LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINĖ KULTŪROS PAVELDO KOMISIJA
S P R E N D I M A S
DĖL PASAULIO PAVELDO VIETOVĖS - KURŠIŲ NERIJOS - PAVELDOSAUGOS
2005 m. birželio 10 d. Nr. S-4-(112)
Vilnius
– 1991-04-23 LR Aukščiausiosios Tarybos (Atkuriamojo Seimo) nutarimu Nr. I-1244 (Žin., 1991, Nr. 13-332) įsteigtas Kuršių nerijos nacionalinis parkas (toliau KNNP);
– 1994-12-19 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 1269 (Žin., 1994, Nr. 99-1977) patvirtinta KNNP planavimo schema (generalinis planas) – pagrindinis KNNP planavimo dokumentas;
– 1999-03-19 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 308 (Žin., 1999, Nr. 27-766; 2004, Nr. 96-3539) patvirtinti KNNP nuostatai;
– 2000-11-29 Kuršių nerijos, kaip kultūrinio kraštovaizdžio, įrašymas į Pasaulinio paveldo sąrašą;
– 2002-08-10 aplinkos ministro įsakymu Nr. 439 (Žin., 2002, Nr. 87-3755) patvirtintas KNNP apsaugos reglamentas.
Šiuo metu Kultūros vertybių registre įrašytos 145 Kuršių nerijos vertybės, iš jų 6 gyvenvietės (urbanistinės vietovės) ir 1 archeologijos objektas.
Valstybinė kultūros paveldo komisija išvykstamojo posėdžio 2005 m. gegužės 26-27 d. metu susipažinusi su KNNP paveldosaugos 2001–2005 m. būkle, konstatuoja šias pagrindines problemas:
– nesilaikoma UNESCO Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo globos konvencijos ir jos įgyvendinimo gairių;
– valstybė ir savivaldybės neskiria reikiamo dėmesio Kuršių nerijos kultūros vertybių apsaugai (tyrimams, konservavimui, restauravimui ir priežiūrai);
– pasigendama kultūros ir gamtos paveldosaugos integralumo;
– neefektyvus Klaipėdos apskrities viršininko administracijos, Neringos ir Klaipėdos m. savivaldybių, KNNP direkcijos bei Kultūros paveldo departamento (toliau – KPD) Klaipėdos teritorinio padalinio bendradarbiavimas;
– KNNP, KPD Klaipėdos teritorinio padalinio, Klaipėdos apskrities viršininko administracijos bei Neringos savivaldybės pareigūnams trūksta principingumo bei atsakomybės už Pasaulio paveldo vietovės apsaugą;
– neišnaudojamos ES struktūrinių fondų lėšų įsisavinimo galimybės;
– kultūros vertybių saugojimo statusas neatitinka jų reikšmingumo; šiuo metu nevykdomi archeologiniai tyrimai, nelokalizuojami mokslinėje literatūroje aprašyti archeologiniai objektai ir neišaiškinami nauji;
– Pasaulio paveldo vietovės nominacinėje byloje apibūdintos išskirtinės vertybės (užpustyti kaimai) nėra paskelbtos saugomomis;
– Neringos ir Klaipėdos m. savivaldybės, Klaipėdos apskrities viršininkas, jo administracijos padaliniai, Valstybės turto fondas rengia ir priima sprendimus, kuriais įgyvendinami siekiai, nesuderinami su šios unikalios teritorijos vertės išsaugojimu bei tinkamu naudojimu; pavyzdžiui, Klaipėdos m. savivaldybė, viešai neigdama interesą statyti tiltą per Kuršių marias, miesto bendrojo plano preliminariuose sprendiniuose tokią galimybę patvirtina Tarybos sprendimu, Kuršių nerijoje nepagrįstai imamasi kelio Klaipėda-Nida platinimo darbų;
– statybinė veikla Kuršių nerijoje neatitinka tų tikslų, kurių turėtų būti siekiama šioje unikalioje saugomoje teritorijoje: statomi pastatai yra ne rekreacinės paskirties, skiriami ne kultūrinio turizmo vystymui ar gerinimui, net ne vietinių gyventojų būsto poreikiams;
– nepakankama Kuršių nerijos kraštovaizdžio ir vertybių išsaugojimo kontrolė.
Komisijos nuomone, šių problemų nekiltų, jeigu būtų principingai laikomasi reikalavimų, kuriuos nustato Saugomų teritorijų, Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos, Teritorijų planavimo įstatymai, KNNP planavimo schema ir apsaugos reglamentas. Plėtrą reikia reguliuoti taip, kad būtų laikomasi apsaugos reikalavimus nustatančių teisės aktų ir nežalojamos Kuršių nerijos vertybės.
Neringos savivaldybė organizuoja rengimą ir tvirtina teritorijų planavimo dokumentus, kurie neatitinka KNNP planavimo schemos (generalinio plano) sprendinių: pavyzdžiui, detalųjį planą, įteisinusį statybų plėtrą Gintaro įlankos teritorijoje, taip pat tuos detaliuosius planus, kuriais miško parko teritorijoje Juodkrantėje, buvusioje pionierių stovykloje, formuojami sklypai naujai statybai vietoje laikinų, seniai netinkamų eksploatuoti avarinės būklės statinių.
Plačiai taikomas konkrečios paskirties statinių naudojimas ne pagal nustatytą paskirtį ir dar nebaigtų statyti pastatų (patalpų) išpardavimas juos naudoti ne ta paskirtimi, kuriai buvo gautas leidimas. Tokiais pavyzdžiais gali būti Preilos botelio pastatų išpardavimas, automobilių stovėjimo aikštelių užstatymas gyvenamaisiais pastatais. Jeigu valstybinės žemės sklypas nėra naudojamas ta paskirtimi, kuriai tas sklypas buvo suteiktas, turėtų būti keliamas klausimas dėl žemės nuomos sutarties nutraukimo.
Visi Neringos ir Klaipėdos m. savivaldybių, Klaipėdos apskrities viršininko bei jo administracijos padalinių, kitų institucijų priimti sprendiniai, kurie neatitinka KNNP planavimo schemos (generalinio plano), apsaugos reglamento ar kitų teisės aktų reikalavimų, turėtų būti skundžiami teismui, kuris išaiškintų apsaugos reikalavimų taikymą.
Valstybinė kultūros paveldo komisija nusprendžia:
1. Prašyti LR Seimą, siekiant kovos prieš savavalę statybą efektyvumo, Statybos įstatymo pakeitimu nustatyti, kad sprendimą dėl savavalės statybos padarinių šalinimo būdo priimtų tik teismas, taip, kaip yra numatyta Civiliniame kodekse.
2. Prašyti LR Vyriausybę:
2.1. formuojant 2006 m. valstybės biudžetą, atskira eilute numatyti lėšas:
3. Pasiūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei, LR Vyriausybės atstovui apskričiai bei Klaipėdos apskrities viršininko administracijai atkreipti dėmesį į tai, kad Neringos ir Klaipėdos m. savivaldybių tarybos, tvirtindamos sprendimus, kurie, mūsų nuomone, prieštarauja LR Vyriausybės patvirtintai KNNP planavimo schemai (generaliniam planui), viršija savo kompetencijos ribas.
4. Pasiūlyti kultūros ir aplinkos ministrams:
4.1. sustiprinti Kuršių nerijos nacionalinio parko išsaugojimo kontrolę, patikslinti institucijų kontrolės sritis ir atsakomybę už jas;
4.2. pagal LR Vyriausybės programą, rengiant UNESCO Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo vietovių Lietuvoje įstatymą, numatyti jų išsaugojimo, valdymo ir tausojamojo naudojimo bei derinimo su vietos bendruomenės interesais principus;
5. Rekomenduoti kultūros ir aplinkos ministrams, taip pat Klaipėdos apskrities viršininko administracijai bei Neringos savivaldybei:
5.1. griežtai pareikalauti pareigūnų atsakomybės už Pasaulio kultūros ir gamtos paminklo išsaugojimą bei tvarkybą, laikytis UNESCO Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo globos konvencijos ir jos įgyvendinimo gairių;
5.2. iš esmės pagerinti KNNP direkcijos, KPD Klaipėdos teritorinio padalinio bei Klaipėdos apskrities teritorijų planavimo ir statybų priežiūros skyriaus, Neringos savivaldybės kontrolę Kuršių nerijos teritorijoje, siekiant sustabdyti neteisėtas statybas, pažeidžiančias LR Vyriausybės 1994 m. patvirtintą KNNP planavimo schemą (generalinį planą).
6. Siūlyti Klaipėdos apskrities viršininko administracijai kartu su Neringos savivaldybe imtis įstatymų numatytų priemonių, kad Nidos ir Juodkrantės buvusių pionierių stovyklų bei sovietinės kariuomenės statiniai būtų demontuoti, kaip numatyta KNNP planavimo schemoje (generaliniame plane); išspręsti naudojamų ne pagal paskirtį buvusių automobilių stovėjimo aikštelių problemą.
7. Atkreipti Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos dėmesį į tai, kad KNNP ir jo zonų ribos gali būti keičiamos tik Seimo sprendimu; LR Vyriausybės 1994 m. patvirtinta planavimo schema (generalinis planas) galės būti pripažinta negaliojančia, kai LR Seimas patvirtins esamų ar pakeistų parko ir jo zonų ribas.
8. Atkreipti Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos, kaip KNNP tvarkymo plano rengimo organizatoriaus, taip pat Klaipėdos apskrities ir Klaipėdos bei Neringos miestų bendrųjų planų rengimo organizatorių dėmesį į tai, kad šių planų sprendiniai turi atitikti Pasaulio kultūros ir gamtos globos konvencijos ir jos įgyvendinimo gairių reikalavimus.
9. Siūlyti Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai, taip pat KNNP direkcijai kreiptis į teismą dėl teritorijų planavimo dokumentų sprendinių, neatitinkančių KNNP planavimo schemos, panaikinimo.
10. Siūlyti Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai ir Kultūros paveldo departamentui parengti Pasaulio kultūros paveldo objektui – Kuršių nerijai – tradicinės architektūros tęstinumą užtikrinantį regioninės architektūros reglamentą.
11. Siūlyti KNNP direkcijai organizuoti bendrų su Neringos ir Klaipėdos m. savivaldybėmis bei Kultūros paveldo departamentu Kuršių nerijos kultūros paveldo tvarkybos (tyrimo, restauravimo, konservavimo) programų, finansuojamų valstybės ir savivaldybių biudžetų bei tarptautinių fondų lėšomis, rengimą.
12. Rekomenduoti Kultūros paveldo departamentui organizuoti kultūros paveldo išaiškinimui reikalingus tyrimus, lokalizuoti užpustytas kaimavietes bei kitus archeologinius objektus, pagerinti kultūros vertybių apskaitą, pateikti siūlymus dėl reikšmingiausių kultūros vertybių paskelbimo paminklais.
13. Prašyti Klaipėdos miesto savivaldybės tarybą artimiausiame posėdyje patikslinti 2004 m. birželio 3 d. sprendimu Nr. 1-232 patvirtintus miesto bendrojo plano preliminarius sprendinius, atsisakant galimybės statyti tiltą (tunelį) per Kuršių marias.
14. Siūlyti Neringos ir Klaipėdos m. savivaldybėms savo lėšomis prisidėti prie kultūros ir gamtos paveldo išsaugojimo- tvarkybos programų įgyvendinimo.
15. Prašyti Klaipėdos apskrities viršininko administraciją, KNNP direkciją, KPD Klaipėdos teritorinį padalinį, Neringos ir Klaipėdos m. savivaldybes glaudžiau ir efektyviau bendradarbiauti, globojant ir puoselėjant Kuršių neriją – Pasaulio paveldo objektą.