LIETUVOS RESPUBLIKOS

APLINKOS MINISTRO

ĮSAKYMAS

 

DĖL DAUGIATIKSLIO MIŠKŲ NAUDOJIMO PAGRINDŲ MOKYMO PROGRAMOS PATVIRTINIMO

 

2011 m. rugsėjo 9 d. Nr. D1-697

Vilnius

 

Vadovaudamasis Privačių miškų savininkų švietimo, mokymo ir konsultavimo perspektyvinės programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. kovo 12 d. įsakymu Nr. 114 „Dėl Privačių miškų savininkų švietimo, mokymo ir konsultavimo perspektyvinės programos patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 31-1291), 8.1 punktu,

tvirtinu Daugiatikslio miškų naudojimo pagrindų mokymo programą (pridedama).

 

 

Aplinkos ministras                                                        Gediminas Kazlauskas

 

_________________

 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro

2011 m. rugsėjo 9 d. įsakymu Nr. D1-697

 

DAUGIATIKSLIO MIŠKŲ NAUDOJIMO PAGRINDŲ MOKYMO PROGRAMA

 

1. MOKYMO PROGRAMOS APIBŪDINIMAS

 

Mokymo programos aktualumas

Mokymo programa sudaryta remiantis miško savininkų apklausomis, kurių tikslas – išanalizuoti miško savininkų mokymo poreikius bei tematiką. Daugiau nei 80 proc. miško savininkų jaučia žinių stygių bei mokymų poreikį. Miško savininkų mokymo programa „Daugiatikslio miškų naudojimo pagrindai “ orientuota ne tik į ūkininkavimą privačioje miško valdoje, bet ir į teisės aktų, Europos Sąjungos paramos aktualijas, disponavimą nuosavybe, alternatyvaus miško panaudojimo (ne medienai) klausimus, kurie iki šiol nebuvo prioritetiniai mokant miško savininkus. Siekiant kuo labiau pritaikyti mokymus miško savininkų poreikiams, net 50 proc. viso mokymo laiko skiriama praktinei veiklai bei užduotims atlikti, kurie efektyviau padeda įsisavinti gautą informaciją bei pritaikyti nuosavybėje esančio miško situacijai.

Miškai Lietuvoje užima apie 33 proc. šalies teritorijos, o privatūs miškai sudaro apie 37 proc. viso miškų ploto. Privačių miškų savininkų skaičius siekia daugiau nei 244 tūkst. Lietuvoje vyrauja smulkios privačios miško valdos. Iki 10 ha valdas – apie 61 proc. viso privačių miškų ploto valdo 95 proc. savininkų. Apie 28 proc. visų privačių miško valdų yra valdomos bendrosios nuosavybės teise.

Privačių miškų savininkų apklausų duomenimis, miškininkystės žinių bei ūkininkavimo miškuose patirties stoką savininkai nurodo kaip vieną svarbiausių problemų privataus miškų ūkio sektoriuje.

 

Mokymo programos tikslai ir uždaviniai

Šios mokymo programos tikslas – suteikti pagrindinių žinių, reikalingų ūkininkavimui privačioje miško valdoje.

Uždaviniai:

• Supažindinti su pagrindiniais privačių miškų tvarkymą reglamentuojančiais teisės aktais, pagrindinėmis sąvokomis, darnaus miškų ūkio principais, miško atkūrimu, naudojimu, sanitarine ir priešgaisrine miškų apsauga, miškų infrastruktūra.

• Suteikti informaciją apie nemedieninį miško naudojimą.

• Informuoti apie Europos Sąjungos paramos įsisavinimą, gerinantį miško infrastruktūrą, ūkinę vertę, skatinantį gamtosauginių priemonių naudojimą.

• Aptarti privataus miško disponavimo klausimus.

 

Tikslinė klausytojų grupė

Programa skirta privačių miškų savininkams, kurie turi nedideles miško valdas, ūkininkauja jose neintensyviai, darbus dažniausiai atlieka rangovai.

 

Lektorių kvalifikacija ir darbo patirtis

Mokymo specialistams privalomas ne žemesnis kaip aukštasis ar jam prilygintas miškininkystės išsilavinimas. Mokymo kursuose tam tikras temas dėstyti gali būti kviečiami asmenys, turintys atitinkamos srities (ekonomikos, vadybos, teisės ir kt.) aukštąjį arba jam prilygintą išsilavinimą.

 

Mokymo vieta ir metodai

Mokymai turi vykti auditorijoje arba kitoje patalpoje, kurioje yra vaizdinės medžiagos demonstravimo įranga. Kiekvienam klausytojui turi būti suteikta individuali darbo vieta. Mokymui taip pat reikalingi demonstraciniai plotai (parenkami pagal programos turinį).

Mokymų metu taikomi šie mokymo metodai: paskaita, debatai, „minčių lietus“, dėstytojo iš anksto parengtų situacijų sprendimas, praktinių atvejų analizė.

Mokymo programą „Daugiatikslio miškų naudojimo pagrindai “ sudaro teorinė (50 proc. visų mokymo kursų trukmės) ir praktinė (50 proc. visų mokymo kursų trukmės) dalys. Mokymo institucija, atsižvelgdama į klausytojų pageidavimus, gali keisti programos turinį iki 20 procentų.

 

Mokymo ištekliai ir priemonės

Mokymo programos kursui dėstyti reikalinga parengta metodinė medžiaga, vaizdinės medžiagos demonstravimo technika, kompiuterinė technika, demonstraciniai miško plotai.

 

2. ĮGYJAMI GEBĖJIMAI (KOMPETENCIJA)

 

Baigęs mokymo kursą pagal programą, klausytojas turi žinoti:

• Pagrindines sąvokas apie mišką.

• Lietuvos miškų valdymo sistemą.

• Pagrindinius teisės aktus, reglamentuojančius privačių miškų tvarkymą.

• Miškotvarkos projekto parengimo principus ir tvarką.

• Miško atkūrimo terminus, prievoles, galimybes.

• Miško atkūrimo ir įveisimo svarbiausius technologinius ypatumus.

• Miško kirtimų pagrindinius reikalavimus.

• Priešgaisrinės ir sanitarinės miškų apsaugos pagrindinius reikalavimus.

• Galimybes pasinaudoti Europos Sąjungos parama.

• Disponavimo privačia miško nuosavybe reglamentavimą ir apribojimus.

• Miško infrastruktūros įrengimo pagrindinius reikalavimus.

• Nemedieninių miško išteklių panaudojimo galimybes.

 

Baigęs mokymo kursą pagal programą, klausytojas turi gebėti:

• Ūkininkauti savo miško valdoje pagal darnaus miškų ūkio principus.

• Pažinti pagrindines medžių rūšis.

• Naudotis miškotvarkos projektais.

• Atkurti iškirstą mišką.

• Suprasti kirtimų reikšmę, atrinkti kirstinus medžius neplyniems kirtimams, parengti kirtimų dokumentaciją.

• Apskaičiuoti apvaliosios medienos ir nenukirsto miško tūrį.

 

Baigusieji kursus dalyvauja dėstytojo ir klausytojų diskusijoje arba laiko žinių patikrinimo egzaminą, kuriame egzaminuoja valstybinis miškų pareigūnas. Išlaikiusieji egzaminą gauna pažymėjimus, suteikiančius teisę miško savininkui savo valdoje ženklinti kirstinus medžius, atrėžti biržes bei parengti kirtimų dokumentaciją. Šie pažymėjimai turi būti patvirtinti egzaminavusio valstybinio miškų pareigūno ir kursų organizatoriaus parašais.

 

3. MOKYMO PLANAS

 

Mokymo trukmė – 40 akad. val.

 

Eil. Nr.

Temos pavadinimas

Mokymo trukmė, val.

iš viso

teorijai

praktikai

1.

Bendros žinios apie mišką, miškų atkūrimas, apsauga.

8,5

3,5

5

2.

Miško kirtimai.

13,5

6

7,5

3.

Miško valdos technologinis sutvarkymas, miško infrastuktūra.

3

2

1

4.

Nemedieniniai miško ištekliai.

5

2

3

5.

Miško nuosavybės disponavimo ir panaudojimo teisinis reglamentavimas ir apribojimai.

7

4,5

2,5

6.

Europos Sąjungos parama miškų ūkiui.

2

1

1

7.

EGZAMINAS

1

1

-

 

IŠ VISO:

40

20

20

 

4. ATSKIRŲ MOKOMŲJŲ DALYKŲ PROGRAMOS

 

1. Bendros žinios apie mišką, miškų atkūrimas, apsauga

Dalykui skiriama 8,5 val.

 

Eil. Nr.

Temos pavadinimas

Skiriama valandų

 

 

teorijai

praktikai

1.

Bendros žinios apie mišką, pagrindinės sąvokos: miškas, miško žemė, miško valda, miško ištekliai, taksacinis sklypas, medynas, medyno ardas, medyno kilmė, medyno rūšinė sudėtis, medynų amžius, medyno skalsumas, miško augavietė, medžio aukštis ir skersmuo, medyno tūris ir prieaugis, miškų grupės. Bioįvairovė. 

1

1

2.

Pagrindinių medžių ir miško augalų rūšių atpažinimas. 

0,5

1

3.

Miško atkūrimas. Dirvos paruošimas, sodmenų iškasimas, transportavimas, paruošimas sodinimui, saugojimas iki sodinimo. Sodinimo įrankiai, sodinimas. Parama savaiminiam žėlimui. Miško sodmenys ir jų standartai. Miško želdinių ir žėlinių priežiūra: papildymas, apsauga nuo gaisrų, ligų, kenkėjų ir žvėrių. 

1

1

4.

Medžių ligos ir kenkėjai.

1

2

 

IŠ VISO:

3,5

5

 

2. Miško kirtimai

Dalykui skiriama 13,5 val.

 

Eil. Nr.

Temos pavadinimas

Skiriama valandų

teorijai

praktikai

1.

Miško kirtimų klasifikacija. Miško ugdymo kirtimai: miško ugdymo kirtimų rūšys, pagrindiniai miško ugdymo kirtimų vykdymo principai. Pagrindiniai miško kirtimai: plyni pagrindiniai kirtimai, atvejiniai kirtimai, atrankiniai kirtimai. Sanitariniai miško kirtimai. Kiti kirtimai: neplyni kirtimai savo reikmėms, ribinių linijų prakirtimas, kirtimai, skirti pasigaminti medienai, reikalingai nuosavų pastatų statybai, remontui ar rekonstrukcijai ir kt.

2,5

3

2.

Miško kirtimų dokumentacija: biržių atrėžimo ir įvertinimo dokumentacija, leidimai kirsti mišką, pranešimai apie ketinimus kirsti mišką.

0,5

1,5

3.

Kirstinų medžių atrinkimas, ženklinimas, tūrio nustatymas. Taksacinė medžiaga ir jos panaudojimas.

1

1,5

4.

Miško kirtimų technologijos. Technologinis biržės tvarkymas, paruošimas kirtimui, kirtaviečių valymas. Miško kirtimo technika. Medienos sandėlių įrengimas, valksmų įrengimas.

1

0,5

5.

Apvaliosios medienos sortimentavimas, kokybės klasifikavimas. Sortimentų matavimas, tūrio nustatymas, darbų sauga.

1

1

 

Iš viso:

6

7,5

 

3. Miško valdos technologinis sutvarkymas

Dalykui skiriama 3 val.

 

Eil. Nr.

Temos pavadinimas

Skiriama valandų

teorijai

praktikai

1.

Kvartalinių linijų įrengimas ir priežiūra. Priešgaisrinių juostų įrengimas.

0,5

0,5

2.

Miško sausinimas ir melioracija.

0,5

 

3.

Miško kelių tiesimas ir priežiūra.

0,5

 

4.

Miškų technologinių koridorių, ribinių linijų, valksmų įrengimas ir priežiūra, riboženkliai, informaciniai ženklai. 

0,5

0,5

 

Iš viso:

2

1

 

4. Nemedieniniai miško ištekliai

Dalykui skiriama 5 val.

 

Eil. Nr.

Temos pavadinimas

Skiriama valandų

teorijai

praktikai

1.

Rekreacija ir sveikatinimas. Poilsiaviečių, pažintinių takų įrengimas ir priežiūra.

1

1

2.

Medžioklė ir jos teisinis reglamentavimas. Žvėrių aptvarai miškuose (alternatyvioji gyvulininkystė).

0,5

1

3.

Vaistiniai miško augalai ir grybai.

0,5

1

 

Iš viso:

2

3

 

5. Miško nuosavybės disponavimo ir panaudojimo teisinis reglamentavimas ir apribojimai.

Dalykui skiriama 7 val.

 

Eil. Nr.

Temos pavadinimas

Skiriama valandų

 

 

teorijai

praktikai

1.

Bendros žinios apie miškus Lietuvoje. Naujausi statistiniai duomenys apie privačius miškus. Miško ekologinė, socialinė ir ekonominė reikšmė. Miškų ūkio politika. Darnus miškininkavimas.

1

 

2.

Pagrindiniai teisės aktai, reglamentuojantys privačių miškų tvarkymą. Miško valdos dalijimas, žemės pagrindinės paskirties keitimas, miško savininko teisės ir pareigos. Privačių miškų kontrolė. Miško pardavimas, dovanojimas, panauda. Mokesčiai, verslo organizavimo formos. Kooperacija ir asocijavimasis.

1

1

3.

Veiklos apribojimas skirtingų miškų grupių miškuose ir saugomose teritorijose.

1

 

4.

Miškotvarkos projektas. Ūkinės veiklos ir investicijų planavimas.

0,5

 

5.

Miško ir medienos rinka. Miško kaina ir jos įvertinimas, planavimas. Rinkos ekonomikos principai miškų ūkyje, tendencijos. Pardavimo, ūkinių sutarčių įvertinimas sudarymas, įgaliojimai.

1

1,5

 

IŠ VISO:

4,5

2,5

 

6. Europos Sąjungos parama

Dalykui skiriama 2 val.

 

Temos pavadinimas

Skiriama valandų

teorijai

praktikai

Europos Sąjungos paramos miško savininkams pagrindiniai reikalavimai: Profesinio mokymo ir informavimo veikla, Naudojimasis konsultavimo paslaugomis, Miškų ekonominės vertės didinimas, Žemės ūkio ir miškininkystės plėtra ir pritaikymo infrastruktūra, Pirmas žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku, pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku, Miškininkystės potencialo atkūrimas ir prevencinių priemonių diegimas, Pelno nesiekiančios investicijos miškuose, Miškų aplinkosaugos išmokos, Natura 2000 išmokos (parama Natura 2000 miškų teritorijose).

1

1

Iš viso:

1

1

 

5. BAIGIAMASIS ŽINIŲ VERTINIMAS

 

Baigus programos kursą, vertinamos klausytojų žinios ir praktiniai gebėjimai apie ūkininkavimą privačioje miško valdoje. Žinioms ir gebėjimams vertinti organizuojama dėstytojo ir klausytojų diskusija arba egzaminas šiais atvejais:

1. Mokymo kursų dalyviams, nepageidaujantiems įgyti teisės miško savininkui savo valdoje ženklinti kirstinus medžius, atrėžti biržes bei parengti kirtimų dokumentaciją, žinių patikrinimo egzaminas neprivalomas, jie dalyvauja dėstytojo ir klausytojų diskusijoje. Baigę mokymo kursus, jie gauna kursų organizatoriaus parašu patvirtintą pažymėjimą, nesuteikiantį teisės miško savininkui savo valdoje ženklinti kirstinus medžius, atrėžti biržes bei parengti kirtimų dokumentaciją.

2. Baigusieji kursus ir išlaikę žinių patikrinimo egzaminą, kuriame egzaminuoja valstybinis miškų pareigūnas, gauna pažymėjimus, patvirtintus egzaminavusio valstybinio miškų pareigūno ir kursų organizatoriaus parašais ir suteikiančius teisę miško savininkui savo valdoje ženklinti kirstinus medžius, atrėžti biržes bei parengti kirtimų dokumentaciją.

Egzamino bei diskusijos tematika atitinka mokymo planą.

 

6. MOKOMOJI LITERATŪRA

 

• Dabkevičius Z., Vasiliauskas A., Žiogas A. Miško fitopatologija. – Kaunas, 2006.

• Danusevičius J. Miško želdinimas. – Vilnius, 1998.

• Gaižutis A. Miško savininko ABC. – Kaunas, 2008.

• Hartmann G., Nienhaus F., Butin H. Medžių ligų ir kenkėjų atlasas. – Vilnius, 2005.

• Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija. Europos Sąjungos parama miško savininkui, 2010. – Vilnius, 2011.

• Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Botanikos institutas. Plantacinių miškų veisimo, auginimo ir naudojimo rekomendacijos. – Vilnius, 2011.

•             Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Miškų departamentas. Miško atkūrimas ir įveisimas (teisės aktų rinkinys). – Vilnius, 2011.

• Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Valstybinė miškų tarnyba, Lietuvos miškų ūkio statistika, 2010. – Kaunas, 2010.

• Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija. Miško savininko elementorius. – Vilnius, 2010.

• Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija. Miško savininkui. Privačių miškų tvarkymą reglamentuojantys dokumentai. – Vilnius, 2011.

• Murkaitė R., Karazija S. Lietuvos miškų augalai. – Vilnius, 1977.

• Pivoriūnas A., Kurlavičius P. Privataus miško tvarkymas išsaugant biologinę įvairovę. – Kaunas, 2005.

• Repšys J. Miško taksacija. – Vilnius, 1994.

• Saugaus ir sveiko darbo organizavimas (mokymo priemonė Vilniaus Gedimino technikos universiteto studentams). – Panevėžys: „Nevėžio“ spaustuvė, 2003.

• Šepetienė J. Miškininkystė. – Vilnius, 1996.

• Tebėra A., Pranckietis V. Kalėdinių medelių ir karklų plantacijų auginimas. – Kaunas, 2002.

• Žiogas A. Miško apsaugos vadovas. – Kaunas, 2000.

 

_________________