LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO
S T A T U T A S
DĖL SEIMO STATUTO 8, 49, 61, 68, 78, 1801, 1802, 1805, 1806, 1807, 18019, 18020, 228, 230, 231 STRAIPSNIŲ, DVIDEŠIMT AŠTUNTOJO SKIRSNIO PAKEITIMO IR PAPILDYMO IR STATUTO PAPILDYMO 18041 STRAIPSNIU
2011 m. spalio 13 d. Nr. XI-1618
Vilnius
(Žin., 1994, Nr. 15-249; 1999, Nr. 5-97; 2002, Nr. 91-3887; 2003, Nr. 30-1227; 2004, Nr. 165-6025; 2005, Nr. 153-5645; 2007, Nr. 73-2884; 2009, Nr. 137-5382, Nr. 146-5868)
1 straipsnis. 8 straipsnio pakeitimas ir papildymas
Pakeisti 8 straipsnio 1 dalį, papildyti straipsnį 2 dalimi ir visą straipsnį išdėstyti taip:
„8 straipsnis. Seimo nario įgaliojimų nutrūkimas
1. Seimo nario įgaliojimai nutrūksta, kai:
1) pasibaigia įgaliojimų laikas arba susirenka į pirmąjį posėdį pirmalaikiuose rinkimuose išrinktas Seimas;
7) jis išrinkus Europos Parlamento nariu ar savivaldybės tarybos nariu neatsisako Europos Parlamento nario ar savivaldybės tarybos nario mandato, pereina dirbti arba neatsisako darbo, nesuderinamo su Konstitucijos 60 straipsnio 1 dalies ir šio statuto 6 straipsnio 1 dalies reikalavimais;
2 straipsnis. 49 straipsnio 14, 15 ir 16 punktų pakeitimas
1. Pakeisti 49 straipsnio 14 punktą ir jį išdėstyti taip:
2. Pakeisti 49 straipsnio 15 punktą ir jį išdėstyti taip:
3. Pakeisti 49 straipsnio 16 punktą ir jį išdėstyti taip:
3 straipsnis. 61 straipsnio 4, 9, 10 ir 11 punktų pakeitimas
1. Pakeisti 61 straipsnio 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
„4) padėti Seimui vykdyti Vyriausybės ir kitų institucijų veiklos, susijusios su Europos Sąjungos strategijų įgyvendinimo veiksmų planavimu ir vykdymu, svarbios reikšmės regioninių europinės integracijos (ypač infrastruktūros) projektų įgyvendinimu, Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų panaudojimu, Lietuvos dalyvavimo Europos Sąjungos institucijų veikloje klausimais, parlamentinę kontrolę;“.
2. Pakeisti 61 straipsnio 9 punktą ir jį išdėstyti taip:
„9) pagal savo kompetenciją dalyvauti Lietuvos pozicijos dėl pasiūlymų priimti Europos Sąjungos teisės aktus (kaip jie apibrėžti šio statuto 1801 straipsnio 4 dalyje) rengimo ir vertinimo procese, prireikus teikti Seimo nuomonę Vyriausybei dėl šios pozicijos ir įvertinti pozicijos pateikimą Europos Sąjungos institucijose;“.
3. Pakeisti 61 straipsnio 10 punktą ir jį išdėstyti taip:
4 straipsnis. 68 straipsnio 10, 11 ir 12 punktų pakeitimas
1. Pakeisti 68 straipsnio 10 punktą ir jį išdėstyti taip:
„10) pagal savo kompetenciją dalyvauti Lietuvos pozicijos dėl pasiūlymų priimti Europos Sąjungos teisės aktus (kaip jie apibrėžti šio statuto 1801 straipsnio 4 dalyje) rengimo ir vertinimo procese, prireikus teikti Seimo nuomonę Vyriausybei dėl šių pozicijų ir įvertinti pozicijos pateikimą Europos Sąjungos institucijose;“.
2. Pakeisti 68 straipsnio 11 punktą ir jį išdėstyti taip:
5 straipsnis. 78 straipsnio pakeitimas ir papildymas
Pakeisti ir papildyti 78 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„78 straipsnis. Etikos ir procedūrų komisijos veiklos kryptys ir įgaliojimai
1. Etikos ir procedūrų komisijos veiklos kryptys:
2) vadovaujantis etinėmis nuostatomis, padėti Seimui, jo padaliniams, Seimo nariams ugdyti demokratiškumą, derinti įvairius požiūrius bei įsitikinimus, siekti moralinės santarvės, Seimo narių žmogiškų tarpusavio santykių;
3) prižiūrėti, kaip laikomasi Seimo statuto bei kitų teisės aktų, reglamentuojančių Seimo narių veiklą. Seimo Pirmininko, jo pavaduotojų, komitetų bei komisijų pirmininkų, kitų Seimo narių siūlymu arba savo iniciatyva nagrinėti šių teisės aktų bei etikos pažeidimus, svarstyti kilusius Seimo narių konfliktus ir, jeigu reikia, pateikti išvadas Seimui, Seimo Pirmininkui ar Seimo valdybai;
4) Seimo, Seimo Pirmininko, Seimo valdybos, Seimo posėdžio pirmininko, frakcijos prašymu nagrinėti ir teikti išvadas dėl procedūrinių ginčų;
5) nagrinėti Lietuvos Respublikos teisėsaugos institucijų pateiktą informaciją dėl Seimo narių asmeninės veiklos, prieštaraujančios įstatymams, ir teikti išvadas Seimui;
6) kontroliuoti, ar lėšos, gautos iš valstybės biudžeto Seimo nario išlaidoms, susijusioms su jo parlamentine veikla, naudojamos pagal paskirtį;
7) analizuoti Seimo narių nedalyvavimo Seimo, Seimo komitetų ir komisijų posėdžiuose priežastis, skelbti Seimo interneto tinklalapyje informaciją apie be pateisinamų priežasčių Seimo narių praleistus posėdžius bei pavedimų nevykdymą;
8) nagrinėti rinkėjų, valstybės įstaigų, visuomeninių organizacijų laiškus bei pasiūlymus Seimo narių veiklos klausimais;
9) prižiūrėti, ar Seimo nariai laiku ir tinkamai pateikia privačių interesų deklaracijas, ir jas saugoti;
10) remiantis metinėmis Seimo narių privačių interesų deklaracijomis arba Seimo nario prašymu, parengti Seimo nariui rašytines rekomendacijas, kokių priemonių Seimo narys turėtų imtis, kad savo veiklą suderintų su Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymu ir šio statuto 18 straipsnio reikalavimais;
11) savo iniciatyva, Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nurodymu arba gavusi pareiškimą, kad kuris nors Seimo narys savo veikloje nevykdo Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo ir šio statuto 18 straipsnio reikalavimų, gali atlikti šio Seimo nario veiklos tyrimą. Apie gautus pareiškimus, nutarimą atlikti tyrimą bei tyrimo rezultatus informuojamas Seimo Pirmininkas, pareiškimą pateikęs asmuo, Seimo narys, kurio veikla buvo tiriama, ir Vyriausioji tarnybinės etikos komisija. Jeigu tiriant Seimo nario veiklą nustatoma, kad Seimo narys nevykdė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo ir šio statuto 18 straipsnio reikalavimų, apie tai nedelsiant informuojamas Seimas;
12) apsvarstyti kiekvieno Seimo nario kreipimąsi dėl jo teisių, nustatytų šiame statute, pažeidimo ir pateikti motyvuotą?atsakymą;
13) nuolat kontroliuoti, ar Seimo nariai nepažeidžia Konstitucijos 60 straipsnio 1 ir 3 dalyse, šio statuto 6 straipsnio 1 dalyje ir 15 straipsnio 4 dalyje nustatytų reikalavimų, ir Seimo pavedimu tirti Seimo narių veiklą;
2. Jeigu pradėjus tyrimą kyla įtarimų, kad Seimo narys pažeidė Konstitucijos 60 straipsnio 1 ir 3 dalyse, šio statuto 6 straipsnio 1 dalyje ar 15 straipsnio 4 dalyje nustatytus reikalavimus, Etikos ir procedūrų komisija pasiūlo Seimui pavesti jai atlikti Seimo nario veiklos tyrimą arba sudaryti laikinąją tyrimo komisiją. Seimo pavedimu atlikusi Seimo nario veiklos tyrimą ir nustačiusi, kad Seimo narys pažeidė Konstitucijos 60 straipsnio 1 ir 3 dalyse, šio statuto 6 straipsnio 1 dalyje ir 15 straipsnio 4 dalyje nustatytus reikalavimus, Etikos ir procedūrų komisija kartu su atlikto tyrimo išvada pateikia Seimui nutarimo projektą dėl Seimo nario įgaliojimų nutraukimo Konstitucijos 63 straipsnio 7 punkte ir šio statuto 8 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytais pagrindais.
3. Jeigu tiriant Seimo nario veiklą kyla įtarimų, kad Seimo narys galimai šiurkščiai pažeidė Konstituciją ir (ar) sulaužė priesaiką, Etikos ir procedūrų komisija ne mažesne kaip 4/5 visų komisijos narių balsų dauguma siūlo Seimui pradėti Seimo nariui apkaltos procesą.
4. Jeigu tiriant Seimo nario veiklą kyla įtarimų, kad Seimo narys galimai padarė nusikaltimą, Etikos ir procedūrų komisija artimiausiame Seimo posėdyje apie tai praneša Seimui ir nedelsdama raštu Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui.
6 straipsnis. 1801 straipsnio pakeitimas ir papildymas
Pakeisti ir papildyti 1801 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„1801 straipsnis. Europos Sąjungos reikalų svarstymas
2. Šiame skirsnyje sąvoka „specializuotas komitetas“ reiškia bet kurį Seimo komitetą, išskyrus Europos reikalų komitetą ir Užsienio reikalų komitetą.
3. Šiame skirsnyje sąvoka „Europos Sąjungos įstatymo galią turinčių teisės aktų projektai“ apima teisės aktų projektus, kuriuos Seimui tiesiogiai perduoda Europos Sąjungos institucijos ir kuriems taikomos Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo protokolo Nr. 2 dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo nuostatos.
4. Šiame skirsnyje sąvoka „pasiūlymai priimti Europos Sąjungos teisės aktus“ apima pasiūlymus ir iš dalies pakeistus pasiūlymus priimti Europos Sąjungos teisės aktus, reglamentuojančius sritis, kurios pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją susijusios su Seimo kompetencija ir dėl kurių rengiama ar atnaujinama Lietuvos Respublikos pozicija.
5. Šiame skirsnyje sąvoka „kiti Europos Sąjungos dokumentai“ apima Europos Sąjungos dokumentus, kuriems taikoma konsultavimosi procedūra, numatyta 18022 straipsnyje, ypač:
7 straipsnis. 1802 straipsnio 1 dalies pakeitimas ir papildymas
1. Pakeisti 1802 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
2. Pakeisti 1802 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
3. Papildyti 1802 straipsnio 1 dalį 5 punktu:
8 straipsnis. 1805 straipsnio pakeitimas ir papildymas
Pakeisti ir papildyti 1805 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„1805 straipsnis. Pasiūlymų priimti Europos Sąjungos teisės aktus ar kitų Europos Sąjungos dokumentų, tiesiogiai gautų iš Europos Sąjungos institucijų, svarstymas
1. Pasiūlymai priimti Europos Sąjungos teisės aktus ar kiti Europos Sąjungos dokumentai, kuriuos Seimas gauna tiesiogiai iš Europos Sąjungos institucijų, registruojami Seimo posėdžių sekretoriate ir perduodami Europos reikalų komitetui ir specializuotiems komitetams pagal kompetenciją. Šia tvarka gauti Europos Sąjungos dokumentai dėl sričių, nurodytų šio statuto 1802 straipsnio 2 dalyje, perduodami pagal kompetenciją Užsienio reikalų komitetui ir specializuotiems komitetams.
2. Europos Sąjungos įstatymo galią turinčių teisės aktų projektai Europos reikalų komiteto sprendimu arba Užsienio reikalų komiteto sprendimu (dėl sričių, nurodytų šio statuto 1802 straipsnio 2 dalyje) perduodami specializuotiems komitetams pagal kompetenciją.
3. Seimas teikia Vyriausybei informaciją dėl pasiūlymų priimti Europos Sąjungos teisės aktus ar dėl kitų Europos Sąjungos dokumentų, nurodytų šio straipsnio 1 dalyje.
4. Tiesiogiai gauti pasiūlymai priimti Europos Sąjungos teisės aktus ar kiti Europos Sąjungos dokumentai gali būti svarstomi specializuotuose komitetuose, Europos reikalų komitete ir Užsienio reikalų komitete, nelaukiant Lietuvos Respublikos pozicijos pateikimo pagal šio statuto 1807 straipsnį. Sprendimą dėl tokių dokumentų įtraukimo į komiteto posėdžio darbotvarkę priima komiteto pirmininkas arba jie įtraukiami į darbotvarkę, raštu pareikalavus 1/3 komiteto narių. Šiuo atveju dokumentų svarstymas vyksta šio statuto 18011 ir 18012 straipsniuose nustatyta tvarka, taikant specializuotiems komitetams numatytą svarstymo procedūrą.
5. Pasiūlymus, dėl kurių Seimas per 6 mėnesius gali pareikšti nepritarimą pagal Europos Sąjungos sutartyje ar Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo nustatytą tvarką, nagrinėja Europos reikalų komitetas arba Užsienio reikalų komitetas pagal savo kompetenciją, įvertindami specializuoto komiteto išvadas. Europos reikalų komiteto arba Užsienio reikalų komiteto teikimu Seimas dėl tokio pasiūlymo gali priimti rezoliuciją. Posėdžio metu pristatomos specializuoto komiteto ir Europos reikalų komiteto arba Užsienio reikalų komiteto išvados. Europos reikalų komitetas yra atsakingas už tai, kad apie Seimo rezoliuciją kuo skubiau būtų pranešta Europos Vadovų Tarybai arba Europos Sąjungos Tarybai, taip pat Europos Sąjungos valstybių narių parlamentams.“
9 straipsnis. 1806 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 1806 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„1806 straipsnis. Subsidiarumo principo kontrolė
1. Specializuoti komitetai pagal savo kompetencijos sritis yra atsakingi už tinkamą ir laiku atliekamą subsidiarumo principo kontrolę.
2. Specializuotas komitetas prireikus pateikia išvadą dėl Europos Sąjungos įstatymo galią turinčio teisės akto projekto atitikties subsidiarumo principui paprastai ne vėliau kaip per 5 savaites nuo Europos Sąjungos įstatymo galią turinčio teisės akto projekto gavimo arba per 10 darbo dienų nuo Vyriausybės pozicijos (pateikiamos šio statuto 1807 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka) dėl Europos Sąjungos įstatymo galią turinčio teisės akto projekto atitikties subsidiarumo principui gavimo. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas iki specializuoto komiteto posėdžio parengia išvadą dėl Europos Sąjungos įstatymo galią turinčio teisės akto projekto atitikties subsidiarumo principui.
3. Europos reikalų komitetas arba pagal kompetenciją Užsienio reikalų komitetas, savo (komiteto pirmininko) iniciatyva, gavę Seimo Pirmininko prašymą, specializuoto komiteto išvadas, pateiktas pagal šio straipsnio 2 dalį, frakcijos kreipimąsi, Vyriausybės poziciją dėl Europos Sąjungos įstatymo galią turinčio teisės akto projekto atitikties subsidiarumo principui, šį klausimą komiteto posėdyje apsvarsto paprastai per vieną savaitę. Šiame posėdyje taip pat dalyvauja specializuoto komiteto, Seimo kanceliarijos Teisės departamento, pateikusių išvadas dėl Europos Sąjungos įstatymo galią turinčio teisės akto projekto atitikties subsidiarumo principui, atstovai.
4. Svarstant Europos Sąjungos teisės aktų atitikties subsidiarumo principui klausimus, prireikus rengiami bendri Europos reikalų komiteto, Užsienio reikalų komiteto ir specializuoto komiteto, pateikusio tokias išvadas, posėdžiai.
5. Nusprendus, kad Europos Sąjungos įstatymo galią turinčio teisės akto projektas gali neatitikti subsidiarumo principo, Europos reikalų komiteto arba Užsienio reikalų komiteto išvados kartu su Seimo rezoliucijos dėl pagrįstos nuomonės dėl Europos Sąjungos įstatymo galią turinčio teisės akto projekto atitikties subsidiarumo principui projektu perduodamos svarstyti Seimo plenariniame posėdyje.
6. Europos reikalų komiteto arba Užsienio reikalų komiteto išvados dėl Europos Sąjungos įstatymo galią turinčio teisės akto projekto neatitikimo subsidiarumo principui turi būti apsvarstytos Seimo plenariniame posėdyje ne vėliau kaip per vieną savaitę nuo jų užregistravimo Seimo posėdžių sekretoriate, bet, esant galimybei, ne vėliau kaip likus vienai savaitei iki 8 savaičių termino, skaičiuojamo nuo Europos Sąjungos įstatymo galią turinčio teisės akto projekto perdavimo valstybių narių nacionaliniams parlamentams visomis oficialiomis Europos Sąjungos kalbomis, pabaigos.
7. Europos reikalų komiteto arba Užsienio reikalų komiteto pateiktas Seimo rezoliucijos dėl pagrįstos nuomonės dėl Europos Sąjungos įstatymo galią turinčio teisės akto projekto atitikties subsidiarumo principui projektas svarstomas Seimo plenariniame posėdyje ypatingos skubos tvarka. Posėdžio metu pristatomos specializuoto komiteto ir Europos reikalų komiteto arba Užsienio reikalų komiteto išvados, ar Europos Sąjungos įstatymo galią turinčio teisės akto projektas atitinka subsidiarumo principą.
8. Seimo plenariniame posėdyje priimta Seimo rezoliucija dėl pagrįstos nuomonės dėl Europos Sąjungos įstatymo galią turinčio teisės akto projekto atitikties subsidiarumo principui perduodama Vyriausybei. Ši Seimo rezoliucija skelbiama „Valstybės žiniose“, jeigu Seimas nenusprendžia kitaip.
9. Europos reikalų komitetas yra atsakingas už tai, kad apie šio straipsnio 8 dalyje nurodytą Seimo rezoliuciją kuo skubiau, ne vėliau kaip per vieną savaitę nuo jos priėmimo, būtų pranešta kitų Europos Sąjungos valstybių narių parlamentams ir atitinkamoms Europos Sąjungos institucijoms.
10 straipsnis. 1807 straipsnio 1, 2 ir 3 dalių pakeitimas
1. Pakeisti 1807 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Už Lietuvos Respublikos pozicijos dėl pasiūlymo priimti Europos Sąjungos teisės aktą arba dėl kito Europos Sąjungos dokumento (toliau – pozicija) rengimą atsakinga institucija pateikia Seimui poziciją tuoj pat ją parengus, ne vėliau kaip likus
3 dienoms iki pozicijos svarstymo Europos Sąjungos institucijose. Informacinėje sistemoje atspindimi pozicijos pakeitimai per visą jos rengimo laikotarpį.“
2. Pakeisti 1807 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
3. Pakeisti 1807 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
11 straipsnis. 18019 straipsnio 1 dalies pakeitimas
Pakeisti 18019 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Ministras Pirmininkas, ministras, kiti Vyriausybės atstovai dalyvavimo Europos Vadovų Tarybos ir Europos Sąjungos Tarybos posėdžiuose ataskaitas pateikia žodžiu ir raštu Europos reikalų komiteto arba Užsienio reikalų komiteto posėdyje, atkreipdami atitinkamo komiteto dėmesį į visas Europos Sąjungos Tarybos posėdžiuose išsakytas abejones dėl Europos Sąjungos įstatymo galią turinčio teisės akto atitikties subsidiarumo principui.“
12 straipsnis. 18020 straipsnio 1 dalies pakeitimas
Pakeisti 18020 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Vyriausybė, nusprendusi rengti Lietuvos Respublikos poziciją dėl pasiūlymo priimti Europos Sąjungos teisės aktus ar kitus Europos Sąjungos dokumentus, išskyrus tuos, kurie nurodyti šio statuto 1801 straipsnio 4 ir 5 dalyse, gali savo nuožiūra kreiptis į Seimą, prašydama pateikti išvadas ar pasiūlymus dėl pozicijos.“
13 straipsnis. Statuto papildymas 18041 straipsniu
Papildyti Statutą 18041 straipsniu:
„18041 straipsnis. Seimo kreipimasis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl ieškinio, kuriuo ginčijamas subsidiarumo principą pažeidžiančio Europos Sąjungos įstatymo galią turinčio teisės akto teisėtumas, pareiškimo
1. Seimo kreipimosi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl ieškinio, kuriuo ginčijamas subsidiarumo principą pažeidžiančio Europos Sąjungos įstatymo galią turinčio teisės akto teisėtumas, pareiškimo (toliau šiame skirsnyje – Seimo kreipimasis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą) iniciatyvos teisę turi ne mažesnė kaip 1/5 Seimo narių grupė, komitetai ir frakcijos.
2. Teikiamas Seimo kreipimosi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą projektas registruojamas Seimo posėdžių sekretoriato gautų įstatymų projektų ir pasiūlymų rejestre, kuriame nurodomi visi projekto autoriai ir iniciatoriai ir visi jų pateikti dokumentai. Projektas paprastai turi būti pateiktas per 3 savaites nuo Europos Sąjungos įstatymo galią turinčio teisės akto paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. Ieškinys, kuriuo ginčijamas subsidiarumo principą pažeidžiančio Europos Sąjungos įstatymo galią turinčio teisės akto teisėtumas, pateikiamas Seimo kreipimosi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą projekto priede.
3. Seimo kreipimosi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą projektas turi būti pateiktas Seimo posėdyje ne vėliau kaip per vieną savaitę po jo įregistravimo Seimo sesijos metu, o projektą įregistravus tarp Seimo sesijų, _ pirmame artimiausios sesijos Seimo posėdyje. Šio projekto tekstas turi būti įteiktas Seimo nariams ne vėliau kaip prieš 48 valandas iki jo pateikimo Seimo posėdyje. Seimo kreipimosi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą projekto pateikimo Seimo posėdyje metu šio projekto iniciatorių atstovas apibūdina projektą ir atsako į Seimo narių klausimus. Po to posėdžio pirmininkas teikia pasiūlymus balsuoti.
4. Dėl pateikto Seimo kreipimosi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą projekto Seimas priima vieną iš šių sprendimų:
5. Jeigu Seimas nusprendžia pradėti svarstymo procedūrą, Seimo kreipimosi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą projektas toliau nagrinėti perduodamas Europos reikalų komitetui arba Užsienio reikalų komitetui, kai Europos Sąjungos įstatymo galią turintis teisės aktas priskirtas jo kompetencijai pagal šio statuto 1802?straipsnį, ir specializuotam komitetui atsižvelgiant į šio statuto vienuoliktajame skirsnyje nustatytas komitetų veiklos kryptis. Teisės ir teisėtvarkos komitetui projektas perduodamas nagrinėti visais atvejais.
6. Specializuotas komitetas, išskyrus Teisės ir teisėtvarkos komitetą, gavęs Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadas, Europos teisės departamento išvadas ir Vyriausybės poziciją dėl Europos Sąjungos įstatymo galią turinčio teisės akto teisėtumo, ne vėliau kaip per vieną savaitę nuo Seimo sprendimo pradėti projekto svarstymo procedūrą priėmimo pateikia išvadas Teisės ir teisėtvarkos komitetui, taip pat Europos reikalų komitetui arba Užsienio reikalų komitetui dėl Seimo kreipimosi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą projekto.
7. Teisės ir teisėtvarkos komitetas, gavęs kito specializuoto komiteto išvadas, Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadas, Europos teisės departamento išvadas ir Vyriausybės poziciją dėl Europos Sąjungos įstatymo galią turinčio teisės akto teisėtumo, ne vėliau kaip per 2 savaites nuo Seimo sprendimo pradėti projekto svarstymo procedūrą priėmimo pateikia išvadas Europos reikalų komitetui arba Užsienio reikalų komitetui dėl Seimo kreipimosi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą projekto.
8. Europos reikalų komitetas arba Užsienio reikalų komitetas, gavę specializuoto komiteto ir Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadas, frakcijų nuomones (kai jos pateiktos), Vyriausybės poziciją dėl Europos Sąjungos įstatymo galią turinčio teisės akto teisėtumo, Seimo kreipimosi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą projektą komiteto posėdyje apsvarsto paprastai per vieną savaitę. Šiame posėdyje paprastai turi dalyvauti specializuotų komitetų pirmininkai arba jų paskirti pranešėjai, Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Europos teisės departamento atstovai.
9. Jeigu Europos reikalų komitetas arba Užsienio reikalų komitetas, Teisės ir teisėtvarkos komitetas ir kitas specializuotas komitetas nusprendė, kad Europos Sąjungos įstatymo galią turintis teisės aktas pažeidžia subsidiarumo principą, Europos reikalų komitetas arba Užsienio reikalų komitetas Seimo plenariniam posėdžiui teikia Seimo protokolinio nutarimo projektą, kuriuo siūloma pritarti Seimo kreipimosi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą projektui. Seimo protokolinio nutarimo projektas svarstomas Seimo plenariniame posėdyje ne vėliau kaip per vieną savaitę nuo Europos reikalų komiteto arba Užsienio reikalų komiteto sprendimo perduoti projektą svarstyti Seimo plenariniame posėdyje.
10. Jeigu Europos reikalų komitetas arba Užsienio reikalų komitetas, Teisės ir teisėtvarkos komitetas ir kitas specializuotas komitetas nusprendė, kad Europos Sąjungos įstatymo galią turintis teisės aktas nepažeidžia subsidiarumo principo, Europos reikalų komitetas arba Užsienio reikalų komitetas Seimo plenariniam posėdžiui teikia Seimo protokolinio nutarimo projektą, kuriuo siūloma nepritarti Seimo kreipimosi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą projektui. Seimo protokolinio nutarimo projektas svarstomas Seimo plenariniame posėdyje ne vėliau kaip per vieną savaitę nuo Europos reikalų komiteto arba Užsienio reikalų komiteto sprendimo perduoti projektą svarstyti Seimo plenariniame posėdyje.
11. Jeigu Europos reikalų komiteto arba Užsienio reikalų komiteto, Teisės ir teisėtvarkos komiteto ir kito specializuoto komiteto išvados dėl Europos Sąjungos įstatymo galią turinčio teisės akto atitikties subsidiarumo principui (Seimo kreipimosi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą projekto) skiriasi, Europos reikalų komitetas arba Užsienio reikalų komitetas Seimo kreipimosi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą projektą perduoda svarstyti Seimo plenariniame posėdyje. Seimo kreipimosi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą projektas svarstomas Seimo plenariniame posėdyje ne vėliau kaip per vieną savaitę nuo Europos reikalų komiteto arba Užsienio reikalų komiteto sprendimo perduoti projektą svarstyti Seimo plenariniame posėdyje. Seimo posėdžio metu pristatomos Europos reikalų komiteto arba Užsienio reikalų komiteto, Teisės ir teisėtvarkos komiteto ir kito specializuoto komiteto išvados.
12. Seimo kreipimasis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą ir šio straipsnio 9 ir 10 dalyse nurodyti Seimo protokoliniai nutarimai priimami Seimo posėdyje dalyvaujančių Seimo narių balsų dauguma ir įsigalioja jų priėmimo dieną.
13. Seimo kreipimasis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą ir šio straipsnio 9 ir 10 dalyse nurodyti Seimo protokoliniai nutarimai perduodami Vyriausybei. Vyriausybė nustatyta tvarka parengia būtinus procesinius dokumentus ir ieškinį Seimo vardu pareiškia Europos Sąjungos Teisingumo Teismui.
14. Seimo narių, savo ar kitų komitetų ir frakcijų iniciatyva Europos reikalų komitetas arba Užsienio reikalų komitetas gali net tais atvejais, kai svarstomas Seimo kreipimosi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą projektas, bet kuriuo metu pareikšti nuomonę, ragindamas Vyriausybę Lietuvos Respublikos vardu pareikšti ieškinį dėl Europos Sąjungos įstatymo galią turinčio teisės akto ar kito Europos Sąjungos teisės akto teisėtumo arba įstoti į bet kurią Europos Sąjungos Teisingumo Teisme nagrinėjamą bylą, kurioje keliamas klausimas dėl subsidiarumo principą pažeidžiančio Europos Sąjungos įstatymo galią turinčio teisės akto teisėtumo.
15. Seimo įgalioti asmenys ar Vyriausybės atstovai ataskaitas dėl Seimo kreipimosi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą ir šio straipsnio 14?dalyje nurodytų Europos reikalų komiteto arba Užsienio reikalų komiteto nuomonių įgyvendinimo pateikia žodžiu ar raštu Europos reikalų komiteto arba Užsienio reikalų komiteto, Teisės ir teisėtvarkos komiteto, kito specializuoto komiteto, kuriam buvo perduota nagrinėti Seimo kreipimosi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą projektą, posėdžiuose.“
14 straipsnis. Dvidešimt aštuntojo skirsnio pakeitimas ir papildymas
Pakeisti dvidešimt aštuntojo skirsnio pavadinimą, skirsnį papildyti 18042 straipsniu ir visą skirsnį išdėstyti taip:
„DVIDEŠIMT AŠTUNTASIS SKIRSNIS
PRIIMTŲ EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTŲ TVIRTINIMAS. TARPTAUTINIŲ SUTARČIŲ RATIFIKAVIMAS IR DENONSAVIMAS
18042 straipsnis. Priimtų Europos Sąjungos teisės aktų tvirtinimas
181 straipsnis. Tarptautinių sutarčių ratifikavimas ir denonsavimas
1. Įstatymas dėl tarptautinės sutarties ratifikavimo priimamas posėdyje dalyvavusių Seimo narių balsų dauguma, tačiau ne mažesne kaip 2/5 visų Seimo narių balsų.
2. Įstatymas dėl sutarties denonsavimo laikomas priimtu, jeigu už jį balsavo ne mažiau kaip 3/5 visų Seimo narių.
15 straipsnis. 228 straipsnio 1 dalies pakeitimas
16 straipsnis. 230 straipsnio 1 dalies pakeitimas
Pakeisti 230 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Teikimas pradėti apkaltos procesą turi būti išdėstytas raštu ir pasirašytas visų ne mažiau kaip 1/4 Seimo narių grupę sudarančių asmenų, o šio statuto 78 straipsnio 3 dalyje nustatytu atveju – pasirašytas Etikos ir procedūrų komisijos pirmininko ir prie jo turi būti pridėtas komisijos posėdžio, kuriame balsuota dėl šio teikimo, protokolo išrašas.“
17 straipsnis. 231 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 231 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„231 straipsnis. Specialioji tyrimo komisija
1. Seimas susipažįsta su šio statuto 228 straipsnio 1 dalyje nurodyto subjekto teikimu pradėti konkrečiam asmeniui apkaltos procesą.
2. Jeigu teikimą pradėti apkaltos procesą pateikė ne mažesnė kaip 1/4 visų Seimo narių grupė, Seimas sudaro specialiąją tyrimo komisiją pateiktų siūlymų pradėti apkaltos procesą pagrįstumui ištirti ir išvadai dėl pagrindo pradėti apkaltos procesą parengti.
3. Jeigu teikimą pradėti apkaltos procesą pateikė Etikos ir procedūrų komisija, Seimas suteikia jai specialiosios tyrimo komisijos įgaliojimus arba sudaro specialiąją tyrimo komisiją.