LIETUVOS RESPUBLIKOS PASLAPČIŲ APSAUGOS KOORDINAVIMO
KOMISIJOS 2009 m. gruodžio 23 d. POSĖDŽIO PROTOKOLAS Nr. 56-4
1. SVARSTYTA. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros kreipimasis dėl paaiškinimų įslaptintos informacijos apsaugos klausimais pateikimo.
NUTARTA:
1. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo (Žin., 1999, Nr. 105-3019; 2004, Nr. 4-29) 11 straipsnio 5 dalies 9 punktu, išaiškinti Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nuostatas Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros pateiktais klausimais:
1 klausimas.
„Ar paslapčių subjektas, gavęs tinkamos formos ir turinio pranešimą (pagal 2005 m. gruodžio 5 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1307 „Dėl Įslaptintos informacijos administravimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Įslaptintos informacijos administravimo taisyklių, toliau – Įslaptintos informacijos administravimo taisyklės, 97 punktą), privalo ar gali išslaptinti atitinkamus savo dokumentus, kuriuose panaudota kito paslapčių subjekto jam patikėta įslaptinta informacija, tais atvejais, kai jokios kitos valstybės ar tarnybos paslapties įslaptintos informacijos gavėjas savo parengtuose dokumentuose nesukuria? T. y. ar išslaptintinas tik perduotasis dokumentas, ar ir dokumentai, kuriuos sukūrė pats įslaptintos informacijos gavėjas, remdamasis jam patikėta kito paslapčių subjekto įslaptinta informacija, apie kurios išslaptinimą jam pranešta?“
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo (toliau – Įstatymas) nuostatomis įslaptinta informacija laikoma paslapčių subjekto pripažinta valstybės ar tarnybos paslaptimi informacija apie dokumentų, darbų, gaminių ar kitų objektų buvimą, esmę ar turinį, taip pat tokia paslaptimi pripažinti patys dokumentai, darbai, gaminiai ar kiti objektai. Įstatymas aiškiai nurodo, kad nėra svarbus informacijos fiksavimo būdas, jos išraiškos forma ar laikmenos, kurioje informacija yra užfiksuota.
Įstatymo 6 straipsnis nustato, kad informacijai slaptumo žymas suteikia, keičia ir jos įslaptinimo terminus nustato informaciją parengę paslapčių subjektai šio Įstatymo nustatyta tvarka (įslaptintos informacijos rengėjas). Informacijos įslaptinimo pagrindas – Įstatymo 7 straipsnyje išdėstytas įslaptinamos informacijos kategorijų sąrašas, remiantis šiuo sąrašu paslapčių subjektų parengti ir nustatyta tvarka patvirtinti detalūs įslaptinamos informacijos sąrašai bei konkrečios įslaptinamos informacijos turinys.
Įstatymas (9, 10 straipsniai) nesuteikia teisės įslaptintos informacijos gavėjui keisti gautos įslaptintos informacijos slaptumo žymą ar ją išslaptinti be informacijos rengėjo raštiško sutikimo.
Įstatymas konkrečiai nereglamentuoja įslaptintos informacijos atgaminimo klausimų, kai informacijos gavėjas iš kito paslapčių subjekto gautą informaciją panaudoja rengiant informaciją, kurios rengėju laikomas jis pats.
Paslapčių apsaugos koordinavimo komisija, vadovaudamasi Įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintais principais bei teisės analogija, išaiškina:
Informacija turi būti įslaptinama, jeigu ji atitinka bent vieną iš Įstatymo 7 straipsnyje nurodytų informacijos kategorijų ir jeigu jos atskleidimas ar praradimas sukeltų grėsmę valstybės ar jos institucijų interesams, žmogaus gyvybei ar teisėtiems visuomenės interesams. Rengiant dokumentus, kuriuose yra naudojama iš kito paslapčių subjekto gauta įslaptinta informacija, informacijos gavėjas (naujo dokumento rengėjas) neturi teisės kvestionuoti informacijos rengėjo informacijai suteiktos slaptumo žymos, negali jos keisti ar informacijos išslaptinti. Jei naujai rengiamame dokumente yra panaudojama ne tiktai iš kito paslapčių subjekto gauta įslaptinta informacija, bet ir sukuriama nauja įslaptinta informacija, tokio naujai parengto dokumento slaptumo žyma gali būti tik aukštesnė, jeigu naujai parengta informacija reikalauja aukštesnio apsaugos lygio ir žala, kuri atsirastų ją atskleidus, būtų didesnė, nei atskleidus tik gautą įslaptintą informaciją. Tokiu atveju, naujai parengtas dokumentas būtų žymimas aukštesne slaptumo žyma, o informacija turėtų būti suskirstyta dalimis (Įslaptintos informacijos administravimo taisyklių 15 punktas) ir žymima skirtingomis slaptumo žymomis – gauta įslaptinta informacija taip, kaip nurodė informacijos rengėjas, naujai sukurta įslaptinta informacija – slaptumo žyma (-omis), nurodytomis detaliajame įslaptinamos informacijos, susijusios su paslapčių subjekto veikla, sąraše.
Jeigu naujai rengiamame dokumente yra naudojama tiktai iš kito paslapčių subjekto gauta įslaptinta informacija, informacijos slaptumo žyma negali būti keičiama ir bet kokie veiksmai su naujai parengtame dokumente esančia įslaptinta informacija (informacijos slaptumo žymų keitimas, informacijos išslaptinimas, informacijos perdavimas kitam paslapčių subjektui ir kt.) gali būti atliekami tik vadovaujantis Įstatyme nustatytais reikalavimais. Naujai parengto dokumento, kuriame naudojama tik iš kito paslapčių subjekto gauta įslaptinta informacija, rengėjas neturi teisės keisti informacijos slaptumo žymos ar informaciją išslaptinti be paslapčių subjekto, perdavusio jam naujame dokumente panaudotą įslaptintą informaciją, rašytinio sutikimo.
Vadovaujantis Įstatymo 3 straipsnio 4 dalimi paslapčių subjektas, įslaptinęs informaciją, privalo užtikrinti, kad įslaptinta informacija, pasibaigus įslaptinimo būtinybei arba tuo atveju, jei informacijai pagal jos svarbą nereikia anksčiau nustatyto apsaugos lygio, būtų nedelsiant išslaptinama arba tokiai informacijai būtų suteikta žemesnė slaptumo žyma ir apie tai būtų pranešta paslapčių subjektams, kuriems tokia informacija buvo perduota. Įslaptintos informacijos gavėjas, gavęs pranešimą, kad jam perduota informacija yra išslaptinta, privalo Įslaptintos informacijos administravimo taisyklių nustatyta tvarka (100 punktas), atitinkamai pažymėti (pažymėti, kad informacija išslaptinta) gautus dokumentus, kuriais buvo perduota įslaptinta informacija, taip pat turi būti pažymimi bet kokie tokių dokumentų atgaminiai (kopijos, nuorašai, išrašai, vertimai), jei tokie buvo daromi. Dokumentai, kuriuose buvo panaudota kito paslapčių subjekto perduota įslaptinta informacija, jeigu tuose dokumentuose nėra kitos įslaptintos informacijos, kurios įslaptinimo terminas nėra pasibaigęs ar neišnykęs įslaptinimo tikslingumas, privalo būti išslaptinti, gavus įslaptintos informacijos rengėjo pranešimą, kad perduota ir tuose dokumentuose panaudota įslaptinta informacija yra išslaptinta.
2 klausimas.
„Ar Įstatymo 22 straipsnio reikalavimai, taikomi įslaptintų dokumentų perdavimui kitiems paslapčių subjektams, yra taikomi tik dokumentams, ar juose esančiai įslaptintai informacijai apskritai? T. y. ar paslapčių subjektui (gavėjui) patikėta kito paslapčių subjekto parengtuose rašytiniuose dokumentuose užfiksuota įslaptinta informacija gali būti perduodama trečiajam paslapčių subjektui kita forma – perteikiant ją žodžiu, savo parengtuose dokumentuose ar pan., negavus įslaptintos informacijos rengėjo sutikimo?“
Įstatymo 22 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad įslaptinti dokumentai, kuriuose yra fiksuota valstybės paslaptį sudaranti informacija ir kurie yra žymimi slaptumo žymomis „Visiškai slaptai“ arba „Slaptai“, įslaptintos informacijos gavėjo negali būti perduoti kitam paslapčių subjekto be rašytinio informacijos rengėjo sutikimo.
Įstatymo paskirtis reglamentuoti pagrindinius valstybės ar tarnybos paslaptį sudarančios informacijos (t. y. įslaptintos informacijos) įslaptinimo, saugojimo, naudojimo, išslaptinimo, apsaugos veiksmų koordinavimo bei kontrolės pagrindus ir tvarką, nustato minimalius atskirų įslaptintos informacijos apsaugos sričių (personalo patikimumas, įslaptintos informacijos administravimas, fizinė apsauga, įslaptintų sandorių saugumas, automatizuoto duomenų apdorojimo sistemų ir tinklų apsauga) reikalavimus. Įstatymo tikslas yra apsaugoti įslaptintą informaciją, kurią atskleidus kiltų žala valstybei, nesvarbu kokia būtų jos išraiškos forma ar fiksavimo būdas.
Įslaptintas dokumentas Įstatyme apibrėžiamas, kaip valstybės ar tarnybos paslaptimi pripažinta fiksuota informacija, nesvarbu koks jos fiksavimo būdas ir informacijos laikmenos (grafiniai darbai, atlikti įvairiais būdais: parašyti ranka, išleisti spaustuvėje, išspausdinti rašomąja mašinėle, surinkti kompiuteriu, nupiešti ar nubraižyti; vaizdo ar garso įrašai, kompiuterių informacijos rinkmenos, kino ir fotografijos negatyvai, pozityvai ar kiti informacijos masyvai), taip pat bet kokiu būdu ar priemonėmis padarytos tokios informacijos laikmenų kopijos.
Įstatyme taip pat yra apibrėžtos sąvokos įslaptintas gaminys, įslaptinti darbai ir kiti įslaptinti objektai.
Šios sąvokos (įslaptintas dokumentas, įslaptintas gaminys, įslaptinti darbai ir kiti įslaptinti objektai) tik apibrėžia informacijos fiksavimo būdą ar išraiškos formą.
Įstatymo reikalavimai negali būti aiškinami taip, kad skirtingomis išraiškos formomis fiksuotai, tačiau ta pačia slaptumo žyma žymimai įslaptintai informacijai būtų taikomi skirtingi apsaugos reikalavimai. Gali skirtis tik apsaugos priemonės, tačiau saugumo lygis privalo būti užtikrintas toks pat. Įstatymo nuostatos, nurodančios reikalavimus tik vienai įslaptintos informacijos išraiškos formai (įslaptintiems dokumentams), negali būti suprantamos ir aiškinamos tik gramatiniu teisės aiškinimo metodu, nes tai neatitiktų įstatymo tikslų. Pvz., Įstatymo 22 straipsnis nustato, kad be rašytinio informacijos rengėjo sutikimo negali būti kopijuojami ir kitiems paslapčių subjektams perduodami įslaptinti dokumentai, žymimi slaptumo žyma „Slaptai“, tačiau tokio reikalavimo nėra kalbant apie įslaptintų gaminių administravimą. Įstatymo nuostatas aiškinant tik gramatiniu teisės aiškinimo metodu, įslaptintą ir valstybės paslaptį sudarančią programinę įrangą (įslaptintas gaminys) galima būtų kopijuoti ir perdavinėti kitiems paslapčių subjektams be informacijos rengėjo sutikimo. Tačiau ta pačia slaptumo žyma žymimos įslaptintos informacijos svarba ir žala, kurią patirtų valstybė tokią informaciją atskleidus, yra lygiavertė. Todėl reikalavimai, taikomi vienai įslaptintos informacijos išraiškos formai, privalo būti taikomi ir kitoms įslaptintos informacijos išraiškos formoms, jeigu dėl įslaptintos informacijos išraiškos formos tai įmanoma techniškai padaryti.
Laikmena, be joje užfiksuotos įslaptintos informacijos (turinio), negali būti laikoma įslaptinta. Visi įslaptintos informacijos apsaugos reikalavimai taikomi įslaptintos informacijos saugumui užtikrinti. T. y. laikmenos, kuriose fiksuota įslaptinta informacija, yra saugomos tik todėl, kad jas neteisėtai užvaldžius bus atskleistas laikmenoje užfiksuotos įslaptintos informacijos turinys ir dėl to valstybė patirs žalą. Paslapčių subjektas – įslaptintos informacijos gavėjas gali perduoti iš kito paslapčių subjekto gautą įslaptintą informaciją tik vadovaujantis Įstatymo nuostatomis. T. y. iš kito paslapčių subjekto gauta valstybės paslaptį sudaranti informacija trečiajam paslapčių subjektui be rašytinio informacijos rengėjo sutikimo negali būti perduodama jokiais būdais – nei raštu, nei žodžiu, nei elektronine forma ar pan.
Paslapčių apsaugos koordinavimo komisija, vadovaudamasi Įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintais principais bei teisės analogija, išaiškina:
Įslaptintos informacijos apsaugos priemonės privalo būti taikomos nepriklausomai nuo laikmenos, kurioje yra fiksuota įslaptinta informacija, išraiškos formos ar informacijos fiksavimo būdo. Įstatymo reikalavimai, nustatantys įslaptintos informacijos panaudojimo apribojimus, vadovaujantis analogija privalo būti taikomi visoms įslaptintos informacijos išraiškos formoms (laikmenoms), kiek tai yra įmanoma techniškai padaryti atsižvelgiant į įslaptintos informacijos išraiškos formos ypatumus.
3 klausimas.
„Įslaptintos informacijos rengėjo sąvoka“.
Atsakymas į pirmąjį klausimą iš esmės nurodo informacijos rengėjo ir informacijos gavėjo santykį ir galias. Taip pat buvo aptartas informacijos rengėjo perduotos įslaptintos informacijos panaudojimo naujai rengiamuose dokumentuose statusas bei nurodyta, kas gali priimti sprendimus dėl tokios informacijos išslaptinimo ar slaptumo žymos keitimo.
Paslapčių apsaugos koordinavimo komisija išaiškina:
Įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje apibrėžta „Įslaptintos informacijos rengėjo“ sąvoka negali būti suprantama plečiamai. Įslaptintos informacijos rengėju nelaikomas paslapčių subjektas, disponuojantis ar savo veikloje naudojantis bet kokiu būdu gautą, bet kokios išraiškos formos ar fiksavimo būdo (rašytine, žodinę ir pan.) kito įslaptintos informacijos rengėjo parengtą, įslaptintą ir jam perduotą informaciją.
Informacijos rengėju netampama iš kito paslapčių subjekto gautą įslaptintą informaciją panaudojus išvestiniame dokumente.
4 klausimas.
„Ar sprendimai panaikinti asmeniui išduotą leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija tais atvejais, kai asmuo palieka leidimo reikalavusias pareigas arba miršta, gali būti įforminami bendrame individualaus pobūdžio administraciniame akte dėl asmens atleidimo iš pareigų, nepriimant leidimo panaikinimo klausimu atskiro administracinio akto?“
Įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato, kad leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinamas, jeigu su paslapčių subjektu nutraukiami darbo (tarnybos) santykiai ar pasibaigia renkamų arba skiriamų į pareigas asmenų įgaliojimų laikas.
Paslapčių apsaugos koordinavimo komisija išaiškina:
Vadovaujantis Įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 3 punktu naikinant leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, sprendimas panaikinti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija gali būti įforminamas bendrame individualaus pobūdžio administraciniame akte dėl asmens atleidimo iš pareigų.
5 klausimas.
„Ar pasibaigus leidimo galiojimo laikui yra būtina priimti individualaus pobūdžio administracinį aktą dėl leidimo panaikinimo?“
Paslapčių apsaugos koordinavimo komisija išaiškina:
Vadovaujantis Įstatymo 16 straipsnio 5 dalimi leidimai dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija yra išduodami 5 arba 10 metų terminui. Pasibaigus Įstatyme nurodytam leidimo galiojimo terminui, laikoma, kad asmuo nebeturi leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija nepriimant jokio atskiro individualaus pobūdžio administracinio akto.
6 klausimas.
[...]