LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS
Į S A K Y M A S
DĖL STATYBOS TECHNINIO REGLAMENTO STR 2.03.02:2005 „GAMYBOS, PRAMONĖS IR SANDĖLIAVIMO STATINIŲ SKLYPŲ TVARKYMAS“ PATVIRTINIMO
2005 m. birželio 17 d. Nr. D1-309
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (Žin., 1996, Nr. 32-788; 2001, Nr. 101-3597; 2004, Nr. 73-2545) 8 straipsnio 5 dalimi ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. 280 „Dėl Lietuvos Respublikos statybos įstatymo įgyvendinimo“ (Žin., 2002, Nr. 22-819) 1.2 punktu,
1. Tvirtinu statybos techninį reglamentą STR 2.03.02:2005 „Gamybos, pramonės ir sandėliavimo statinių sklypų tvarkymas“ (pridedama).
2. Nustatau, kad šio statybos techninio reglamento nuostatos privalomos projektuojant gamybos, pramonės ir sandėliavimo statinius, kurių projektavimui statinio projektavimo sąlygų sąvadus gauti prašymai pateikti po šio įsakymo įsigaliojimo.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
2005 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. D1-309
STATYBOS TECHNINIS REGLAMENTAS
STR 2.03.02:2005
GAMYBOS, PRAMONĖS IR SANDĖLIAVIMO STATINIŲ SKLYPŲ TVARKYMAS
I SKYRIUS. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Šis statybos techninis reglamentas (toliau – Reglamentas) nustato naujai statomų, rekonstruojamų ir kapitališkai remontuojamų [4.3.3] gamybos, pramonės, sandėliavimo [4.3.6] pastatų bei šių paskirčių inžinerinių statinių sklypų tvarkymo bendruosius reikalavimus, kuriuos privaloma taikyti rengiant šių statinių projektų sklypo sutvarkymo dalis.
2. Priimant gamybos, pramonės ir sandėliavimo pastatų bei šių paskirčių inžinerinių statinių sklypų (toliau – Sklypas), tvarkymo projektinius sprendinius, be Reglamento nustatytų reikalavimų, taip pat privaloma vadovautis teritorijų planavimo dokumentuose (kurie apibrėžti Teritorijų planavimo įstatyme [4.1.2]) nustatytais sklypo tvarkymo režimo reikalavimais [4.4.1] ir savivaldybės administracijos direktoriaus (jo įgalioto savivaldybės administracijos valstybės tarnautojo) patvirtintu statinio projektavimo sąlygų sąvadu [4.3.1] bei Statybos įstatyme [4.1.1] apibrėžtais: kitais privalomaisiais statinio projekto rengimo dokumentais, normatyviniais statybos techniniais dokumentais bei normatyviniais statinio saugos ir paskirties dokumentais. Jei Reglamente nurodytos paskirties statiniai projektuojami saugomose teritorijose, taip pat privaloma vadovautis saugomų teritorijų apsaugos reglamentais [4.1.1], [4.1.3]. Atliekant nekilnojamųjų kultūros paveldo statinių tvarkymo statybos darbus ar statant, rekonstruojant, remontuojant statinius šių statinių teritorijose, privaloma laikytis nekilnojamųjų kultūros paveldo objektų apsaugos reglamentų [4.1.1], [4.1.4].
3. Reglamentas yra privalomas visiems statybos dalyviams, inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų savininkams (naudotojams), viešojo administravimo subjektams, taip pat visiems juridiniams ir fiziniams asmenims, kurių veikla susijusi su statinių projektavimu, statyba, naudojimu ir priežiūra [4.1.1].
II SKYRIUS. NUORODOS
4. Reglamente pateikiamos nuorodos į šiuos teisės aktus:
4.1. įstatymus:
4.1.2. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymą (Žin., 1995, Nr. 107-2391; 2004, Nr. 21-617);
4.2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimus:
4.3. statybos techninius reglamentus:
4.3.1. STR 1.05.07:2002 „Statinio projektavimo sąlygų sąvadas“ (Žin., 2002, Nr. 54-2153);
4.3.2. STR 1.05.06:2005 „Statinio projektavimas“ (Žin., 2005, Nr. 4-80);
4.3.3. STR 1.01.09:2003 „Statinio statybos rūšys“ (Žin., 2002, Nr. 119-5372);
4.3.4. STR 2.06.01:1999 „Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos“ (Žin., 1999, Nr. 27-773);
4.3.5. STR 2.03.01:2001 „Statiniai ir teritorijos. Reikalavimai žmonių su negalia reikmėms“ (Žin., 2001 Nr. 53-1898);
4.3.6. STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ (Žin., 2003, Nr. 58-2611);
4.3.7. STR 2.01.04:2004 „Gaisrinė sauga. Pagrindiniai reikalavimai“ (Žin., 2004, Nr. 23-720);
4.3.8. STR 2.07.01:2003 „Vandentiekis ir nuotekų šalintuvas. Pastato inžinerinės sistemos. Lauko inžineriniai tinklai“ (Žin., 2003, Nr. 83-3804);
4.3.9. STR 2.09.02:1998 „Šildymas, vėdinimas ir oro kondicionavimas“ (Žin., 1999, Nr. 13-333);
4.3.10. STR 2.08.01:2004 „Dujų sistemos pastatuose“ (Žin., 2004, Nr. 21-653);
4.4. kitus teisės aktus:
4.4.2. higienos normą HN 80:2000 „Elektromagnetinis laukas darbo vietose ir gyvenamojoje aplinkoje. Parametrų normuojamos vertės ir matavimo reikalavimai 10 kHz-300 GHz dažnių juostose“ (Žin., 2000, Nr. 53-1548);
4.4.3. Sanitarinių apsaugos zonų ribų nustatymo taisykles (Žin., 2004, Nr. 134-4878);
4.4.4. higienos normą HN 33-1:2003 „Akustinis triukšmas. Leidžiami lygiai gyvenamojoje ir darbo aplinkoje. Matavimo metodikos bendrieji reikalavimai“ (Žin., 2003, Nr. 87-3957);
4.4.5. higienos normą HN 98:2000 „Natūralus ir dirbtinis darbo vietų apšvietimas. Apšvietos ribinės vertės ir bendrieji matavimo reikalavimai“ (Žin., 2000, Nr. 44-1278);
4.4.7. respublikines statybos normas RSN 157-94 „Naftos ir jos produktų sandėliai. Priešgaisriniai reikalavimai“;
4.4.8. respublikines statybos normas RSN 136-92 „Vandens tiekimas. Išoriniai tinklai ir statiniai. Priešgaisriniai reikalavimai“;
4.4.9. Apšvietimo elektros įrenginių įrengimo taisykles (Žin., 2004, Nr. 107-4005);
III. PAGRINDINĖS SĄVOKOS
5. Reglamente vartojamos pagrindinės sąvokos atitinka jų apibrėžimus, pateiktus Statybos įstatyme. Kitų sąvokų, vartojamų Reglamente, apibrėžimai pateikti šiame skyriuje:
5.1. gamybos pastatai – apibendrintas gamybos, pramonės ir sandėliavimo pastatų [4.3.6] pavadinimas;
5.2. gamybos inžineriniai statiniai – gamybos, pramonės ir sandėliavimo [4.3.6] paskirčių inžineriniai statiniai;
5.3. gamybos statiniai – gamybos, pramonės ir sandėliavimo pastatai bei šių paskirčių inžineriniai statiniai;
5.4. gamybos teritorija – aptverta Sklypo dalis, kurią sudaro gamybos, sandėliavimo, administracinė – pagalbinė, rekreacijos ir kitų paskirčių zonos. Į gamybos teritoriją neįeina priešgamyklinės paskirties zona (žr. Reglamento IV skyrių);
5.5. sklypo užstatymo tankis – norminis Sklypo užstatymo rodiklis, išreikštas statiniais užstatyto ploto ir Sklypo ploto santykiu (apskaičiuotu procentais), plačiau žr. Reglamento VI skyrių;
5.6. sklypo užstatymo plotas – suma plotų, užimtų Sklype visų paskirčių pastatais ir inžineriniais statiniais (plačiau žr. Reglamento VI skyrių);
5.7. sklypo tvarkymas – gamybos statinių sklypo dalijimas į naudojimo paskirties zonas; Sklypo žemės reljefo (paviršiaus) formavimas; pastatų ir inžinerinių statinių (tarp jų – susisiekimo komunikacijų ir inžinerinių tinklų) išdėstymas Sklype;
5.8. sklypo reljefo (paviršiaus) formavimas (aukščių planavimas) – Sklypo esamo žemės paviršiaus pakeitimas, jį paaukštinant ar pažeminant, atsižvelgiant į Sklypo naudojimo paskirties, urbanistikos ir kraštovaizdžio reikalavimus;
III SKYRIUS. SKLYPO TVARKYMO PAGRINDINIAI REIKALAVIMAI
6. Projektuojant statinius, projekto Sklypo sutvarkymo dalyje [4.3.2], turi būti atsižvelgiama į:
6.1. Sklypo padalijimą į paskirties zonas (žr. Reglamento IV skyrių), įvertinant technologinius ryšius, visuomenės sveikatos saugos ir priešgaisrinius reikalavimus, krovinių apyvartą ir transporto rūšis;
6.3. intensyvų Sklypo antžeminės ir požeminės erdvės panaudojimą, numatant būtiną ir pagrįstą Sklypo ploto rezervą gamybos plėtrai, jei tai numatyta statinio projektavimo užduotyje (toliau – Techninė užduotis) [4.3.2];
6.4. galimybę vykdyti statybą etapais bei pradėti naudoti Sklype dalį projektuojamų statinių, neužbaigus viso Sklypo užstatymo (jei tai numatyta Techninėje užduotyje) [4.3.2];
6.6. vieningo architektūrinio ansamblio sukūrimą, derinant jį su kraštovaizdžiu, vadovaujantis detaliuoju planu [4.4.1] bei statinio projektavimo sąlygų sąvadu [4.3.1];
6.7. gretimų sklypų apsaugą nuo erozijos, užpelkėjimo, gruntinių vandenų bei atvirų vandens telkinių užteršimo gamybinėmis nuotekomis bei atliekomis;
7. Projekto sklypo sutvarkymo dalyje turi būti įvertintos geografinės vietovės, kurioje numatoma statyba, gamtinės sąlygos:
8. Gamybos statiniai turi būti išdėstyti taip, kad kenksmingas poveikis dirbantiesiems, vienų technologinių procesų kenksmingas poveikis kitiems technologiniams procesams, žaliavoms, įrenginiams ir produkcijai (gaminamai tiek Sklype, tiek ir gretimuose sklypuose esančiuose gamybos statiniuose), taip pat gyventojų sveikatai ir buities sąlygoms neviršytų teisės aktuose nustatytų norminių dydžių.
9. Jei Sklype išdėstytuose gamybos statiniuose yra atmosferos oro taršos pavojingomis medžiagomis šaltinių, tai kiti statiniai, kurie nesukelia tos taršos, turi būti išdėstomi uždaroje Sklypo dalyje (aerodinaminiame šešėlyje), t. y. apribotose statiniais, apsaugotose nuo vėjų, atitolintose bei žemiau išdėstytose oro taršos pašalinimo iš gamybos statinių vėdinimo sistemų šalinamųjų vamzdžių atžvilgiu vietose.
10. Rekonstruojant ar kapitališkai remontuojant gamybos statinius, kurių Sklypas neatitinka Reglamento nustatytų tvarkymo reikalavimų, turi būti numatyta:
10.1. sanitarinės apsauginės zonos (kai tai privaloma) [4.2.1], [4.4.3] organizavimas. Jeigu pramonės įmonės išdėstytos kompleksiškai (pramonės rajonas, įmonių grupė), turi būti nustatoma bendra jų sanitarinė apsaugos zona;
10.2. palaipsnis Sklypo dalijimo į paskirties zonas ir pavienių Sklypo zonų planavimo ir tvarkymo sprendinių tobulinimas, nesustabdant įmonės pagrindinės gamybos;
IV SKYRIUS. SKLYPO DALIJIMAS Į PASKIRTIES ZONAS
11. Sklypas dalijamas į šias pagrindines paskirties zonas:
11.1. gamybos, kurioje išdėstomi gamybos ir pramonės statiniai (tarp jų gamybos reikmėms skirti energetikos ir kitos inžinerinės infrastruktūros statiniai);
11.3. administracinę-pagalbinę, kurioje išdėstomi administracijos (valdymo) ir pagalbiniai statiniai (ar patalpos pastatuose), skirti darbuotojų reikmėms tenkinti (žr. Reglamento 12 punktą);
12. Priešgamyklinėje zonoje gali būti statomi šių paskirčių statiniai (ar patalpos pastatuose), jei jie nurodyti Techninėje užduotyje [4.3.2]:
14. Sklypas gali būti nedalijamas į zonas, jei jame yra tik vienas ar keli pastatai, kuriuose talpinamos visų paskirčių patalpos (gamybos, administracinės – pagalbinės ir kt.).
15. Kai įmanoma, priešgamyklinė zona išdėstoma iš tos Sklypo pusės, kurioje yra projektuojami transporto įvažiavimai ir darbuotojams skirti įėjimai į gamybos teritoriją.
V SKYRIUS. GAMYBOS STATINIŲ IŠDĖSTYMAS SKLYPE
17. Įėjimų ir įvažiavimų į Sklypą ir gamybos teritoriją vietos ir skaičius nurodomas Techninėje užduotyje [4.3.2]. Atstumai tarp įėjimų ar įvažiavimų turi būti ne didesni kaip 1,5 km, jei Techninėje užduotyje nenurodyta kitaip.
18. Prie įėjimų ir įvažiavimų į gamybos teritoriją numatomi praėjimo punktai. Kontrolės sistema nurodoma Techninėje užduotyje [4.3.2].
19. Atstumas nuo įėjimų ir įvažiavimų į gamybos teritoriją iki įėjimų į pagrindinių cechų darbuotojų buities higienos patalpas neturi būti didesnis kaip 800 m.
20. Atstumai nuo gamybinių darbo vietų iki darbuotojų buities, sanitarinių ir higienos patalpų nustatomi pagal buities, sanitarinių ir higienos patalpų įrengimo reikalavimus [4.2.2].
Prieš įėjimus į gamybos teritoriją ir įėjimus į buities higienos patalpas, valgyklas ir administracinius pastatus turi būti numatyta aikštelė, kurios plotas apskaičiuojamas pagal didžiausioje pamainoje dirbančiųjų skaičių – ne mažiau, kaip 0,15 m2 1 žmogui.
21. Jei Sklype projektuojamose ar esamuose statiniuose numatomas žmonių su negalia, naudojančių kėdes-vežimėlius, darbas, įėjimuose į gamybos, taip pat į administracijos, darbuotojų buities higienos ir kitus pagalbinius pastatus turi būti įrengti pandusai pagal STR 2.03.01:2001 [4.3.5] reikalavimus.
22. Atstumai tarp pastatų, inžinerinių statinių (tarp jų – inžinerinių tinklų) turi būti priimami mažiausiai leistini su sąlyga, kad būtų nepažeistas sklypo užstatymo tankis, nustatytas teritorijų planavimo dokumentuose.
23. Gamybos pastatai, atsižvelgiant į gamybos specifiką ir gamtines sąlygas, turi būti išdėstomi, atsižvelgiant į šiuos reikalavimus:
24. Gamybos pastatus, sudarančius pusiau uždarus kiemus, leidžiama projektuoti tais atvejais, kai kiti projektiniai sprendiniai negali būti priimti dėl technologijos sąlygų arba rekonstravimo sąlygų.
25. Pusiau uždari kiemai turi būti išdėstyti ilgąja puse lygiagrečiai vyraujančiai vėjų krypčiai, ne didesniu kaip 45o nukrypimu su sąlyga, kad atvira kiemo pusė yra atsukta į priešvėjinę vasaros periodo vėjų vyraujančią kryptį.
26. Pusiau uždaro kiemo plotis, kai pastatai apšviečiami per langus, turi būti ne mažesnis už pastatų, sudarančių pusiau uždarą kiemą ir stovinčių vienas prieš kitą, aukščių (iki karnizų viršaus) sumos pusę, bet šis dydis visais atvejais turi būti ne mažesnis kaip 15 m.
27. Kai pusiau uždarame kieme nėra stacionarinių cheminių teršalų ir dulkių išmetimo šaltinių, jo plotis gali būti sumažintas iki 12 m, nepažeidžiant pastatų patalpose esančių darbo vietų natūralaus apšvietimo reikalavimų [4.4.5].
Kai kiemo gylio santykis su jo pločiu didesnis už 3 ir yra gamybos taršos galimybė, pastato dalyje, uždarančioje kiemą, turi būti numatyta prapūtimo anga, ne siauresnė kaip 4 m ir ne žemesnė kaip 4,5 m. Angos apačia turi sutapti su gretimu žemės paviršiumi. Neleidžiama angoje įrengti vartų, aptvarų ir kitų įrenginių, pažeidžiančių angos paskirtį.
28. Išdėstyti gamybos pastatus, kad jie sudarytų iš visų pusių uždarus kiemus, leidžiama, tik esant technologijos arba kitiems projektiniams pagrindimams ir laikantis šių sąlygų:
28.1. kiemo plotis turi būti ne siauresnis už didžiausią aukštį, apskaičiuotą iki pastatų (sudarančių kiemą) karnizų viršaus, bet ne mažesnis kaip 18 m;
29. Uždaruose ir pusiau uždaruose kiemuose leidžiama statyti priestatus prie pastatų, taip pat tiesti inžinerinius tinklus ir susisiekimo komunikacijas.
Uždaruose ir pusiau uždaruose kiemuose priestatai gali užimti ne daugiau kaip 25 % pastato sienos, prie kurios jis pristatomas, ilgio, o kiemo plotis tarp priestato ir priešais jį stovinčio pastato turi būti ne siauresnis už pastato, prie kurio jis pristatomas, ir prieš jį stovinčio pastato, pastatų sudarančių kiemą, aukščių sumos pusę, išlaikant nustatytus priešgaisrinius atstumus tarp statinių (Reglamento 1 priedas).
Gamybai skirtus priestatus nurodytuose kiemuose leidžiama statyti, tik esant atitinkamam pagrindimui ir su sąlyga, kad priestatas neišskirs taršos.
30. Pusiau uždaruose kiemuose leidžiama išdėstyti pavienius energetikos ar vėdinimo sistemų statinius. Atstumai nuo šių statinių iki pastatų turi atitikti pusiau uždariems kiemams taikomus reikalavimus.
31. Atstumai tarp gamybos pastatų ir inžinerinių statinių, apšviečiamų per langus ar kitas šviesai laidžias angas, turi būti ne mažesni už vienas prieš kitą stovinčių pastatų ir inžinerinių statinių didžiausią absoliutų aukštį ir ne mažesni už nurodytus Reglamento 1 priede.
Kai pastatai yra be langų ar kitų šviesai laidžių angų, turi būti išlaikomi priešgaisriniai atstumai, nustatomi pagal Reglamento 1 priedą.
Jei vienas iš gamybos statinių, stovinčių prieš kitą, neturi langų ar kitų šviesai laidžių angų atgręžtoje į kitą pastatą ar inžinerinį statinį pusėje ir yra galimoje šešėlinėje zonoje, tai atstumai tarp jų nustatomi tik pagal pastato ar inžinerinio statinio, kuris neturi langų ar kitų šviesai laidžių angų, aukštį.
Aukštybinius inžinerinius statinius, neturinčius langų (kaminai, bokštai, etažerės, kolonos ir pan.), leidžiama išdėstyti nuo pastatų, turinčių langus ar kitų šviesai laidžių angų, per atstumą, ne mažesnį už statinio diametrą arba statinio kraštinę, atgręžtą į pastatą. Jeigu galimoje šešėlinėje zonoje, kurią sudaro aukštybinis statinys, langų ar kitų šviesai laidžių angų nėra, atstumai nenormuojami.
Nurodyti atstumai gali būti sumažinti tuo atveju, kuomet pagal apskaičiavimus, įvertinant vienas prieš kitą stovinčių pastatų langų užšešėlinimą, gali būti užtikrintas nustatytas normomis [4.4.5] natūralus arba kombinuotas apšvietimas abiejuose vienas prieš kitą stovinčiuose pastatuose.
33. Gamybos statiniai, kuriuose yra įrenginiai, sukeliantys dideles dinamines apkrovas ir grunto vibraciją, turi būti atitolinti nuo gamybos statinių, jei juose įrengtoms technologijos sistemoms pagal normatyvinius technologinius reikalavimus vibracija yra kenksminga. Atstumai tarp šių pastatų apskaičiuojami, įvertinant Sklypo inžinerines geologines sąlygas, pamatų pagrindų gruntų fizikines-mechanines savybes, o taip pat priemones, pašalinančias dinaminių apkrovų ir vibracijos įtaką į gruntus pagal įrenginių su dinaminėmis apkrovomis projektavimo reikalavimus, taip pat įvertinant Reglamento 1 priede nustatytus reikalavimus.
34. Gamybos ir bandymo stotys su ypatingai kenksmingais procesais, sprogūs ir gaisro atžvilgiu pavojingi statiniai, o taip pat degių, pavojingų cheminių medžiagų ir sprogių medžiagų sandėliai turi būti išdėstomi pagal specialiąsias normas.
35. Gamybos statiniai, atviri įrenginiai su gamybiniais procesais, išskiriančiais į atmosferą dujas, dūmus ir dulkes, sprogūs ir pavojingi gaisro atžvilgiu statiniai neturi būti išdėstomi kitų gamybos statinių atžvilgiu pavėjui nuo vyraujančios vėjų krypties pusės.
36. Vandens saugyklos – aušintuvai, šlamo nusodintuvai ir pan. turi būti išdėstyti taip, kad avarijos atveju ištekėdamas skystis nesukeltų Sklype ar už jo ribų esančių statinių užtvindymo pavojaus.
37. Pursliniai baseinai turi būti išdėstomi taip, kad jų ilgoji kraštinė būtų statmena metų vasaros periodo vėjų vyraujančios krypties atžvilgiu.
38. Atstumai tarp pastatų ir inžinerinių statinių priklausomai nuo atsparumo ugniai laipsnio ir gamybos kategorijos turi būti nustatyti ne mažesni už nurodytus Reglamento 1 priede.
39. Atstumai tarp atvirų technologinių įrenginių, taip pat tarp jų ir gamybos statinių turi būti priimami pagal technologijos projektavimo normų reikalavimus.
40. Atstumai nuo vandens aušintuvų iki kitų statinių turi būti ne mažesni už nurodytus Reglamento 2 priede.
VI SKYRIUS. SKLYPO UŽSTATYMO TANKIS
42. Apskaičiuojant sklypo užstatymo tankį, užstatymo plotas nustatomas, kaip suma plotų, užimtų visų rūšių pastatais ir inžineriniais statiniais, tarp jų: geležinkelių vėduoklėmis, stoginėmis, atvirais technologijos, vandentiekio ir nuotekų, vėdinimo energetikos ir kitais statiniais, estakadomis ir galerijomis, pakrovimo ir iškrovimo įtaisų aikštelėmis, taip pat požeminiais statiniais (rezervuarais, rūsiais, slėptuvėmis, tuneliais), virš kurių negalima statyti pastatų ir inžinerinių statinių, bei atviromis automobilių saugyklomis, mašinomis ir įvairios paskirties sandėliais su sąlyga, kad šių statinių matmenys ir aikštelių bei sandėlių įranga priimami pagal technologijos normas.
Į užstatymo plotą turi būti įskaičiuotas Sklype paliekamas rezervinis plotas, kuris pagal Techninę užduotį [4.3.2] numatytas perspektyvinių pastatų ir inžinerinių statinių išdėstymui (pastatų ir inžinerinių statinių matmenų ribose).
Į užstatymo plotą neįskaičiuojami plotai, užimti dirbtine ar natūralia žemės paviršiaus danga apie pastatus, šaligatviais, keliais ir geležinkeliais, geležinkelio stotimis, laikinais pastatais ir inžineriniais statiniais, atviromis sporto aikštelėmis, dirbančiųjų poilsio aikštelėmis, želdiniais (medžiais, krūmais, gėlėmis ir veja), atviromis automobilių (skirtų ne gamybos reikmėms), saugyklomis, atvirais vandens nuvedimo ir kitais grioviais, atraminėmis sienelėmis, požeminiais pastatais ir inžineriniais statiniais arba jų dalimis, virš kurių gali būti statomi kiti pastatai ir inžineriniai statiniai.
43. Gamybos statinių užimami plotai apskaičiuojami pagal jų išorinių sienų išorinį kontūrą planuojamų žemės aukščio altitudžių lygyje.
Į užstatymo plotą įskaičiuojami tų galerijų ir estakadų elementų plotai, po kuriais pagal matmenis negali būti statomi kiti pastatai ir inžineriniai statiniai. Šiuo atveju užstatymo plotas apskaičiuojamas pagal statinių projekciją į žemės paviršių. Kitų šių statinių elementų plotai skaičiuojami tik tie, kurie užimami galerijų ir estakadų atramų pamatais planuojamų žemės paviršiaus altitudžių lygyje.
VII SKYRIUS. SKLYPO RELJEFO FORMAVIMAS
44. Formuojant Sklypo reljefą, turi būti numatomos mažiausios žemės darbų apimtys įsisavinamame Sklype.
45. Sklype turi būti numatytas derlingojo žemės sluoksnio nuėmimas (tiek paaukštinant, tiek pažeminant žemės paviršių) ir saugojamas taip, kad vykdant statybos darbus ir eksploatuojant įmones, pastatus ir inžinerinius statinius, jis nebūtų pažeistas, užterštas ir užtvindytas.
46. Sklypo paviršiaus nuolydžiai turi būti priimami ne mažesni kaip 0,003 ir ne didesni kaip:
47. Jei Sklypas yra ant šlaito ar jo papėdėje, teritorija turi būti apsaugota nuo užtvindymo iš aukštutinės žemės reljefo pusės.
48. Sklypuose turi būti įrengta uždara lietaus nuotekų šalinimo sistema. Šios sistemos reikalavimai nustatomi STR 2.07.01:2003 [4.3.8]. Išimtys iš šio reikalavimo gali būti taikomos kaimo vietovėse. Šiuo atveju mažiausi kelio griovių ir griovių skerspjūviai priimami: dugno plotis – 0,3 m, gylis – 0,4 m.
49. Rezervuarų grupės ar pavieniai rezervuarai su degiais skysčiais, suskystintomis degiomis dujomis, nuodingomis medžiagomis turi būti išdėstyti, kaip taisyklė, ant žemesnių žemės paviršiaus altitudžių Sklypo pastatų ir inžinerinių statinių atžvilgiu ir pagal priešgaisrinių normų [4.4.7] reikalavimus turi būti apjuosti (atsižvelgiant į vietos reljefą) ištisomis sienomis iš Al, A2 degumo klasių statybos produktų arba žemės volais.
Tais atvejais, kai nurodyti inžineriniai statiniai išdėstyti ant aukštesnio žemės paviršiaus, turi būti numatytos papildomos priemonės, padedančios išvengti išsiliejusių skysčių nutekėjimo už sienų iš ne žemesnės kaip Al degumo klasės statybos produktų ar žemės volų ribos, įvykus antžeminių rezervuarų avarijoms.
50. Sklypo statinių planuojamos žemės paviršiaus altitudės turi būti priimamos techninių ekonominių rodiklių variantinių palyginimų pagrindu, siekiant užtikrinti iškasamo ir užpilamo žemės kiekio balansą.
51. Pastatų pirmųjų aukštų grindų lygio altitudė turi būti 0,15 m aukštesnė už gretimos Sklypo dalies paviršiaus planuojamą altitudę. Išimtys iš šio reikalavimo turi būti techniškai ir ekonomiškai pagrįstos.
52. Rūsio ar kitų įgilintų patalpų grindų altitudė turi būti aukštesnė už gruntinio vandens lygį ne mažiau kaip 0,5 m.
Kai dėl technologinių reikalavimų būtina įrengti rūsio ar kitas įgilintas patalpas su žemesne nei gruntinio vandens lygio altitude, turi būti numatytas patalpų hidroizoliavimas arba gruntinio vandens lygio pažeminimas. Būtina atsižvelgti į gruntinio vandens lygio pakilimo galimybę Sklype.
VIII SKYRIUS. SKLYPO SUSISIEKIMO KOMUNIKACIJOS
54. Sklypo geležinkeliai, hidraulinis, konvejerinis transportas ir pakabinamieji lynų keliai turi būti projektuojami pagal jų projektavimą reglamentuojančius normatyvinius dokumentus. Atstumai nuo Sklypo vidaus geležinkelio ašies iki Sklypo statinių elementų nustatomi pagal Reglamento 4 priedą.
55. Sklypo keliai (gatvės), skirti transportui, pėstiesiems ir dviračiams, turi būti projektuojami pagal STR 2.06.01:1999 [4.3.4] reikalavimus, nustatytus D, E ir F klasės gatvėms, taip pat pagal normatyvinius dokumentus, nustatančius pramonės transporto reikalavimus. Sklypo kelių (gatvių) persikirtimai su pėsčiųjų keliais turi būti projektuojami pagal miestų, miestelių kaimo ir gyvenviečių planavimo ir užstatymo norminius reikalavimus.
56. Į gamybos teritorijas, kurių plotas didesnis kaip 5 ha, turi būti ne mažiau kaip du įvažiavimai.
Kai gamybos teritorijos kraštinė ilgesnė už 1000 m ir orientuota išilgai gatvės ar kelio, iš jos pusės turi būti numatyti ne mažiau kaip du įvažiavimai. Atstumas tarp įvažiavimų neturi viršyti 1500 m.
Iš gamybos teritorijoje aptvertų aikštelių (atviros transformatorinės pastotės, sandėlių ir pan.), kurių plotas yra didesnis kaip 5 ha, turi būti ne mažiau kaip du išvažiavimai, įrengiami vadovaujantis šio Reglamento punkto pirmąja pastraipa. Automobilių įvažiavimų ar išvažiavimų iš įmonės gamybos teritorijos vartų plotis turi būti priimamas pagal didžiausią naudojamo automobilio plotį bei aukštį, pridedant 1,5 m, bet ne siauresnis kaip 4,5 m ir ne žemesnis kaip 4,25 m, o geležinkelio vartų – ne siauresnis kaip 4,9 m.
57. Sklypo vidaus transporto rūšis turi būti parenkama įvairių variantų techninių ekonominių palyginimų pagrindu, atsižvelgiant į vieningo transportavimo proceso nuo sandėlių vietų iki vartojimo vietų organizavimą tomis pačiomis transporto priemonėmis, išvengiant perkrovimo iš tarpcechinio transporto į cechinį vidaus transportą.
58. Prie pastatų ir inžinerinių statinių pagal visą jų ilgį turi būti užtikrintas priešgaisrinių automobilių privažiavimas: iš vienos pusės – kai pastato ar inžinerinio statinio plotis ne didesnis kaip 18 m ir iš dviejų pusių – kai plotis didesnis kaip 18 m, taip pat kai kiemai yra uždari ar pusiau uždari.
59. Prie pastatų, kurių plotas didesnis kaip 10 ha arba plotis didesnis kaip 100 m, priešgaisrinių automobilių privažiavimas turi būtų užtikrintas iš visų pusių, laikantis šių reikalavimų:
59.1. atvejais, kai pagal gamybos sąlygas nereikalingi keliai, leidžiama numatyti, kad priešgaisriniai automobiliai privažiuotų išlygintu sutankinto grunto žemės paviršiumi, sustiprintu pravažiavimo vietose 3,5 m plotyje, sudarant nuolydžius, užtikrinančius natūralų paviršinio vandens nuotėkį;
59.2. atstumas nuo važiuojamosios dalies ar išlyginto paviršiaus, užtikrinančio priešgaisrinių mašinų privažiavimą iki pastatų, kurių aukštis iki 12 m, turi būti ne didesnis kaip 25 m, kai pastatų aukštis nuo 12 iki 28 m – ne didesnis kaip 10 m, kai pastatai aukštesni kaip 28 m – ne didesnis kaip 8 m;
59.3. atstumą nuo važiuojamosios kelio dalies iki statinių kraštutinės ašies leidžiama padidinti iki 60 m su sąlyga, kad prie statinių bus nutiesti aklikeliai su priešgaisrinių mašinų apsisukimo aikštelėmis 12x12 m ir įrengti gaisriniai hidrantai, išlaikant atstumą nuo statinių iki priešgaisrinių mašinų apsisukimo aikštelių ne mažesnį kaip 5 m ir ne didesnį kaip 15 m. Atstumas tarp aklikelių turi būti ne didesnis kaip 100 m;
59.4. pastatų ir inžinerinių statinių plotis priimamas lygus atstumui tarp kraštinių nužymėjimo ašių;
59.5. privažiavimai prie vandens telkinių, kurie gali būti naudojami gaisrams gesinti, turi būti su aikštelėmis, kurių matmenys ne mažesni kaip 12x12 m;
59.6. antžeminiai gaisriniai hidrantai turi būti išdėstomi išilgai kelio atstumu netrumpesniu kaip 2,5 m nuo važiuojamosios dalies krašto, bet ne arčiau kaip 5 m nuo pastato sienos. Tuo atveju, jei esamoje įmonėje, kai ji rekonstruojama, šis plotas yra užimtas esamais inžineriniais statiniais ar technologiniais įrenginiais, leidžiama požeminius hidrantus išdėstyti važiuojamoje dalyje;
59.7. priešgaisrinių mašinų privažiavimas prie I atsparumo ugniai E kategorijos pagal sprogimo ir gaisro pavojų statinių nenumatomas;
59.8. Sklypo pravažiavimų plotis priimamas, atsižvelgiant į kompaktinį kelių, inžinerinių tinklų ir apželdinimo juostų išdėstymą, bet tuo atveju, kai abiejose pravažiavimo pusėse išdėstyti statiniai, pravažiavimų plotis turi būti ne mažesnis už atstumus tarp pastatų ir inžinerinių statinių, nustatytus Reglamento 1 priede.
Pravažiavimo pločiu laikomas atstumas tarp statinių, apribojančių privažiavimą, koordinačių ašių.
60. Pravažiavime turi būti vienas kelias. Dviejų kelių tiesimas viename pravažiavime leidžiamas:
60.1. kai vieno kelio su privažiavimais dangos plotas lygus ar yra didesnis už dviejų kelių su privažiavimais dangos plotą;
IX SKYRIUS. SKLYPO INŽINERINIAI TINKLAI
62. Sklype turi būti projektuojama inžinerinių tinklų vieninga sistema, išdėstant juos techninėse juostose (koridoriuose) ar keliuose, užtikrinant nustatytą sklypo užstatymo tankį ir ryšį su pastatais ir inžineriniais statiniais. Sklypo inžineriniai tinklai projektuojami, vadovaujantis:
62.4. elektros tinklai – Elektros įrenginių įrengimo taisyklėmis [4.4.6] ir Apšvietimo elektros įrenginių įrengimo taisyklėmis [4.4.9];
62.5. elektroninių ryšių – Ryšių reguliavimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintais normatyviniais dokumentais;
63. Sklypo inžinerinių tinklų tipo (požeminiai, antžeminiai, pakeltieji) pasirinkimas turi būti techniškai ir ekonomiškai pagrįstas.
65. Kai tai įmanoma, įvairios paskirties inžineriniai tinklai turi būti tiesiami kartu bendrose tranšėjose, tuneliuose, kanaluose, ant žemų atramų, pabėgių arba ant estakadų, vadovaujantis visuomeninės sveikatos saugos ir priešgaisriniais norminiais reikalavimais ir tinklų saugaus eksploatavimo taisyklėmis.
Leidžiama kloti požeminius apytakinio vandentiekio tinklus, šilumos tinklus ir dujotiekius kartu su technologiniais vamzdynais (išskyrus nurodytus Reglamento 71.2 punkte) nepriklausomai nuo šilumos nešiklio parametrų ir technologiniais vamzdynais tiekiamų medžiagų.
66. Degių medžiagų ir dujų lauko tinklų išdėstymas po pastatais ir inžineriniais statiniais neleidžiamas.
67. Technologijos paskirties inžineriniai tinklai, kuriems nėra normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų, projektuojami pagal projekto technologinės dalies užduotį.
I SKIRSNIS. POŽEMINIAI INŽINERINIAI TINKLAI
69. Požeminiai inžineriniai tinklai, išskyrus lietaus nuotekų tinklus, turi būti tiesiami nevažiuojamoje kelio dalyje.
Rekonstruojant gamybos statinius, leidžiama inžinerinius tinklus tiesti kelio važiuojamoje dalyje.
Vėdinimo šachtos, įėjimai ir kiti kanalų ir tunelių elementai turi būti išdėstyti nevažiuojamoje dalyje ir neužstatomose vietose. Vėdinimo tiekiamo oro sistemų vėdinimo šachtos turi būti išdėstytos neužterštose vietose [4.3.9].
Bekanalinius tinklus leidžiama kloti kelkraščių ribose.
Inžineriniai tinklai, klojami kelio važiuojamoje dalyje, turi būti visais atvejais įgilinti žemiau važiuojamosios dalies dangos konstrukcijos.
70. Kanaluose ir tuneliuose leidžiama kloti degių dujų tinklus (gamtinių, šalutinių naftos dujų, dirbtinių maišytų ir suskystintų angliavandenilių), kurių slėgis iki 0,6 MPa (6 kg/cm2) kartu su kitais vamzdynais ir elektroninio ryšio kabeliais su sąlyga, kad kanaluose ir tuneliuose bus įrengtas vėdinimas pagal normatyvinių dokumentų reikalavimus.
71. Neleidžiama kartu kloti tuneliuose:
71.1. degių dujų vamzdynų su jėgos ir apšvietimo kabeliais, išskyrus kabelius, skirtus paties kanalo ar tunelio apšvietimui;
71.2. šilumos tinklų su suskystintų dujų tinklais, deguonies vamzdynais, azoto vamzdynais, šalčio vamzdynais, degių, lakių, pavojingų cheminių medžiagų vamzdynais ir buitinio nuotakyno vamzdynais;
71.3. degių skysčių vamzdynų su jėgos ir ryšių kabeliais, priešgaisrinio vandentiekio ir savitakio nuotakyno vamzdynais;
72. Pavojingų cheminių medžiagų, kurios gali degti ir sprogti, kanalai ir tuneliai tiekimo vamzdynams išdėstyti privalo turėti išėjimus ne rečiau kaip kas 60 metrų ir taip pat jų galuose.
73. Požeminiai inžineriniai tinklai turi būti išdėstyti lygiagrečiai bendroje tranšėjoje. Atstumai tarp inžinerinių tinklų, taip pat nuo šių tinklų iki pastatų ir inžinerinių statinių pamatų turi būti minimalūs, atsižvelgiant į tinklų kamerų, šulinių ir kitų elementų matmenis ir išdėstymą, tinklų tiesimo ir priežiūros reikalavimus.
74. Horizontalūs atstumai (prošvaisoje) nuo požeminių tinklų, išskyrus degių dujų tinklus iki statinių pamatų, susisiekimo komunikacijų ir kitų inžinerinių statinių turi būti priimami ne mažesni už nustatytus Reglamento 5 priede (1 ir 2 lentelėse). Šiame priede nurodyti atstumai nuo degių dujų tinklų iki pastatų ir inžinerinių statinių yra minimalūs.
75. Horizontalūs atstumai (prošvaisoje) tarp gretimų inžinerinių tinklų, kai jie klojami lygiagrečiai, turi būti priimami ne mažesni už nustatytus Reglamento 6 priede (1, 2, 3, 4 lentelėse).
76. Tiesiant kabelinę liniją lygiagrečiai aukštos įtampos linijai (AL) su 110 kV ir aukštesne įtampa, horizontalus atstumas nuo kabelio iki kraštutinio laido turi būti ne mažesnis kaip 10 m.
Įmonės rekonstravimo sąlygomis pavienių atramų požeminių dalių ir įžeminimo įtaisų atstumą nuo kabelinės linijos iki AL su įtampa, aukštesne už 1000 V, leidžiama priimti ne mažesnį kaip 2 m, tačiau horizontalus atstumas (prošvaisoje) iki AL kraštutinio laido nenormuojamas.
77. Inžinerinių tinklų persikirtimuose atstumai pagal vertikalę (prošvaisoje) turi būti ne mažesni kaip:
77.1. tarp vamzdyno ar elektros kabelio, elektroninio ryšio kabelio ir geležinkelio (matuojant nuo bėgio pado) bei automobilių kelio (matuojant nuo dangos paviršiaus) iki vamzdžio (ar jo dėklo) ar elektros kabelio – nustatomi apskaičiuojant pagal tinklo atsparumą, bet mažesni kaip 0,6 m;
77.2. tarp kanale ar tunelyje tiesiamo vamzdyno ar elektros kabelio ir geležinkelio atstumas pagal vertikalę (matuojant nuo kanalo ar tunelio perdangos viršaus iki geležinkelio bėgio pado) – 1 m, o tarp vamzdyno ar kabelio iki kelio griovio ar kito vandens nuvedimo statinio, taip pat geležinkelio žemės sankasos pylimo pagrindo, – 0,5 m;
77.4. tarp 110 – 220 kV įtampos elektros kabelio ir vamzdyno – 1 m;
Rekonstravimo sąlygomis, nepažeidžiant Elektros įrenginių įrengimo taisyklių reikalavimų [4.4.6], atstumas tarp bet kurios įtampos kabelio ir vamzdyno gali būti sumažintas iki 0,25 m.
78. Geriamojo vandentiekio vamzdynas turi būti tiesiamas virš nuotakyno arba virš vamzdyno, tiekiančio pavojingas skystas chemines medžiagas – 0,4 m.
79. Leidžiama tiesti plieninį ar kitos medžiagos sandarų vamzdyną, įdėtą į įdėklus, geriamojo vandentiekio vamzdyną žemiau nuotakyno, tačiau atstumas nuo nuotakyno vamzdžio sienelės iki įdėklo briaunos turi būti ne mažesnis kaip po 5 m į kiekvieną pusę – moliniuose gruntuose ir 10 m – stambaus žvirgždo ir smėliniuose gruntuose ir nuotakyno vamzdis turi būti ketinis.
80. Geriamojo vandentiekio įvadą, kai vamzdžio diametras yra iki 150 mm, leidžiama tiesti po nuotakynu, be įdėklų, jeigu atstumas tarp susikertančiųjų vamzdžių – 0,5 m.
81. Kai atviros šildymo sistemos šilumos tinklai su vandens nešikliu ar karšto vandens tinklai yra bekanaliniai, atstumas pagal vertikalę nuo šių tinklų iki aukščiau ir žemiau išdėstyto nuotakyno turi būti ne mažesnis kaip 0,4 m.
82. Išdėstant Sklypuose kitos paskirties inžinerinius tinklus pagal vertikalę, turi būti vadovaujamasi šių tinklų techninius reikalavimus nustatančiais normatyviniais dokumentais.
83. Dujotiekiai, kertantys įvairios paskirties kanalus ir tunelius, turi būti išdėstyti virš ar po šiais statiniais įdėkluose, tiesiamuose po 2 m į abi puses nuo kanalų ar tunelių išorinių sienelių. Įvairios paskirties tunelius leidžiama kiaurai kirsti požeminiais įdėkluose tiesiamais dujotiekiais iki 0,6 MPa slėgio.
84. Vamzdynų persikirtimo su geležinkeliais ir su keliais kampas turi būti 90o. Atskirais atvejais, atitinkamai pagrindus, leidžiama persikirtimo kampą sumažinti iki 45o.
85. Atstumai nuo dujotiekio ir šilumos tinklų iki geležinkelio iešmų smailių pradžios, iešmų kryžmių galo ir atsiurbiančiųjų kabelių prijungimo prie bėgių vietų turi būti ne mažesni kaip 10 m.
86. Kabelinių linijų, tiesiamų tiesiog žemėje, persikirtimas su elektrifikuotu geležinkeliu turi būti numatomas 75-90o kampu kelio ašies atžvilgiu. Persikirtimo vieta turi būti nutolinta nuo iešmų smailių pradžios, iešmų kryžmių galo ir atsiurbiančiųjų kabelių prijungimo prie bėgių vietų ne mažiau kaip 10 m atstumu.
II SKIRSNIS. ANTŽEMINIAI INŽINERINIAI TINKLAI
88. Klojant antžeminius inžinerinius tinklus, turi būti numatyta apsauga nuo mechaninių pažeidimų ir nepalankaus atmosferos poveikio.
89. Antžeminiai inžineriniai tinklai turi būti klojami ant atramų, statomų latakuose (pastatytuose ant žemės paviršiaus ar ant žemės sankasos ar pusiau įgilintuose kanaluose ar tuneliuose; atvirose tranšėjose ir pan.).
90. Degių dujų, pavojingų cheminių medžiagų ir preparatų vamzdynų, vamzdynų, taip pat buitinio nuotakyno vamzdynų neleidžiama išdėstyti atvirose tranšėjose ir latakuose.
III SKIRSNIS. PAKELTIEJI INŽINERINIAI TINKLAI
92. Pakeltieji (viršžeminiai) inžineriniai tinklai turi būti tiesiami ant atramų, statomų aukščiau Sklypo žemės paviršiaus altitudžių, estakadų, galerijose arba statinių sienų ar kitų konstrukcijų.
93. Kabelių estakadų ir galerijų persikirtimas su elektros perdavimo oro linijomis, vidaus gamykliniais geležinkeliais, keliais, lynų keliais, oro elektroninio ryšio linijomis ir vamzdynais turi būti atliktas ne mažesniu kaip 30o kampu.
94. Neleidžiama tiesti:
94.1. tranzitinių Sklypo vidaus vamzdynų su degiais skysčiais ir dujomis – ant estakadų, pavieniai stovinčių kolonų ir atramų iš žemesnės kaip A1 degumo klasės statybos produktų, taip pat ant pastatų sienų ir stogų, išskyrus I atsparumo ugniai laipsnio Cg, Dg ir Eg kategorijų pagal gaisro pavojų pastatų.
Sklypo vidaus tinklai laikomi tranzitiniais tų pastatų atžvilgiu, kuriuose negaminama ir nevartojama skysčių ir dujų, tiekiamų nurodytais vamzdynais;
94.2. vamzdynų su degiais skysčiais ir dujų pavidalo produktais galerijose, jeigu šių produktų susimaišymas gali sukelti sprogimą ar gaisrą;
95. Pakeltieji vamzdynai su degiais skysčiais, kai vamzdynai tiesiami ant pavienių atramų, estakadų ir pan., turi būti išdėstyti ne mažesniu kaip 3 m atstumu nuo pastatų ir inžinerinių statinių sienų su angomis.
Iki sienų be angų šis atstumas gali būti sumažintas iki 0,5 m.
96. Ant žemų atramų turi būti tiesiami slėginiai vamzdynai su skysčiais ir dujomis, taip pat jėgos ir ryšių kabeliai, kurie išdėstomi:
97. Aukštis nuo žemės paviršiaus iki vamzdžių apačios (arba jų izoliacijos paviršiaus), kai jie tiesiami ant žemų atramų Sklypo dalyje, laisvoje nuo transporto priemonių eismo ir žmonių praėjimo, turi būti ne mažesnis:
98. Vamzdynai su 300 mm ir mažesniu diametru ant žemų atramų turi būti išdėstomi per dvi arba per daugiau eilių pagal vertikalę, maksimaliai sutrumpinant tinklų trasos plotį.
99. Aukštis nuo žemės paviršiaus iki vamzdžių apačios ar izoliacijos paviršiaus, kai jie klojami ant aukštų atramų, turi būti:
99.3. persikirtimo su vidiniais geležinkelio privažiuojamaisiais ir bendro naudojimo keliais vietose – pagal normatyvinius dokumentus, nustatančius geležinkelio techninius reikalavimus;
X SKYRIUS. SKLYPO TVARKYMAS
100. Sklypams apželdinti turi būti naudojamos vietinėms klimato sąlygoms atsparios medžių ir krūmų veislės, atsižvelgiant į jų sanitarines ir apsaugines, dekoratyvines savybes ir atsparumą pavojingoms medžiagoms, kurių gali būti Sklype.
Maisto pramonės gamybos statinių, tikslių gamybos procesų cechų, taip pat orapūčių, kompresorių ir variklių bandymo stočių išdėstymo zonose draudžiama sodinti medžius, kurie žydėdami išskiria dribsnius, plaušines medžiagas ir pūkuotas sėklas.
Priešgaisrinių norminių atstumų ribose sodinti spygliuočių rūšių medžius draudžiama.
101. Želdiniams skirtų Sklypo aikštelių, išdėstytų gamybos teritorijoje, užimamas plotas turi būti ne mažesnis kaip 10 % gamybos teritorijos.
Želdinius leidžiama sodinti ant pastatų denginių.
Kaip želdinius leidžiama naudoti mobilius sodus, išdėstant medžius ir krūmus konteineriuose su galimybe juos perstumti.
102. Atstumai nuo statinių iki medžių ir krūmų turi būti ne mažesni už nustatytus Reglamento 7 priede, o atstumai tarp medžių ir krūmų eilių – Reglamento 8 priede.
103. Atstumai tarp želdinių ribų ir atšaldymo tvenkinių ir purškiamųjų baseinų, apskaičiuojant nuo kranto pakraščio, turi būti ne mažesni kaip 40 m.
105. Sklype turi būti numatytos dirbančiųjų poilsio aikštelės su sutvarkyta aplinka. Aikštelės turi būti išdėstytos iš priešvėjinės pusės nuo statinių, išskiriančių kenksmingą taršą į atmosferą.
106. Dirbančiųjų poilsio aikštelių matmenys turi būti apskaičiuojami, skiriant dirbančiajam didžiausioje pamainoje pamainos 1 m2 ploto.
107. Gamybos statinių su aerozolį išskiriančiomis gamybomis sklypuose neturi būti numatomi dekoratyvūs vandens telkiniai, fontanai, lietinimo įtaisai, padidinantys kenksmingų medžiagų koncentracija įmonės sklype.
108. Sklype šaligatviai išilgai kelių tiesiami neatsižvelgiant į pėsčiųjų eismo intensyvumą, o išilgai pravažiavimų ir įvažiavimų – kai pėsčiųjų eismo intensyvumas ne mažesnis kaip 100 žmonių pamainoje.
109. Šaligatvio pakraštys (bortas) Sklype turi būti ne arčiau kaip 3,75 m nuo artimiausio normalios vėžės geležinkelio ašies. Šį atstumą sumažinti leidžiama įrengus turėklus, atitveriančius šaligatvius.
Šaligatvių atstumas nuo geležinkelio, kuriuo pervežami degūs kroviniai, ašies turi būti ne mažesnis kaip 5 m.
110. Šaligatviai išilgai pastatų turi būti išdėstyti:
110.1. kai įrengtas vandens nuvedimas nuo pastatų stogų – prie pat užstatymo linijos, padidinant šiuo atveju šaligatvio plotį 0,5 m;
111. Šaligatvio plotis turi būti kartotinis 0,75 m pločio eismo juostai. Šaligatvio eismo juostų skaičius turi būti nustatytas priklausomai nuo dirbančiųjų skaičiaus didžiausioje pamainoje statinyje (ar statinių grupėje), į kurį tiesiamas šaligatvis, skiriant vienai juostai 750 žm. pamainoje. Minimalus šaligatvio plotis turi būti ne mažesnis kaip 1,5 m.
Kai pėsčiųjų eismo intensyvumas abiem kryptimis mažesnis kaip 100 žm. per val., leidžiama įrengti 1 m pločio šaligatvius, o jei jais judės žmonės su negalia, naudojantieji kėdes-vežimėlius, – 1,2 m pločio.
112. Šaligatvių, skirtų galimam žmonių su negalia, naudojančių vežimėlius, judėjimui, nuolydžiai neturi būti didesni, nei nustatyta STR 2.03.01:2001 [4.3.5]. Tokių šaligatvių susikirtimuose su Sklypo automobilių kelių važiuojamąja dalimi borto aukštis neturi būti didesnis kaip 4 cm.
113. Šaligatviai, klojami gretimame ar tame pačiame pylime su automobilių keliu, turi būti atskirti nuo kelio skiriamąja juosta, kurios plotis ne mažesnis kaip 0,8 m. Šaligatvių išdėstymas prie pat kelio leidžiamas tik įmonės rekonstravimo sąlygomis.
114. Kai šaligatvis priglaustas prie važiuojamosios dalies, šaligatvis turi būti borto lygyje, bet aukščiau važiuojamosios dalies ne mažiau kaip 15 cm.
Kai rekonstruojami statiniai ankštuose Sklypuose, leidžiama atitinkamai pagrindus padidinti kelių plotį skiriančių juos nuo šaligatvių želdinių juostų sąskaita, o, kai jų nėra, – šaligatvių sąskaita, juos perstumiant.
115. Sklype sankirtos su geležinkeliais intensyvaus dirbančiųjų praėjimo vietose neleidžiamos. Pagrindus nurodytų sankirtų viename lygyje būtinumą, jose turi būti įrengti šviesoforai ir garsinė signalizacija, o taip pat užtikrintas matomumas, ne mažesnis už nustatytą normatyviniuose kelių saugos ir paskirties dokumentuose.
116. Sankirtos skirtinguose lygiuose turi būti numatyti šiais atvejais: persikertant stoties, tarp jų – ištraukimo keliams; pervežant keliais skystus metalus ir šlaką; vykdant persikertančiuose keliuose manevrinius darbus ir neesant galimybės jų nutraukti intensyvaus žmonių eismo metu; užlaikant vagonus kelyje; intensyviai judant (daugiau kaip 50 maršrutų į parą abiem kryptimis).
XI SKYRIUS. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
STR 2.03.02:2005
1 priedas
MAŽIAUSI LEIDŽIAMI PRIEŠGAISRINIAI ATSTUMAI TARP STATINIŲ
| statinio ugniai atsparumo laipsnis |
Atstumas, m, iki statinio, kurio ugniai atsparumo laipsnis yra |
||
| I |
II |
III |
|
| I |
6 |
8 |
10 |
| II |
8 |
8 |
10 |
| III |
10 |
10 |
15 |
Pastabos:
1. Priešgaisriniai atstumai nustatomi tarp statinių išorinių sienų. Jei statiniuose yra išsikišusių daugiau kaip 1 m konstrukcijų, pagamintų iš statybos produktų, kurių degumo klasės yra E, EFL, EL, F, FFL, FL [4.3.7], atstumai skaičiuojami nuo išsikišusių konstrukcijų.
2. Priešgaisriniai atstumai tarp tos pačios paskirties statinių gali būti neišlaikomi, kai šių statinių užstatymo plotas kartu su neužstatytu žemės plotu tarp jų neviršija tos paskirties statiniams nustatyto gaisrinio skyriaus ploto [4.3.7]. Šiuo atveju tarp skirtingos paskirties statinių grupių turi būti išlaikyti lentelėje nurodyti atstumai.
3. Priešgaisriniai atstumai tarp įvairios paskirties statinių gali būti neišlaikomi, pastatant REI – M 180 sienas, kurios įrengiamos pagal didesnio iš besiribojančių statinių kontūrus.
4. Atstumas tarp I atsparumo ugniai statinių, kurių besiribojančioje sienoje nėra langų, gali būti sumažintas 20 %.
5. Statiniams, kurių išorės danga (fasadų ar stogo) įrengiama iš E, EFL, EL, F, FFL, FL degumo klasių [4.3.7] statybos produktų, atstumai turi būti padidinti 20 %.
STR 2.03.02:2005
2 priedas
ATSTUMAI TARP ĮVAIRAUS TIPO AUŠINTUVŲ IR TARP JŲ BEI KITOS PASKIRTIES STATINIŲ
| Statinys |
Atstumai, m, iki įvairaus tipo aušintuvų |
|||
| Purslinio baseino |
Bokštinio aušintuvo |
Ventiliatorinio sekcijinio antžeminio aušintuvo |
Ventiliatorinio sekcijinio aušintuvo, statomo ant statinio denginio |
|
| 1. Purslinis baseinas |
- |
30 |
30 |
- |
| 2. Bokštinis aušintuvas |
30 |
0,5 D*, bet ne mažesnis kaip 18 m |
18 |
- |
| 3. Ventiliatorinis sekcijinis antžeminis aušintuvas |
30 |
15 |
9-24** |
- |
| 4. Ventiliatorinis sekcijinis aušintuvas, statomas ant statinio denginio |
- |
- |
- |
12 |
| 5. Statinys su šalčiui atspariomis sienomis |
42 |
21 |
21 |
9 |
| 6. Atvira transformatorinė pastotis. Elektros perdavimo linija |
80 |
30 |
42 |
42 |
| 7. Atviras antžeminis sandėlis |
60 |
21 |
24 |
15 |
| 8. Antžeminiai ir pakeltieji inžineriniai tinklai |
9 |
9 |
9 |
9 |
| 9. Bendro naudojimo ir rūšiavimo geležinkelio ašis |
80 |
42 |
60 |
21 |
| 10. Gamyklinio (Sklypo) geležinkelio ašis |
30 |
12*** |
12*** |
12*** |
| 11. Bendro naudojimo kelio kelkraštis |
60 |
21 |
39 |
9 |
| 12. Sklypo vidaus kelio ir įvažiavimo kelkraštis |
21 |
9 |
9 |
9 |
D* – aušintuvo diametras įėjimo angos aukštyje;
** – kai sekcijos plotas iki 20 m2 – 9 m, nuo 20 iki 100 m2 – 15 m, nuo 100 iki 200 m2 – 21 m, didesnis kaip 200 m2 – 24 m.
*** – kai konstrukcijos yra iš B ir žemesnės degumo klasės statybos produktų, atstumas priimamas 21 m.
Pastabos:
1. 2 lentelės 1–4 punktuose nurodyti atstumai turi būti priimami prošvaisoje tarp vienodo tipo aušintuvų. Pursliniai baseinai išdėstomi vienoje eilėje.
Kai eilėse išdėstomi skirtingų plotų aušintuvai, atstumai tarp eilių priimami pagal didesnio ploto aušintuvus.
2. Atstumai tarp aušintuvų su vienu ventiliatoriumi nustatomi priklausomai nuo inžinerinių tinklų ir įrenginių išdėstymo, bet neturi būti mažesni kaip 15 m. Šio tipo aušintuvų atstumai nuo statinių priimami kaip bokštinių aušintuvų.
3. Atstumai tarp bokštinių aušintuvų eilių lentelėje nurodyti, kai šio tipo aušintuvų plotas yra ne didesnis kaip 3200 m2. Kai plotas yra didesnis, atstumai nustatomi techniškai pagrindus.
4. Atstumas tarp aušintuvų, išdėstytų vienoje eilėje, turi būti:
bokštinių aušintuvų – lygus 0,4 aušintuvo diametro (aušintuvo pagrindo lygyje), bet ne mažiau kaip 12 m;
ventiliatorinių sekcijinių antžeminių ar ant statinio denginio statomų aušintuvų – 3 m;
aušintuvų su vienu ventiliatoriumi – du kartus didesnis už jų įėjimo angų aukštį, bet ne mažesnis kaip 3 m.
5. Atstumus, išskyrus nurodytus lentelės 7 punkte, nuo atviro tipo sandėlių, jei juose sandėliuojami kalis, kalcio karbidas, natris ir kitos medžiagos, kurios sąveikoje su vandeniu sudaro sprogius mišinius, leidžiama sumažinti: aušintuvams iki 20 m2 ploto – ne daugiau kaip 40%, nuo 20 iki 100 m2 ploto – 30 m. Bet kuriuo atveju atstumas neturi būti mažesnis kaip 6 m.
6. Statinių sienos, kurios yra iš neatsparių šalčiui statybos produktų, turi būti apsaugotos techninėmis priemonėmis nuo sudrėkimo ir apšalimo.
7. Rekonstruojant statinius, atstumus tarp aušintuvų ir atstumus tarp aušintuvų ir kitų statinių leidžiama sumažinti, bet ne daugiau kaip 25%.
8. Atstumai tarp aušintuvų ir kelių, antžeminių ir pakeltųjų tinklų, skirtų aušintuvų naudojimo reikmėms, nenormuojami.
9. Atstumus, nurodytus lentelės 5-8 punktuose, leidžiama sumažinti 25% su sąlyga, kad aušintuvai bus naudojami tik šiltuoju metu periodu, kai oro temperatūra yra teigiama.
10. Atstumai tarp ventiliatorinių sekcijinių aušintuvų, statomų ant statinio denginio, iki išorinių to paties statinio sienų nenormuojami.
Atstumas nuo ventiliatorinių sekcijinių aušintuvų iki statinio paaukštintų dalių sienų priimamas pagal lentelės 5 punkto reikalavimus.
11. Mažiausias atstumas tarp aušintuvų, kurių našumas yra ne didesnis, kaip 100 m3/h:
iki statinių, kurių sienos atsparios šalčiui – 15 m;
iki atvirų transformatorinių pastočių – 40 m;
iki gamyklinio (Sklypo) geležinkelio privažiuojamojo kelio ašies – 15 m;
iki Sklypo vidaus kelio ar įvažiavimo kelkraščio – 6 m.
12. Aplink purslinius baseinus turi būti įrengta vandens nepraleidžianti danga, kurios plotis ne mažesnis kaip 2,5 m, su nuolydžiu, pakankamu vandeniui nutekėti.
STR 2.03.02:2005
3 priedas
ATSTUMAI TARP BORTO AR KELKRAŠČIO IKI STATINIŲ
| Pastatai ir inžineriniai statiniai |
Atstumas iki borto ar kelkraščio, m |
| 1. Pastatų sienų išoriniai paviršiai, įskaitant prieangius ir priestatus: a) be įvažiavimų į pastatą, kai pastato ilgis iki 20 m b) taip pat, kai pastatas ilgesnis nei 20 m c) kai įvažiavimas į pastatą skirtas dviašiams automobiliams ir autokrautuvams d) kai įvažiavimas į pastatą skirtas triašiams automobiliams e) kai įvažiavimas į pastatą skirtas tik elektriniams vežimėliams |
1,5 3,0 8,0 12 5,0 |
| 2. Lygiagrečiai išdėstytų geležinkelių ašys: 1520 (1524) mm 750 mm |
3,75 3,0 |
| 3. Įmonės sklypo aptvaras |
1,5 |
| 4. Estakadų atramų ir viadukų, dūmtraukių, stulpų, antenos stiebų, pastatų išsikišusių dalių: piliastrų, kontraforsų, išorinių laiptų ir pan. išorinės pusės |
0,5 |
| 5. Geležinkelio, kuriuo pervežamas skystas metalas, šlakas, vežimėliai su liejiniais ir liejimo formomis, vežimėliai su mulda ir įkrovų medžiagų pervežimo dėžėmis |
5,0 |
Pastabos:
1. Projektuojant kelius, skirtus vilkikams su šlajomis ilgiems kroviniams (rąstams, sijoms ir pan.) pervežti, posūkiuose ir kryžkelėse lentelėje nurodyti atstumai turi būti atitinkamai padidinti krovinio nuosvyros dydžiu pagal normatyvinius automobilių kelių reikalavimus.
2. Atstumai nuo borto, važiuojamosios dalies pakraščio arba sustiprintos juostos kelkraščio iki medžių kamienų arba krūmų priklausomai nuo medžių ir krūmų veislių (bet ne mažesni už nurodytus 7 priede) nustatomi taip, kad medžių vainikai, įvertinus jų ir krūmų genėjimą, nepakibtų virš važiuojamosios dalies arba kelkraščio.
3. Kai dviejų eismo juostų kelio plotis mažesnis kaip 3,75 m ir kai nėra borto ar sustiprintos kelkraščio juostos, atstumai atvejais, nurodytais lentelės 5 punkte, turi būti ne mažesni kaip 4,25 m nuo kelio ašies. Kai automobilio plotis didesnis kaip 2,5 m, nurodytas atstumas turi būti atitinkamai padidintas.
4. Automobilių su priekabomis įvažiavimams į cechą atstumas nuo cecho sienos iki kelio turi būti nustatytas apskaičiavimais.
STR 2.03.02:2005
4 priedas
ATSTUMAI NUO SKLYPO VIDAUS GELEŽINKELIO AŠIES IKI STATINIŲ ELEMENTŲ
(išskyrus atvejus, nurodytus Reglamento 3 priede)
| Statinių elementai |
Atstumai, m, kai geležinkelio vėžė, mm |
|
| 1520 (1524) |
750 |
|
| 1. Išorinės pastatų sienų ar išsikišusių dalių: piliastrų, kontraforsų, prieangių, laiptų ir pan. pusės: a) kai nėra išėjimų iš pastato b) kai yra išėjimai iš pastato c) kai yra išėjimai iš pastato ir įrengti aptvariniai barjerai (ne ilgesni kaip 10 m), išdėstyti tarp išėjimų iš pastato ir geležinkelių, lygiagretūs pastato sienoms |
3,1 6,0 4,5
|
2,3 5,0 3,5
|
| 2. Pavienės kolonos, gamybinių pastatų vartų angų ar pastato išsikišusių dalių (piliastrų, kontraforsų, prieangių, laiptų ir pan.) statramsčiai, kai jų ilgis išilgai kelio ne didesnis kaip 1000 mm; išpylimo ir įpylimo, pakrovimo ir iškrovimo įrenginiai, judamojo sąstato techninio aptarnavimo, ekipiruotės, remonto įtaisai, taip pat kiti technologiniai įtaisai ne darbo padėtyje, išdėstyti stoties keliuose (išskyrus pagrindinius priėmimo ir išvažiavimo). |
* |
* |
| 3. Apvalių rąstų sandėlis, kurio talpa – iki 10 000 m3 |
5,0 |
4,5 |
| 4. Miško medžiagos, skiedrų ir pjuvenų sandėlis, kurio talpa – iki 5000 m3 |
10,0 |
9,5 |
| 5. Degių skysčių sandėlis, kurio talpa – iki 2000 m3 |
20 |
19,5 |
| 6. Degių skysčių sandėlis, kurio talpa – iki 10 000 m3 |
10,0 |
9,5 |
| 7. Akmens anglies sandėlis, kurio talpa – iki 100 000 t |
5,0 |
4,5 |
| 8. Trupininių durpių sandėlis, kurio talpa – iki 10 000 t |
10,0 |
9,5 |
| 9. Kastinių durpių sandėlis, kurio talpa – iki 10 000 t |
10,0 |
9,5 |
* pagal statinių priartėjimo prie geležinkelio gabaritą, nustatytą normatyviniais geležinkelio projektavimo dokumentais.
Pastabos:
2. Įmonės ir teritorijos, kuriai reikia apsaugos, išoriniai aptvarai turi būti išdėstomi per atstumą, ne mažesnį kaip 5 m nuo geležinkelio.
3. Geležinkelio priartėjimo prie apvalių rąstų rietuvės, kurios talpa didesnė kaip 10 000 m3, atstumas priimamas pagal miško medžiagų sandėlių projektavimo normas.
4. Geležinkelį tiesti tarp kelio ir pastato sienos, iš kurios numatytas autotransporto priemonių išvažiavimas, leidžiama tik pagal technologinius reikalavimus; šiuo atveju atstumas tarp pastato sienos iki kelio ašies turi būti ne mažesnis kaip 6 m.
STR 2.03.02:2005
5 priedas
Horizontalūs atstumai (PROŠVAISOJE) tarp inžinerinių tinklų ir statinių pamatų, susisiekimo komunikacijų, kitų inžinerinių statinių (1 ir 2 LENTELĖS)
1 lentelė
|
Eil. Nr. |
Tinklo paskirtis |
Horizontalioji prošvaisa, m |
|||
| statinių pamatai |
kapitalinių tvorų pamatai |
gatvės bortai |
pylimo papėdė, griovio viršaus kraštas |
||
| 1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
6 |
| 1 |
Vandentiekis ir slėginė nuotekų linija |
5 |
3 |
1 |
1 |
| 2 |
Savitakiniai tinklai: |
|
|
|
|
| 2.1 |
ūkinių nuotekų |
3 |
1,5 |
0,5 |
1 |
| 2.2 |
lietaus vandens |
3 |
1,5 |
0,5 |
1 |
| 2.3 |
lauko drenažo |
2 |
1,0 |
0,5 |
1 |
| 2.4 |
statinio drenažo |
0,4 |
0,4 |
0,4 |
- |
| 3 |
Dujotiekis, kai slėgis: |
|
|
|
|
| 3.1 |
iki 0,1 bar |
1(2) |
0,5(1) |
0,5 |
1 |
| 3.2 |
daugiau kaip 0,1 iki 5 bar |
1(4) |
0,5(1) |
0,5 |
1 |
| 3.3 |
daugiau kaip 5 iki 16 bar |
7 |
1 |
1,5 |
1 |
| 4 |
Šilumotiekis: |
|
|
|
|
| 4.1 |
bekanalinis |
5 |
3 |
1 |
1 |
| 4.2 |
kanaluose (nuo krašto) |
2 |
1.5 |
0,5 |
1 |
| 5 |
Elektros kabeliai: |
|
|
|
|
| 5.1 |
iki 10 kV |
0,6 |
0,5 |
0,5 |
1 |
| 5.2 |
daugiau kaip 10 iki 110 kV |
1,5 |
1 |
1 |
1 |
| 6 |
Ryšių kabeliai ir jų kanalizacija |
0,6 |
0,5 |
0,5 |
1 |
| 7 |
Atliekų pneumovamzdynai |
2 |
1 |
0,5 |
1 |
| 8 |
Komunikacijų kolektoriai |
2,0 |
1,5 |
0,5 |
1 |
2 lentelė
| Eil. Nr. |
Tinklo paskirtis |
Horizontalioji prošvaisa, m |
|||||
| nuo geležinkelio kraštinio bėgio ar tinklo atramų pamato iki |
nuo elektros tiekimo antžeminių linijų atramų pamato |
||||||
| 1520 arba 1420 mm |
750 mm |
ryšių ir kontaktinio |
iki 1 kV ir kontaktinio |
daugiau kaip 1 iki 35 kV |
daugiau kaip 35 iki 400 kV |
||
| 1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
6 |
7 |
8 |
| 1 |
Vandentiekis ir slėginė nuotekų linija |
4 |
2,8 |
3 |
1 |
2 |
3 |
| 2 |
Savitakiniai tinklai: |
|
|
|
|
|
|
| 2.1 |
ūkinių nuotekų |
4 |
2,8 |
1,5 |
1 |
2 |
3 |
| 2.2 |
lietaus vandens |
4 |
2,8 |
1,5 |
1 |
2 |
3 |
| 2.3 |
lauko drenažo |
4 |
2,8 |
1 |
1 |
2 |
3 |
| 2.4 |
statinio drenažo |
0,4 |
0,4 |
- |
|
|
|
| 3 |
Dujotiekis, kai slėgis: |
|
|
|
|
|
|
| 3.1 |
iki 0,1 bar |
3,8 |
2,8 |
1 |
1 |
5 |
10 |
| 3.2 |
daugiau kaip 0,1 iki 5 bar |
4,8 |
2,8 |
1 |
1 |
5 |
10 |
| 3.3 |
daugiau kaip 5 iki 16 bar |
7,8 |
3,8 |
1 |
1 |
5 |
10 |
| 4 |
Šilumotiekis: |
|
|
|
|
|
|
| 4.1 |
bekanalinis |
4 |
2,8 |
3 |
1 |
2 |
3 |
| 4.2 |
kanaluose (nuo krašto) |
4 |
2,8 |
1,5 |
1 |
2 |
3 |
| 5 |
Elektros kabeliai: |
|
|
|
|
|
|
| 5.1 |
iki 10 kV |
3,2 |
2,8 |
1 |
1 |
5 |
10 |
| 5.2 |
daugiau kaip 10 iki 110 kV |
3,2 |
2,8 |
1,5 |
1,5 |
5 |
10 |
| 6 |
Ryšių kabeliai ir jų kanalizacija |
4 |
2,8 |
1 |
1 |
5 |
10 |
| 7 |
Atliekų pneumovamzdynai |
4 |
2,8 |
1 |
1 |
3 |
5 |
| 8 |
Komunikacijų kolektoriai |
4 |
2,8 |
1,5 |
1 |
2 |
3 |
Pastabos:
1. Atstumai nuo inžinerinių tinklų išorinės sienelės krašto iki kitų statinių (pastatų, inžinerinių statinių ir pan.) nurodyti mažiausi. Norint šiuos atstumus sumažinti (atsižvelgiant į statybos produktų, iš kurių tiesiami inžineriniai tinklai, savybes), kiekvieną konkretų projekto sprendinį privaloma derinti su atitinkamomis statinio saugos ir paskirties reikalavimų valstybinės priežiūros institucijomis, kurios apibrėžtos Statybos įstatyme [4.1.1].
STR 2.03.02:2005
6 priedas
Horizontalūs atstumai (prošvaisoje) TARP INŽINERINIŲ TINKLŲ
(1, 2, 3, 4 LENTELĖS)
1 lentelė
| Eil. Nr. |
Tinklo paskirtis |
Horizontalūs atstumai (prošvaisoje) tarp tinklų, m |
|||
| Vandentiekio |
Ūkinių nuotekų |
Lietaus vandens |
Drenažo |
||
| 1 |
Vandentiekis ir slėginė nuotekų linija |
0,5(1) |
0,5(1,5) |
0,4(1) |
0,4(1) |
| 2 |
Savitakiniai tinklai: |
|
|
|
|
| 2.1 |
ūkinių nuotekų |
0,5(1,5) |
0,4 |
0,4 |
0,4 |
| 2.2 |
lietaus vandens |
0,4(1) |
0,4 |
0,4 |
0,4 |
| 2.3 |
lauko drenažo |
0,4(1) |
0,4 |
0,4 |
0,4 |
| 3 |
Dujotiekis, kai slėgis: |
|
|
|
|
| 3.1 |
iki 0,1 bar |
0,5(1) |
1 |
1 |
1 |
| 3.2 |
daugiau kaip 0,1 iki 5 bar |
0,5(1) |
1(1,5) |
1(1,5) |
1(1,5) |
| 3.3 |
daugiau kaip 5 iki 16 bar |
1,5(2) |
4 |
4 |
4 |
| 4 |
Šilumotiekis: |
|
|
|
|
| 4.1 |
bekanalinis |
0,4(1) |
0,4(1) |
0,4(1) |
0,4(1) |
| 4.2 |
kanaluose (nuo kanalo krašto) |
0,4 |
0,4 |
0,4 |
0,4 |
| 5 |
Elektros kabeliai: |
|
|
|
|
| 5.1 |
iki 10 kV |
0,6(1) |
0,6(1) |
0,6(1) |
0,6(1) |
| 5.2 |
daugiau kaip 10 iki 110 kV |
1 |
1 |
1 |
1 |
| 6 |
Ryšių kabeliai ir jų kanalizacija |
0,6(1) |
0,6(1) |
0,6(1) |
0,6 |
| 7 |
Atliekų pneumovamzdynai |
0,6(1) |
0,4(1) |
0,4(1) |
0,4 |
| 8 |
Komunikacijų kolektoriai |
0,4(1) |
0,4(1) |
0,4(1) |
0,4 |
2 lentelė
| Eil. Nr. |
Tinklo paskirtis |
Horizontalūs atstumai (prošvaisoje) tarp tinklų, m |
||
| dujotiekis, kai jame slėgis |
||||
| iki 0,1 bar |
daugiau kaip 0,1 iki 5 bar |
daugiau kaip 5 iki 16 bar |
||
| 1 |
Vandentiekis ir slėginė nuotekų linija |
0,5(1) |
0,5(1) |
2 |
| 2 |
Savitakiniai tinklai: |
|
|
|
| 2.1 |
ūkinių nuotekų |
1 |
1(1,5) |
4 |
| 2.2 |
lietaus vandens |
1 |
1(1,5) |
4 |
| 2.3 |
lauko drenažo |
1 |
1 |
4 |
| 3 |
Dujotiekis, kai slėgis: |
|
|
|
| 3.1 |
iki 0,1 bar |
0,3(0,5) |
0,3(0,5) |
0,5 |
| 3.2 |
daugiau kaip 0,1 iki 5 bar |
0,3(0,5) |
0,3(0,5) |
0,5 |
| 3.3 |
daugiau kaip 5 iki 16 bar |
0,5 |
0,5 |
0,5 |
| 4 |
Šilumotiekis: |
|
|
|
| 4.1 |
bekanalinis |
1 |
1 |
2 |
| 4.2 |
kanaluose (nuo kanalo krašto) |
1(2) |
1(2) |
4 |
| 5 |
Elektros kabeliai: |
|
|
|
| 5.1 |
iki 10 kV |
0,3(1) |
0,3(1) |
2 |
| 5.2 |
daugiau kaip 10 iki 110 kV |
1 |
1 |
2 |
| 6 |
Ryšių kabeliai ir jų kanalizacija |
0,3(1) |
0,3(1) |
2 |
| 7 |
Atliekų pneumo vamzdynai |
1 |
1,5 |
2 |
| 8 |
Komunikacijų kolektoriai |
1(2) |
1(2) |
4 |
3 lentelė
| Eil. Nr. |
Tinklo paskirtis |
Horizontalūs atstumai (prošvaisoje) tarp tinklų, m |
|||
| Bekanalinis šilumotiekis |
Šilumotiekis kanaluose |
Atliekų pneumovamzdynai |
Komunikacijų kolektoriai |
||
| 1 |
Vandentiekis ir slėginė nuotekų linija |
0,4(1) |
0,4(1) |
0,4(1) |
0,4(1) |
| 2 |
Savitakiniai tinklai: |
|
|
|
|
| 2.1 |
ūkinių nuotekų |
0,4(1) |
0,4(1) |
0,4(1) |
0,4(1) |
| 2.2 |
lietaus vandens |
0,4(1) |
0,4(1) |
0,4(1) |
0,4(1) |
| 2.3 |
lauko drenažo |
0,4 |
0,4 |
0,4 |
0,4 |
| 3 |
Dujotiekis, kai slėgis: |
|
|
|
|
| 3.1 |
iki 0,1 bar |
1 |
1(2) |
1 |
1(2) |
| 3.2 |
daugiau kaip 0,1 iki 5 bar |
1 |
1(2) |
1,5 |
1(2) |
| 3.3 |
daugiau kaip 5 iki 16 bar |
2 |
4 |
2 |
4 |
| 4 |
Šilumotiekis: |
|
|
|
|
| 4.1 |
bekanalinis |
0,2 |
0,4 |
0,4(1) |
0,4(1) |
| 4.2 |
kanaluose (nuo kanalo krašto) |
0,4 |
0,2 |
0,4(1) |
0,4(1) |
| 5 |
Elektros kabeliai: |
|
|
|
|
| 5.1 |
iki 10 kV |
2 |
2 |
1 |
1 |
| 5.2 |
daugiau kaip 10 iki 110 kV |
2 |
2 |
2 |
2 |
| 6 |
Ryšių kabeliai ir jų kanalizacija |
1 |
1 |
1 |
1 |
| 7 |
Atliekų pneumovamzdynai |
0,4(1) |
0,4(1) |
0,4(1) |
0,4(1) |
| 8 |
Komunikacijų kolektoriai |
0,4(1) |
0,4(1) |
0,4(1) |
0,4(1) |
4 lentelė
| Eil. Nr. |
Tinklo paskirtis |
Horizontalūs atstumai (prošvaisoje) tarp tinklų, m |
||
| Elektros iki 10 kV kabeliai |
Elektros iki 110 kV kabeliai |
Ryšių kabeliai ir kanalizacija |
||
| 1 |
Vandentiekis ir slėginė nuotekų linija |
0,6(1) |
1 |
0,6(1) |
| 2 |
Savitakiniai tinklai: |
|
|
|
| 2.1 |
ūkinių nuotekų |
0,6(1) |
1 |
0,6(1) |
| 2.2 |
lietaus vandens |
0,6(1) |
1 |
0,6(1) |
| 2.3 |
lauko drenažo |
0,6(1) |
1 |
0,6(1) |
| 3 |
Dujotiekis, kai slėgis: |
|
|
|
| 3.1 |
iki 0,1 bar |
0,3(1) |
1 |
0,3(1) |
| 3.2 |
daugiau kaip 0,1 iki 5 bar |
0,3(1) |
1 |
0,3(1) |
| 3.3 |
daugiau kaip 5 iki 16 bar |
2 |
2 |
1 |
| 4 |
Šilumotiekis: |
|
|
|
| 4.1 |
bekanalinis |
2 |
2 |
2 |
| 4.2 |
kanaluose (nuo krašto) |
2 |
2 |
2 |
| 5 |
Elektros kabeliai: |
|
|
|
| 5.1 |
iki 10 kV |
0,1 |
0,5 |
0,5 |
| 5.2 |
daugiau kaip 10 iki 110 kV |
0,5 |
0,5 |
0,5 |
| 6 |
Ryšių kabeliai ir jų kanalizacija |
0,5 |
0,5(1) |
0,1 |
| 7 |
Atliekų pneumovamzdynai |
1 |
1,5 |
1 |
| 8 |
Komunikacijų kolektoriai |
2 |
2 |
1 |
Pastabos:
1. Atstumai nuo inžinerinių tinklų išorinės sienelės krašto iki kitų statinių (pastatų, inžinerinių statinių ir pan.) nurodyti mažiausi. Norint šiuos atstumus sumažinti (atsižvelgiant į statybos produktų, iš kurių tiesiami inžineriniai tinklai, savybes), kiekvieną konkretų projekto sprendinį privaloma derinti su atitinkamomis statinio saugos ir paskirties reikalavimų valstybinės priežiūros institucijomis, kurios apibrėžtos Statybos įstatyme [4.1.1].
STR 2.03.02:2005
7 priedas
Atstumai nuo statinių iki medžių ir krūmų
| Pastatų ir inžinerinių statinių elementai |
Atstumai, m, iki ašies |
|
| Medžio kamieno |
Krūmo |
|
| Pastatų išorinės pusės |
5 |
1,5 |
| Geležinkelio ašis |
5,0 |
3,5 |
| Apšvietimo tinklo, kolonų, galerijų ir estakadų stiebai ir atramos |
4 |
- |
| Šlaitų papėdės ir kt. |
1 |
0,5 |
| Atraminių sienelių papėdės išorinės pusės |
3,0 |
1,0 |
| Šaligatvių ir sodo takelių kraštas |
0,7 |
0,5 |
| Bortinis akmuo ar kelio sustiprintos juostos kelkraščio pakraštys |
2,0 |
1,2 |
| Požeminiai tinklai: dujotiekio, kanalizacijos šilumos tinklų (nuo kanalo sienelės) bekanalinių šilumos tinklų, vandentiekių, drenažų jėgos kabelių ir ryšių kabelių |
1,5 2,0 2,0 2,0 |
- 1,0 - 0,7 |
Pastabos:
1. Nurodyti atstumai taikomi medžiams, kurių vainiko diametras ne didesnis kaip 5 m, jie turi būti padidinti medžiams su didesniu vainiku.
STR 2.03.02:2005
8 priedas
Atstumai tarp medžių ir krūmų, pasodintų eilėmis
| Sodinių charakteristikos |
Minimalūs atstumai tarp medžių ir krūmų ašių, m |
| Šviesą mėgstančių medžių veislės Šešėliams atsparios medžių veislės Krūmai: iki 1 m aukščio iki 2 m aukščio daugiau 2 m aukščio |
3 2,5
0,4 0,6 1 |
______________