LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
DĖL MAŽMENINĖS PREKYBOS LAIKINŲJŲ TAISYKLIŲ IR LIETUVOS RESPUBLIKOS PREKYBOS ĮMONĖSE PIRKTŲ PREKIŲ KEITIMO LAIKINŲJŲ TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO
1994 m. lapkričio 5 d. Nr. 1068
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 22 skirsnio nuostatomis, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
2. Patvirtinti Lietuvos Respublikos prekybos įmonėse pirktų prekių keitimo laikinąsias taisykles (pridedama).
3. Pavesti parengti ir patvirtinti iki 1995 m. sausio 1 dienos:
3.1. Lietuvos standartizacijos tarnybai prie Valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministerijos (toliau vadinama – Lietuvos standartizacijos tarnyba) kartu su Sveikatos apsaugos ministerija, Statybos ir urbanistikos ministerija, Pramonės ir prekybos ministerija bei kitomis ministerijomis – prekių (paslaugų), kurios vartojamos gali pakenkti žmogaus sveikatai ar sukelti pavojų gyvybei, sąrašą ir prekių nekenksmingumą patvirtinančių dokumentų išdavimo tvarką;
3.2. Pramonės ir prekybos ministerijai kartu su Sveikatos apsaugos ministerija, kitomis ministerijomis ir Lietuvos standartizacijos tarnyba – privalomuosius Lietuvos Respublikoje pagamintų ir importuotų prekių ženklinimo rekvizitus bei tvarką;
3.3. Sveikatos apsaugos ministerijai kartu su kitomis ministerijomis ir Valstybine kokybės inspekcija prie Lietuvos standartizacijos tarnybos:
3.3.1. greitai gendančių prekių, kurias draudžiama realizuoti, pasibaigus garantinei laikymo (realizavimo) trukmei, sąrašą;
4. Pripažinti netekusiomis galios Pirktų Lietuvos Respublikos prekybos įmonėse ne maisto prekių keitimo laikinąsias taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. sausio 23 d. nutarimu Nr. 41 „Dėl Pirktų Lietuvos Respublikos prekybos įmonėse ne maisto prekių keitimo laikinųjų taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 1992, Nr. 11-292).
5. Nustatyti, kad šiuo nutarimu patvirtintos Mažmeninės prekybos laikinosios taisyklės ir Lietuvos Respublikos prekybos įmonėse pirktų prekių keitimo laikinosios taisyklės įsigalioja nuo 1994 m. gruodžio 1 dienos.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
1994 m. lapkričio 5 d. nutarimu Nr. 1068
Mažmeninės prekybos laikinosios taisyklės
Bendroji dalis
1. Šios taisyklės nustato bendruosius mažmeninės prekybos (išskyrus prekybą lauke ir prekyvietėse) organizavimo reikalavimus.
Konkrečią prekybos lauke ir prekyvietėse organizavimo tvarką nustato miestų (rajonų) tarybos, vadovaudamosi vietos higienos centro ir valstybinės veterinarijos tarnybos bendraisiais reikalavimais.
2. Šių taisyklių privalo laikytis visos Lietuvos Respublikoje įregistruotos įmonės bei asmenys, įstatymų nustatyta tvarka įregistravę savo veiklą ir besiverčiantys mažmenine prekyba (toliau vadinama – įmonės). Mažmeninė prekyba yra tokia prekybinė veikla, kai prekės parduodamos vartotojui jo asmeniniams bei namų ūkio poreikiams tenkinti.
3. Įmonės gali pradėti mažmeninės prekybos veiklą tik pateikusios miesto (rajono) valdybai kiekvieno mažmeninės prekybos vieneto projektinio pajėgumo pažymėjimą, parduodamų prekių grupių asortimentą ir vietos higienos centro leidimą prekiauti. Dirbančios įmonės šiuos dokumentus pateikia miesto (rajono) valdybai kasmet iki kovo mėnesio 1 dienos.
Įmonės, prekiaujančios maisto produktais, keisdamos arba papildydamos parduodamų prekių grupių asortimentą, turi gauti vietos higienos centro leidimą.
4. Įmonės pavadinimas nurodomas iškaboje. Matomoje vietoje, prie įėjimo į įmonę, nurodomas jos darbo laikas. Visi užrašai turi būti valstybine kalba.
5. Įmonė, nustatydama darbo laiką, turi atsižvelgti į Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar miestų (rajonų) valdybų nustatytas įmonėms draudžiamas dirbti dienas ir valandas (jeigu tokios nustatytos).
Įmonės, dirbančios po 22 valandos (prekiaujančios alkoholiniais gėrimais (įskaitant alų) – po 20 valandos), darbo laiką derina su miestų (rajonų) valdybomis. Tokios įmonės, įrengtos gyvenamuosiuose namuose, darbo laiką derina dar ir su vietos higienos centrais, be to, jos turi gauti visų to namo butų savininkų (nuomininkų) notariškai patvirtintą sutikimą.
6. Įmonės patalpos, jų įranga turi atitikti higienos, saugos darbe, priešgaisrinės apsaugos ir kitus to tipo įmonei keliamus reikalavimus.
7. Prekės sandėliuojamos ir išdėstomos prekybos salėje griežtai pagal higienos normas ir taisykles.
Jeigu greitai gendantys maisto produktai patiekti nefasuoti ar fasuotų produktų ženklinime pateikta ne visa informacija, kuri nurodyta ant gamintojo taros, ženklintos pagal normatyvinių dokumentų reikalavimus, tokie maisto produktai priimami ir sandėliuojami su gamintojo tara.
Prekių pardavimo ypatumai
8. Visos prekės parduodamos pirkėjams vienodai, be jokių papildomų sąlygų.
Kai kurių kategorijų pirkėjams įmonė gali taikyti įstatymų nustatytas lengvatas.
9. Vaikai aptarnaujami tik tuo atveju, jeigu jie savarankiškai sugeba išsirinkti prekes ir už jas atsiskaityti.
11. Alkoholiniai gėrimai, iš jų ir alus, parduodami vadovaujantis Prekybos alkoholiniais gėrimais taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. birželio 30 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. sausio 26 d. nutarimo Nr. 26 ir 1993 m. kovo 12 d. nutarimo Nr. 163 dalinio pakeitimo“ (Žin., 1994, Nr. 51-971).
12. Įmonės privalo laikytis specialiųjų prekybos kai kuriomis prekėmis taisyklių, jeigu tokios yra priimtos.
13. Parduodamų prekių kokybę reglamentuoja normatyviniai dokumentai ir sutartys. Lietuvos Respublikoje pagamintos prekės turi atitikti nustatytąja tvarka įteisintų gamintojo deklaruojamų normatyvinių dokumentų, o importuojamos – Lietuvos Respublikos normatyvinių dokumentų, sutarčių bei kokybę patvirtinančių dokumentų reikalavimus.
14. Prekybos įmonės, sudarydamos prekių pirkimo ir pardavimo sutartis, be kitų reikalavimų, turi numatyti blogos kokybės prekių keitimo sąlygas, kurios neprieštarautų šiuo nutarimu patvirtintoms Lietuvos Respublikos prekybos įmonėse pirktų prekių keitimo laikinosioms taisyklėms.
15. Įmonėse galima parduoti tik tas Lietuvoje pagamintas ir importuotas prekes, kurių ženklinimo arba naudojimo dokumentuose ar sutartyse nurodyti prekės pavadinimas, deklaruojamo normatyvinio dokumento žymuo, gamintojo pavadinimas ir jo adresas bei kiti prekės ženklinimo rekvizitai, nustatyti normatyviniuose dokumentuose.
16. Ne maisto prekės, kurios vartojamos gali pakenkti žmogaus sveikatai ar sukelti pavojų gyvybei, parduodamos tik turint atitinkamų įstaigų išduotus dokumentus:
buitiniai elektrotechnikos gaminiai – atitikties sertifikatą (kaip numatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. birželio 22 d. nutarime Nr. 474 „Dėl buitinių elektrotechnikos gaminių privalomojo sertifikavimo“ (Žin., 1992, Nr. 24-729);
statybiniai gaminiai – kokybės pažymėjimą (kaip numatyta Statybos ir urbanistikos ministerijos ir Lietuvos standartizacijos tarnybos 1993 m. gruodžio 12 d. nutarime Nr. 13/80);
radioelektroninė aparatūra ir elektros įrenginiai – leidimą (kaip numatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gruodžio 15 d. nutarime Nr. 949 „Dėl Radioelektroninės aparatūros ir elektros įrenginių įvežimo (atsiuntimo) iš užsienio, gamybos, naudojimo bei prekybos jais Lietuvos Respublikos teritorijoje nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 1993, Nr. 1-22);
įvežti buitiniai dujų prietaisai ir įrenginiai – jų tipo patvirtinimo pažymėjimą (pagal Energetikos ministerijos 1994 m. birželio 2 d. patvirtintas taisykles).
Šių prekių sąrašą papildo arba keičia Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Dokumentai skelbiami „Valstybės žiniose“.
17. Prekiauti drabužiais (įskaitant viršutinius trikotažo gaminius), avalyne, buitiniais elektrotechnikos gaminiais gali tos įmonės, kuriose sudarytos sąlygos prekę pasimatuoti ar patikrinti jos veikimą, o atsiskaitymui grynaisiais įrengti kasos aparatai Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lietuvos banko valdybos 1994 m. kovo 29 d. nutarime Nr. 336 „Dėl geresnio kasos darbo organizavimo, jos operacijų vykdymo bei kasos aparatų naudojimo“ (Žin., 1994, Nr. 33-611) nustatyta tvarka.
18. Leidžiama parduoti maisto produktus: Lietuvos Respublikoje pagamintus – tik turint gamintojo kokybės pažymėjimą arba juridinę galią turinčiuose prekes palydinčiuose dokumentuose žymą apie kokybės atitikimą normatyvinių dokumentų reikalavimus, arba valstybinės veterinarijos tarnybos pažymėjimą, kaip numatyta normatyviniuose dokumentuose; importinius – turint patvirtintos formos higienos centro ar valstybinės veterinarijos tarnybos leidimą realizuoti arba juridinę galią turinčiuose prekes palydinčiuose dokumentuose žymą, kurioje nurodoma leidimą išdavusios tarnybos pavadinimas, leidimo išdavimo data ir numeris.
20. Prekiauti nefasuotais sveriamais grietine, varške, sviestu galima tik specializuotose parduotuvėse arba higienos reikalavimus atitinkančiose skyriuose, suderinus su vietos higienos centru.
23. Draudžiama prekiauti maisto produktais:
23.3. kuriuose yra neleistinų maisto priedų arba jų ir teršalų kiekis viršija Sveikatos apsaugos ministerijos nustatytas normas;
24. Pasibaigus garantinei realizavimo trukmei, prekės gali būti parduodamos tik Sveikatos apsaugos ministerijos kartu su kitomis ministerijomis nustatyta tvarka, pratęsus jų realizavimo trukmę ir pardavėjui apie tai įspėjus pirkėją.
Greitai gendančius maisto produktus (kurių sąrašą tvirtina Sveikatos apsaugos ministerija), pasibaigus jų garantinei realizavimo trukmei, parduoti draudžiama.
25. Fasuoti maisto produktai negali būti iš naujo ženklinami, perfasuojami, apdorojami siekiant pratęsti tinkamumo vartoti laiką.
26. Draudžiama prekiauti vienoje darbo vietoje (bendrame skyriuje):
26.1. nefasuotais, greitai gendančiais maisto produktais kartu su vaisiais, daržovėmis, kiaušiniais bei ne maisto prekėmis;
27. Visi sveriami maisto produktai turi būti parduodami įvynioti į popierių ar įpakuoti į Sveikatos apsaugos ministerijos leistinas įpakavimo medžiagas, kurių svoris į prekės svorį neįskaitomas ir mokestis iš pirkėjo už jas neimamas.
28. Prie ne maisto prekių ir fasuotų maisto produktų pavyzdžių tvirtinamos aiškiai apipavidalintos kainų etiketės, kuriose valstybine kalba nurodoma prekės (produkto) pavadinimas ir kaina, o prie nefasuotų maisto produktų papildomai nurodoma produkto rūšis, gamintojas, riebumas (pieno ir jo produktų).
Prie importinių maisto produktų pavyzdžių valstybine kalba nurodoma šalis gamintoja.
Dėl kokybės trūkumų nukainotų ne maisto prekių kainų etiketėse nurodoma prekės pavadinimas, kaina, defektas, dėl kurio ji nukainota, taip pat tai, kad prekei nesuteikiama garantija. Be to, rašomas žodis „nukainota“.
29. Parduodamos importinės prekės turi būti su būtina vartojimui (naudojimui) informacija valstybine kalba.
30. Pirkėjui turi būti suteikta galimybė savarankiškai ar dalyvaujant įmonės darbuotojui patikrinti pirktų prekių svorį ir matą: maisto produktais prekiaujančių įmonių prekybos salėse pastatomos kontrolinės svarstyklės, o audiniais prekiaujančių įmonių prekybos salėse – kontroliniai metrai.
31. Svarsčiai, svarstyklės ir kiti matavimo prietaisai, kurių reikia atsiskaityti su pirkėju, turi būti su galiojančiu patikros įspaudu ir tikti pagal matavimo ribas bei tikslumą; jie tikrinami Lietuvos standartizacijos tarnybos nustatyta tvarka.
Metrologiškai įteisintų matavimo prietaisų prekybos tvarką reglamentuoja standartizacijos dokumentas SD 8.7: 1994.
32. Prekės pirkėjui keičiamos ar už jas grąžinami pinigai vadovaujantis šiuo nutarimu patvirtintomis Lietuvos Respublikos prekybos įmonėse pirktų prekių keitimo laikinosiomis taisyklėmis.
33. Prekiauti sekso reikmenimis, išskyrus apsaugos priemones, leidžiama tik miestų ar rajonų valdybų nustatytose prekybos įmonėse. Nepilnamečiai (iki 18 metų) į tokias prekybos įmones neįleidžiami.
34. Prekiauti pirotechnikos priemonėmis leidžiama miestų ar rajonų valdybų nustatytose prekybos įmonėse. Nepilnamečiams (iki 18 metų) pirotechnikos priemonės neparduodamos.
Pagrindinės pardavėjo pareigos
36. Pardavėjas – juridinis ar fizinis asmuo (įstatymo nustatyta tvarka įregistruota įmonė), parduodantis prekes.
37. Pardavėjas turi garantuoti kultūringą pirkėjų aptarnavimą:
37.2. padėti pirkėjams pasirinkti prekes: valstybine kalba teikti išsamią ir teisingą informaciją apie parduodamos prekės įsigijimo sąlygas, kokybę, vartojimo būdą (naudojimo taisykles), sudėtį, kainą, garantijos ir keitimo laiką, taip pat visą kitą vartotojui reikalingą informaciją valstybine kalba;
37.3. parduodant techniškai sudėtingas prekes, atkreipti pirkėjo dėmesį į išskirtines vartojimo ypatybes;
37.5. griežtai laikytis sutartinių kainų ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų prekybos antkainių;
38. Jeigu vos pardavus prekę paaiškėja, kad ji gali sukelti grėsmę pirkėjo saugumui, pardavėjas privalo nedelsdamas pranešti tai atitinkamoms priežiūros įstaigoms bei tarnyboms ir imtis priemonių pavojui pašalinti bei pasirūpinti, kad būtų informuota per masinės informacijos priemones.
39. Įmonės savininkas ar vadovas turi būti puikiai susipažinęs su maisto produktų prekybos įmonių higienos normomis ir taisyklėmis ir užtikrinti, kad kiekvienas jo darbuotojas turėtų higienos žinių atestavimo pažymėjimą, bei sudaryti personalui sąlygas palaikyti asmens higieną.
Atsiskaitymo su pirkėjais organizavimas
42. Atsiskaitymui grynaisiais už perkamas prekes prekybos įmonėse turi būti įrengti kasos aparatai Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lietuvos banko valdybos 1994 m. balandžio 29 d. nutarime Nr. 336 nustatyta tvarka, o pirkėjams išduodami kasos kvitai.
43. Prekybos įmonėse pinigus iš pirkėjų gali paimti pardavėjai ir kiti materialiai atsakingi asmenys, naudodamiesi darbo vietoje pastatytu kasos aparatu, išskyrus tuos atvejus, kai parduodami neįpakuoti, prieš vartojimą termiškai neapdoroti maisto produktai (duona, sūris, dešra ir panašiai). Tokius produktus draudžiama pardavinėti ir kartu imti pinigus tam pačiam asmeniui.
Informacija
45. Prekybos salėje, matomoje vietoje, turi būti ši informacija: įmonės adresas ir atsakingų įmonės darbuotojų telefonų numeriai.
46. Apie įmonės uždarymą (remontui ir panašiai) pirkėjai informuojami skelbimu, kuris iškabinamas įmonėje ne vėliau kaip likus 5 dienoms iki jos uždarymo.
Kontrolė
48. Įmonių darbo organizavimą ir prekių kokybę jose gali tikrinti pateikę asmens pažymėjimus valstybės, savivaldybių bei kitų kontrolės tarnybų darbuotojai įstatymų numatytais atvejais arba kai tokia veikla įteisinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintuose tos tarnybos nuostatuose.
49. Kontrolės darbuotojus į pagalbines patalpas (sandėlius, šaldymo kameras, cechus ir panašiai) privalo lydėti materialiai atsakingas asmuo.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
1994 m. lapkričio 5 d. nutarimu Nr. 1068
Lietuvos Respublikos prekybos įmonėse pirktų prekių keitimo laikinosios taisyklės
1. Šiose taisyklėse nustatytos prekių keitimo sąlygos ir tvarka taikomos Lietuvos Respublikoje pagamintoms bei importinėms prekėms, išskyrus nukainotas dėl kokybės trūkumų, taip pat naudotas, priimtas pagal komiso sutartį prekes.
Šių taisyklių privalo laikytis visos Lietuvos Respublikoje įstatymų nustatyta tvarka įregistruotos įmonės – juridiniai ar fiziniai asmenys (toliau vadinama – pardavėjas), kurios verčiasi mažmenine prekyba.
2. Parduodamų prekių vartojamosios savybės turi būti ne blogesnės, negu nustatyta jų kokybę reglamentuojančiuose dokumentuose – standartuose, techninėse sąlygose, sutartyse (toliau vadinama – normatyviniai dokumentai).
3. Jeigu parduotoji prekė neatitinka jos kokybę reglamentuojančių dokumentų (yra su defektais), pirkėjas turi teisę savo nuožiūra reikalauti:
3.2. pakeisti ją į kitą panašią prekę ir perskaičiuoti kainą. Atlyginant nuostolius, atsižvelgiama į infliacijos indeksą;
4. Lietuvos Respublikos pramonės įmonėse pagamintoms prekėms garantiją suteikia ir garantinio remonto sutartis su remonto įmonėmis sudaro gamintojas, o importinių prekių – pardavėjas.
5. Prekės keičiamos naujomis arba vykdomas vienas iš šių taisyklių 3 punkte nurodytų reikalavimų tose prekybos įmonėse, kuriose jos buvo pirktos. Reikia pateikti kasos kvitą, prekės etiketę (jeigu prekė parduodama su tokia etikete), gaminio pasą (garantinį taloną), jeigu prekei nustatytas garantijos laikas; kilus nesutarimui dėl defekto kilmės, pateikiamas ir dokumentas, patvirtinantis, kad prekė tikrai blogos kokybės.
Jeigu prekė buvo parduota be kasos kvito, t. y. pirkta kioske, arba jeigu pirkėjas kvitą pametė, prekė keičiama arba vykdomi kiti šių taisyklių 3 punkte nurodyti reikalavimai tik įmonės administracijai sutikus.
6. Pirkėjui pareiškus pretenzijas dėl prekės kokybės, pardavėjas privalo vykdyti vieną iš šių taisyklių 3 punkte nurodytų reikalavimų. Kilus nesutarimams tarp pirkėjo ir pardavėjo dėl defekto kilmės, pardavėjas privalo per 3 dienas pateikti prekę šių taisyklių 7 punkte nurodytų organizacijų (įmonių) atstovams, o ekspertizės rezultatus nedelsiant, kai tik bus raštu pateiktos išvados, pranešti pirkėjui.
Ekspertizės išlaidas apmoka kaltoji šalis.
7. Kilus nesutarimams dėl defekto kilmės, bloga prekės kokybė patvirtinama dokumentais, kuriuos išduoda:
7.1. prekėms, kurioms nustatytas garantijos laikas (išskyrus automobilius), – garantinio remonto įmonė, su kuria pramonės ar prekybos įmonė sudarė garantinio remonto sutartį, arba Valstybinės kokybės inspekcijos prie Lietuvos standartizacijos tarnybos atstovas, arba Lietuvos prekių ekspertizės įmonių asociacijos ekspertas;
7.2. prekėms, kurioms nenustatytas garantijos laikas, – Lietuvos prekių ekspertizės įmonių asociacijos ekspertai arba Valstybinės kokybės inspekcijos atstovai;
8. Jeigu tuo metu, kai grąžinama blogos kokybės prekė, parduotuvėje nėra keitimui (pirkėjo pageidavimu) reikalingos prekės, pardavėjas įsipareigoja (išduoda kvitą), gavęs tokią pat ar panašią prekę, tuojau pat apie tai pranešti pirkėjui. Jeigu pirkėjas atsisako imti kitą (tokią pat ar panašią) prekę, jam grąžinami pinigai ir atlyginami nuostoliai, atsižvelgiant į infliacijos indeksą.
9. Jeigu prekė buvo parduota kreditan, pirkėjui grąžinama suma, kurią jis įmokėjo iki prekės grąžinimo dienos, atlyginami nuostoliai, atsižvelgiant į infliacijos indeksą, bei išlaidos, susijusios su kredito gavimu.
10. Daugiau kaip 10 kg svorio blogos kokybės prekes į prekybos įmonę, garantinio remonto ar gamybos įmonę (ekspertizei, keisti, taisyti) ir iš jų veža pardavėjas, laikydamasis miesto, o kaime – rajono, kuriame gyvena pirkėjas, teritorijos ribų.
Šias prekes pagal susitarimą gali nuvežti ir pirkėjas, o transporto išlaidos jam apmokamos pagal sutartinius tarifus.
11. Pardavėjas turi teikti vartotojui išsamią ir objektyvią informaciją apie parduodamų prekių kokybę, vartojimo būdą, garantijos laiką bei keitimo tvarką.
Ne maisto prekių, kurioms nustatytas garantijos laikas, keitimo ypatumai
12. Įsigytos prekybos įmonėse prekės, kurioms nustatytas garantijos laikas, keičiamos, grąžinamos arba vykdomi kiti šių taisyklių 3 punkte nurodyti reikalavimai tik nesibaigus garantijos laikui.
13. Garantijos laiko pradžia yra prekės pardavimo diena. Pakeitus prekę, jos garantijos laikas skaičiuojamas nuo pirmosios (keičiamos) prekės pardavimo dienos. Pirmosios prekės pirkimo data įrašoma pakeistosios prekės pase.
Prekės taisymo trukmė į garantijos laiką neįskaitoma.
14. Garantijos laikas komplektuojamųjų gaminių sudedamosioms dalims nustatomas toks pat, kaip ir visam gaminiui, jeigu kitaip nenumatyta normatyviniuose dokumentuose ar sutartyse.
15. Kai randama defektų tokiuose gaminiuose, kurie įeina į komplektų bei garnitūrų sudėtį kaip savarankiški elementai ir kuriems nustatytas garantijos laikas bei mažmeninė kaina, pirkėjas turi teisę reikalauti, kad pardavėjas taikytų vieną iš šių taisyklių 3 punkte nurodytų reikalavimų arba visam komplektui, arba nekokybiškam elementui.
16. Sugedus auksiniam laikrodžiui, keičiamas tik jo mechanizmas. Išduodamas naujas pakeisto mechanizmo pasas.
17. Jeigu defektų atsirado dėl to, kad pirkėjas pažeidė gaminio naudojimo arba laikymo taisykles, toks gaminys nekeičiamas ir neatlyginamai netaisomas. Pirkėjui ir garantinio remonto įmonei nesutariant dėl pirktos prekės (išskyrus lengvuosius automobilius) defektų atsiradimo priežasčių, pardavėjas kviečia Lietuvos prekių ekspertizės įmonių asociacijos ekspertą ar Valstybinės kokybės inspekcijos atstovą; ekspertizės išlaidas apmoka kaltoji šalis.
Ne maisto prekių, kurioms nenustatytas garantijos laikas, keitimo ypatumai
18. Pirkėjas, radęs nupirktos prekės defektą, gali pareikalauti iš pardavėjo įvykdyti vieną iš šių taisyklių 3 punkte nurodytų reikalavimų per 14 dienų (neskaitant pirkimo dienos), o radęs paslėptų defektų – per 6 mėnesius.
19. Pretenzijų dėl sezoninių prekių, pirktų ne sezono metu (išskyrus avalynę), pateikimo laikas skaičiuojamas nuo tos dienos, kai prasideda atitinkamas sezonas:
pavasario ir vasaros – nuo balandžio 1 dienos,
rudens ir žiemos – nuo spalio 1 dienos.
Sezoninės avalynės, pirktos ne sezono metu, garantijos laikas prasideda:
žieminės avalynės – nuo lapkričio 15 dienos,
pavasarinės avalynės – nuo kovo 1 dienos,
vasarinės avalynės – nuo gegužės 1 dienos,
rudeninės avalynės – nuo rugsėjo 15 dienos.
Maisto prekių keitimo ypatumai
21. Blogos kokybės maisto prekės, kol nesibaigė jų laikymo (realizavimo) trukmė, gali būti grąžinamos ir reikalaujama jas pakeisti tokiomis pat, bet geros kokybės prekėmis arba nutraukti pirkimo-pardavimo sutartį, atlyginant nuostolius priklausomai nuo infliacijos indekso.