Lietuvos Respublikos ir Vengrijos Respublikos laisvosios prekybos sutarties 2 protokolo dėl prekių kilmės koncepcijos apibrėžimo ir administracinio bendradarbiavimo pakeitimai*
Budapeštas, 1999 m. gegužės 25 d.
p. Algimantui Rimkūnui
Lietuvos Respublikos
užsienio reikalų viceministrui
Atsižvelgdamas į Laisvosios prekybos sutartį (toliau tekste – Sutartis), pasirašytą Lietuvos Respublikos ir Vengrijos Respublikos vardu 1998 m. lapkričio 13 d., Vengrijos Respublikos Vyriausybės vardu turiu garbės pranešti, kad:
„Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Vengrijos Respublikos Vyriausybė, siekdamos harmonizuoti Protokolą dėl prekių kilmės koncepcijos apibrėžimo ir administracinio bendradarbiavimo metodų, sudarantį sudėtinę Lietuvos Respublikos ir Vengrijos Respublikos laisvosios prekybos sutarties dalį, su Susitariančiųjų Šalių ir Europos Sąjungos dvišalių Asociacijos sutarčių pakeitimais dėl prekių kilmės taisyklių, susitarė:
1. 1 straipsnio (i) punktas pakeičiamas taip:
(i) „pridėtinė vertė“ reiškia ex-works kainą, atmetus kiekvienos panaudotos medžiagos, kilusios kitose šalyse, nurodytose 3 ir 4 straipsniuose, muitinę vertę, arba, jeigu muitinė vertė nežinoma ar negali būti nustatyta, pirmąją patvirtinamą kainą, sumokėjus už prekes Lietuvoje arba Vengrijoje“.
3 straipsnis
Kumuliacija Lietuvoje
1. Nepažeidžiant 2 straipsnio nuostatų, prekės laikomos kilusiomis Lietuvoje, jeigu tokios prekės yra ten gautos, jų gamyboje panaudojant medžiagas, kurių kilmės šalys yra Europos Bendrija, Bulgarija, Lenkija, Vengrija, Čekija, Slovakija, Rumunija, Lietuva, Latvija, Estija, Slovėnija, Islandija, Norvegija, Šveicarija (įskaitant Lichtenšteiną)1 ar Turkija, pagal protokolų dėl kilmės taisyklių, pridedamų prie Sutarčių tarp Europos Bendrijos ir kiekvienos iš minėtų šalių, nuostatas, su sąlyga, kad atliktas apdorojimas ar perdirbimas neapsiriboja vien tik šio Protokolo 7 straipsnyje apibrėžtomis operacijomis. Nėra būtina, kad tokios medžiagos būtų pakankamai apdorotos ar perdirbtos.
2. Jeigu Lietuvoje atliktas apdorojimas ar perdirbimas apsiriboja vien tik 7 straipsnyje apibrėžtomis operacijomis, gauta prekė laikoma kilusi Lietuvoje tik tuo atveju, jeigu čia gauta pridėtinė vertė yra didesnė už panaudotų medžiagų, turinčių bet kurios šio straipsnio 1 dalyje nurodytos šalies kilmę, vertę. Jeigu taip nėra, gauta prekė kildinama iš tos šalies, kurios kilmę turinčių medžiagų vertė sudaro didžiausią dalį pagamintos Lietuvoje prekės vertės.
3. Prekės, kurių kilmės šalis yra viena iš nurodytųjų šio straipsnio 1 dalyje, kurios nėra apdorojamos ar perdirbamos Lietuvoje, eksportavus į vieną iš šių šalių, išlaiko savo kilmę.
4 straipsnis
Kumuliacija Vengrijoje
1. Nepažeidžiant 2 straipsnio nuostatų, prekės laikomos kilusiomis Vengrijoje, jeigu tokios prekės yra ten gautos, jų gamyboje panaudojant medžiagas, kurių kilmės šalys yra Europos Bendrija, Bulgarija, Lenkija, Vengrija, Čekija, Slovakija, Rumunija, Lietuva, Latvija, Estija, Slovėnija, Islandija, Norvegija, Šveicarija (įskaitant Lichtenšteiną)1 ar Turkija, pagal protokolų dėl kilmės taisyklių, pridedamų prie sutarčių tarp Europos Bendrijos ir kiekvienos iš minėtų šalių, nuostatas, su sąlyga, kad atliktas apdorojimas ar perdirbimas neapsiriboja vien tik šio Protokolo 7 straipsnyje apibrėžtomis operacijomis. Nėra būtina, kad tokios medžiagos būtų pakankamai apdorotos ar perdirbtos.
2. Jeigu Vengrijoje atliktas apdorojimas ar perdirbimas apsiriboja vien tik 7 straipsnyje apibrėžtomis operacijomis, gauta prekė laikoma kilusi Vengrijoje tik tuo atveju, jeigu čia gauta pridėtinė vertė yra didesnė už panaudotų medžiagų, turinčių bet kurios šio straipsnio 1 dalyje nurodytos šalies kilmę, vertę. Jeigu taip nėra, gauta prekė kildinama iš tos šalies, kurios kilmę turinčių medžiagų vertė sudaro didžiausią dalį pagamintos Vengrijoje prekės vertės.
3. Prekės, kurių kilmės šalis yra viena iš nurodytųjų šio straipsnio 1 dalyje, kurios nėra apdorojamos ar perdirbamos Vengrijoje, eksportavus į vieną iš šių šalių, išlaiko savo kilmę.
4. Šiame straipsnyje numatyta kumuliacija gali būti taikoma tik medžiagoms ir prekėms, gavusioms kilmės statusą, taikant kilmės taisykles, identiškas nurodytoms šiame Protokole.
1. Lietuvoje arba Vengrijoje visada laikomasi II skyriuje apibrėžtų sąlygų kilmės statusui įgyti, išskyrus 4 straipsnio bei šio straipsnio 3 dalyje apibrėžtas nuostatas.
2. Išskyrus 4 straipsnyje numatytas sąlygas, tais atvejais, kai Lietuvos arba Vengrijos kilmę turinčios prekės, eksportuotos iš Lietuvos arba Vengrijos į trečiąją šalį, grąžinamos atgal, jos turi būti laikomos neturinčiomis kilmės, jei muitinės pareigūnams nebuvo įrodyta, kad:
(a) grąžinamos prekės yra tos pačios, kurios buvo eksportuotos; ir
(b) jų atžvilgiu nebuvo atlikta jokia perdirbimo operacija, išskyrus būtiną jų kokybei išsaugoti toje šalyje arba eksporto metu.
3. Iš Lietuvos arba Vengrijos eksportuotų medžiagų apdorojimas ar perdirbimas ne Lietuvos arba Vengrijos teritorijoje ir vėlesnis jų reimportas neturi įtakos kilmės statuso įgijimui pagal II skyriuje apibrėžtas sąlygas, jeigu:
(a) minėtos medžiagos yra pilnai gautos Lietuvoje arba Vengrijoje arba jos buvo pakankamai apdorotos ar perdirbtos, neapsiribojant vien tik 7 straipsnyje apibrėžtomis operacijomis, prieš jas eksportuojant; ir
(b) jei muitinės pareigūnams įrodoma, kad:
(i) reimportuotos prekės buvo gautos apdorojant ar perdirbant eksportuotas medžiagas; ir
(ii) bendra pridėtinė vertė, gauta ne Lietuvos arba Vengrijos teritorijoje, taikant šio straipsnio nuostatas, neviršija 10% ex-works galutinio produkto, kurio atžvilgiu reikalaujama pagrįsti kilmės statusą, kainos.
4. Pagal šio straipsnio 3 dalies nuostatas II skyriuje apibrėžtos sąlygos kilmės statusui įgyti netaikomos apdorojimui ar perdirbimui, atliktam už Lietuvos arba Vengrijos ribų. Tačiau kai pagal II Priedo sąrašą yra taikoma taisyklė, apibrėžianti maksimalią vertę visoms kilmės neturinčioms sudėtinėms medžiagoms, nustatant galutinio produkto kilmės statusą, bendra kilmės neturinčių sudėtinių medžiagų vertė atitinkamoje sutarties Šalies teritorijoje kartu su bendra pridėtine verte, įgyta už Lietuvos arba Vengrijos ribų, taikant šio straipsnio nuostatas, neviršija nustatyto procentinio dydžio.
5. Taikant šio straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatas, „bendra pridėtinė vertė“ reiškia visas ne Šalies teritorijoje turėtas išlaidas, įskaitant į prekės sudėtį įtrauktų medžiagų vertę.
6. 3 ir 4 dalies nuostatos netaikomos prekėms, kurios neatitinka II Priedo sąraše apibrėžtų sąlygų arba kurios laikomos pakankamai apdorotos ar perdirbtos tiktai tada, jei taikomos 6 straipsnio 2 dalyje nustatytos bendros vertės.
7. 3 ir 4 dalių nuostatos netaikomos prekėms, klasifikuojamoms 50–63 Harmonizuotos Sistemos skirsniuose.
8. Bet koks apdorojimas ar perdirbimas, kuriam taikomos šio straipsnio nuostatos ir kuris atliekamas ne Lietuvos arba Vengrijos teritorijoje, atliekamas pagal laikino išvežimo perdirbti arba panašius susitarimus.“
4. 13, 14, 15, 17, 21, 27, 30 ir 32 straipsniuose nuoroda į 4 straipsnį pakeičiama nuoroda į 3 ir 4 straipsnius.
7. I priedo 5.2 pastaboje:
(a) tarp „dirbtiniai siūlai (filamentai)“ ir „sintetiniai polipropileno pluoštai“ įterpiama „laidūs srovei siūlai“;
(b) išbraukiamas penktasis pavyzdys (kilimas su kuokšteliais iš dirbtinių.... įvykdyta svorio dalies sąlyga).
8. II Priedas pakeičiamas:
(a) tarp HS 2202 ir 2208 pozicijų įterpiama:
„ |
|
|
2207 |
Nedenatūruotas etilo alkoholis, kurio alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais, ne mažesnė kaip 80% tūrio; denatūruotas etilo alkoholis ir kiti denatūruoti bet kokio stiprumo spiritai |
Gamyba, kurioje: – visos panaudotos medžiagos, klasifikuojamos kitose pozicijose negu 2202 arba 2208 |
|
||
|
||
|
“
(b) 57 skirsnio pozicija pakeičiama taip:
„57 skirsnis |
Kilimai ir kitos tekstilinės grindų dangos: |
|
|
|
|
|
- Iš kamšytinio veltinio |
Gamyba iš1: |
|
|
natūralių pluoštų |
|
|
arba |
|
|
– cheminių medžiagų arba tekstilinės masės. |
|
|
|
|
|
Tačiau: |
|
|
– polipropileno siūlai, klasifikuojami 5402 pozicijoje, |
|
|
– polipropileno pluoštai, klasifikuojami 5503 ar |
|
|
5506 pozicijose, |
|
|
– grįžtės iš polipropileno siūlo, klasifikuojamos |
|
|
5501 pozicijoje, kurių atskiro siūlo arba pluošto |
|
|
storis visais atvejais yra mažiau kaip 9 deciteksai, |
|
|
gali būti panaudotos, jei jų vertė neviršija 40% pre- |
|
|
kės ex-works kainos, |
|
|
|
|
|
– džiuto medžiaga gali būti panaudota kaip pagrindas. |
|
|
|
|
– Iš kito veltinio |
Gamyba iš1: |
|
|
natūralių pluoštų, nekarštų arba nešukuotų ar kitaip |
|
|
neparuoštų verpimui, |
|
|
arba |
|
|
– cheminių medžiagų arba tekstilinės masės. |
|
|
|
|
– Kiti |
Gamyba iš1: |
|
|
– kokoso arba džiuto pluoštų verpalų(a), |
|
|
– sintetinio arba dirbtinio pluošto verpalų, |
|
|
– natūralių pluoštų, arba |
|
|
– dirbtinių pluoštų, nekarštų arba nešukuotų ar kitaip |
|
|
neparuoštų verpimui. |
|
|
|
|
|
Tačiau džiuto medžiaga gali būti panaudota kaip pagrindas. |
“
(c) II Priedo HS 7006 pozicija keičiama:
„7006 |
Stiklas, klasifikuojamas 7003, 7004 arba 7006 pozicijose, išlenktas, apdorotomis briaunomis, graviruotas, pragręžtas, emaliuotas arba kitu būdu apdorotas, bet neįrėmintas ar neaptaisytas kitomis medžiagomis: – stiklo pagrindas, padengtas dialektrine plona plėvele, puslaidininkio rūšis atitinka SEMII standartus2 – kiti |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Gamyba iš nepadengto stiklo pagrindo, |
|
|
klasifikuojamo 7006 pozicijoje |
|
|
|
|
|
Gamyba iš medžiagų, klasifikuojamų 7001 pozicijoje |
“
(d) II priedo HS 7601 pozicija keičiama:
„7601 |
Neapdorotas aliuminis |
Gamyba, kurioje: |
|
|
|
|
|
– visos panaudotos medžiagos klasifikuojamos kitoje |
|
|
pozicijoje negu prekė; ir |
|
|
– visų panaudotų medžiagų vertė neviršija 50% prekės |
|
|
ex-works kainos |
|
|
|
|
|
arba |
|
|
Gamyba terminiu arba elektrolitiniu būdu iš nelydyto |
|
|
aliuminio arba aliuminio atliekų ir laužo |
|
|
|
“.
________
1 Dėl specialiųjų sąlygų gaminiams, pagamintiems iš tekstilės medžiagų mišinio, žiūrėkite 5 įvadinę pastabą.
(a) Džiuto panaudojimas yra legalizuotas nuo 2000 07 01.
2 SEMII – Puslaidininkių įrenginių ir medžiagų jungtinis institutas.
Pasikeitimo laiškais turinys įsigalioja nuo Sutarties įsigaliojimo dienos.
Sudaryta lietuvių, vengrų ir anglų kalbomis, visi tekstai turi vienodą galią. Nesutarimų dėl interpretavimo atveju remiamasi tekstu anglų kalba.“
Gerbiamas, p. Viceministre, prašau Jūsų pranešti apie sutikimą su aukščiau išdėstytu turiniu.
Ekscelencija, prašau priimti mano aukščiausios pagarbos užtikrinimą.
Péter Balás
Vengrijos Respublikos
Ekonomikos ministerijos
Valstybės sekretoriaus pavaduotojas
______________
Budapeštas, 1999 m. gegužės 25 d.
p. Péter Balás
Vengrijos Respublikos
Ekonomikos ministerijos
Valstybės sekretoriaus pavaduotojui
Jūsų Ekscelencija, p. Valstybės sekretoriaus pavaduotojau,
Turiu garbės pranešti, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės vardu patvirtinu apie Jūsų 1999 m. gegužės 25 d. laiško gavimą, kurio tekstas yra toks:
„Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Vengrijos Respublikos Vyriausybė, siekdamos harmonizuoti Protokolą dėl prekių kilmės koncepcijos apibrėžimo ir muitinių administracinio bendradarbiavimo metodų, sudarantį sudėtinę Lietuvos Respublikos ir Vengrijos Respublikos Laisvosios prekybos sutarties dalį, su Susitariančiųjų Šalių ir Europos Sąjungos dvišalių Asociacijos sutarčių pakeitimais dėl prekių kilmės taisyklių, susitarė:
1. 1 straipsnio (i) punktas pakeičiamas taip:
(i) „pridėtinė vertė“ reiškia ex-works kainą, atmetus kiekvienos panaudotos medžiagos, kilusios kitose šalyse, nurodytose 3 ir 4 straipsniuose, muitinę vertę, arba, jeigu muitinė vertė nežinoma ar negali būti nustatyta, pirmąją patvirtinamą kainą, sumokėjus už prekes Lietuvoje arba Vengrijoje“.
2. 3 ir 4 straipsniai pakeičiami taip:
3 straipsnis
Kumuliacija Lietuvoje
1. Nepažeidžiant 2 straipsnio nuostatų, prekės laikomos kilusiomis Lietuvoje, jeigu tokios prekės yra ten gautos, jų gamyboje panaudojant medžiagas, kurių kilmės šalys yra Europos Bendrija, Bulgarija, Lenkija, Vengrija, Čekija, Slovakija, Rumunija, Lietuva, Latvija, Estija, Slovėnija, Islandija, Norvegija, Šveicarija (įskaitant Lichtenšteiną)1 ar Turkija, pagal protokolų dėl kilmės taisyklių, pridedamų prie Sutarčių tarp Europos Bendrijos ir kiekvienos iš minėtų šalių, nuostatas, su sąlyga, kad atliktas apdorojimas ar perdirbimas neapsiriboja vien tik šio Protokolo 7 straipsnyje apibrėžtomis operacijomis. Nėra būtina, kad tokios medžiagos būtų pakankamai apdorotos ar perdirbtos.
2. Jeigu Lietuvoje atliktas apdorojimas ar perdirbimas apsiriboja vien tik 7 straipsnyje apibrėžtomis operacijomis, gauta prekė laikoma kilusi Lietuvoje tik tuo atveju, jeigu čia gauta pridėtinė vertė yra didesnė už panaudotų medžiagų, turinčių bet kurios šio straipsnio 1 dalyje nurodytos šalies kilmę, vertę. Jeigu taip nėra, gauta prekė kildinama iš tos šalies, kurios kilmę turinčių medžiagų vertė sudaro didžiausią dalį pagamintos Lietuvoje prekės vertės.
3. Prekės, kurių kilmės šalis yra viena iš nurodytųjų šio straipsnio 1 dalyje, kurios nėra apdorojamos ar perdirbamos Lietuvoje, eksportavus į vieną iš šių šalių, išlaiko savo kilmę.
4 straipsnis
1. Nepažeidžiant 2 straipsnio nuostatų, prekės laikomos kilusiomis Vengrijoje, jeigu tokios prekės yra ten gautos, jų gamyboje panaudojant medžiagas, kurių kilmės šalys yra Europos Bendrija, Bulgarija, Lenkija, Vengrija, Čekija, Slovakija, Rumunija, Lietuva, Latvija, Estija, Slovėnija, Islandija, Norvegija, Šveicarija (įskaitant Lichtenšteiną)1 ar Turkija, pagal protokolų dėl kilmės taisyklių, pridedamų prie sutarčių tarp Europos Bendrijos ir kiekvienos iš minėtų šalių, nuostatas, su sąlyga, kad atliktas apdorojimas ar perdirbimas neapsiriboja vien tik šio Protokolo 7 straipsnyje apibrėžtomis operacijomis. Nėra būtina, kad tokios medžiagos būtų pakankamai apdorotos ar perdirbtos.
2. Jeigu Vengrijoje atliktas apdorojimas ar perdirbimas apsiriboja vien tik 7 straipsnyje apibrėžtomis operacijomis, gauta prekė laikoma kilusi Vengrijoje tik tuo atveju, jeigu čia gauta pridėtinė vertė yra didesnė už panaudotų medžiagų, turinčių bet kurios šio straipsnio 1 dalyje nurodytos šalies kilmę, vertę. Jeigu taip nėra, gauta prekė kildinama iš tos šalies, kurios kilmę turinčių medžiagų vertė sudaro didžiausią dalį pagamintos Vengrijoje prekės vertės.
3. Prekės, kurių kilmės šalis yra viena iš nurodytųjų šio straipsnio 1 dalyje, kurios nėra apdorojamos ar perdirbamos Vengrijoje, eksportavus į vieną iš šių šalių, išlaiko savo kilmę.
4. Šiame straipsnyje numatyta kumuliacija gali būti taikoma tik medžiagoms ir prekėms, gavusioms kilmės statusą, taikant kilmės taisykles, identiškas nurodytoms šiame Protokole.
1. Lietuvoje arba Vengrijoje visada laikomasi II skyriuje apibrėžtų sąlygų kilmės statusui įgyti, išskyrus 4 straipsnio bei šio straipsnio 3 dalyje apibrėžtas nuostatas.
2. Išskyrus 4 straipsnyje numatytas sąlygas, tais atvejais, kai Lietuvos arba Vengrijos kilmę turinčios prekės, eksportuotos iš Lietuvos arba Vengrijos į trečiąją šalį, grąžinamos atgal, jos turi būti laikomos neturinčiomis kilmės, jei muitinės pareigūnams nebuvo įrodyta, kad:
(a) grąžinamos prekės yra tos pačios, kurios buvo eksportuotos; ir
(b) jų atžvilgiu nebuvo atlikta jokia perdirbimo operacija, išskyrus būtiną jų kokybei išsaugoti toje šalyje arba eksporto metu.
3. Iš Lietuvos arba Vengrijos eksportuotų medžiagų apdorojimas ar perdirbimas ne Lietuvos arba Vengrijos teritorijoje ir vėlesnis jų reimportas neturi įtakos kilmės statuso įgijimui pagal II skyriuje apibrėžtas sąlygas, jeigu:
(a) minėtos medžiagos yra pilnai gautos Lietuvoje arba Vengrijoje arba jos buvo pakankamai apdorotos ar perdirbtos, neapsiribojant vien tik 7 straipsnyje apibrėžtomis operacijomis, prieš jas eksportuojant; ir
(b) jei muitinės pareigūnams įrodoma, kad:
(i) reimportuotos prekės buvo gautos apdorojant ar perdirbant eksportuotas medžiagas; ir
(ii) bendra pridėtinė vertė, gauta ne Lietuvos arba Vengrijos teritorijoje, taikant šio straipsnio nuostatas, neviršija 10% ex-works galutinio produkto, kurio atžvilgiu reikalaujama pagrįsti kilmės statusą, kainos.
4. Pagal šio straipsnio 3 dalies nuostatas II skyriuje apibrėžtos sąlygos kilmės statusui įgyti netaikomos apdorojimui ar perdirbimui, atliktam už Lietuvos arba Vengrijos ribų. Tačiau kai pagal II Priedo sąrašą yra taikoma taisyklė, apibrėžianti maksimalią vertę visoms kilmės neturinčioms sudėtinėms medžiagoms, nustatant galutinio produkto kilmės statusą, bendra kilmės neturinčių sudėtinių medžiagų vertė atitinkamoje sutarties Šalies teritorijoje kartu su bendra pridėtine verte, įgyta už Lietuvos arba Vengrijos ribų, taikant šio straipsnio nuostatas, neviršija nustatyto procentinio dydžio.
5. Taikant šio straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatas, „bendra pridėtinė vertė“ reiškia visas ne Šalies teritorijoje turėtas išlaidas, įskaitant į prekės sudėtį įtrauktų medžiagų vertę.
6. 3 ir 4 dalies nuostatos netaikomos prekėms, kurios neatitinka II Priedo sąraše apibrėžtų sąlygų arba kurios laikomos pakankamai apdorotos ar perdirbtos tiktai tada, jei taikomos 6 straipsnio 2 dalyje nustatytos bendros vertės.
7. 3 ir 4 dalių nuostatos netaikomos prekėms, klasifikuojamoms 50–63 Harmonizuotos Sistemos skirsniuose.
8. Bet koks apdorojimas ar perdirbimas, kuriam taikomos šio straipsnio nuostatos ir kuris atliekamas ne Lietuvos arba Vengrijos teritorijoje, atliekamas pagal laikino išvežimo perdirbti arba panašius susitarimus.“
4. 13, 14, 15, 17, 21, 27, 30 ir 32 straipsniuose nuoroda į 4 straipsnį pakeičiama nuoroda į 3 ir 4 straipsnius.
7. I priedo 5.2 pastaboje:
(a) tarp „dirbtiniai siūlai (filamentai)“ ir „sintetiniai polipropileno pluoštai“ įterpiama „laidūs srovei siūlai“;
(b) išbraukiamas penktasis pavyzdys (kilimas su kuokšteliais iš dirbtinių.... įvykdyta svorio dalies sąlyga).
8. II Priedas pakeičiamas:
(a) tarp HS 2202 ir 2208 pozicijų įterpiama:
„2207 |
Nedenatūruotas etilo alkoholis, kurio alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais, ne mažesnė kaip 80% tūrio; denatūruotas etilo alkoholis ir kiti denatūruoti bet kokio stiprumo spiritai |
Gamyba, kurioje: |
|
– visos panaudotos medžiagos, klasifikuojamos kitose pozicijose negu 2202 arba 2208 |
|
|
||
|
|
“
(b) 57 skirsnio pozicija pakeičiama taip:
„57 skirsnis |
Kilimai ir kitos tekstilinės grindų dangos: |
|
|
|
|
|
– Iš kamšytinio veltinio |
Gamyba iš1: |
|
|
natūralių pluoštų |
|
|
arba |
|
|
– cheminių medžiagų arba tekstilinės masės. |
|
|
|
|
|
Tačiau: |
|
|
– polipropileno siūlai, klasifikuojami 5402 pozicijoje, |
|
|
– polipropileno pluoštai, klasifikuojami 5503 ar |
|
|
5506 pozicijose, |
|
|
– grįžtės iš polipropileno siūlo, klasifikuojamos |
|
|
5501 pozicijoje, kurių atskiro siūlo arba pluošto storis visais atvejais yra mažiau kaip 9 deciteksai, gali būti panaudotos, jei jų vertė neviršija 40% prekės ex-works kainos, |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
– džiuto medžiaga gali būti panaudota kaip pagrindas. |
|
|
|
|
– Iš kito veltinio |
Gamyba iš1: |
|
|
natūralių pluoštų, nekarštų arba nešukuotų ar kitaip |
|
|
neparuoštų verpimui, |
|
|
arba |
|
|
– cheminių medžiagų arba tekstilinės masės. |
|
|
|
|
– Kiti |
Gamyba iš1: |
|
|
– kokoso arba džiuto pluoštų verpalų(a), |
|
|
– sintetinio arba dirbtinio pluošto verpalų, |
|
|
– natūralių pluoštų, arba |
|
|
– dirbtinių pluoštų, nekarštų arba nešukuotų ar kitaip |
|
|
neparuoštų verpimui. |
|
|
|
|
|
Tačiau džiuto medžiaga gali būti panaudota kaip |
|
|
pagrindas. |
“
(c) II Priedo HS 7006 pozicija keičiama:
„7006 |
Stiklas, klasifikuojamas 7003, 7004 arba |
|
|
7006 pozicijose, išlenktas, apdorotomis briaunomis, graviruotas, pragręžtas, emaliuotas arba kitu būdu apdorotas, bet neįrėmintas ar neaptaisytas kitomis medžiagomis: |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
– stiklo pagrindas, padengtas dialektrine plona plėvele, puslaidininkio rūšis atitinka SEMII standartus2 |
Gamyba iš nepadengto stiklo pagrindo, |
|
klasifikuojamo 7006 pozicijoje |
|
|
|
|
|
- kiti |
Gamyba iš medžiagų, klasifikuojamų 7001 pozicijoje |
“
(d) II priedo HS 7601 pozicija keičiama:
„ 7601 |
Neapdorotas aliuminis |
Gamyba, kurioje: |
|
|
|
|
|
– visos panaudotos medžiagos klasifikuojamos kitoje |
|
|
pozicijoje negu prekė; ir |
|
|
– visų panaudotų medžiagų vertė neviršija 50% prekės |
|
|
ex-works kainos |
|
|
|
|
|
arba |
|
|
Gamyba terminiu arba elektrolitiniu būdu iš nelydyto |
|
|
aliuminio arba aliuminio atliekų ir laužo |
“.
Pasikeitimo laiškais turinys įsigalioja nuo Sutarties įsigaliojimo dienos.
Sudaryta lietuvių, vengrų ir anglų kalbomis, visiems tekstams esant autentiškiems. Nesutarimų dėl interpretavimo atveju, remiamasi tekstu anglų kalba.“
Turiu garbės patvirtinti, kad sutinku su Jūsų laiško turiniu.
Ekscelencija, prašau priimti mano aukščiausios pagarbos užtikrinimą.
* Pasirašyta pasikeičiant laiškais Budapešte 1999 m. gegužės 25 d. Sutartis įsigalioja 2000 m. kovo 1 d.
1 Lichtenšteino Kunigaikštystė yra sudariusi muitų sąjungą su Šveicarija ir yra Susitarimo dėl Europos ekonominės erdvės Susitariančioji.
1 Lichtenšteino Kunigaikštystė yra sudariusi muitų sąjungą su Šveicarija ir yra Susitarimo dėl Europos ekonominės erdvės Susitariančioji Šalis.