Lietuvos Respublikos Vyriausybė

NUTARIMAS

DĖL Lietuvos Respublikos 2010–2012 metų preliminarių nacionalinio biudžeto pagrindinių rodiklių

2009 m. liepos 8 d. Nr. 732

Vilnius

Įgyvendindama Lietuvos Respublikos 2010 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių projektų rengimo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. kovo 4 d. nutarimu Nr. 153 (Žin., 2009, Nr. 28-1085), 7 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

Patvirtinti pridedamus:

1. Lietuvos Respublikos 2010–2012 metų preliminarius nacionalinio biudžeto pagrindinius rodiklius.

2. Lietuvos Respublikos 2010–2012 metų valstybės biudžeto maksimalių asignavimų, įskaitant į atitinkamą sritį investuojamas lėšas, nustatymo bendruosius principus.

3. Valstybės lėšų investavimo į atitinkamą sritį 2010–2012 metų prioritetus.

MINISTRAS PIRMININKAS                                                              ANDRIUS KUBILIUS

FINANSŲ MINISTRĖ                                                                         INGRIDA ŠIMONYTĖ

______________

Patvirtinta

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2009 m. liepos 8 d. nutarimu Nr. 732

Lietuvos Respublikos 2010–2012 metų preliminarūs nacionalinio biudžeto pagrindiniai rodikliai

1. Prognozuojamos Lietuvos Respublikos nacionalinio biudžeto pajamos, įskaitant Europos Sąjungos ir kitą tarptautinę finansinę paramą:

Metai	Suma (mln. litų)
	bendra suma	iš jos Europos Sąjungos ir kita tarptautinė finansinė parama
2010	23878	8009,5
2011	23083,8	7583,5
2012	23121	7048,4

2. Prognozuojamos Lietuvos Respublikos nacionalinio biudžeto išlaidos, įskaitant Europos Sąjungos ir kitą tarptautinę finansinę paramą:

2010 metų – 29721,1 mln. litų;

2011 metų – 28952,1 mln. litų;

2012 metų – 27495,3 mln. litų.

3. Preliminarios valstybės investicijų sumos, įskaitant finansinę paramą iš Europos Sąjungos biudžeto ir kitą tarptautinę finansinę paramą, bet neįskaitant atitinkamų metų įmokų į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą, skiriamų specialiosioms programoms finansuoti:

2010 metų – 4883,1 mln. litų;

2011 metų – 4600 mln. litų;

2012 metų – 4285,7 mln. litų.

_________________

Patvirtinta

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2009 m. liepos 8 d. nutarimu Nr. 732

Lietuvos Respublikos 2010–2012 metų valstybės biudžeto maksimalių asignavimų, įskaitant į atitinkamą sritį investuojamas lėšas, nustatymo bendrieji principai

1. Nustatant 2010 metų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų valdytojams maksimalių Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų išlaidoms limitus, vadovaujamasi Lietuvos konvergencijos 2008 metų programos, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. sausio 21 d. nutarimu Nr. 30 (Žin., 2009, Nr. 10-372), tikslais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2008 m. gruodžio 9 d. nutarimu Nr. XI-52 (Žin., 2008, Nr. 146-5870), nuostatomis. Maksimalūs asignavimai išlaidoms nustatomi atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos 2009 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatyme (Žin., 2009, Nr. 58-2247) patikslintus Lietuvos Respublikos 2009 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinius rodiklius. Einamaisiais metais patikslinus Lietuvos Respublikos atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinius rodiklius, patvirtintus Lietuvos Respublikos atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme, atitinkamai turi būti patikslinti ir maksimalių asignavimų limitai. Taip pat einamaisiais metais įvertinus makroekonominių rodiklių pasikeitimo įtaką valstybės finansų sistemai ir siekiant įgyvendinti priemones, kurios leistų išlaikyti valdžios sektoriaus deficito kontrolę vidutinės trukmės laikotarpiu, prireikus maksimalūs asignavimai išlaidoms turi būti tikslinami.

2. 2010–2012 metų valstybės kapitalo investicijoms nustatomi valstybės lėšų dydžiai diferencijuojami pagal atskiras investavimo sritis.

3. Diferencijuojant 2010–2012 metų valstybės kapitalo investicijoms skiriamų lėšų dydį pagal atskiras sritis, pirmenybė teikiama:

3.1. bendrai su Europos Sąjunga finansuojamų investicijų projektų įgyvendinimui, maksimaliai pasinaudojant Europos Sąjungos fondų finansuojamų sričių galimybėmis;

3.2. sąlygas pritraukti tiesiogines užsienio investicijas sudarančios infrastruktūros plėtrai, tinkamai infrastruktūros ir nekilnojamojo turto pertvarkai pagal investuotojų poreikius ir darbuotojų apmokymui;

3.3. energijos taupymo projektų įgyvendinimui;

3.4. inovacijų plėtrai palankios infrastruktūros sukūrimui;

3.5. daugiafunkcių sporto ir pramogų centrų, reikalingų Europos vyrų krepšinio 2011 metų čempionatui surengti, plėtrai ir statybai;

3.6. statinių, kurių konstrukcijų būklė avarinė, o jų eksploatavimo nutraukti negalima, rekonstravimui ir kapitaliniam remontui;

3.7. nebaigtų statybų tolesniam finansavimui;

3.8. ekonomikos atgaivinimo projektams, skirtiems eksportui skatinti ir bedarbystei mažinti per verslumo didinimą remiant darbo vietų kūrimą ir išlaikymą smulkiajame ir vidutiniame versle.

4. Tarpinių (arba jų sprendimu – įgyvendinančiųjų) institucijų prašomų Europos Sąjungos struktūrinės paramos ir nacionalinių lėšų suma neturi viršyti tarpinių institucijų atrinktiems įgyvendinti viešiesiems projektams atitinkamais metais reikiamų lėšų. Atrenkant investicijų projektus, įgyvendinamus bendrai su Europos Sąjungos finansine parama, prioritetas teikiamas pradėtų, bet dar nebaigtų investicijų projektų įgyvendinimui, taip pat Ekonomikos skatinimo plane, kuriam pritarta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. vasario 25 d. pasitarime, numatytoms priemonėms įgyvendinti.

Atrinkti investicijų projektai neįtraukiami į Valstybės investicijų 2010–2012 metų programą kaip atskiri investicijų projektai, o planuojami atitinkamų tarpinių (arba jų sprendimu – įgyvendinančiųjų) institucijų programose.

5. 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos lėšos, gaunamos siekiant Europos Sąjungos sanglaudos politikos konvergencijos tikslo, ir bendrojo finansavimo lėšos, skirtos projektams bendrai finansuoti iš 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos lėšų, planuojamos ministerijų ir kitų valstybės institucijų, kurioms Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir veiksmų programas, taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. spalio 17 d. nutarimu Nr. 1139 (Žin., 2007, Nr. 114-4637), pagal kompetenciją priskirta atsakomybė už bendrai finansuojamus iš Europos Sąjungos fondų lėšų ūkio sektorius, veiksmų programų prioritetų ir jų įgyvendinimo priemonių planavimą ir įgyvendinimą, programose (jose atskirai nurodant 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšas).

6. Asignavimų valdytojams pavedama vadovautis Valstybės valdymo tobulinimo komisijos (Saulėlydžio komisijos), sudarytos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. sausio 28 d. nutarimu Nr. 50 (Žin., 2009, Nr. 13-514), teikiamais pasiūlymais dėl asignavimų valdytojų skaičiaus ir asignavimų valdytojų vykdomų programų skaičiaus optimizavimo.

_________________

Patvirtinta

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2009 m. liepos 8 d. nutarimu Nr. 732

VALSTYBĖS LĖŠŲ INVESTAVIMO Į ATITINKAMĄ SRITĮ 2010–2012 METŲ PRIORITETAI

Prioritetine tvarka nustatyti šie atitinkamų investavimo sričių prioritetai, kuriais turi vadovautis valstybės institucijos ir įstaigos, pagal įstatymus ir kitus teisės aktus atliekančios joms pavestas atitinkamos srities valstybės valdymo funkcijas ir įgyvendinančios atitinkamoje srityje valstybės politiką, savivaldybės, taip pat kiti ūkio subjektai, rengiantys pasiūlymus dėl investicijų projektų (investicijų projektų įgyvendinimo programų) įtraukimo į Valstybės investicijų 2010–2012 metų programą:

1. Valstybės valdymo srityje:

1.1. investicijų projektų, būtinų efektyvesniam užsienio politikos įgyvendinimui ir pasirengimui pirmininkauti tarptautinėse organizacijose, vykdymas;

1.2. investicijų projektų, užtikrinsiančių efektyvesnį mokesčių surinkimą, vykdymas.

2. Krašto apsaugos srityje:

2.1. kovinių, kovinio aprūpinimo sistemų (įskaitant prieštankinę ginkluotę, priešlėktuvines sistemas ir kita), skirtų Lietuvos kariuomenės Motorizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis vilkas“ ir specialiųjų operacijų vykdymo pajėgumams, taip pat kariuomenės vadovavimo, valdymo, kompiuterių ir ryšio priemonių, informacijos rinkimo, stebėjimo ir žvalgybos sistemų plėtra;

2.2. oro erdvės stebėjimo, kontrolės, gynybos ir transportavimo oru sistemų plėtra;

2.3. sistemų, skirtų užduotims (patruliavimo, išminavimo, paieškos ir gelbėjimo, teršalų likvidavimo) jūroje vykdyti, plėtra;

2.4. jūros, oro uostų ir kitos infrastruktūros, reikalingos NATO pastiprinimui priimti, parengimas;

2.5. viešojo saugumo, esant ypatingoms ir ekstremalioms situacijoms, išorės sienų apsaugos užtikrinimas, valstybės sienos demarkavimas.

3. Viešosios tvarkos srityje:

3.1. teismų sistemos efektyvumo ir prieinamumo, sprendimų kokybės užtikrinimas, tinkamų sąlygų teismų darbui sudarymas; teisėsaugos pareigūnų poreikio gauti geros kokybės mokslinius įrodymus bylų nagrinėjimo procese užtikrinimas;

3.2. laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigų apsaugos užtikrinimas, įkalinimo sąlygų humanizavimas;

3.3. teisėkūros kokybės, teisinių institucijų veiklos efektyvumo ir paslaugų prieinamumo užtikrinimas;

3.4. žmogaus teisių, valstybės ir visuomenės interesų apsaugos stiprinimas, prokuratūros sistemos efektyvumo ir tinkamų darbo sąlygų užtikrinimas.

4. Švietimo srityje:

4.1. švietimo įstaigų modernizavimas;

4.2. aukštųjų mokyklų studentų ir profesinio mokymo įstaigų mokinių gyvenimo sąlygų bendrabučiuose gerinimas;

4.3. kaimo mokinių ir specialiųjų poreikių mokinių pavėžėjimo sąlygų gerinimas;

4.4. mokslo ir studijų sistemos pertvarka, įgyvendinant Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymą (Žin., 2009, Nr. 54-2140), ir mokslo ir studijų institucijų infrastruktūros gerinimas;

4.5. informacinės visuomenės plėtros spartinimas.

5. Sveikatos apsaugos srityje:

5.1. sergamumo ir mirtingumo nuo neinfekcinių ligų mažinimas;

5.2. šeimos sveikatos stiprinimas;

5.3. ligų profilaktikos ir kontrolės užtikrinimas;

5.4. sveikatos priežiūros įstaigų infrastruktūros atnaujinimas.

6. Socialinės apsaugos srityje:

6.1. prieinamų ir aukštos kokybės valstybės užimtumo rėmimo politiką įgyvendinančių institucijų teikiamų paslaugų, nestacionarių socialinių paslaugų ir paslaugų neįgaliesiems užtikrinimas;

6.2. savivaldybių, nevyriausybinių organizacijų, apskričių socialinių paslaugų įstaigų modernizavimas ir infrastruktūros plėtra.

7. Aplinkos apsaugos srityje:

7.1. geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra;

7.2. atliekų tvarkymo sistemų sukūrimas;

7.3. biologinės įvairovės ir kraštovaizdžio apsauga;

7.4. oro kokybės gerinimas.

8. Kultūros srityje:

8.1. investicijų projektų, įgyvendinančių profesionalaus meno sklaidos politiką, rekonstruojant ir modernizuojant kultūros įstaigas, tęstinumo užtikrinimas;

8.2. tęstinių investicijų projektų, įgyvendinančių kultūros paslaugų, teikiamų bibliotekose, muziejuose, kultūros centruose ir įstaigose, infrastruktūros modernizavimą, vykdymas.

9. Žemės ūkio srityje:

9.1. žemės ūkio sektoriaus integruotos informacinės sistemos plėtra ir institucijų materialinės bazės stiprinimas;

9.2. žemės ūkio ir maisto produkcijos kokybės, saugos, konkurencingumo, valstybės kontrolės „Nuo lauko iki stalo“ ir Europos Sąjungos reikalavimų įgyvendinimas;

9.3. melioracijos statinių atnaujinimas ir žemės išteklių valdymas.

10. Visuomenės apsaugos srityje:

10.1. naujos kartos asmens dokumentų įdiegimas, saugaus valstybės duomenų perdavimo užtikrinimas;

10.2. informacinių technologijų ir skaitmeninio mobiliojo radijo ryšio sistemos modernizavimas ir plėtra, darbo sąlygų gerinimas;

10.3. Lietuvos policijos sistemos plėtra;

10.4. specialiųjų automobilių ir kitos specialiosios gaisrų gesinimo ir gelbėjimo technikos atnaujinimas, Bendrojo pagalbos centro materialinės bazės plėtra.

11. Transporto ir ryšių srityje:

11.1. transeuropinio transporto tinklo Lietuvos teritorijoje infrastruktūros modernizavimas (įskaitant projektą „Rail Baltica“);

11.2. valstybinės ir regioninės reikšmės transporto infrastruktūros modernizavimas, akcentuojant eismo saugos gerinimo, energijos vartojimo efektyvumo didinimo, tiesioginių užsienio investicijų pritraukimo prioritetus;

11.3. šiuolaikinių informacinių ir ryšių technologijų diegimas (plačiajuosčio ryšio infrastruktūros plėtra, skaitmeninės televizijos technologijų diegimas ir kita);

11.4. pasienio kontrolės punktų infrastruktūros modernizavimas;

11.5. Susisiekimo ministerijos ir jos valdymo srities įstaigų funkcijų vykdymo užtikrinimas.

12. Kitos veiklos srityje – elektroninio turinio ir elektroninių paslaugų plėtra (viešojo administravimo modernizavimas).

_________________