LIETUVOS RESPUBLIKOS ŪKIO MINISTRAS

Į S A K Y M A S

DĖL KAI KURIŲ INFORMACINĖS VISUOMENĖS PASLAUGŲ, YPAČ ELEKTRONINĖS KOMERCIJOS, TEIKIMO VIDAUS RINKOJE REGLAMENTO PATVIRTINIMO

2002 m. balandžio 10 d. Nr. 119

Vilnius

Vykdydamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 27 d. nutarimu Nr. 300 „Dėl Lietuvos pasirengimo narystei Europos Sąjungoje programos (Nacionalinė acquis priėmimo programa) teisės derinimo priemonių ir Acquis įgyvendinimo priemonių 2002 metų planų patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 25-910) patvirtintą Teisės derinimo priemonių 2002 metų planą (3.3.6.-T1),

tvirtinu Kai kurių informacinės visuomenės paslaugų, ypač elektroninės komercijos, teikimo vidaus rinkoje reglamentą (pridedamas).

ŪKIO MINISTRAS                                                                                                  PETRAS ČĖSNA

______________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos ūkio ministro

2002 m. balandžio 10 d. įsakymu Nr. 119

KAI KURIŲ INFORMACINĖS VISUOMENĖS PASLAUGŲ, YPAČ ELEKTRONINĖS KOMERCIJOS, TEIKIMO VIDAUS RINKOJE REGLAMENTAS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Šis reglamentas parengtas vadovaujantis 2000 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2000/31/EB „Dėl kai kurių informacinės visuomenės paslaugų, ypač elektroninės komercijos, teisinių aspektų vidaus rinkoje“ (Elektroninės komercijos direktyvos) nuostatomis.

2. Reglamentas nustato informacinės visuomenės paslaugų teikimo reikalavimus.

Reglamento privalo laikytis visi įstatymų nustatyta tvarka įregistravę savo veiklą juridiniai ir fiziniai asmenys, teikiantys informacinės visuomenės paslaugas.

3. Reglamentas netaikomas:

3.1. mokesčių srityje;

3.2. sprendžiant su informacinės visuomenės paslaugomis susijusius klausimus, kuriuos reglamentuoja asmens duomenų teisinės apsaugos teisės aktai;

3.3. susitarimams ir veiksmams, kuriems taikomos konkurencijos teisės normos;

3.4. šioms informacinės visuomenės paslaugoms:

3.4.1. notarų ar lygiaverčių profesijų atstovų veiklai, kiek ji susijusi su viešųjų funkcijų vykdymu;

3.4.2. atstovaujant klientui ir ginant jo interesus teismuose;

3.4.3. lošimų veiklai, susijusiai su piniginės sumos statymu žaidžiant atsitiktinumo principu grindžiamus žaidimus, įskaitant loterijas ir lažybų sandorius.

4. Reglamente vartojamos sąvokos:

informacinės visuomenės paslaugos – elektroninių komunikacijų tinklais ir per atstumą individualiu paslaugų gavėjo prašymu, paprastai už atlyginimą, teikiamos paslaugos;

paslaugų teikėjas – fizinis ar juridinis asmuo, teikiantis informacinės visuomenės paslaugą;

įsisteigęs paslaugų teikėjas – paslaugų teikėjas, kuris neribotą laiką verčiasi ūkine-komercine veikla įsisteigimo vietoje. Įsisteigimo vieta yra ta vieta, kur paslaugų teikėjas teikia konkrečias paslaugas. Vien techninių priemonių ir technologijų, reikalingų paslaugai teikti, buvimas ir naudojimas nelaikomas įsisteigimo vieta;

tarpinių paslaugų teikėjas – paslaugų teikėjas, teikiantis informacijos perdavimo telekomunikacijų tinklu arba prieigos prie telekomunikacijų tinklo paslaugą;

paslaugų gavėjas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris verslo poreikiams ar kitaip naudojasi informacinės visuomenės paslauga, ypač norėdamas gauti informacijos arba padaryti ją prieinamą;

vartotojas – fizinis asmuo, kuris naudojasi informacinės visuomenės paslauga asmeniniams, šeimos ar namų ūkio poreikiams, nesusijusiems su verslu ar profesija;

komercinė informacija – bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiama informacija, skirta tiesiogiai arba netiesiogiai prekėms, paslaugoms ar fizinio bei juridinio asmens, besiverčiančio ūkine-komercine veikla arba reglamentuojama profesija, vardui reklamuoti. Komercinei informacijai nepriskiriama:

- informacija, leidžianti tiesiogiai susipažinti su fizinio ar juridinio asmens veikla, ypač internetinis adresas arba elektroninio pašto adresas;

- informacija, susijusi su prekėmis, paslaugomis ar fizinio bei juridinio asmens įvaizdžiu, kai ji teikiama neturint finansinių sumetimų;

reglamentuojama profesija – tai reglamentuojama profesinė veikla, kurią pradedant ar kuria besiverčiant būtina turėti išsilavinimo dokumentą arba kompetencijos patvirtinimą.

Reglamentuojamą profesinę veiklą sudaro veikla, turint profesinį vardą, reglamentuojama įstatymų ar kitų teisės aktų, jei naudotis tokiu vardu galima tik išsilavinimo dokumento ar kompetencijos patvirtinimo savininkams.

Tais atvejais, kai pirmoji sąvokos apibrėžimo pastraipa netaikoma, profesinė veikla yra laikoma reglamentuojama profesine veikla, jei ja verčiasi asociacijos ar organizacijos, kurios tikslas yra palaikyti ir remti aukštą atitinkamos profesinės srities lygį ir kurią, siekiant šio tikslo, tam tikra forma yra pripažinusi valstybė, nariai. Ši asociacija ar organizacija:

- suteikia savo nariams išsilavinimo dokumentą,

- užtikrina, kad jos nariai gerbs jų nustatytas profesinio elgesio taisykles, ir

- suteikia jiems teisę pasinaudoti profesiniu vardu;

koordinuojama sritis – įstatymuose, kituose teisės aktuose nustatyti reikalavimai, taikomi informacinės visuomenės paslaugų teikėjams arba informacinės visuomenės paslaugoms, neatsižvelgiant į tai, ar jie yra bendro pobūdžio, ar konkrečiai skirti informacinės visuomenės paslaugoms.

Tai reikalavimai, kuriuos paslaugų teikėjas turi įvykdyti:

- pradėdamas verstis informacinės visuomenės paslaugų veikla, pavyzdžiui, reikalavimai dėl kvalifikacijos ar leidimo;

- versdamasis informacinės visuomenės paslaugų veikla, pavyzdžiui, reikalavimai dėl paslaugų teikėjo elgesio, dėl paslaugų kokybės ar turinio, įskaitant tuos, kurie taikomi reklamai ir sutartims, arba reikalavimai dėl paslaugų teikėjo atsakomybės.

Koordinuojamai sričiai nepriskiriami reikalavimai, taikomi prekėms, jų pristatymui bei paslaugoms, kurios neteikiamos elektroninėmis priemonėmis.

5. Informacinės visuomenės paslaugos, kurias teikia įsisteigęs paslaugų teikėjas, privalo atitikti įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytus koordinuojamai sričiai reikalavimus. Draudžiama teikti informacinės visuomenės paslaugas, kurių teikimas uždraustas įstatymų.

6. Iš norinčiųjų verstis informacinės visuomenės paslaugų teikėjo veikla negali būti reikalaujama gauti šios veiklos licencijas ar jiems taikomi kiti tokį pat poveikį turintys reikalavimai, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus.

II. REIKALAVIMAI TEIKIAMAI INFORMACIJAI

7. Paslaugos teikėjas privalo pateikti paslaugos gavėjams ir Vyriausybės įgaliotai kompetentingai institucijai šią nuolat pasiekiamą informaciją:

7.1. paslaugos teikėjo pavadinimą;

7.2. paslaugos teikėjo buveinės adresą;

7.3. paslaugos teikėjo rekvizitus, įskaitant elektroninio pašto adresą, leidžiančius greitai ir tiesiogiai susisiekti bei bendrauti su paslaugos teikėju;

7.4. įmonių registrą, į kurį įrašytas paslaugų teikėjas, ir jo registracijos numerį ar analogišką identifikavimo priemonę šiame registre, jei paslaugos teikėjas užsiregistravęs įmonių ar panašiame viešajame registre;

7.5. pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) mokėtojo kodą, kai paslaugos teikėjas yra PVM mokėtojas;

7.6. atitinkamos licencijuojamos veiklos priežiūros institucijos rekvizitus, jei verstis veikla būtina gauti įstatymų nustatyta tvarka išduotą licenciją (leidimą);

7.7. profesinį vardą ir valstybę, kurioje jis buvo suteiktas, profesinę ar panašią instituciją, kurioje registruotas paslaugų teikėjas, nuorodą į profesinės veiklos taisykles ir priemones joms pasiekti, jei paslaugos teikėjas yra reglamentuojamos profesijos atstovas;

7.8. informacinės visuomenės paslaugos kainą, nurodydamas, ar į ją įskaičiuoti mokesčiai ir pristatymo išlaidos.

III. REIKALAVIMAI KOMERCINEI INFORMACIJAI

8. Komercinė informacija, kuri priklauso informacinės visuomenės paslaugai arba ją sudaro, turi atitikti šiuos reikalavimus:

8.1. turi būti aiškiai atpažįstama;

8.2. iš jos turi būti galima nustatyti fizinio ar juridinio asmens, kurio vardu teikiama komercinė informacija, tapatybę;

8.3. joje turi būti aiškiai atpažįstami reklaminiai pasiūlymai, pvz., nuolaidos, priemokos, dovanos, o sąlygos, kurias reikia patenkinti norint jas gauti, turi būti lengvai prieinamos ir aiškiai bei nedviprasmiškai pateiktos;

8.4. joje turi būti aiškiai atpažįstami reklaminiai konkursai arba žaidimai, o sąlygos, kurias reikia patenkinti norint juose dalyvauti, turi būti lengvai prieinamos ir aiškiai bei nedviprasmiškai pateiktos.

9. Komercinė informacija elektroniniu paštu gali būti teikiama tik gavėjo sutikimu ar jo prašymu nepažeidžiant reklamą reglamentuojančių įstatymų ir teisės aktų nuostatų.

10. Skelbiant komercinę informaciją, kuri priklauso reglamentuojamos profesijos atstovo teikiamai informacinės visuomenės paslaugai arba ją sudaro, privaloma laikytis profesinės veiklos taisyklių, ypač dėl profesijos nepriklausomybės, orumo, garbės, profesinių paslapčių ir sąžiningumo klientų bei kitų profesijų atstovų atžvilgiu. Šiuo tikslu profesinės organizacijos ir asociacijos skatinamos rengti elgesio kodeksus, kuriuose būtų nustatyti reikalavimai komercinei informacijai.

IV. SUTARČIŲ SUDARYMAS ELEKTRONINĖMIS PRIEMONĖMIS

11. Elektroninėmis priemonėmis sudaromoms sutartims taikomi Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (Žin., 2000, Nr. 74-2262) nustatyti reikalavimai.

12. Elektroninėmis priemonėmis nesudaromos sutartys, kurioms Civiliniame kodekse nustatyta notarinė forma bei kurioms įstatymais nustatyta privaloma teisinė registracija.

V. INFORMACIJOS PATEIKIMAS

13. Paslaugų teikėjas, išskyrus tuos atvejus, kai su paslaugos gavėju, kuris nėra vartotojas, susitarta kitaip, privalo pateikti paslaugų gavėjui prieš jam pateikiant užsakymą šią informaciją:

13.1. veiksmų, kuriuos vykdant sudaroma sutartis, seką;

13.2. nurodyti, ar paslaugų teikėjas registruos ir saugos sutartį, ar su ja bus galima susipažinti;

13.3. priemones įvesties klaidoms prieš pateikiant užsakymą nustatyti ir ištaisyti;

13.4. nurodyti kalbas, kuriomis siūloma sudaryti sutartį;

13.5. nurodyti elgesio kodeksus, kurių paslaugos teikėjas įsipareigoja laikytis, ir informaciją, kaip pasiekti šiuos kodeksus elektroninėmis priemonėmis.

14. Paslaugos teikėjas privalo paslaugos gavėjui pateikti būtinus paaiškinimus apie sutarties galiojimo laiką ir pagrindines sąlygas pateikti tokiu būdu, kuris leistų jam šią informaciją išsaugoti.

15. Šio reglamento 13 punkto reikalavimai netaikomi sutartims, kurios sudaromos išimtinai keičiantis elektroninio pašto pranešimais arba analogiškais individualiais pranešimais.

VI. UŽSAKYMO PATEIKIMAS

16. Jei paslaugos teikėjas ir paslaugos gavėjas, kuris nėra vartotojas, nesusitaria kitaip, paslaugos gavėjui elektroninėmis priemonėmis pateikiant užsakymą teikti informacinės visuomenės paslaugą, laikomasi šių principų:

16.1. paslaugos teikėjas, jei nėra pateisinamos priežasties, turi nedelsdamas elektroninėmis priemonėmis patvirtinti užsakymo gavimą;

16.2. užsakymas ir gavimo patvirtinimas yra laikomi gautais, kai šalys, kurioms jie skirti, gali juos pasiekti;

16.3. paslaugos teikėjas turi suteikti paslaugos gavėjui tinkamas, veiksmingas ir prieinamas priemones, leidžiančias jam prieš pateikiant užsakymą nustatyti ir ištaisyti įvesties klaidas.

17. Šio reglamento 16.1 ir 16.3 punktai netaikomi sutartims, kurios sudaromos išimtinai keičiantis elektroninio pašto pranešimais arba analogiškais individualiais pranešimais.

VII. TARPINIŲ PASLAUGŲ TEIKĖJŲ ATSAKOMYBĖ

18. Tarpinių paslaugų teikėjas, teikdamas paslaugos gavėjo pateiktos informacijos perdavimo telekomunikacijų tinklu paslaugą arba prieigos prie telekomunikacijos tinklo suteikimo paslaugą, neatsako už teikiamos informacijos turinį, jeigu tarpinių paslaugų teikėjas:

18.1. neinicijuoja informacijos perdavimo;

18.2. neparenka perduodamos informacijos gavėjo;

18.3. neparenka ir nekeičia perduodamos informacijos.

19. Tarpinių paslaugų teikėjas, perduodamas informaciją arba suteikdamas prieigą prie telekomunikacijų tinklo, gali vykdyti automatinį, tarpinį ar trumpalaikį perduodamos informacijos saugojimą, kai tai yra reikalinga informacijos perdavimui užtikrinti ir tik tokį laiko tarpą, kuris būtinas informacijai perduoti.

20. Tarpinių paslaugų teikėjas, teikdamas paslaugos gavėjo pateiktos informacijos perdavimo telekomunikacijų tinklu paslaugą, neatsako už automatinį, tarpinį ar laikiną tos informacijos saugojimą, kuris skirtas tik tam, kad tolesnis informacijos perdavimas būtų efektyvus, jeigu:

20.1. nepakeitė ir neiškraipė (nemodifikavo) informacijos;

20.2. nepakeitė prieigos prie informacijos sąlygų;

20.3. šie veiksmai buvo atliekami apdorojant informaciją įprastiniais, plačiai žinomais ir praktikoje taikomais būdais;

20.4. šie veiksmai nebuvo naudojami duomenims apie informacijos taikymą gauti;

20.5. tarpinių paslaugų teikėjas skubiai imasi priemonių priėjimui prie saugomos informacijos panaikinti arba užblokuoti, sužinojęs, kad pradinis perdavimo šaltinis pašalintas iš tinklo arba atimta galimybė jį pasiekti, arba kai imtis atitinkamų priemonių šios informacijos perdavimui ar saugojimui nutraukti arba užblokuoti priėjimą prie jos nurodyta teismo sprendimu bei įstatymų nustatytais atvejais.

21. Tarpinių paslaugų teikėjas, teikdamas paslaugos gavėjo pateiktos informacijos perdavimo telekomunikacijų tinklu paslaugą, neatsako už informaciją, kurią saugo paslaugos gavėjo prašymu, jei:

21.1. tarpinių paslaugų teikėjas neturi faktinių žinių apie paslaugų gavėjo neteisėtą veiklą arba tai, kad teikiama neteisėta informacija;

21.2. paslaugų teikėjas, sužinojęs, kad perduodama neteisėta informacija, nedelsdamas panaikina šią informaciją arba užblokuoja priėjimą prie jos.

22. Paslaugų teikėjas neturi teisės kontroliuoti telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos turinio, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus.

23. Informacija, kurią paslaugų teikėjas sužinojo teikdamas paslaugas, gali būti atskleista tik įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka.

VIII. ELGESIO KODEKSAI

24. Verslo, profesinės ir vartotojų asociacijos arba organizacijos, susijusios su informacinės visuomenės paslaugomis, skatinamos:

24.1. rengti elgesio kodeksus ir derinti juos su Europos Sąjungos valstybių narių analogiškais elgesio kodeksais;

24.2. savanoriškai perduoti parengtų elgesio kodeksų projektus Europos Komisijai;

24.3. užtikrinti šių elgesio kodeksų prieinamumą Europos Bendrijos oficialiomis kalbomis elektroninėmis priemonėmis;

24.4. Europos Sąjungos valstybėms narėms ir Europos Komisijai pateikti savo elgesio kodeksų taikymo vertinimus ir nurodyti, kokią įtaką jie daro praktinei veiklai, įpročiams ir papročiams, susijusiems su elektronine komercija;

24.5. rengti elgesio kodeksus dėl nepilnamečių ir žmogiškojo orumo apsaugos.

25. Vartotojams atstovaujančios asociacijos arba organizacijos rengdamos ir įgyvendindamos elgesio kodeksus, kurie susiję su informacinės visuomenės paslaugų teikimu, turi atsižvelgti į regėjimo sutrikimų ir negalią turinčių asmenų specifinius poreikius.

IX. GINČŲ SPRENDIMAS NE TEISMO BŪDU

26. Esant nesutarimams tarp informacinės visuomenės paslaugų teikėjo, tarpinių paslaugų teikėjo ir paslaugų gavėjo galima ikiteisminė ginčų sprendimo tvarka. Ginčus nagrinėja įstatymuose numatytos atsakingos už ikiteisminį ginčų sprendimą institucijos.

27. Už su informacinės visuomenės paslaugų teikimu susijusių teisės aktų pažeidimus taikoma Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta atsakomybė.

X. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

28. Lietuvos Respublikai tapus Europos Sąjungos nare, Vyriausybės įgaliotoji kompetentinga institucija palaiko ryšį su atitinkamomis valstybių narių institucijomis, keičiasi informacija, ją kaupia ir viešai skelbia bei teikia Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2000/31/EB nustatytą informaciją Europos Komisijai.

29. Šio reglamento 24.2, 24.3, 24.4 punktai įsigalioja Lietuvos Respublikai tapus Europos Sąjungos valstybe nare.

______________