LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO

Į S A K Y M A S

 

DĖL VALSTYBĖS ĮMONIŲ NEMENČINĖS MIŠKŲ URĖDIJOS, TRAKŲ MIŠKŲ URĖDIJOS, ŠALČININKŲ MIŠKŲ URĖDIJOS IR KAUNO MIESTO SAVIVALDYBĖS MIŠKŲ VIDINĖS MIŠKOTVARKOS PROJEKTŲ TVIRTINIMO

 

2012 m. balandžio 23 d. Nr. D1-335

Vilnius

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos miškų įstatymo (Žin., 1994, Nr. 96-1872; 2001, Nr. 35-1161; 2006, Nr. 61-2174) 14 straipsnio 3 dalimi ir Vidinės miškotvarkos projektų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. D1-406 (Žin., 2006, Nr. 95-3741; 2010, Nr. 81-4249), 22 punktu,

t v i r t i n u pridedamus:

1. Valstybės įmonės Nemenčinės miškų urėdijos vidinės miškotvarkos projektą*;

2. Valstybės įmonės Trakų miškų urėdijos vidinės miškotvarkos projektą*;

3. Valstybės įmonės Šalčininkų miškų urėdijos vidinės miškotvarkos projektą*;

4. Kauno miesto savivaldybės miškų vidinės miškotvarkos projektą*.

 

 

Aplinkos ministras                                                        Gediminas Kazlauskas

 

____________

*Tvirtinamų vidinės miškotvarkos projektų santraukos skelbiamos „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“. Vidinės miškotvarkos projektų originalai saugomi Aplinkos ministerijos Miškų departamento Miškotvarkos ir miško išteklių skyriuje adresu: A. Juozapavičiaus g. 9, Vilnius.

 

_________________


VĮ NEMENČINĖS MIŠKŲ URĖDIJOS VIDINĖS MIŠKOTVARKOS PROJEKTO

S A N T R A U K A

 

Vidinės miškotvarkos projektas – tai miškų ūkio veiklos planas, kuris rengiamas visoms valstybinių miškų valdytojų bei privačioms miškų valdoms ar jų grupėms ir skiriamas konkrečių tvarkymo priemonių sistemai jose nustatyti.

Miškotvarkos projektas parengtas VĮ Nemenčinės miškų urėdijos valdomiems (valstybinės reikšmės) miškams. Pagal jį bus tvarkomi, naudojami ir atkuriami miškai iki 2020 m. gruodžio 31 d. Projektavimas atliktas naudojant 2010 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos duomenis.

Miškų inventorizacija atlikta valstybės lėšomis, vadovaujantis Miškotvarkos darbų vykdymo instrukcija (2010), sklypiniu metodu, naudojant aerofotografavimo medžiagą – 2009 m spektrozonines aerofotonuotraukas ir jų pagrindu sudarytus ortofotografinius žemėlapius. Lauko darbų metu natūroje nustatyta:

medynų taksaciniai rodikliai (rūšinė sudėtis, amžius, aukštis, skalsumas, tūris ir kt.);

augaviečių tipai (dirvožemio sąlygos);

pomiškio ir trako įvairovė;

miškų sanitarinė būklė.

Taksacija vykdyta sklypais. Atliktas vykdytos miško ūkinės veiklos įvertinimas (pagrindinių neplynų kirtimų, ugdymo kirtimų, miško želdinių) ir numatytos ūkinės priemonės sekančiam vykmečiui. Taip pat patikslintos saugotinų augalų ir gyvūnų radavietės, gamtos ir kultūros vertybių vietos, aprašyti rekreaciniai įrenginiai.

Svarbiausi miškų urėdijos ūkio tikslai yra miško išteklių išsaugojimas ir gausinimas vadovaujantis visuotinai pripažintais tvaraus ir subalansuoto miškų ūkio principais, visuomenės informavimas apie urėdijos miškus, jų būklę ir tvarkymą, miškų naudojimo rekreacinėms reikmėms intensyvinimas, racionalus, tolygus ir nepertraukiamas miško išteklių naudojimas bei miškų produktyvumo didinimas, auginamos medienos kokybės gerinimas, miškų ūkio ekonominio efektyvumo didinimas, miškų ekosistemų tvarumo užtikrinimas, biologinės įvairovės išsaugojimas ir gausinimas bei miškų sanitarinės ir priešgaisrinės apsaugos gerinimas, ūkininkavimo saugomų teritorijų miškuose reglamentavimas pagal šių teritorijų tikslus bei uždavinius, visuomenės bendrųjų su miškais susijusių reikmių tenkinimas regiono ir šalies lygiu.

Siekiant šių tikslų įgyvendinimo miškotvarkos darbų ir projekto rengimo metu sprendžiami tokie pagrindiniai uždaviniai ir naudojamos tokios priemonės:

– miškų išteklių inventorizavimas miškų urėdijos teritorijoje sklypiniu metodu, kiekybinių bei kokybinių miškų našumo, ūkinės bei gamtinės būklės rodiklių nustatymas;

– saugomų teritorijų ir gamtos bei kultūros vertybių inventorizavimas miškų urėdijos teritorijoje ir priemonių jų apsaugai numatymas;

– miškų ūkio veiklos per praėjusį vykmetį analizė bei įvertinimas;

– miškotvarkos projekto, pagal kurį organizuojamas miškų ūkis ir atliekami visi miškų naudojimo, atkūrimo bei miško žemių tvarkymo darbai artimiausiame dešimtmetyje, parengimas.

VĮ Nemenčinės miškų urėdijos teritorijoje inventorizuotas bendras visų nuosavybės ir valdymo formų miškų plotas yra 63,0 tūkst. ha, iš kurių 62,4 tūkst. ha sudaro miško žemė, teritorijos miškingumas 57,2 %. VĮ Nemenčinės miškų urėdijos patikėjimo teise valdomas bendras inventorizuotas plotas yra 31178 ha ir tai sudaro 50 % bendro visų nuosavybės ir valdymo formų inventorizuoto ploto, iš jo valstybinės reikšmės miškai sudaro 31102 ha ir kiti urėdijos plotai – 76 ha (užstatytos teritorijos, keliai, tvenkiniai ir kt.). VĮ Nemenčinės miškų urėdijos valdomas miško žemės plotas yra 30688 ha.

VĮ Nemenčinės miškų urėdijos valdomiems valstybinės reikšmės miškams parengtas vidinės miškotvarkos projektas (sutartis su miškų urėdija 2010-12-10 Nr. 64-34), o kitų nuosavybės formų miškams pateikti tik suvestiniai inventorizacijos duomenys. Parengtoje kartografinėje medžiagoje yra duomenys apie visų nuosavybės formų miškus.

 

Valstybinės reikšmės miškų rodikliai

 

Visas VĮ Nemenčinės miškų urėdijos valdomų miškų plotas (31102 ha) priskirtas devynioms girininkijoms: Sužonių, Purviniškių, Žeimenos, Pabradės, Meros, Nemenčinės, Magūnų, Liepynės ir Arvydų. Girininkijų plotas svyruoja nuo 2,2 tūkst. ha (Sužonių g-ja) iki 4,4 tūkst. ha (Arvydų g-ja). Vidutinis girininkijos plotas yra 3,46 tūkst. ha. Miškai suskirstyti į 1049 kvartalus, o juose – į 15590 taksacinius sklypus. Vidutinis kvartalo plotas – 29,6 ha, taksacinio sklypo – 2,0 ha.

Miškai pagal ūkininkavimo tikslus ir pagrindinę funkcinę paskirtį prikirti miškų grupėms ir pogrupiams: rezervatinių, I grupės miškų nėra, II grupės ekosistemų apsaugos ir rekreaciniai miškai užima 25 % (7778 ha), III grupės apsauginiai miškai – 13,7 % (4257 ha) ir IV grupės ūkiniai miškai – 61,3 % (19067 ha) ploto.

Mišku apaugusi žemė (medynai) sudaro 29245 ha, 29,5 % medynų yra kultūrinės kilmės (įveisti sodinant 8631 ha). Neapaugusių mišku plotų yra 521 ha (1,7 % miško žemės ploto), iš jų 372 ha kirtavietės, 56 ha – miško aikštės, ir 94 ha – žuvusių medynų. Ne miško žemės yra 414 ha (1,3 % bendro ploto), iš jų pelkių 375 ha, trasų (platesnių nei 10 m) 2,8 ha.

Bendras medynų tūris yra 7,84 mln. m3. Vidutinis medynų tūris hektare – 268 m3, brandžių medynų – 310 m3, vidutinis tūrio prieaugis sudaro 6,55 m3.Vidutinis medynų skalsumas yra 0,76, vidutinis visų medynų amžius – 70 metų.

Vyrauja spygliuočių medynai – pušynai sudaro 79,9 %, eglynai 8,5 % ploto. Tarp minkštųjų lapuočių vyrauja beržynai – 7,1 %, juodalksnynai – 1,6 %, baltalksnynai – 0,8 %, drebulynai – 0,6 % ploto. Kietieji lapuočiai (ąžuolai, uosiai, klevas, guoba) auga tik 412 ha plote (1,5 %).

Medynai III ir IV grupės miškuose pagal brandumo grupes: jaunuolynai užima 19,8 % (4343 ha), pusamžiai – 48,5 % (10629 ha), pribręstantys – 11,4 % (2500 ha) ir brandūs – 20,3 % (4441 ha) ploto.

Vyrauja normalaus drėgnumo (72 %), vidutinio derlingumo augavietės. Užmirkusios ir pelkinės augavietės užima 18,9 %, iš jų nusausintos apie 4,6 % plote.

VĮ Nemenčinės urėdijos teritorijoje yra Asvejos regioninis parkas bei Labanoro regioninio parko teritorijos dalis, vienuolika valstybinių draustinių – Girijos ir Žeimenos kraštovaizdžio draustiniai, Skersabalių ir Verdeikių geomorfologiniai draustiniai, Buivydžių hidrografinis draustinis, Algirdėnų, Baltasamanės, Eituniškių ir Perūno telmologiniai draustiniai, Taurijos ornitologinis draustinis ir Žeimenos ichtiologinis draustinis. Taip pat urėdijos teritorijoje yra biologinę įvairovę saugančios Natura 2000 teritorijos – trys paukščių apsaugai svarbios teritorijos (PAST) ir dvylika vietovių atitinkančios gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus (BAST).

VĮ Nemenčinės miškų urėdijoje valstybės saugomose teritorijose valstybinės reikšmės miškai užima – 5,9 tūkst. ha (18,9 % nuo bendro urėdijos valstybinės reikšmės miškų ploto). Natura 2000 teritorijose valstybinės reikšmės miškų yra 6,8 tūkst. ha.

 

Praėjusio vykmečio (2001–2010 metų) miško ūkinės veikos analizė

 

Atlikta miškotvarkos 2001 m. projekte pateiktų suprojektuotų ūkinių priemonių apimčių 2001–2010 metams, jų įvykdymo, analizė ir įvertinimas. Panaudoti taip pat ir 1986 m. miškotvarkos duomenys. Valstybinių miškų plotas kito, todėl už ilgesnį laikotarpį analizei naudoti sąlyginiai dydžiai, daugiau dėmesio skiriant paskutinio vykmečio (2001–2010) duomenų analizei, ją atliekant 30688 ha miško žemės plote. Išvados suformuluotos remiantis daugiausia valstybinės reikšmės miškų rodiklių analize, o atskirais atvejais apimant ir visus miškus (miško apsauga, medžioklės ūkis).

1. Miško plotų kaita. VĮ Nemenčinės miškų urėdijos bendras plotas sumažėjo apie 606 ha. Plotas sumažėjo, kadangi 2001 m. miškotvarkos metu buvo inventorizuotos ir į urėdijos plotą įtrauktos žemės ūkio naudmenos (370 ha), ežerai ir tvenkiniai (254 ha). Tačiau valstybinės reikšmės miškuose augančių medynų plotas padidėjo 1069 ha pelkes inventorizavus medynais (1013 ha).

2. Miškų rūšinės sudėties kaita. Spygliuočių medynų plotas 2001–2010 m. padidėjo 877 ha. Medžių rūšių kaita miškų urėdijos valdomuose miškuose vertintina teigiamai, minkštųjų lapuočių (B, D, Bt) plotas sumažėjo 234 ha. Spygliuočių medynų plotas padidėjo, kadangi jais buvo želdomos plynumos ir VĮ Nemenčinės miškų urėdija vykdė intensyvius ugdymo kirtimus, kuriais iškirsti minkštieji lapuočiai. Didelė dalis buvusių pelkių inventorizuota žemo boniteto pušies medynais. Minkštųjų lapuočių medynų plotas sumažėjo dėl intensyvaus jų ugdymo, o brandžius medynus iškirtus, dalį jų vėliau atkuriant spygliuočiais ar kietaisiais lapuočiais.

3. Miško kirtimų analizė. Iš 1 ha mišku apaugusio ploto iškirsta likvidinio tūrio: 1986 – 1,9 m3, 2000 m. – 3,2 m3, 2010 m. – 3,4 m3. Kasmet iškertant tik dalį prieaugio, vyko tolydus medienos tūrio kaupimas, ypač III–IV grupės (2,6 m3/ha) miškuose. Per vykmetį valstybinės reikšmės miškuose sukaupta papildomai apie 0,73 mln. m3 medienos.

Ugdomųjų (einamųjų) kirtimų apimtį urėdija įvykdė 93 proc. (pagal plotą), o pagal tūrį 81 % dėl ko nevisiškai išnaudotas šios amžiaus grupės medynų potencialas bei pasiekti šių kirtimų tikslai.

4. Esama medynų amžiaus struktūra nepalanki tolydiniam medienos naudojimui. Pušynuose jaunuolynai tesudaro 13 %, kai eglynuose 53 %. Brandžių medynų plotas padidėjo 237 ha, o perbrendusių medynų plotas padidėjo 53 ha. Labiausiai kaupiasi perbrendę spygliuočių medynai. daugelio brandžių medynų vidutinis amžius artėja prie perbrendusių medynų amžiaus, todėl neišvengiamai kaupsis ir didės perbrendusių medynų plotai.

5. Medynų tūrio kaita. Inventorizacijos metu nustatyti didesni medynų tūriai, lyginant su praėjusios inventorizacijos duomenimis. Visų medynų tūris nustatytas 25 m3/ha, o brandžių medynų tūris – 26 m3/ha didesnis. Tokie medynų tūriai nustatyti pasikeitus miškų inventorizacijos taisyklėms, naudojant tikslesnius medynų tūrio nustatymo metodus, dėl antro medyno ardo išskyrimo normatyvo ir padidėjusio medienos prieaugio medynuose, kuriuose buvo vykdyti savalaikiai ugdymo kirtimai.

6. Miško atkūrimas. Per vykmetį (2001–2010) plynai iškirsta 1871 ha medynų. Želdinta 69 % kirtaviečių, savaime atžėlė 12 %, dar neatkurtos kirtavietės užima 19 % ploto. Įveista 1272,3 ha želdinių. Pagal būklę geri želdiniai užima 86 %, patenkinami – 13 % ploto, blogų ir žuvusių – 1 %. Gerų želdinių 2001 m. buvo 40 %, patenkinamų 51 % ir blogų bei žuvusių 9 %. Želdinimo darbų kokybė, palyginus su ankstesniu vykmečiu, aiškiai pagerėjusi. Paliktose savaime atželti kirtavietėse vyrauja atžėlimas beržais 63 %, juodalksniais 23 %, drebulėmis 1 %, o spygliuočiais tik 13 % atžėlusio ploto. Atžėlę jaunuolynai yra mišrūs, tikslinių medžių rūšių medynai formuojami ugdymo kirtimais.

7. Gerinant poilsiavimo sąlygas miškuose, VĮ Nemenčinės miškų urėdijos ir Asvejos regioninio parko pastangomis įrengta per 77 įvairios paskirties rekreacijos objektų (6 stovyklavietės, 20 poilsiaviečių, 25 atokvėpio vietos, 3 pėsčiųjų pažintiniai takai, 1 apžvalgos aikštelė ir kt.). Šie objektai visuomenės intensyviai lankomi, todėl dalis susidėvėję, būtina vykdyti priežiūros ir remonto darbus.

8. Didesnė dalis urėdijos miškų yra aukšto gamtinio degumo (pirmos degumo klasės 70 % miškų valstybinės reikšmės), bendras urėdijos – 54 %. Nors dedama daug pastangų gaisrų stebėjimo, profilaktinėms ir priešgaisrinės saugos priemonėms per vykmetį kilo 409 gaisrai (gaisrų apimtas plotas 121 ha). Automatizuota gaisrų stebėjimo programa pradėta diegti 2010 m. (dokumentų derinimo stadija). Kol kas gerai veikia esama gaisrų stebėjimo ir gesinimo sistema.

9. Miškų sanitarinė būklė gera. Inventorizuota 36,0 tūkst. m3 sausuolių ir virtėlių (0,4% nuo viso medynų tūrio). Apskaičiuotas natūralus metinis medienos tūrio atkritimas sudaro apie 9,2 tūkst. m3. Urėdijos miškuose išvengta eglių kenkėjų didesnio išplitimo, ąžuolų ir beržų džiūvimo.

10. Medžioklės ūkio rodikliai. Elninių žvėrių tankumo didėjimas nuo 1970 metų padarė žymią žalą pušų jaunuolynams, eglynams bei antram eglių ardui, šių pažeidimų pasekmės jaučiasi ir dabar medynai nestabilūs, dėl pažeisto antro eglės ardo sumažėjo neplynų kirtimų galimybės. Elninių žvėrių gausa 2010 m. taip pat žymiai viršija leistiną teritorijos talpą. Nustatyti elninių žvėrių pažeisti medynai 341 ha urėdijos miške (1,2% viso medynų ploto), dauguma pažeidimų yra ankstesnių metų. Šiuo metu taikomos efektyvesnės želdinių apsaugos priemonės. Didėja bebrų daroma žala miškams – dėl patvenktų upelių ir griovių yra 44,4 ha džiūstančių ir 88,3 ha žuvusių medynų.

11. Urėdijos miškai sertifikuoti 2004 metais, resertifikuoti 2009 metais. Tai garantas, kad ūkininkaujama pagal tarptautinius reikalavimus – išsaugojant ir gausinant miško išteklius visuotinai pripažintais tvaraus (darnaus) miškų ūkio principais, subalansuojant ekonomines, ekologines ir socialines miškų funkcijas. Pagal miškų tvarumo rodiklius miškų urėdijos miškai yra našūs, stabilios būklės, vyrauja savaiminiai, mišrūs medynai, gausu biologinės įvairovės elementų.

 

Ūkinių priemonių projektas

 

Miško kirtimai. Pagrindinių miško kirtimų apimtis apskaičiuota vadovaujantis Pagrindinių kirtimų normos nustatymo metodika (2008 m.), o kirtimai išdėstyti teritorijoje vadovaujantis Miško kirtimų taisyklių reikalavimais (2010 m.). Pagrindinių kirtimų projektas parengtas (2012–2016 m.), po to, aktualizavus duomenų bazę, kirtimai bus suprojektuoti sekantiems metams (2017–2020 m.).

Ugdymo kirtimų būtinumas nustatytas miško sklypams pagal miškininkystės reikalavimus. Sanitarinių kirtimų apimtis apskaičiuota pagal medynuose (pradedant nuo 45 metų amžiaus) natūraliai iškrentančios medyno tūrio dalies procentą ir koreguojant kirtimo normą pagal miškotvarkos metu nustatytą sausuolių ir virtėlių kiekį.

Metinis medienos naudojimas sudaro 96,6 tūkst. m3 likvidinės medienos. Pagrindiniams kirtimams tenka 72 %, ugdymo kirtimams – 17 % ir sanitariniams bei kitiems kirtimams 11 % bendro naudojimo.

Pagrindiniai kirtimai II miškų grupės miškuose vykdomi nedidele apimtimi, išimtinai neplynais kirtimais. Neplyni kirtimai sudarys 34 % ploto III miškų grupės miškuose ir 27 % IV miškų grupės miškuose. Plynais kirtimais 2012–2016 metais bus iškirsta 884 ha, iš jų 86 % ploto IV grupės ūkiniuose miškuose.

 

Projektuojama metinė kirtimų apimtis

 

Kirtimų rūšys

M e t i n ė   a p i m t i s

Plotas, ha

tūris, tūkst. m3

likvidinio tūrio % nuo bendro tūrio

likvidinis tūris, tūkst. m3 pagal miškų grupes

bendras

likvidinis

II

III

IV

Pagrindiniai kirtimai

268

83,1

69,9

84

0,2

10,5

59,2

Ugdymo kirtimai

569

20,6

15,9

77

3,1

1,5

11,3

Sanitariniai kirtimai

x

12,7

10,2

80

2,8

1,7

5,7

Kiti kirtimai

x

0,9

0,6

70

0,3

0,1

0,2

Iš viso

842

117,3

96,6

82

6,4

13,8

76,4

 

Iš 1 ha mišku apaugusio ploto kasmet bus iškertama po 4,0 m3 bendro arba 3,3 m3 likvidinės medienos (iš jų pagrindiniais kirtimais 2,4 m3/ha). Pagal miškų grupes likvidinio tūrio iškertama : II – 0,9, III – 3,43 ir IV – 4,27 m3/ha.

Bendras einamasis medynų tūrio prieaugis – 6,55 m3/ha. Per pirmą penkmetį II miškų grupės miškuose projektuojama vidutiniškai iškirsti 17 %, III – 63 %, IV – 79 % bendro prieaugio. Medienos naudojimo procentas nuo viso medienos tūrio – 1,5 %. Kasmet miško kirtimais bus apimama 2,9 % viso medynų ploto.

Miško atkūrimas. Miško atkūrimo fondą sudaro 520 ha inventorizuotų neapaugusių miškų plotų (kirtavietės, aikštės, kitos žemės naudmenos) ir 1118 ha suprojektuotų 2012–2016 metams plynų kirtimų. Iš viso 1638 ha. Želdinti numatoma apie 70 %, paliekama želti – 30 % ploto. Pagal želdomas medžių rūšis apie 69 % sudarys mišrūs želdiniai. Metinė miško želdinimo apimtis pirmam penkmečiui 154 ha. Čia taip pat įvertintas miškingumo didinimo programos (2002) ir ąžuolynų atkūrimo programos (2005) vykdymas. Mišrūs želdinai su ąžuolu sudarys apie 10 % viso želdomo ploto.

Miško selekcija ir sėklininkystė. Medynai įvertinti selekciniu požiūriu (I selekcinės grupės medynų yra 7990 ha arba 38 %), pateikta esamų sėklinių medynų (1,6 ha) charakteristika, sėklinės plantacijos – 30,4 ha ir palikuonių bandomieji želdiniai 1,0 ha. Apskaičiuotas sodmenų poreikis metams (apie 910 tūkst. vnt.).

Miško apsauga. Apskaičiuota sanitarinių kirtimų apimtis (10,2 tūkst. m3 likvidinės medienos per metus), vadovaujantis Miško sanitarinės apsaugos taisyklių reikalavimais rekomenduotos biologinės, cheminės ir kitos sanitarinės miškų apsaugos priemonės.

Parengtas priešgaisrinio miškų tvarkymo planas visai miškų teritorijai. Miškai suskirstyti degumo klasėmis. Aukšto degumo miškų yra 70 %, vidutinio degumo 15 % ir žemo degumo 15 % ploto. Numatytas kasmetinis mineralizuotų juostų atnaujinimas (apie 900 km per metus), parengtas miškų priešgaisrinių priemonių žemėlapis.

Medžioklėtvarka. Medžioklės plotai suskirstyti medžioklės plotų vienetais. Miškai priskirti briedžių veisimo zonai. Apskaičiuotas leistinas žvėrių skaičius – 548 sąlyginiai elniai (145 briedžių ir 112 elnių, stirnų 1724). Leistina šernų banda – 539 vnt. Nustatytas minimalus papildomų pašarų kiekis žiemos sąlygomis (144,7 t), išskirta 7,0 ha pašarinių laukelių yra 156 biotechninių įrenginių. Numatytos biotechninės ir želdinių apsaugos priemonės.

Miškų sausinimas. Miškų sausinimas ateinančiam vykmečiui pagal techninius projektus nenumatytas. Nenusausintos žemės užima apie 634,4 ha arba 27 % viso hidromelioracinio fondo. Tačiau sausinti tikslinga tik IV miškų grupės miškuose atskirus užmirkusius bei pelkinius sklypus (apie 837,5ha) taikant vietinės melioracijos būdus.

Rekreacija ir poilsio organizavimas miškuose. Visoje miškų urėdijos teritorijoje rekreacinių miškų pogrupiams priskirta 5979 ha miškų (9,5 % viso miškų ploto), iš jų 4980 ha (17 %) valstybinės reikšmės miškuose. Rekreaciniams miškams priskirti miško parkai, rekreaciniai miško sklypai, parkų rekreacinės zonos miškai, miestų miškai. Urėdijos valstybinės reikšmės miškams parengtas rekreacinio sutvarkymo projektas. Įrengti 55 rekreacijos objektai (poilsiavietės, atokvėpio vietos, pažintiniai takai ir kt.), kurių dalį numatyta atnaujinti ar rekonstruoti. Rekomenduojami įrengti nauji rekreacijos objektai: 5 poilsiavietės, 3 stovyklavietės, 2 atokvėpio vietos ir kiti objektai (7). Rekreacinei miškų vertei padidinti projektuoti kraštovaizdžio formavimo kirtimai (24,8 ha).

Gamtosauginių priemonių planas. Jį sudaro aiškinamasis raštas ir žemėlapis M 1:50 000, girininkijoms 1:20 000. Jame aprašytos saugomos teritorijos, gamtos ir kultūros paveldo objektai, Raudonosios knygos augalų radavietės, paukščių lizdavietės, kertinės miško buveinės, kitos ekologiškai vertingos teritorijos: pušynai, augantys Pa ir Pb augavietėse, natūralios miško pelkės (neapaugusios medynais), mažos miško aikštelės ir laukymės, miško sklypai su pavieniais bioįvairovės medžiais ar senmedžiais. Pateiktas visas kompleksas gamtosauginių miško ūkinių priemonių biologinės įvairovės išsaugojimui.

Baigiamojoje projekto dalyje pateiktas projektinių sprendinių ekonominis, ekologinis ir socialinis vertinimas. Suprojektuotos miškų ūkinės priemonės užtikrins tausojantį, daugiatikslį miško naudojimą, palaikantį miško ekosistemų stabilumą, esamų gamtinių bei kultūros vertybių ir biologinės įvairovės išsaugojimą, taip pat ekonominę naudą.

Esant dabartiniam išlaidų lygiui bei palankioms medienos kainų tendencijoms, urėdija planuojamu laikotarpiu galėtų dirbti pelningai, bendrasis pelningumas siektų 4,3 %.

Vidinės miškotvarkos projektas parengtas vadovaujantis tvaraus ir subalansuoto miško ūkio principais, atsižvelgiant į ekologines, ekonomines, socialines miškų funkcijas bei visuomenės reikmes.

 

Projekto vadovas A. Gustainis

2011 12 13

 

_________________


VĮ TRAKŲ MIŠKŲ URĖDIJOS VIDINĖS MIŠKOTVARKOS PROJEKTO

S A N T R A U K A

 

Vidinės miškotvarkos projektas – tai miškų ūkio veiklos planas, kuris rengiamas visoms valstybinių miškų valdytojų bei privačioms miškų valdoms ar jų grupėms ir skiriamas konkrečių tvarkymo priemonių sistemai jose nustatyti.

Miškotvarkos projektas parengtas VĮ Trakų miškų urėdijos valdomiems (valstybinės reikšmės) miškams. Pagal jį bus tvarkomi, naudojami ir atkuriami miškai iki 2020 m. gruodžio 31 d. Projektavimas atliktas naudojant 2010 m. valstybinės miškų inventorizacijos duomenis.

Miškų inventorizacija atlikta valstybės lėšomis, vadovaujantis Miškotvarkos darbų vykdymo instrukcija (2010), sklypiniu metodu, naudojant aerofotografavimo medžiagą – 2009 m. spalvotus ortofotografinius žemėlapius ir 2009 m. spalvotas spektrozonines aerofotonuotraukas. Lauko darbų metu natūroje nustatyta:

medynų taksaciniai rodikliai (rūšinė sudėtis, amžius, aukštis, skalsumas, tūris ir kt.);

augaviečių tipai (dirvožemio sąlygos);

pomiškio ir trako būklė;

miškų sanitarinė būklė.

Atliktas vykdytos miško ūkinės veiklos įvertinimas (pagrindinių neplynų kirtimų, ugdymo kirtimų, miško želdinių) ir suprojektuotos ūkinės priemonės kitam vykmečiui. Taip pat patikslintos saugotinų augalų ir gyvūnų radvietės, gamtos ir kultūros vertybių vietos, aprašyti rekreaciniai įrenginiai.

Svarbiausi miškų urėdijos ūkio tikslai yra miško išteklių išsaugojimas ir gausinimas vadovaujantis visuotinai pripažintais tvaraus ir subalansuoto miškų ūkio principais, visuomenės informavimas apie urėdijos miškus, jų būklę ir tvarkymą, miškų naudojimo rekreacinėms reikmėms intensyvinimas, racionalus, tolygus ir nepertraukiamas miško išteklių naudojimas bei miškų produktyvumo didinimas, auginamos medienos kokybės gerinimas, miškų ūkio ekonominio efektyvumo didinimas, miškų ekosistemų tvarumo užtikrinimas, biologinės įvairovės išsaugojimas ir gausinimas bei miškų sanitarinės ir priešgaisrinės apsaugos gerinimas, ūkininkavimo saugomų teritorijų miškuose reglamentavimas pagal šių teritorijų tikslus bei uždavinius, visuomenės bendrųjų su miškais susijusių reikmių tenkinimas regiono ir šalies lygiu.

Siekiant šių tikslų įgyvendinimo miškotvarkos darbų ir projekto rengimo metu sprendžiami tokie pagrindiniai uždaviniai ir naudojamos tokios priemonės:

– miškų išteklių inventorizavimas miškų urėdijos teritorijoje sklypiniu metodu, kiekybinių bei kokybinių miškų našumo, ūkinės bei gamtinės būklės rodiklių nustatymas;

– saugomų teritorijų ir gamtos bei kultūros vertybių inventorizavimas miškų urėdijos teritorijoje ir priemonių jų apsaugai numatymas;

– miškų ūkio veiklos per praėjusį vykmetį analizė bei įvertinimas;

– miškotvarkos projekto, pagal kurį organizuojamas miškų ūkis ir atliekami visi miškų naudojimo, atkūrimo bei miško žemių tvarkymo darbai artimiausiame dešimtmetyje, parengimas.

Aplinkos ministerijos užsakymu VĮ Trakų miškų urėdijos teritorijoje inventorizuotas bendras visų nuosavybės ir valdymo formų miškų plotas yra 63 tūkst. ha, iš jo 62,4 tūkst. ha miško žemės. Teritorijos miškingumas 46,7 %. VĮ Trakų miškų urėdijos plotas yra 29084 ha, iš jo patikėjimo teise valdomų valstybinės reikšmės miškų yra 28945 ha ir 139 ha kitų plotų (keliai su danga, užstatytos teritorijos ir kt.). Miško žemė sudaro 28633 ha. VĮ Trakų miškų urėdijos patikėjimo teise valdomi miškų plotai sudaro 46 %, bendro inventorizuoto ploto.

VĮ Trakų miškų urėdijos valstybinės reikšmės miškams parengtas vidinės miškotvarkos projektas (sutartis su urėdija 2010-12-10), o kitų nuosavybės formų miškams pateikti suvestiniai miškų inventorizacijos duomenys. Parengtoje kartografinėje medžiagoje yra informacija apie visų nuosavybės formų miškus.

 

Valstybinės reikšmės miškų rodikliai

 

Visi VĮ Trakų miškų urėdijos valdomi valstybinės reikšmės miškai (28945 ha) priskirti dešimčiai girininkijų: Jagelonių, Semeliškių, Trakų, Lentvario, Aukštadvario, Rūdiškių, Ropėjų, Onuškio, Žeronių, Paluknio. Girininkijų plotai svyruoja nuo 1,9 tūkst. ha (Jagelonių g-ja) iki 3,5 tūkst. ha (Paluknio g-ja). Vidutinis girininkijos plotas yra 2,9 tūkst. ha. Miškai suskirstyti į 950 kvartalų, o juose – į 14244 taksacinius sklypus. Vidutinis kvartalo plotas – 30,5 ha, taksacinio sklypo – 2,0 ha.

Miškai pagal ūkininkavimo tikslus ir pagrindinę funkcinę paskirtį priskirti miškų grupėms ir pogrupiams: I grupės (rezervatinių) miškų yra 0,6 % (158 ha), II grupės (ekosistemų apsaugos ir rekreaciniai miškai) sudaro 15,2 % (4398 ha), III grupės (apsauginiai miškai) – 7,3 % (2098 ha) ir IV grupės (ūkiniai miškai) – 76,9 % (22291 ha) ploto.

Mišku apaugusi žemė (medynai) sudaro 27411 ha, 46 % medynų yra kultūrinės kilmės (įveisti sodinant). Neapaugusių mišku plotų yra 453 ha (1,6 % miško žemės ploto), iš jų 328 ha kirtavietės, 83 ha – miško aikštės, 16 ha – žemė, skirta miškui veisti, ir 26 ha – žuvę medynai. Ne miško žemės yra 351 ha (3 % bendro ploto), iš jų pelkių – 251 ha, trasų (platesnių nei 10 m) 59 ha.

Bendras medynų tūris yra 7,13 mln. m3. Vidutinis medynų tūris hektare – 260 m3, brandžių medynų – 339 m3, vidutinis tūrio prieaugis sudaro 7,15 m3. Vidutinis medynų skalsumas yra 0,77, vidutinis visų medynų amžius – 61 metai.

Vyrauja spygliuočių medynai – pušynai sudaro 58 %, eglynai 27 % medynų ploto. Tarp minkštųjų lapuočių vyrauja beržynai – 7 %, juodalksnynai – 2 %, drebulynai – 0,9 % medynų ploto. Kietieji lapuočiai (ąžuolai, uosiai, klevas) auga tik 776 ha plote (2,8 %).

Medynai pagal brandumo grupes III ir IV grupių miškuose pasiskirsto taip: jaunuolynai sudaro 31 %, pusamžiai – 42 %, pribręstantys – 8 % ir brandūs – 18 % ploto.

Vyrauja normalaus drėgnumo (87 %), vidutinio derlingumo augavietės. Užmirkusios ir pelkinės augavietės sudaro 10 %, iš jų nusausintos – apie 5 % ploto.

Urėdijos teritorijoje yra Trakų istorinis nacionalinis parkas ir Aukštadvario regioninis parkas bei Neries regioninio parko teritorijos dalis, penki valstybiniai draustiniai – Taučionių ir Pipiriškių geomorfologiniai draustiniai, Gėjaus telmologinis draustinis, Ilgučio botaninis draustinis, Papio ornitologinis ir Merkio ichtiologinis draustiniai. Taip pat urėdijos teritorijoje yra vienas biosferos poligonas – Baltosios Vokės, taip pat biologinę įvairovę saugančios Natura 2000 teritorijos – viena paukščių apsaugai svarbi teritorija (PAST) ir dvidešimt septynios vietovės, atitinkančios gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus (BAST).

Valstybės saugomose teritorijose VĮ Trakų miškų urėdijos valstybinės reikšmės miškai užima 5,9 tūkst. ha (20,7 % bendro urėdijos valstybinės reikšmės miškų ploto). Natura 2000 teritorijose valstybinės reikšmės miškų – 2,0 tūkst. ha.

 

Miško ūkinės veikos 2001 – 2010 metais analizė

 

Miškotvarkos projekte pateikta 2001 m. miškotvarkos suprojektuotų ūkinių priemonių apimtys 2001–2010 metams, jų įvykdymo analizė ir įvertinimas. Analizuojant ūkinę veiklą panaudoti ir 1987 m. miškotvarkos duomenys. Valstybinių miškų plotas kito. Todėl už ilgesnį laikotarpį analizei naudoti sąlyginiai dydžiai, daugiau dėmesio skiriant paskutinio vykmečio (2000–2010) duomenų analizei, ją atliekant 28594 ha miško žemės plote. Išvados suformuluotos remiantis daugiausia valstybinės reikšmės miškų rodiklių analize, o atskirais atvejais apimant ir visus miškus (miško apsauga, medžioklės ūkis).

1. Miško plotų kaita. VĮ Trakų miškų urėdijos plotas padidėjo apie 950 ha, įtraukus į valstybinės reikšmės miškų plotus miškus iš rezervuotų privatizavimui bei žemes, skirtas miško veisimui iš laisvo žemės fondo, ir apželdžius urėdijos nenaudojamas žemės ūkio naudmenas. Taip pat padidėjo ir kitos miško žemės plotas (miško laukymės, poilsiavietės, pašarų aikštelės, medienos sandėliai).

2. Miškų rūšinės sudėties kaita. Spygliuočių medynų plotas 2000-2010 m. padidėjo 615 ha. Medžių rūšių kaita miškų urėdijos valdomuose miškuose įvertintina teigiamai, minkštųjų lapuočių (B, D, Bt) plotas sumažėjo 312 ha. Spygliuočių medynų plotas padidėjo, kadangi jais buvo želdomos plynumos ir žemė, skirta miškui įveisti, taip pat buvusias pelkes inventorizavus žemo boniteto medynais. Minkštųjų lapuočių medynų plotas sumažėjo dėl intensyvaus jų naudojimo, vėliau kirtavietes atkuriant spygliuočiais ar kietaisiais lapuočiais. Taip pat minkštųjų lapuočių medynų plotas sumažėjo ir po ugdymo kirtimų keičiantis vyraujančiai medžių rūšiai.

3. Miško kirtimų analizė. Iš 1 ha mišku apaugusio ploto projektuota iškirsti likvidinio tūrio: 1987 – 3,0 m3, 2000 – 4,4 m3, 2011 m. – 3,9 m3 (projektuojama). Kertant žymiai mažiau prieaugio, vyko tolygus medienos tūrio kaupimas, ypač II grupės (3,5 m3/ha) miškuose. Per vykmetį valstybinės reikšmės miškuose papildomai sukaupta apie 1,4 mln. m3 medienos.

Ugdomųjų (einamųjų) kirtimų apimtį urėdija įvykdė tik 65 proc. (pagal plotą), nepilnai išnaudotas šios amžiaus grupės medynų potencialas bei nepasiekti šių kirtimų tikslai.

Esama medynų amžiaus struktūra nepalanki tolydiniam medienos naudojimui. Pušynuose jaunuolynai tesudaro 22 %, kai eglynuose – 59 %. Brandžių medynų plotas sumažėjo 282 ha, tačiau perbrendusių medynų plotas nemažėja. Labiausiai kaupiasi perbrendę spygliuočių medynai. daugelio medynų vidutinis amžius artėja prie perbrendusių medynų amžiaus, todėl ateityje neišvengiamai kaupsis ir didės perbrendusių medynų plotai.

4. Medynų tūrio kaita. Inventorizacijos metu nustatyti didesni medynų tūriai, lyginant su praėjusios inventorizacijos duomenimis. Bendras medynų tūris didesnis 24 m3/ha. Brandžių medynų tūris didesnis 43 m3/ha. Didesnis medynų tūris nustatytas dėl pasikeitusių miškų inventorizacijos taisyklių, pasikeitusio II medyno ardo išskyrimo normatyvo ir taikytų tikslesnių brandžių medynų tūrio nustatymo metodų, taip pat medienos prieaugio medynuose dėl savalaikių ugdymo kirtimų.

5. Miško atkūrimas. Per vykmetį (2001–2010) plynai iškirsta 2312 ha medynų. Želdinta 82 % kirtaviečių, savaime atžėlė 4 %, dar neatkurtos kirtavietės sudaro 14 % ploto. Įveista 1896 ha želdinių. Pagal būklę geri želdiniai sudaro 89 %, patenkinami –11 %. Žuvusių želdinių nėra. Gerų želdinių 2000 metais buvo 46 %, patenkinamų 41 % ir blogų bei žuvusių 4 %. Želdinimo darbų kokybė, palyginus su ankstesniu vykmečiu, aiškiai pagerėjusi. Paliktose atželti kirtavietėse vyrauja atžėlimas beržais – 43 %, juodalksniais – 40 %, drebulėmis – 2 %, spygliuočiais – 13 %. Atžėlę jaunuolynai yra mišrūs, tikslinių medžių rūšių medynai formuojami ugdymo kirtimais.

6. Gerinant poilsiavimo sąlygas miškuose VĮ Trakų miškų urėdijos, Aukštadvario, Neries regioninių parkų ir Trakų istorinio nacionalinio parko darbuotojų pastangomis įrengta per 37 įvairios paskirties rekreacijos objektų (1 stovyklavietė, 15 poilsiaviečių, 12 atokvėpio vietų, 3 pėsčiųjų pažintiniai takai ir kt.). Objektai visuomenės intensyviai lankomi, todėl dalis susidėvėję, reikia atlikti priežiūros ir remonto darbus.

7. Dalis urėdijos miškų aukšto gamtinio degumo (pirmos degumo klasės 55 % miškų), nors dedama daug pastangų gaisrų stebėjimui, profilaktinėms ir priešgaisrinės saugos priemonėms. Per vykmetį kilo 145 gaisrai (gaisrų apimtas plotas 54 ha). Gaisrų stebėjimo priemonių modernizavimo programa baigta 2011 metais.

8. Miškų sanitarinė būklė gera, vykdytos miškų sanitarinės būklės gerinimo priemonės įvertintos teigiamai. Inventorizuota 30,9 tūkst. m3 sausuolių ir virtėlių (0,4 % viso medynų tūrio). Apskaičiuotas natūralus metinis medienos tūrio atkritimas sudaro apie 7 tūkst. m3. Urėdijos miškuose išvengta eglių kenkėjų platesnio išplitimo, ąžuolų ir beržų džiūvimo.

9. Medžioklės ūkio rodikliai vertinami prieštaringai, ypač už ilgesnį laikotarpį. Didelis elninių tankumo didėjimas nuo 1970 metų padarė žymią žalą pušų jaunuolynams, eglynams bei antram eglių ardui, pasekmės jaučiasi dar ir dabar (medynai nestabilūs, sumažėjo neplynų kirtimų galimybės). Elninių žvėrių gausa 2010 metais taip pat žymiai viršija leistiną teritorijos talpą. Nustatyti elninių žvėrių pažeisti medynai 458 ha valstybiniame miške (1,7 % viso medynų ploto), dauguma pažeidimų ankstesnių metų (dabar taikomos efektyvesnės želdinių apsaugos priemonės). Tačiau didėja bebrų daroma žala miškams – dėl patvenktų upelių ir griovių yra džiūstančių ir žuvusių medynų, iš jų 25 ha valstybiniame miške.

10. Urėdijos miškai sertifikuoti 2003 metais, resertifikuoti 2009 metais. Tai garantas, kad ūkininkaujama pagal tarptautinius reikalavimus – išsaugojant ir gausinant miško išteklius visuotinai pripažintais tvaraus (darnaus) miškų ūkio principais, subalansuojant ekonomines, ekologines ir socialines miškų funkcijas. Pagal miškų tvarumo rodiklius miškų urėdijos miškai yra našūs, stabilios būklės, vyrauja savaiminiai, mišrūs medynai, gausu biologinės įvairovės elementų.

 

Ūkinių priemonių projektas

 

Miško kirtimai. Pagrindinių miško kirtimų apimtis apskaičiuota vadovaujantis Pagrindinių kirtimų normos nustatymo metodiką (2008), o kirtimai išdėstyti teritorijoje vadovaujantis Miško kirtimų taisyklių reikalavimais (2010). Pagrindinių kirtimų projektas parengtas 2012–2016 m., po to, aktualizavus duomenų bazę, kirtimai bus suprojektuoti kitiems metams (2017–2020 m.). Ugdymo kirtimų būtinumas nustatytas miško sklypams pagal miškininkystės reikalavimus. Sanitarinių kirtimų apimtis apskaičiuota pagal medynuose (pradedant nuo 45 metų amžiaus) natūraliai iškrentančios medyno tūrio dalies procentą ir koreguojant kirtimo normą pagal miškotvarkos metu nustatytą sausuolių ir virtelių kiekį.

Metinis medienos naudojimas sudaro 107,2 tūkst. m3 likvidinės medienos. Pagrindiniam naudojimui tenka 69 %, ugdymo kirtimams – 21 %, sanitariniams kirtimams – 9 %, kitiems kirtimams – 1% nuo bendro naudojimo.

Pagrindiniai kirtimai II miškų grupės miškuose vykdomi nedidele apimtimi, išimtinai taikant neplynų kirtimų būdus. Neplyni kirtimai III miškų grupės miškuose pagal plotą sudarys 39 %, IV miškų grupės miškuose – 18 %. 2012–2016 m. plynais kirtimais bus iškirsta 1030 ha, iš jų 82 % ploto ūkiniuose miškuose.

Projektuojama metinė kirtimų apimtis

 

Kirtimų rūšys

M e t i n ė   a p i m t i s

Plotas, ha

tūris tūkst. m3

likvidinio tūrio % nuo bendro tūrio

likvidinis tūris tūkst. m3 pagal miškų grupes

bendras

likvidinis

II

III

IV

Pagrindiniai kirtimai

254

88,6

73,5

83

1,7

7,8

64,0

Ugdymo kirtimai

776

30,3

22,1

73

3,8

1,1

17,2

Sanitariniai kirtimai

x

12,6

10,1

80

2,3

1,1

6,7

Kiti kirtimai

x

2,1

1,5

70

0,5

0,5

0,5

Iš viso

 

133,6

107,2

80

8,3

10,5

88,4

 

Iš 1 ha mišku apaugusio ploto kasmet bus iškertama po 4,9 m3 bendro arba 3,9 m3 likvidinio tūrio (iš jo pagrindiniais kirtimais – 2,7 m3/ha). Pagal miškų grupes likvidinio tūrio iškertama : II – 2,0, III – 5,54 ir IV – 4,16 m3/ha.

Bendras einamasis medynų tūrio prieaugis – 7,15 m3/ha. Per pirmą penkmetį II miškų grupės miškuose projektuojama vidutiniškai iškirsti 38 %, III – 112 %, IV miškų grupės miškuose – 70 % bendro prieaugio. Medienos naudojimo procentas– 1,9 % viso medienos tūrio. Kasmet miško kirtimais bus apimama 3,8 % viso medynų ploto.

Miško atkūrimas. Miško atkūrimo fondą sudaro 452 ha inventorizuotų neapaugusių miškų plotų (kirtavietės, aikštės, kitos žemės naudmenos) ir 1118 ha suprojektuotų kirsti plynai 2012–2016 metais. Iš viso 1570 ha. Želdinti numatoma apie 87 %, paliekama želti – 13 % ploto. Pagal želdomas medžių rūšis apie 67 % sudarys mišrūs želdiniai. Metinė miško želdinimo apimtis pirmam penkmečiui – 214 ha. Įvertintas miškingumo didinimo programos (2002) ir ąžuolynų atkūrimo programos (2005) vykdymas. Mišrūs želdinai su ąžuolu sudarys apie 14 % viso želdomo ploto.

Miško selekcija ir sėklininkystė. Medynai įvertinti selekciniu požiūriu (I selekcinės grupės medynų yra 11271 ha, arba 68 %), pateikta esamų genetinių draustinių, sėklinių medynų charakteristika (144 ha), apskaičiuotas sodmenų poreikis metams (apie 1144 tūkst. vnt.).

Miško apsauga. Suprojektuota sanitarinių kirtimų apimtis (10,1 tūkst. m3 likvidinės medienos per metus). Vadovaujantis Miško sanitarinės apsaugos taisyklių reikalavimais rekomenduotos biologinės, cheminės ir kitos sanitarinės miškų apsaugos priemonės.

Parengtas priešgaisrinio tvarkymo planas visai miškų teritorijai. Miškai suskirstyti degumo klasėmis: aukšto degumo (55 % miškų), vidutinio degumo (31 %) ir žemo degumo (14 %). Numatytas kasmetinis mineralizuotų juostų atnaujinimas (apie 500 km per metus), parengtas miškų priešgaisrinių priemonių žemėlapis.

Medžioklėtvarka. Medžioklės plotai suskirstyti į medžioklės plotų vienetus. Miškai priskirti elnių veisimo zonai. Apskaičiuotas leistinas žvėrių skaičius – 580 sąlyginiai elniai (17 briedžių ir 476 stirnų). Leistina šernų banda – 574 vnt. Nustatytas minimalus papildomų pašarų kiekis žiemos sąlygomis, išskirta 27 ha pašarinių laukelių. Numatytos biotechninės ir želdinių apsaugos priemonės.

Miškų sausinimas. Miškų sausinimas ateinančiam vykmečiui pagal techninius projektus nenumatytas. Nenusausintos žemės sudaro apie 1427 ha, arba 51 % viso hidromelioracinio fondo. Tačiau sausinti tikslinga tik IV miškų grupėje atskirus užmirkusius bei pelkinius sklypus (apie 300 ha) taikant vietinės melioracijos būdus.

Rekreacija ir poilsio organizavimas miškuose. Visoje miškų urėdijos teritorijoje rekreaciniams miškams priskirta 1854 ha miškų (3,0 % viso miškų ploto), iš jų 1104 ha valstybinės reikšmės miškuose (3,8 %). Rekreaciniams miškams priskirti miško parkai, rekreaciniai miško sklypai, saugomų teritorijų rekreacinių zonų miškai, miestų miškai. Urėdijos valstybinės reikšmės miškams parengtas specialus rekreacinio sutvarkymo projektas. Anksčiau įrengtų 37 rekreacijos objektų (poilsiavietės, atokvėpio vietos, pažintiniai takai ir kt.) dalį numatyta atnaujinti ar rekonstruoti. Rekomenduojami nauji rekreacijos objektai: 4 poilsiavietės, 1 stovyklavietė, 5 atokvėpio vietos. Rekreacinei miškų vertei padidinti projektuoti kraštovaizdžio formavimo kirtimai (78 ha).

Gamtosauginių priemonių planas, kurį sudaro aiškinamasis raštas ir žemėlapiai M 1:50 000, girininkijoms 1:20000. Jame aprašytos visos saugomos teritorijos, gamtos ir kultūros paveldo objektai, raudonosios knygos augalų radvietės, paukščių lizdavietės, kertinės miško buveinės, kitos ekologiškai vertingos teritorijos: pušynai, augantys Pa ir Pb augavietėse, natūralios miško pelkės (neapaugusios medynais), mažos miško aikštelės ir laukymės, miško sklypai su pavieniais bioįvairovės medžiais ar senmedžiais. Pateiktas visas kompleksas gamtosauginių miško ūkinių priemonių biologinės įvairovės išsaugojimui. Gamtosauginis planas reikalingas sprendžiant sertifikavimo klausimus, informuojant vietos bendruomenę apie miško vertybes ir ūkinę veiklą.


Baigiamojoje projekto dalyje pateiktas projektinių sprendinių ekonominis, ekologinis ir socialinis vertinimas. Suprojektuotos miškų ūkinės priemonės užtikrins tausojantį, daugiatikslį miško naudojimą, palaikantį miško ekosistemų stabilumą, esamų gamtinių bei kultūros vertybių ir biologinės įvairovės išsaugojimą, taip pat ekonominę naudą.

 

Projekto vadovas N. Pivoriūnas

2011 12 08

_________________


VĮ ŠALČININKŲ MIŠKŲ URĖDIJOS VIDINĖS MIŠKOTVARKOS PROJEKTO

S A N T R A U K A

 

Vidinės miškotvarkos projektas yra miškų ūkio veiklos planas, pagal kurį organizuojamas miškų ūkis ir atliekami visi miškų naudojimo, atkūrimo, miško žemių tvarkymo darbai. Jis turi užtikrinti nepertraukiamą miško išteklių ir miško žemės daugiatikslį naudojimą, patenkinant socialines, ekonomines, ekologines, kultūrines dabartinės ir ateinančių kartų reikmes.

Vidinės miškotvarkos projektas parengtas VĮ Šalčininkų miškų urėdijos patikėjimo teise valdomiems valstybinės reikšmės miškams, pagal 2010 m. valstybinės miškų (sklypinės) inventorizacijos duomenimis. Pagal jį bus tvarkomi, naudojami ir atkuriami urėdijos miškai 2012–2021 metais.

Valstybinė sklypinė miško išteklių inventorizacija, kurios tikslas – įvertinti miško valdos išteklius pagal kiekybinius ir kokybinius rodiklius, atlikta valstybės lėšomis visų nuosavybės formų miškuose Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2010-07-15 užsakymu SBMŪRFP-10-17-VP, vadovaujantis Miškotvarkos darbų vykdymo instrukcija, naudojant 2009 m. aerofotografavimo medžiagą (ortofoto planus) ir 2009 m. gamybos spalvotas spektrozonines aerofotonuotraukas. Planinė-kartografinė medžiaga ir vidinės miškotvarkos projektas parengti vadovaujantis 2010 m. gruodžio 10 d. sudaryta VĮ Šalčininkų miškų urėdijos vidinės miškotvarkos projekto paslaugų atlikimo sutartimi Nr. 159 su VĮ Šalčininkų miškų urėdija.

LR aplinkos ministerijos užsakymu Šalčininkų miškų urėdijos teritorijoje inventorizuota 56918 ha visų nuosavybės ir valdymo formų miškų, iš jų 28671 ha (50,4 %) – patikėjimo teise valdomų valstybinės reikšmės miškų. Valstybinės reikšmės miškų plotai patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimu Nr.1154 (LRV 2008 m. gruodžio 3 d. nutarimo Nr. 1308 redakcija).

Inventorizacijos metu nustatytos miško taksacinių sklypų ribos, nustatytu tikslumu aprašyti visi taksaciniai rodikliai, pagal augavietes, funkcinę paskirtį, medynų rodiklius, duomenys parengti pagal duomenų bazių sudarymo reikalavimus.

Parengti duomenys apie miškų urėdijos (valdos) miško išteklius, jų našumą bei produktyvumą, funkcinę, erdvinę, amžiaus ir rūšinę struktūrą, miško įrenginius ir techninį aprūpinimą, saugomas teritorijas, Raudonosios knygos objektų (lizdaviečių, gyvūnų, augalų) radvietes, kertines miško buveines, įvykdytas ūkines priemones.

Miškotvarkos projekto turinį valstybinei valdai sudaro: aiškinamasis raštas, taksoraštis (visų inventorizuotų miško sklypų aprašymai), suvestiniai miškų inventorizacijos duomenys, miško ūkinių priemonių projektavimo žiniaraščiai ir kartografinė medžiaga – miškų žemėlapiai (M 1: 10 000), medynų ir kiti tematiniai planai (M 1: 20 000), apžvalginiai žemėlapiai (M 1: 50 000). Taksoraščiai ir kartografinė medžiaga parengta visų nuosavybės formų miškams, kuriuose atlikta valstybinė miškų inventorizacija. Visa parengta miškotvarkos medžiaga perduota užsakovui Šalčininkų miškų urėdijai.

Miškų urėdijos teritorija priskirsta 8 girininkijoms: Rūdninkų, Girios, Dainavos, Jašiūnų, Visinčios, Šalčininkėlių, Poškonių ir Dieveniškių. Vidutinis girininkijos valstybinės reikšmės miškų plotas – 3584 ha. Miškų urėdijoje yra 25 eiguvos. Vidutinis eiguvos valstybinės reikšmės miškų plotas – 1147 ha. Vidutinis kvartalo plotas – 31,1 ha, taksacinio sklypo – 2,0 ha. Urėdijos miškai yra išsidėstę Šalčininkų (99 %) ir Vilniaus (1 %) rajonų savivaldybių teritorijose. Miškų urėdijos teritorijos miškingumas – 52,2 %.

Saugomos teritorijos ir miškai su apribotu ūkiniu režimu miškų urėdijos patikėjimo teise valdomuose valstybinės reikšmės miškuose, įvertinus jų persidengimą, užima 15654 ha arba 55 % viso miško žemės ploto, iš jo saugomos teritorijos – 14194 ha, arba 50 % miško žemės ploto.

Urėdijos teritorijoje įsteigta 10 valstybinių draustinių, karpotojo beržo (2) ir paprastosios eglės genetiniai draustiniai, Dieveniškių istorinis regioninis parkas, Baltosios Vokės ir Rūdninkų girios biosferos poligonai, taip pat – Natura 2000 teritorijos: 2 paukščių apsaugai svarbios teritorijos (Baltosios Vokės šlapžemės, Rūdninkų giria) ir 12 buveinių apsaugai svarbių teritorijų (Gaujos upės slėnis, Jurgelionių pievos, Kernavo pelkė, Merkio pievos ties Pamerkiu, Merkio slėnis ties Turgeliais, Merkio upė, Papio ežeras, Rūdninkų viržynai, Stakų miškas, Šalčios ir Visinčios upių slėniai, Versekos upė, Visinčios upės slėnis ties Gudeliais). Urėdijos teritorijoje esančiuose miškuose suskaičiuojami 37 kultūros paveldo ir 6 gamtos paveldo objektai, esantys miško žemėje. Be paminėtų saugomų teritorijų, svarbią reikšmę turi sklypai su Raudonosios knygos augalų, kerpių ir grybų rūšių radvietėmis (1 skl.), paukščių perimvietėmis (5 skl.), lizdavietėmis (17 vnt.), lizdaviečių apsaugos zonomis, kertinėmis miško buveinėmis (30 skl. – 174,7 ha), potencionaliomis kertinėmis miško buveinėmis (3 skl. – 4,8 ha), ekologiškai vertingais miško sklypais, kuriuose nevykdoma ūkinė veikla (1625 ha).

Miškų mokslinio tyrimo ir mokymo bei selekcinės sėklininkystės objektams priskirti miškų plotai, patvirtinti LRV 1999-02-05 nutarimu Nr.133 (LRV 2002-07-16 nutarimo Nr.1138 redakcija) urėdijoje užima 33,5 ha.

 

Urėdijos valdomų valstybinių miškų rodikliai

 

Miškai miškų grupėms ir pogrupiams priskirti vadovaujantis Miškų įstatymo reikalavimais, Miškų priskyrimo miškų grupėms tvarkos aprašu ir Miškų priskyrimo miškų grupėms normatyvais.

Miškai priskirti II grupės miškams (ekosistemų apsaugos ir rekreaciniai), kuriuose tikslinis medienos naudojimas praktiškai nevyksta, urėdijos teritorijoje užima 2937 ha (miško žemė) (10,3 %), III grupės (apsauginiai) – 5489 ha (19,2 %), IV grupės (ūkiniai) – 20120 ha (70,5 %). Kiekvienos miškų grupės miškams nustatytas ūkininkavimo tikslas ir ūkinis režimas, o pagal funkcinę miško paskirtį miškai priskirti atitinkamiems pogrupiams.

Urėdijos miškai miškų grupėms priskirti LR Vyriausybės 2010 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 645 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 spalio 21 d. nutarimo Nr. 1651 „Dėl Alytaus Klaipėdos, Marijampolės, Šiaulių, Tauragės, Telšių, Utenos ir Vilniaus apskričių miškų priskyrimo miškų grupėms“ pakeitimo“. 2010 metais, atlikus sklypinę miškų inventorizaciją, parengti patikslinti miškų priskyrimo miškų grupėms sąrašai ir planas M 1: 50 000.

Miško žemė užima 28546 ha, (99,1 %) iš jos patikėjimo teise valdomi valstybinės reikšmės miškai – 28466 ha. Medynai dengia 94,2 % (26093 ha) miško žemės. Dirbtinai atkurti ir įveisti medynai bei želdiniai sudaro 9502 ha, arba 35,3 % viso medynų ploto. Neapaugusi mišku miško žemė užima 845 ha (3,0 % viso miško žemės ploto), iš jos kirtavietės sudaro 235 ha (0,8 %).

Ne miško žemė užima 268 ha (0,9 % bendro miškų ploto) plotą, iš jos: pelkės – 121 ha (0,4 %), vandenys – 88 ha (0,3 %), keliai – 39 ha (0,1 %), kita žemė – 20 ha (0,1 proc.).

Didžiojoje miškų dalyje – 21217 ha (78,9 %) plote – vyrauja spygliuočių medynai, iš jų: 58,2 % sudaro pušynai, 20,7 % – eglynai. Minkštųjų lapuočių medynai užima 5622 ha, arba sudaro 20,9 % urėdijos medynų ploto, beržynai užima 12,2 %, juodalksnynai – 7,5 %, drebulynai – 1,1 %, kiti medynai – 0,1 %. Kietieji lapuočiai (ąžuolynai ir klevynai) sudaro tik 0,2 % viso medynų ploto.

Bendras medynų tūris – 6289,2 tūkst. m3 medienos. Vidutinis (visų) medynų tūris 1 ha – 234 m3, brandžių – 331 m3, einamasis prieaugis – 7,05 m3/ha. Vidutinis medynų skalsumas – 0,76, bonitetas – 1,7, amžius – 55 metai.

Medynai III ir IV miškų grupėse pagal plotą brandumo grupėmis pasiskirsto taip: jaunuolynai – 30,2 %, pusamžiai – 49,0, bręstantys – 8,3 % ir brandūs – 12,5 %.

Urėdijos miškuose vyrauja normalaus drėgnumo (N hidrotopas – 60,5 %) nederlingos (b trofotopas – 42,4 %) – tipiškiausios pušynų – augavietės ir brukninis-mėlyninis (vm – per 27 %) bei kiškiakopūstinis (ox – 24 %) miško tipai.

Pagal dirvožemio granuliometrinę sudėtį, miškuose dominuoja lengvi (smėlis, žvyras) mineraliniai dirvožemiai – 78,1 %.

 

Miško auginimo ir naudojimo priemonių veiksmingumo analizė

 

Miško ūkinė veikla (miškininkavimas) apima miško apsaugos, naudojimo, atkūrimo, ugdymo, melioracijos medžioklėtvarkos ir kitus darbus. Projekte pateikti ir įvertinti medynų rodiklių kiekybiniai (ploto, bendro stiebų ir brandžių medynų tūrio, prieaugio ir kt.) ir kokybiniai (rūšinės sudėties, medynų sveikatingumo, stabilumo ir kt.) pokyčiai dėl projektuotų ir valdytojo iniciatyva įvykdytų miško ūkinių priemonių bei ekonominiai veiklos rezultatai.

Pagal 2001 m. miškotvarkos projektą (valstybinės reikšmės miškams) buvo numatyta kasmet iškirsti po 95,1 tūkst. m3 likvidinės medienos. Nustatytais pagrindiniais kirtimais paruošta mediena turėjo sudaryti daugiau kaip 63 %, ugdomaisiais – apie 23 %, sanitariniais – apie 14 %. Pagrindiniais kirtimais paruošta spygliuočių mediena turėjo sudaryti apie 64 %, minkštųjų lapuočių – daugiau kaip 36 %, iš jų drebulių – apie 3 %. Neplynaisiais pagrindiniais kirtimais projektuota iškirsti apie 4 % viso pagrindiniais kirtimais iškertamo medienos kiekio ir daugiau kaip 9 % pagrindiniais kirtimais kertamų medynų ploto. Pagrindiniais kirtimais iš 1 ha mišku apaugusio ploto projektuota iškirsti po 2,4 m3, o visų rūšių kirtimais – po 3,7 m3 likvidinės medienos. Visų rūšių kirtimais projektuota iškirsti apie 75 proc. einamojo prieaugio.

Projekto galiojimo laikotarpiu (2002–2011 m.) pagrindinių miško kirtimų metinė biržė pagal iškirstos medienos tūrį iškirsta daugiau kaip 86 %, ugdomųjų – apie 72 %, sanitarinių – per 163 % projektuotos. Mažesnę įvykdytų ugdomųjų kirtimų apimtį nulėmė šalies ūkio ekonominis nuosmukis ir gamtinių-stichinių veiksnių iššauktas sanitarinių kirtimų apimties padidėjimas. Pradėjus gerėti ekonominėms sąlygoms ir atsigaunant medienos rinkai bei gerėjant miškų urėdijos finansinei būklei, ugdomiesiems miško kirtimams vėl skiriamas reikiamas dėmesys. Atskiriems vykmečio metams miško naudojimo apimtis buvo peržiūrima ir tvirtinama Aplinkos ministro įsakymais. Patvirtintos naudojimo apimties buvo laikomasi. Paruoštos medienos kiekis pagal atskiras kirtimų rūšis (o pagrindiniais kirtimais – ir pagal poūkius) nuo projektuotos skiriasi tik 2–3 %.

Neplynuosius pagrindinius (atvejinius, atrankinius) kirtimus urėdija taikė daug plačiau. Pagal kertamą plotą šie kirtimai sudarė 16 % (projektuota 9 %), o pagal iškertamos medienos kiekį – daugiau kaip 9 % (projektuota 4 %) visų pagrindinių kirtimų. Priėmus sprendimą didinti neplynųjų kirtimų apimtį, urėdijoje šie kirtimai per paskutiniuosius 3 metus pagal aprėpiamą plotą kasmet sudarė vidutiniškai daugiau kaip 27 %, o iškertamos medienos tūrio dalis – apie 16 % viso pagrindiniais kirtimais iškertamos medienos kiekio. Didėja ir šių kirtimų efektyvumas. Apie 96 % ploto po atvejinių kirtimų paskutiniųjų atvejų, susiformavo nauji medynai.

Miško ugdomieji kirtimai atliekami laiku ir kokybiškai. Miškotvarkos lauko darbų metu įvertinta 3038 ha (per penkerius paskutiniuosius metus) ugdytų medynų ugdymo kokybė (patenkinamai, nepatenkinamai). Patenkinamai įvertinta apie 91 % ugdyto medynų ploto. Nepatenkinamai atlikti ugdomieji kirtimai tesudaro apie 9 %. Pagrindinė priežastis, lėmusi neigiamą ugdomųjų kirtimų įvertinimą, yra per mažas (67 %.) ugdymo intensyvumas. Nustatytas mažas (5 %) nedelsiant ugdytinų medynų plotas. Po laiku ir kokybiškai atliktų jaunuolynų ugdymo kirtimų (daugiau kaip 73 proc., retinimo – daugiau kaip 82 proc. ploto) tikslinės medžių rūšys, įeinančios į medynų rūšinę sudėtį, sudaro 60% ( 6 koeficientus) ir daugiau.

Želdant atkurta apie 73 % (projektuota – apie 72 %) biržių, miškas savaime atsikūrė daugiau, kaip 27 proc. buvusių kirtaviečių. Miško želdinimu atkurtuose plotuose vyrauja želdintos medžių rūšys, sudarydamos daugiau kaip 98 % ploto. Iš daugiau kaip 473 ha mišku savaime atsikūrusių kirtaviečių daugiau, kaip 89 % ploto atžėlė minkštaisiais lapuočiais, daugiausia beržynais ir juodalksnynais. Žėlimą šiomis rūšimis sąlygojo augaviečių sąlygos (derlingumas, užmirkimas ir pelkėtumas). Miškotvarkos metu inventorizuota 1968 ha paskutiniojo vykmečio želdinių. Pagal želdinių būklę (kokybę) geri želdiniai sudaro – 75,5 proc. (1486 ha), patenkinami – 23,7 % (467 ha), blogi ir žuvę – tik 0,8 % (15 ha). Mišrūs spygliuočių-lapuočių ar lapuočių-spygliuočių želdiniai sudaro 30 %. Želdinimo darbų kokybė, lyginant su ankstesnio vykmečio, ženkliai pagerėjusi.

Žymesni miškininkavimo rezultatai, miško rodiklių pokyčiai ir išvados:

- dėl bendrosios miškų ūkio politikos ir konkrečios urėdijos veiklos per vykmetį reikšmingai (1097 ha – 3,8 % padidėjo miško žemės plotas (medynų – 771 ha – 2,9 %), atitinkamai sumažėjo nenaudojamų žemės ūkio naudmenų, kitų ne miško žemės plotų;

- padidėjus miško žemės plotui, urėdijos teritorijos miškingumas padidėjo nuo 49,5 % (2001 m.) iki 52,2 % 2010 m.);

- stabili urėdijos medynų rūšinė sudėtis. Dėl naujų miškų įveisimo ir ugdomųjų kirtimų įtakos 392 (2,5 %) padidėjo pušynų, vyraujančių urėdijos miškuose, plotas. Pelkinių ir užmirkusių augaviečių beržynų kirtavietėms atsikuriant juodalksniais, jiems plintant ne miško žemėje, sparčiai didėja juodalksnynų plotas. Įgyvendinant ąžuolynų atkūrimo programos priemones 10 ha padidėjo ąžuolynų plotas;

- gerėja III–IV miškų grupių medynų amžiaus struktūra: 3,3 % padidėjo jaunuolynų ir 1,4 % sumažėjo pusamžių medynų plotas, tačiau dėl intensyvaus naudojimo 1,3 % sumažėjo brandžių medynų plotas. Ir toliau aktualus išlieka pušų jaunuolynų ploto didinimas;

- tiksliniai medynai III–IV miškų grupių miškuose sudaro 95 %, toleruotini – 3 % ir netiksliniai – 2 %;

- didėja medynų našumas. Dėl didelio medienos prieaugio, sąlygojamo rūšinės sudėties ir tankumo reguliavimo ugdomųjų kirtimų amžiuje, saikingų sanitarinių kirtimų ir kitų priežasčių 1 ha nustatytas 24 m3 didesnis vidutinis stiebų medienos su žieve tūris. Brandžių medynų tūrio didėjimo tempas buvo dar spartesnis. Brandžių medynų tūris 1 ha – vienas svarbesnių miškininkavimo kokybės rodiklių, 2010 m. nustatytas 34 m3 didesnis nei 2001 m. (nuo 297 m3/ha iki 331 m3/ha). Bendras medynų tūris per vykmetį padidėjo 897,8 tūkst. m3;

- kasmet urėdijos miškuose priauga 7,05 ±0,1 m3/ha stiebų (su žieve) medienos. Didžiausių medžių stiebų tūrio prieaugiu pasižymi drebulės (8,16 m3/ha) ir pušys

- pagerėjus želdinimo ir želdinių priežiūros darbų kokybei, ženkliai pagerėjo vykmečio želdinių būklė: geri želdiniai sudaro 75,5 %, patenkinami – 23,7 %, blogi ir žuvę – 0,8 % (2001 m. geri želdiniai sudarė 25 %, patenkinami – 60 %, blogi ir žuvę – 15 %);

- III–IV grupių miškuose yra susikaupęs per didelis (468 ha) perbrendusių medynų plotas, daugiausia beržynų (42 %) ir juodalksnynų (25 %), kurių tolimesnis laikymas dėl medienos kokybės blogėjimo, medynų tvarumo mažėjimo ir medienos tūrio prieaugio nuostolio yra netikslingas;

- urėdijos patikėjimo teise valdomuose miškuose išvystyta rekreacinė infrastruktūra – įrengtos 4 poilsiavietės, 10 atokvėpio vietų, informaciniai stendai. Miškų urėdija aktyviai dalyvauja aplinkosaugos renginiuose, organizuoja miškasodžio talkas, globoja jaunuosius miško bičiulius;

- urėdijos miškai sertifikuoti 2004 m., resertifikuoti 2009 m. Gautas naujas FSC sertifikatas garantuoja, kad urėdijos valstybinės reikšmės miškuose miškininkaujama prisilaikant nacionalinių teisės aktų ir tarptautinių reikalavimų, išsaugojant ir gausinant miško išteklius visuotinai pripažintais tvaraus ir subalansuoto miškų ūkio principais, suderinus ekonomines, ekologines ir socialines miško funkcijas.

Medžioklės ūkio rodikliai vertinami nevienareikšmiškai, ypač per ilgesnį laikotarpį. Didelis briedžių ir elnių tankumas praėjusio amžiaus VII–IX dešimtmečiais padarė didelę žalą pušų jaunuolynams, eglynams. Tą rodo mažas II–V amžiaus klasių pušynų plotas, sumažėjęs eglynų stabilumas, sumažėjusios neplynųjų kirtimų vykdymo galimybės (dėl pažeisto eglių II ardo). Elninių žvėrių padaryti pažeidimai, nukandžiojant ūglius, nustatyti 6 kartus mažesniame (35 ha) plote, nei buvo užfiksuota 2001 m. miškotvarkos, nors elninių žvėrių banda padidėjo 80 briedžių ir 1066 stirnomis. Tai kryptingo darbo, saugojant jaunuolynus, rezultatas. Esama elninių žvėrių gausa sąlyginiais elniais (pagal preliminarų žvėrių skaičių) 1,7 karto viršija apskaičiuotą teritorijos talpą.

 

Miško ūkinių priemonių projektas 2012–2021 metams

 

Ūkinių priemonių projektavimas vykdytas vadovaujantis Miškų įstatymu, Saugomų teritorijų įstatymu, Medžioklės įstatymu, aplinkos ministro patvirtintais ir ūkinę veiklą reglamentuojančiais normatyvais: pagrindinių miško kirtimų normos nustatymo metodika, Miško kirtimų taisyklėmis, Miško sanitarinės apsaugos taisyklėmis, Miško priešgaisrinės apsaugos taisyklėmis ir kt.

Projektavimo tikslas yra parengti ir pagrįsti sprendimus dėl ilgalaikių valdos tikslų, kurie turi garantuoti tvarų ir subalansuotą miškų ūkį. Svarbiausi ilgalaikiai tikslai miško valdos mastu yra optimalios miško funkcinės struktūros, miško rūšinės sudėties, miško amžiaus ir erdvinės struktūros palaikymas, visų miško funkcijų užtikrinimas bei tvaraus ir subalansuoto miško ūkio garantavimas. Ūkinė veikla saugomose teritorijose projektuota griežtai laikantis visų šią veiklą reglamentuojančių dokumentų, nedarant neigiamos įtakos saugomiems kompleksams.

Visų rūšių miško kirtimais kasmet projektuojama iškirsti vidutiniškai po 93,7 tūkst. m3 likvidinės medienos. Pagrindiniais kirtimais projektuojama iškirsti daugiau kaip 64 %, ugdomaisiais – apie 27 %, sanitariniais – 8 % ir specialiaisiais kirtimais – daugiau kaip 1 % likvidinės medienos. Iš 1 ha mišku apaugusio ploto projektuojama iškirsti 4,3 m3 (3,5 m3 likvidinės) medienos. Medienos tūrio prieaugio naudojimas sudarys apie 62 %. IV miškų grupės miškuose numatoma sunaudoti daugiau kaip 67 %, III – per 51 %, II – 43 % medienos tūrio prieaugio. Kasmet miško kirtimais bus apimama 3,8 % visų medynų ploto.

 

Vykmečiui projektuojama metinė kirtimų apimtis

 

Kirtimų rūšis

M e t i n ė   a p i m t i s

plotas (ha)

tūris (tūkst. m3)

likvidinės medienos proc. nuo bendro tūrio

iškertama likvidinė mediena iš 1 ha (m3)

iškertama likvidinė mediena (tūkst. m3) pagal miškų grupes

stiebų

likvidinis

II

III

IV

Pagrindiniai kirtimai

219

72,4

60,1

83

274

0,8

7,4

51,9

Ugdomieji kirtimai, iš viso

815

33,5

25,2

75

31

3,6

6,2

15,4

- jaunuolynų ugdymas

265

3,5

0,3

9

1

 

0,1

0,2

- retinimai

134

4,6

3,3

72

24

0,3

0,9

2,1

- einamieji kirtimai

416

25,4

21,6

85

52

3,2

5,3

13,1

Sanitariniai kirtimai

x

9,1

7,3

80

 

1,2

1,6

4,5

Specialieji kirtimai

x

1,8

1,1

60

 

0,3

0,5

0,3

Iš viso

1034

116,8

93,7

80

91

5,9

15,7

72,1

 

 

Miško naudojimo rodikliai pagal miškų grupes

 

R o d i k l i a i

Bendri

Miškų grupė

II

III

IV

1. Iškertama mediena iš 1 ha mišku apaugusio ploto (m3): - stiebų

4,3

2,7

4,0

4,7

- likvidinė

3,5

2,1

3,2

3,8

iš jo – pagrindiniais kirtimais (stiebų mediena)

2,7

0,4

1,8

3,3

2. Tarpinio naudojimo proc. nuo iškertamos stiebų medienos

38,0

86,8

55,4

29,9

iš jo – ugdymo kirtimais

28,7

60,5

39,1

23,6

3. Einamojo prieaugio naudojimas

61,6

43,1

51,2

67,2

4. Miško naudojimo proc. nuo bendro medynų tūrio

1,9

1,2

1,6

2,0

 

Projektuojama metinė miško želdinimo apimtis pirmajam penkmečiui sudarys 138 ha (60,6 %), žėlimo – 90 ha (39,1 %). Antrajam vykmečio penkmečiui miško atkūrimo apimtis bus patikslinta suprojektavus biržes 2017–2021 metams. Mišrūs želdiniai sudarys daugiau kaip 65 %, iš jų su ąžuolais – 2,5 %.

Miškai pagal gamtinį degumą suskirstyti į 3 degumo klases: 1 (didelio) – 52 %, 2 (vidutinio) – 25 %, 3 (mažo) – 23 %. Urėdijos tiesiogiai valdomi miškai pasižymi dideliu gamtiniu degumu, vidutinė degumo klasė – 1,7. Priešgaisrinių priemonių planas parengtas visiems urėdijos teritorijoje esantiems miškams.

Visa urėdijos teritorija suskirstyta į medžioklės plotų vienetus. Medžioklės plotuose, vadovaujantis normatyvais, nustatyta leistina žvėrių gausa, suprojektuotos biotechninės priemonės. Urėdijos miškuose tikslinga laikyti apie 170 briedžių, 1610 stirnų ir apie 500 šernų.

Esant dabartiniam išlaidų lygiui bei palankioms medienos kainų tendencijoms, urėdija planuojamu laikotarpiu galėtų dirbti pelningai, bendrasis pelningumas siektų 6,9 %.

Vidinės miškotvarkos projektas parengtas vadovaujantis tvaraus ir subalansuoto miško ūkio principais, atsižvelgiant į ekologines, ekonomines, socialines miškų funkcijas bei visuomenės reikmes.

 

Vidmantas Dičkalnis, VĮ Šalčininkų miškų urėdijos vidinės miškotvarkos projekto vadovas

 

_________________


KAUNO MIESTO SAVIVALDYBĖS VIDINĖS MIŠKOTVARKOS PROJEKTO (2012–2021 M.)

S A N T R A U K A

 

Šis miškotvarkos projektas – dokumentas, pagal kurį organizuojama Kauno miesto savivaldybės teritorijoje esančių valstybinės reikšmės miškų apsauga, tvarkymas ir naudojimas. Pagal jį miškai bus tvarkomi 2012–2021 metais. Projektavimas atliktas naudojant 2007 metų miškų inventorizacijos medžiagą, 2008–2010 metų geodezinius miškų ribų matavimus. Projektas apima ir 2011 metais papildomai įtrauktus į miško žemes plotus.

Miškų inventorizacija buvo atlikta Kauno miesto savivaldybės lėšomis, vadovaujantis Miškotvarkos darbų vykdymo instrukcija, patvirtinta Valstybinės miškotvarkos tarnybos direktoriaus 2006 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 53-06-G (Žin., 2007, Nr. 11-479), ir naudojant aerofotografavimo medžiagą. Natūroje nustatyti kiekvieno inventorizuojamo sklypo taksaciniai ir miško būklės rodikliai, patikslintos miškuose esančių saugomų ir paveldo objektų radimvietės, aprašyti esami rekreaciniai įrenginiai, įvertinta buvusi miškų ūkio veikla ir suprojektuotos ūkinės priemonės būsimam dešimtmečiui, remiantis minėtais inventorizavimo duomenimis ir Kauno miesto miško ūkiui nustatytais bendraisiais, socialiniais, ekologiniais ir ekonominiais tikslais.

Kadangi šie miškotvarkos darbai sutapo su Kauno 600 metų sukakties paminėjimu, o projekto rengimas – ir su Lietuvos vardo tūkstantmečio paminėjimu, papildomai buvo atlikta Kauno miesto miškų istorinės raidos analizė.

 

Savivaldybės tvarkomų valstybinės reikšmės miškų rodikliai

 

Bendras Kauno miesto teritorijoje esančių miškų plotas, įskaitant privačius (59,4 ha) ir VĮ Kauno miškų urėdijos valdomus valstybinės reikšmės (435,9 ha) miškus, yra 2432,4 ha, iš jų 2424,7 ha miško žemės. Miesto teritorijos miškingumas – 15 %. Tačiau šio projekto objektas yra tik savivaldybės tvarkomi miškai. Jų svarbiausi rodikliai pateikiami lentelėje.

 

Svarbesnieji Kauno miesto savivaldybės tvarkomų miškų rodikliai

 

Rodiklių pavadinimas

Mato

vnt.

Kiekis

Miško žemės plotas

ha

1988,8

Apaugusios mišku žemės (medynų) plotas

ha

1842,5

Saugomų teritorijų kiekis miško žemėje, iš viso: valstybės ir savivaldybės draustiniai, Kauno marių regioninis parkas

vnt./ha

7/546,0

6/299,7

1/246,3

NATŪRA 2000 teritorijos miško žemėse

ha

266,6

Bendras saugomų ir NATŪRA 2000 teritorijų, atmetus besidubliuojančią dalį

ha

607,8

Medynai pagal vyraujančias rūšis, iš viso

ha /%

1842,5/100

- pušynai

801,9/43,5

- eglynai

96,2/5,2

- ąžuolynai

206,1/11,2

- uosynai

11,6/0,6

- klevynai

89,4/4,9

- skroblynai

51,8/2,8

- guobynai

8,6/0,5

- liepynai

204,6/11,1

- beržynai

126,6/6,9

- juodalksnynai

12,3/0,7

- drebulynai

34,7/1,9

- baltalksnynai

109,3/5,9

- gluosnynai

66,9/3,6

- tuopynai

15,6/0,8

- kitų rūšių medynai

6,9/0,4

Bendras visų miškų augančios medienos tūris

tūkst. m3

427,014

Vidutinis tūris hektare

m3

232

Metinis medienos prieauglis hektare

m3

6,15

Vidutinis visų medynų amžius

metai

79

100 metų ir senesnių medynų plotas

ha

432,7

Gamtinę brandą pasiekusių medynų plotas

ha

229,7

Vidutinis visų medynų bonitetas

balai

I,8

Vidutinis visų medynų I ardo skalsumas

balai

0,69

Mišrių, įvairiamžių, dviardžių medynų plotas

ha

1383,3

Kultūrinės kilmės medynų plotas

ha

181,9

Dalinai sukultūrintų medynų plotas

ha

74,6

 

Ūkinių priemonių projektas 2012–2021 metams

 

Miškų formavimas kirtimais. Miesto miškuose kirtimai yra priemonė, formuojanti miško kraštovaizdį, jo rūšinę struktūrą, gerinanti sanitarinę būklę, didinanti miškų patrauklumą ir tinkamumą rekreaciniam naudojimui, kartu maksimaliai išsaugant ekologines ir gamtosaugines vertybes. Todėl projektuojant atsisakyta pagrindinių kirtimų, o svarbiausiais pasirinkti kraštovaizdžio formavimo kirtimai (toliau – KFK). Duomenys apie visus suprojektuotus kirtimus pateikiami lentelėje:

 

Kirtimų rūšys

Metinės apimtys

Iškertama iš  1ha/m3 bendro/likvido

plotas, ha

tūris

likvido %

nuo bendro

bendras

likvidinis

1. KFK, iš viso

54,5

1472

960

68

27,0/17,6

Iš jų: - trako valymas

12,2

142

28

20

11,6/2,3

- sudėties formavimas

7,8

283

226

80

36,3/29,0

- dekorat. didinimas

32,1

825

577

70

25,7/18,0

- erdvių formavimas

2,4

172

129

75

71,7/53,8

2. Ugdymo kirtimai, iš viso

15,0

459

348

 

30,6/23;2

Iš jų; - jaunuolynų ugdymas

5,5

66

33

54

10,2/6,2

- retinimai

0,8

37

30

80

46,2/37,5

- einamieji kirtimai

8,7

356

285

80

41,0/32,8

3. Sanitariniai kirtimai

-

1015

863

85

 

4. Speciali Ąžuolyno (BAST) priežūra

69,2

65

19

80

0,9/0,3

5. Kiti kirtimai

 

50

28

 

 

Iš jų: - rekonstrukciniai

0,5

9

7

80

18,0/14,0

- plotų valymo

4,8

16

-

-

2,5

- pavieniai medžiai

-

10

9

85

 

- trasų valymas

-

15

12

80

 

Iš viso

 

3061

2218

75

 

 

Miško želdinimas. Pagrindiniai kirtimai praeitame vykmetyje nebuvo vykdomi ir neprojektuoti ateičiai, tad miško įveisimui tinkamus plotus sudaro dėl 2010 m. škvalo atsiradę plynumos, taip pat atrinktos dirvonuojančios žemės, kurios gali būti naudojamos kaip žemė tinkama naujų miškų įveisimui nekliudant miesto plėtrai. Be to, siūloma imtis miško atkūrimo darbų tuose gamtinės brandos medynuose, kuriuose nėra perspektyvaus tikslinių rūšių pomiškio, antrojo ardo ar jaunesnės kartos. Iš viso metinės želdinimo darbų apimtys suprojektuotos 7,3 ha plote.

Sanitarinė miško apsauga. Pagrindinė sanitarinės apsaugos priemonė – atrankiniai sanitariniai kirtimai, suprojektuoti 1015 m3 bendro arba 863 m3 likvidinio tūrio per metus. Į šį kiekį neįeina galimi kirtimai dėl stichinių faktorių. Profilaktinės miškų apsaugos priemonės, iš kurių daugumą sudaro biologinės, suprojektuotos pagal normatyvus. Cheminės priemonės neprojektuojamos.

Priešgaisrinės apsaugos priemonės. Siūlomas esamos miško gaisrų stebėjimo ir gesinimo sistemos išsaugojimas. Kaip profilaktinė priemonė numatomas priešgaisrinių linijų mineralizavimas (3,0 km) ir miškų priešgaisrinės apsaugos taisyklių bei saugaus elgesio miškuose sklaida per komunikacinius kanalus, taip pat vaizdinės agitacijos naudojimas intensyviausiai lankomose miškų vietose.

Rekreacijos organizavimo priemonės suskirstytos į tris grupes:

- miškų kraštovaizdžio formavimo ir esamos miškų rekreacinės infrastruktūros palaikymo bei eksploatavimo darbai;

- svarbiausių miškingų vietovių kompleksinio naudojimo rekreacijai galimybių studijų ir projektavimo darbai;

- atskirų naujų rekreacinės įrangos objektų teritorinis išdėstymas ir prioritetai.

Jos apima visą veiklą, susijusią su rekreacijos organizavimu savivaldybės miškuose: nuo esamos rekreacinės infrastruktūros funkcionavimo užtikrinimo ir atnaujinimo iki naujų objektų sukūrimo.

Biologinės įvairovės palaikymo priemonės suskirstytos į tris veiklos sritis:

1. Ekologiškai svarbių teritorijų išskyrimas ir jų išsaugojimas, atitinkamai ribojant ir reguliuojant jose ūkinę veiklą (atskirose Nemuno ir Neries šlaitų vietose bei siūlomose išskirti kertinėje miško buveinėje ir rezervatinėje apyrubėje (25 ha).

2. Miškų augalijos įvairovės palaikymo priemonės (gamtinę brandą pasiekusių medžių globa, siekiant maksimalaus jų ilgaamžiškumo užtikrinimo; agresyvių introducentų, keliančių pavojų vietinėms rūšims, šalinimas įvairių kirtimų pagalba).

3. Gyvūnijos gyvavimo sąlygų gerinimo priemonės (inkilų uoksiniams paukščiams iškėlimas ir skruzdėlynų aptvėrimas, Niūraspalvio auksavabalio apsauga Ąžuolyne, inkilų kėlimas šikšnosparniams).

 

A. Brukas

 

_________________