LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO,
LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO,
LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTRO IR
STATISTIKOS DEPARTAMENTO PRIE
LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS GENERALINIO DIREKTORIAUS
Į S A K Y M A S
DĖL INFORMACIJOS APIE LIETUVOS RESPUBLIKOJE GAMINAMAS, IMPORTUOJAMAS, EKSPORTUOJAMAS IR GAMYBOJE NAUDOJAMAS CHEMINES MEDŽIAGAS IR PREPARATUS, JŲ SAVYBES, GALIMĄ POVEIKĮ ŽMOGAUS SVEIKATAI IR APLINKAI PATEIKIMO, RINKIMO, KAUPIMO BEI TOLESNIO PASKIRSTYMO TVARKOS
2002 m. vasario 8 d. Nr. 52/77/44/30
Vilnius
Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos cheminių medžiagų ir preparatų įstatymo (Žin., 2000, Nr. 36-987) 17 ir 18 straipsniais ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. spalio 26 d. nutarimu Nr. 1273 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos cheminių medžiagų ir preparatų įstatymą“ (Žin., 2000, Nr. 91-2833):
1. Tvirtiname Informacijos apie Lietuvos Respublikoje gaminamas, importuojamas, eksportuojamas ir gamyboje naudojamas chemines medžiagas ir preparatus, jų savybes, galimą poveikį žmogaus sveikatai ir aplinkai pateikimo, rinkimo, kaupimo bei tolesnio paskirstymo tvarką (toliau – Tvarka) (pridedama).
2. Pavedame Tvarkoje nurodytoms valstybės institucijoms rinkti ir kaupti nustatytos apimties informaciją apie jų valdymo sričiai priskirtas chemines medžiagas ir preparatus.
3. Nustatome, kad įsakymu patvirtinta Informacijos apie Lietuvos Respublikoje gaminamas, importuojamas, eksportuojamas ir gamyboje naudojamas chemines medžiagas ir preparatus, jų savybes, galimą poveikį žmogaus sveikatai ir aplinkai pateikimo, rinkimo, kaupimo bei tolesnio paskirstymo tvarka įsigalioja nuo 2003 metų sausio 1 dienos.
APLINKOS MINISTRAS ARŪNAS KUNDROTAS
SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS KONSTANTINAS ROMUALDAS DOBROVOLSKIS
ŽEMĖS ŪKIO MINISTRAS JERONIMAS KRAUJELIS
STATISTIKOS DEPARTAMENTO
PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS
VYRIAUSYBĖS GENERALINIS DIREKTORIUS ALGIRDAS ŠEMETA
SUDERINTA
Lietuvos Respublikos ūkio ministras
Petras Čėsna
2002 m. vasario 7 d.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro,
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos
ministro,Lietuvos Respublikos žemės ūkio
ministro,Statistikos departamento prie
Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio
direktoriaus2002 m. vasario 8 d.
įsakymu Nr. 52/77/44/30
INFORMACIJOS APIE LIETUVOS RESPUBLIKOJE GAMINAMAS, IMPORTUOJAMAS, EKSPORTUOJAMAS IR GAMYBOJE NAUDOJAMAS CHEMINES MEDŽIAGAS IR PREPARATUS, JŲ SAVYBES, GALIMĄ POVEIKĮ ŽMOGAUS SVEIKATAI IR APLINKAI PATEIKIMO, RINKIMO, KAUPIMO BEI TOLESNIO PASKIRSTYMO TVARKA
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Informacija apie chemines medžiagas ir preparatus, jų savybes bei galimą poveikį žmogaus sveikatai ir aplinkai reikalinga rizikos įvertinimui bei priemonių, mažinančių šią riziką, nustatymui, taip pat aprūpinimui valstybės valdymo ir kontrolės institucijų, darančių sprendimus cheminių medžiagų ir preparatų valdymo bei kontrolės srityje, bei tvarkantiems chemines medžiagas ir preparatus.
2. Tvarkos tikslas – nustatyti, apie kokias gaminamas, importuojamas, eksportuojamas, gamyboje ar kitoje komercinėje-ūkinėje veikloje naudojamas chemines medžiagas ir preparatus ir kokią informaciją privalo rinkti gamintojai, importuotojai, eksportuotojai, skirstytojai (platintojai), taip pat profesionalūs naudotojai ir teikti valstybės institucijoms, nustatyti informacijos pateikimo būdus, formas ir apimtis, taip pat informacijos tolesnį paskirstymą.
3. Ši Tvarka netaikoma:
5. Informacijos teikėjai turi turėti informaciją, kurią reikia teikti valstybės institucijoms teisės aktų nustatyta tvarka, bei dokumentus ir kitą medžiagą, patvirtinančią šios informacijos patikimumą, kurią turi pateikti valstybės institucijoms, vykdančioms cheminių medžiagų ir preparatų kontrolę ir priežiūrą, pareikalavus.
II. SĄVOKOS
7. Informacijos teikėjai – cheminių medžiagų ir preparatų gamintojai, importuotojai, eksportuotojai, skirstytojai (platintojai), taip pat profesionalūs naudotojai.
8. EB Nr. – Europos Bendrijų Komisijos suteiktas numeris cheminėms medžiagoms, įrašytoms į EINECS ir ELINCS sąrašus.
10. Pagrindinė informacija – informacija, nurodyta 15 punkte, kuri renkama paskirtoje atsakingoje valstybės institucijoje – Valstybinėje ne maisto produktų inspekcijoje prie Ūkio ministerijos (toliau – Valstybinė ne maisto produktų inspekcija).
11. Specialioji informacija – informacija, nurodyta 23 punkte, kuri renkama atskirose valstybės institucijose pagal jų kompetenciją.
12. Sąvokos, vartojamos šios Tvarkos 23.4 punkte:
12.1. kontroliuojamos medžiagos – tai pavienės arba mišiniuose esančios grynos, utilizuotos, recirkuliuotos ar regeneruotos ozono sluoksnį ardančios medžiagos, kurios išvardytos šios Tvarkos 1 priede. Šis apibrėžimas netaikomas kontroliuojamoms medžiagoms, kurios yra pagamintame produkte, išskyrus konteinerį, naudojamą minėtai medžiagai gabenti ar laikyti;
12.2. utilizavimas – tai kontroliuojamų medžiagų surinkimas, pavyzdžiui, iš mašinų, įrenginių ir talpų šių techninės priežiūros metu arba prieš jų šalinimą;
12.3. recirkuliacija – tai utilizuotos kontroliuojamos medžiagos pakartotinis panaudojimas po pirminio valymo, pavyzdžiui, atlikus filtravimą ar džiovinimą;
III. INFORMACIJOS OBJEKTAS
14. Informacijos objektas – gaminamos, importuojamos, eksportuojamos, taip pat gamyboje ar kitoje komercinėje-ūkinėje veikloje naudojamos cheminės medžiagos ir preparatai, reglamentuojami Lietuvos Respublikos cheminių medžiagų ir preparatų įstatymu, įskaitant biocidus, kurie yra cheminės medžiagos ir preparatai, cheminius augalų apsaugos preparatus, polimerus, taip pat ozono sluoksnį ardančios medžiagos.
IV. INFORMACIJOS TEIKIMAS
15. Pagrindinė informacija:
15.1. Informacijos teikėjas:
15.2. Medžiagos identifikavimo duomenys:
15.3. Preparato identifikavimo duomenys:
15.4. Gaminamos, importuojamos, eksportuojamos, gamyboje ar kitoje komercinėje-ūkinėje veikloje naudojamos cheminės medžiagos ar preparato kiekis (t/metus).
15.5. Medžiagos ar preparato klasifikavimo ir ženklinimo duomenys:
16. Kiekvienas gamintojas, importuotojas, gaminantis ar importuojantis pavojingos cheminės medžiagos ar preparato daugiau negu 100 kg per metus, 15 punkte nurodytą informaciją teikia Valstybinei ne maisto produktų inspekcijai, išskyrus chemines medžiagas ir preparatus, paminėtus 17 ir 18 punktuose.
17. Kiekvienas gamintojas, importuotojas 15 punkte nurodytą informaciją apie labai toksiškas chemines medžiagas ir preparatus teikia Valstybinei ne maisto produktų inspekcijai, jeigu šių cheminių medžiagų ar preparatų gamina ar importuoja daugiau negu 1 kg per metus.
18. Kiekvienas gamintojas, importuotojas teikia Valstybinei ne maisto produktų inspekcijai 15 punkte nurodytą informaciją apie 18.1-18.4 punktuose paminėtas chemines medžiagas ir preparatus, jeigu šių medžiagų ar preparatų gamina ar importuoja daugiau negu 10 kg per metus:
18.1. toksiškas chemines medžiagas ir preparatus, kuriems priskirtos rizikos frazės R23, R24, R25, R45, R46, R47, R48;
18.2. chemines medžiagas ir preparatus, paženklintus priskiriant rizikos frazę R35 (stipriai nudegina);
19. Reikalavimai, nurodyti 16, 17 ir 18 punktuose, netaikomi cheminiams augalų apsaugos preparatams ir biocidams.
20. Kiekvienas gamintojas, importuotojas 15.3 punkte nurodytą informaciją apie cheminius preparatus, kurie priskiriami prie pavojingų dėl jų poveikio žmogaus sveikatai arba dėl fizikinių cheminių savybių, teikia Valstybinei ne maisto produktų inspekcijai nepriklausomai nuo tiekiamų į rinką preparatų kiekių.
21. Kiekvienas gamintojas, importuotojas, pradedant 2004 metais, informaciją, nurodytą 15 punkte, apie kiekvieną cheminę medžiagą ir preparatą pateikia iki kovo 1 dienos už praėjusius metus.
22. Kiekvienas gamintojas, importuotojas kiekvienais metais papildo ir atnaujina informaciją, nurodytą 15 punkte, apie kiekvieną cheminę medžiagą ar preparatą šiais atvejais, jeigu:
23. Specialioji informacija:
23.1. Cheminiai augalų apsaugos preparatai
23.1.1. Informaciją apie sunaudojamų cheminių augalų apsaugos preparatų kiekius profesionalūs naudotojai vieną kartą per metus teikia Valstybinei augalų apsaugos tarnybai vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos augalų apsaugos įstatymu (Žin., 1998, Nr. 56–1545).
23.1.2. Gamintojai, importuotojai, skirstytojai (platintojai), taip pat profesionalūs naudotojai informaciją apie cheminius augalų apsaugos preparatus teikia Valstybinei augalų apsaugos priemonių registracijos komisijai pagal žemės ūkio, aplinkos ir sveikatos apsaugos ministrų 1999 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. 196/134/225 „Dėl augalų apsaugos priemonių naudojimo taisyklių ir registracijos nuostatų patvirtinimo“ patvirtintus augalų apsaugos priemonių registracijos nuostatus (Žin., 1999, Nr. 45–1454).
23.1.3. Importuotojai informaciją apie importuojamų cheminių augalų apsaugos preparatų kiekius teikia Valstybinei augalų apsaugos tarnybai du kartus per metus pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. sausio 18 d. įsakymą Nr. 12 „Dėl augalų apsaugos priemonių įvežimo į Lietuvos Respubliką leidimų išdavimo tvarkos“ (Žin., 1999, Nr. 11–268).
23.2. Biocidai
23.2.1. Gamintojai, importuotojai, skirstytojai (platintojai), taip pat profesionalūs naudotojai informaciją apie biocidus, kurie yra cheminės medžiagos ir preparatai, teikia Sveikatos apsaugos ministerijos įgaliotai visuomenės sveikatos priežiūros įstaigai, vykdančiai jų autorizaciją, registraciją ir monitoringą, teisės aktų nustatyta tvarka.
23.3. Nuodingosios medžiagos
23.3.1. Informacija apie nuodingųjų medžiagų (labai toksiškų, toksiškų, kancerogeninių, mutageninių, toksiškų reprodukcijai) ir kenksmingų, ardančių, dirginančių, jautrinančių cheminių medžiagų ir preparatų savybes, poveikį sveikatai, apsinuodijimus, epidemiologinių stebėjimų rezultatus teikiama Valstybiniam visuomenės sveikatos centrui teisės aktų nustatyta tvarka.
23.4. Ozono sluoksnį ardančios medžiagos (Monrealio protokolu kontroliuojamos medžiagos)
23.4.1. Ozono sluoksnį ardančių medžiagų importuotojai ir eksportuotojai privalo pateikti Aplinkos ministerijai informaciją apie įvežamas bei išvežamas kontroliuojamas medžiagas pagal Pavojingų cheminių medžiagų įvežimo į Lietuvos Respubliką ir išvežimo iš jos leidimų išdavimo tvarką (Žin., 2000, Nr. 77–2350).
23.4.2. Juridiniai asmenys, nurodyti 23.4.2.1–23.4.2.4 punktuose, privalo kiekvienais metais iki kovo 1 d. pateikti Aplinkos ministerijai 23.4.3 punkte nurodytą informaciją apie kontroliuojamų medžiagų sunaudojimą už praeitus kalendorinius metus:
23.4.2.1. turintys stacionarius šaldymo, oro šildymo bei kondicionavimo įrenginius, kuriuose yra daugiau negu 3 kg šaldymo medžiagos (taip pat mišiniuose) kiekviename įrenginyje, arba kai bendras kontroliuojamų medžiagų kiekis, turimas visuose juridinio asmens šaldymo, oro šildymo bei kondicionavimo įrenginiuose, viršija 10 kg (vienoje aikštelėje, įskaitant visas kontroliuojamas medžiagas);
23.4.2.2. turintys stacionarius gaisro gesinimo įrenginius (sistemas), taip pat naudojantys gesintuvus bei turintys įvairios paskirties transporto priemones, kurių gaisro gesinimo įrenginiai užpildyti halonais arba halonus turinčiais mišiniais, arba kitomis kontroliuojamomis medžiagomis arba jų mišiniais;
23.4.2.3. montuojantys (išmontuojantys), aptarnaujantys įrenginių dalis, kuriose yra kontroliuojamų medžiagų, utilizuojantys kontroliuojamas medžiagas;
23.4.3. Informacija, teikiama pagal 23.4.2 bei 23.4.4 punktų reikalavimus:
23.4.3.3. sunaudotos grynos kontroliuojamos medžiagos pavadinimas, kiekis (kilogramais), naudojimo sritis (aerozolių gamyba, putplasčio gamyba, gaisro gesinimo įrenginiai, šaldymo ir oro kondicionavimo įrenginiai, tirpikliai, fumigacija, žemės ūkis, karantininis apdorojimas bei apdorojimas prieš transportavimą (eksportuojant), nustatyta tvarka patvirtinti išimties atvejai, t. y. naudojimas pagrindinėms bei kritinėms šalies reikmėms, naudojimas kitų medžiagų gamybai, naudojimas kaip technologinė medžiaga, kiti naudojimo atvejai);
23.4.3.5. sunaudotos recirkuliuotos kontroliuojamos medžiagos pavadinimas, kiekis, naudojimo sritis;
23.4.4. Jeigu teikiantis informaciją juridinis asmuo pats neaptarnauja bei neremontuoja įrenginių bei jų dalių, užpildytų kontroliuojamomis medžiagomis, reikalingą informaciją jis gauna iš įrenginius aptarnaujančios įmonės ir tokiu atveju būtina papildomai nurodyti įmonės, samdomos aptarnauti šiuos įrenginius arba jų atitinkamas dalis, pavadinimą, buveinę, telefoną.
23.4.5. Juridiniai asmenys, kurie utilizuoja, recirkuliuoja, regeneruoja arba naikina kontroliuojamas medžiagas, privalo kiekvienais metais iki kovo 1 d. pateikti Aplinkos ministerijai 23.4.5.1–23.4.5.6 punktuose nurodytą informaciją už praeitus kalendorinius metus:
23.4.5.3. utilizuotos kontroliuojamos medžiagos pavadinimas, kiekis (kilogramais), iš jų:
kiek perduota recirkuliacijai;
kiek perduota regeneracijai;
V. INFORMACIJOS RINKIMAS IR KAUPIMAS VALSTYBĖS INSTITUCIJOSE
24. Valstybinė ne maisto produktų inspekcija renka ir kaupia:
24.1. pagrindinę informaciją apie chemines medžiagas ir preparatus, nurodytą šios Tvarkos 15 punkte, pagal 16–20 punktus;
24.2. informaciją apie naujas chemines medžiagas, esančias Lietuvos rinkoje, pagal Naujų cheminių medžiagų, esančių Lietuvos rinkoje, nustatymo tvarką (Žin., 2001, Nr. 108–3979) ir pagal pranešimų apie tiekiamas į rinką naujas chemines medžiagas tvarką;
24.3. informaciją pagal Pavojingų cheminių medžiagų ir preparatų klasifikavimo ir ženklinimo tvarką (Žin., 2001, Nr. 16-509);
24.4. informaciją apie gaminamas, importuojamas, eksportuojamas, naudojamas gamyboje pavojingas chemines medžiagas ir preparatus pagal Pavojingų cheminių medžiagų ir preparatų registro nuostatus (Žin., 2001, Nr. 47–1625).
25. Aplinkos ministerija renka ir kaupia:
25.1. specialiąją informaciją apie ozono sluoksnį ardančias medžiagas pagal šios Tvarkos 23.4 punktą. Ši informacija pateikiama valstybės institucijoms bei kitiems suinteresuotiems asmenims, tik jiems raštiškai pareikalavus bei atsižvelgiant į šios Tvarkos VI skyriaus, taip pat kitų galiojančių teisės aktų dėl duomenų apsaugos reikalavimus.
26. Sveikatos apsaugos ministerijos įgaliota įstaiga renka ir kaupia:
27. Valstybinė augalų apsaugos tarnyba renka ir kaupia:
27.1. informaciją apie sunaudojamų cheminių augalų apsaugos preparatų kiekius ir pagal atskirus prašymus vieną kartą per metus perduoda Statistikos departamentui prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Aplinkos ministerijai;
27.2. informaciją apie importuojamų cheminių augalų apsaugos preparatų kiekius, kurią perduoda Aplinkos ministerijai pagal Augalų apsaugos priemonių įvežimo į Lietuvos Respubliką leidimų išdavimo tvarką (Žin., 1999, Nr. 11–268).
28. Valstybinė augalų apsaugos priemonių registracijos komisija renka ir kaupia:
29. Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės renka ir kaupia:
29.1. informaciją apie importuojamų ir eksportuojamų cheminių medžiagų ir preparatų kiekius pagal atskirus jų importuotojus ir eksportuotojus pagal Lietuvos Respublikos kombinuotąją muitų tarifų ir užsienio prekybos statistikos nomenklatūrą (KPN);
29.2. informaciją apie pagamintų cheminių medžiagų ir preparatų kiekius pagal Produktų, gaminių ir paslaugų klasifikatorių (Europos bendrijos pramonės klasifikatorių PRODCOM LIST);
VI. INFORMACIJOS APIE CHEMINES MEDŽIAGAS IR PREPARATUS, SURINKTOS
IR SUKAUPTOS VALSTYBINĖJE NE MAISTO PRODUKTŲ INSPEKCIJOJE PRIE ŪKIO MINISTERIJOS, PASKIRSTYMAS
30. Informacijos apie chemines medžiagas ir preparatus prieinamumas ir konfidencialių duomenų apsauga.
30.1. Informacija apie chemines medžiagas ir preparatus, kuri pagal Lietuvos Respublikos cheminių medžiagų ir preparatų įstatymo 19 straipsnį ir kitus Lietuvos įstatymus nėra priskiriama konfidencialiai informacijai, turi teisę pasinaudoti visi suinteresuoti fiziniai ir juridiniai asmenys.
30.2. Informacija, kuri laikoma konfidencialia pagal Lietuvos Respublikos cheminių medžiagų ir preparatų įstatymo 19 straipsnį ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymus, turi teisę naudotis:
30.2.1. cheminių medžiagų ir preparatų valdymą vykdančios valstybės institucijos ar jų įgaliotos institucijos ir įstaigos;
30.2.2. cheminių medžiagų ir preparatų tvarkymo valstybinę kontrolę vykdančios institucijos ir įstaigos;
30.3. Valstybės institucijos, nustatyta tvarka gaunančios konfidencialią informaciją iš Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos, kitos valstybės institucijos ar įstaigos, šią informaciją turi laikyti konfidencialia bei teisės aktų nustatyta tvarka užtikrinti jos apsaugą.
31. Pasikeitimas informacija.
31.1. Atskiros pagal savo kompetenciją cheminių medžiagų ir preparatų valdymą vykdančios valstybės institucijos – Aplinkos, Sveikatos apsaugos, Žemės ūkio, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Muitinės departamentas prie Finansų ministerijos, taip pat jų įgaliotos institucijos bei įstaigos, kurioms nustatyta tvarka pavestos cheminių medžiagų ir preparatų tvarkymo kontrolės funkcijos, joms reikalingą pagrindinę informaciją apie chemines medžiagas ir preparatus gauna iš Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos.
31.2. Nepažeidžiant Lietuvos Respublikos teisės aktų, nustatančių informacijos teikimo tvarką, Valstybinė ne maisto produktų inspekcija duomenis teikia nemokamai 31.1 punkte nurodytoms ir kitoms valstybės institucijoms iš inspekcijos tvarkomų duomenų bazių ar kitų šaltinių pagal atskirus užklausimus raštu.
31.3. Valstybinė ne maisto produktų inspekcija informaciją apie cheminių preparatų sudedamąsias dalis perduoda periodiškai Sveikatos apsaugos ministerijos įgaliotai įstaigai pagal duomenų teikimo sutartį.
31.4. Informacija apie cheminių medžiagų ir preparatų savybes, jų galimą pavojų žmonių sveikatai ir aplinkai jas įprastai naudojant, naudotoją aprūpina gamintojai, importuotojai, kiti cheminių medžiagų ir preparatų tiekėjai į rinką, ženklindami chemines medžiagas ir preparatus pagal jų klasifikaciją, taip pat nustatyta tvarka pateikdami saugos duomenų lapus.
31.5. Kitą cheminių medžiagų ir preparatų naudotojai, įmonių asociacijos ir kitos nevyriausybinės organizacijos joms reikalingą nekonfidencialia laikomą informaciją gali gauti iš Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos pagal atskirus užklausimus raštu, nurodydami, kokia informacija būtina ir kokiu tikslu ji bus naudojama.
32. Duomenų konfidencialumas.
32.1. Gamintojai, importuotojai ar skirstytojai (platintojai), atsakingi už cheminių medžiagų ir preparatų tiekimą į Lietuvos rinką, teikdami duomenis cheminių medžiagų ir preparatų valdymą vykdančioms valstybės institucijoms, turi teisę pasinaudoti teikiamų duomenų konfidencialumo užtikrinimu.
32.2. Jeigu iškyla konfidencialumo būtinumas, asmuo, tiekiantis chemines medžiagas ir preparatus į rinką, gali nurodyti informaciją, kurią jis laiko komerciniu atžvilgiu pažeidžiama ir kurios atskleidimas galėtų pakenkti gamybai ar prekybai (išskyrus šios Tvarkos 32.4 punkte nurodytas išimtis). Valstybinei ne maisto produktų inspekcijai ar kitai atsakingai valstybės institucijai turi būti pateikiamas prašymas, nurodant konfidencialumo prašymo priežastis.
32.3. Sąlygos, kurioms esant asmuo, atsakingas už cheminių medžiagų ir preparatų tiekimą į rinką, gali pasinaudoti cheminės medžiagos pavadinimo konfidencialumu.
32.3.1. Asmuo, tiekiantis į rinką cheminį preparatą ar cheminę medžiagą, turinčią priemaišų, priedų, norėdamas pasinaudoti cheminės medžiagos pavadinimo konfidencialumu Pavojingų cheminių medžiagų ir preparatų klasifikavimo ir ženklinimo tvarkoje (Žin., 2001, Nr. 16–509) ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 687 patvirtintoje Saugos duomenų lapo reikalavimų ir jo pateikimo profesionaliems naudotojams tvarkoje numatytais atvejais, turi pateikti Valstybinei ne maisto produktų inspekcijai prašymą su išsamiu pagrindimu dėl konfidencialumo suteikimo.
32.3.2. Kad būtų išvengta daugkartinių prašymų dėl konfidencialumo suteikimo, susijusio su ta pačia medžiaga, naudojama skirtinguose preparatuose ar esančia kaip cheminės medžiagos priemaiša ar priedas, pakanka pateikti vieną prašymą dėl konfidencialumo, jeigu tie preparatai ar cheminės medžiagos, turinčios priemaišų, priedų:
32.3.2.1. turi tas pačias pavojingas sudedamąsias dalis, esančias tame pačiame koncentracijų intervale,
32.3.3. Tos pačios cheminės medžiagos, esančios konkrečiame preparate ar kuri yra cheminės medžiagos priemaiša ar priedas, cheminei tapatybei paslėpti turi būti naudojamas vienas alternatyvus pavadinimas. Be to, prašyme dėl konfidencialumo suteikimo turi būti pateikiama visa 32.3.6 punkte reikalaujama informacija, nurodant kiekvieno preparato pavadinimą ar prekinį pavadinimą, kiekvienos cheminės medžiagos, turinčios priemaišų, priedų pavadinimą ar prekinį pavadinimą.
32.3.4. Naudojamame alternatyviame cheminės medžiagos pavadinime turi būti pakankamai informacijos apie cheminę medžiagą, kad būtų išvengta pavojaus ją tvarkant. Alternatyvus cheminės medžiagos pavadinimas pagal svarbiausias jos funkcines chemines grupes nustatomas vadovaujantis rekomendacijomis, pateiktomis 2 priede.
32.3.5. Rengiant prašymą dėl alternatyvaus pavadinimo suteikimo cheminei medžiagai, įeinančiai į cheminio preparato sudėtį ar kuri yra cheminės medžiagos priedas ar priemaiša, asmuo, atsakingas už cheminių medžiagų ar preparatų tiekimą į rinką, turi atsižvelgti į reikalingumą pateikti pakankamai informacijos, kad darbo vietose galima būtų imtis būtinų atsargumo priemonių žmonių sveikatos ir saugos atžvilgiu ir kad būtų užtikrinama, jog, tvarkant cheminį preparatą ar cheminę medžiagą, turinčią priemaišų, priedų, bus sumažintas jų keliamas pavojus.
32.3.6. Prašyme dėl konfidencialumo suteikimo privalomai turi būti pateikiama tokia informacija:
32.3.6.1. Gamintojo, importuotojo ar skirstytojo (platintojo), atsakingo už cheminių medžiagų ir preparatų tiekimą į rinką, įmonės pavadinimas ir buveinė, telefono, fakso numeris ir elektroninio pašto adresas.
32.3.6.2. Tikslūs cheminių medžiagų, kurioms prašoma suteikti konfidencialumą, identifikavimo duomenys ir alternatyvus pavadinimas:
| Cas Nr. |
EINECS Nr. |
Cheminis pavadinimas pagal tarptautinę nomenklatūrą ir klasifikaciją (Suklasifikuotų cheminių medžiagų sąrašas arba laikinoji klasifikacija) |
Alternatyvus pavadinimas |
| a)
|
|
|
|
| b)
|
|
|
|
| c)
|
|
|
|
32.3.6.3. Jeigu cheminės medžiagos klasifikacija laikina, turėtų būti pateikiama papildoma informacija kaip įrodymas, kad laikinojoje klasifikacijoje atsižvelgta į visą prieinamą informaciją apie šios medžiagos savybes.
32.3.6.5. Preparato ar cheminės medžiagos, turinčios priemaišų, priedų, pavadinimas arba prekinis pavadinimas.
32.3.6.6. Preparato ar cheminės medžiagos, turinčios priemaišų, priedų, sudėtis arba informacija apie jo sudedamąsias dalis pagal Saugos duomenų lapo reikalavimų ir jo pateikimo profesionaliems naudotojams tvarką.
32.3.6.7. Preparato ar cheminės medžiagos, turinčios priemaišų, priedų, klasifikacija pagal žmonių sveikatai keliamą pavojų.
32.3.6.8. Preparato ar cheminės medžiagos, turinčios priemaišų, priedų, ženklinimas pagal Pavojingų cheminių medžiagų ir preparatų klasifikavimo ir ženklinimo tvarkos 7 skyrių.
32.3.6.9. Numatomas cheminio preparato ar cheminės medžiagos, turinčios priemaišų, priedų, panaudojimas.
32.4. Pateikiant informaciją apie Lietuvos Respublikoje gaminamas, importuojamas, eksportuojamas ir gamyboje naudojamas chemines medžiagas ir preparatus, pramoninis ir komercinis konfidencialumas netaikomas:
32.4.2. gamintojo, importuotojo, skirstytojo (platintojo), atsakingo už cheminės medžiagos ar preparato tiekimą į rinką, įmonės pavadinimui, buveinei, telefono, fakso numeriui ir elektroninio pašto adresui;
32.4.6. cheminės medžiagos grynumo laipsniui, priemaišų tapatybei ir (ar) priedams, kurie yra klasifikuojami kaip pavojingi pagal Lietuvos Respublikos pavojingų cheminių medžiagų ir preparatų klasifikavimo ir ženklinimo tvarkos reikalavimus, jeigu tai svarbu klasifikavimui ir ženklinimui siekiant įtraukti cheminę medžiagą į Suklasifikuotų cheminių medžiagų sąrašą;
32.4.7. rekomenduotiems cheminių medžiagų tvarkymo metodams ir saugos priemonėms, avarinėms priemonėms;
32.5. Cheminiams augalų apsaugos preparatams taikomi duomenų konfidencialumo reikalavimai pagal Augalų apsaugos priemonių registracijos nuostatus (Žin., 1999, Nr. 45–1454).
32.6. Biocidams taikomi duomenų konfidencialumo reikalavimai pagal biocidų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų nustatytus reikalavimus.
32.7. Informaciją renkanti Valstybinė ne maisto produktų inspekcija ar kita valstybės institucija sprendžia, kokiems duomenims taikomas pramoninis ir komercinis konfidencialumas. Valstybinė ne maisto produktų inspekcija ar kita valstybės institucija, gavusi prašymą dėl konfidencialumo suteikimo, per vieną mėnesį praneša pareiškėjui apie savo sprendimą.
32.8. Valstybinė ne maisto produktų inspekcija ar kita valstybės institucija gali pareikalauti papildomos informacijos iš pareiškėjo, jeigu tokia informacija reikalinga prašymo dėl konfidencialumo suteikimo pagrįstumui įvertinti.
32.9. Jeigu gamintojas, importuotojas, skirstytojas (platintojas) ar kitas pareiškėjas dėl duomenų konfidencialumo vėliau pats atskleidžia anksčiau konfidencialia laikytą informaciją, jis turi informuoti apie tai Valstybinę ne maisto produktų inspekciją ar kitą valstybės instituciją, kuriai jis pateikė duomenis apie chemines medžiagas ir preparatus.
______________
1 priedas
Monrealio protokolu kontroliUOjamŲ ozono sluoksnį ardančiŲ medžiagų sąrašas
| Cheminis pavadinimas* |
Cheminis kodas |
Trumpa cheminė formulė* |
Medžiagos prekinis pavadinimas** |
| Monrealio protokolo A priedo medžiagos
|
|||
| I grupė (chlorfluorangliavandeniliai CFC)
|
|||
| Trichlorfluormetanas |
CFC 11 |
CFCl3 |
R11, freonas 11, chladonas 11, FCC‑11, Genetron 11, Asahifron R‑11, Algofrene 11, Forane 11, Dional 11, Frigen 11, Maflon 11, Isceon 11, Floron 11, Korfron 11 |
| Dichlordifluormetanas |
CFC 12 |
CF2Cl2 |
R12, freonas 12, chladonas 12, FCC‑12, G12, Asahifron R‑12, Algofrene 12, Forane 12, Taisoton 12, Friogas 12, Frigen 12, Maflon 12, Algofrene 12, Genetron 12, Isceon 12, Floron 12, Korfron 12 |
| Trichlortrifluoretanas |
CFC 113 |
C2F3Cl3 |
R113, freonas 113, chladonas 113, R113A, freonas 113A, chladonas 113A, Delifrene 113, Genetron 113, Algofrene 113, Asahifron R‑113, CG Triflon, Freon TDF, Freon TF, Forane 113, Dional 113, Frigen 113, Frigen TR 113, Fluorisol, Isceon 113, Fronsolve |
| Dichlortetrafluoretanas |
CFC 114 |
C2F4Cl2 |
R114, freonas 114, chladonas 114, Genetron 114, Asahifron R‑114, Algofrene 114, Daiflon 114, Forane 114, Frigen 114, Arcton 114, Isceon 114, kriofluoranas |
|
|
CFC 115 |
C2F5Cl |
R115, freonas 115, chladonas 115, Genetron 115, Asahifron R‑115, Algofrene 115, Daiflon 115, Freon T‑DA35, Freon T‑DFC, Freon TE, Forane 115, Frigen 115, Arcton 115, Isceon 115 |
| II grupė (halonai)
|
|||
| Bromchlordifluormetanas |
Halonas 1211 |
CF2ClBr |
R12B1, freonas 12B1, chladonas 12B1 |
| Bromtrifluormetanas |
Halonas 1301 |
CF3Br |
R13B1, freonas 13B1, chladonas 13B1 |
| Dibromtetrafluoretanas |
Halonas 2402 |
C2F4Br2 |
R114B2, freonas 114B2, chladonas 114B2 |
| Monrealio protokolo B priedo medžiagos
|
|||
| I grupė (kiti visiškai halogeninti CFC)
|
|||
| Chlortrifluormetanas |
CFC 13 |
CF3Cl |
Gentron 13, Asahifron R‑13, Daiflon 13, Forane 13, Frigen 13, Arcton 13, Isceon 13 |
| Pentachlorfluoretanas |
CFC 111 |
C2FCl5 |
R111, freonas 111, chladonas 111 |
| Tetrachlordifluoretanas |
CFC 112 |
C2F2Cl |
R112, freonas 112, chladonas 11, R112a, freonas 112a, chladonas 112a |
| Heptachlorfluorpropanas |
CFC 211 |
C3FCl7 |
|
| Heksachlordifluorpropanas |
CFC 212 |
C3F2Cl6 |
|
| Pentachlortrifluorpropanas |
CFC 213 |
C3F3Cl5 |
|
| Tetrachlortetrafluorpropanas |
CFC 214 |
C3F4Cl4 |
R214, freonas 214, chladonas 214 |
| Trichlorpentafluorpropanas |
CFC 215 |
C3F5Cl3 |
|
| Dichlorheksafluorpropanas |
CFC 216 |
C3F6Cl2 |
R216, freonas 216, chladonas 216 |
| Chlorheptafluorpropanas |
CFC 217 |
C3F7Cl |
|
| II grupė
|
|||
| Tetrachlormetanas (anglies tetrachloridas)
|
|
CCl4 |
|
| 1,1,1-trichloretanas (metilchloroformas) |
|
CCl3CH3 |
Arrow C190 LEC, Ardrox K410C Remover, Ardrox D495A Developer, A C Delco Fabric, JS‑536B, CRC Lectra Clean, CRC226, Ethana, Rust inhibator No. B007, Safety Solvent No.8060, Aerothene® TA Solvent, Aerothene® TT Solvent, Chlorothene®, Dowclene®, Firm Cleaning Grade, Prelete®, Proact®, S. E. M. I. Grade, Baltane, Norchem ACC572 Air Cooler Cleaner, Kanden Triethane, Sienkatanso, Chemlock 252, Molybkombin UMFT4 Spray, Fronsolve R113, Aerolex, B‑Lube, Chem‑Slich, GEX, NC‑123, SS‑25, Swish, Nilos Solution TLT70, Super Solution, MV3, Krylon Dulling Spray, C‑60, Tempilaq, Three bond 1802, Three one, Toyclean, Electrosolv, Nicrobraz cement 500RTS, New Dine T, CG Triethane |
| Monrealio protokolo C priedo medžiagos
|
|||
| I grupė (hidrochlorfluorangliavandeniliai HCFC)
|
|||
| Dichlorfluormetanas |
HCFC 21 |
CHFCl2 |
R21, freonas 21, chladonas 21 |
| Chlordifluormetanas |
HCFC 22 |
CHF2Cl |
R22, freonas 22, chladonas 22, Genetron 22, Asahifron R‑22, D 136, Flugene 22, Daiflon 22Dymel 22, Formacel S, Forane 22, Taisoton 22, Frigen 22, Arcton 22, Solkane 22, Algofrene 22, Flon Showa 22, Isceon 22, Floron 22, Flugene 22, Solkane 22, Korfron 22 |
| Chlorfluormetanas |
HCFC 31 |
CH2FCl |
|
| Tetrachlorfluoretanas |
HCFC 121 |
C2HFCl4 |
|
| Trichlordifluoretanas |
HCFC 122 |
C2HF2Cl3 |
|
| Dichlortrifluoretanas |
HCFC 123 |
C2HF3Cl2 |
R123, freonas 123, chladonas 123, Genesolv 2123, Genetron 123, Asahiklin AK‑123, FE‑232, Suva 123, Vertrel 423, Forane 123, Solkane 123 |
| Chlortetrafluoretanas |
HCFC 124 |
C2HF4Cl |
R124, freonas 124, chladonas 124, Genetron 124, Asahiklin AK‑124, Suva 124 |
| Trichlorfluoretanas |
HCFC 131 |
C2H2FCl3 |
|
| Dichlordifluoretanas |
HCFC 132 |
C2H2F2Cl2 |
|
| Chlortrifluoretanas |
HCFC 133 |
C2H2F3Cl |
|
| Dichlorfluoretanas |
HCFC 141 |
C2H3FCl2 |
|
| 1,1‑dichlor‑1‑fluoretanas |
HCFC 141b |
CH3CFCl2 |
Freonas 141, chladonas 141, Genetron 141b, Asahiklin AK‑141b, CB‑046 (moldspratto A‑673), Genesolv 2004, Suva 141b, Forane 141b, Polioli Poliuretano ICI, Solkane 141b, Korfron 141b |
| Chlordifluoretanas |
HCFC 142 |
C2H3F2Cl |
|
| 1‑chlor‑1,1‑difluoretanas |
HCFC 142b |
CH3CF2Cl |
Freonas 142, chladonas 142, Genetron 124b, Asahiklin AK‑142b, Daiflon 142b, Dymel 142b, Forane 124b, Solkane 142b, Korfron 142b |
| Chlorfluoretanas |
HCFC 151 |
C2H4FCl |
Freonas 151, chladonas 151 |
| Heksachlorfluorpropanas |
HCFC 221 |
C3HFCl6 |
|
| Pentachlordifluorpropanas |
HCFC 222 |
C3HF2Cl5 |
|
| Tetrachlortrifluorpropanas |
HCFC 223 |
C3HF3Cl4 |
|
| Trichlortetrafluorpropanas |
HCFC 224 |
C3HF4Cl3 |
|
| Dichlorpentafluorpropanas |
HCFC 225 |
C3HF5Cl2 |
Asahiklin AK‑225 |
| 3,3‑dichlor‑1,1,1,2,2‑pentafluor-propanas |
HCFC 225ca |
CF3CF2CHCl2 |
|
| 1,3‑dichlor‑1,1,1,2,3‑pentafluor-propanas |
HCFC 225cb |
CF2ClCF2CHClF |
|
| Chlorheksafluorpropanas |
HCFC 226 |
C3HF6Cl |
|
| Pentachlorpropanas |
HCFC 231 |
C3H2FCl5 |
|
| Tetrachlordifluorpropanas |
HCFC 232 |
C3H2F2Cl4 |
|
| Trichlortrifluorpropanas |
HCFC 233 |
C3H2F3Cl3 |
|
| Dichlortetrafluorpropanas |
HCFC 234 |
C3H2F4Cl2 |
|
| Chlorpentafluorpropanas |
HCFC 235 |
C3H2F5Cl |
|
| Tetrachlorfluorpropanas |
HCFC 241 |
C3H3FCl4 |
|
| Trichlortrifluorpropanas |
HCFC 242 |
C3H3F2Cl3 |
|
| Dichlotrifluorpropanas |
HCFC 243 |
C3H3F3Cl2 |
Freonas 243, chladonas 243 |
| Chlortetrafluorpropanas |
HCFC 244 |
C3H3F4Cl |
|
| Trichlorfluorpropanas |
HCFC 251 |
C3H4FCl3 |
Freonas 251, chladonas 251 |
| Dichlordifluorpropanas |
HCFC 252 |
C3H4F2Cl2 |
Freonas 252, chladonas 252 |
| Chlortrifluorpropanas |
HCFC 253 |
C3H4F3Cl |
Freonas 253, chladonas 253 |
| Dichlorfluorpropanas |
HCFC 261 |
C3H5FCl2 |
|
| Chlordifluorpropanas |
HCFC 262 |
C3H5F2Cl |
|
| Chlorfluorpropanas |
HCFC 271 |
C3H6FCl |
|
| II grupė (hidrobromfluorangliavandeniliai HBFC)
|
|||
| Dibromfluormetanas |
|
CHFBr2 |
|
| Bromdifluormetanas |
HBFC 22B1 |
CHF2Br |
|
| Bromfluormetanas |
|
CH2FBr |
|
| Tetrabromfluormetanas |
|
C2HFBr4 |
|
| Tribromdifluormetanas |
|
C2HF2Br3 |
|
| Dibromtrifluoretanas |
|
C2HF3Br2 |
|
| Bromtetrafluoretanas |
|
C2HF4Br |
|
| Tribromfluoretanas |
|
C2H2FBr3 |
|
| Dibromdifluoretanas |
|
C2H2F2Br2 |
|
| Bromtrifluoretanas |
|
C2H2F3Br |
|
| Dibromfluoretanas |
|
C2H3FBr2 |
|
| Bromdifluoretanas |
|
C2H3F2Br |
|
| Bromfluoretanas |
|
C2H4FBr |
|
| Heksabromfluoretanas |
|
C3HFBr6 |
|
| Pentabromdifluorpropanas |
|
C3HF2Br5 |
|
| Tetrabromtrifluorpropanas |
|
C3HF3Br4 |
|
| Tribromtetrafluorpropanas |
|
C3HF4Br3 |
|
| Dibrompentafluorpropanas |
|
C3HF5Br2 |
|
| Bromheksafluorpropanas |
|
C3HF6Br |
|
| Pentabromfluorpropanas |
|
C3H2FBr5 |
|
| Tetrabromdifluorpropanas |
|
C3H2F2Br4 |
|
| Tribromtrifluorpropanas |
|
C3H2F3Br3 |
|
| Dibromtetrafluorpropanas |
|
C3H2F4Br2 |
|
| Brompentafluorpropanas |
|
C2H2F5Br |
|
| Tetrabromfluorpropanas |
|
C3H3FBr4 |
|
| Tribromdifluorpropanas |
|
C3H3F2Br3 |
|
| Dibromtrifluorpropanas |
|
C3H3F3Br2 |
|
| Bromtetrafluorpropanas |
|
C3H3F4Br |
|
| Tribromfluorpropanas |
|
C3H4FBr3 |
|
| Dibromdifluorpropanas |
|
C3H4F2Br2 |
|
| Bromtrifluorpropanas |
|
C3H4F3Br |
|
| Dibromfluorpropanas |
|
C3H5FBr2 |
|
| Bromdifluorpropanas |
|
C3H5F2Br |
|
| Bromfluorpropanas |
|
C3H6FBr |
|
| III grupė
|
|||
| Bromchlormetanas |
|
CH2BrCl |
|
| Monrealio protokolo E priedo medžiagos
|
|||
| I grupė
|
|||
| Metilbromidas (brommetanas) |
|
CH3Br |
|
* Kontroliuojami visi medžiagos izomerai, išskyrus specialiai nurodytus atvejus.
** Galimi kitokie prekybiniai pavadinimai.
______________
2 priedas
Pavojingų cheminių medžiagų rekomenduojamų alternatyvių pavadinimų žodynėlis (bendriniai pavadinimai)
1. Įvadinė pastaba
Pagalbinis žodynėlis yra pagrįstas pavojingų cheminių medžiagų klasifikavimo procedūros atlikimo tvarka (medžiagų suskirstymas į šeimas), kurios yra Suklasifikuotų cheminių medžiagų sąraše.
Pasirinktieji pavadinimai turi pateikti tiek informacijos, kad ji užtikrintų, jog preparatu bus naudojamasi be rizikos ir kad darbo vietoje bus imtasi saugos priemonių, reikalingų sveikatos apsaugai.
Šeimos yra apibrėžiamos taip:
- neorganinės arba organinės medžiagos, kurių tapatybė nustatoma imant bendrą cheminį elementą pagrindine jų charakteristika. Šeimos pavadinimas padaromas iš cheminio elemento pavadinimo. Šių šeimų tapatybė yra nustatoma kaip Suklasifikuotų cheminių medžiagų sąraše pagal atominį cheminio elemento numerį (001–103),
- organinės medžiagos, kurių savybės nustatomos imant pagrindinėmis jų charakteristikomis bendrą funkcinę grupę.
Šeimos pavadinimas gaunamas iš funkcinės grupės pavadinimo.
Šeimos yra identifikuojamos pagal bendrai priimtą numerį Suklasifikuotų cheminių medžiagų sąraše (601–650).
Tam tikrais atvejais buvo pridedami pošeimiai, į kuriuos įeina medžiagos su būdingomis specifinėmis savybėmis.
2. Bendrinio pavadinimo sudarymas
Bendrieji principai
Kad būtų sudarytas bendrinis pavadinimas, pasirenkamas toks bendras metodas, kurį sudaro du vienas paskui kitą einantys etapai:
- funkcinių grupių ir molekulėje esančių cheminių elementų nustatymas;
- nustatoma, kiek turėtų būti atsižvelgiama į pačias svarbiausias funkcines grupes ir cheminius elementus.
Nustatytos funkcinės grupės ir elementai, į kuriuos buvo atsižvelgta, yra šeimų ir pošeimių, nurodytų 3 punkte, pavadinimai.
3. Medžiagų suskirstymas į šeimas ir pošeimius
| Šeimos Nr. Suklasifikuotų cheminių medžiagų sąraše |
Šeima/pošeimis |
| 001 |
Vandenilio junginiai |
|
|
Hidridai |
| 002 |
Helio junginiai |
| 003 |
Ličio junginiai |
| 004 |
Berilio junginiai |
| 005 |
Boro junginiai |
|
|
Boranai |
|
|
Boratai |
| 006 |
Anglies junginiai |
|
|
Karbamatai |
|
|
Neorganiniai anglies junginiai |
|
|
Cianido rūgšties druskos |
|
|
Karbamidas ir dariniai |
| 007 |
Azoto junginiai |
|
|
Ketvirtiniai amonio junginiai |
|
|
Azoto rūgšties junginiai |
|
|
Nitratai |
|
|
Nitritai |
| 008 |
Deguonies junginiai |
| 009 |
Fluoro junginiai |
|
|
Neorganiniai fluoridai |
| 010 |
Neono junginiai |
| 011 |
Natrio junginiai |
| 012 |
Magnio junginiai |
|
|
Magnio organiniai metalo junginiai |
| 013 |
Aliuminio junginiai |
|
|
Aliuminio organiniai metalo junginiai |
| 014 |
Silicio junginiai |
|
|
Polisiloksanai |
|
|
Silikatai |
| 015 |
Fosforo junginiai |
|
|
Fosforo rūgšties junginiai |
|
|
Fosfonio junginiai |
|
|
Fosfato esteriai |
|
|
Fosfatai |
|
|
Fosfitai |
|
|
Fosforamidai ir dariniai |
| 016 |
Sieros junginiai |
|
|
Sieros rūgšties junginiai |
|
|
Merkaptanai |
|
|
Sulfatai |
|
|
Sulfitai |
| 017 |
Chloro junginiai |
|
|
Chloratai |
|
|
Perchloratai |
| 018 |
Argono junginiai |
| 019 |
Kalio junginiai |
| 020 |
Kalcio junginiai |
| 021 |
Skandžio junginiai |
| 022 |
Titano junginiai |
| 023 |
Vanadžio junginiai |
| 024 |
Chromo junginiai |
|
|
Chromo VI junginiai |
| 025 |
Mangano junginiai |
| 026 |
Geležies junginiai |
| 027 |
Kobalto junginiai |
| 028 |
Nikelio junginiai |
| 029 |
Vario junginiai |
| 030 |
Cinko junginiai |
|
|
Cinko organiniai metalo junginiai |
| 031 |
Galio junginiai |
| 032 |
Germanio junginiai |
| 033 |
Arseno junginiai |
| 034 |
Seleno junginiai |
| 035 |
Bromo junginiai |
| 036 |
Kriptono junginiai |
| 037 |
Rubidžio junginiai |
| 038 |
Stroncio junginiai |
| 039 |
Itrio junginiai |
| 040 |
Cirkonio junginiai |
| 041 |
Niobio junginiai |
| 042 |
Molibdeno junginiai |
| 043 |
Technecio junginiai |
| 044 |
Rutenio junginiai |
| 045 |
Rodžio junginiai |
| 046 |
Paladžio junginiai |
| 047 |
Sidabro junginiai |
| 048 |
Kadmio junginiai |
| 049 |
Indžio junginiai |
| 050 |
Alavo junginiai |
|
|
Alavo organiniai metalo junginiai |
| 051 |
Stibio junginiai |
| 052 |
Telūro junginiai |
| 053 |
Jodo junginiai |
| 054 |
Ksenono junginiai |
| 055 |
Cezio junginiai |
| 056 |
Bario junginiai |
| 057 |
Lantano junginiai |
| 058 |
Cerio junginiai |
| 059 |
Prazeodimio junginiai |
| 060 |
Neodimio junginiai |
| 061 |
Promečio junginiai |
| 062 |
Samario junginiai |
| 063 |
Europio junginiai |
| 064 |
Gadolinio junginiai |
| 065 |
Terbio junginiai |
| 066 |
Disprozio junginiai |
| 067 |
Holmio junginiai |
| 068 |
Erbio junginiai |
| 069 |
Tulio junginiai |
| 070 |
Iterbio junginiai |
| 071 |
Lutecio junginiai |
| 072 |
Hafnio junginiai |
| 073 |
Tantalo junginiai |
| 074 |
Volframo junginiai |
| 075 |
Renio junginiai |
| 076 |
Osmio junginiai |
| 077 |
Iridžio junginiai |
| 078 |
Platinos junginiai |
| 079 |
Aukso junginiai |
| 080 |
Gyvsidabrio junginiai |
|
|
Gyvsidabrio organiniai metalo junginiai |
| 081 |
Talio junginiai |
| 082 |
Švino junginiai |
|
|
Švino organiniai metalo junginiai |
| 083 |
Bismuto junginiai |
| 084 |
Polonio junginiai |
| 085 |
Astato junginiai |
| 086 |
Radono junginiai |
| 087 |
Francio junginiai |
| 088 |
Radžio junginiai |
| 089 |
Aktinio junginiai |
| 090 |
Torio junginiai |
| 091 |
Protaktinio junginiai |
| 092 |
Urano junginiai |
| 093 |
Neptūnio junginiai |
| 094 |
Plutonio junginiai |
| 095 |
Americio junginiai |
| 096 |
Kurio junginiai |
| 097 |
Berklio junginiai |
| 098 |
Kalifornio junginiai |
| 099 |
Einšteinio junginiai |
| 100 |
Fermio junginiai |
| 101 |
Mendelevio junginiai |
| 102 |
Nobelio junginiai |
| 103 |
Laurencio junginiai |
| 601 |
Angliavandeniliai |
|
|
Alifatiniai angliavadeniliai |
|
|
Aromatiniai angliavandeniliai |
|
|
Alicikliniai angliavandeniliai |
|
|
Policikliniai aromatiniai angliavandeniliai (PAH) |
| 602 |
Halogeninti angliavandeniliai (*) |
|
|
Halogeninti alifatiniai angliavandeniliai (*) |
|
|
Halogeninti aromatiniai angliavandeniliai (*) |
|
|
Halogeninti alicikliniai angliavandeniliai (*) |
|
|
------------------------------ |
|
|
(*) Apibrėžkite pagal šeimą, atitinkančią halogeną. |
| 603 |
Alkoholiai ir dariniai |
|
|
Alifatiniai alkoholiai |
|
|
Aromatiniai alkoholiai |
|
|
Alicikliniai alkoholiai |
|
|
Alkalonaminai |
|
|
Epoksidiniai dariniai |
|
|
Eteriai |
|
|
Glikolio eteriai |
|
|
Glikoliai ir polioliai |
| 604 |
Fenoliai ir dariniai |
|
|
Halogeninti fenolio dariniai (*) |
|
|
------------------------------ |
|
|
(*) Apibrėžkite pagal halogeną atitinkančią šeimą. |
| 605 |
Aldehidai ir dariniai |
|
|
Alifatiniai aldehidai |
|
|
Aromatiniai aldehidai |
|
|
Alicikliniai aldehidai |
|
|
Alifatiniai acetaliai |
|
|
Aromatiniai acetaliai |
|
|
Alicikliniai acetaliai |
| 606 |
Ketonai ir dariniai |
|
|
Alifatiniai ketonai |
|
|
Aromatiniai ketonai (*) |
|
|
Alicikliniai ketonai |
|
|
------------------------------ |
|
|
(*) Taip pat ir chinonai. |
| 607 |
Organinės rūgštys ir dariniai |
|
|
Alifatinės rūgštys |
|
|
Halogenintos alifatinės rūgštys (*) |
|
|
Aromatinės rūgštys |
|
|
Halogenintos aromatinės rūgštys (*) |
|
|
Aliciklinės rūgštys |
|
|
Halogenintos aliciklinės rūgštys (*) |
|
|
Alifatinių rūgščių anhidridai |
|
|
Halogenintos alifatinės rūgšties anhidridai (*) |
|
|
Aromatinių rūgščių anhidridai |
|
|
Halogenintų aromatinių rūgščių anhidridai (*) |
|
|
Aliciklinių rūgščių anhidridai |
|
|
Halogenintos aliciklinės rūgšties anhidridai (*) |
|
|
Alifatinių rūgščių druskos |
|
|
Halogenintos alifatinės rūgšties druskos (*) |
|
|
Aromatinės rūgšties druskos |
|
|
Halogenintos aromatinės rūgšties druskos(*) |
|
|
Aliciklinės rūgšties druskos |
|
|
Halogenintos aliciklinės rūgšties druskos (*) |
|
|
Alifatinės rūgšties esteriai |
|
|
Halogenintos aliciklinės rūgšties esteriai (*) |
|
|
Aromatinės rūgšties esteriai |
|
|
Halogenintos aromatinės rūgšties esteriai (*) |
|
|
Aliciklinės rūgšties esteriai |
|
|
Halogenintos aliciklinės rūgšties esteriai (*) |
|
|
Glikolio eterio esteriai |
|
|
Akrilatai |
|
|
Metakrilatai |
|
|
Laktonai |
|
|
Acilhalogenidai |
|
|
------------------------------ |
|
|
(*) Apibrėžkite pagal atitinkamą halogenų šeimą. |
| 608 |
Nitrilai ir dariniai |
| 609 |
Nitrojunginiai |
| 610 |
Chloro nitratų junginiai |
| 611 |
Azoksijunginiai ir azojunginiai |
| 612 |
Amino junginiai |
|
|
Alifatiniai aminai ir dariniai |
|
|
Alicikliniai aminai ir dariniai |
|
|
Aromatiniai aminai ir dariniai |
|
|
Anilinai ir dariniai |
|
|
Benzidinas ir dariniai |
| 613 |
Heterociklinės bazės ir dariniai |
|
|
Benzimidazolas ir dariniai |
|
|
Imidazolas ir dariniai |
|
|
Piretrinoidai |
|
|
Chinolinai ir dariniai |
|
|
Triazinas ir dariniai |
|
|
Triazolis ir dariniai |
| 614 |
Glikozidai ir alkaloidai |
|
|
Alkaloidai ir dariniai |
|
|
Glikozidai ir dariniai |
| 615 |
Cianatai ir izocianatai |
|
|
Cianatai |
|
|
Izocianatai |
| 616 |
Amidai ir dariniai |
|
|
Acetamidai ir dariniai |
|
|
Anilidai |
| 617 |
Organiniai peroksidai |
| 647 |
Enzimai |
| 648 |
Kompleksiniai anglies dariniai |
|
|
Rūgšties ekstraktas |
|
|
Šarmo ekstraktas |
|
|
Antraceno alyva |
|
|
Antraceno alyvos ekstrakto liekanos |
|
|
Antraceno alyvos frakcija |
|
|
Karbolio alyva |
|
|
Karbolio alyvos ekstrakto liekanos |
|
|
Akmens anglių skysčiai, skystų tirpiklių ekstrahavimas |
|
|
Akmens anglių skysčiai, skystų tirpiklių ekstrahavimo tirpikliai |
|
|
Akmens anglių alyva |
|
|
Akmens anglių degutas |
|
|
Akmens anglių deguto ekstraktas |
|
|
Akmens anglių kietosios liekanos |
|
|
Kokso (akmens anglių deguto) žemos temperatūros, aukštos temperatūros pikis |
|
|
Kokso (akmens anglių deguto) aukštos temperatūros pikis |
|
|
Kokso (akmens anglių deguto) maišytų anglių aukštos temperatūros pikis |
|
|
Žaliasis benzolas |
|
|
Žaliasis fenolis |
|
|
Žaliosios deguto bazės |
|
|
Distiliato bazės |
|
|
Distiliato fenoliai |
|
|
Distiliatai |
|
|
Distiliatai (akmens anglies), skysto tirpiklio ekstrahavimas, pirminis |
|
|
Distiliatai (akmens anglies), tirpiklio ekstrahavimas, destrukcinis hidrinimas |
|
|
Distiliatai (akmens anglies), tirpiklio ekstrahavimas, destrukcinis hidrinimas ir hidrogenizavimas, vidurinis |
|
|
Distiliatai (akmens anglies), tirpiklio ekstrahavimas, destrukcinis hidrinimas, vidurinis |
|
|
Ekstraktų likučiai (akmens anglies), žemos temperatūros akmens anglies dervos šarmas |
|
|
Šviežia nafta |
|
|
Kuras, dyzelinis, akmens anglių tirpiklių ekstrahavimas, destrukcinis hidrinimas, hidrogenizavimas |
|
|
Kuras, reaktyvinių lėktuvų, akmens anglių tirpiklių ekstrahavimas, destrukcinis hidrinimas, hidrogenizavimas |
|
|
Benzinas, akmens anglių tirpiklių ekstrahavimas, destrukciniu būdu hidrinta nafta |
|
|
Terminio apdorojimo produktai |
|
|
Sunkioji antraceno alyva |
|
|
Sunkiosios antraceno alyvos perdistiliatas |
|
|
Lengvoji alyva |
|
|
Lengvosios alyvos ekstrakto likučiai, verdantys aukštoje temperatūroje |
|
|
Lengvosios alyvos ekstrakto likučiai, verdantys vidutinėje temperatūroje |
|
|
Lengvosios alyvos ekstrakto likučiai, verdantys žemoje temperatūroje |
|
|
Lengvosios alyvos perdistiliatas, verdantis aukštoje temperatūroje |
|
|
Lengvosios alyvos perdistiliatas, verdantis vidutinėje temperatūroje |
|
|
Lengvosios alyvos perdistiliatas, verdantis žemoje temperatūroje |
|
|
Metilnaftaleno alyva |
|
|
Metilnaftaleno alyvos ekstrakto likučiai |
|
|
Nafta (akmens anglies), tirpiklių ekstrahavimas, destrukcinis hidrinimas |
|
|
Naftaleno alyva |
|
|
Naftaleno alyvos ekstrakto likučiai |
|
|
Naftaleno alyvos perdistiliatas |
|
|
Pikis |
|
|
Pikio perdistiliatas |
|
|
Pikio likučiai |
|
|
Pikio likučiai, termiškai apdoroti |
|
|
Pikio likučiai, oksiduoti |
|
|
Pirolizės produktai |
|
|
Perdistiliatai |
|
|
Likučiai (akmens anglių), skystų tirpiklių ekstraktai |
|
|
Rusvųjų anglių derva |
|
|
Rusvųjų anglių derva, žemos temperatūros |
|
|
Dervos alyva, aukšta virimo temperatūra |
|
|
Dervos alyva, vidutinė virimo temperatūra |
|
|
Skruberinė alyva |
|
|
Skruberinės alyvos ekstrakto likučiai |
|
|
Skruberinės alyvos perdistiliatas |
| 649 |
Kompleksiniai alyvos dariniai |
|
|
Žalia alyva |
|
|
Naftos dujos |
|
|
Žemos virimo temperatūros nafta |
|
|
Žemos virimo temperatūros modifikuota nafta |
|
|
Žemos virimo temperatūros katalizinio krekingo nafta |
|
|
Žemos virimo temperatūros katalizinio reformingo nafta |
|
|
Žemos virimo temperatūros terminio krekingo nafta |
|
|
Žemos virimo temperatūros vandeniliu apdorota nafta |
|
|
Žemos virimo temperatūros nafta – neapibrėžta |
|
|
Pirminis žibalas |
|
|
Žibalas – neapibrėžtas |
|
|
Krekingo gazolis |
|
|
Gazolis – neapibrėžtas |
|
|
Sunkioji kuro alyva |
|
|
Tepalas |
|
|
Nerafinuota arba švelniai rafinuota bazinė alyva |
|
|
Bazinė alyva – neapibrėžta |
|
|
Distiliato aromatinis ekstraktas |
|
|
Distiliato aromatinis ekstraktas (apdorotas) |
|
|
Drumzlių alyva |
|
|
Minkštas vaškas |
|
|
Petrolatumas |
| 650 |
Įvairios medžiagos |
|
|
Šios šeimos nenaudoti. Vietoj jos naudoti aukščiau paminėtas šeimas arba pošeimius. |
4. Praktinis taikymas
Atlikus paiešką, ar medžiaga priklauso vienai ar kelioms sąraše esančioms šeimoms arba pošeimiams, bendrinis pavadinimas gali būti nustatomas taip:
4.1. Jeigu šeimos arba pošeimio pavadinimo pakanka cheminiams elementams arba svarbioms funkcinėms grupėms apibūdinti, tas pavadinimas bus pasirenkamas kaip bendrinis pavadinimas.
Pavyzdžiai:
- 1,4 dihidroksibenzenas
604 šeima: fenoliai ir dariniai
bendrinis pavadinimas: fenolio dariniai
- butanolis
603 šeima: alkoholiai ir dariniai
pošeimis: alifatiniai alkoholiai
bendrinis pavadinimas: alifatinis alkoholis
- 2-izopropoksietanolis
603 šeima: alkoholiai ir dariniai
pošeimis: glikolio eteriai
bendrinis pavadinimas: glikolio eteris
- metakrilatas
607 šeima: organinės rūgštys ir dariniai
pošeimis: akrilatai
bendrinis pavadinimas: akrilatas
4.2. Jeigu šeimos arba pošeimio pavadinimo nepakanka svarbių funkcinių grupių cheminiams elementams apibūdinti, bendrinis pavadinimas bus sudarytas iš atitinkamų skirtingų šeimų arba pošeimių pavadinimų derinio:
Pavyzdžiai:
- chlorbenzenas
602 šeima: halogeninti angliavandeniliai
pošeimis: halogeninti aromatiniai angliavandeniliai
017 šeima: chloro junginiai
bendrinis pavadinimas: chloruoti aromatiniai angliavandeniliai
- 2,3,6-trichlorfenilacetato rūgštis
607 šeima: organinės rūgštys
pošeimis: halogenintos aromatinės rūgštys
017 šeima: chloruotos aromatinės rūgštys
bendrinis pavadinimas: chloruotos aromatinės rūgštys
- 1-chloro-1-nitropropanas
610 šeima: chloronitratų dariniai
601 šeima: angliavandeniliai
pošeimis: alifatiniai angliavandeniliai
bendrinis pavadinimas: chloronitruoti alifatiniai angliavandeniliai
- tetrapropilo ditiopirofosfatas
015 šeima: fosforo junginiai
pošeimis: fosforo esteriai
016 šeima: sieros junginiai
bendrinis pavadinimas: tiofosforo esteris
4.3. Tam tikrų elementų atvejais, ypač metalų atvejais, šeimos arba pošeimio pavadinimas gali būti nurodomas žodžiais „organinis“ arba „neorganinis“.
Pavyzdžiai:
- gyvsidabrio dichloridas
080 šeima: gyvsidabrio dariniai
bendrinis pavadinimas: neorganinis gyvsidabrio junginys
- bario acetatas
056 šeima: bario junginiai
bendrinis pavadinimas: organinis bario junginys
- etilo nitritas
007 šeima: azoto junginiai
pošeimis: nitritai
bendrinis pavadinimas: organinis nitritas
- natrio hidrosulfitas
016 šeima: sieros junginiai
bendrinis pavadinimas: neorganinis sieros junginys
Šiame priede paminėti pavyzdžiai – tai medžiagos, paimtos iš Suklasifikuotų cheminių medžiagų sąrašo prašymams, kurie pateikiami dėl konfidencialumo suteikimo.
______________