VALSTYBINĖS MOKESČIŲ INSPEKCIJOS PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTERIJOS
JURIDINIŲ ASMENŲ PELNO MOKESČIO ĮSTATYMO 21 STRAIPSNIO
KOMENTARAS
DĖL INVESTICIJŲ APSKAIČIAVIMO TVARKOS
1999 m. vasario 8 d. Nr. 07-06/1297
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos iš teritorinių valstybinių mokesčių inspekcijų bei mokesčių mokėtojų gauna paklausimų dėl Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo 21 straipsnyje (1998 07 02 įstatymo Nr. VIII-836 redakcija) nustatytos investicijų apskaičiavimo tvarkos, todėl paaiškiname:
1. Įsigaliojus Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo 1, 2, 3, 4, 4-1, 5, 6, 7, 8, 11, 12, 13, 14, 15 straipsnių pakeitimo ir papildymo 21, 22 straipsniais įstatymui (1998 07 02 Nr. VIII-836), Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo 21 straipsnyje (1998 07 02 įstatymo Nr. VIII-836 redakcija) nustatyta, kad investicijos yra apskaičiuojamos pagal vieną iš dviejų šiame straipsnyje nurodytų būdų. Įmonės pačios pasirenka investicijos apskaičiavimo būdą. Nuo 1999 m. sausio 1 d. investicijos apskaičiavimo būdas negali būti keičiamas, t. y., apskaičiuojant 1999 ir vėlesnių metų apmokestinamąjį pelną, gali būti taikomas tik tas investicijų apskaičiavimo būdas, kuris buvo pasirinktas ir taikomas apskaičiuojant 1998 metų apmokestinamąjį pelną.
2. Pirmasis būdas:
2.1. Apmokestinamasis pelnas, panaudotas investicijoms į savo įmonę, apmokestinamas taikant nulinį (0 proc.) tarifą. Šiuo atveju investicija apskaičiuojama tokia tvarka: iš naudojamo ilgalaikio materialiojo turto (nebaigtos statybos), buvusio mokestinio laikotarpio pabaigoje, įsigijimo savikainos atėmus naudoto ilgalaikio materialiojo turto (nebaigtos statybos), buvusio to laikotarpio pradžioje, įsigijimo savikainą ir atėmus šiuos ne pelno šaltinius:
1) per mokestinį laikotarpį ilgalaikiam materialiajam turtui įsigyti panaudotą ir negrąžintą skolintų lėšų likučio sumą;
2) per mokestinį laikotarpį įsigyjant ilgalaikį materialųjį turtą atsiradusio kreditorinio įsiskolinimo sumą;
5) akcininkų (savininkų) turtinius įnašus ir individualių (personalinių) įmonių vardu perrašyto turto vertę;
2.2. Šis Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 1 punkte (1998 07 02 įstatymo Nr. VIII-836 redakcija) nustatytas pirmasis investicijos apskaičiavimo būdas yra analogiškas Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo (1997 03 27 įstatymo Nr. VIII-165 redakcija; Žin., 1997, Nr. 28-661) 7 straipsnyje nuo 1997 m. balandžio 1 d. nustatytam būdui. Todėl įmonės, apskaičiuodamos investicijas šiuo pirmuoju būdu, gali vadovautis finansų ministro 1997 05 15 įsakyme Nr. 71 (Žin., 1997, Nr. 43-1070) bei 1998 01 15 įsakyme Nr. 12 (Žin., 1998, Nr. 6-129) išdėstytomis investicijų apskaičiavimo paaiškinimų nuostatomis. Minėtų įsakymų nuostatos taikomos ir išperkamosios nuomos būdu arba pagal pirkimo – pardavimo sutartį išsimokėtinai įsigyjant materialųjį ilgalaikį turtą, t. y. investicijomis pripažįstama per mokestinį laikotarpį faktiškai apmokėtoji to turto dalis.
2.3. Jeigu parduodamas ilgalaikis materialusis turtas, kuriam įsigyti buvo panaudotas pelnas (pajamos), apmokestintas taikant nulinį (0 proc.) pelno (pajamų) mokesčio tarifą, tai apmokestinamos visos gautos realizavimo pajamos.
2.4. Kai 1998 metais įsigytas ilgalaikis materialusis turtas, kurio įsigijimui panaudotas pelnas (pajamos) buvo apmokestintas taikant nulinį (0 procentų) pelno (pajamų) mokesčio tarifą, 1999 metais arba vėliau bus perduotas panaudos būdu arba bus investuotas į kitą įmonę, tai to turto įsigijimo verte didinamos tų metų (kuriais bus perduotas turtas) nerealizacinės apmokestinamosios pajamos.
2.5. Jeigu įmonė, apskaičiuodama pelno mokestį, taiko pirmąjį investicijos apskaičiavimo būdą, tai pasibaigus mokestiniam laikotarpiui ir skirstant įmonės pelną, investicijai panaudotoji pelno dalis paskiriama nepaskirstytiniesiems rezervams.
Pagal Akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 3 dalį tik visuotinis akcininkų susirinkimas turi teisę priimti nutarimą dėl pelno paskirstymo. Pagal minėto įstatymo 48 straipsnį pelnas turi būti paskirstytas per 4 mėnesius pasibaigus ūkiniams metams, kai visuotiniame akcininkų susirinkime tvirtinama metinė finansinė atskaitomybė.
2.6. Jeigu individuali (personalinė) įmonė ar ūkinė bendrija, apskaičiuodama pajamų mokestį, taiko pirmąjį investicijos apskaičiavimo būdą, tai investicijai panaudota pajamų dalis, kuri buvo apmokestinta pagal nulinį (0 proc.) pajamų mokesčio tarifą, negali būti išmokėta įmonės savininkui arba ūkinės bendrijos nariui. Jeigu įmonės savininkas arba ūkinės bendrijos narys nuspręs sau išsimokėti investicijai panaudotą pajamų dalį, tai ši pajamų dalis turi būti apmokestinta taikant 24 proc. (arba kitą įmonei taikomą) pajamų mokesčio tarifą.
Pavyzdžiui:
1998 metais individuali (personalinė) įmonė įsigijo ilgalaikį materialųjį turtą ir investicijos suma, atėmus ne pelno šaltinius, yra 40 000 Lt. Tų metų įmonės apmokestinamosios pajamos yra 50 000 Lt, kurios apmokestinamos taip:
40 000 Lt – taikant nulinį (0 proc.) pajamų mokesčio tarifą,
10 000 Lt – taikant 24 proc. pajamų mokesčio tarifą, pajamų mokestis bus lygus 2 400 Lt.
Įmonės savininkas nusprendė išsimokėti 15 000 Lt savo asmeniniams poreikiams tenkinti.
Įmonės savininkas, neperskaičiuodamas pajamų mokesčio, gali išsimokėti tik 7 600 Lt (10 000 – 2 400), todėl šią sumą viršijančiai apmokestinamųjų pajamų daliai pajamų mokestis turi būti perskaičiuotas taikant 24 proc. pajamų mokesčio tarifą.
15 000 Lt – 7 600 Lt = 7 400 Lt
7 400 x 24 proc. = 1 776 Lt.
Įmonei papildomai reikia sumokėti 1 776 Lt pajamų mokesčio.
2.7. Įmonės, apskaičiuodamos investiciją pirmuoju būdu, į turto įsigijimo savikainą neįskaičiuoja pirkimo PVM (pagal Vyriausybės 1998 07 30 nutarimo Nr. 955 3.1 punkto nuostatą; Žin., 1998, Nr. 69-2011). Todėl jeigu įmonėje dėl ilgalaikio turto įsigijimo susidarė kreditorinis įsiskolinimas, tai ši įmonė, apskaičiuodama investicijų sumą, atima kreditorinio įsiskolinimo sumą, į kurią neįskaitytas pirkimo PVM.
3. Antrasis būdas:
3.1. Investicija į savo įmonę – tai ilgalaikio materialiojo turto įsigijimas (pasistatymas arba nebaigta statyba) iš įmonės nuosavų arba skolintų lėšų. Apskaičiuojant investiciją šiuo būdu, lengvųjų automobilių įsigijimas nelaikomas investicija į savo įmonę, išskyrus tas įmones, kurių pagrindinė veikla yra transporto paslaugų lengvaisiais automobiliais teikimas (pvz., taksi paslaugos, lengvųjų automobilių nuoma ir pan.). Investicijai panaudotos lėšos, apskaičiuojant bendrąjį apmokestinamąjį pelną (apmokestinamąsias pajamas), atimamos iš bendrųjų pajamų (įplaukų), t. y., įsigijus (pasistačius) ilgalaikį materialųjį turtą, iš bendrųjų pajamų (įplaukų) atskaitoma visa to turto įsigijimo vertė (gauto išperkamosios nuomos būdu – faktiškai apmokėta to turto dalis). Apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną (apmokestinamąsias pajamas), to turto nusidėvėjimo vertė iš bendrųjų pajamų neatimama. Šio turto nusidėvėjimo vertė skaičiuojama tik finansinėje apskaitoje (vadovaujantis Vyriausybės 1998 07 30 nutarimu Nr. 955).
3.2. Tuo atveju, kai įsigijus (pasistačius) ilgalaikį materialųjį turtą, visa to turto įsigijimo vertė iš bendrųjų pajamų iškart neatskaitoma (t. y., kai įmonė netaiko antrojo investicijos apskaičiavimo būdo), tai ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo vertė į sąnaudas perkeliama dalimis per jo eksploatavimo laikotarpį Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo 5 str. 1 dalies 2 punkte nustatyta tvarka. Vadinasi, apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną (apmokestinamąsias pajamas), iš bendrųjų įmonės pajamų (įplaukų) atimama to turto nusidėvėjimo suma, apskaičiuota pagal Vyriausybės nustatytus ekonominius normatyvus taikant proporcingą (tiesinį) arba produkcijos metodą. Minimalūs ir maksimalūs ekonominiai normatyvai yra patvirtinti Ekonomikos ministerijos 1993 12 17 raštu Nr. 21-7-3294 ir Finansų ministerijos 1993 12 22 raštu Nr. 95N. Taikant pirmąjį investicijos apskaičiavimo būdą, įsigyto (pasistatyto) ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimo suma tokia pat tvarka priskiriama prie apmokestinamąjį pelną (pajamas) mažinančių sąnaudų.
3.3. Parduodant ilgalaikį materialųjį turtą, kai turto įsigijimo vertė buvo iš karto atskaityta iš bendrųjų pajamų, apmokestinamos visos gautos realizavimo pajamos neatimant to turto likutinės vertės. Be to, realizavimo pajamos, vadovaujantis Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo 3 straipsniu, negali būti mažesnės už minėto turto likutinę vertę.
3.4. Jeigu ilgalaikis materialusis turtas, kurio įsigijimo vertė buvo iš karto atskaityta iš bendrųjų pajamų, perduodamas panaudos būdu arba investuojamas į kitą įmonę, tai nerealizacinės apmokestinamosios pajamos didinamos to turto įsigijimo verte.
3.5. Tuo atveju, jeigu įmonė iki Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo 1, 2, 3, 4, 4-1, 5, 6, 7, 8, 11, 12, 13, 14, 15 straipsnių pakeitimo ir papildymo 21, 22 straipsniais įstatymo (1998 07 02 Nr. VIII-836) įsigaliojimo išperkamosios nuomos būdu arba pagal pirkimo – pardavimo sutartį išsimokėtinai įsigijo ilgalaikį materialųjį turtą ir per mokestinį laikotarpį faktiškai apmokėtai turto daliai taikė nulinį (0 procentų) pelno (pajamų) mokesčio tarifą, o po šio įstatymo įsigaliojimo nusprendė faktiškai apmokėtą turto dalį iš karto atskaityti iš bendrųjų pajamų, tai šio turto nusidėvėjimas iš bendrųjų pajamų, apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną (apmokestinamąsias pajamas), neatimamas.
4. Jeigu įmonė netaikė investicijoms teikiamų lengvatų, tai pardavus šį ilgalaikį turtą, iš realizavimo pajamų galima atimti šio turto likutinę vertę, tačiau realizavimo pajamos (įplaukos), vadovaujantis Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo 3 straipsniu, negali būti mažesnės už minėto turto likutinę vertę.
5. Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo (1998 07 31 įstatymo Nr. VIII-836 redakcija) 5 str. 11 punkte nustatyta, kad jeigu nuosavo ir išperkamosios nuomos būdu turimo ilgalaikio materialiojo turto remonto vertė viršija 50 proc. šio turto įsigijimo vertės, tai to turto įsigijimo vertė didinama visa to turto remonto darbų verte. Toks turto vertės padidėjimas investicija nelaikomas.
Ši nuostata netaikoma tuo atveju, jeigu nuosavo ir išperkamosios nuomos būdu turimo ilgalaikio materialiojo turto vertė didinama rekonstrukcijos darbų verte. Mokestinio laikotarpio investicijai priskiriama per tą laikotarpį atliktų rekonstravimo (nebaigtos statybos) darbų savikaina. Atlikti darbai įforminami šių darbų atlikimo – priėmimo aktais (ir kitais rangos sutartyse numatytais juridinę galią turinčiais dokumentais).
Rekonstravimui priskiriami statybos darbai nustatomi vadovaujantis Statybos įstatymu. Nustatant, kokie darbai priskiriami rekonstrukcijai, taip pat reikia vadovautis statybos ir urbanistikos ministro 1997 04 03 įsakymu Nr. 114 patvirtintu Statybos techniniu reglamentu STR.1.01.02:1997. Rekonstravimo darbų išlaidos kaupiamos 15 sąskaitoje („Nebaigta statyba ir išankstiniai apmokėjimai“) iki rekonstrukcijos užbaigimo. Užbaigus rekonstravimo darbus, šių darbų vertė nurašoma iš nebaigtos statybos sąskaitos padidinant rekonstruoto nekilnojamojo turto pradinę vertę.