LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIO TEISMO PIRMININKO
POTVARKIS
DĖL PAREIŠKĖJO PRAŠYMO GRĄŽINIMO
2009 m. birželio 19 d. Nr. 2B-94
Vilnius
Lietuvos Respublikos Konstituciniame Teisme 2009 m. birželio 4 d. gautas pareiškėjo – Lietuvos Respublikos Seimo narių grupės prašymas (Nr. 1B-31/2009) ištirti, ar Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 2 straipsnio 5 dalies, 4 straipsnio 4 dalies 2 punktas neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės bei teisėtų lūkesčių principams, taip pat ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 20 d. nutarimas Nr. 2013 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – Vyriausybės 2002 m. gruodžio 20 d. nutarimas Nr. 2013), ta apimtimi, kuria teritorijose po 1995 m. birželio 1 d. priskirtose Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus, Marijampolės, Druskininkų, Palangos ir Birštono miestų savivaldybėms, esantis miškas pripažintas valstybinės reikšmės mišku, neprieštarauja Konstitucijos 23 straipsniui, Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 6 daliai, konstituciniams teisinės valstybės, teisėtų lūkesčių principams.
Atlikus minėto prašymo išankstinį tyrimą nustatyta, kad pareiškėjo – Seimo narių grupės pateiktas prašymas nėra aiškiai, tiksliai suformuluotas, jame nėra teisinių argumentų, pagrindžiančių pareiškėjo abejones dėl Miškų įstatymo 2 straipsnio 5 dalies, 4 straipsnio 4 dalies 2 punkto atitikties pareiškėjo nurodytoms Konstitucijos nuostatoms, taip pat dėl pareiškėjo ginčijamo Vyriausybės 2002 m. gruodžio 20 d. nutarimo Nr. 2013 atitikties Konstitucijos ir Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo nuostatoms. Be to, pareiškėjo prašymo priedai neatitinka Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 66 straipsnyje, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo reglamento 94 punkte nustatyto reikalavimo prie prašymo pridėti „Valstybės žiniose“ arba kitame oficialiame šaltinyje paskelbto teisės akto (jo dalies) teksto nuorašą.
1. Pareiškėjas – Seimo narių grupė savo abejones dėl Miškų įstatymo 2 straipsnio 5 dalies, 4 straipsnio 4 dalies 2 punkto atitikties Konstitucijos 23 straipsniui, konstituciniams teisinės valstybės, teisėtų lūkesčių principams grindžia bendro pobūdžio teiginiais. Pasak pareiškėjo, pagal ginčijamose Miškų įstatymo (2001 m. liepos 1 d. redakcija) 2 straipsnio 5 dalies, 4 straipsnio 4 dalies 2 punkto nuostatose nustatytą reguliavimą miestų miškai priskiriami išimtinei valstybės nuosavybei įstatyme nenumačius kriterijų, pagal kuriuos kiekvienu atveju būtų vertinama, ar miško išliekamoji vertė yra tokia didelė, būtinumas juos išsaugoti ateities kartoms yra toks primygtinis, kad nepripažinus jų turinčiais valstybinę reikšmę kiltų grėsmė jų išsaugojimui, ypač ta apimtimi, kuria miškai, esantys teritorijose po 1995 m. birželio 1 d. priskirtose miestų savivaldybėms, priskiriami miestų miškams.
Miškų įstatymo (2001 m. liepos 1 d. redakcija) 2 straipsnio 5 dalyje nustatyta: „Miestų miškai – miestų teritorijose esantys miškai.“ Miškų įstatymo (2001 m. liepos 1 d. redakcija) 4 straipsnio 4 dalies 4 punkte nustatyta: „Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklauso valstybinės reikšmės miškai. Valstybinės reikšmės miškai – tai: <...> 2) miestų miškai; <..>.“ Akivaizdu, kad įstatymu leidėjas, priskirdamas miškus valstybinės reikšmės miškų kategorijai, nustatė „miesto“ kriterijų. Pažymėtina ir tai, kad Miškų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje yra apibrėžta „miško“ sąvoka ir nustatyti požymiai, pagal kuriuos medžiais apaugęs žemės plotas yra vadinamas mišku.
Pareiškėjo prašyme nėra nurodyta jokių kitų teisinių argumentų, kodėl ir kuriuo aspektu, jo nuomone, ginčijamas Miškų įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nustatytas reguliavimas, pagal kurį miestų miškais vadinami miestų teritorijose esantys miškai, prieštarauja Konstitucijos 23 straipsniui, konstituciniams teisinės valstybės, teisėtų lūkesčių principams. Pareiškėjo prašyme taip pat nėra nurodyta teisinių argumentų, kokiais aspektais, jo nuomone, Konstitucijai prieštarauja Miškų įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 4 punkte nustatytas reguliavimas, pagal kurį būtent šiame įstatyme nustatyta, kad miestų teritorijose esantys miškai yra valstybinės reikšmės miškai.
Konstatuotina, kad pareiškėjo – Seimo narių grupės prašymas ištirti Miškų įstatymo 2 straipsnio 5 dalies, 4 straipsnio 4 dalies 2 punkto atitiktį Konstitucijai yra neaiškus, prieštaringas ir nepagrįstas teisiniais argumentais.
2. Pareiškėjas – Seimo narių grupė prašo ištirti visas Vyriausybės 2002 m. gruodžio 20 d. nutarimo Nr. 2013 nuostatas „ta apimtimi, kuria teritorijose po 1995 m. birželio 1 d. priskirtose Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus, Marijampolės, Druskininkų, Palangos ir Birštono miestų savivaldybėms, esantis miškas pripažintas valstybinės reikšmės mišku“. Abejones dėl šio Vyriausybės nutarimo pareiškėjas grindžia tuo, kad, pasak jo, ginčijamu nutarimu Vyriausybė „priskyrė miškus, teritorijose po 1995 m. birželio 1 d. priskirtose miestams, valstybinės reikšmės miškams, todėl atsirado tokia situacija, kuomet žemėtvarkos projekte numatytas grąžinti miškas buvo priskirtas valstybinės reikšmės miškui, nors žemėtvarkos projekto parengimo ir derinimo metu, miškai, esantys teritorijoje prijungtoje Vilniaus miestui po 1995 m. birželio 1 d., nebuvo priskirti valstybinės reikšmės miškams“. Pareiškėjo nuomone, „Vyriausybė 2002 m. gruodžio 20 d. nutarimu Nr. 2013 priskirdama buvusius Vilniaus rajono savivaldybės plotus (Lietuvos Respublikos įstatymu „Dėl Lietuvos Respublikos Vilniaus miesto, Vilniaus ir Trakų rajonų savivaldybių teritorijų administracinių ribų pakeitimo“ priskirtus Vilniaus miesto savivaldybei) prie miesto miškų pažeidė Konstitucijos 23 straipsnį, Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 6 dalį, nes šie miškų plotai negalėtų būti grąžinti pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą natūra, taip pat teisinės valstybės principą, nes nebuvo įvertintas šių miškų ar apaugusių mišku plotų priskirimas prie turinčių valstybinę reikšmę miškų poreikis ir būtinumas“.
Minėtame Vyriausybės 2002 m. gruodžio 20 d. nutarime Nr. 2013 nustatyta:
„Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimą Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ (Žin., 1997, Nr. 97-2451; 2002, Nr. 54-2121):
1. Išdėstyti 1 punktą taip:
„1. Patvirtinti 1014,04 tūkst. hektarų valstybinės reikšmės miškų plotus (pridedama) pagal Aplinkos ministerijos parengtas schemas“.
2. Nurodytuoju nutarimu patvirtintų valstybinės reikšmės miškų plotų sąraše:
2.3. Išdėstyti paskutinę pastraipą taip: „Iš viso Lietuvoje 1014,04“.“
Konstatuotina, kad Vilniaus mieste esančio valstybinės reikšmės miško plotas buvo sumažintas (buvo 13,99 tūkst. ha, o po pakeitimo nustatyta 13,91 tūkst. ha). Įvairiuose miestuose esantys miškai valstybinės reikšmės miškams yra priskirti pagal Miškų įstatymą, o ne Vyriausybės 2002 m. gruodžio 20 d. nutarimu Nr. 2013. Šiuo pareiškėjo ginčijamu Vyriausybės nutarimu taip pat nebuvo pakeistos Vilniaus miesto, Vilniaus ir Trakų rajonų savivaldybių teritorijų administracinės ribos. Konstatuotina, kad nei iš pareiškėjo ginčijamo Vyriausybės nutarimo turinio, nei iš pareiškėjo nurodytų vienas kitam prieštaraujančių teiginių negalima nustatyti, būtent kodėl ir kokiu aspektu (apimtimi) pareiškėjas abejoja Vyriausybės 2002 m. gruodžio 20 d. nutarimo Nr. 2013 atitiktimi Konstitucijai ir Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymui.
3. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 66 straipsnio 1 dalies 8 punktą prašyme, kuriuo kreipiamasi į Konstitucinį Teismą, turi būti nurodyta pareiškėjo pozicija dėl teisės akto atitikimo Konstitucijai ir tos pozicijos juridinis pagrindimas su nuorodomis į įstatymus.
Aiškindamas šią Konstitucinio Teismo įstatymo nuostatą Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad „pareiškėjo pozicija dėl teisės akto (jo dalies) atitikties Konstitucijai pagal normų turinį ir (arba) reguliavimo apimtį turi būti nurodyta aiškiai, nedviprasmiškai, prašyme turi būti išdėstyti argumentai ir motyvai, pagrindžiantys pareiškėjo abejonę, kad teisės aktas (jo dalis) prieštarauja Konstitucijai. Vadinasi, prašyme ištirti teisės akto (jo dalies) atitiktį Konstitucijai pagal normų turinį ir (arba) reguliavimo apimtį turi būti aiškiai nurodyti konkretūs teisės akto straipsniai (jų dalys), punktai, kurių atitiktimi Konstitucijai pareiškėjas abejoja, taip pat konkrečios Konstitucijos nuostatos – normos ir (arba) principai, kuriems, pareiškėjo nuomone, prieštarauja konkrečiai nurodyti ginčijamo teisės akto straipsniai ar punktai. Prašyme ištirti teisės akto (jo dalies) atitiktį Konstitucijai pagal normų turinį ir (arba) reguliavimo apimtį taip pat turi būti aiškiai nurodyti teisiniai motyvai, pagrindžiantys pareiškėjo abejonę dėl kiekvieno konkrečiai nurodyto ginčijamo teisės akto (jo dalies) straipsnio (jo dalies) ar punkto, kurio atitiktimi konkrečiai nurodytoms Konstitucijos nuostatoms pareiškėjas abejoja. Priešingu atveju prašymas ištirti teisės akto (jo dalies) atitiktį Konstitucijai pagal normų turinį ir (arba) reguliavimo apimtį laikytinas neatitinkančiu Konstitucinio Teismo įstatymo 66 straipsnio reikalavimų“ (Konstitucinio Teismo 2004 m. balandžio 16 d., 2006 m. kovo 29 d. sprendimai, 2005 m. gruodžio 12 d. nutarimas).
4. Konstitucinio Teismo įstatymo 66 straipsnyje inter alia nustatyta, kad prie prašymo pridedamas ginčijamo teisės akto viso teksto nuorašas (3 dalies 1 punktas). Pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos“ 2 straipsnio 1 dalį (2005 m. liepos 7 d. redakcija) oficialus įstatymų ir kitų teisės aktų paskelbimas yra jų paskelbimas leidinyje „Valstybės žinios“. Pagal Konstitucinio Teismo 2004 m. kovo 5 d. sprendimu „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo reglamento patvirtinimo“ (su vėlesniais papildymais ir pakeitimais) patvirtinto Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo reglamento VI skyriaus 1 skirsnio 94 punktą ginčijamo teisės akto (jo dalies) nuorašu laikytinas teisės akto tekstas, paskelbtas „Valstybės žiniose“. Konstitucinio Teismo aktuose ne kartą yra konstatuota, kad prie prašymo ištirti, ar ginčijamas teisės aktas (jo dalis) neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktui, inter alia Konstitucijai, turi būti pridedamas ginčijamo teisės akto (jo dalies) viso teksto nuorašas – „Valstybės žiniose“ paskelbtas teisės akto tekstas (Konstitucinio Teismo 2005 m. kovo 31 d., 2006 m. spalio 10 d., 2006 m. spalio 11 d., 2006 m. lapkričio 13 d., 2007 m. birželio 27 d. sprendimai).
Pareiškėjas prie savo prašymo nepridėjo „Valstybės žiniose“ arba kitame oficialiame šaltinyje paskelbtų teisės aktų (jų dalių) teksto nuorašų.
5. Konstatuotina, kad pareiškėjo – Seimo narių grupės prašymas ištirti, ar Miškų įstatymo 2 straipsnio 5 dalies, 4 straipsnio 4 dalies 2 punktas neprieštarauja Konstitucijos 23 straipsniui, konstituciniams teisinės valstybės, teisėtų lūkesčių principams, taip pat ar Vyriausybės 2002 m. gruodžio 20 d. nutarimas Nr. 2013, ta apimtimi, kuria teritorijose, po 1995 m. birželio 1 d. priskirtose Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus, Marijampolės, Druskininkų, Palangos ir Birštono miestų savivaldybėms, esantis miškas pripažintas valstybinės reikšmės mišku, neprieštarauja Konstitucijos 23 straipsniui, Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 6 daliai, konstituciniams teisinės valstybės, teisėtų lūkesčių principams, nėra aiškiai suformuluotas, taip pat nepateikti teisiniai argumentai, pagrindžiantys pareiškėjo abejones dėl kiekvienos jo ginčijamos Miškų įstatymo 2 straipsnio 5 dalies, 4 straipsnio 4 dalies 2 punkto nuostatos atitikties Konstitucijai ir abejones dėl kiekvienos jo ginčijamos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 20 d. nutarimo Nr. 2013 nuostatos atitikties Konstitucijai ir Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymui.
Pareiškėjo prašymo priedai neatitinka Konstitucinio Teismo įstatymo 66 straipsnyje, Konstitucinio Teismo reglamento 94 punkte nustatyto reikalavimo prie prašymo pridėti „Valstybės žiniose“ arba kitame oficialiame šaltinyje paskelbto teisės akto (jo dalies) teksto nuorašą.
Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 70 straipsnį prašymas, kuris neatitinka inter alia Konstitucinio Teismo įstatymo 66 straipsnyje nustatytų reikalavimų, grąžinamas pareiškėjui. Prašymo grąžinimas neatima teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą bendra tvarka, kai bus pašalinti buvę trūkumai.
Vadovaudamasis Konstitucinio Teismo įstatymo 70 straipsniu,
grąžinu pareiškėjo – Lietuvos Respublikos Seimo narių grupės prašymą (Nr. 1B-31/2009) ištirti, ar Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 2 straipsnio 5 dalis, 4 straipsnio 4 dalies 2 punktas neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsniui, konstituciniams teisinės valstybės, teisėtų lūkesčių principams, taip pat ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 20 d. nutarimas Nr. 2013 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ pakeitimo“, ta apimtimi, kuria teritorijose, po 1995 m. birželio 1 d. priskirtose Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus, Marijampolės, Druskininkų, Palangos ir Birštono miestų savivaldybėms, esantis miškas pripažintas valstybinės reikšmės mišku, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsniui, Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 6 daliai, konstituciniams teisinės valstybės, teisėtų lūkesčių principams.