Lietuvos Respublikos Vyriausybė
NUTARIMAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS GYVENTOJŲ PAJAMŲ MOKESČIO ĮSTATYMO 17 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XP-3409(2)
2010 m. rugpjūčio 12 d. Nr. 1138
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto (Žin., 1994, Nr. 15-249; 1999, Nr. 5-97; 2000, Nr. 86-2617; 2004, Nr. 165-6025) 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2010 m. gegužės 28 d. sprendimo Nr. SV-S-723 1 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Nepritarti Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XP-3409(2) (toliau – Įstatymo projektas) dėl šių priežasčių:
1. Asmenims, gavusiems dovanų ar paveldėjusiems turtą iš artimų giminaičių, jau taikoma gyventojų pajamų mokesčio lengvata: pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (Žin., 2002, Nr. 73-3085; 2008, Nr. 149-6033) 17 straipsnio 1 dalies 26 punktą gyventojų pajamų mokesčiu neapmokestinamos dovanojimo būdu gautos pajamos iš sutuoktinių, vaikų (įvaikių), tėvų (įtėvių), brolių, seserų ir senelių ir paveldėjimo būdu gautos pajamos, kurios yra paveldimo turto mokesčio objektas, net jeigu jos nuo paveldimo turto mokesčio buvo atleistos. Pagal Lietuvos Respublikos paveldimo turto mokesčio įstatymo (Žin., 2002, Nr. 123-5531) 7 straipsnio 1 dalį iš sutuoktinio, vaikų (įvaikių), tėvų (įtėvių), globėjų (rūpintojų), globotinių (rūpintinių), senelių, vaikaičių, brolių, seserų paveldimas turtas, nors ir yra paveldimo turto mokesčio objektu, tačiau paveldimo turto mokesčiu neapmokestinamas. Jeigu būtų priimtas toks įstatymas, asmenims, paveldėjusiems ar gavusiems dovanų turtą iš artimų giminaičių, būtų nustatyta dviguba mokesčio lengvata – besąlygiškai neapmokestinama šių asmenų gauta nauda nei nemokamai įgijus turtą, nei jį vėliau pardavus ar kitaip perleidus nuosavybėn.
2. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 19 straipsnio 1 dalį, pardavus ar kitaip perleidus nuosavybėn ne individualios veiklos turtą, iš gautų pajamų gali būti atimama turto įsigijimo kaina ir visi su šio turto pardavimu arba kitokiu perleidimu nuosavybėn susiję mokesčiai, rinkliavos ir kiti mokėjimai, t. y. gyventojų pajamų mokesčiu apmokestinamos tik turto vertės padidėjimo pajamos. Pagal Gyventojo ne individualios veiklos turto įsigijimo kainos nustatymo tam tikrais atvejais taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 29 d. nutarimu Nr. 133 (Žin., 2003, Nr. 13-497), 3 punktą turto, įgyto paveldėjimo būdu, įsigijimo kaina laikoma ta turto vertė, kuria šis turtas būtų įvertintas paveldimo turto mokesčiui apskaičiuoti, o atsižvelgiant į Paveldimo turto apmokestinamosios vertės apskaičiavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 13 d. nutarimu Nr. 24 (Žin., 2003, Nr. 5-194; 2004, Nr. 109-4082), nuostatas paveldimo turto vertė paprastai prilyginama jo rinkos vertei paveldėjimo momentu. Be to, pagal minėtų Gyventojo ne individualios veiklos turto įsigijimo kainos nustatymo tam tikrais atvejais taisyklių 4 punktą turto, įgyto dovanojimo būdu, įsigijimo kaina laikoma ta turto vertė, kuri apdovanojimo momentu būtų laikoma apdovanotojo asmens pajamomis, t. y. šio turto rinkos vertė dovanojimo momentu. Iš minėtų teisės aktų nuostatų matyti, kad ir esantis teisinis reguliavimas iš esmės leidžia pasiekti Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodytus tikslus, nes tikėtina, kad pardavus ar kitaip perleidus nuosavybėn paveldėjimo ar dovanojimo būdu įgytą turtą nepraėjus trejiems metams nuo jo įgijimo gautų pajamų suma labai nesiskirtų nuo turto įsigijimo kainos.
3.Siūloma Įstatymo projekto nuostatų įsigaliojimo data prieštarauja Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (Žin., 2004, Nr. 63-2243) 3 straipsnio 3 daliai, pagal kurią Lietuvos Respublikos Seimas turi užtikrinti, kad Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymai, nustatantys naują mokestį, naują mokesčio tarifą, mokesčio lengvatą, sankcijas už mokesčių įstatymų pažeidimus arba iš esmės pakeičiantys apmokestinimo tam tikru mokesčiu tvarką ar apmokestinimo teisinio reglamentavimo bei taikymo principus, įsigaliotų ne anksčiau kaip po 6 mėnesių nuo jų paskelbimo dienos.