LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTŪROS MINISTRO

Į S A K Y M A S

 

DĖL KULTŪROS MINISTRO 2005 M. BALANDŽIO 15 D. ĮSAKYMO Nr. ĮV-149 „DĖL NEKILNOJAMOJO KULTŪROS PAVELDO VERTINIMO TARYBŲ PAVYZDINIŲ NUOSTATŲ PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO

 

2013 m. gegužės 22 d. Nr. ĮV-368

Vilnius

 

P a k e i č i u Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. balandžio 15 d. įsakymą Nr. ĮV-149 „Dėl Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybų pavyzdinių nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 2005, Nr. 52-1755; 2008, Nr. 54-2053; 2010, Nr. 32-1504):

1. Išdėstau preambulę taip:

„Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (Žin., 1995, Nr. 3-37; 2004, Nr. 153-5571; 2012, Nr. 136-6960) 8 straipsnio 6 dalimi,“.

2. Nurodytuoju įsakymu patvirtintuose Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybų pavyzdiniuose nuostatuose:

2.1. Išdėstau 4 punktą taip:

4. Tarybos savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymu (Žin., 1995, Nr. 3-37; 2004, Nr. 153-5571), Kultūros vertybių registro nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1053 (Žin., 2005, Nr. 117-4238; 2009, Nr. 117-5013), Nekilnojamųjų kultūros vertybių vertinimo ir atrankos kriterijų aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. ĮV-150 (Žin., 2005, Nr. 52-1756; 2011, Nr. 75-3637), bei šiais nuostatais.“

2.2. Išdėstau 7 punktą taip:

7. Tarybos atlieka šias funkcijas:

7.1. nustato nekilnojamojo kultūros paveldo objektų ar vietovių vertingąsias savybes;

7.2. apibrėžia kultūros paveldo objektų teritorijų ir vietovių ribas.

7.3. Departamento sudarytos Tarybos:

7.3.1. sprendžia dėl apsaugos reikalingumo Lietuvos Respublikos teritorijoje esančioms nekilnojamosioms kultūros vertybėms, arba nustačius, kad vietinio, regioninio ar nacionalinio reikšmingumo lygmens nekilnojamasis kultūros paveldo objektas ar vietovė yra sunykę, sunaikinti ar kitaip prarastos jų vertingosios savybės, dėl apsaugos nereikalingumo;

7.3.2. nustato nekilnojamosioms kultūros vertybėms vietinio, regioninio ar nacionalinio reikšmingumo lygmenį;

7.3.3. tikslina vietinio, regioninio ir nacionalinio reikšmingumo lygmens nekilnojamųjų kultūros vertybių apskaitos duomenis.

7.4. Savivaldybės ar kelių savivaldybių sudarytos Tarybos:

7.4.1. sprendžia dėl apsaugos reikalingumo savivaldybės teritorijoje esančioms nekilnojamosioms kultūros vertybėms, arba nustačius, kad vietinio reikšmingumo lygmens nekilnojamasis kultūros paveldo objektas ar vietovė yra sunykę, sunaikinti ar kitaip prarastos jų vertingosios savybės, dėl apsaugos nereikalingumo;

7.4.2. nustato nekilnojamosioms kultūros vertybėms vietinio reikšmingumo lygmenį;

7.4.3. tikslina vietinio reikšmingumo lygmens nekilnojamųjų kultūros vertybių apskaitos duomenis.

7.5. atlieka kitas įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas.“

2.3. Išdėstau 8 punktą taip:

8. Tarybos turi teisę:

8.1. gauti iš Departamento struktūrinių padalinių ir savivaldybių institucijų informaciją, reikalingą funkcijoms vykdyti;

8.2. dalyvauti valstybės ir savivaldybių institucijų posėdžiuose, pasitarimuose ir konferencijose, kuriuose svarstomi nekilnojamojo kultūros paveldo klausimai, teikti pasiūlymus;

8.3. prireikus kviesti į Tarybos posėdžius kitų sričių reikalingus specialistus, galinčius pateikti išvadas dėl svarstomų klausimų;

8.4. teikti informaciją visuomenės informavimo priemonėms apie savo veiklą;

8.5. savivaldybės ar kelių savivaldybių sudarytos Tarybos – pasiūlyti Departamento sudarytoms Taryboms nustatyti regioninio ar nacionalinio reikšmingumo lygmenį.“

2.4. Išdėstau 10 punktą taip:

10. Tarybose turi būti ne mažiau kaip 5 nariai. Tarybų nariais turi būti kultūros ministro nustatyta tvarka atestuoti archeologinio, povandeninio, mitologinio, etnokultūrinio, architektūrinio, urbanistinio, inžinerinio, istorinio, memorialinio, dailės, sakralinio ir želdynų (toliau – atitinkamos sritys) nekilnojamojo kultūros paveldo specialistai, turintys ekspertizės specialisto kvalifikacinę kategoriją, bei atitinkamos srities mokslininkai.“

2.5. Išdėstau 13 punktą taip:

13. Tarybų pirmininkai, jų nesant – jų pavaduotojai šaukia Tarybų posėdžius ir jiems vadovauja. Tarybų posėdžiai gali būti šaukiami taip pat ne mažiau kaip 2 Tarybos narių iniciatyva. Tarybų pirmininkai be atskiro įgaliojimo atstovauja Tarybai pagal kompetenciją visose valstybės ir savivaldybių institucijose bei įstaigose.“

2.6. Išdėstau 14 punktą taip:

14. Tarybų darbą organizuoja Tarybų sudarytojų paskirti sekretoriai, kurie nėra Tarybos nariai. Tarybų sekretoriai rengia medžiagą Tarybų posėdžiams, juos protokoluoja, tvarko Tarybų dokumentus, rengia dokumentų projektus ir informuoja Tarybos narius apie posėdžius bei jų darbotvarkes.“

2.7. Išdėstau 15 punktą taip:

15. Klausimus Tarybų posėdžių darbotvarkėms bei su tuo susijusius dokumentus teikia Departamento apskaitos tarnyba, savivaldybių institucijos bei nekilnojamųjų kultūros vertybių apskaitą vykdančios institucijos, kurių atstovai turi teisę be balso teisės dalyvauti Tarybos posėdžiuose ir pasisakyti.“

2.8. Išdėstau 16 punktą taip:

16. Tarybų posėdžiai yra teisėti, jeigu juose dalyvauja ne mažiau kaip pusė Tarybos narių. Tarybos posėdžio protokolo forma turi atitikti Dokumentų rengimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. V-117 (Žin., 2011, Nr. 88-4229), nustatytus reikalavimus. Protokole nurodoma posėdžio vieta ir data, registravimo numeris, posėdyje dalyvavę Tarybos nariai, kiti posėdžio dalyviai, svarstyti klausimai, balsavimo rezultatai, priimtas sprendimas, jo motyvai, konkretūs Nekilnojamųjų kultūros vertybių vertinimo ir atrankos kriterijų apraše nurodyti kriterijai, lėmę sprendimo priėmimą, atskirosios Tarybos narių ir kitų posėdžio dalyvių nuomonės, jeigu tokios buvo pareikštos, kita reikiama informacija. Tarybos posėdžių eigai fiksuoti daromas skaitmeninis garso įrašas. Po posėdžio Tarybos sekretorius įrašą perkelia į kompiuterinę laikmeną, kuri pridedama prie protokolo.“

2.9. Išdėstau 18 punktą taip:

18. Tarybų sprendimai priimami paprasta posėdyje dalyvaujančių Tarybos narių balsų dauguma balsuojant tik už arba prieš. Posėdyje turi dalyvauti bent vienas svarstomo klausimo atitinkamos srities Tarybos narys. Jei tokių narių Taryboje nėra, sprendimai gali būti priimami turint ne mažiau dviejų atitinkamos srities specialistų, turinčių ekspertizės specialisto kvalifikacinę kategoriją arba mokslinį laipsnį (ne Tarybos narių), raštiškas sprendimams pritariančias išvadas.“

 

 

Kultūros ministras                                                                      Šarūnas Birutis