LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRAS

 

ĮSAKYMAS

DĖL ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO 2003 M. BIRŽELIO 25 D. ĮSAKYMO NR. ISAK-897 „DĖL PEDAGOGINĖS IR PSICHOLOGINĖS PAGALBOS TEIKIMO MODELIO“ PAKEITIMO

 

2007 m. rugpjūčio 22 d. Nr. ISAK-1680

Vilnius

 

Pakeičiu Pedagoginės ir psichologinės pagalbos teikimo modelį, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2003 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. ISAK-897 „Dėl Pedagoginės ir psichologinės pagalbos teikimo modelio“ (Žin., 2003, Nr. 74-3451) ir išdėstau:

1. III dalies „Pedagoginės psichologinės pagalbos teikimo modelio struktūra“ skirsnio „Antrasis lygmuo“ tryliktąją pastraipą taip:

„Savivaldybės pedagoginė psichologinė tarnyba yra savivaldybės biudžetinė švietimo įstaiga, kuri įvertina tėvams (globėjams, rūpintojams) sutikus specialiuosius ugdymosi poreikius, psichologines, asmenybės ir ugdymosi problemas asmenų nuo 3 iki 18 metų (turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių – iki 21 metų, jei jie mokosi bendrojo lavinimo ar specialiojoje mokykloje, ir vyresnių, jei nori įgyti pagrindinį išsilavinimą), gyvenančių savivaldybės teritorijoje ir/ar ugdomų mokyklose bei vaikų globos įstaigose, kurių steigėja yra savivaldybės taryba, o tais atvejais, kai jų steigėja yra ne savivaldybės taryba, steigėjams sudarius sutartis. Teikiant šiame punkte išvardytas paslaugas vaikų globos įstaigoms, kurių steigėja yra apskrities viršininko administracija, sutartys nesudaromos“;

2. IV dalies „Ryšiai tarp atskirų pedagoginės psichologinės pagalbos teikimo lygmenų“ pirmąją pastraipą taip:

„Ryšiai tarp visų modelį sudarančių institucijų palaikomi bendradarbiaujant arba sutarčių pagrindu. Savivaldybių lygmens pedagoginės psichologinės tarnybos palaiko glaudžius ryšius su visomis jų aptarnaujamoje teritorijoje esančių švietimo įstaigų specialiojo ugdymo komisijomis, ugdymo įstaigomis, vaikų globos įstaigomis, pedagoginės psichologinės pagalbos ieškančiais vaikais, jų tėvais (globėjais, rūpintojais), pedagogais, kitomis vaikais besirūpinančiomis, taip pat ir nevyriausybinėmis, organizacijomis. Jei švietimo įstaigos specialiojo ugdymo komisija ar pavieniai specialistai negali išspręsti vaiko pedagoginių psichologinių problemų, šio lygmens specialistai kreipiasi į juos aptarnaujančią pedagoginę psichologinę tarnybą. Visi švietimo įstaigose dirbantys pedagogai ir įstaigų administracija, taip pat ir patys mokiniai bei jų tėvai (globėjai, rūpintojai) gali kreiptis į savivaldybės pedagoginę psichologinę tarnybą ir gauti numatytas pedagoginės ir/ ar psichologinės pagalbos paslaugas, už kurias besikreipiantieji nemoka. Vaikai, tėvai (globėjai, rūpintojai), pedagogai kreipiasi į pedagoginę psichologinę tarnybą savarankiškai arba rekomendavus švietimo įstaigos specialiojo ugdymo komisijai. Ginčytinų vaikų raidos sutrikimų bei pedagoginių ir psichologinių problemų atvejais – į Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centrą, kuriame ekspertų grupės nustatytu laiku nagrinėja šiuos atvejus. Šeimos su vaikais gali savarankiškai arba pagal savivaldybių tarnybų ar naujai įsteigtos institucijos rekomendacijas kreiptis pagalbos į Sveikatos apsaugos ministerijai pavaldžias įstaigas (psichinės sveikatos centrus, Vaiko raidos centrą ir kt.). Visais atvejais, esant sudėtingiems raidos sutrikimams, ypač socialinės raidos, klausos, regos, kompleksiniams sutrikimams, visi modelyje įvardyti lygmenys bendradarbiauja su kitomis institucijomis, ugdymo centrais ir nevyriausybinėmis organizacijomis, besirūpinančiomis vaikais“.

 

 

ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRĖ                                                            ROMA ŽAKAITIENĖ