti paraiškas. 2. Planuojama gauti 5 paraiškas pagal investicines priemones ir 5 paraiškas – pagal kompensacines priemones. 3. Bus apmokyta 10 žuvininkystės regiono vietos veiklos grupių narių
13. Žuvininkystės duomenų rinkimas ir kontrolė (programą vykdys Žemės ūkio ministerija)	1. Rinkti ir tvarkyti Europos Bendrijos žvejybos ištekliams ir žuvininkystės sektoriaus būklei įvertinti būtinus duomenis	Surinkti, apdoroti ir pirmuoju teikimu siunčiami Europos Komisijai biologiniai ir ekonominiai duomenys apie programos vykdymą 100 proc. atitiks nustatytus Europos Komisijos reikalavimus
	2. Užtikrinti Lietuvos žvejybos kontrolės sistemos efektyvumą, administracinių gebėjimų ir bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių laikymąsi, gerinti kontrolę, plėtoti techninę pagalbą, skirtą bendrosios žuvininkystės politikos tikslais remti žvejybos laivyno valdymą	Siekiant užtikrinti Lietuvos žvejybos kontrolės sistemos efektyvumą, Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste bus patikrinta 30 proc. menkių iškrovimo atvejų
14. Specialioji žemės ūkio biudžetinių įstaigų mokamų paslaugų teikimo programa (programą vykdys Žemės ūkio ministerija)	Teikti mokamas paslaugas ūkio subjektams	Visos (100 proc.) lėšos, gautos už teikiamas mokamas paslaugas, bus pervedamos į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą
15. Specialioji valstybės rezervo tvarkymo programa (programą vykdys Žemės ūkio ministerija)	Užtikrinti tinkamą valstybės rezervo saugojimą	Bus sudarytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto dydžio valstybės rezervas ir užtikrintas jo saugojimas
16. Žemės tvarkymas ir administravimas (programą vykdys Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos; toliau vadinama – Nacionalinė žemės tarnyba)	1. Užtikrinti nekilnojamojo turto kadastro duomenų apskaitos ir dirvožemio charakteristikų duomenų teikimą vartotojams	Bus sudaryta galimybė visiems pageidaujantiems vartotojams (100 proc.) naudotis nekilnojamojo turto kadastro duomenų apskaitos ir dirvožemio charakteristikų duomenimis
	2. Metodiškai vadovauti šalies žemės tvarkymo ir jo administravimo procesui, nekilnojamojo turto kadastro darbams, geodezinei ir kartografinei veiklai, georeferencinių duomenų bazių kūrimui, vykdyti geodezinės ir kartografinės veiklos priežiūrą	1. Bus sustiprinti 2700 (100 proc.) specialistų, dirbančių žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo, nekilnojamojo turto kadastro, geodezijos ir kartografijos srityje, gebėjimai. 2. Bus atlikta 40 proc. licencijuotų nekilnojamojo turto kadastrinius matavimus, geodezinius ir kartografinius darbus vykdančių subjektų kontrolė. 3. Bus atlikta 20 žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo darbų valstybinė priežiūra
17. Specialioji žemės reformos vykdymo ir žemės informacinės sistemos kūrimo programa (programą vykdys Nacionalinė žemės tarnyba)	Atlyginti piliečiams už valstybės išperkamą žemę, mišką ir vandens telkinius ir, atnaujinus referencinį pagrindą, racionaliai naudoti žemę, sukurti žemės informacinę sistemą	1. Bus užbaigtas kompensacijų pinigais už valstybės išperkamą žemę, mišką ir vandens telkinius mokėjimas. 2. Bus sudaryta ir atnaujinta (atnaujinimo ciklas – 5 metai) 40 proc. Lietuvos teritorijos referencinio pagrindo infrastruktūros
18. Lietuvos valstybinio geodezinio pagrindo plėtra ir tobulinimas, Lietuvos teritorijos, ekonominės zonos ir kontinentinio šelfo kartografavimas (programą vykdys Nacionalinė žemės tarnyba)	Sukurti valstybinį geodezinį ir kartografinį pagrindą, atitinkantį ES ir NATO standartus, ir aprūpinti vartotojus geodezine ir kartografine medžiaga	Bus atnaujinta (atnaujinimo ciklas – 5 metai) 40 proc. valstybinio geodezinio ir kartografinio pagrindo infrastruktūros ir sudaryta galimybė vartotojams naudotis aukšto tikslumo valstybinio geodezinio ir kartografinio pagrindo duomenimis
19. Parama žemės ūkiui ir maisto pramonei (programą vykdys Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos; toliau vadinama – Nacionalinė mokėjimo agentūra)	Užtikrinti, kad funkcijos ir uždaviniai, pavesti Nacionalinei mokėjimo agentūrai, kaip paramą priemones žemės ūkiui įgyvendinančiai institucijai, būtų vykdomi efektyviai	1. Bus kontroliuojami 15945 projektai, finansuojami ES ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis. 2. Nacionalinės mokėjimo agentūros valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, kels kvalifikaciją įvairiuose seminaruose (2400 seminarų). 3. Vykdant tinkamą bendrosios žemės ūkio politikos priemonių, nacionalinės paramos ir paramos žuvininkystės sektoriui iš ŽOFI fondo administravimą, bus atliktos patikros 6 proc. pateiktų paraiškų

S3 forma

IV. VYKDOMŲ PROGRAMŲ FINANSINIS PLANAS

(2008 metai)

Programų pavadinimai	Lėšos, tūkst. litų			Pareigybės
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimai		kitos lėšos (nurodomi šaltiniai)
	iš viso	iš jų ES lėšos	kitos lėšos (nurodomi šaltiniai)
I. ŽEMĖS ŪKIO MINISTERIJA
1. Lietuvos žuvų ūkio administravimas	4962	–	–	46
2. Specialioji kaimo rėmimo programa	152616	–	–	–
3. Žemės ūkio ir maisto produkcijos kokybės, saugos, konkurencingumo ir Europos Sąjungos reikalavimų įgyvendinimas	46274	–	–	856*
4. Informavimas, žemdirbių mokymas, švietimas ir tyrimai	8335	–	–	90*
5. Žemės ūkio administravimas ir jo tobulinimas	46745	–	–	284
6. Biodegalų gamybos plėtros parama	26636	–	–	–
7. Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo Orientavimo skyriaus programa (BPD įgyvendinti)	45909	35764	–	–
8. Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo Garantijų skyriaus programa	147811	105901	–	6
9. Žuvininkystės orientavimo finansinės priemonės programa	2383	1470	–	–
10. Tiesioginių išmokų ir rinkos reguliavimo priemonių finansavimas	963766	678744	–	–
11. Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai programa	857226	711597	–	34
12. Europos žuvininkystės fondo programa	59992	47920	–	10
13. Žuvininkystės duomenų rinkimas ir kontrolė	782	359	–	–
14. Specialioji žemės ūkio biudžetinių įstaigų mokamų paslaugų teikimo programa	71817	–	–	71**
15. Specialioji valstybės rezervo tvarkymo programa	6914	–	–	–
Iš viso asignavimų valdytojo programoms	2442168	1581755	–	1397
Kita svarbi informacija	Įgyvendinant programų tikslus, dalyvaus savivaldybės. Pagal Lietuvos Respublikos 2008 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo (Žin., 2007, Nr. 132-5356) 5 priedėlį savivaldybių biudžetams valstybinėms (perduotoms savivaldybėms) žemės ūkio funkcijoms atlikti skirta 31361 tūkst. litų specialių tikslinių dotacijų
II. NACIONALINĖ ŽEMĖS TARNYBA PRIE ŽEMĖS ŪKIO MINISTERIJOS
16. Žemės tvarkymas ir administravimas	6609	–	–	62
17. Specialioji žemės reformos vykdymo ir žemės informacinės sistemos kūrimo programa	182976	–	–	–
18. Lietuvos valstybinio geodezinio pagrindo plėtra ir tobulinimas, Lietuvos teritorijos, ekonominės zonos ir kontinentinio šelfo kartografavimas	4972	–	–	–
Iš viso asignavimų valdytojo programoms	194557	–	–	62
III. NACIONALINĖ MOKĖJIMO AGENTŪRA PRIE ŽEMĖS ŪKIO MINISTERIJOS
19. Parama žemės ūkiui ir maisto pramonei	47952	–	–	695
Iš viso asignavimų valdytojo programoms	47952	–	–	695

–––––––––––––––––––

* Nurodytos visos Žemės ūkio ministerijai pavaldžių biudžetinių įstaigų pareigybės, įskaitant ir tas, kurioms dalis darbo užmokesčio mokama iš Specialiosios žuvininkystės duomenų rinkimo ir kontrolės programos ir Specialiosios žemės ūkio biudžetinių įstaigų mokamų paslaugų teikimo programos.

** Nurodytos tik tos Žemės ūkio ministerijai pavaldžių biudžetinių įstaigų pareigybės, kurioms visas darbo užmokestis mokamas iš šios programos.

_________________

PRITARTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2008 m. sausio 23 d. nutarimu Nr. 114

INFORMACINĖS VISUOMENĖS

PLĖTROS KOMITETO PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS

2008 METŲ

SUTRUMPINTAS STRATEGINIS

VEIKLOS PLANAS

I. Vadovo ĮŽANGINIS ŽODIS

Ugdyti žinių visuomenę, sukurti žiniomis grįstą ekonomiką – vienas iš svarbiausių informacinės ir žinių visuomenės politikos tikslų.

Žinių visuomenė – pirmasis iš trijų Lietuvos valstybės prioritetų šalia saugios visuomenės ir konkurencingos ekonomikos. Šie prioritetai paskelbti valstybės ilgalaikės perspektyvos tikslus apibrėžiančiame dokumente – Valstybės ilgalaikės raidos strategijoje. Tikslas ugdyti žinių visuomenę ir sukurti žiniomis grįstą ekonomiką atitinka Europos Sąjungos siekius, įtvirtintus Lisabonos strategijoje, pripažįstant svarbų informacijos ir elektroninių ryšių technologijų vaidmenį. Naudojant informacijos ir elektroninių ryšių technologijas, skatinamas produktyvumo didėjimas, atveriama daugiau verslo galimybių. 2005 m. pavasarį Europos Vadovų Taryba žinias ir inovacijas pavadino plėtros varikliu ir pareiškė, kad būtina sukurti visa apimančią informacinę visuomenę. Žinių visuomenėje išskirtinę reikšmę įgyja žmonių žinios ir kompetencija. Plėtojant žinių visuomenę, ypač svarbu sudaryti sąlygas gyventojams mokytis, įgyti kvalifikaciją, dirbti ir kurti gerovę, pasiekti įvairius informacijos šaltinius naudojant informacijos ir elektroninių ryšių technologijas.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė siekia užtikrinti visų šalies gyventojų dalyvavimą kuriant žinių visuomenę. Taigi labai svarbu plėtoti elektroninę infrastruktūrą, kurti naujas elektronines paslaugas, gerinti gyventojų kompetenciją, sukurti palankias sąlygas plėtoti elektroninį verslą, kad šalies gyventojai, naudodamiesi informacijos ir elektroninių ryšių technologijomis, galėtų greičiau ir patogiau gauti geresnės kokybės paslaugas iš viešojo ir privataus sektorių, naudotis kitais informacijos šaltiniais.

Šiuo metu tikslinga atkreipti dėmesį ir į viešojo administravimo tobulinimą. Viešosios paslaugos pirmiausia skirtos piliečiams, todėl siekiama, kad jos būtų lengvai prieinamos ir paprastos naudoti.

Elektroninės valdžios portale (www.govonline.lt, www.evaldzia.lt, www.epaslaugos.lt) šiuo metu pateikiamos nuorodos į valstybės institucijų teikiamas viešąsias elektronines paslaugas, veikia asmenų identifikavimo ir apmokėjimo už paslaugas sistemos. Viešosios elektroninės paslaugos ir informacija portale surūšiuotos pagal verslo subjektus ir gyventojus, todėl vartotojas turi galimybę greitai ir patogiai susirasti pageidaujamas viešąsias paslaugas ir jomis pasinaudoti, gauti dominančią viešąją informaciją, kuri pateikiama lietuvių ir anglų kalbomis.

Artimiausiu metu tikimasi informacijos ir elektroninių ryšių technologijų plėtros lūžio, kurį turėtų sukelti ES struktūrinių fondų parama Lietuvos informacinės visuomenės plėtrai. Siekiant didinti informacijos ir elektroninių ryšių technologijas naudojančių Lietuvos gyventojų, mažinti skaitmeninę atskirtį, skatinti ekonomiką, kuri remtųsi naujausiomis technologijomis, ypač daug dėmesio numatoma ir toliau skirti elektroninės infrastruktūros, elektroninio turinio ir viešųjų paslaugų plėtrai.

Informacinės visuomenės plėtros komiteto

prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktorius Aurimas Matulis

S1 forma

II. MISIJA, STRATEGINIAI TIKSLAI IR EFEKTO KRITERIJAI

Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės MISIJA – planuoti, organizuoti ir koordinuoti informacinės visuomenės plėtros procesus, siekiant atviros, išsilavinusios, nuolat besimokančios ir žiniomis savo veiklą grindžiančios visuomenės, kurios nariai turi galimybę ir geba visose savo veiklos srityse efektyviai naudotis šiuolaikinių informacijos ir elektroninių ryšių technologijų priemonėmis, kūrimosi.

Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės STRATEGINIS TIKSLAS – siekti, kad Lietuvoje būtų sukurta moderni informacinė visuomenė, kurios nariai savo veiklą grindžia informacija, žinojimu ir naujausių technologijų teikiamomis galimybėmis.

Atsižvelgiant į ES nustatytas gaires, rengti valstybinio lygmens strateginius planus ir įgyvendinimo priemones, rengti, atnaujinti bei tikslinti valstybės informacijos politikos metmenis bei koordinuoti šios srities darbų vykdymą, taip užtikrinant sąlygas efektyviai, sparčiai ir sistemingai plėtoti Lietuvos informacinę visuomenę.

Šis tikslas atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės strateginį tikslą (prioritetą) – plėtoti informacinę ir žinių visuomenę.

Efekto kriterijai:

Informacinių technologijų naudojimo rodikliai

2008–2010 metų rodikliai prognozuojami.

S2 forma

III. VYKDOMŲ PROGRAMŲ TRUMPAS APRAŠYMAS

Programa	Tikslai	Siekiami rezultatai 2008 metais
Informacinės visuomenės plėtra (programą vykdys Informacinės visuomenės plėtros komitetas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės)	1. Užtikrinti Lietuvos gyventojams galimybę įgyti žinių, įgūdžių ir kvalifikaciją, kurie leistų, pasinaudojus informacijos ir elektroninių ryšių technologijų teikiamais pranašumais, lanksčiau prisitaikyti prie greitai kintančių gyvenimo ir darbo sąlygų, sėkmingai konkuruoti pasaulio rinkose	55 procentai Lietuvos gyventojų turės kompiuterinio raštingumo žinių
	2. Diegiant informacines technologijas, modernizuoti valstybės valdymą: kurti elektroninę valdžią, didinti viešojo administravimo institucijų veiklos efektyvumą, plėtoti elektroniniu būdu teikiamas paslaugas ir elektroninę demokratiją	1. Sudaryta galimybė per „Valdžios elektroninių vartų“ portalą užsakyti ir pateikti 10 procentų elektroninių viešųjų paslaugų. 2. Į elektroninę erdvę bus perkelta 70 procentų pagrindinių viešųjų paslaugų. 3. Internetu į viešojo administravimo institucijas kreipsis 23 procentai gyventojų. 4. Integralioje registrų sistemoje bus registruoti 88 valstybės ir žinybiniai registrai
	3. Skatinti žiniomis, mokslo laimėjimais ir inovacijomis ryšių bei informacinių technologijų srityje grindžiamos ekonomikos plėtrą	1. Visoms valstybės institucijoms ir įstaigoms bus suteikta galimybė naudotis taikomąja programine įranga, leidžiančia garantuoti elektroninio dokumento autentiškumą ir integralumą keičiantis elektroniniais dokumentais. 2. 17 procentų įmonių gaus užsakymus internetu. 3. 23 procentai įmonių atliks pirkimus internetu
	4. Pasinaudojant informacinių technologijų teikiamomis galimybėmis, puoselėti ir skleisti Lietuvos kultūrą, didinti galimybes Lietuvos vartotojams naudotis informacinėmis technologijomis, turinčiomis lietuviškas sąsajas	1. Apsilankiusiųjų skaičius lietuvių kalbai skirtoje specializuotoje interneto svetainėje išaugs 20 proc. (2007 m. 55 tūkst. lankytojų). 2. Viešųjų bibliotekų teikiamų viešųjų elektroninių paslaugų lygis bus 80 procentų (2007 m. – 60 proc.)
	5. Užtikrinti 2007–2013 metų Ekonomikos augimo veiksmų programos prioriteto „Informacinė visuomenė visiems“ įgyvendinimą	Skirta Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama 12 informacinės visuomenės plėtros projektų
	6. Užtikrinti tinkamą informacinės ir žinių visuomenės plėtrai būtinų darbų vykdymą ir koordinavimą	1. Laiku parengti teisės aktai, susiję su informacinės visuomenės plėtra. 2. Suderinta 10 valstybės informacinių sistemų nuostatų ir specifikacijų. 3. Suderinta 130 valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų informacinės visuomenės plėtros investicijų projektų
Specialioji Europos regioninės plėtros fondo programa (BPD įgyvendinti) (programą vykdys Informacinės visuomenės plėtros komitetas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės)	Užtikrinti Lietuvos 2004–2006 metų Bendrojo programavimo dokumento priemonės „Informacinių technologijų paslaugų ir infrastruktūros plėtra“ įgyvendinimą	1. Bus panaudotos visos Bendrojo programavimo dokumento priemonei „Informacinių technologijų paslaugų ir infrastruktūros plėtra“ skirtos lėšos. 2. Bus baigtos diegti 24 viešosios elektroninės paslaugos. 3. Įrengiamo plačiajuosčio duomenų perdavimo tinklo ilgis pasieks 3000 km. 4. Bus baigti įgyvendinti 42 Europos Sąjungos struktūrinių fondų projektai

S3 forma

IV. VYKDOMŲ PROGRAMŲ FINANSINIS PLANAS

(2008 metai)

Programų pavadinimai	Lėšos, tūkst. litų			Pareigybės
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimai		kitos lėšos (nurodyti šaltinius)
	iš viso	iš jų ES lėšos	kitos lėšos (nurodyti šaltinius)
Informacinės visuomenės plėtros komitetas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės
1. Informacinės visuomenės plėtra	22946	13600	–	55
2. Specialioji Europos regioninės plėtros fondo programa (BPD įgyvendinti)	62298	49343	–	2
Iš viso asignavimų valdytojo programoms	85244	62943	–	57

_________________

PRITARTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2008 m. sausio 23 d. nutarimu Nr. 114

KŪNO KULTŪROS IR SPORTO DEPARTAMENTO PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS

2008 METŲ

SUTRUMPINTAS STRATEGINIS

VEIKLOS PLANAS

I. VADOVO ĮŽANGINIS ŽODIS

Gyventojų kūno kultūra, didelio meistriškumo sportas ir sporto bazių statyba ir renovavimas – pagrindinės kryptys, kuriomis nuosekliai dirba Kūno kultūros ir sporto departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau vadinama – Kūno kultūros ir sporto departamentas), siekdamas Lietuvoje plėtoti kūno kultūrą ir sportą.

2008-ieji – olimpiniai metai, taigi neabejotinai svarbiausiu įvykiu taps Pekino olimpinės žaidynės. Ne tik sporto visuomenei. Šių dienų olimpinės žaidynės – reiškinys, pranokstantis sporto interesus ir prikaustantis milijardų planetos gyventojų dėmesį. Pekino olimpinėms žaidynėms intensyviai rengtasi visą olimpinį ciklą, tačiau paskutiniai pasirengimo darbai kitais metais pareikalaus itin glaudaus valstybinių ir sporto institucijų ir organizacijų bendradarbiavimo, suvienytų jėgų ir finansinių galimybių. Tik taip pajėgsime sudaryti mūsų sportininkams tinkamiausias sąlygas deramai pasirengti Pekino olimpinėms žaidynėms. Tikimasi, kad Lietuvos garbę olimpinėse žaidynėse gins apie 60 Lietuvos sportininkų, tarp jų – ir žaidimų komanda.

Didelio meistriškumo sportininkų, gebančių deramai atstovauti savo šaliai tarptautinėse arenose, rengimas – ilgas ir sudėtingas procesas. Taigi rengiantis Pekino olimpinėms žaidynėmis kartu intensyviai ir kryptingai rengiamasi 2010 metų Vankuverio (žiemos), 2012 metų Londono ir jau 2016 metų olimpinėms žaidynėms. Kūno kultūros ir sporto departamentas dirba pagal 2006 m. birželio 29 d. generalinio direktoriaus įsakymu patvirtintą Gabių sportui vaikų (jaunimo) atrankos, rengimo ir išsaugojimo didelio meistriškumo sportui programą, veikia sporto klasės Kaune, Šiauliuose, Ignalinoje. Lietuvos olimpiniame sporto centre gyvena, mokosi ir treniruojasi 90 perspektyvinio rengimo sportininkų.

Pagal 2007 metais Kūno kultūros ir sporto departamento užsakymu atliktą sociologinę apklausą pusė šalies gyventojų nesportuoja, nes nenori, yra labai užsiėmę ar neleidžia sveikata. Taigi pradėta rengti Sporto visiems programa, kuri, tikimasi, pagyvintų sporto visiems judėjimą Lietuvoje. 2008 metais bus pradėtos rengti Lietuvos seniūnijų žaidynės, pirmiausia skirtos vyresnio amžiaus gyventojams – kaip parodė minėta apklausa, daugiausia nesportuojančiųjų yra būtent tarp jų (73,6 proc. pensininkų). Mokinius sėkmingai į sportinę veiklą įtraukė jau dvejus metus iš eilės rengiami Lietuvos mokinių olimpiniai festivaliai, jų dalyvių gausėja (nuo 200 tūkst. bendrojo lavinimo mokyklų mokinių 2006 metais iki 250 tūkst. – 2007 metais). Be to, 2007 metais prie bendrojo lavinimo mokyklų Kūno kultūros ir sporto departamentas įrengė 13 universalių sporto aikštelių, skirdamas tam 2,1 mln. litų, 2008 metais tokioms aikštelėms įrengti bus skirta taip pat 1 mln. litų.

Kelerius pastaruosius metus akivaizdžiai paspartėjo sporto bazių statybos ir renovavimo darbai. Kad šie darbai vyktų kryptingai, Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo pagrindu Kūno kultūros ir sporto departamentas rengia Valstybės kūno kultūros ir sporto strategiją, kuri apims ir jau parengtą Lietuvos sporto objektų 2007–2013 metų plėtros strategiją. Svarbiausi nacionalinio masto sporto objektai ateinančiais metais – stadiono Vilniuje ir arenų, kurių reikia 2011 metų Europos krepšinio čempionatui surengti, statybos darbai. Pradėti ir Druskininkų reabilitacijos centro statybos darbai.

Esame tikri, kad šių Kūno kultūros ir sporto departamento darbų rezultatai bus matomi netrukus. O pirmųjų lauksime jau šių metų rugpjūtį – olimpinėse Pekino sporto arenose.

Kūno kultūros ir sporto departamento

prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės

generalinis direktorius Algirdas Raslanas

S1 forma

II. MISIJA, STRATEGINIAI TIKSLAI IR EFEKTO KRITERIJAI

Kūno kultūros ir sporto departamentO MISIJA – sudaryti sąlygas ugdyti sveiką ir fiziškai aktyvią visuomenę bei ieškoti talentingų sportininkų, juos profesionaliai rengti deramai atstovauti šaliai svarbiausiuose tarptautiniuose sporto renginiuose.

Kūno kultūros ir sporto departamentO STRATEGINIAI TIKSLAI:

I. Plėtoti kūno kultūrą ir sportą, sudaryti palankią aplinką gyventojų laisvalaikio užimtumui ir sportui bei sveikatos stiprinimui.

Efekto kriterijai:

II. Ugdyti talentingus sportininkus deramai atstovauti Lietuvos Respublikai aukščiausio rango tarptautiniuose sporto renginiuose.

Efekto kriterijai:

III. Remti kūno kultūrą ir sportą Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo lėšomis.

Efekto kriterijus

Šaltinis – Lietuvos sporto statistikos metraštis 2006 m. ir pagal jį prognozuojami 2007–2010 m. duomenys.

S2 forma

III. VYKDOMŲ PROGRAMŲ TRUMPAS APRAŠYMAS

Programa	Tikslai	Siekiami rezultatai 2008 metais
1. Kūno kultūros ir sporto plėtra (programą vykdys Kūno kultūros ir sporto departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės)	1. Siekti efektyvios veiklos kūno kultūros ir sporto srityje, stiprinant valstybės tarnautojų administracinius gebėjimus, tobulinant sporto teisinę bazę ir plėtojant tarptautinius ryšius	1. Asmenų skundų sumažės 30 procentų. 2. Lietuvoje bus surengtos 2 tarptautinės mokslinės konferencijos. 3. Bus surengtos 3 šalies sporto mokslo konferencijos
	2. Skatinti vaikų ir jaunimo fizinį ugdymą	1. Sporto mokymo įstaigose bus 46000 vaikų. 2. Vaikams ir jaunimui skirtų konkursų, projektų ir programų – 5. 3. Lietuvos mokinių olimpiniame festivalyje dalyvaus 49 proc. vaikų. 4. Lietuvos studentų olimpiniame festivalyje dalyvaus 32 proc. studentų
	3. Plėtoti gyventojų fizinį ugdymą	Sportas visiems renginiuose bus 323000 dalyvių
	4. Įgyvendinti neįgalių žmonių socialinę integraciją per kūno kultūrą ir sportą	1. Pasaulio ir Europos neįgaliųjų sporto čempionatuose bei Specialiosios olimpiados žaidynėse bus iškovota 16 medalių. 2. XIII parolimpinėse žaidynėse Pekine bus iškovoti 3 medaliai
	5. Užtikrinti šalies ir tarptautinių sporto varžybų Lietuvoje vyksmą	1. Lietuvos sporto federacijos surengs 2650 varžybų ir sporto visiems renginių. 2. Lietuvos jaunučių, jaunių, jaunimo ir olimpinių sporto vilčių žaidynėse dalyvaus 10000 sportininkų
	6. Renovuoti ir statyti kūno kultūros ir sporto paslaugų objektus	Pagal Valstybės investicijų programą bus renovuotos 4 sporto bazės
2. Didelio meistriškumo sportininkų programinis rengimas (programą administruos Kūno kultūros ir sporto departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, vykdys Kūno kultūros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės Lietuvos olimpinis sporto centras)	1. Tobulinti sportui perspektyvaus jaunimo atrankos sistemą	1. Mokslinėse laboratorijose bus testuota 150 jaunųjų sportininkų. 2. Sporto klasių principu bus rengiama 170 jaunųjų sportininkų
	2. Rengti sportininkus olimpinėms žaidynėms	1. XXIX olimpinėms žaidynėms Pekine bus rengiama 90 sportininkų. 2. XXI žiemos olimpinėms žaidynėms Vankuveryje bus rengiama 20 sportininkų. 3. Olimpinių sporto šakų sportininkų, dalyvavusių pasaulio ir Europos čempionatuose, bus 350
3. Specialioji sporto programa (programą administruos Kūno kultūros ir sporto departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, vykdys Lietuvos olimpinis sporto centras ir Lietuvos sporto muziejus)	1. Užtikrinti veiksmingesnį Lietuvos olimpinio sporto centro darbą	Lietuvos olimpinio sporto centro sportininkų, kuriems sudarytos geresnės gyvenimo ir sportavimo sąlygos, skaičius bus 200
	2. Užtikrinti Lietuvos sporto muziejaus ekspozicijų plėtrą	Sporto muziejuje bus sukaupta 6800 eksponatų
4. Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo programa (programą administruos Kūno kultūros ir sporto departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės)	Plėtoti kūno kultūrą ir sportą	Bus remiama 230 kūno kultūros ir sporto plėtojimo projektų

S3 forma

IV. VYKDOMŲ PROGRAMŲ FINANSINIS PLANAS

(2008 METAI)

Programų pavadinimai	Lėšos, tūkst. litų			Parei-gybės
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimai		kitos lėšos (nurodomi šaltiniai )	Parei-gybės
	iš viso	iš jų ES lėšos
KŪNO KULTŪROS IR SPORTO DEPARTAMENTAS PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS
1. Kūno kultūros ir sporto plėtra	44936			55*
2. Didelio meistriškumo sportininkų programinis rengimas	19289			194**
3. Specialioji sporto programa	1612			67***
4. Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo programa	12903			–
Iš viso asignavimų valdytojo programoms	78740			316

–––––––––––––––––––––

* 55 sudaro 36 Kūno kultūros ir sporto departamento darbuotojai ir 19 Lietuvos sporto muziejaus darbuotojų.

** 194 sudaro Lietuvos olimpinio sporto centro darbuotojai, išskyrus specialiosios programos darbuotojus: 70 trenerių, 8 pedagogai, 37 medicinos personalo darbuotojai, 8 finansininkai buhalteriai, 71 aptarnaujantis darbuotojas.

*** 67 sudaro Lietuvos olimpinio sporto centro specialiosios programos darbuotojai.

_________________

PRITARTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2008 m. sausio 23 d. nutarimu Nr. 114

LIETUVOS ARCHYVŲ DEPARTAMENTO
PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS

2008 METŲ

SUTRUMPINTAS STRATEGINIS

VEIKLOS PLANAS

I. VADOVO ĮŽANGINIS ŽODIS

Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau vadinama – Lietuvos archyvų departamentas) veiklos sritis – dalyvauti formuojant ir įgyvendinti valstybės politiką dokumentų valdymo ir naudojimo srityje, administruoti Nacionalinį dokumentų fondą ir valstybinę archyvų sistemą. Šios sistemos įstaigų veikla greitai kintančios aplinkos sąlygomis yra neatsiejama nuo valstybėje vykstančių pokyčių: informacinės ir žinių visuomenės plėtros, padidėjusio oficialiosios ir retrospektyviosios informacijos poreikio. Efektyvus viešojo sektoriaus institucijų ir įstaigų veiklos dokumentų valdymas ir tolesnis išsaugojimas yra svarbi jų veiklos skaidrumo, atskaitingumo ir administracinių gebėjimų gerinimo sąlyga. Informacinių technologijų taikymas institucijų ir ūkio subjektų veikloje ir elektroninių dokumentų atsiradimas skatina tobulinti dokumentų valdymo metodus, sukurti atitinkamą juridinę bazę ir infrastruktūrą, kad būtų išsaugota dokumentų įrodomoji galia. Susidurdamos su sudėtingesnėmis dokumentų valdymo problemomis, valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos ir įmonės iš Lietuvos archyvų departamento ir valstybės archyvų reikalauja neatidėliotinų, šių dienų poreikius atitinkančių sprendimų. Rezultatai, pasiekti įgyvendinant strateginius veiklos tikslus ir numatytus archyvų sistemos uždavinius, susiję su veiklos srities teisės aktų bazės kūrimu, viešojo sektoriaus dokumentų valdymo ir prieinamumo užtikrinimu, valstybės archyvų saugyklų modernizavimu.

Lietuvos archyvų departamento

prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės

generalinis direktorius Vidas Grigoraitis

S1 forma

II. MISIJA, STRATEGINIAI TIKSLAI IR EFEKTO KRITERIJAI

Lietuvos archyvų departamento misija – dalyvauti formuojant ir įgyvendinti valstybės politiką bei strategiją dokumentų valdymo ir naudojimo srityje, prižiūrėti, kaip laikomasi šią sritį reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų, administruoti Nacionalinį dokumentų fondą.

Lietuvos archyvų departamento strateginis tikslas – užtikrinti dokumentų autentiškumą, išsaugojimą ir prieinamumą.

Efekto kriterijai:

1. Valstybės archyvai, tenkindami visuomenės interesus, 2010 m. galės pateikti 2,1 proc. daugiau dokumentų, palyginti su 2007 m., padidėjus bendram saugomų dokumentų kiekiui.

2. Pagerės visuomenei teikiamų paslaugų kokybė: bus sudarytos galimybės atlikti informacijos paiešką internete apie valstybės archyvuose saugomus dokumentų fondus (nuo 80 proc. 2007 m. iki 95 proc. 2010 m.).

––––––––––––––––––––

*Šio skyriaus schemose žvaigždute pažymėti metai, kurių duomenys prognozuojami.

3. Valstybės archyvai, tenkindami visuomenės informacinius poreikius, didins viešos prieigos prie saugomų dokumentų galimybes kurdami skaitmeninį jų turinį: 2007 m. sukurta 840 tūkst., 2010 m. – 1400 tūkst. skaitmeninių vaizdų.

S2 forma

III. VYKDOMŲ PROGRAMŲ TRUMPAS APRAŠYMAS

Programa	Tikslai	Siekiami rezultatai 2008 metais
1. Nacionalinio dokumentų fondo administravimas (programą vykdys Lietuvos archyvų departamentas ir valstybės archyvai)	1. Įgyvendinti dokumentų valdymo ir naudojimo politiką	1. Gerinant administracinių paslaugų teikimą ir taikant „vieno langelio“ principą, asmenų prašymų išduoti faktus patvirtinančius dokumentus ir prašymų išduoti licenciją verstis dokumentų saugojimo ir tvarkymo veikla bus išnagrinėta 2 proc. daugiau nei 2006 metais
	2. Administruoti Nacionalinį dokumentų fondą diegiant vienodą dokumentų valdymo praktiką	1. Valstybės ir savivaldybių įstaigų, kuriose yra pagal teisės aktų reikalavimus nesutvarkytų dokumentų, sumažės iki 15 proc. (2006 m. buvo 26 proc.). 2. Valstybės archyvuose saugoma Nacionalinio dokumentų fondo dalis bus papildyta išliekamąją vertę turinčiais dokumentais, ir 2008 m. bendras jų kiekis padidės 1,2 proc., palyginti su 2006 metais. 3. Saugyklų, kuriose užtikrinamas dokumentų saugojimo režimas, padaugės iki 29 proc. bendro jų ploto
	3. Plėsti prieigos prie Nacionalinio dokumentų fondo galimybes	1. Informacinėje sistemoje „Lietuvos archyvų fondų sąvadas“ sukauptų ir papildytų valstybės archyvuose saugomų dokumentų aprašų padaugės iki 62,5 tūkst. vnt. (2006 m. buvo 48,5 tūkst. vnt.). 2. Valstybės archyvuose saugomų suskaitmenintų dokumentų padaugės iki 9900 bylų, palyginti su 2006 m. (150 bylų)
	4. Užtikrinti valstybinės archyvų sistemos veiklą	1. Asignavimai valstybinės archyvų sistemos tikslams ir uždaviniams įgyvendinti padidės 2541 tūkst. litų, palyginti su 2007 metais. 2. Valstybės tarnautojų kvalifikacijos kėlimui numatytų lėšų padaugės nuo 0,5 proc. (valstybės tarnautojų darbo užmokesčiui skirtų lėšų) 2006 m. iki 1 proc. 2008 metais
2. Archyvų paslaugų specialioji programa (programą administruos Lietuvos archyvų departamentas, vykdys valstybės archyvai)	Tenkinti vartotojų poreikius teikiant įstatymų nustatytas mokamas paslaugas	Vartotojams bus suteikta 2 proc. daugiau paslaugų nei 2006 metais

S3 forma

IV. VYKDOMŲ PROGRAMŲ FINANSINIS PLANAS

(2008 metai)

Programų pavadinimai	Lėšos (tūkst. litų)			Pareigybės
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimai		kitos lėšos (šaltiniai)
	iš viso	iš jų ES lėšos	kitos lėšos (šaltiniai)
Lietuvos archyvų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės
1. Nacionalinio dokumentų fondo administravimas	26224			547
2. Archyvų paslaugų specialioji programa	940			9
Iš viso asignavimų valdytojo programoms	27164			556
Kita svarbi informacija	Įgyvendinant programų tikslus savivaldybės tiesiogiai nedalyvaus ir jų finansinis indėlis nenumatytas

_________________

PRITARTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2008 m. sausio 23 d. nutarimu Nr. 114

LIETUVOS RESPUBLIKOS GINKLŲ FONDO
PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS

2008 METŲ

SUTRUMPINTAS STRATEGINIS

VEIKLOS PLANAS

I. Vadovo ĮŽANGINIS ŽODIS

Lietuvos Respublikos ginklų fondo prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau vadinama – Ginklų fondas) teisinį statusą nustato ir veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos ginklų fondo prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtinti nuostatai.

Ginklų fondo veikloje galima išskirti dvi prioritetines kryptis. Pirmoji susijusi su Ginklų fondo veikla įgyvendinant įstatymuose jam nustatytą pagrindinį uždavinį – aprūpinti krašto apsaugos ir vidaus reikalų sistemas, kitas valstybės institucijas joms reikalinga ginkluote, šaudmenimis ir specialiąja technika. Siekdamas kuo efektyviau ir racionaliau naudoti valstybės lėšas, skirtas kariuomenei ir kitoms visuomenės ir valstybės saugumui užtikrinti sukurtoms valstybės institucijoms aprūpinti, Ginklų fondas pagal kiekvieną iš minėtų institucijų gautą paraišką planuoja ginkluotės pirkimus, atsižvelgdamas į institucijos poreikius ir esamas konkrečios ginkluotės įsigijimo galimybes. Metų pradžioje neįmanoma tiksliai numatyti realių kiekvienos ginkluotės poreikių ir jos įsigijimo galimybių, dažnai nepriklausančių nuo pirkėjo. Ginklų fondas toliau sieks tobulinti ginkluotės pirkimų organizavimą, diegti efektyvesnius pirkimų metodus, pagrįstus turimomis finansinėmis galimybėmis.

Antrąją Ginklų fondo prioritetinę kryptį lemia Lietuvos Respublikos įsipareigojimai teikti tarptautinėms organizacijoms informaciją, susijusią su šaulių ginklais ir lengvąja ginkluote. Šios Ginklų fondo funkcijos, reglamentuotos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. rugsėjo 11 d. nutarimu Nr. 1075, svarba ypač išaugo Lietuvai tapus tikrąja ES ir NATO nare, kai pasidarė būtina keistis informacija, nacionaline patirtimi su kitomis valstybėmis. Ši būtinybė ateityje vis didės. Atlikdamas šią funkciją, Ginklų fondas privalo užtikrinti, kad laiku būtų surinkta tiksli informacija apie šaulių ginklų ir lengvosios ginkluotės judėjimą ir kontrolę ir pateikta Užsienio reikalų ministerijai. Ši informacija diplomatiniais kanalais siunčiama Jungtinėms Tautoms (JT), Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai (ESBO), Europos Sąjungai (ES), kitoms tarptautinėms organizacijoms, kurių dokumentus Lietuvos Respublika yra įsipareigojusi vykdyti ir kuriuose numatyta keistis informacija apie šaulių ginklų ir lengvosios ginkluotės apyvartą. Įgyvendindamas minėtas nuostatas, Ginklų fondas numato toliau plėtoti Ginklų registro informacinę sistemą, taikyti naujausių informacinių technologijų naudojimu pagrįstas programines priemones ir palaipsniui pereiti prie vienos Valstybės ginklų registro informacinės sistemos, susietos su žinybinėmis Ginklų registro duomenų bazėmis.

Be to, Ginklų fondas aprūpina fizinius asmenis savigynai skirtais šaunamaisiais ginklais ir šoviniais, gali pasiūlyti daugiau kaip 80 modelių 11 kalibrų pistoletų ir revolverių. Tenka pažymėti, kad už šiuos parduotus ginklus kasmet surenkama vis mažiau lėšų, tai leidžia daryti išvadą, kad rinka jau pripildyta. Pirkėjų patogumui svarstoma galimybė atidaryti dar vieną savigynos ginklų parduotuvę viename iš didžiųjų šalies miestų.

Pateikiamas Ginklų fondo strateginis veiklos planas skirtas nurodytiems tikslams įgyvendinti.

Lietuvos Respublikos ginklų fondo

prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktorius Gintautas Mišeikis

S1 forma

II. MISIJA, STRATEGINIAI TIKSLAI IR EFEKTO KRITERIJAI

ginklų fondo MISIJA – organizuoti ir koordinuoti kariuomenės ir kitų visuomenės bei valstybės saugumą užtikrinančių valstybės institucijų aprūpinimą ginkluote, optimaliai tenkinant visos valstybės poreikius.

ginklų fondo STRATEGINIAI TIKSLAI:

1. Vykdyti Lietuvos Respublikos ginklų fondo įstatyme ir kituose teisės aktuose nurodytus uždavinius aprūpinant kariuomenę ir kitas valstybės institucijas NATO standartus atitinkančia ginkluote.

Efekto kriterijus – įsigytos ginkluotės atitiktis NATO šalyse naudojamai ginkluotei (proc.).

2. Didinti visuomenės saugumą, sudarant galimybes asmens bei turto saugos tarnyboms ir juridinių asmenų saugos struktūriniams padaliniams apsirūpinti reikiama ginkluote, o fiziniams asmenims – įstatymuose numatyta tvarka įsigyti ginklus.

Efekto kriterijus – juridinių ir fizinių asmenų ginkluotės poreikio patenkinimas (pretenzijų skaičius).

––––––––––––––––––––

*Šio skyriaus schemose žvaigždute pažymėti metai, kurių duomenys prognozuojami.

S2 forma

III. VYKDOMŲ PROGRAMŲ TRUMPAS APRAŠYMAS

Programa	Tikslai	Siekiami rezultatai 2008 metais
1. Jėgos struktūrų aprūpinimas ginkluote, ginklų apskaita (programą vykdys Ginklų fondas)	1. Pateikti kariuomenei ir kitoms visuomenės ir valstybės saugumą užtikrinančioms valstybės institucijoms (toliau vadinama – valstybės institucijos) NATO standartus atitinkančią ginkluotę	1. Lietuvos valstybės institucijų apginklavimas priartinamas prie NATO standartų. 2. Institucijų pateiktos paraiškos įsigyti ginkluotės patenkinamos ne mažiau kaip 99 procentų
	2. Įdiegti efektyvų valstybės institucijų aprūpinimą ginkluote	1. Valstybės institucijoms pateikiami pasiūlymai dėl geriausiai jų poreikius atitinkančios ginkluotės įsigijimo. 2. Sutrumpinami ginkluotės įsigijimo terminai, ginkluotė perkama optimaliomis kainomis
	3. Sudaryti sąlygas kaupti valstybės mobilizacinio rezervo ginkluotės atsargas	Atsižvelgiant į valstybės mobilizacinius ir gynybos planus, formuojamos ir kaupiamos valstybės mobilizacinio rezervo ginkluotės atsargos
	4. Įgyvendinti Lietuvos Respublikos įsipareigojimus tarptautinėms organizacijoms keistis informacija apie ginklų apyvartą	Įdiegta viena Lietuvoje registruotų ginklų apskaitos sistema, jungianti valstybinį ir žinybinius ginklų registrus, leidžianti per trumpiausią laiką identifikuoti ginklų savininkus ar valdytojus
	5. Koordinuoti, kontroliuoti ir prižiūrėti įmonių, besiverčiančių licencijuojama komercine-ūkine veikla, susijusia su ginkluotės gamyba ir jos taisymu, veiklą	1. Užtikrinama, kad ginkluotės gamyba bei taisymu besiverčiančių įmonių veikla atitiktų teisės aktų reikalavimus. 2. Pasiekta, kad didėtų akcinei bendrovei Giraitės ginkluotės gamyklos pagamintų šovinių, realizuotų tarptautinėje rinkoje, apimtis. 3. Parengti dokumentai akcinei bendrovei Giraitės ginkluotės gamyklai privatizuoti pritraukiant užsienio kapitalą
2. Specialioji juridinių ir fizinių asmenų aprūpinimo ginklais, jų priedais, šaudmenimis bei specialiąja technika programa (programą vykdys Ginklų fondas)	1. Pateikti saugos struktūriniams padaliniams ginklus, jų priedus, šaudmenis, specialiąją techniką	1. Saugos struktūriniams padaliniams sudaromos sąlygos vykdyti jų veiklą. 2. Saugos struktūriniams padaliniams pateikiamos visos šiuolaikinės naujausios techninės priemonės, kurias naudoti leidžia įstatymai
	2. Pateikti fiziniams asmenims ginklus savigynai ir šovinius	1. Fiziniams asmenims sudaromos sąlygos įsigyti savigynai įstatymo leistus ginklus. 2. Ginklų savigynai prekyba vykdoma centralizuotai, taip sudarant sąlygas efektyviau kontroliuoti ginklų apyvartą, mažinant nelegaliai įvežamų ginklų. 3. Įstatymo numatyta tvarka parduodant ginklus fiziniams ir juridiniams asmenims, sudaromos sąlygos mažinti nusikalstamumą. 4. Parduotų ginklų skaičius, palyginti su praėjusiais metais, palaikomas toks pat

S3 forma

IV. VYKDOMŲ PROGRAMŲ FINANSINIS PLANAS

(2008 METAI)

Programų pavadinimai	Lėšos, tūkst. litų			Pareigybės
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimai		kitos lėšos (nurodomi šaltiniai)
	iš viso	iš jų ES lėšos	kitos lėšos (nurodomi šaltiniai)
ginklų fondas
1. Jėgos struktūrų aprūpinimas ginkluote, ginklų apskaita	1775			22
2. Specialioji juridinių ir fizinių asmenų aprūpinimo ginklais, jų priedais, šaudmenimis bei specialiąja technika programa	1828			0**
Iš viso asignavimų valdytojo programoms	3603			22

––––––––––––––––––––––

** 6 pareigybės Specialiajai juridinių ir fizinių asmenų aprūpinimo ginklais, jų priedais, šaudmenimis bei specialiąja technika programai vykdyti išlaikomos iš specialiųjų lėšų.

_________________

PRITARTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2008 m. sausio 23 d. nutarimu Nr. 114

NARKOTIKŲ KONTROLĖS DEPARTAMENTO
PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS

2008 METŲ

SUTRUMPINTAS STRATEGINIS

VEIKLOS PLANAS

I. VADOVO ĮŽANGINIS ŽODIS

Narkomanija – vis dar opi šių dienų Lietuvos ir kitų pasaulio valstybių problema. Atsirandančios naujos narkotikų vartojimo tendencijos kelia realią grėsmę visuomenės saugumui. Narkotikų kontrolės politikos įgyvendinimas šalyje turi būti pagrįstas aiškių prioritetų nustatymu, vertinimu, koordinavimo užtikrinimu, racionaliu išteklių paskirstymu. Būtina formuoti neigiamą visuomenės požiūrį į narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimą, ypač rūpintis narkomanijos prevencija tarp vaikų ir jaunimo, užtikrinti, kad asmenims, vartojantiems narkotines ir psichotropines medžiagas, būtų prieinamos geros kokybės gydymo ir reabilitacijos paslaugos, o neteisėtos narkotikų apyvartos kontrolė būtų griežta ir veiksminga.

Lietuvoje atlikta svarbių darbų formuojant narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos politiką: įgyvendinama Nacionalinė narkomanijos prevencijos ir narkotikų kontrolės 2004–2008 metų strategija, Nacionalinė narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos 2004–2008 metų programa, kuri yra viena iš svarbiausių ilgalaikių valstybinių nacionalinio saugumo stiprinimo programų. 2007 metais Lietuva išrinkta Jungtinių Tautų Narkotikų komisijos nare.

Narkotikų kontrolės departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės svarbiausieji uždaviniai yra įgyvendinti narkomanijos prevencijos ir narkotikų kontrolės politiką, nustačius pagrindines šios politikos įgyvendinimo kryptis, ir organizuoti narkomanijos prevencijos ir narkotikų kontrolės priemonių įgyvendinimą, koordinuoti kitą valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų narkomanijos prevencijos ir narkotikų kontrolės sričių veiklą.

2004–2007 metais Narkotikų kontrolės departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės atliko daug svarbių darbų, siekdamas efektyviau įgyvendinti narkotikų kontrolės politiką. Siekiant atskleisti veiksnius, lemiančius narkomanijos prevencijos ir narkotikų kontrolės politikos įgyvendinimą, gerinti valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų bei visuomenės informuotumą, tobulinama informacijos rinkimo sistema, rengiama metodinė medžiaga, įdiegta prevencijos projektų vertinimo sistema, didinamas gydymo ir reabilitacijos paslaugų prieinamumas. Įgyvendinamos prevencinės informacijos kampanijos jaunimui, finansuojami atrankinės ir tikslinės prevencijos, ankstyvosios intervencijos, žalos mažinimo, reabilitacijos projektai, stiprinama neteisėtos narkotinių ir psichotropinių medžiagų apyvartos kontrolė.

Narkotikų kontrolės departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nuolat bendradarbiauja su Europos Sąjungos institucijomis, Jungtinių Tautų Narkotikų ir nusikalstamumo prevencijos biuru, įgyvendina tarptautinius projektus.

Sieksime, kad būtų įgyvendinamos teisinės, administracinės ir socialinės priemonės, mažinančios neteisėtą narkotinių ir psichotropinių medžiagų paklausą ir pasiūlą, o mūsų visuomenė taptų saugesnė ir sveikesnė.

Narkotikų kontrolės departamento

prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktorė Audronė Astrauskienė

S1 forma

II. MISIJA, STRATEGINIAI TIKSLAI IR EFEKTO KRITERIJAI

Narkotikų kontrolės departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės misija – dalyvauti formuojant ir įgyvendinti narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos srities valstybės politiką.

Narkotikų kontrolės departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės strateginis tikslas – užtikrinti efektyvų narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos priemonių įgyvendinimo koordinavimą, siekiant stabilizuoti ir mažinti narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo paplitimą tikslinėse grupėse.

Efekto kriterijai:

1. Moksleivių, neteisėtai vartojusių narkotines ir psichotropines medžiagas, skaičiaus stabilizavimas.

2. Pirmą kartą per atitinkamų kalendorinių metų laikotarpį registruotų asmenų, kurie kreipėsi dėl gydymo nuo narkotikų priklausomybės, atvejų skaičiaus, tenkančio 100 tūkstančių gyventojų (sergamumas narkomanija), stabilizavimas.

3. Objektyvios informacijos, atitinkančios Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimus, surinkimas, analizė ir sklaida pagal nustatytus epidemiologinius rodiklius.

4. Naujų psichoaktyviųjų medžiagų kontrolės užtikrinimas ir greitojo reagavimo sistemos funkcionavimas pagal Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimus.

Šaltinis – 1999, 2003 ESPAD tyrimų duomenys; 2007–2010 m. Narkotikų kontrolės departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau vadinama – Narkotikų kontrolės departamentas) prognozuojami duomenys.

Šaltinis – Valstybinio psichikos sveikatos centro duomenys; 2007–2010 m. Narkotikų kontrolės departamento prognozuojami duomenys.

Šaltinis – Narkotikų kontrolės departamento duomenys; 2007–2010 m. prognozuojami duomenys.

Šaltinis – Narkotikų kontrolės departamento duomenys; 2008–2010 m. prognozuojami duomenys.

S2 forma

III. VYKDOMŲ PROGRAMŲ TRUMPAS APRAŠYMAS

Programa	Tikslas	Siekiami rezultatai 2008 metais
Narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos įgyvendinimas ir koordinavimas	1. Diegti veiksmingą narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos sistemą	1. Ne mažiau kaip 80 proc. finansinės paramos atrankinės ir tikslinės prevencijos, ankstyvosios intervencijos vykdymui skiriama prevencinei veiklai tarp socialinės rizikos vaikų ir jų šeimos narių, globėjų. 2. 70 proc. visuomenės bus gerai informuota apie neigiamas narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo pasekmes. 3. Ne mažiau kaip 80 proc. įgyvendinamų prevencijos projektų bus įvertinta pagal nustatytus reikalavimus. 4. Ne mažiau kaip 55 savivaldybių atstovai įgis žinių ir kels kvalifikaciją narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos klausimais organizuojamuose mokymuose, pasitarimuose ir konferencijose
	2. Sukurti bendrą narkomanijos ankstyvos diagnostikos, gydymo, reabilitacijos ir reintegracijos į visuomenę sistemą, siekiant padėti asmenims, priklausomiems nuo narkotikų	1. Ne mažiau kaip 10 globos įstaigų bus teikiamos ankstyvosios intervencijos paslaugos. 2. Ne mažiau kaip 25 vietos bus skirtos psichologinės, socialinės reabilitacijos paslaugų teikimui vaikams. 3. Ne mažiau kaip 85 proc. besikreipiančių asmenų, vartojusių narkotines ir psichotropines medžiagas, bus suteikta galimybė gauti nustatytus minimalius reikalavimus atitinkančias psichologinės socialinės reabilitacijos ir reintegracijos paslaugas. 4. Ne mažiau kaip 70 proc. vykdomų narkotinių ir psichotropinių medžiagų žalos mažinimo programų atitiks nustatytus reikalavimus
	3. Plėtoti mokslinius tyrimus ir informacijos rinkimo bei analizės sistemą, skatinti tarptautinį bendradarbiavimą narkomanijos prevencijos bei narkotikų kontrolės srityje	1. 75 proc. narkomanijos epidemiologinės situacijos vertinimui surenkamų duomenų atitiks Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro keliamus reikalavimus penkiems narkomanijos epidemiologiniams indikatoriams. 2. Bus dalyvaujama 3 Jungtinių Tautų remiamuose projektuose narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos srityje. 3. Bus dalyvaujama ne mažiau kaip 20 Jungtinių Tautų, Europos Sąjungos institucijų, Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro, kitų tarptautinių organizacijų rengiamų posėdžių
	4. Sumažinti neteisėtą narkotinių ir psichotropinių medžiagų bei jų pirmtakų (prekursorių) apyvartą	1. Bus užtikrintas naujų psichoaktyviųjų medžiagų identifikavimo ir kontrolės sistemos funkcionavimas (1 sistema). 2. Ne mažiau kaip 18 globos namų bus sukurta saugesnė aplinka, diegiant vaizdo stebėjimo sistemas. 3. Ne mažiau kaip 5 apskrityse bus įgyvendinti projektai, stiprinantys neteisėtos narkotikų apyvartos kontrolę jaunimo pasilinksminimo vietose, ugdymo įstaigose

S3 forma

IV. VYKDOMŲ PROGRAMŲ FINANSINIS PLANAS

(2008 METAI)

Programų pavadinimai	Lėšos, tūkst. litų			Pareigybės
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimai		kitos lėšos (nurodomi šaltiniai)
	iš viso	iš jų ES lėšos	kitos lėšos (nurodomi šaltiniai)
Narkotikų kontrolės departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės
Narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos įgyvendinimas ir koordinavimas	4040		787,4*	25
Iš viso asignavimų valdytojo programoms	4040		787,4*	25

–––––––––––––––––––

* Įgyvendinamos Lietuvos 2004–2006 metų bendrojo programavimo dokumento II prioriteto „Žmogiškųjų išteklių plėtra“ 2.3 priemonės „Socialinės atskirties prevencija ir socialinė integracija“ projekto „Asmenų, vartojančių narkotines ir psichotropines medžiagas, reabilitacija ir socialinė reintegracija, novatoriško socialinių paslaugų modulio kūrimas“ lėšos.

_________________

PRITARTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2008 m. sausio 23 d. nutarimu Nr. 114

STATISTIKOS DEPARTAMENTO
PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS

2008 METŲ

SUTRUMPINTAS STRATEGINIS

VEIKLOS PLANAS

I. VADOVO ĮŽANGINIS ŽODIS

Vykdydamas savo misiją, Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės rengia ir skelbia statistinę informaciją, reikalingą įvairiems sprendimams priimti, Valstybės ilgalaikės raidos, Lietuvos ūkio (ekonomikos) plėtros iki 2015 metų strategijų įgyvendinimui stebėti, Nacionalinės Lisabonos strategijos vykdymo procesams vertinti, darnaus vystymosi rodikliams atspindėti. Strateginiu laikotarpiu daug dėmesio skirsime teikiamų paslaugų plėtimui, vartotojų poreikių geresniam tenkinimui, statistinės atskaitomybės naštos mažinimui ir veiklos organizavimo gerinimui.

Norėdami aktyviau ir konstruktyviau bendrauti su vartotojais ir gerinti teikiamų paslaugų kokybę, 2008 metais diegsime ryšių su vartotojais valdymo sistemą. Taip pat numatome statistinės informacijos vartotojams sudaryti sąlygas gauti visą oficialiąją statistiką iš vieno šaltinio, t. y. vieno kontakto principu. 2007 metais parengėme oficialiosios statistikos interneto vartų koncepcijos projektą, 2008 metais planuojame jį suderinti su kitomis oficialiąją statistiką tvarkančiomis institucijomis ir parengti oficialiosios statistikos interneto vartų projekto techninę užduotį.

Toliau atliekame darbus, susijusius su kokybės vadyba. Statistikos departamente prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės įdiegta ir 2007 metais sertifikuota kokybės vadybos sistema, įvardyti ir dokumentuoti veiklos procesai. Siekdami užtikrinti atitiktį kokybės vadybos sistemos standarto ISO 9001:2000 reikalavimams ir tenkinti kintančius partnerių ir vartotojų poreikius, periodiškai persvarstysime ir atnaujinsime kokybės politikos nuostatas ir įgyvendinimo tikslus.

Koordinuosime Europos statistikos praktikos kodekso nuostatų įgyvendinimą savo ir kitose oficialiąją statistiką rengiančiose institucijose ir sieksime, kad statistika atitiktų minėto kodekso reikalavimus.

Stebėsime ir vertinsime statistinės informacijos rengimo procesą ir sieksime optimizuoti atskirus jo etapus, trumpinti statistinės informacijos parengimo ir pateikimo vartotojams laiką.

Svarbus uždavinys – visų statistikos sričių informaciją pradėti rengti pagal Europos Bendrijos ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus naują redakciją (NACE 2 red.), perskaičiuoti statistinių rodiklių laiko eilutes. 2007 metais perkodavome Statistinį ūkio subjektų registrą ir visiems ūkio subjektams priskyrėme naujus ekonominės veiklos rūšies kodus.

Strateginiu laikotarpiu pasirengsime ir atliksime du visuotinius surašymus: 2010 metais – žemės ūkio, 2011 metais – gyventojų ir būstų.

2008 metais atliksime statistinius tyrimus, leidžiančius nustatyti nedeklaruotos migracijos srautus, imigrantų ir jų palikuonių integracijos į šalies darbo rinką mastą. Toliau dirbsime darbus, susijusius su Lisabonos strategijos įgyvendinimo stebėsena, skelbsime statistinę ketvirčio informaciją apie gyventojų užimtumo pokyčius. Remdamiesi pajamų ir gyvenimo sąlygų statistinio tyrimo duomenimis, skaičiuosime ir analizuosime ilgalaikio skurdo, gyventojų įsiskolinimo ir finansinės atskirties rodiklius. Siekdami įvertinti informacinės visuomenės plėtrą, rengsime informacinių technologijų poveikio įmonių veiklos rezultatams ir visuomenei statistinius rodiklius. Kad makroekonomikos statistika taptų suprantamesnė skirtingoms vartotojų grupėms, publikuosime metodologinę ir analitinę medžiagą, tobulinsime naudojamus šiuolaikinius statistinius metodus išankstiniams bendrojo vidaus produkto įverčiams skaičiuoti, plėtosime nacionalinių sąskaitų sistemą.

Atsižvelgdami į vartotojų poreikius, regioninę statistiką papildysime aktualiais statistiniais rodikliais, geriau atspindinčiais Lietuvos regionų socialinės ir ekonominės raidos tendencijas.

Daug dėmesio skirsime statistinės atskaitomybės naštos mažinimui. Esame užsibrėžę tikslą iki 2012 metų 25 procentais sumažinti respondentų laiko sąnaudas statistiniams duomenims rengti ir ataskaitoms pildyti. Tikimės, kad šį tikslą pasiekti leis administracinių šaltinių duomenų naudojimo plėtra, matematinių metodų taikymas statistiniams tyrimams ir statistinių duomenų surinkimo elektronine forma sistemos tobulinimas. Ketiname prisitaikyti prie verslo apskaitos sistemų ir statistiniams rodikliams rengti naudoti jose kaupiamus duomenis.

Siekdami deramai pasirengti Lietuvos pirmininkavimui Europos Sąjungai, plėtosime tarptautinį bendradarbiavimą ir stiprinsime savo veiklą Europos statistikos sistemoje. 2008 metais Lietuvoje bus organizuojama Europos nacionalinių statistikos tarnybų generalinių direktorių konferencija. Toliau aktyviai dalyvausime įgyvendinant techninės pagalbos projektus ir savo sukauptą patirtį perteiksime kitų šalių statistikos tarnyboms.

Lietuva, atstovaujama Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, 2008–2010 metams išrinkta Jungtinių Tautų Statistikos komisijos nare. Numatome aktyviai dalyvauti šios komisijos veikloje.

2009 metais minėsime Lietuvos statistikos įkūrimo 90-metį. Ši sukaktis įpareigoja apžvelgti Lietuvos statistikos istoriją, įvertinti nueitą kelią, pasiektą pažangą ir informuoti apie tai visuomenę.

Statistikos departamento

prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės

generalinis direktorius Algirdas Šemeta

S1 forma

II. MISIJA, STRATEGINIAI TIKSLAI IR EFEKTO KRITERIJAI

Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės MISIJA – rengti ir aprūpinti gyventojus, verslą, mokslą ir institucijas aukštos kokybės statistine informacija, reikalinga pagrįstai reiškinių analizei, sprendimų priėmimui bei skatinančia diskusijas šaliai aktualiais klausimais, aktyviai dalyvauti plėtojant tarptautinę statistiką.

Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės STRATEGINIS TIKSLAS – išplėsti paslaugas vartotojams tinkamiausia forma teikiant išsamią ir detalią oficialiąją statistinę informaciją vieno kontakto principu, racionaliai naudojant išteklius ir nedidinant statistinės atskaitomybės naštos respondentams.

Efekto kriterijai:

Strateginio tikslo įgyvendinimui stebėti ir vertinti numatyti penki efekto vertinimo kriterijai.

E-01-01. Visuomenės susidomėjimas statistika, vidutinis interneto svetainės lankytojų per dieną skaičius.

Didėjantį visuomenės susidomėjimą statistika atspindi augantis Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau vadinama – Statistikos departamentas) interneto svetainės lankytojų skaičius. Atsižvelgiant į vartotojų poreikius, interneto svetainėje skelbiami Statistikos departamento parengti leidiniai, pranešimai spaudai, statistinių ataskaitų formos, vis daugiau statistinės informacijos pateikiama teminėse lentelėse, Rodiklių duomenų bazėje. 2006 metais interneto svetainėje apsilankė 1,5 mln., 2007 metais – 2,8 mln. lankytojų, tai rodo augantį oficialiosios statistikos poreikį.

Visuomenės susidomėjimas statistika

(Vidutinis Statistikos departamento interneto svetainės lankytojų per dieną skaičius)

E-01-02. Vartotojų pasitenkinimo Statistikos departamento teikiamomis paslaugomis lygis.

Šis rodiklis, pirmą kartą įvertintas 2007 metais, sudarė 61,4 procento. Rodiklis skaičiuojamas remiantis vartotojų nuomonių tyrimo rezultatais, apibūdinančiais statistinės informacijos reikalingumą, pakankamumą, suprantamumą, pasitikėjimą ir žinomumą, ir atspindi teikiamų statistikos paslaugų kokybę. Vartotojų nuomonių tyrimų, atliekamų kasmet nuo 2006 metų, informacija leidžia nustatyti vartotojų poreikius ir atsižvelgiant į tai gerinti statistinės informacijos ir teikiamų paslaugų kokybę. Interneto svetainėje skelbiamos statistinių tyrimų metodikos, statistinių rodiklių kokybės ataskaitos, stiprinamas bendradarbiavimas su statistinės informacijos vartotojais, ugdomas jų statistinis raštingumas. Gerinant teikiamų viešųjų paslaugų kokybę ir prieinamumą, planuojama pereiti nuo standartinių produktų ir paslaugų prie individualiems vartotojams pritaikytų sprendimų, įsipareigojama ne mažiau kaip 98 procentais užtikrinti nepertraukiamą viešųjų elektroninių paslaugų prieinamumą.

Vartotojų pasitenkinimo Statistikos departamento teikiamomis paslaugomis lygis, procentais

E-01-03. Pasiektas penktasis atitikties e. valdžios viešųjų paslaugų teikimo kriterijams lygis statistinių duomenų surinkimo srityje.

Sėkmingą šio vertinimo kriterijaus įgyvendinimą ir pasiektą lygį užtikrina statistinių duomenų surinkimo elektronine forma sistemos ir administracinių duomenų šaltinių naudojimo statistiniams rodikliams rengti plėtra.

Plėtojama statistinių duomenų surinkimo elektronine forma sistema 2008 metais leis ūkio subjektams internetu pateikti 45 procentus visų statistinės atskaitomybės formų. Iš viso sistemoje 2007 metais įdiegtos 65 elektroninės statistinių ataskaitų formos, 2008 metais numatoma parengti dar 12. Rengiant elektronines formas, pirmiausia pasirinktos mėnesinės ir ketvirtinės, taip pat didelė dalis metinių verslui skirtų statistinių ataskaitų, kurioms pildyti sugaištama nemažai laiko. 2006 metais statistinius duomenis elektroniniu būdu teikė apie 20 procentų, 2007 metais – 27 procentai respondentų. Numatoma elektronines ataskaitas pritaikyti atskiroms respondentų grupėms. Taip pat planuojama kurti priemones, kurios leistų įmonėms ne tik perduoti statistinius duomenis elektronine forma, bet ir greičiau bei mažesnėmis sąnaudomis juos parengti. Diegiant rinkos pripažintus duomenų apsikeitimo standartus, bus siekiama verslo apskaitos sistemose esančius duomenis maksimaliai panaudoti statistikos reikmėms. Be to, 2008 metais Statistikos departamentas apie 36 procentus statistinių rodiklių rengs naudodamas viešojo administravimo institucijų duomenų bazėse esančius duomenis.

Atitikties e. valdžios viešųjų paslaugų teikimo kriterijams penktasis lygis statistinių duomenų surinkimo srityje

Įdiegtų elektroninių ataskaitų formų dalis,

procentais

Statistinių rodiklių, parengtų administracinių duomenų šaltinių pagrindu, dalis, procentais

E-01-04. Pasiektas penktasis atitikties e. valdžios viešųjų paslaugų teikimo kriterijams lygis statistinės informacijos sklaidos srityje.

Statistinei informacijai skleisti sukurtos ir įdiegtos priemonės, sudarančios sąlygas vartotojams gauti statistinę informaciją interaktyviai, tai atitinka viešųjų paslaugų perkėlimo į internetą penktąjį brandos lygį. Statistikos departamento bibliotekos elektroninis leidinių katalogas vartotojams suteikia galimybę rasti reikiamą leidinį ir tiesiai iš katalogo gauti jo elektroninę kopiją. 2007 metais įdiegta elektroninė atsiskaitymo sistema, leidžianti vartotojams už Statistikos departamento suteiktas mokamas paslaugas (leidinius, užklausas) atsiskaityti internetu. Rodiklių duomenų bazėje paskelbtos 42 teminės statistikos sritys, kurios nuolat pildomos naujais statistinės informacijos duomenų masyvais. Rodiklių duomenų bazėje vartotojai gali ne tik rasti reikiamą statistinę informaciją, bet ir rengti įvairias lenteles, grafikus ir žemėlapius, juos išsaugoti savo kompiuteryje. 2007 metais sudarytos sąlygos užsiregistravusiems vartotojams išsaugoti susikurtas duomenų bazės užklausas, kurios yra automatiškai atnaujinamos paskelbus naują statistinę informaciją.

Atitikties e. valdžios viešųjų paslaugų teikimo kriterijams penktasis lygis statistinės informacijos sklaidos srityje

Rodiklių duomenų bazėje paskelbtų statistinės informacijos duomenų masyvų skaičius

E-01-05. Statistinės atskaitomybės našta respondentams, vidutinės metinės vienos įmonės laiko sąnaudos statistiniams duomenims parengti ir statistinėms ataskaitoms pildyti.

Statistinės atskaitomybės naštos rodiklis, grįstas įmonių laiko sąnaudomis statistiniams duomenims rengti ir statistinėms ataskaitoms pildyti, pirmą kartą buvo įvertintas 2006 metais apklausus respondentus ir sudarė vidutiniškai 13,3 valandos vienai įmonei. Statistikos departamento strateginis tikslas – stebėti šį rodiklį ir mažinti statistinės atskaitomybės naštą respondentams. Tam sudaryta darbo grupė, kasmet rengiami veiksmų planai, analizuojami pasiekti rezultatai. Pagrindinės naštos mažinimo kryptys yra supaprastinti statistinių ataskaitų formas, plačiau naudoti administracinių duomenų šaltinius, taikyti matematinius metodus atliekant statistinius tyrimus, plėsti statistinių duomenų rinkimo elektronine forma sistemą, diegti naujas technologijas statistiniams rodikliams rengti, naudojant verslo sistemose kaupiamus įmonių apskaitos duomenis.

Vidutinės metinės vienos įmonės laiko sąnaudos statistiniams duomenims rengti

ir statistinėms ataskaitoms pildyti, valandomis

S2 forma

III. VYKDOMŲ PROGRAMŲ TRUMPAS APRAŠYMAS

Programa

Tikslai

Siekiami rezultatai

2008 metais

1. Oficialiosios statistikos tvarkymas

(programą vykdys Statistikos departamentas)

Rengti ir skelbti statistinę informaciją, gerinti vartotojams teikiamų paslaugų kokybę efektyviau tvarkant oficialiąją statistiką

1. Įgyvendinant šalies ir ES teisės aktus, reglamentuojančius statistikos rengimą, 2008 metais bus atliekama apie 240 statistikos tyrimų ir darbų, numatytų Oficialiosios statistikos darbų programoje. Parengta statistinė informacija teikiama vartotojams, skelbiama Rodiklių duomenų bazėje, rengiami pranešimai spaudai, leidiniai. Statistinės informacijos sklaida visuomenei pagrindinėse šalies ir regioninės žiniasklaidos priemonėse išaugs iki 6100 publikavimo atvejų per metus (2007 metais buvo 6000 publikavimo atvejų).

2. Sutrumpinti statistinės informacijos parengimo ir paskelbimo vartotojams terminai:

mėnesinė statistinė informacija pagal pranešimų spaudai kalendorių skelbiama vidutiniškai 21 dieną ataskaitiniam mėnesiui pasibaigus (2007 metais – vidutiniškai 22 dieną);

ketvirtinė statistinė informacija pagal pranešimų spaudai kalendorių skelbiama vidutiniškai 57 dieną ataskaitiniam ketvirčiui pasibaigus (2007 metais – vidutiniškai 59 dieną);

metinė statistinė informacija pagal skelbimo Rodiklių duomenų bazėje kalendorių skelbiama vidutiniškai 205 dieną ataskaitiniams metams pasibaigus (2007 metais – vidutiniškai 212 dieną).

3. Imčių metodais atliekamų verslo statistinių tyrimų paklaidų, išreikštų variacijos koeficientu, vidurkis Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus 2 ženklų lygiu sudarys < 3 procentus, 4 ženklų lygiu – ≤ 5 procentus.

4. Sudarytos sąlygos ūkio subjektams 45 procentus visų statistinės atskaitomybės formų teikti elektroniniu būdu (2007 metais elektroninės formos sudarė 41 procentą).

5. Viešųjų elektroninių paslaugų nepertraukiamas prieinamumas užtikrinamas ne mažiau kaip 98 procentais

2. Specialioji informacinių paslaugų teikimo pagal sutartis programa

(programą vykdys Statistikos departamentas)

Užtikrinti užsakovams pagal sutartis teikiamų statistikos bei informacinių paslaugų kokybę

1. Įgyvendinti 33 Europos statistikos sričių plėtros ir metodikų tobulinimo projektai.

2. Statistinė informacija pagal specifines vartotojų užklausas rengiama ir teikiama vidutiniškai ne ilgiau kaip per 3 dienas (2007 metais vidutinė atsakymų pateikimo trukmė sudarė 1,9 dienos).

3. Sudarytos sąlygos 400 tūkst. Klaipėdos, Telšių, Tauragės, Kauno, Marijampolės ir Alytaus apskričių namų ūkių mokėti mokesčius už elektros energiją, šaltą ir karštą vandenį, šilumą ir komunalines paslaugas pagal bendrą mokėjimo knygelę, kurios duomenis apdoroja Kauno ir Klaipėdos teritorinės statistikos valdybos.

4. Gyventojų atsiskaitymo už paslaugas suvestinė informacija užsakovams parengiama ir teikiama per vieną dieną

S3 forma

IV. VYKDOMŲ PROGRAMŲ FINANSINIS PLANAS

(2008 METAI)

Programų pavadinimai	Lėšos, tūkst. litų			Pareigybės
Programų pavadinimai	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimai		kitos lėšos (nurodomi šaltiniai)
	iš viso	iš jų ES lėšos	kitos lėšos (nurodomi šaltiniai)
Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės
1. Oficialiosios statistikos tvarkymas	35140			642
2. Specialioji informacinių paslaugų teikimo pagal sutartis programa	5783	3068
Iš viso asignavimų valdytojo programoms	40923	3068		642*
Kita svarbi informacija

* Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1641 „Dėl didžiausio leistino valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų, pareigybių skaičiaus patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 121-5484), Statistikos departamentui skirtos 368, jam pavaldžioms įstaigoms – 274 pareigybės.

_________________

PRITARTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2008 m. sausio 23 d. nutarimu Nr. 114

TAUTINIŲ MAŽUMŲ IR IŠEIVIJOS DEPARTAMENTO
PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS

2008 METŲ

SUTRUMPINTAS STRATEGINIS

VEIKLOS PLANAS

I. VADOVO ĮŽANGINIS ŽODIS

Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą ir tapus visateise Šengeno erdvės nare, jos piliečiams atsivėrė naujos galimybės, tarp kurių – naujų darbo vietų paieška, karjeros siekimas užsienyje. Tai didina emigraciją. Atsižvelgiant į šiuos veiksnius, iš esmės pasikeitė Tautinių mažumų ir išeivijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau vadinama – Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas) veiklos pobūdis.

2004–2007 metais veiklos prioritetai buvo naujųjų emigrantų problemos, ryšiai su besikuriančiomis lietuvių bendruomenėmis, naujos valstybės politikos ryšiams su užsienyje gyvenančiais tautiečiais formavimas.

Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas šių metų I ketvirtį pateiks Lietuvos Respublikos Vyriausybei tvirtinti Ilgalaikės valstybės santykių su užsienyje gyvenančiais lietuviais 2008–2020 metų strategijos projektą. Strategijai įgyvendinti prireiks papildomų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų.

Šių metų I ketvirtį Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas parengs ir pateiks Lietuvos Respublikos Vyriausybei tvirtinti Tarpinstitucinės bendradarbiavimo su užsienio lietuvių bendruomenėmis 2008–2012 metų programos projektą.

2007 metais Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas pagal strateginį veiklos planą vykdė užsienio lietuvių bendruomenių rėmimo programą. Šios programos tikslas – stiprinti užsienio lietuvių ryšius su Lietuva, sudaryti sąlygas puoselėti tautinę savimonę ir atstovauti Lietuvai užsienyje, remti užsienio lietuvių bendruomenes, padėti joms įgyvendinti kultūros, švietimo, socialinius ir kitus projektus.

Užsienio šalyse veikia bendrojo lavinimo lietuvių švietimo įstaigos, plečiamas neformalaus ugdymo mokyklų tinklas, siunčiami iš Lietuvos mokytojai ir dėstytojai, kultūros darbuotojai. Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas teikia finansinę ir metodinę paramą užsienio šalyse veikiančioms bendrojo lavinimo, lituanistinėms mokykloms, lietuvių kalbos fakultatyvams.

Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas sudaro pedagogams galimybę tobulinti žinias ir kvalifikaciją, skatina ir teikia organizacinę paramą užsienio lietuvių bendruomenėms, rengiančioms seminarus, konferencijas gyvenamosiose šalyse. Kasmet užsienio lietuvių vaikams ir jaunimui rengiamos ir finansuojamos švietimo ir poilsio stovyklos, kuriose jie tobulina lietuvių kalbos įgūdžius, artimiau susipažįsta su Lietuva.

Remiama ir kultūrinė veikla: kartu su užsienio lietuvių bendruomenėmis rengiamos kultūros dienos, valstybinių švenčių minėjimai, koncertai, dainų ir šokių šventės.

Tautinių mažumų ir išeivijos departamento tikslas – įgyvendinti valstybės tautinių santykių darnumo politiką, kuri laiduoja Lietuvos tautinėms mažumoms galimybę saugoti tapatumą, skatina dalyvauti šalies visuomeniniame, politiniame ir kultūriniame gyvenime, ugdo pilietiškumą, toleranciją, didina skirtingų tautybių žmonių savitarpio supratimą ir pasitikėjimą, ragina gerbti įvairių Lietuvos tautų kultūras, papročius, tradicijas, religiją.

2007 metais Lietuvos Respublikos Vyriausybė patvirtino Tautinių mažumų plėtros iki 2015 metų strategiją ir priemonių iki 2010 metų planą. Plane numatytos priemonės padeda tautinėms mažumoms integruotis į Lietuvos visuomenę, puoselėti jų kultūrinį tapatumą, ugdyti visuomenės toleranciją ir užkirsti kelią diskriminacijai, atskirčiai, šalinti neigiamus stereotipus.

Taip pat parengtas Romų integracijos į Lietuvos visuomenę programos projektas. Ja siekiama romus integruoti į Lietuvos visuomenę, padėti jiems išmokti valstybinės kalbos, spręsti socialines problemas.

Tautinių mažumų ir išeivijos departamento

prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės

generalinis direktorius Antanas Petrauskas

S1 forma

II. MISIJA, STRATEGINIAI TIKSLAI IR EFEKTO KRITERIJAI

Tautinių mažumų ir išeivijos departamento MISIJA – dalyvauti formuojant ir įgyvendinant su Europos Sąjungos standartais suderintą tautinių santykių darnumo ir ryšių su užsienio lietuviais bei išeiviais iš Lietuvos politiką, užtikrinant tautinių mažumų teises ir tinkamus Lietuvos ir išeivijos ryšius.
Tautinių mažumų ir išeivijos departamento STRATEGINIAI TIKSLAI: 1. Padėti tautinėms mažumoms integruotis į Lietuvos visuomenę, saugoti jų tapatumą bei užtikrinti tautinių santykių darną. 2. Padėti užsienio lietuvių bendruomenėms išsaugoti tautinę kultūrą, gimtąją kalbą, identitetą, palaikyti ir stiprinti ryšius su Lietuva.
Efekto kriterijai:
Efekto pavadinimas	Metai
	2006	2007	2008	2009
1. Lietuvos gyventojų, priklausančių tautinėms mažumoms ir mokančių valstybinę kalbą, dalis (procentai)	65	67	68*	70*
2. Mokinių, kuriuos mokys siunčiami į užsienio lietuvių mokyklas ir fakultatyvus dirbti pedagogai (skaičius)	2300	2578	3000*	3500*
* 2008-2009 metų rodikliai prognozuojami.

S2 forma

III. VYKDOMŲ PROGRAMŲ TRUMPAS APRAŠYMAS

Programa	Tikslai	Siekiami rezultatai 2008 metais
1. Tautinių mažumų integracijos į Lietuvos visuomenę rėmimas (programą vykdys Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas)	1. Siekti tautinių mažumų integracijos	Bus sudarytos sąlygos išmokti valstybinę kalbą 591 asmeniui, priklausančiam tautinėms mažumoms
	2. Siekti išsaugoti tautinių mažumų tapatumą	1. Bus sudarytos sąlygos paremti 300 projektų, skirtų tautinių mažumų kultūros ir švietimo poreikiams tenkinti. 2. Sudaryti sąlygas remti iki 48 tautinių mažumų sekmadieninių mokyklų
	3. Užtikrinti tautinių santykių darną	1. Bus sudarytos sąlygos, kad tautinių mažumų grupių palankus vertinimas visuomenėje padidėtų iki 52 procentų. 2. Bus sudarytos sąlygos paremti iki 90 Rytų Lietuvos mokyklų programų
2. Romų integracijos į Lietuvos visuomenę rėmimas (programą vykdys Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas)	1. Užtikrinti romų tautybės asmenų visapusišką integraciją į Lietuvos visuomenę ir mažinti socialinę atskirtį	1. 2008 m. bus sudarytos sąlygos bendrojo lavinimo mokyklose mokytis 620 romų tautybės moksleivių. 2. Bus sudarytos sąlygos 45 romams pasirengti valstybinės kalbos egzaminui I valstybinės kalbos mokėjimo kvalifikacinei kategorijai įgyti
	2. Sudaryti galimybes romams išsaugoti jų kalbą, papročius, tradicijas ir sukurtą materialųjį kultūros paveldą	Bus sudarytos sąlygos 25 romų tautybės asmenims aktyviai puoselėti romų kultūrą
	3. Skatinti visuomenės toleranciją ir pasitikėjimą romais	Sudaryti sąlygas, kad romų palankus vertinimas visuomenėje padidėtų iki 18, 5 proc.
3. Užsienio lietuvių bendruomenių rėmimas (programą vykdys Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas)	Stiprinti užsienio lietuvių ryšius su Lietuva, sudaryti sąlygas puoselėti tautinę savimonę ir atstovauti Lietuvai užsienyje, remti užsienio lietuvių bendruomenes, padėti įgyvendinti kultūros, švietimo, socialinius ir kitus projektus	1. Sudaryti sąlygas, kad tobulinusių kvalifikaciją pedagogų ir kultūros darbuotojų padaugėtų iki 150. 2. Aprūpinti 40 užsienio lietuvių bibliotekų. 3. Paremti 140 lituanistinių mokyklų. 4. Sudaryti sąlygas, kad išleistos vaizdinės edukacinės medžiagos produktų pavadinimų padaugėtų iki 60
4. Dalyvavimas formuojant ir įgyvendinant valstybinę tautinių santykių ir ryšių su išeivija politiką (programą vykdys Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas)	1. Rūpintis sąlygų tautinėms mažumoms integruotis į Lietuvos valstybės gyvenimą sudarymu, remiantis šalies įstatymais bei tarptautiniais įsipareigojimais tautinių mažumų apsaugos srityje	1. Sudaryti sąlygas, kad tautinių mažumų nevalstybinių organizacijų padaugėtų iki 270. 2. Bus dalyvaujama Europos Tarybos ir kitų tarptautinių organizacijų renginiuose ir priemonėse, formuojančiose ir įgyvendinančiose tautinių mažumų politikos principus ir normas, taip pat Lietuvos tautinių mažumų organizacijų renginiuose (110 renginių)
	2. Plėtoti ryšius su užsienio lietuviais, siekiant panaudoti šiuos ryšius teigiamam Lietuvos įvaizdžiui formuoti	1. Bus parengta Tarpinstitucinė bendradarbiavimo su užsienio lietuvių bendruomenėmis 2008–2012 metų programa. 2. Bus parengtos ir pasirašytos tarpinstitucinės sutartys su užsienio valstybinėmis institucijomis, reguliuojančiomis migracijos procesus. 3. Bus kaupiama ir analizuojama medžiaga apie užsienio lietuvių gyvenimą, lietuvių išeivijos raidą ir pokyčius, palaikomi ryšiai su 240 veikiančių ir besikuriančių užsienio lietuvių organizacijų ir Pasaulio lietuvių bendruomenės valdyba
	3. Užtikrinti departamento strateginį planavimą, programų įgyvendinimą, finansavimą ir atskaitomybę, informacijos technologijų plėtojimą	Bus parengta 130 dokumentų, užtikrinančių departamento strateginį planavimą, programų įgyvendinimą bei atskaitomybę

S3 forma

IV. VYKDOMŲ PROGRAMŲ FINANSINIS PLANAS

(2008 METAI)

Programų pavadinimai	Lėšos, tūkst. litų			Pareigybės
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimai		Privatizavimo fondas
	iš viso	iš jų ES lėšos	Privatizavimo fondas
Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas
1. Tautinių mažumų integracijos į Lietuvos visuomenę rėmimas	2785		1400
2. Romų integracijos į Lietuvos visuomenę rėmimas	365
3. Užsienio lietuvių bendruomenių rėmimas	12827
4. Dalyvavimas formuojant ir įgyvendinant valstybinę tautinių santykių ir ryšių su išeivija politiką	2323			35
Iš viso asignavimų valdytojo programoms	18300		1400	35
Kita svarbi informacija

_________________

PRITARTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2008 m. sausio 23 d. nutarimu Nr. 114

VALSTYBINĖS ATOMINĖS ENERGETIKOS SAUGOS INSPEKCIJOS

2008 METŲ

SUTRUMPINTAS strateginiS

veiklos planAS

I. VADOVO ĮŽANGINIS ŽODIS

Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos paskirtis – apsaugoti visuomenę ir aplinką nuo branduolinių ir radiacinių įvykių, žalingo avarijų poveikio. Ji nustato branduolinės saugos reikalavimus ir vykdo branduolinės energetikos objektų saugos valstybinę priežiūrą.

2008 metai inspekcijai ypač svarbūs – greta jau atliekamų darbų: Ignalinos atominės elektrinės antrojo energijos bloko eksploatavimo priežiūros, pirmojo bloko parengimo eksploatavimo nutraukimo ir uždarymo darbams priežiūros, radioaktyviųjų medžiagų saugaus tvarkymo, branduolinių medžiagų apskaitos kontrolės, TATENA ir Euratomo garantijų priežiūros, avarinės parengties ir kitų einamųjų darbų, pradėta kompleksiškai rengtis naujos atominės elektrinės projektavimo ir statybos priežiūrai. Lietuvos Respublikos Seimas 2007 m. birželio pabaigoje priėmė naujos atominės elektrinės įstatymą, kuriuo siekiama įgyvendinti Nacionalinę energetikos strategiją, užtikrinti energijos tiekimo diversifikavimą, apsaugoti Lietuvos Respublikos esminius interesus ir nacionalinį saugumą.

Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcija – pagrindinė branduolinės energetikos objektų saugos reguliavimo ir priežiūros institucija – privalo laiku parengti būtinus išteklius ir sukaupti kompetenciją, kurių reikės naujai atominei elektrinei licencijuoti ir saugos priežiūrai atlikti. Pagal tarptautinę praktiką ir TATENA reikalavimus peržiūrimi ir atnaujinami branduolinės energetikos objektų saugą reglamentuojantys teisės aktai. Reikia sukomplektuoti ir parengti kvalifikuotus inspektorius ir branduolinės saugos vertinimo specialistus, kad užtikrintų deramą branduolinės saugos valstybinį reguliavimą ir priežiūros funkcijos vykdymą. Išanalizuoti poreikiai, apie juos informuota Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir kitos atsakingos institucijos. 2008–2009 metais reikės priimti 30 naujų darbuotojų, keisti valdymo struktūrą, kuo geriau pasirengti naujos atominės elektrinės projekto įgyvendinimo priežiūrai. Bus aktyviai bendradarbiaujama branduolinės saugos klausimais su Tarptautine atominės energetikos agentūra, palaikomi bendradarbiavimo ryšiai su kitų šalių reguliuojančiomis institucijomis.

Nelengva įgyvendinti pavestus uždavinius šiuolaikiniame greitai kintančiame konkuruojančių rinkų pasaulyje. Kaip ir kitos valstybės institucijos, Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcija susiduria su vis didesniais rinkos ekonomikos iššūkiais valstybiniam sektoriui – pavyzdžiui, kvalifikuotos darbo jėgos išsaugojimo problema. Naujos atominės elektrinės projekto įgyvendinimo eigoje į darbo rinką ateis projektą įgyvendinančios šalies ir užsienio bendrovės, kurioms reikės kvalifikuotų branduolinės energetikos specialistų. Valstybinės priežiūros institucijoms prireiks nemažai pastangų, siekiant išsaugoti kvalifikuotus valstybinės priežiūros darbų specialistus. Atsižvelgiant į naujus atominės elektrinės projekto įgyvendinimo priežiūros uždavinius ir siekiant išlaikyti turimus kvalifikuotus darbuotojus, kreiptasi į Lietuvos Respublikos Vyriausybę dėl perkėlimo į antrąją Vyriausybės įstaigų grupę ir darbui būtinų naujų patalpų suteikimo. Prireiks ir papildomų finansinių išteklių naujos atominės elektrinės projekto įgyvendinimo eigoje samdyti nacionaliniams ir užsienio ekspertams, kurie vertins naujos atominės elektrinės saugos analizės ataskaitas ir kitus saugos pagrindimo dokumentus.

Lietuvai labai svarbu laiku sukurti kompetentingą eksploatuojančią organizaciją, turinčią būtinus finansinius, techninius ir žmogiškuosius išteklius. Siekiant laiku pastatyti naują atominę elektrinę ir pradėti ją saugiai eksploatuoti, būtina atsižvelgti į visus šio branduolinės energetikos objekto saugos užtikrinimo klausimus, laiku ir tinkamai atlikti visų projekto etapų darbus, užtikrinti kvalifikuoto personalo parengimą, adekvačius išteklius eksploatuojančioje organizacijoje ir reguliuojančioje institucijoje, didinti visuomenės pasitikėjimą branduolinės energetikos sauga.

Valstybinės atominės energetikos

saugos inspekcijos viršininkas Gytis Maksimovas

S1 forma

II. MISIJA, STRATEGINIAI TIKSLAI IR EFEKTO KRITERIJAI

Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos misija – vykdyti branduolinės ir radiacinės saugos branduolinės energetikos objektuose valstybinį reguliavimą ir priežiūrą, siekiant apsaugoti visuomenę ir aplinką nuo branduolinių ir radiacinių įvykių ir avarijų žalingo poveikio.

Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos strateginiS tikslaS – užtikrinti branduolinės energetikos objektų aukštą saugos lygį.

Efekto kriterijus – Branduolinės saugos gerėjimas – nėra antrojo ir aukštesniojo lygio neįprastų įvykių pagal INES skalę (0).

S2 forma

III. VYKDOMŲ PROGRAMŲ TRUMPAS APRAŠYMAS

Programa	Tikslai	Siekiami rezultatai 2008 metais
01.01. Branduolinės saugos viešasis ir vidinis administravimas (programą vykdys Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija)	1. Kontroliuoti branduolinės saugos normų ir licencijavimo sąlygų laikymąsi branduolinės energetikos objektuose	1. Bus įvykdytos saugos gerinimo priemonės pagal patvirtintą saugos gerinimo programą – 100 procentų. 2. Nustatytu laiku bus pašalinti inspekcijų metu atskleisti pažeidimai – 100 proc.
	2. Tobulinti branduolinės saugos užtikrinimo ir licencijavimo branduolinės energetikos objektuose sistemas, atsižvelgiant į tarptautinę praktiką	Bus atnaujinta arba iš naujo parengta 35 proc. branduolinės saugos reikalavimų
	3. Vykdyti ir tobulinti vidinį administravimą	1. Bus atnaujinta arba iš naujo parengta 30 proc. Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos kokybės vadybos dokumentų. 2. 90 proc. darbuotojų pakels kvalifikaciją. 3. 20 proc. padaugės lankytojų Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos interneto svetainėje. 4. Įgyvendinami 3 ES paramos projektai padės vykdyti branduolinės saugos valstybinį reguliavimą ir užtikrins efektyvų ES paramos lėšų naudojimą
	4. Pasirengti naujos atominės elektrinės projektavimo ir statybos priežiūrai	Per 5 metus bus pasirengta naujos atominės elektrinės projektavimo ir statybos priežiūrai

S3 forma

IV. VYKDOMŲ PROGRAMŲ FINANSINIS PLANAS

(2008 METAI)

Programų pavadinimai	Lėšos, tūkst. litų			Pareigybės
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimai		kitos lėšos (nurodomi šaltiniai)
	iš viso	iš jų ES lėšos	kitos lėšos (nurodomi šaltiniai)
VALSTYBINĖ ATOMINĖS ENERGETIKOS SAUGOS INSPEKCIJA
Branduolinės saugos viešasis ir vidinis administravimas	8053			59
Iš viso asignavimų valdytojo programoms	8053			59
Kita svarbi informacija

_________________

PRITARTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2008 m. sausio 23 d. nutarimu Nr. 114

VALSTYBINĖS DUOMENŲ APSAUGOS INSPEKCIJOS

2008 METŲ

SUTRUMPINTAS strateginis

veiklos planas

I. VADOVO ĮŽANGINIS ŽODIS

Žmogaus teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą gina visos demokratinės visuomenės. Teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą įtvirtinta Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje. Taigi svarbu nustatyti tinkamą pusiausvyrą tarp valstybės ir asmens privačių interesų, žmogaus teisės gauti ir skleisti informaciją ir teisės į privataus gyvenimo neliečiamumą.

Asmens duomenų apsaugos tradicijos Lietuvoje plėtojamos nuo 1997 metų. Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos veiklą pradėjęs 8 žmonių kolektyvas per dešimtmetį išaugo į darnią 34 darbuotojų struktūrą, atliekančią ir užtikrinančią jai priskirtas funkcijas. Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją sudaro penki skyriai: Finansų apskaitos ir bendrųjų reikalų, Informacijos ir technologijų, Skundų nagrinėjimo ir tarptautinio bendradarbiavimo, Teisės bei Prevencijos. Per dešimtį metų vis didėjo inspekcijos savarankiškumas, jai suteikta naujų įgaliojimų ir priskirta papildomų funkcijų.

Svarbiausios veiklos kryptys – plėtoti duomenų apsaugą, prižiūrėti asmens duomenų valdytojų veiklą tvarkant asmens duomenis, kontroliuoti asmens duomenų tvarkymo teisėtumą, kovoti su duomenų tvarkymo pažeidimais, įgyvendinti Konvencijos ETS Nr. 108 nuostatas, vykdyti elektroninių ryšių paslaugų naudotojų privataus gyvenimo neliečiamumo užtikrinimo kontrolę ir kita. Siekiama, kad asmens duomenų apsauga atitiktų Europos Sąjungos reikalavimus ir būtų tinkamai užtikrinta informacinės visuomenės aplinkoje.

2007 m. gruodžio 21 d. Lietuva po kelerius metus trukusių parengiamųjų darbų tapo visateise Šengeno erdvės nare. Lietuvoje Šengeno informacinės sistemos nacionaline priežiūros institucija paskirta Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija.

Vienas iš 2008 metų veiklos prioritetų – visuomenės švietimo asmens duomenų apsaugos klausimais plėtra. Įžengę į informacinių technologijų erą, susiduriame su problema, kaip sudaryti palankias sąlygas jas plėtoti ir sukurti saugią teisinę aplinką, kurioje būtų ginama žmogaus teisė į privataus gyvenimo neliečiamumą, kaip pasiekti, kad dėl netinkamo asmens duomenų tvarkymo asmuo nepatirtų žalos. Siekiant gerinti duomenų apsaugos lygį ir užtikrinti žmogaus teises šioje srityje, ypač daug dėmesio bus skiriama duomenų subjektų teisių tinkamam įgyvendinimui ir gynimui, kad žmogus elektroninėje erdvėje jaustųsi saugus.

Siekiant padėti duomenų valdytojams tinkamai įgyvendinti duomenų apsaugos reikalavimus, tobulinti organizacines ir technines duomenų apsaugos priemones, planuojama daug dėmesio skirti bendradarbiavimui su duomenų valdytojais. Numatoma organizuoti seminarus ir mokymą duomenų valdytojams aktualiais klausimais, teikti informaciją ir konsultacijas, susijusias su duomenų apsaugos reikalavimų tinkamu įgyvendinimu ir duomenų subjektų teisių užtikrinimu.

2008 metų strateginiame veiklos plane numatytos priemonės tęsia ankstesniais metais pradėtus darbus, atspindi inspekcijos veiklos prioritetus – visuomenės švietimo duomenų apsaugos klausimais didinimas, tinkamas duomenų subjektų teisių įgyvendinimas ir gynimas, efektyvi pagalba duomenų valdytojams, integracija į Europos Sąjungos reguliavimo erdvę ir kitus.

Valstybinės duomenų apsaugos

inspekcijos direktorius Algirdas Kunčinas

S1 forma

II. MISIJA, STRATEGINIAI TIKSLAI IR EFEKTO KRITERIJAI

Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos Misija – ginti žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumo teisę tvarkant asmens duomenis.

Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos Strateginis tikslas – siekti, kad būtų laikomasi duomenų apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.

Efekto kriterijus

Patikrinimų metu nustatytų pažeidimų skaičius (proc.)

2008–2010 metų rodikliai prognozuojami.

S2 formas

III. VYKDOMŲ PROGRAMŲ TRUMPAS APRAŠYMAS

Programa	Tikslai	Siekiami rezultatai 2008 metais
Duomenų apsaugos valdymas (programą vykdys Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija)	Kurti efektyvią duomenų apsaugos sistemą ir užtikrinti tinkamą jos priežiūrą	1. Numatoma gauti ir išnagrinėti 115 asmenų skundų ir prašymų. Didėjant visuomenės informuotumui, duomenų subjektai gina savo teises asmens duomenų apsaugos srityje, kreipdamiesi į Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją dėl manomų jų asmens duomenų tvarkymo pažeidimų. Inspekcija, nagrinėdama asmenų skundus ir prašymus, padės asmeniui įsitikinti, ar jo asmens duomenys tvarkomi teisėtai, laikantis Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo reikalavimų, o nustačiusi pažeidimus imsis priemonių, kad duomenų valdytojas tinkamai įgyvendintų duomenų apsaugos reikalavimus.
		2. Numatoma atlikti 320 prevencinių (planinių) patikrinimų ir išnagrinėti išankstinės patikros pranešimų. Bus atliekami prevenciniai patikrinimai, per kuriuos bus siekiama, kad padaugėtų duomenų valdytojų, tinkamai vykdančių duomenų apsaugos reikalavimus. Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nustatytais atvejais bus tliekama išankstinė patikra ir tikrinami numatomi duomenų tvarkymo veiksmai prieš juos pradedant. Atliekant išankstinę patikrą, bus nagrinėjama, ar numatomi duomenų tvarkymo veiksmai atitiks keliamus reikalavimus ir padės užkirsti kelią duomenų tvarkymo pažeidimams.
		3. Numatoma išnagrinėti 650 duomenų tvarkymo pranešimų. Bus nagrinėjami gaunami pranešimai apie asmens duomenų tvarkymą ir pranešimai apie asmens duomenų valdytojų registravimo duomenų patikslinimą ir (ar) papildymą. Pagal pranešimuose pateikiamą informaciją iš dalies bus patikrinama, ar duomenų tvarkymas neprieštarauja Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nuostatoms. Be to, registravimasis Asmens duomenų valdytojų valstybės registre duomenų valdytojus įpareigos atidžiau įvertinti duomenų tvarkymo veiksmus (jų teisėtumą), padės pašalinti nustatytus duomenų tvarkymo trūkumus.
		4. Numatoma parengti 40 atsakymų į Konvencijos šalių paklausimus ir gautos informacijos apibendrinimus pagal išsiųstus paklausimus Konvencijos šalims. Įgyvendinant 1981 m. Konvencijos dėl asmenų apsaugos ryšium su asmens duomenų automatizuotu tvarkymu (ETS Nr. 108) nuostatas dėl bendradarbiavimo su kitų šalių duomenų apsaugos priežiūros institucijomis, bus aktyviai bendraujama su Konvencijos šalimis asmens duomenų apsaugos klausimais, keičiamasi patirtimi. Bus susipažįstama su užsienio valstybių geriausia asmens duomenų apsaugos praktika, kurią bus galima pritaikyti savo veikloje.
		5. Numatoma derinti 100 teisės aktų ir duomenų valdytojų dokumentų. Bus derinami kitų institucijų pateikti teisės aktų projektai, valstybės informacinių sistemų ir valstybės registrų nuostatų projektai, duomenų valdytojų pateiktos asmens duomenų tvarkymo taisyklės (projektai) ir kiti duomenų valdytojų pateikti dokumentų projektai. Taigi inspekcija padės duomenų valdytojams užtikrinti teisėtą asmens duomenų tvarkymą, išvengti Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo reikalavimų pažeidimų ir panašiai.
		6. Numatoma parengti 3 metodinius dokumentus. Pagal poreikį bus rengiamos rekomendacijos duomenų valdytojams, atsižvelgiant į 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo 29 straipsnio darbo grupės asmenų apsaugai tvarkant asmens duomenis, Šengeno Jungtinės priežiūros institucijos, Europolo Jungtinės priežiūros institucijos, Muitinės Jungtinės priežiūros institucijos, Europos Tarybos ETS Nr. 108 Konsultacinio komiteto, Tarptautinės duomenų apsaugos telekomunikacijose darbo grupės priimtus dokumentus. Tokie metodiniai dokumentai padės duomenų valdytojams išvengti grėsmių ir tobulinti organizacines ir technines duomenų apsaugos priemones.
		7. Numatoma parengti 2 teisės aktus. Priėmus Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymą, numatoma pakeisti Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. rugsėjo 25 d. nutarimu Nr. 1156, parengti bendruosius reikalavimus organizacinėms ir techninėms duomenų saugumo priemonėms.
		8. Numatoma suteikti 2200 konsultacijų. Daugiausia konsultacijų suteikiama duomenų subjekto teisių gynimo, duomenų teikimo, pranešimo apie duomenų tvarkymą klausimais. Numatoma konsultuoti raštu, elektroniniu paštu, telefonu. Taip padidės visuomenės supratimas apie savo teises ir pareigas asmens duomenų apsaugos srityje, jų įgyvendinimo ir gynimo galimybes.
		9. Numatoma parengti 140 visuomenės informavimo priemonių. Inspekcija rengs pranešimus žiniasklaidai, teiks informaciją apie veiklą ir veiklos ataskaitas, rengs lankstinukus, organizuos kitokias priemones. Ypač daug dėmesio bus skiriama visuomenės švietimui: duomenų subjektai supažindinami su savo teisėmis ir duomenų valdytojų pareigomis, inspekcijos kompetencija duomenų apsaugos srityje.
		10. Numatoma parengti 45 išvadas dėl Europos Sąjungos ir Europos Tarybos institucijų rengiamų dokumentų. Bus nagrinėjami iš įvairių institucijų gaunami Europos Sąjungos dokumentų projektai ir išdėstoma inspekcijos nuomonė, teikiamos išvados. Pareiškiant inspekcijos poziciją ir pastabas dėl Europos Sąjungos ir Europos Tarybos institucijų rengiamų dokumentų, bus prisidedama prie šių institucijų dokumentų rengimo

S3 forma

IV. VYKDOMŲ PROGRAMŲ FINANSINIS PLANAS

(2008 METAI)

Programų pavadinimai	Lėšos, tūkst. litų			Parei-gybės
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimai		kitos lėšos (nurodomi šaltiniai)
	iš viso	iš jų ES lėšos	kitos lėšos (nurodomi šaltiniai)
VALSTYBINĖ DUOMENŲ APSAUGOS INSPEKCIJA
Duomenų apsaugos valdymas	2920			34
Iš viso asignavimų valdytojo programoms	2920			34
Kita svarbi informacija	Įgyvendinant programos tikslus, savivaldybės nedalyvauja

_________________

PRITARTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2008 m. sausio 23 d. nutarimu Nr. 114

VALSTYBINĖS MAISTO IR VETERINARIJOS TARNYBOS

2008 METŲ

SUTRUMPINTAS strateginis

veiklos planas

I. Vadovo Įžanginis ŽODIS

Gyvenimo kokybė yra vienas iš Europos Sąjungos (toliau vadinama – ES) gyventojo prioritetų. Šiandien ES piliečiai yra pripratę prie perkamo maisto gausaus pasirinkimo, patogumo bei kokybės, tačiau labiau nei kada nors anksčiau suvokia apie bet kurioje maisto gamybos grandyje galinčią atsirasti riziką. Plečiantis globalizacijos procesams, didėjant prekybos mastui, didėja rizika, kad atsiras naujų ar anksčiau buvusių gyvūnų ligų ir daugės su maistu plintančių žmonių susirgimų. Vadovaudamasi Europos Sąjungos 2007–2013 metų gyvūnų sveikatos strategijos principu, kad prevencija geriau nei gydymas, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba ir toliau sieks gyvūnų užkrečiamųjų ligų neužkrėstos šalies statuso, taip pat mažinti su maistu plintančių susirgimų. Pasvėrus socialinių, ekonominių ir finansinių nuostolių riziką šaliai, atsakingai vykdoma gyvūnų užkrečiamųjų ligų, įskaitant pasiutligę, paukščių gripą, mėlynojo liežuvio ligą, vezikulinę kiaulių ligą, kiaulių marą ir užkrečiamąsias spongiformines encefalopatijas, prevencija ir kontrolė. Sėkmingai naudojama ES skiriama parama gyvūnų užkrečiamųjų ligų stebėsenai atlikti ir gyvūnų užkrečiamųjų ligų likvidavimo programoms įgyvendinti. Išlieka prioritetas – gebėjimas likviduoti gyvūnų užkrečiamąsias ligas, techninės bazės stiprinimas ir gyvūnų sveikatingumo kontrolės akreditacija pagal tarptautinį standartą ISO/IEC 17020:2004 „Bendrieji įvairių tipų kontrolės įstaigų veikimo kriterijai“. Atsižvelgiant į Europos Komisijos patvirtintą Bendrijos gyvūnų gerovės ir apsaugos veiksmų planą 2006–2010 metams, ypač daug dėmesio skiriama vežamų ūkinių gyvūnų gerovei ir apsaugai.

2008–2010 metais bus tobulinama valstybinės maisto ir veterinarinės kontrolės sistema, laikantis ES maisto grandinės kontrolės principo „nuo lauko (tvarto) iki stalo“ ir keičiant ūkio subjektų kontrolės dažnį. Vykdant efektyvią, rizikos vertinimu pagrįstą valstybinę maisto kontrolę, bus ir toliau siekiama mažinti žmonių grupinių susirgimų, kilusių dėl nesaugaus maisto. Atsižvelgiant į didėjantį vartotojų nepasitenkinimą šalies rinkai tiekiamo maisto kokybe, bus stiprinama įvežamo ir Lietuvoje pagaminto maisto kokybės kontrolė. Itin daug dėmesio bus skiriama mažų įmonių, tiekiančių geriamąjį vandenį, kitų mažų įmonių ir užsienio svečių lankomų vietų maisto tvarkymo kontrolei, saugant Lietuvos ir užsienio svečius nuo nesaugaus maisto ir drauge nedarant kliūčių tradicinio lietuviško maisto gamybai ir nevaržant kaimo turizmo verslo plėtros. Valstybinės maisto kontrolės prioritetas ir toliau – maisto papildų ir specialiosios paskirties maisto produktų kontrolė.

Lietuva – viena iš ES sieną saugančių valstybių, todėl Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai tenka didelė atsakomybė įleidžiant į ES rinką maistą, pašarus, gyvūnus ir panašiai. Per 2007 metus neleista importuoti 235 tonų maisto, 110 tonų kitų gyvūninių produktų (plunksnų, ragų, pašarų), uždrausta gabenti tranzitu 2420 tonų maisto ir pašarų. Kiekvienais metais didėja gyvūnų ir maisto išvežimas į ES ir eksportas į trečiąsias šalis. Per 2007 metus eksportuota 114 tūkst. tonų maisto produktų (iš jų į ES – 2,8 tūkst. tonų), 447 tūkst. gyvulių (iš jų į ES šalis – 260 tūkst.), 4,3 mln. paukščių (iš jų į ES – 0,9 mln.). Taigi ir ateinančiais metais bus vykdoma efektyvi importuojamų ir eksportuojamų maisto ir veterinarinių prekių kontrolė.

Valstybinės maisto ir veterinarinės kontrolės priemonė, išreikšta objektyviais kriterijais, yra laboratoriniai tyrimai, atliekami Nacionalinėje veterinarijos laboratorijoje. Prioritetas – kuo platesnis ir tikslesnis maisto ir gyvūnų ligų, pašarų, veterinarinių preparatų ištyrimo spektras. Kaip ir kiekvienais metais numatoma diegti naujus užkrečiamųjų gyvūnų ligų sukėlėjų nustatymo, naujų maisto teršalų, taip pat maisto produktų tikslios sudėties tyrimo metodus.

Bendradarbiaujant su Muitinės departamentu prie Finansų ministerijos, Valstybinės sienos apsaugos tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos, Valstybine augalų apsaugos tarnyba ir kitomis institucijomis 2007 metais pavyko įdiegti sistemą pagal „vieno langelio“ principą, kuri verslo subjektams paspartins ir palengvins Lietuvos pasienyje importo procedūras. Ši sistema toliau bus tobulinama teritorinėse maisto ir veterinarijos tarnybose, siekiant lengvinti ūkio subjektams galimą biurokratinę naštą.

Vadovaujantis ES ir Lietuvos Respublikos užsienio politikos prioritetais ir atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos verslo eksporto interesus, ypač daug dėmesio bus skiriama maisto ir gyvulių eksportui į Rusijos Federaciją, taip pat santykiams su Moldovos, Ukrainos, Užkaukazės ir Vidurio Azijos valstybių maisto ir veterinarinės kontrolės institucijomis, kad paprastėtų eksporto procedūros. Taip pat bus siekiama atverti lietuviškos produkcijos eksportuotojams naujas rinkas, toliau siekiama Lietuvai teisės eksportuoti gyvus gyvūnus ir gyvūninius produktus į Jungtines Amerikos Valstijas. Jungtinės Amerikos Valstijos 2007 metais Lietuvą įtraukė į laisvų nuo kiaulių vezikulinės ligos, snukio ir nagų ligos ir galvijų maro šalių sąrašą.

Prisidedant prie informacinės visuomenės plėtros, toliau bus skiriama daug dėmesio informacinių technologijų modernizavimui ir naudojimui gyvūnų užkrečiamosioms ligoms, maistui, pašarams kontroliuoti ir piliečiams aptarnauti. Bus plečiama visuomenės informavimo maisto saugos, kokybės, ženklinimo, vartotojų teisių apsaugos, gyvūnų sveikatos, gerovės ir kitais klausimais sistema, ypač rūpinamasi informacijos prieinamumu rajonų ir kaimo vietovių gyventojams. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba yra gavusi vidaus reikalų ministro padėką už geriausio 2007 metų gerosios patirties pavyzdžio „Centralizuotas asmenų skundų (pranešimų) priėmimas, registravimas ir tyrimas“ parengimą.

Valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje ir Nacionalinėje veterinarijos laboratorijoje 2007 metais įdiegta nauja veterinarinės informacijos valdymo sistema, apimanti gyvūnų laikymo vietų kontrolės duomenis ir gyvūnų ligų laboratorinius tyrimus. 2008 metais bus pradėta diegti viena gyvūnų gerovės kontrolės informacinė sistema. Tobulinant informacines technologijas ir duomenų bazes, bus tobulinamos duomenų analizės metodikos.

Pagal ES mokymo programą „Geresnis mokymas, siekiant geriau užtikrinti maisto saugą“ Europos Komisijos konkurso būdu atrinkti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pareigūnai mokys ES valstybių kompetentingų įstaigų darbuotojus veterinarinės kontrolės kelio (geležinkelio) pasienio veterinarijos postuose. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba – vientisa, nepriklausoma, akredituota pagal tarptautinį standartą ISO/IEC 17020:2004 institucija, vykdanti valstybinę kontrolę „nuo lauko (tvarto) iki stalo“ – pasirenkama partnere dalyvauti įgyvendinant tarptautinius ES ir daugiašalius projektus: jos specialistai padeda kurti užsienio šalių vieną maisto ir veterinarijos kontrolės sistemą, apmoko atitinkamų maisto ir veterinarinės kontrolės institucijų darbuotojus.

Valstybinės maisto ir veterinarijos

tarnybos direktorius Kazimieras Lukauskas

S1 forma

II. MISIJA, STRATEGINIAI TIKSLAI IR EFEKTO KRITERIJAI

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos MISIJA – formuoti ir įgyvendinti valstybės politiką tiekiamo rinkai maisto saugos ir kokybės, gyvūnų sveikatingumo ir gerovės srityse, saugoti ir ginti pažeistas vartotojų teises maisto ir su maistu susijusių paslaugų teikimo srityje.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos STRATEGINIS TIKSLAS – įgyvendinant socialiai atsakingą ES ir Lietuvos Respublikos politiką užtikrinti aukštą visuomenės sveikatos ir interesų, susijusių su maisto sauga, kokybe, gyvūnų ligų kontrolės bei gerovės lygį.

Efekto kriterijai:

1. Vykdant efektyvią valstybinę maisto kontrolę, padaugės maisto tvarkymo subjektų, kuriuose nenustatyta teisės aktų reikalavimų pažeidimų, ir sumažės žmonių susirgimų protrūkių, kilusių dėl nesaugaus maisto.

Valstybinės maisto kontrolės efektyvumas

Šaltiniai – Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2005–2007 m. statistiniai duomenys; 2008–2010 m. prognozuojami duomenys.

2. Labiau apgintos pažeistos vartotojų teisės, proc., t. y. efektyviau ištiriami asmenų skundai pagal Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos kompetenciją, dažniau įrodoma, kad asmenys teisūs.

Asmenų skundų dėl maisto ir su maistu susijusių paslaugų teikimo, gyvūnų gerovės ir sveikatingumo apsaugos pagrįstumas (proc.)

Šaltiniai – Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2005–2007 m. statistiniai duomenys; 2008–2010 m. prognozuojami duomenys.

3. Siekti gyvūnų užkrečiamųjų ligų neužkrėstos šalies statuso, t. y. didinti gyvūnų užkrečiamųjų ligų tyrimų skaičių iki ES nustatyto lygio ir mažinti pasiutligės paplitimą.

Galvijų užkrečiamųjų ligų tyrimų skaičius

Pasiutligės atvejų skaičius

Šaltiniai – Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2005–2007 m. metinių ataskaitų duomenys; 2008–2010 m. prognozuojami duomenys.

4. Ūkio subjektuose gyvūnų gerovės reikalavimų pažeidimų mažėjimas (proc.).

Gyvūnų gerovės reikalavimų pažeidimai

Šaltiniai – Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2005–2007 m. metinių ataskaitų duomenys; 2008–2010 m. prognozuojami duomenys.

S2 forma

III. VYKDOMŲ PROGRAMŲ TRUMPAS APRAŠYMAS

Programa	Tikslai	Siekiami rezultatai 2008 metais
1. Valstybinė maisto ir veterinarinė kontrolė (programą vykdys Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai pavaldžios biudžetinės įstaigos )	1. Užtikrinti gyvūnų užkrečiamųjų ligų ir zoonozių stebėseną ir kontrolę, likviduoti užkrečiamųjų ligų protrūkius, vykdyti ligų prevencijos priemones	1. Gyvūnų užkrečiamųjų ligų atvejų mažėjimas (2007 m. buvo 2350 atvejų, tikimasi, kad 2008 m. sumažės iki 2000). 2. Gyvūnų bandų, atitinkančių gyvūnų sveikatingumo reikalavimus, didėjimas (2007 m. buvo 99,98 proc., tikimasi, kad 2008 m. padidės iki 99,99 proc.). 3. Nustatytų gyvulių registravimo ir identifikavimo pažeidimų gyvulių laikymo vietose mažėjimas, palyginus patikrintų ūkių skaičiaus ir juose nustatytų pažeidimų skaičiaus santykį (2007 m. – 40 proc., siekiama, kad 2008 m. sumažės iki 35 proc.)
	2. Užtikrinti gyvūnų gerovės reikalavimų vykdymą gyvūnų laikymo vietose, skerdyklose bei gyvūnų vežimo metu	1. Daugės gyvūnų laikymo vietų, atitinkančių gyvūnų gerovės reikalavimus (2007 m. reikalavimus atitiko 82 proc. gyvūnų laikymo vietų, tikimasi, kad 2008 m. padidės iki 84 proc.). 2. Daugės skerdyklų, atitinkančių gyvūnų gerovės reikalavimus (2007 m. – 95 proc., tikimasi, kad 2008 m. padaugės iki 96 proc.). 3. Mažės gyvūnų gerovės reikalavimų pažeidimų gyvūnų vežimo metu (2007 m. nustatyta 35 proc. pažeidimų, tikimasi, kad 2008 m. sumažės iki 32 proc.)
	3. Užtikrinti valstybinę maisto kontrolę visais maisto tvarkymo etapais, kad tiekiamas šalies rinkai ir eksportuojamas maistas, viešai tiekiamas geriamasis vanduo atitiktų teisės aktuose nustatytus saugos, kokybės, ženklinimo ir kitus privalomuosius reikalavimus	1. Pagerės maisto tvarkymo subjektų būklė, t. y. bus efektyvesnė prevencija. Patikrinimų, kuriuose nenustatyta teisės aktų reikalavimų pažeidimų, padaugės nuo 45 proc. 2007 m. iki 55 proc. 2008 metais. 2. Pagerės maisto sauga ir kokybė, t. y. ištirtų maisto mėginių ir mėginių, kurių tyrimo rezultatai teigiami, santykis sumažės nuo 3,5 proc. 2007 m. iki 3 proc. 2008 m.
	4. Ginti pažeistas asmenų teises maisto ir su maistu susijusių paslaugų teikimo ir gyvūnų gerovės bei gyvūnų sveikatingumo srityse	1. Bus apginta daugiau asmenų teisių, susijusių su maistu ir maisto tiekimo paslaugomis (2007 m. – 38 proc., tikimasi, kad 2008 m. bus 39 proc.). 2. Bus apginta daugiau asmenų teisių, susijusių su gyvūnų gerove ir gyvūnų sveikatingumu (2007 m. – 55 proc., tikimasi, kad 2008 m. bus 65 proc.)
	5. Užtikrinti, kad Lietuvos Respublikos rinkai tiekiami pašarai būtų geros kokybės, nekenksmingi gyvūnams, žmonėms ir aplinkai	1. Pagerės pašarų tvarkymo subjektų būklė – padidės patikrinimų, kuriuose nenustatyta teisės aktų reikalavimų pažeidimų, ir patikrinimų skaičiaus santykis (nuo 50 proc. 2007 m. iki 53 proc. 2008 m.). 2. Padidės šalutinių gyvūninių produktų tvarkymo efektyvumas (nuo 98 proc. 2007 m. iki 99 proc. 2008 m.)
	6. Užtikrinti, kad Lietuvos rinkoje būtų saugūs, geros kokybės ir efektyvūs veterinariniai vaistai, atitinkantys nustatytus reikalavimus	Bus labiau laikomasi veterinarinės farmacijos reikalavimų ūkio subjektuose, kurie veterinarinius vaistus tiekia rinkai, naudoja gyvūnų gydymui ir profilaktikai (2007 m. – 60 proc., tikimasi, kad 2008 m. bus 65 proc.)
	7. Apsaugoti Lietuvos Respublikos ir Europos Bendrijos teritoriją nuo nesaugaus maisto, pašarų, gyvūnų užkrečiamųjų ligų ir užtikrinti eksportuojamų gyvūnų gerovės kontrolę	1. Lietuvos Respublikos ir Europos Bendrijos teritorijoje nebus nustatyta gyvūnų užkrečiamųjų ligų, kilusių dėl gyvūnų importo ir tranzito reikalavimų pažeidimų. 2. Lietuvos Respublikos ir Europos Bendrijos rinkoje nebus nustatyta per Lietuvos pasienio veterinarijos postus importuotų nesaugių Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos kontroliuojamų prekių patekimo atvejų
2. Specialioji maisto tvarkymo valstybinės veterinarinės priežiūros programa (programą vykdys Nacionalinė veterinarijos laboratorija )	Užtikrinti gyvūnų užkrečiamųjų ligų, pašarų, veterinarinių preparatų, maisto rodiklių laboratorinių tyrimų vykdymą	1. Kasmet užkrečiamųjų gyvūnų ligų tyrimų padaugės 5 procentais. 2. Kasmet pašarų saugos ir kokybės tyrimų padaugės 5 procentais. 3. Kasmet maisto, viešai tiekiamo geriamojo vandens saugos ir kokybės tyrimų padaugės 5 proc.
3. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos sistemos administravimas ir tobulinimas (programą vykdys Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba)	1. Užtikrinti efektyvią valstybinę maisto ir veterinarinę kontrolę šalyje	1. Bus visiškai užtikrinta informacijos sklaida Valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje ir jai pavaldžiose įstaigose (100 proc.). 2. Daugės efektyviai dirbančių teritorinių maisto ir veterinarijos tarnybų (2007 m. – 88 proc., 2008 m. – 90 proc.). 3. Didės asmenų ir ūkio subjektų pasitikėjimas Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos veikla (2007 m. – 78 proc., tikimasi, kad 2008 m. padidės iki 83 proc.)
	2. Užtikrinti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos akreditacijos plėtrą pagal tarptautinį standartą ISO/IEC 17020:2004 „Bendrieji įvairių tipų kontrolės įstaigų veikimo kriterijai“	Bus akredituota daugiau teritorinių maisto ir veterinarijos tarnybų ir jų veiklos sričių (2007 m. akreditacijos lygis – 7,4 proc., 2008 m. numatoma padidinti iki 14,8 proc.)
	3. Užtikrinti laiku atliekamą ir sklandų ES teisės aktų įgyvendinimą ir atstovavimą Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos kompetencijai priskirtoms sritims ES institucijose	1. Padaugės parengtų ir įgyvendintų nacionalinių priemonių dėl ES teisės aktų, reglamentuojančių maisto ir veterinarinę kontrolę (2007 m. – 15 proc., 2008 m. numatoma 16 proc.). 2. Bus užtikrintas atstovavimas Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos kompetencijai priskirtoms sritims (gyvūnų sveikatos, gerovės, maisto grandinės) ES institucijų darbo organuose (2007 m. buvo 100 proc., tikimasi ir 2008 m. išlaikyti 100 proc.)
	4. Užtikrinti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistų kvalifikacijos kėlimą	Bus užtikrintas pareigūnų, atliekančių valstybinę maisto ir veterinarinę kontrolę, kvalifikacijos kėlimas. Ne mažiau kaip vieną kartą per 2007 metus mokyme dalyvavo visi pareigūnai, tikimasi, kad 2008 m. irgi bus 100 proc.
4. Specialioji užkrečiamųjų ligų kontrolės programa (ES lėšos) (programą vykdys Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba ir jai pavaldžios biudžetinės įstaigos)	Užtikrinti efektyvią gyvūnų užkrečiamųjų ligų kontrolę naudojant ES teikiamą finansinę pagalbą	Bus panaudota daugiau ES paramos lėšų užkrečiamųjų ligų kontrolei (2007 m. – 2780 tūkst. litų, tikimasi, kad 2008 m. bus panaudota 4806 tūkst. litų)

S3 forma

IV. vykdomų PROGRAMŲ FINANSINIS PLANAS

(2008 METAI)

Programų pavadinimai	Lėšos, tūkst. litų			Pareigybės
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimai		kitos lėšos (nurodomi šaltiniai)
	iš viso	iš jų ES lėšos	kitos lėšos (nurodomi šaltiniai)
VALSTYBINĖ MAISTO IR VETERINARIJOS TARNYBA
1. Valstybinė maisto ir veterinarinė kontrolė	83571			1700
2. Specialioji maisto tvarkymo valstybinės veterinarinės priežiūros programa	3500
3. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos sistemos administravimas ir tobulinimas	7830			110
4. Specialioji užkrečiamųjų ligų kontrolės programa (ES lėšos)	5806	5806
Iš viso asignavimų valdytojo programoms	100707	4806		1810*
Kita svarbi informacija

* Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1641 „Dėl didžiausio leistino valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų, pareigybių skaičiaus patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 121-5484), Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai buvo patvirtinta 110 ir atitinkamai jai pavaldžioms įstaigoms – 1700 pareigybių, iš viso 1810 pareigybių.

S4 forma

VALSTYBINĖS MAISTO IR VETERINARIJOS TARNYBOS 2008 Metais PLANUOJAMOS REFORMOS (ESMINIO PAKEITIMO) TRUMPAS APRAŠYMAS

I. Planuojamos reformos esmė (esminio pakeitimo) tikslas

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (toliau vadinama – Tarnyba) 2008 metais planuoja įsteigti mokslinę, nepriklausomą, maisto ir veterinarijos srities rizikos vertinimo ir informavimo apie ją įstaigą. Įstaiga turės atitikti Europos Sąjungos (toliau vadinama – ES) ir nacionalinius teisės aktus, ES šalių praktiką ir būti pajėgi veiksmingai atlikti rizikos vertinimą, pagrįstą moksliniais tyrimais. Ši įstaiga įvertins gyvūnų ligų, su maisto ir pašarų sauga susijusius pavojus ir laiku informuos apie juos Tarnybą ir visuomenę.

II. Priežastys, lemiančios reformos būtinumą

Vadovaujantis 2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 178/2002, nustatančiu maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiančiu Europos maisto saugos tarnybą ir nustatančiu su maisto saugos klausimais susijusias procedūras (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 6 tomas, p. 463), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2006 m. balandžio 7 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 575/2006 (OJ 2006 L 100, p. 3), Europos Bendrijoje turi būti įsteigtos mokslinės rizikos vertinimo įstaigos. Valstybinė maisto ir veterinarinė kontrolė turi būti vykdoma rizikos analizės principais. Atitinkamos rizikos valdymą atlieka Tarnyba, o rizikos vertinimą ir informavimą apie riziką turi vykdyti mokslinių tyrimų pagrindu veikianti įstaiga. Be to, įstaiga atstovautų Europos Komisijos Europos maisto saugos tarnybos posėdžiuose, darbo grupėse, taip pat vienytų Lietuvos mokslininkus, dirbančius maisto ir veterinarijos srityse, ir dalyvautų tarptautiniuose projektuose.

Naujų programų vykdyti neplanuojama. Bus tikslinami šiuo metu Tarnybai skirti biudžeto asignavimai (perskirstomi).

III. Ryšys su Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintais prioritetais ir kitais įsipareigojimais

Tiesioginio ryšio nėra.

IV. Reformos trukmė ir pagrindinai uždaviniai

Rizikos vertinimo ir informavimo apie riziką įstaiga bus kuriama 2008 metų kovo–gruodžio mėnesiais, veiklą pradės nuo 2009 m. sausio 1 dienos. Pagrindinis uždavinys – įvertinti steigiamos Rizikos vertinimo ir informavimo apie riziką įstaigos veiklos kryptis, vietą, etatų skaičių ir galimą finansavimą.

V. Pagrindinės priemonės reformai vykdyti

Bus parengtas Tarnybos direktoriaus įsakymas dėl Rizikos vertinimo ir informavimo apie riziką įstaigos įsteigimo, parengti ir patvirtinti steigiamos Rizikos vertinimo ir informavimo apie riziką įstaigos nuostatai, kiti norminiai teisės aktai.

VI. Reformos poveikis (politinis, ekonominis, finansinis, žmogiškiesiems ištekliams)

Rizikos vertinimo ir informavimo apie riziką įstaigos veiklos, t. y. moksliniais tyrimais pagrįstų išvadų reikia priimti atitinkamiems Tarnybos sprendimams, kurie daro poveikį prekybos mechanizmams ir visuomenės sveikatai. Tai svarbu maisto ir veterinarijos srities valstybės politikai formuoti. Sėkmingas Rizikos vertinimo ir informavimo apie riziką įstaigos veikla tiesiogiai priklausys nuo skiriamo finansavimo, t. y., kiek lėšų bus skiriama mokslinių komitetų posėdžiams rengti, moksliniams užsakomiesiems darbams, laboratoriniams tyrimams atlikti, bendradarbiavimui su kitomis ES šalimis plėtoti ir dalyvauti tarptautiniuose mokslininkų posėdžiuose, taip pat darbo grupių veikloje. Rizikos vertinimo ir informavimo apie riziką įstaigos veiklai papildomų etatų nereikės, bus perskirstomi turimi Lietuvos valstybinės veterinarinių preparatų inspekcijos ir Nacionalinės veterinarijos laboratorijos žmogiškieji ir materialiniai ištekliai. Tačiau siekiant išvengti kvalifikuotų ir didelę darbo patirtį turinčių darbuotojų kaitos reikia užtikrinti tinkamą naujos įstaigos specialistų (mokslininkų) darbo užmokestį.

S4 forma

VALSTYBINĖS MAISTO IR VETERINARIJOS TARNYBOS 2008 Metais PLANUOJAMOS REFORMOS (ESMINIO PAKEITIMO) TRUMPAS APRAŠYMAS

I. Planuojamos reformos esmė (esminio pakeitimo) tikslas

Valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje (toliau vadinama – Tarnyba) 2008 metais planuojama įsteigti viešąją įstaigą Mokymų centrą. Šis centras bus pavaldus Tarnybai.

Planuojamos reformos tikslas – sukurti Lietuvos Respublikos teisės aktus ir ES šalių praktiką bei standartus atitinkantį padalinį, pajėgų organizuoti nacionalinius ir tarptautinius maisto ir veterinarijos srities mokymus Tarnybos, jai pavaldžių įstaigų, kitų institucijų, susijusių su maisto, pašarų, veterinarinių preparatų sauga ir kokybe, gyvūnų užkrečiamosiomis ligomis, gyvūnų gerove, vartotojų apsauga, aplinkos apsauga, pareigūnams.

II. Priežastys, lemiančios reformos būtinumą

Mokymai, užtikrinantys maisto saugą, – viena iš ES prioritetinių sričių. Vadovaujantis 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 882/2004 dėl valstybinės kontrolės, kuri atliekama siekiant užtikrinti, kad būtų įvertinama, ar laikomasi pašarus ir maistą reglamentuojančių teisės aktų, gyvūnų sveikatos ir gerovės taisyklių (OL 2004 m. specialusis leidimas, 3 skyrius, 45 tomas, p. 200), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2006 m. lapkričio 20 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1791/2006 (OJ 2006 L363, p. 1), ES nuo 2007 metų pradėta vykdyti programa „Geresnis mokymas, siekiant geriau užtikrinti maisto saugą“, todėl ir Lietuvoje kaip kitose ES šalyse būtina įsteigti Tarnyboje atskirą struktūrinį padalinį mokymams organizuoti. Be to, Tarnybai – akredituotai pagal tarptautinį standartą ISO 17020:2004 „Bendrieji įvairių tipų kontrolės įstaigų veikimo kriterijai“ kontrolės institucijai – būtina užtikrinti valstybinę maisto ir veterinarinę kontrolę atliekančių pareigūnų reguliarius mokymus ir kvalifikacijos kėlimą.

III. Ryšys su Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintais prioritetais ir kitais prisiimtais įsipareigojimais

Tiesioginio ryšio nėra.

IV. Reformos trukmė ir pagrindiniai uždaviniai

Mokymų centrą planuojama įsteigti iki 2008 m. gruodžio 31 dienos.

Pagrindiniai uždaviniai – užtikrinti, kad Mokymų centre dirbtų kvalifikuoti specialistai, gebantys kompetentingai organizuoti mokymus, ieškoti tinkamų lektorių, o dalį mokymų atlikti patys. Taip pat svarbu užtikrinti tinkamas mokymų sąlygas ir pakankamą finansavimą.

V. Pagrindinės priemonės reformai vykdyti

Bus parengtas Tarnybos direktoriaus įsakymas dėl Mokymų centro įsteigimo, parengti ir patvirtinti steigiamo Mokymų centro nuostatai (įstatai), parengti ar papildyti kiti teisės aktai.

VI. Reformos poveikis (politinis, ekonominis, finansinis, žmogiškiesiems ištekliams)

Įsteigus Mokymų centrą, bus užtikrintas Tarnybos, jai pavaldžių įstaigų, kitų susijusių institucijų pareigūnų mokymų organizavimas. Priimtiems kvalifikuotiems specialistams bus perduota dalis Tarnybos Tarptautinių santykių skyriaus darbuotojų funkcijų, tai leis šiam skyriui optimaliau atlikti darbą. 2008 metais papildomo finansavimo ir papildomų etatų nereikės, nes bus perskirstomi Tarnybos ir jai pavaldžių įstaigų darbo krūviai.

_________________

PRITARTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2008 m. sausio 23 d. nutarimu Nr. 114

VALSTYBINĖS TABAKO IR ALKOHOLIO KONTROLĖS TARNYBOS
PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS

2008 METŲ

SUTRUMPINTAS STRATEGINIS

VEIKLOS PLANAS

I. VADOVO ĮŽANGINIS ŽODIS

Valstybinė tabako ir alkoholio kontrolės tarnyba prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau vadinama – Valstybinė tabako ir alkoholio kontrolės tarnyba) – pagrindinė institucija, užtikrinanti Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo ir Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo laikymosi priežiūrą. Tarnyba ne tik kontroliuoja, kaip ūkio subjektai, fiziniai asmenys laikosi alkoholio ir tabako verslą reglamentuojančių teisės aktų, bet ir išduoda alkoholio ir tabako produktų gamybos ir didmeninės prekybos licencijas, leidimus pirkti ir naudoti etilo alkoholį. Be to, tai vienintelė institucija, atsakinga už alkoholio ir tabako reklamos (išskyrus reklamą visuomenės informavimo priemonėse) kontrolę, alkoholinių gėrimų pardavimo skatinimo ribojimo kontrolę, tabako gaminių įsigijimo ir (ar) vartojimo skatinimo draudimo ir rėmimo ribojimo priežiūrą, tabako ir alkoholio produktų licencijavimo taisyklių laikymosi priežiūrą ir panašiai. Valstybinė tabako ir alkoholio kontrolės tarnyba kontroliuoja, kaip miestų (rajonų) savivaldybės išduoda licencijas verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais ir tabako gaminiais.

Tarnybos veiklos pobūdį, turinį ir mastą daugiausia lemia valstybiniu lygiu priimami sprendimai. Neabejotina, kad dėl nuolat eskaluojamos Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos panaikinimo ar reorganizavimo temos darbuotojų laukia dar sudėtingesni iššūkiai, susiję su darbo užduočių atlikimu.

Didėjantis tabako ir alkoholio vartojimas kelia rimtą grėsmę visuomenės sveikatai. Kaip ir ankstesniais metais bus aktyviai teikiami pasiūlymai, kaip sumažinti tabako ir alkoholio vartojimą, ypač tarp vaikų ir jaunimo.

Daug dėmesio 2008 metais bus skiriama prevencijos priemonėms, kurių tikslas – mažinti pažeidimų.

Planuojamų programos priemonių vykdymas užtikrins tinkamą alkoholio ir tabako rinkos priežiūrą tabako ir alkoholio kontrolės srityje, skatins ir gins teisėtą verslą ir sąžiningą konkurenciją. Įgyvendinus programą, bus sukurtas veiksmingas įstatymų ir jų įgyvendinamųjų teisės aktų tabako ir alkoholio kontrolės klausimais reikalavimų įgyvendinimo mechanizmas. Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos atliekami darbai prisidės prie bendro tikslo – mažinti alkoholio ir tabako vartojimą.

Vykdoma programa yra institucinė, tęstinė.

2008 metais laukia daug naujų iššūkių, sudėtingų darbų, kurie numatyti šiame strateginiame veiklos plane.

Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės

tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės

direktorius Česlovas Balsys

S1 forma

II. MISIJA, STRATEGINIAI TIKSLAI IR EFEKTO KRITERIJAI

Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos misija – pagal kompetenciją vykdyti valstybės tabako ir alkoholio kontrolės politiką.

Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos strateginis tikslas – naudojant prevencines ir teisines priemones, užtikrinti tarnybos kompetencijai priklausančių teisės aktų tinkamą vykdymą.

Efekto kriterijus

Nustačius pažeidimus, užtikrinti (100 proc.), kad asmenims, pažeidusiems teisės aktų reikalavimus, būtų skirtos įstatymų ir kitų teisės aktų numatytos sankcijos.

Kriterijaus reikšmė: teisėtumo ir atsakomybės už teisės pažeidimus neišvengiamumo principas įpareigoja atskleidus kiekvieną Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos kompetencijai priklausantį pažeidimą tabako ir alkoholio verslo srityje jį padariusį asmenį patraukti atsakomybėn, kaip to reikalauja įstatymai ir kiti teisės aktai.

S2 forma

III. VYKDOMŲ PROGRAMŲ TRUMPAS APRAŠYMAS

Programa	Tikslai	Siekiami rezultatai 2008 metais
Lietuvos Respublikos alkoholio ir tabako kontrolės įstatymų ir su šiais įstatymais susijusių teisės aktų vykdymo kontrolė (programą vykdys Valstybinė tabako ir alkoholio kontrolės tarnyba)	1. Užtikrinti pagal kompetenciją Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo ir Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo, kitų įstatymų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų, Ministro Pirmininko potvarkių, kitų teisės aktų vykdymą ir atlikti jų laikymosi kontrolę	Per metus numatoma atlikti patikrinimus 51-oje savivaldybėje. Tai sudaro 85 proc. visų Lietuvos savivaldybių teritorijos. Planuojama patikrinti 1110 ūkio subjektų, užsiimančių tabako ir alkoholio verslu, 20 miestų (rajonų) savivaldybių ir nustatyti, kaip jose išduodamos, papildomos, patikslinamos bei panaikinamos licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais ir tabako gaminiais. 2008 metais pagerės alkoholio ir tabako verslą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų laikymasis, atsižvelgiant į patikrinimų ir nustatytų pažeidimų skaičių. Didės visuomenės pasitikėjimas tarnyba
	2. Siekti, kad laiku, pagal numatytus teisės aktų reikalavimus būtų išduodamos alkoholio ir tabako produktų gamybos, didmeninės prekybos jais licencijos ir leidimai įsigyti alkoholio produktus	Licencijos ir leidimai bus išduodami laiku (100 proc.), operatyviai, griežtai laikantis norminių teisės aktų reikalavimų, plėtojant „vieno langelio“ principą
	3. Kaupti, analizuoti ir vertinti informaciją apie alkoholio, tabako produktų gamybą, importą (įvežimą), prekybą jais	Į atsiųstus laiškus, paklausimus bus atsakyta laiku (100 proc.). Pažeidimų prevencijos tikslais bus parengta ne mažiau kaip 10 aktualios informacijos pranešimų ir paskelbta interneto puslapyje. Bus disponuojama operatyvia ir tikslia informacija, kuri padės rasti optimalius sprendimus tabako ir alkoholio kontrolės politikos įgyvendinimo klausimais, aktyviai ginti visuomenės sveikatos interesus. Planuojama 2008 metais pateikti ne mažiau kaip 5 pasiūlymus dėl alkoholio ir tabako verslą reglamentuojančių teisės aktų pakeitimų, kurių tikslas – mažinti alkoholio ir tabako vartojimą

S3 forma

IV. VYKDOMŲ PROGRAMŲ FINANSINIS PLANAS

(2008 METAI)

Programų pavadinimai	Lėšos, tūkst. litų			Pareigybės
Programų pavadinimai	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimai		kitos lėšos (nurodomi šaltiniai)
	iš viso	iš jų ES lėšos	kitos lėšos (nurodomi šaltiniai)
Valstybinė tabako ir alkoholio kontrolės tarnyba prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės
Lietuvos Respublikos alkoholio ir tabako kontrolės įstatymų ir su šiais įstatymais susijusių teisės aktų vykdymo kontrolė	1454			20
Iš viso asignavimų valdytojo programoms	1454			20
Kita svarbi informacija	Įgyvendinant programos tikslus, savivaldybės nedalyvaus

_________________

PRITARTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2008 m. sausio 23 d. nutarimu Nr. 114

VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ TARNYBOS
PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS

2008 METŲ

SUTRUMPINTAS STRATEGINIS

VEIKLOS PLANAS

I. VADOVO ĮŽANGINIS ŽODIS

Viešieji pirkimai – svarbi visuomeninio ir ekonominio gyvenimo dalis. Pagrindinės viešųjų pirkimų politikos sritys yra šios: viešųjų pirkimų skaidrumo ir efektyvumo didinimas, ekonominių ir aplinkosaugos tikslų siekimas, efektyvus viešųjų pirkimų organizavimas.

Viešųjų pirkimų tarnyba prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau vadinama – Viešųjų pirkimų tarnyba) atsakinga už viešųjų pirkimų politikos įgyvendinimą, viešuosius pirkimus reglamentuojančių teisės aktų laikymosi priežiūrą ir kontrolę.

Viešųjų pirkimų tarnybos veiklos tikslus ir atliekamas funkcijas apibrėžia Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai, nuostatai ir kiti teisės aktai.

Svarbiausios Viešųjų pirkimų tarnybos funkcijos yra: pagal kompetenciją rengti ir priimti viešuosius pirkimus reglamentuojančius teisės aktus; kontroliuoti, kaip atliekant viešuosius pirkimus laikomasi galiojančių teisės aktų; vykdyti jų pažeidimų prevenciją; nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylas, teikti metodinę pagalbą; rinkti, kaupti ir analizuoti informaciją apie atliekamus pirkimus, sudarytas pirkimo sutartis ir kita.

Minėtų ir kitų funkcijų atlikimo efektyvumo parlamentinę kontrolę atlieka Lietuvos Respublikos Seimo Audito komitetas.

Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą (toliau vadinama – ES), prisijungus prie Pasaulio prekybos organizacijos viešųjų pirkimų sutarties ir Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymą suderinus su ES teisės aktais, atsirado galimybė naudotis finansine ES parama, o Lietuvos ūkio subjektams, kaip prekių, paslaugų ar darbų tiekėjams, – daugiau galimybių dalyvauti kitose šalyse atliekamuose pirkimuose vienodomis sąlygomis su tų šalių tiekėjais. Ne mažiau svarbu ir tai, kad viešieji pirkimai Lietuvoje vykdomi pagal bendrąsias taisykles, laikantis visuotinai pripažintų lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principų.

Ypač daug dėmesio 2008 metais bus skiriama ES finansinės paramos skaidriam naudojimui, nes ji gerina visuomenės gyvenimo kokybę, sustiprina įvairių ūkio sektorių plėtrą ir institucinius gebėjimus.

Atliekant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. spalio 17 d. nutarimo Nr. 1139 „Dėl atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir veiksmų programas“ 15 punkte nurodytas funkcijas, bus dalyvaujama specialiojoje ES 2007–2013 metų techninės paramos lėšomis finansuojamoje programoje. Taigi numatome įgyvendinti šias priemones:

1. Konsultuoti pareiškėjus ir projektų vykdytojus, taip pat teikti metodinę pagalbą perkančiosioms organizacijoms vykdant viešuosius pirkimus, finansuojamus ES struktūrinės paramos, Sanglaudos ir kitų finansinės paramos fondų lėšomis.

2. Vykdyti minėtų ES finansinės paramos Lietuvai lėšomis finansuojamų projektų viešųjų pirkimų kontrolę ir nustačius Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimus, vertinimo kopijas teikti įgyvendinančiajai institucijai.

Didėjant valstybės ir savivaldybių biudžetams ir ES finansinei paramai, bendra viešųjų pirkimų vertė kasmet akivaizdžiai auga. Lietuvoje 2002 metais viešiesiems pirkimams išleista 2,56 mlrd. litų, 2003 metais – jau 6,07 mlrd. litų, 2004 metais – 6,54 mlrd. litų, o 2005 metais ši suma siekė 8,6 mlrd. litų. Bendra viešųjų pirkimų vertė 2006 metais pasiekė 10,94 mlrd. litų. 2007 metais viešųjų pirkimų vertė pasiekė 12,8 mlrd. litų, t.y. tikimasi, kad 2007 metais viešųjų pirkimų vertė, palyginti su 2002 metais, padidės apie 5 kartus. Tokį bendros viešųjų pirkimų vertės padidėjimą minėtu laikotarpiu iš dalies lėmė Lietuvai skiriamų ES struktūrinių ir kitų paramos fondų lėšos.

Lietuvos ir užsienio valstybių ekspertų vertinimu, viešieji pirkimai priskirtini toms veiklos sritims, kuriose potencialiai galimos korupcijos ir kitokių neteisėtų veiksmų apraiškos. Todėl kovai su korupcija skiriamas nuolatinis dėmesys.

Viešųjų pirkimų tarnyba parengė 2008–2009 metų Sektorinę antikorupcinę programą ir jos įgyvendinimo priemonių planą. Programa turi padėti valstybei kryptingai kovoti su korupcija, taigi mažinti galimas korupcijos apraiškas viešuosiuose pirkimuose. Reikšmingiausios ir veiksmingiausios kovos su korupcija priemonės – galimų Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimų prevencija ir griežtesnė vykdomų viešųjų pirkimų kontrolė.

Viešųjų pirkimų tarnyba, atlikdama prevencijos ir kontrolės viešųjų pirkimų srityje funkcijas, kasmet didina įvertinimų skaičių. 2006–2007 metais kasmet 20–30 asmenų pritaikyta administracinė atsakomybė už Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimus.

Glaudžiai bendradarbiaujama su teisėsaugos institucijomis. 2006 metais, įtarus galimas korupcijos apraiškas, Specialiųjų tyrimų tarnybai, su kuria sudaryta ilgalaikė bendradarbiavimo sutartis, perduota 15 viešųjų pirkimų dokumentų ir 11 viešųjų pirkimų dokumentų – prokuratūrai. Be to, Specialiųjų tyrimų tarnybos prašymu ar pavedimu 2006 metais parengta 20 dokumentų (išvadų ir kitos su viešųjų pirkimų procedūromis susijusios informacijos). 2007 metais teisėsaugos institucijoms perduota 13 viešųjų pirkimų dokumentų, iš jų: 11 – Specialiųjų tyrimų tarnybai ir 2 – Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai.

Viešųjų pirkimų tarnybos veikla organizuojama vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės aprobuotais strateginiais veiklos planais, kurie grindžiami jos misija ir strateginiu tikslu – siekiant viešųjų pirkimų efektyvumo, patobulinti viešųjų pirkimų kontrolę, metodinę ir teisinę pagalbą, įdiegti naujas elektroninių viešųjų pirkimų vykdymo priemones.

Įgyvendinant Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymą ir su juo susijusių teisės aktų reikalavimus, vykdoma programa „Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo įgyvendinimas, pirkimų veiklos koordinavimas ir priežiūra, viešųjų pirkimų sistemos tobulinimas“. Šios programos nuostatos įtvirtintos 2008–2010 metų strateginiame veiklos plane.

Vykdydama 2007–2009 metų strateginio veiklos plano uždavinius, 2007 metais Viešųjų pirkimų tarnyba:

parengė 6 teisės aktų projektus (Tiekėjų įrašymo į oficialius patvirtintų tiekėjų sąrašus taisyklių pakeitimas, Viešojo pirkimo komisijos vokų atplėšimo procedūros protokolų privalomųjų rekvizitų pakeitimas ir kita);

išanalizavo 13 kitų institucijų pateiktų teisės aktų projektų;

parengė 8 rekomendacijas ir standartinius viešųjų pirkimų dokumentų projektus (Kompiuterių techninių specifikacijų rengimo rekomendacijų pakeitimas, Tiekėjų kvalifikacijos vertinimo metodinių rekomendacijų pakeitimas, Prekių ir paslaugų viešųjų pirkimų sutarčių bendrųjų ir specialiųjų sąlygų rengimo rekomendacijų pakeitimas ir kita);

atliko 20 perkančiųjų organizacijų kontrolinius patikrinimus;

išnagrinėjo 29 administracines bylas dėl Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimų;

prevencine tvarka patikrino ir įvertino 470 pirkimo dokumentų;

išnagrinėjo 794 prašymus išduoti Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme numatytus sutikimus;

pasiekė, kad Viešųjų pirkimų informacinės sistemos naudotojais tapo 4240 perkančiųjų organizacijų ir tiekėjų.

Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymas nustato elektroninių priemonių naudojimo informacijai viešųjų pirkimų srityje perduoti ir apdoroti reikalavimus, taip pat pirkimų procedūrų, kurioms vykdyti taikomos vien tik elektroninės priemonės, reikalavimus. Viešųjų pirkimų tarnyba administruoja centrinį viešųjų pirkimų portalą, kuriame visoms perkančiosioms organizacijoms sudarytos galimybės taikyti modernesnes viešųjų pirkimų priemones, – šiuo metu daugiau nei 95 procentai perkančiųjų organizacijų skelbimus apie viešuosius pirkimus formuoja centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje. Šios sistemos galimybėmis apie 40 procentų perkančiųjų organizacijų naudojasi ir formuodamos įvykusių pirkimų, sudarytų sutarčių arba šių sutarčių įvykdymo ataskaitas.

2008 metais numatoma baigti pertvarkyti esamą centrinę viešųjų pirkimų informacinę sistemą ir centrinį viešųjų pirkimų portalą, taip sudaryti sąlygas perkančiosioms organizacijoms viešuosius pirkimus vykdyti elektroninėje terpėje bet kuriuo iš Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme numatytų pirkimo būdų.

Įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006–2008 metų programos priemonę „Plėtoti viešųjų pirkimų informacinę sistemą ir su jos pagalba palaipsniui perkelti viešuosius pirkimus į elektroninę terpę“, 2007 metais atlikti šie darbai:

pasirašyta paslaugų teikimo sutartis su viešųjų pirkimų informacinės sistemos plėtros paslaugų konkurso nugalėtoju ir iš esmės pradėti viešųjų pirkimų informacinės sistemos kūrimo darbai;

pasirašyta paslaugų teikimo sutartis su viešųjų pirkimų informacinės sistemos plėtros projekto techninės priežiūros paslaugų konkurso nugalėtoju;

parengtas ir suderintas detalus darbų planas;

parengti projekte „Viešųjų pirkimų informacinės sistemos plėtra“ numatyti sisteminės techninės įrangos, serverinės įrengimo ir interneto ryšio tiekimo techninių specifikacijų projektai;

atliktos serverinės įrengimo naujose Viešųjų pirkimų tarnybos patalpose darbų viešojo pirkimo procedūros, pasirašyta sutartis su patalpos serveriams įrengimo ir sutvirtinimo darbų konkurso laimėtoju ir pradėti šios serverinės įrengimo darbai;

pradėta derinti viešųjų pirkimų informacinės sistemos plėtros projekto specifikavimo ir projektavimo dokumentacija;

atlikti ir priimti bazinės viešųjų pirkimų programinės įrangos pritaikymo darbai.

Įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006–2008 metų programos nuostatą „Tobulinti Viešųjų pirkimų įstatymą, griežtinti viešųjų pirkimų organizavimo tvarką ir didinti viešumą“, 2008–2010 metų strateginiame veiklos plane nustatyti 2008 metų veiklos prioritetai ir numatyta:

vykdyti organizacines priemones, būtinas Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymui įgyvendinti;

parengti priimti visus Viešųjų pirkimų tarnybos kompetencijai priskirtus Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymui įgyvendinti būtinus teisės aktus;

dalyvauti naujų ES teisės reikalavimų viešųjų pirkimų klausimais perkėlimo į nacionalinę teisę procese;

plėtoti viešųjų pirkimų informacinę sistemą – nuosekliai perkelti viešojo pirkimo procedūras į elektroninę terpę, nuolat modifikuoti projekto „Viešųjų pirkimų informacinės sistemos plėtra“ pasiektus rezultatus;

tobulinti perkančiųjų organizacijų lygmeniu taikomus viešųjų pirkimų planavimo ir organizavimo metodus;

vykdyti ES 2007–2013 metų finansinės paramos lėšomis atliekamų viešųjų pirkimų kontrolę;

stiprinti Viešųjų pirkimų tarnybos institucinius gebėjimus;

kontroliuoti, kaip vykdant pirkimus laikomasi Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimų;

prevencijos priemonėmis mažinti Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimų ir galimų korupcijos apraiškų, neleistinų perkančiųjų organizacijų veiksmų viešųjų pirkimų srityje;

toliau mokyti viešųjų pirkimų specialistus ir kelti jų kvalifikaciją.

Viešųjų pirkimų tarnybos

prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktorius Rimgaudas Vaičiulis

S1 forma

II. MISIJA, STRATEGINIAI TIKSLAI IR EFEKTO KRITERIJAI

Viešųjų pirkimų tarnybos misija – padėti viešųjų pirkimų sistemos dalyviams viešuosius pirkimus vykdyti kuo teisingiau ir efektyviau, kartu su kitomis institucijomis profesionaliai įgyvendinti valstybės politiką viešųjų pirkimų srityje.

Viešųjų pirkimų tarnybos strateginis tikslas – siekiant viešųjų pirkimų efektyvumo, patobulinti viešųjų pirkimų kontrolę, metodinę ir teisinę pagalbą, įdiegti naujas elektroninių viešųjų pirkimų vykdymo priemones.

Efekto kriterijus – Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimų, tenkančių 1000 pirkimų, mažėjimas (proc.). Numatoma, kad kasmet pirkimų su pažeidimais mažės 3 procentais.

Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimų, tenkančių 1000 pirkimų, mažėjimas (proc.)

2008–2010 metų rodikliai prognozuojami.

S2 forma

III. VYKDOMOS PROGRAMOS TRUMPAS APRAŠYMAS

Programa	Tikslai	Siekiami rezultatai 2008 metais
Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo įgyvendinimas, pirkimų veiklos koordinavimas ir priežiūra, viešųjų pirkimų sistemos tobulinimas (programą vykdys Viešųjų pirkimų tarnyba prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės)	1. Siekti viešųjų pirkimų sistemos efektyvumo, dalyvauti rengiant teisės aktus, suderinti teisės aktus su ES direktyvomis ir Pasaulio prekybos organizacijos reikalavimais	1. Viešųjų pirkimų proceso dalyvių teigiamos nuomonės apie Viešųjų pirkimų tarnybos priimtų dokumentų naudą lygis turėtų pasiekti ne mažiau kaip 80 procentų. 2. Bus parengti 8 standartiniai pirkimo dokumentai ir metodinės rekomendacijos
	2. Kontroliuoti, kaip vykdomi viešieji pirkimai, prevencijos priemonėmis mažinti Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimų	Prevencine tvarka bus įvertinta apie 660 pirkimo dokumentų, bus atlikta 20 kontrolinių patikrinimų
	3. Tenkinti valstybės institucijų ir visuomenės informacijos apie viešuosius pirkimus poreikius, pasirengti viešiesiems pirkimams elektroninėje terpėje	1. Institucijų ir visuomenės atstovų nuomonės apie informaciją viešųjų pirkimų klausimu lygis pasieks 98 procentus. 2. Viešųjų pirkimų informacine sistema turėtų naudotis apie 4300 vartotojų
	4. Mokyti viešųjų pirkimų specialistus ir kelti jų kvalifikaciją	1. 90 proc. tarnybos organizuojamų mokymų dalyvių teigiamai atsilieps apie mokymų kokybę. 2. 90 proc. konsultuotų perkančiųjų organizacijų ir tiekėjų specialistų teigiamai atsilieps apie konsultacijų kokybę. 3. Mokymuose dalyvaus apie 750 specialistų

S3 forma

IV. VYKDOMOS PROGRAMOS FINANSINIS PLANAS

(2008 METAI)

Programos pavadinimas	Lėšos, tūkst. litų			Pareigybės
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimai		kitos lėšos (nurodomi šaltiniai)
	iš viso	iš jų ES lėšos	kitos lėšos (nurodomi šaltiniai)
Viešųjų pirkimų tarnyba prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės
Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo įgyvendinimas, pirkimų veiklos koordinavimas ir priežiūra, viešųjų pirkimų sistemos tobulinimas	5229,8*	775,8**		69
Iš viso asignavimų valdytojo programai	5229,8*	775,8**		69
Kita svarbi informacija

–––––––––––––––––

* Kartu su Informacinės visuomenės plėtros komitetu 2005–2008 metais vykdomai tarpinstitucinei programai „Viešųjų pirkimų informacinės sistemos plėtra“ Viešųjų pirkimų tarnybai iš Europos regioninės plėtros fondo lėšų 2008 metams skirta 9508,3 tūkst. litų.

** Lėšų poreikis 2008 metais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. spalio 17 d. nutarimo Nr. 1139 „Dėl atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų įgyvendinant Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir veiksmų programas“ 15 punkte nurodytoms naujoms funkcijoms atlikti.

S4 forma

V. 2008 METAIS PLANUOJAMOS REFORMOS (ESMINIO PAKEITIMO) TRUMPAS APRAŠYMAS

Viešųjų pirkimų tarnybai 2008 metais reikės pertvarkyti struktūrą ir sustiprinti gebėjimus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. spalio 17 d. nutarime Nr. 1139 numatytoms naujoms funkcijoms atlikti.

_________________

^{^[1]} Grafiškai parodant efekto kriterijų reikšmes, pateikiami planuojami ir gauti efekto kriterijų įgyvendinimo rezultatai.

^{^[2]} 2007 m. nurodytas efekto kriterijaus įvykdymas (planas buvo 100 proc.).

^{^[3]} Politinių, karinių, finansinių, dalyvavimo tarptautinėse operacijose ir kitų Lietuvos Respublikos įsipareigojimų NATO.

^{^[4]} NATO vertinimai gaunami kas antri metai. 2007 m. nurodytas efekto kriterijaus įvykdymas.

^{^[5]} Prie Sausumos pajėgumų, remiantis NATO apibrėžimu, priskiriami visi sausumos vienetai, iš kurių formuojami perdislokuojami vienetai, galintys vykdyti kovines, kovinės paramos ir kovinio aprūpinimo užduotis sausumoje. Tai motorizuotoji pėstininkų brigada „Geležinis Vilkas“, Inžinerijos batalionas, Specialiųjų operacijų junginys, Tiesioginės paramos logistikos batalionas, Bendrosios paramos logistikos batalionas, Karo medicinos tarnyba, Krašto apsaugos savanorių pajėgos, Karo policija (nuo 2006 m. neįtraukiama institucinė kariuomenė).

^{^[6]} 2006 m. ir 2007 m. nurodytas efekto kriterijaus įvykdymas. 2006 m. planas buvo 24 proc., 2007 m. – 26 proc.

^{^[7]} 2006 m. planas buvo 50 proc., įvykdymas – 30 proc. 2007 m. planas buvo 70 proc., įvykdymas – 50 proc.

^{^[8]} 2007–2010 m. BVP prognozės pagal Finansų ministerijos 2007 m. rugsėjo 3 d. duomenis.

^{^[9]} Grafike nuo 1999 m. iki 2006 m. rodomi KAM gauti asignavimai, 2007 m. – patikslinti asignavimai, o 2008 m. – planas.

^{^[10]} Prie Sausumos pajėgumų, remiantis NATO apibrėžimu, priskiriami visi sausumos vienetai, iš kurių formuojami perdislokuojami vienetai, galintys vykdyti kovines, kovinės paramos ir kovinio aprūpinimo užduotis sausumoje. Tai – motorizuotoji pėstininkų brigada „Geležinis Vilkas“, Inžinerijos batalionas, Specialiųjų operacijų junginys, Tiesioginės paramos logistikos batalionas, Bendrosios paramos logistikos batalionas, Karo medicinos tarnyba, Krašto apsaugos savanorių pajėgos, Karo policija (nuo 2006 m. neįtraukiama institucinė kariuomenė).

^* Pasikeitusi sąmatinė vertė ir skaičiavimo metodika.

^{^[11]} TIMSS (Third International Mathematics and Science Study) – Tarptautiniai matematikos ir gamtos mokslų tyrimai.

^{^[12]} ISCED (International Standard Classification of Education) – Tarptautinė standartizuota švietimo klasifikacija.

^{^[13]} LITNET – Lietuvos mokslo ir studijų institucijų kompiuterių tinklas.