1949 M. RUGPJŪČIO 12 D. ŽENEVOS KONVENCIJŲ PAPILDOMAS PROTOKOLAS DĖL NETARPTAUTINIŲ GINKLUOTŲ KONFLIKTŲ AUKŲ APSAUGOS (II PROTOKOLAS)
PREAMBULĖ
primindamos, kad humanitariniai principai, išdėstyti 3 straipsnyje, bendrame 1949 m. rugpjūčio 12 d. Ženevos konvencijoms, yra pagarbos žmogui pamatas ginkluotų netarptautinio pobūdžio konfliktų atvejais,
primindamos, kad tarptautiniai žmogaus teisių dokumentai suteikia pagrindinę žmogaus asmens apsaugą,
pabrėždamos būtinybę užtikrinti geresnę tokių ginkluotų konfliktų aukų apsaugą,
primindamos, kad nenumatytais galiojančių teisės normų atvejais žmogų ir toliau gina humaniškumo principai ir visuomeninės sąžinės reikalavimai,
susitarė:
I DALIS
ŠIO PROTOKOLO TAIKYMO SRITIS
1 STRAIPSNIS
Pagrindinė taikymo sritis
1. Šis protokolas, išplečiantis ir papildantis 3 straipsnį, bendrą 1949 m. rugpjūčio 12 d. Ženevos konvencijoms, nepakeisdamas jo taikymo sąlygų, apima visus ginkluotus konfliktus, ir kurie nepatenka į 1949 m. rugpjūčio 12 d. Ženevos konvencijų Papildomo protokolo dėl tarptautinių ginkluotų konfliktų aukų apsaugos (I protokolas) 1 straipsnio taikymo sritį ir kurie vyksta kokios nors aukštosios susitariančios šalies teritorijoje tarp jos ginkluotųjų pajėgų ir disidentų ginkluotųjų pajėgų arba kitų organizuotų ginkluotų grupių, šios, paklusdamos atsakingai vadovybei, vykdo tokią jos teritorijos dalies kontrolę, kuri leidžia joms įgyvendinti nenutrūkstamus ir suderintus karo veiksmus bei taikyti šį protokolą.
2 STRAIPSNIS
Taikymo asmenims mastas
1. Šis protokolas taikomas be jokio nepalankaus išskyrimo, pagrįsto rasės, odos spalvos, lyties, kalbos, religijos arba tikėjimo, politinių arba kitų įsitikinimų, nacionalinės ar socialinės kilmės, turto, gimimo ar kitokio statuso skirtumais, arba bet kokiais kitais panašiais kriterijais (toliau – „nepalankus išskyrimas“), visiems asmenims, nukentėjusiems nuo ginkluoto konflikto, kaip jis apibrėžtas 1 straipsnyje.
3 STRAIPSNIS
Nesikišimas
1. Šiame protokole niekuo negalima remtis kaip turinčiu tikslą paveikti valstybės suverenitetą ar vyriausybės pareigą visomis teisėtomis priemonėmis palaikyti ar atkurti teisę ir tvarką valstybėje ar ginti jos nacionalinę vienybę ir teritorinį vientisumą.
II DALIS
HUMANIŠKAS ELGESYS
4 STRAIPSNIS
Pagrindinės garantijos
1. Visi asmenys, kurie tiesiogiai nedalyvauja ar nebedalyvauja karo veiksmuose, nepaisant to, apribota ar ne jų laisvė, turi teisę į pagarbą savo asmeniui, orumui, savo įsitikinimams ir religijai. Bet kokiomis aplinkybėmis su jais elgiamasi humaniškai, be jokio nepalankaus išskyrimo. Draudžiama duoti įsakymą nepalikti nė vieno gyvo.
2. Nepažeidžiant prieš tai pateiktų bendrųjų nuostatų, draudžiami ir toliau bus visur ir visada tokie veiksmai prieš 1 dalyje nurodytus asmenis:
a) kėsinimasis į gyvybę, sveikatą ir fizinę ar psichinę asmens gerovę, ypač nužudymas, taip pat žiaurus elgesys – kankinimas, luošinimas ar bet kokios kūno bausmės;
e) pasityčiojimas iš žmogaus orumo, ypač įžeidžiamas ir žeminamas elgesys, išžaginimas, priverstinė prostitucija ir bet koks nepadorus kėsinimasis;
3. Vaikams privalo būti teikiama reikiama globa ir pagalba, ypač:
a) jie mokomi, įskaitant religinį ir dorinį auklėjimą, atsižvelgiant į tėvų pageidavimus, arba, jeigu nėra tėvų, į atsakingų už jų globą asmenų pageidavimus;
c) vaikų, neturinčių penkiolikos metų, negalima verbuoti į ginkluotąsias pajėgas ar ginkluotas grupes ar leisti jiems dalyvauti karo veiksmuose;
d) ypatinga globa, kuri pagal šį straipsnį suteikiama vaikams, neturintiems penkiolikos metų, taikoma tuo atveju, jei jie tiesiogiai dalyvaus karo veiksmuose, nepaisant c punkto nuostatų, ir bus paimti į nelaisvę;
e) prireikus ir, kai įmanoma, vaikų tėvų ar asmenų, kurie pagal įstatymus ar pagal teisės praktiką yra pirmiausia atsakingi už jų globą, sutikimu imasi priemonių laikinai evakuoti vaikus iš karo veiksmų zonos į saugesnį rajoną šalies viduje ir užtikrinti, kad juos lydėtų asmenys, atsakingi už jų saugumą ir gerovę.
5 STRAIPSNIS
Asmenys, kurių laisvė buvo apribota
1. Papildant 4 straipsnio nuostatas dėl asmenų, netekusių laisvės dėl priežasčių, susijusių su ginkluotu konfliktu, nepaisant to, internuoti jie ar sulaikyti, laikomasi bent šių nuostatų:
b) šiame punkte nurodyti asmenys, lygiai kaip ir vietos civiliai gyventojai, aprūpinami maistu ir geriamuoju vandeniu, jiems garantuojamos sąlygos sveikatai ir higienai palaikyti, taip pat apsauga nuo atšiauraus klimato ir ginkluoto konflikto pavojų;
d) jiems leidžiama praktikuoti savo religiją ir, jei to yra prašoma ir tinkama, gauti dvasinę paramą iš asmenų, atliekančių religines pareigas, pavyzdžiui, kapelionų;
2. Atsakingi už asmenų, nurodytų 1 dalyje, internavimą ir sulaikymą, taip pat neviršydami savo įgaliojimų laikosi tokių nuostatų dėl minėtų asmenų:
a) išskyrus atvejus, kai vienos šeimos vyrai ir moterys apgyvendinami kartu, moterys laikomos patalpose, atskirtose nuo patalpų, kuriose laikomi vyrai, ir tiesiogiai prižiūrimos tik moterų;
b) jiems leidžiama siųsti ir gauti laiškų ir atvirukų, kurių skaičius gali būti ribojamas, jei taip nusprendžia kompetentinga valdžios institucija;
c) internavimo ir sulaikymo vietos neturi būti arti karo veiksmų zonos. Asmenys, nurodyti 1 dalyje, turi būti evakuojami, kai jų internavimo arba sulaikymo vietos tampa per daug pavojingos ginkluoto konflikto metu ir kai juos galima evakuoti pakankamai saugiomis sąlygomis;
e) protokolo ginamų asmenų fizinei ir psichinei sveikatai ir neliečiamybei neturi kelti pavojaus jokie nepateisinami veiksmai ar neveikimas. Draudžiama šiame straipsnyje minėtiems asmenims atlikti medicinos procedūras, kurių nereikia jų sveikatai ir kurios neatitinka visuotinai priimtų medicinos normų, taikomų laisviems asmenims medicinos požiūriu panašiomis aplinkybėmis.
3. Su asmenimis, kuriems netaikomos 1 dalies nuostatos, bei kurių laisvė kokiu nors būdu ribojama dėl priežasčių, susijusių su ginkluotu konfliktu, elgiamasi humaniškai remiantis 4 straipsniu ir šio straipsnio 1 dalies a, c punktuose ir 2 dalies b punktu.
6 STRAIPSNIS
Baudžiamasis persekiojimas
1. Šis straipsnis taikomas persekioti ir bausti už baudžiamuosius nusikaltimus, susijusius su ginkluotu konfliktu.
2. Nuosprendis priimamas ir bausmė vykdoma asmeniui, pripažintam kaltu padarius nusikaltimą, tik jei tai padaryta teismo, suteikiančio pagrindines nepriklausomumo ir nešališkumo garantijas. Be kita ko:
a) procesas numato, kad kaltinamasis būtų nedelsiant informuotas apie nusikaltimo, kuriuo jis kaltinamas, aplinkybes, ir suteikti jam iki teismo bei jo metu visas reikiamas teises ir gynybos priemones;
b) nė vienas asmuo negali būti nubaustas už nusikaltimą kitaip, kaip asmeninės baudžiamosios atsakomybės pagrindu;
c) nė vienas asmuo negali būti laikomas kaltu padaręs baudžiamąjį nusikaltimą dėl kokios nors veikos ar neveikimo, kuris jį darant nebuvo įstatymų laikomas baudžiamuoju nusikaltimu; taip pat neturi būti skiriama griežtesnė bausmė, negu ta, kuri buvo taikoma tuo metu, kai baudžiamasis nusikaltimas buvo padarytas; jeigu po to, kai nusikaltimas buvo padarytas, įstatymas numatė lengvesnę bausmę, taikytinas pastarasis įstatymas;
d) kiekvienas kaltinamas padaręs nusikaltimą asmuo laikytinas nekaltu, kol jo kaltė nebus įrodyta pagal įstatymus;
3. Skelbiant nuosprendį nuteistajam, pranešama apie jo teisę apskųsti nuosprendį teisme ar kitas priemones, taip pat apie laiką, per kurį tai galima atlikti.
4. Mirties bausmė neturi būti skelbiama asmenims, kurie nusikaltimo padarymo metu neturėjo aštuoniolikos metų, ir negali būti vykdoma nėščioms moterims bei mažamečių vaikų motinoms.
5. Pasibaigus karo veiksmams, valdžios institucijos privalo stengtis garantuoti kaip galima plačiau, taikyti amnestiją asmenims, dalyvavusiems ginkluotame konflikte, arba tiems, kuriems buvo atimta laisvė dėl priežasčių, susijusių su ginkluotu konfliktu, nepaisant to, buvo jie internuoti ar sulaikyti.
III DALIS
SUŽEISTIEJI, LIGONIAI IR PATYRĘ LAIVO SUDUŽIMĄ ASMENYS
7 STRAIPSNIS
Apsauga ir priežiūra
1. Visi sužeistieji, ligoniai ir asmenys, patyrę laivo sudužimą, nepaisant to, dalyvavo jie ar ne ginkluotame konflikte, gerbiami ir ginami.
8 STRAIPSNIS
Paieška
Visais atvejais, kai leidžia aplinkybės, ir ypač po susirėmimo, nedelsiant imamasi visų priemonių surasti ir surinkti sužeistuosius, ligonius ir patyrusius laivo sudužimą, apsaugoti juos nuo apiplėšimo ir blogo elgesio su jais, užtikrinti jiems tinkamą priežiūrą, taip pat ieškoti mirusiųjų, apsaugoti nuo jų apiplėšimo ir pagarbiai juos palaidoti.
9 STRAIPSNIS
Medicinos ir religinio personalo apsauga
1. Medicinos ir religinis personalas gerbiamas ir ginamas; jam garantuojama visa įmanoma pagalba tinkamai atlikti savo pareigas. Jie neturi būti verčiami atlikti užduočių, nesuderinamų su jų humanitarine misija.
10 STRAIPSNIS
Asmenų, atliekančių medicinines pareigas, apsauga
1. Nė vienas asmuo jokiomis aplinkybėmis negali būti nubaustas už tai, kad vykdo savo medicinines funkcijas, suderinamas su medicinos etika, nepaisant to, kokiam asmeniui tos funkcijos buvo atliekamos.
2. Asmenys, atliekantys medicinines funkcijas, neturi būti verčiami veikti ar elgtis pažeidžiant medicinos etikos ir kitas taisykles, skirtas sužeistųjų ir ligonių naudai, ar šio protokolo nuostatas, negu nevykdyti veiksmų, kurių reikalauja minėtos normos ir šis protokolas.
3. Vadovaujantis nacionaliniais įstatymais, gerbiami atliekančių medicinines funkcijas asmenų profesiniai įsipareigojimai, susiję su informacija, kurią jie gali gauti apie prižiūrimus sužeistuosius ir ligonius.
11 STRAIPSNIS
Medicinos dalinių ir transporto apsauga
2. Apsauga, į kurią turi teisę medicinos daliniai ir transportas, nutraukiama, tik jeigu jie naudojami karo veiksmams, nesuderinamiems su jų humanitarinėmis funkcijomis. Tačiau apsauga gali būti nutraukta tik įspėjus apie tai ir davus, kai to reikia, pakankamai laiko, ir tik po to, kai į tokį įspėjimą nebuvo atsižvelgta.
12 STRAIPSNIS
Skiriamoji emblema
Suinteresuotai kompetentingai valdžios institucijai kontroliuojant, skiriamąją emblemą su raudonu kryžiumi, raudonu pusmėnuliu, raudonu liūtu ir saule baltame fone nešioja medicinos ir religinis personalas, skiriamąja emblema žymimi medicinos daliniai ir transportas. Ji gerbiama visomis aplinkybėmis. Skiriamosios emblemos negalima naudoti ne pagal paskirtį.
IV DALIS
CIVILIAI GYVENTOJAI
13 STRAIPSNIS
Civilių gyventojų apsauga
1. Civiliai gyventojai ir pavieniai civiliai naudojasi bendra apsauga nuo pavojų, kuriuos sukelia karinės operacijos. Kad būtų galima vykdyti šią apsaugą, visomis aplinkybėmis privaloma laikytis šių taisyklių.
2. Civiliai gyventojai ir pavieniai civiliai neturi tapti puolimo objektu. Draudžiami smurto veiksmai ar grasinimai smurtu, siekiant įbauginti civilius gyventojus.
14 STRAIPSNIS
Būtinų civiliams gyventojams išlikti objektų apsauga
Draudžiama civilius gyventojus marinti badu ir tai naudoti kaip kovos metodą. Todėl draudžiama tuo tikslu pulti, naikinti, išvežti ar sugadinti objektus, kurie būtini civiliams gyventojams išlikti, kaip antai: maisto produktus, žemės ūkio vietoves, naudojamas maisto produkcijos gamybai, pasėlius, galvijus, geriamojo vandens tiekimo įrenginius ir jo atsargas, taip pat drėkinimo mechanizmus.
15 STRAIPSNIS
Įmonių ir įrenginių, turinčių pavojingos jėgos, apsauga
Įmonės ir įrenginiai, turintys pavojingos jėgos: užtvankos, pylimai ir atominės elektrinės, neturi tapti puolimo objektu, net jei jie yra kariniai objektai, jeigu toks puolimas gali išjudinti pavojingas jėgas, dėl ko žūtų daug civilių gyventojų.
16 STRAIPSNIS
Kultūros vertybių ir bažnyčių apsauga
Nepažeidžiant 1954 m. gegužės 14 d. Hagos konvencijos dėl kultūros vertybių apsaugos ginkluoto konflikto metu, draudžiami bet kokie kariniai aktai prieš istorijos paminklus, meno kūrinius ar bažnyčias, kurie sudaro kultūrinį ir dvasinį tautų paveldą, taip pat draudžiama juos naudoti kariniais tikslais.
17 STRAIPSNIS
Priverstinio civilių gyventojų perkėlimo draudimas
1. Negalima duoti nurodymo perkelti civilių gyventojų dėl priežasčių, susijusių su ginkluotu konfliktu, jei to nereikia civilių gyventojų saugumui ar dėl neatidėliotino karinio pobūdžio priežasčių. Jei perkelti būtina, imamasi visų įmanomų priemonių, kad civiliai gyventojai būtų priimti patenkinamomis sąlygomis būsto, higienos, sveikatos, saugumo ir maitinimo požiūriu.
18 STRAIPSNIS
Pagalbos draugijos ir pagalbos akcijos
1. Pagalbos draugijos, esančios aukštosios susitariančios šalies teritorijoje, kaip antai: Raudonojo Kryžiaus (Raudonojo Pusmėnulio, Raudonojo Liūto ir Saulės) organizacijos, gali pasiūlyti savo paslaugas siekdamos atlikti tradicines funkcijas ginkluoto konflikto aukoms. Civiliai gyventojai gali ir patys pasisiūlyti surinkti bei slaugyti sužeistuosius, ligonius ir patyrusius laivo sudužimą asmenis.
2. Civiliams gyventojams, kenčiantiems nuo ypač didelių nepriteklių dėl atsargų, būtinų jiems išgyventi, – maisto produktų, medicinos reikmenų ir medikamentų trūkumo suinteresuotos aukštosios susitariančiosios šalies sutikimu turi būti pradėtos išimtinai humanitarinio ir nešališko pobūdžio ir vykdomos be jokio nepalankaus išskyrimo pagalbos civiliams gyventojams akcijos.
V DALIS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
20 STRAIPSNIS
Pasirašymas
Šis protokolas atviras pasirašyti Konvencijų šalims praėjus šešiems mėnesiams po Baigiamojo akto pasirašymo ir lieka atviras pasirašyti dvylika mėnesių.
21 STRAIPSNIS
Ratifikavimas
Šis protokolas ratifikuojamas kiek galima greičiau. Ratifikaciniai raštai deponuojami Šveicarijos Federacijos Tarybai – Konvencijų saugotojai.
22 STRAIPSNIS
Prisijungimas
Prie šio protokolo gali prisijungti bet kuri jo dar nepasirašiusi Konvencijų šalis. Prisijungimo dokumentai deponuojami saugotojui.
23 STRAIPSNIS
Įsigaliojimas
1. Šis protokolas įsigalioja praėjus šešiems mėnesiams, kai buvo deponuoti du ratifikaciniai raštai ar prisijungimo dokumentai.
24 STRAIPSNIS
Pakeitimai
1. Bet kuri aukštoji susitarianti šalis gali siūlyti šio protokolo pakeitimų. Bet kokio pasiūlyto pakeitimo tekstas perduodamas saugotojui, kuris, pasitaręs su visomis aukštosiomis susitariančiosiomis šalimis ir Tarptautiniu Raudonojo Kryžiaus komitetu, nusprendžia, ar reikia sušaukti konferenciją pasiūlytam pakeitimui apsvarstyti.
25 STRAIPSNIS
Denonsavimas
1. Tuo atveju, kai aukštoji susitariančioji šalis denonsuoja šį protokolą, denonsavimas įsigalioja tik praėjus šešiems mėnesiams, kai gaunamas denonsavimo dokumentas. Tačiau jeigu praėjus šešiems mėnesiams, denonsuojanti šalis patenka į padėtį, aprašytą 1 straipsnyje, denonsavimas neįsigalioja iki ginkluoto konflikto pabaigos. Asmenys, kurių laisvė buvo atimta ar apribota dėl priežasčių, susijusių su konfliktu, ir toliau naudojasi apsauga, kurią jiems garantuoja šio protokolo nuostatos, iki galutinio jų išlaisvinimo.
26 STRAIPSNIS
Pranešimai
Saugotojas informuoja aukštąsias susitariančiąsias šalis, taip pat ir Konvencijų šalis, nepaisant to, yra jos ar ne šio protokolo signatarės, apie:
a) parašus, padėtus po šiuo protokolu, ir ratifikacinių raštų bei prisijungimo dokumentų deponavimą remiantis 21 ir 22 straipsniais;
27 STRAIPSNIS
Registracija
1. Įsigaliojęs šis protokolas saugotojo persiunčiamas Jungtinių Tautų Organizacijos Sekretoriatui užregistruoti ir paskelbti remiantis Jungtinių Tautų Organizacijos Įstatų 102 straipsniu.