LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS APSAUGOS MINISTERIJA

 

Į S A K Y M A S

DĖL GAMINIŲ (PRODUKCIJOS) APLINKOSAUGINIO ŽENKLINIMO

 

1996 m. rugpjūčio 1 d. Nr. 106

Vilnius

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 4 straipsnio „Aplinkos apsaugos principai“ nuostatomis ir siekiant sumažinti taršos šaltinių poveikį aplinkai, užtikrinti taupų gamtos išteklių naudojimą, skatinti aplinkai nepavojingų gaminių gamybos vystymą bei atsižvelgiant į naujus Europos Sąjungos aplinkos apsaugos normatyvinių dokumentų reikalavimus,

ĮSAKAU:

1. Patvirtinti:

1.1. gaminių (produkcijos) aplinkosauginio ženklinimo tvarką (pridedama);

1.2. aplinkai nepavojingo gaminio ženklą (1 priedas).

2. Tvarka įsigalioja nuo 1996 m. rugsėjo 1 dienos.

 

 

APLINKOS APSAUGOS MINISTRAS                                               BRONIUS BRADAUSKAS

______________


PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos aplinkos

apsaugos ministerijos

1996 m. rugpjūčio mėn. 1 d.

įsakymu Nr. 106

 

GAMINIŲ (PRODUKCIJOS) APLINKOSAUGINIO ŽENKLINIMO TVARKA

 

1. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1.1. Aplinkosauginis gaminių (produkcijos) ženklinimas padeda vartotojams atpažinti gaminius (produkciją), kurie mažiausiai žaloja aplinką; gamintojai skatinami gaminti gaminius, kurti gamybos procesus, kurie yra palankesni aplinkos apsaugai bei aplinkosauginiam suderinamumui.

1.2. Gaminių (produkcijos) aplinkosauginis ženklinimas yra aplinkos apsaugos priemonė, kuria siekiama mažinti poveikį aplinkai gamybos, prekybos ir vartojimo sferoje.

1.3. Aplinkos apsaugos ministerija, vykdydama aplinkosauginį gaminių (produkcijos) ženklinimą, siekia:

1.3.1. skatinti gaminių (produkcijos) su mažiausiu poveikiu aplinkai per visą jų egzistavimo ciklą projektavimą, gamybą, įpakavimą, marketingą ir naudojimą, garantuojant gamintojo interesų apsaugą ir gaminio (produkcijos) tinkamumą naudoti;

1.3.2. teikti vartotojams informaciją apie šių gaminių (produkcijos) poveikį aplinkai;

1.3.3. sudaryti palankesnes sąlygas Lietuvos Respublikos gaminiams (produkcijai) patekti į Europos Sąjungos (ES) rinką ir kitas šalis, taip pat riboti pavojingų aplinkai gaminių (produkcijos) importą iš kitų šalių.

1.4. Gaminių (produkcijos) aplinkosauginis ženklinimas yra savanoriškas, įgyvendinamas palaipsniui, nepažeidžiant gamintojo ar importuotojo teisių.

 

2. TAIKYMO SRITIS

 

2.1. Ši tvarka taikoma visiems Lietuvos Respublikoje gaminamiems ir importuojamiems gaminiams (produkcijai), išskyrus maisto prekes, gėrimus ir farmacijos preparatus (vaistus ir vaistines medžiagas).

2.2. Aplinkosauginis ženklas suteikiamas tik gaminiams (produkcijai), pasižymintiems papildomu aplinkosauginiu saugumu, lyginant su produkcija, kuri skirta tiems patiems tikslams ar poreikiams tenkinti.

3. SĄVOKOS

3.1. Cheminės medžiagos – cheminiai elementai, tarp jų ir gamtiniai, ar gauti bet kokiame gamybos procese jų junginiai, įskaitant būtinus priedus medžiagai stabilizuoti ir priemaišas, susidarančias gamybos proceso metu, išskyrus tirpiklius, kurie gali būti atskirti, nepaveikiant medžiagos stabilumo ar nepakeičiant jos sudėties.

(Europos Tarybos Direktyva Nr. 67/548 1967 m. birželio 27 d. dėl įsakymų, nutarimų ir administracinių nuostatų, susijusių su pavojingų medžiagų klasifikacija, įpakavimu ir ženklinimu, suderinimo).

3.2. Cheminiai preparatai – tirpalai ar kieti, skysti ir dujiniai vienos ar kelių cheminių medžiagų mišiniai (Europos Tarybos Direktyva Nr. 67/548 1967 m. birželio 27 d.).

3.3. Gaminių grupė – gaminiai, kurie skirti panašiems tikslams ir gali būti lygiaverčiai vartojami.

3.4. Akreditavimas – oficialus pripažinimas, kad laboratorija ar organizacija kompetentinga atlikti atitinkamus bandymus, turi būti akredituotas pagal EN 45000 serijos standartus.

 

4. PAGRINDINIAI REIKALAVIMAI

4.1. Aplinkai nepavojingo gaminio ženklas (ANGŽ) suteikiamas gaminiams (produkcijai), kurie atitinka 1 skyriuje nurodytus tikslus, taip pat Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo ir šių Europos Sąjungos aplinkos apsaugos normatyvinių dokumentų reikalavimus:

4.1.1. aplinkosauginio ženklinimo schema:

Direktyva 880/92 1992 m. kovo 23 d. (OJ 11.4.92, L 99);

Nutarimas 93/517 1993 m. rugsėjo 15 d. (OJ 29.9.93, L 243);

Nutarimas 94/10 1993 m. gruodžio 21 d.(OJ 11.1.94, L 7);

4.1.2. „Skysčiams vartojamos talpos“, Direktyva 85/339 1985 m. birželio 27 d. (OJ 6.7.85, L 176);

4.1.3. Tarybos nutarimas dėl Tarpvalstybinio pavojingų atliekų judėjimo konvencijos, 93/98 1993 m. vasario 1 d. (OJ 16.2.93, L 39), pakeitimas (OJ 17.3.94, L 74);

4.1.4. atliekų politikos direktyvos:

Direktyva 75/442 1975 m. liepos 15 d. (OJ 25.7.75, L 194);

Direktyva 91/156 1991 m. kovo 18 d. (OJ 26.3.91, L 78);

Direktyva 91/689 1991 m. gruodžio 12 d. (OJ 31.12.91, L 377);

Įsakymas 259/93 1993 m. vasario 1 d. (OJ 6.02.93, L 30); 4.1.5. Pavojingos medžiagos:

Tarybos Direktyva Nr. 67/548 1967 m. birželio 27 d. dėl įstatymų, nutarimų ir administracinių nuostatų, susijusių su pavojingų medžiagų klasifikacija, įpakavimu ir ženklinimu, suderinimo (OJ 16.8.67, L 196); Tarybos Direktyva Nr. 88/379 1988 m. liepos 7 d. dėl pavojingų medžiagų klasifikacijos, įpakavimo ir ženklinimo (OJ 16.7.88, L 187).

4.2. ANGŽ negali būti suteiktas:

4.2.1. gaminiams (produkcijai), kurie pagal ES Direktyvas 67/548 ir 88/379 yra pavojingos medžiagos ir preparatai;

4.2.2. gaminiams (produkcijai), kurių gamybos procesai kenkia aplinkos kokybei.

4.3. ANGŽ suteikiamas ir gaminiams (produkcijai), į kurių sudėtį įeina pagal nurodytų ES Direktyvų klasifikaciją pavojingos medžiagos ar preparatai, jei gaminiai (produkcija) atitinka pirmame skyriuje nurodytus tikslus.

4.4. ANGŽ registravimą, teisinę apsaugą bei naudojimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos prekių ir paslaugų ženklų įstatymas Nr. I-173. Ženklo bendras vaizdas pateiktas 1 priede.

4.5. Importuojamiems į Lietuvos Respubliką gaminiams (produkcijai) ANGŽ suteikiamas remiantis tais pačiais reikalavimais, kaip ir Lietuvoje pagamintiems gaminiams (produkcijai).

4.6. ANGŽ suteikiamas gaminiams (produkcijai), atitinkantiems specifinius poveikio aplinkai kriterijus, nustatytus analogiškų gaminių (produkcijos) grupei per visą jų egzistavimo ciklą.

 

5. ŽENKLINIMO ORGANIZACINĖ STRUKTŪRA IR PROCEDŪRA

 

5.1. Aplinkos apsaugos ministerija formuoja strategiją ir tvirtina reikalavimus gaminių (produkcijos) aplinkosauginio ženklinimo kriterijams nustatyti, nustato šių kriterijų ir ženklinimo procedūros kontrolės tvarką.

5.2. Pagrindiniai ANGŽ suteikimo kriterijai reikalauja aptarti visus produkto aspektus, aplinkos apsaugos kriterijų aptarimas yra tik dalis bendro vertinimo.

5.3. Gaminių aplinkosauginio ženklinimo kriterijai nustatomi kiekvienai gaminių (produkcijos) grupei atskirai.

5.4. Svarbiausieji gaminių (produkcijos) aplinkosauginio ženklinimo kriterijai parenkami siekiant sumažinti aplinkos teršimą, gamtos išteklių naudojimą, nepakenkiant gaminių (produkcijos) kokybei.

5.5. Gaminių (produkcijos) aplinkosauginio ženklinimo parengiamąsias procedūras atlieka Aplinkos apsaugos ministerijos Aplinkos kokybės departamento Standartų ir normatyvų skyrius bei Jungtinio tyrimų centro Ekologinio sertifikavimo grupė.

5.5.1. Aplinkos apsaugos ministerijos Aplinkos kokybės departamento Standartų ir technologijų skyrius nustato gaminio (produkcijos) ANGŽ suteikimo aplinkosauginius kriterijus;

5.5.2. Aplinkos apsaugos ministerijos Jungtinio tyrimų centro Ekologinio sertifikavimo grupė atlieka technines ANGŽ suteikimo parengiamąsias procedūras.

5.6. ANGŽ gaminiui (produkcijai) suteikiamas Aplinkos apsaugos ministerijos įsakymu, ekspertų komisijos teikimu.

5.7. ANGŽ gaminiui (produkcijai) suteikimo ekspertų komisija sudaroma Aplinkos apsaugos ministerijos įsakymu.

5.8. Aplinkos apsaugos ministerijos Jungtiniam tyrimų centrui ANGŽ gavimui gamintojas (importuotojas) pateikia šiuos dokumentus:

5.8.1. gamintojo (importuotojo) pareiškimą dėl ANGŽ suteikimo konkrečiam gaminiui;

5.8.2. pradinio ANGŽ suteikimo mokesčio mokėjimo pavedimą (7.2 p.);

5.8.3. techninius dokumentus:

5.8.3.1. gaminio technines sąlygas;

5.8.3.2. technologinį reglamentą;

5.8.3.3. gaminio kokybės protokolą;

5.8.3.4. gaminio pavyzdžius.

5.9. AAM Gaminių aplinkosauginio ženklinimo komisija, remdamasi ekspertų (ar jų grupių) nutarimais ir bandymų laboratorijų ar organizacijų, akredituotų pagal ES ir Lietuvos standartizacijos tarnybos LST reikalavimus, bandymų rezultatais, suteikia konkrečiam gaminiui (produkcijai) ANGŽ.

Nesant akredituotų laboratorijų, atskirų gaminių grupės bandymus gali atlikti Komisijos įgaliotos bandymų laboratorijos ar organizacijos.

5.10. AAM Gaminių aplinkosauginio ženklinimo komisija konkurso tvarka parenka ekspertus (ar jų grupes), į kurių sudėtį gali įeiti aplinkosaugos, mokslo institucijų, gamintojų, prekybos, verslo, vartotojų ir spaudos atstovai, kurie teikia pasiūlymus dėl gaminių grupių parinkimo, rengia aplinkosauginio ženklinimo kriterijus; taip pat vertina, ar gaminiai atitinka aplinkosauginio ženklinimo kriterijų, informuoja visuomenę apie aplinkosauginio ženklinimo privalumus, rengia leidinius.

5.11. Parinktų gaminių grupių galiojimo laikas – 3 metai. Specifinių aplinkosauginio ženklinimo kriterijų galiojimo laikas neturi viršyti gaminių grupės, kuriai jie nustatyti, galiojimo laiko.

5.12. ANGŽ suteikiamas 2 kartus per metus.

5.13. Suteikiant Aplinkai nepavojingo gaminio ženklą, Aplinkos apsaugos ministerija pasirašo sutartį su gamintoju (importuotoju) dėl ANGŽ vartojimo konkrečiam gaminiui (produkcijai).

5.14. ANGŽ nurodoma, kokiai gaminių grupei jis yra suteiktas ir jis galioja 3 metus. Jei per šį laikotarpį išaiškėja nauji poveikio aplinkai veiksniai, Komisija nustato ženklinamam gaminiui (produkcijai) papildomus aplinkosauginius reikalavimus ir ANGŽ naudojimo teisė turi būti peržiūrima.

5.15. Aplinkai nepavojingo gaminio ženklas gali būti naudojamas kaip reklamos įrankis tik tam produktui, kuriam jis suteiktas.

 

6. APLINKAI NEPAVOJINGO GAMINIO ŽENKLO (ANGŽ) TEISINĖ APSAUGA

 

6.1. Siekiant užtikrinti ANGŽ apsaugą nuo naudojimo, prieštaraujančio šiai tvarkai, sudaroma sutartis tarp gamintojo ir Aplinkos apsaugos ministerijos dėl jo naudojimo.

6.2. Juridiniai ir fiziniai asmenys, suklastoję ANGŽ arba neteisėtai jį naudojantys, traukiami atsakomybėn įstatymų nustatyta tvarka.

 

7. APMOKĖJIMO TVARKA

 

7.1. Gaminio aplinkosauginio ženklinimo procedūra yra mokama. Kainą sudaro pradinis gaminio (produkcijos) aplinkosauginio ženklinimo mokestis ir metinis mokestis už ANGŽ naudojimą.

7.2. Pradinis gaminio (produkcijos) aplinkosauginio ženklinimo mokestis yra 5000 litų. Metinis mokestis – 0,2% nuo gaminio (produkcijos) metinės apyvartos Lietuvoje, Europos Sąjungoje ir kitose šalyse.

7.3. Mokesčių lėšos naudojamos gaminių (produkcijos) aplinkosauginio ženklinimo sistemai sukurti, išlaikyti ir vystyti, taip pat kontroliniams bandymams atlikti.

7.4. Bandymų išlaidas apmoka gaminio (produkcijos) gamintojas ar importuotojas tiesiogiai akredituotoms bandymų laboratorijoms ar organizacijoms.

 

8. TVARKOS PAKEITIMO SĄLYGOS

 

8.1. Tvarka gali būti pakeista atsižvelgiant į jos taikymo praktiką bei Europos Sąjungos direktyvų, nurodytų šioje tvarkoje, nuostatų pasikeitimus ar pasirodžius naujoms Europos Sąjungos direktyvoms apie aplinkosauginį gaminių (produkcijos) ženklinimą.

 

9. GINČŲ DĖL ŠIOS TVARKOS TAIKYMO NAGRINĖJIMAS

 

9.1. Visi ginčai, atsirandantys tarp Aplinkai nepavojingo gaminio ženklo naudotojo ir Aplinkos apsaugos ministerijos, nagrinėjami LR įstatymų nustatyta tvarka.

______________

 


1 priedas

 

APLINKAI NEPAVOJINGO GAMINIO ŽENKLAS

 

 

1. Ženklo spalva žalia.

2. Apvade bus įrašas, nurodantis, kokiam gaminiui (produkcijai) suteiktas Aplinkai nepavojingo gaminio ženklas.

______________