LIETUVOS RESPUBLIKOS

GYVENTOJŲ INDĖLIŲ DRAUDIMO

Į S T A T Y M A S

 

1995 m. gruodžio 21 d. Nr. I-1152

Vilnius

 

I SKIRSNIS.

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

Šio įstatymo paskirtis – nustatyti gyventojų indėlių, laikomų Lietuvos bankuose, privalomojo draudimo tvarką ir šių indėlių kompensavimą Indėlių draudimo fondo (toliau – Fondas) lėšomis.

 

2 straipsnis. Pagrindinės sąvokos

Šiame įstatyme vartojamos sąvokos:

gyventojai – Lietuvos Respublikos piliečiai, asmenys, nuolat gyvenantys arba gyvenantys Lietuvos Respublikoje, kitų valstybių piliečiai ir asmenys be pilietybės;

draudimo kompensacija – draudiminio užtikrinimo suma, išmokėtina gyventojui draudiminio įvykio atveju;

draudimo įmoka – draudėjo įmoka į Fondą, mokama šio įstatymo nustatyta tvarka;

draudėjas – komercinis bankas, nustatyta tvarka į Fondą sumokėjęs visą pirmąją metinę draudimo įmoką ir mokantis kitas įmokas;

draudiminis įvykis – Lietuvos Respublikos komercinių bankų įstatymo nustatyta tvarka bankroto bylos iškėlimas draudėjui;

indėlis – vienas ar keli vardiniai indėliai tame pačiame banke, priklausantys vienam gyventojui;

draudimo suma – draudžiamo indėlio suma.

 

II SKIRSNIS.

INDĖLIŲ DRAUDIMAS

 

3 straipsnis. Draudimo objektas ir draudimo suma

Draudimo objektas yra Lietuvos bankuose laikomi gyventojų indėliai litais.

Neapdraudžiami gyventojų indėliai užsienio valiuta, taip pat gyventojų indėliai Lietuvos bankų dukteriniuose bankuose ar šių bankų teritoriniuose padaliniuose, veikiančiuose ne Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Draudimo suma yra lygi indėlio dydžiui, tačiau ji negali būti didesnė kaip 5000 litų.

Atsižvelgdama į metų infliaciją, Lietuvos Respublikos Vyriausybė ne dažniau kaip kartą per metus indeksuoja šio straipsnio trečiojoje dalyje nurodytą indėlio draudimo sumą.

 

4 straipsnis. Draudimo kompensacija

Draudimo kompensacijos dydis – 80 procentų indėlio draudimo sumos. Gyventojas įgyja teisę į draudimo kompensaciją nuo draudiminio įvykio dienos.

Draudimo kompensacijos pradedamos mokėti ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo draudiminio įvykio dienos. Fondo taryba gali pratęsti šį terminą ne daugiau kaip trim mėnesiais.

Draudimo kompensacijos gyventojams išmokamos be apribojimų, išskyrus šio įstatymo 5 straipsnyje nurodytus atvejus.

Draudimo kompensacijų išmokėjimo tvarką Fondo taryba skelbia „Valstybės žiniose“.

 

5 straipsnis. Draudimo kompensacijų apribojimai

Fondas draudimo kompensacijų nemoka už:

1) palūkanas už indėlių lėšas;

2) indėlius, kurie teismo sprendimu pripažinti įgytais neteisėtu būdu;

3) su banku susijusių asmenų indėlius;

4) banko paskolos gavėjo indėlius, jeigu jų dydis neviršija jo negrąžintų paskolų su palūkanomis dydžio. Jeigu banko paskolos gavėjo indėlis yra didesnis už šio gavėjo negrąžintas paskolas kartu su palūkanomis, kompensuojamas indėlio ir paskolų su palūkanomis skirtumas, bet ne didesnis negu nurodytas šio įstatymo 4 straipsnio pirmojoje dalyje;

5) anoniminėse ir užkoduotose sąskaitose laikomus indėlius;

6) indėlius iki 10 litų;

7) indėlius, laikomus bankuose, kuriuose valstybei nuosavybės teise priklauso ne mažiau kaip 51 procentas akcinio kapitalo.

Gyventojams, dėl kurių indėlių lėšų įsigijimo teisėtumo kreiptasi į teisėsaugos institucijas, tačiau dar nepriimtas sprendimas, Fondo taryba sustabdo draudimo kompensacijų išmokėjimą.

 

6 straipsnis. Draudimo įmoka

Metinė draudimo įmoka sudaro 2 procentus banke laikomų gyventojų visų indėlių litais sumos. Įmokos apskaičiavimo, mokėjimo tvarką ir terminus nustato Fondo taryba.

Lietuvos bankai, išskyrus šio įstatymo 3 straipsnio antrojoje dalyje bei 25 straipsnyje nurodytus atvejus, privalo apdrausti Fonde gyventojų indėlius ir mokėti šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytas metines draudimo įmokas.

Jeigu draudėjas per Fondo tarybos nustatytą laiką nesumokėjo metinės draudimo įmokos ar jos dalies, į Fondo sąskaitą už kiekvieną pavėluotą dieną skaičiuojami 0,2 procento delspinigiai nuo nustatytu laiku nesumokėtos draudimo įmokos sumos.

 

7 straipsnis. Draudimo nutraukimas

Jeigu Lietuvos bankas laikinai ar visam laikui atšaukia draudėjui leidimą atlikti vieną ar visas operacijas, sustabdo banko tarybos įgaliojimus, nušalina banko valdybą, administracijos vadovą ir paskiria banko laikinąjį administratorių, apriboja disponavimą draudėjo sąskaitomis, esančiomis Lietuvos banke, ir kitais atvejais, kai draudėjo rizikinga veikla kelia pavojų Fondo likvidumui, Fondo taryba turi teisę nutraukti draudėjo naujai priimamų indėlių draudimą.

Fondas įspėja draudėją apie indėlių draudimo nutraukimą ne vėliau kaip prieš 6 mėnesius. Jei per šį laikotarpį draudėjas nepašalina pažeidimų, Fondo tarybos sprendimu nutraukiamas draudėjo priimamų indėlių draudimas. Jeigu bankas, kuriam nutraukiamas indėlių draudimas, bankrutuoja, Fondas išmoka draudimo kompensacijas tiems gyventojams, kurių indėliai buvo laikomi banke iki sprendimo apie draudimo nutraukimą paskelbimo „Valstybės žiniose“.

 

III SKIRSNIS.

INDĖLIŲ DRAUDIMO FONDAS

 

8 straipsnis. Fondo statusas

Fondas yra Lietuvos Respublikoje įregistruota valstybės įmonė, turinti juridinio asmens teises, savarankišką balansą ir sąskaitą Lietuvos banke, antspaudą su Lietuvos valstybės herbu ir pavadinimu „Indėlių draudimo fondas“.

Fondo steigėjas yra Lietuvos Respublikos finansų ministerija. Fondas registruojamas Lietuvos Respublikos įmonių rejestro įstatymo nustatyta tvarka.

Fondas savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymu ir kitais teisės aktais, jei šis įstatymas nenustato kitaip, taip pat savo įstatais.

Fondas neatsako už valstybės prievoles. Valstybė atsako tik už šiame įstatyme nustatytas draudimines Fondo prievoles.

 

9 straipsnis. Fondo įstatai

Fondo įstatuose turi būti nurodytos Fondo funkcijos, jo tarybos ir administracijos teisės bei pareigos, taip pat Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 6 straipsnyje nustatyti kiti reikalavimai. Fondo įstatus tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

 

10 straipsnis. Fondo funkcijos

Įgyvendindamas šį įstatymą, Fondas atlieka šias funkcijas:

1) kaupia, valdo šio įstatymo nustatyta tvarka surinktas lėšas ir jomis disponuoja;

2) išmoka gyventojams draudimo kompensacijas;

3) tikrina, ar draudėjai nepažeidžia nustatytos indėlių draudimo tvarkos;

4) atlieka kitas fondo įstatuose numatytas funkcijas.

 

11 straipsnis. Fondo veikla

Fondas draudžia gyventojų indėlius, investuoja Fondo lėšas ir atlieka kitą veiklą, kuri numatyta Fondo įstatuose.

 

12 straipsnis. Fondo teisės

Fondas, atlikdamas jam pavestas funkcijas, turi teisę:

1) turėti sąskaitą Lietuvos banke;

2) sudaryti sutartis, prisiimti įsipareigojimus;

3) disponuoti Fondo lėšomis ir turtu;

4) nutraukti indėlių draudimą šio įstatymo 7 straipsnyje numatytais atvejais;

5) tikrinti draudimo įmokų mokėjimo teisingumą;

6) gauti iš draudėjo ir Lietuvos banko informaciją, reikalingą Fondo funkcijoms atlikti;

7) Fondo įsipareigojimams vykdyti imti paskolas, kurias garantuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybė;

8) gauti banko, likviduojamo Lietuvos Respublikos komercinių bankų įstatymo nustatyta tvarka, turto dalį;

9) ne ginčo tvarka išieškoti iš draudėjo laiku nesumokėtas įmokas ;

10) užsiimti kita Fondo įstatuose numatyta veikla.

 

13 straipsnis. Fondo valdymas

Fondo valdymo organai yra Fondo taryba ir administracija.

 

14 straipsnis. Fondo taryba

Taryba sudaroma iš 5 narių, kuriuos skiria Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Finansų ministerija ir Lietuvos bankas teikia po du kandidatus, o Seimo Biudžeto ir finansų komitetas - vieną kandidatą. Taryba sudaroma ne ilgesniam kaip ketverių metų laikotarpiui. Tarybos sudėtis atnaujinama kas dveji metai pakeičiant ne mažiau kaip du narius.

Tarybos nariais gali būti tik Lietuvos Respublikos piliečiai.

Fondo tarybai vadovauja tarybos pirmininkas. Jį skiria Lietuvos Respublikos Vyriausybė iš Fondo tarybos narių.

Fondo taryba:

1) skiria pareigoms ir atleidžia iš pareigų Fondo administracijos vadovą ir vyriausiąjį finansininką;

2) teikia pasiūlymus Lietuvos Respublikos Vyriausybei dėl Fondo įstatų pakeitimo;

3) nustato Fondo pakankamo kapitalo dydį;

4) nustato draudimo įnašų apskaičiavimo, mokėjimo tvarką ir terminus;

5) nustato draudimo kompensacijų apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarką;

6) nustato Fondo lėšų investavimo tvarką;

7) priima sprendimus dėl indėlių draudimo nutraukimo;

8) tvirtina metinę Fondo ataskaitą;

9) tvirtina išlaidų, nesusijusių su kompensacijų išmokėjimu, sąmatą;

10) nustato gyventojų pretenzijų dėl draudimo kompensacijos išmokėjimo patenkinimo tvarką;

11) nustato, kas yra Fondo paslaptis;

12) nustato Fondo administracijos vadovo ir vyriausiojo finansininko atlyginimus;

13) nagrinėja gyventojų pareiškimus dėl administracijos veiksmų.

 

15 straipsnis. Fondo administracija

Administracija valdo Fondą jo įstatuose nustatyta tvarka.

Administracijos veiklai vadovauja administracijos vadovas, kuris atskaitingas tarybai.

Administracijos vadovas įstatymų nustatyta tvarka sudaro ir nutraukia darbo sutartis su Fondo darbuotojais. Administracijos vadovas, vadovaudamasis Fondo įstatais, turi teisę Fondo vardu sudaryti sandorius, atstovauti Fondui valdžios ir valdymo institucijose, teisme, palaikant ryšius su kitais asmenimis bei gali turėti kitas Fondo įstatuose nurodytas teises.

Administracijos vadovas ir darbuotojai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka privalo atlyginti Fondui nuostolius, padarytus dėl jų kaltės.

 

16 straipsnis. Fondo paslapčių saugojimas

Žinios, laikomos Fondo paslaptimi, gali būti teikiamos tik įstatymų nustatytoms institucijoms ir įstatymų nustatyta tvarka. Kitų valstybių atitinkamoms institucijoms Fondo paslaptis gali būti atskleista tik tada, jei tokios informacijos slaptumą garantuoja tų valstybių įstatymai.

Už žinių, laikomų Fondo paslaptimi, paskleidimą Fondo tarybos nariai ir darbuotojai atsako įstatymų nustatyta tvarka.

 

17 straipsnis. Fondo kapitalas

Fondo kapitalą sudaro įstatinis ir atsargos kapitalas.

Fondo įstatinis kapitalas formuojamas iš valstybės biudžeto lėšų.

Fondo įstatinis kapitalas steigimo metu yra 10 mln. litų.

Fondo įstatinis kapitalas per 1997 ir 1998 metus turi būti padidintas iki 50 mln. litų.

Jeigu Fondo aktyvai tampa mažesni už jo įsipareigojimus, lėšos jiems padidinti iki Fondo įstatinio kapitalo dydžio numatomos tvirtinant ateinančių metų valstybės biudžetą.

Atsargos kapitalas formuojamas iš Fondo pelno.

 

18 straipsnis. Fondo pajamos

Fondo pajamas sudaro:

1) draudimo įmokos;

2) delspinigiai ir baudos;

3) pajamos iš Fondo lėšų investavimo;

4) lėšos, įstatymų nustatyta tvarka išieškotos iš likviduojamo banko;

5) lėšos, gautos iš kitos veiklos, numatytos šiame įstatyme ir Fondo įstatuose.

 

19 straipsnis. Fondo išlaidos

Fondo išlaidas sudaro:

1) draudimo kompensacijos;

2) personalo išlaikymo išlaidos;

3) išlaidos dėl operacijų su vertybiniais popieriais;

4) palūkanos už Fondo imamas paskolas;

5) kitos išlaidos, susidariusios atliekant funkcijas, kurios neprieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams ir Fondo įstatams.

 

20 straipsnis. Fondo veiklos rezultatas

Finansinių metų rezultatas (pelnas arba nuostolis) apskaičiuojamas iš Fondo pajamų atskaičius jo išlaidas.

Visas Fondo pelnas naudojamas Fondo atsargos kapitalui didinti.

Finansiniai metai prasideda sausio 1 d. ir baigiasi gruodžio 31 dieną.

 

21 straipsnis. Fondo lėšų investavimas

Fondo lėšos gali būti investuojamos tik į Lietuvos Respublikos Vyriausybės bei kitų valstybių vyriausybių vertybinius popierius.

 

22 straipsnis. Finansinės veiklos kontrolė

Metinė Fondo finansinė ataskaita turi būti patikrinta nepriklausomo audito ir paskelbta ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos.

 

23 straipsnis. Fondo atleidimas nuo mokesčių

Fondas atleidžiamas nuo juridinių asmenų pelno mokesčio bei palūkanų už kapitalo naudojimą mokėjimo į valstybės biudžetą.

 

24 straipsnis. Fondo sprendimų apskundimas

Fondo veiksmai per vieną mėnesį nuo skundžiamo Fondo veiksmo atlikimo dienos gali būti apskųsti teismui įstatymų nustatyta tvarka.

 

IV SKIRSNIS.

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 

25 straipsnis. Veikiančių bankų dalyvavimas privalomojo draudimo sistemoje

Indėlių privalomojo draudimo sistemoje nedalyvauja:

1) bankai, kurie nepriima indėlių iš gyventojų;

2) bankai, kuriems šio įstatymo įsigaliojimo metu buvo pritaikyta viena iš Lietuvos Respublikos komercinių bankų įstatymo 37 straipsnio pirmosios dalies 3, 7, 8 ir 9 punktuose numatytų poveikio priemonių arba iškelta bankroto byla.

Fondo taryba gali leisti dalyvauti indėlių privalomojo draudimo sistemoje bankui, kuriam pritaikyta Lietuvos Respublikos komercinių bankų įstatymo 37 straipsnio pirmosios dalies 3 punkte nurodyta poveikio priemonė, atsižvelgdama į banko finansinę būklę ar jo veiklos pažeidimo pobūdį.

Lietuvos bankui atšaukus šiame straipsnyje nustatytų poveikio priemonių taikymą, bankai privalo šio įstatymo nustatyta tvarka drausti gyventojų indėlius.

Nustatyti, kad šio įstatymo 5 straipsnio pirmosios dalies 7 punktas netenka galios nuo 1997 m. sausio 1 dienos.

 

26 straipsnis. Teisės į draudimo kompensaciją atsiradimas

Teisę į draudimo kompensaciją, nustatytą šio įstatymo 4 straipsnio antrojoje dalyje, gyventojai įgyja, kai bankas yra įmokėjęs visą metinę draudimo įmoką.

 

27 straipsnis. Pasiūlymai Lietuvos Respublikos valstybės institucijoms

Pasiūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei iki 1996 m. sausio 10 d. parengti ir pateikti Lietuvos Respublikos Seimui su Lietuvos banku suderintus šalies komercinių bankų ir kitų kredito įstaigų veiklą reglamentuojančių įstatymų papildymo ir pakeitimo projektus, kuriuose būtų numatyta griežta ir efektyvi šių bankų ir kitų kredito įstaigų priežiūra, kuri garantuotų šalies bankų sistemos stabilumą, gyventojų indėlių saugumą ir šiuo įstatymu įsteigto Indėlių draudimo fondo lėšų išsaugojimą.

Pasiūlyti Finansų ministerijai iki 1996 m. balandžio 1 d. šio įstatymo nustatyta tvarka įsteigti valstybės įmonę „Indėlių draudimo fondas“.

 

 

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

 

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                                       ALGIRDAS BRAZAUSKAS

______________