LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO
Į S A K Y M A S
DĖL LIETUVOS HIGIENOS NORMOS HN 80:2000 „ELEKTROMAGNETINIS LAUKAS DARBO VIETOSE IR GYVENAMOJOJE APLINKOJE. PARAMETRŲ NORMUOJAMOS VERTĖS IR MATAVIMO REIKALAVIMAI 10 KHZ – 300 GHZ DAŽNIŲ JUOSTOSE“
2000 m. birželio 27 d. Nr. 361
Vilnius
Siekdamas užtikrinti saugią gyvenamąją ir darbo aplinką bei nustatyti nekenksmingus sveikatai elektromagnetinės spinduliuotės lygius,
1. Tvirtinu:
1.1. Lietuvos higienos normą HN 80:2000 „Elektromagnetinis laukas darbo vietose ir gyvenamojoje aplinkoje. Parametrų normuojamos vertės ir matavimo reikalavimai 10 kHz – 300 GHz dažnių juostose“ (pridedama);
PATVIRTINTA
sveikatos apsaugos ministro
2000 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 361
LIETUVOS HIGIENOS NORMA
HN 80:2000
ELEKTROMAGNETINIs LAUKAs DARBO VietOSE IR GYVENAMOJOJE APLINKOJE
Parametrų leidžiamos vertės ir matavimo reikalavimai 10 kHz – 300 GHz dažnių juostose
I. Taikymo sritis
1. Ši higienos norma taikoma stacionariems radiotechniniams objektams bei jų sistemoms, spinduliuojantiems elektromagnetinius laukus (EML) į gyvenamąją ir darbo aplinką 10 kHz – 300 GHz dažnių juostose.
2. Norma reglamentuoja leidžiamas elektromagnetinės spinduliuotės intensyvumo parametrų vertes gyvenamojoje aplinkoje ir darbo vietose, kuriose įrengti elektromagnetinės spinduliuotės šaltiniai; nustato elektromagnetinės spinduliuotės šaltinių įrengimo ir naudojimo, darbo vietų ir gyvenamosios aplinkos elektromagnetinės spinduliuotės intensyvumo parametrų matavimo reikalavimus bei nurodo apsaugos priemones elektromagnetinės spinduliuotės poveikiui mažinti.
3. Ši higienos norma privaloma visiems Lietuvos Respublikos fiziniams ir juridiniams asmenims, kurie projektuoja, įrengia bei eksploatuoja radiotechninius objektus, taip pat vykdo elektromagnetinės spinduliuotės kontrolę nepriklausomai nuo jų pavaldumo ar nuosavybės formos.
5. Ši higienos norma netaikoma vertinant buities prietaisų, medicinos įrangos bei videoterminalų displėjų išspinduliuojamų elektromagnetinės spinduliuotės intensyvumo parametrus.
1 PASTABA. Videoterminalų displėjų išspinduliuojamų elektromagnetinės spinduliuotės intensyvumo parametrų matavimai darbo vietose atliekami pagal šios higienos normos skyriuje „Elektromagnetinio lauko intensyvumo parametrų matavimas ir vertinimas“ aprašytą metodiką, elektromagnetinės spinduliuotės lygiai vertinami pagal techninės normos [6.17] reikalavimus.
2 PASTABA. Įsigaliojus šiai normai, Lietuvos Respublikoje nesivadovaujama normatyviniais dokumentais [A.12, A.16, A.17].
II. Nuorodos
6. Šioje higienos normoje yra nuorodos į tokius dokumentus:
6.1. Lietuvos Respublikos žmonių saugos darbe įstatymas (Žin., 1993, Nr. 55-1064; 1994, Nr. 88-1669; 1996, Nr. 50-1195; 1997, Nr. 67-1658, 1997, Nr. 117-3001).
6.2. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas (Žin., 1995, Nr. 107-2391; 1997, Nr. 65-1548, Nr. 96-2427; 2000, Nr. 34-953, Nr. 42-1195).
6.3. Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo pakeitimo įstatymas (Žin., 2000, Nr. 39-1092).
6.5. Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 (Žin., 1992, Nr. 22-652, Nr. 26-774; 1993, Nr. 71-1334; 1996, Nr. 2-43; 1999, Nr. 104-2995).
6.6. Planuojamos ūkinės veiklos rūšių ir objektų, kuriems turi būti atliekamas poveikio aplinkai išsamus vertinimas sąrašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 456 (Žin., 1997, Nr. 42-1033).
6.7. Darbo vietų higieninio įvertinimo nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. spalio 7 d. nutarimu Nr. 1277 (Žin., 1998, Nr. 95-2641; 1999, Nr. 78-2325).
6.8. Leidimų įrengti bei naudoti televizijos ir radijo perdavimo stotis išdavimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos ryšių ir informatikos ministerijos 1994 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 20 (Žin., 1994, Nr. 59-527).
6.9. Darbų, draudžiamų dirbti nėščioms, pagimdžiusioms ir krūtimi maitinančioms moterims, ir nerekomenduotinų darbų moterims, norinčioms išsaugoti motinystės funkciją, taip pat joms kenksmingų ir pavojingų darbo aplinkos veiksnių sąrašai ir jų taikymo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 1998 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 18/12 (Žin., 1998, Nr. 7-156).
6.10. Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai išsamaus vertinimo programos ir ataskaitos rengimo nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijos (Žin., 1998, Nr. 29-787).
6.11. Darbuotojų aprūpinimo asmeninėmis apsauginėmis priemonėmis nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 1998 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 77 (Žin., 1998, Nr. 43-1188).
6.12. Darboviečių įrengimo bendrieji nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 1998 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. 85/233 (Žin., 1998, Nr. 44-1244).
6.13. Saugos ir sveikatos apsaugos ženklų naudojimo darbovietėse nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministrės 1998 m. lapkričio 8 d. įsakymu Nr. 95 (Žin., 1999, Nr. 104-2995).
6.14. Higieninės (visuomenės sveikatos saugos) ekspertizės atlikimo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 1999 m. kovo 8 d. įsakymu Nr. 108 (Žin., 1999, Nr. 25-721).
6.15. Profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 301 (Žin., 2000, Nr. 47-1365).
6.16. HN 81:1998 Judriojo korinio ryšio sistemų bazinės stotys (Žin., 1999, Nr. 3-71).
6.17. TN 01:1998 Displėjai. Didžiausi leidžiami spinduliuojamo elektromagnetinio lauko lygiai (Žin., 1998, Nr. 58-1631).
6.18. STR 1.11.01:1996 Statinių priėmimo naudoti tvarka (Žin., 1996, Nr. 88-2086; 1997, Nr. 119-3126; 1998, Nr. 41(1)-1138; 1999, Nr. 86-2574).
6.19. STR 1.02.03:1999 Projektavimo ir statybos įmonių atestavimas (Žin., 1999, Nr. 74-2266).
6.20. STR 1.09.01:1996 Statybos specialiųjų reikalavimų valstybinės priežiūros tvarka (Žin., 1996, Nr. 98-2250; 1997, Nr. 119-3125).
6.21. STR 2.01.01(3):1999 Esminiai statinio reikalavimai. Higiena, sveikata, aplinkos apsauga (Žin., 2000, Nr. 8-215).
III. Terminai ir apibrėžimai
7. Šioje higienos normoje pavartoti terminai ir jų apibrėžimai:
7.1. elektromagnetinis laukas (EML)
Judančių elektrinių krūvių sukurtas fizinis laukas, susidedantis iš susijusių ir laike besikeičiančių elektrinio ir magnetinio laukų*;
7.2. elektrinio lauko stipris (E)
Pagrindinė elektrinio lauko jėgos charakteristika, išreiškiama jėgos, veikiančios vienetinį taškinį krūvį duotame erdvės taške, dydžiu. Elektrinio lauko stiprio SI vienetas yra voltas metrui (V/m)*;
7.3. magnetinio lauko stipris (H)
Pagrindinė magnetinio lauko jėgos charakteristika, apibrėžiama didžiausio sukimo momento dydžio, veikiančio lauke patalpintą rėmelį, kuriuo teka srovė, santykiu su rėmelio srovės magnetiniu momentu. Magnetinio lauko stiprio SI vienetas yra amperas metrui (A/m)*;
7.4. elektromagnetinio lauko energijos srauto tankis (S)
Elektromagnetinio lauko energijos kiekis, kertantis paviršiaus, statmeno energijos sklidimo krypčiai, ploto vienetą per laiko vienetą. Elektromagnetinio lauko energijos srauto tankio SI vienetas yra vatas arba mikrovatas kvadratiniam metrui (W/m2 arba ģW/cm2)*;
7.5. elektromagnetinės spinduliuotės dažnis
Elektromagnetinės spinduliuotės ciklų skaičius per sekundę. Elektromagnetinės spinduliuotės dažnio SI vienetas yra hercas (Hz)*;
7.6. elektromagnetinio lauko parametrų matavimo maršrutas
Maršrutas, nustatantis elektromagnetinio lauko intensyvumo parametrų (E, H, S) matavimų nuoseklumą gyvenamojoje aplinkoje*;
7.7. radiotechninis objektas
Radijo įrenginys arba bet kuris kitas įrenginys, spinduliuojantis elektromagnetines bangas*;
7.9. radijo bangos
Laisvai sklindančios erdvėje elektromagnetinės bangos, kurių dažnis nuo 9 kHz iki 3000 GHz [6.4];
7.10. leidžiamas elektrinio lauko stipris
Elektrinio lauko, kuris veikdamas žmogų neribotą laiką nesukelia sveikatos sutrikimų ar ligos ir neturi įtakos paveldimumui, stiprio vertė*;
7.11. leidžiamas magnetinio lauko stipris
Magnetinio lauko, kuris veikdamas žmogų neribotą laiką nesukelia sveikatos sutrikimų ar ligos ir neturi įtakos paveldimumui, stiprio vertė*;
7.12. leidžiamas elektromagnetinio lauko energijos srauto tankis
Elektromagnetinio lauko, kuris veikdamas neribotą laiką nesukelia žmogaus sveikatos sutrikimų ar ligos ir neturi įtakos paveldimumui, energijos srauto tankio vertė*;
7.13. sanitarinė apsaugos zona (SAZ)
Teritorija, besiribojanti su radiotechninio objekto įrengimo vieta, kurioje 2 m aukštyje virš žemės paviršiaus elektromagnetinio lauko intensyvumo parametrai (elektrinio lauko stipris arba elektromagnetinio lauko energijos srauto tankis) yra didesni negu leidžiami**;
7.14. ribinio užstatymo zona (RUZ)
Teritorija, besiribojanti su radiotechninio objekto įrengimo vieta, kurioje aukščiau kaip 2 m virš žemės paviršiaus elektromagnetinio lauko intensyvumo parametrai yra didesni negu leidžiami. Viršutinė ribinio užstatymo zonos riba nustatoma perspektyvinio užstatymo aukščiausių pastatų viršutinio aukšto lygyje**;
7.15. gyvenamoji aplinka
Gyvenamosios ir poilsio teritorijos, gyvenamosios ir viešosios paskirties patalpos, kuriose gyventojus veikia arba gali veikti elektromagnetinis laukas**.
* Terminai ir apibrėžimai pagal [A.3, A.4, A.20].
** Terminai ir apibrėžimai pagal [A.17].
PASTABA. Šioje normoje vartojami terminai: darbuotojas, darbo vieta, darbo aplinka atitinka Lietuvos Respublikos žmonių saugos darbe įstatyme [6.1] vartojamus terminus.
IV. Elektromagnetinio lauko intensyvumo parametrų leidžiamos vertės darbo vietose ir gyvenamojoje aplinkoje
8. Elektromagnetinio lauko intensyvumo parametrų faktiškos vertės neturi būti didesnės kaip 1, 2 ir 3 lentelėse nurodytos leidžiamos vertės.
1 lentelė. Elektromagnetinio lauko intensyvumo parametrų didžiausios leidžiamos vertės darbo vietose
| Poveikio trukmė per darbo pamainą (T), min. |
Elektrinio lauko stiprio leidžiama vertė (ELV), V/m, ne didesnė kaip |
Magnetinio lauko stiprio leidžiama vertė (HLV), A/m, ne didesnė kaip |
EML energijos srauto tankio leidžiamavertė (SLV), µW/cm2, ne didesnė kaip |
||||
| esant 0,01–2,99 MHz |
esant 3,0–29,9 MHz |
esant 30–300 MHz |
esant 0,01–2,99 MHz |
esant 3,0–29,9 MHz |
esant 30–50 MHz |
esant 0,3–300 GHz |
|
| 480 ir daugiau |
50,0 |
30,0 |
10,0 |
5,0 |
1,6 |
0,30 |
25,0 |
| 479–450 |
52,0 |
31,0 |
10,0 |
5,0 |
1,6 |
0,31 |
27,0 |
| 449–420 |
53,0 |
32,0 |
11,0 |
5,3 |
1,7 |
0,32 |
29,0 |
| 419–390 |
55,0 |
33,0 |
11,0 |
5,5 |
1,8 |
0,33 |
31,0 |
| 389–360 |
58,0 |
34,0 |
12,0 |
5,8 |
1,9 |
0,34 |
33,0 |
| 359–330 |
60,0 |
36,0 |
12,0 |
6,0 |
2,0 |
0,36 |
36,0 |
| 329–300 |
63,0 |
37,0 |
13,0 |
6,3 |
2,1 |
0,38 |
40,0 |
| 299–270 |
67,0 |
39,0 |
13,0 |
6,7 |
2,2 |
0,40 |
44,0 |
| 269–240 |
71,0 |
42,0 |
14,0 |
7,1 |
2,4 |
0,42 |
50,0 |
| 239–210 |
76,0 |
45,0 |
15,0 |
7,6 |
2,5 |
0,45 |
57,0 |
| 209–180 |
82,0 |
48,0 |
16,0 |
8,2 |
2,7 |
0,49 |
67,0 |
| 179–150 |
89,0 |
52,0 |
18,0 |
8,9 |
3,0 |
0,54 |
80,0 |
| 149–120 |
100,0 |
59,0 |
20,0 |
10,0 |
3,3 |
0,60 |
100,0 |
| 119–90 |
115,0 |
68,0 |
23,0 |
11,5 |
3,8 |
0,69 |
133,0 |
| 89–60 |
141,0 |
84,0 |
28,0 |
14,2 |
4,7 |
0,85 |
200,0 |
| 59–30 |
200,0 |
118,0 |
40,0 |
20,0 |
6,7 |
1,20 |
400,0 |
| 29–15 |
283,0 |
168,0 |
57,0 |
28,3 |
9,4 |
1,70 |
800,0 |
| 14–6 |
400,0 |
236,0 |
80,0 |
40,0 |
13,3 |
2,40 |
1000,0 |
| 5 ir mažiau |
500,0 |
296,0 |
80,0 |
50,0 |
16,6 |
3,00 |
1000,0 |
2 lentelė. Elektromagnetinio lauko intensyvumo parametrų didžiausios leidžiamos vertės gyvenamojoje aplinkoje
| Elektrinio lauko stiprio leidžiama vertė (ELV), V/m, ne didesnė kaip |
EML energijos srauto tankio leidžiama vertė (SLV), µW/cm2, ne didesnė kaip |
|||
| esant 0,01–0,29 MHz |
esant 0,3–2,9 MHz |
esant 3,0–29,9 MHz |
esant 30–299 MHz |
esant 0,3–300 GHz |
| 25,0 |
15,0 |
10,0 |
5,0 |
10,0 |
3 lentelė. Radiotechninių objektų skleidžiamo impulsinio spinduliavimo energijos srauto tankio leidžiamos vertės
| Radiolokacijai skirtų radijo bangų diapazono numeris pagal ICCR klasifikaciją* |
Radiolokacijai skirtų radijo bangų ilgis, cm |
Radiotechninio objekto darbo režimas |
Veikimo trukmė (T), val. ** |
EML energijos srauto tankio leidžiama vertė (SLV), ģW/cm2, ne didesnė kaip |
|
|
| Antenos skenavimo dažnis, Hz |
Spinduliuotės trukmė, esant tolygiam intensyvumui |
|||||
| 11 |
0,8±15 % |
Ne daugiau kaip 0,1 |
Ne daugiau kaip 0,03 skenavimo periodo |
0,5 |
140 |
|
| 11 |
0,8± 15 % |
0 |
Ne daugiau kaip 12 valandų per parą |
1 |
10 |
|
| 10 |
3 ±20 % |
Ne daugiau kaip 0,1 |
Ne daugiau kaip 0,04 skenavimo periodo |
0,5 |
60 |
|
| 10 |
3± 20 % |
0 |
Ne daugiau kaip 12 valandų per parą |
1 |
10 |
|
| 9 |
10± 15 % |
0 |
Ne daugiau kaip 12 valandų per parą |
0,5 |
20 |
|
| 9 |
17± 15 % |
0 |
Ne daugiau kaip 12 valandų per parą |
1 |
24 |
|
| 9 |
17± 15 % |
0 |
Ne daugiau kaip 12 valandų per parą |
1 |
12 |
|
| 9 |
10± 20 % |
Ne daugiau kaip 0,25 |
Ne daugiau kaip 0,05 skenavimo periodo |
1 |
15 |
|
| 9 |
23±15 % |
Ne daugiau kaip 0,25 |
Ne daugiau kaip 0,02 skenavimo periodo |
1 |
20 |
|
| 9 |
35±15 % |
Ne daugiau kaip 0,25 |
Ne daugiau kaip 0,02 skenavimo periodo |
1 |
25 |
|
Pastaba. Kitiems radiotechniniams objektams, nenurodytiems 3 lentelėje, energijos srauto tankio didžiausia leidžiama vertė yra 10µW/cm2.
* Pagal Tarpdisciplininių palyginamųjų tyrimų centro (Interdisciplinary Centre for Comparative Research – ICCR) klasifikaciją radijo bangų diapazono numeris 9–11 priskiriamas atitinkamai 0,3–3 GHz, 3–30 GHz ir 30–300 GHz dažniams.
V. Radiotechninių objektų projektavimo ir įrengimo higienos reikalavimai
10. Radiotechninių objektų projektavimo higienos reikalavimų specialiąsias sąlygas projektuotojas gauna iš visuomenės sveikatos centro pagal bazinės stoties įrengimo vietą.
11. Radiotechninių objektų statybos specialiųjų reikalavimų valstybinę priežiūrą reglamentuoja teisės norminis aktas [6.20].
12. Radiotechninio objekto projekto higieninei ekspertizei projektuotojas turi pateikti šiuos dokumentus:
12.1. Ryšių reguliavimo tarnybos nustatyta tvarka [6.8] išduotą leidimą radiotechniniam objektui projektuoti ir numatomą radiotechninio objekto įrengimo vietą (adresą);
12.2. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nustatyta tvarka [6.19] išduotą kvalifikacijos atestatą, suteikiantį teisę projektavimo ir statybos verslo įmonei projektuoti radijo ir televizijos bokštus ir radijo ryšių statinius;
12.3. Ryšių reguliavimo tarnybos išduotą leidimą, suteikiantį teisę radiotechniniam objektui naudoti nustatytą signalų dažnį;
12.4. Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai išsamaus vertinimo ataskaitą, kai bendras radiotechninių objektų siųstuvų galingumas didesnis arba lygus 20 kW pagal teisės aktų [6.3, 6.6, 6.10] reikalavimus.
12.5. Ryšių reguliavimo tarnybos patvirtintus techninius duomenis apie radiotechninio objekto įrengimo vietoje esančius elektromagnetinę spinduliuotę skleidžiančius įrenginius, radijo bangų siųstuvų maksimalią galią ir spinduliuojamus dažnius;
12.6. techninius duomenis apie radiotechninio objekto signalų siųstuvą ar siųstuvus (siųstuvo galia, siuntimo signalo stiprinimo koeficientas, antenų poliarizacija, antenų iškėlimo aukštis virš žemės paviršiaus ar statinio stogo);
12.7. radiotechninio objekto ir su juo besiribojančios teritorijos planą, radiotechninio objekto įrengimo detalųjį planą ir planavimo brėžinius (radiotechninio objekto patalpų planą; stogo, ant kurio įrengiamos antenos, planą); antenų bendro vaizdo ir spinduliuotės diagramų brėžinius;
12.8. radiotechninio objekto įrenginių sukuriamų elektromagnetinių laukų energijos srauto tankio pasiskirstymo skaičiavimus. Kai šalia projektuojamo radiotechninio objekto yra kitų veikiančių elektromagnetinės spinduliuotės šaltinių, skaičiuojama projektuojamo objekto įrenginių ir suminio elektromagnetinės spinduliuotės šaltinių sukuriamo elektromagnetinio lauko pasiskirstymai didžiausio intensyvumo kryptimi:
13. Radiotechniniam objektui įrengti visų pirma turi būti pasirinkti aukštieji inžineriniai įrenginiai. Siekiant sumažinti galimą elektromagnetinės spinduliuotės poveikį gyventojams, radiotechninis objektas ir (arba) jo antenos įrengiamas, atsižvelgiant į gretimų teritorijų funkcinę paskirtį ir suderinus su šalia esančių objektų savinininkais (steigėjais). Radiotechninio objekto projekte turi būti numatytos darbų saugos priemonės.
14. Judriojo korinio ryšio sistemų bazinės stotys turi atitikti Lietuvos higienos normos HN 81 reikalavimus [6.16].
15. Įrengtas radiotechninis objektas turi atitikti esminius statinių reikalavimus. Elektromagnetinė spinduliuotė turi nekelti pavojaus žmonėms, būnantiems statinyje ar šalia statinio [6.21].
VI. Elektromagnetinio lauko intensyvumo parametrų matavimas ir vertinimas
17. Elektromagnetinio lauko intensyvumo parametrai matuojami ir vertinami vadovaujantis teisės norminiu aktu [6.14]:
17.4. atlikus radiotechninio objekto remonto darbus, kurie galėtų nulemti elektromagnetinės spinduliuotės intensyvumo pokyčius;
18. Matavimus 17.1–17.4 punktuose nurodytais atvejais turi organizuoti radiotechninio objekto savininkas ir matavimo rezultatus pateikti visuomenės sveikatos centrui; 17.5 punkte nurodytu atveju – radiotechninio objekto ir (arba) naujai statomo objekto savininkas matavimo rezultatus pateikti visuomenės sveikatos centrui.
19. Elektromagnetinio lauko intensyvumo parametrų matavimus turi atlikti nustatyta tvarka šiai veiklai akredituotos (atestuotos) institucijos (laboratorijos).
20. Elektromagnetinio lauko intensyvumo parametrų faktiškos vertės matuojamos matuokliais, kurių matavimo diapazonas turi atitikti radiotechninio objekto darbinių dažnių juostą:
20.1. 0,01 – 300 MHz dažnių juostose matuojamos prietaisais, skirtais elektrinio lauko ir magnetinio lauko stipriui matuoti;
21. Metrologinė matavimo prietaisų priežiūra atliekama teisės aktų nustatyta tvarka. Matavimai atliekami pagal prietaisų naudojimo instrukcijų reikalavimus. Matavimo prietaisai turi būti patikrinami pagal atitinkamas instrukcijas prieš kiekvieną elektromagnetinio lauko intensyvumo parametrų matavimą. Elektrinio lauko ir magnetinio lauko stiprių, elektromagnetinio lauko energijos srauto tankio matavimo paklaida neturi būti didesnė kaip ±10 %.
22. Elektromagnetinio lauko intensyvumo parametrų matavimai darbo vietose turi būti atliekami įprastinio darbo proceso metu vadovaujantis teisės norminiu aktu [6.7], gyvenamojoje aplinkoje – esant įprastiniam radiotechninių objektų darbo režimui 17.2 punkte nustatytu periodiškumu.
23. Radiotechninių objektų sanitarinės apsaugos zonos ribos ir (arba) ribinio užstatymo zonos ribos nustatomos, kai yra viršijamos 2 ir 3 lentelėje nurodytos leidžiamos elektromagnetinio lauko intensyvumo parametrų vertės. Sanitarinės apsaugos zonos ribas nustatyta tvarka gali tikslinti teritorijų planavimo organizatoriai [6.2, 6.5].
24. Elektromagnetinio lauko intensyvumo parametrų matavimus gyvenamojoje aplinkoje, vykdant elektromagnetinės spinduliuotės intensyvumo parametrų monitoringą, organizuoja visuomenės sveikatos priežiūros institucijos.
25. Elektromagnetinio lauko intensyvumo parametrų matavimai darbo patalpose turi būti atliekami nuolatinėse ir nenuolatinėse darbo vietose ne mažesniu kaip 0,5 m atstumu nuo elektromagnetinės spinduliuotės šaltinio. Darbo vietose matavimai atliekami darbuotojui sėdint apie 0,5 m ir apie 1 m aukščiuose (dubens ir galvos lygyje) virš grindų arba darbo plokštumos, ir apie 1 m ir apie 1,7 m aukščiuose (dubens ir galvos lygyje) darbuotojui stovint.
26. Gyvenamojoje aplinkoje elektromagnetinės spinduliuotės matavimai atliekami apie 2 m aukštyje virš žemės paviršiaus, taip pat priklausomai nuo esančių arba planuojamų statyti pastatų aukščio – apie 3 m, 6 m, 9 m ir t.t. aukštyje nuo žemės paviršiaus, pasinaudojant keltuvais.
27. Kiekviename matavimo taške atliekami ne mažiau kaip trys matavimai. Rezultatu laikomas šių matavimų aritmetinis vidurkis.
28. Elektromagnetinės spinduliuotės šaltinius aptarnaujančiam personalui draudžiama būti zonoje, kurioje atliekami matavimai. Asmenys, atliekantys matavimus, neturi būti tarp elektromagnetinės spinduliuotės šaltinio ir matavimo prietaiso daviklio (antenos).
29. Kai elektromagnetinės spinduliuotės šaltiniai gyvenamojoje ir darbo aplinkoje spinduliuoja kelių dažnių juostose, kuriose nustatytos tos pačios elektromagnetinio lauko intensyvumo parametrų leidžiamos vertės (LV), elektromagnetinio lauko intensyvumo parametrų suma nustatoma prietaisais su izotropiniais davikliais arba atskirai matuojant kiekvieno šaltinio sukuriamo elektromagnetinio lauko intensyvumo parametrus ir apskaičiuojant elektromagnetinio lauko intensyvumo parametrų sumines vertes. Suminės elektromagnetinio lauko intensyvumo parametrų vertės neturi būti didesnės kaip apskaičiuojamos pagal šias formules:
 |
čia:
Ei – i-ojo normuojamo diapazono elektrinio lauko vertė; Hj – j-ojo normuojamo diapazono magnetinio lauko vertė, ESTk – k-ojo normuojamo diapazono energijos srauto vertė; Esum, Hsum, Ssum – suminė EML parametrų vertė; ELV, HLV, SLV – EML parametrų leidžiamos vertės.
Pastaba. Vertinant elektromagnetinio lauko intensyvumo parametrų faktiškas vertes, (3) formulė netaikoma tais atvejais, kai elektromagnetinės spinduliuotės šaltinis veikia impulsiniu režimu.
30. Kai elektromagnetinės spinduliuotės šaltiniai gyvenamojoje ar darbo aplinkoje spinduliuoja tose dažnių juostose, kuriose nustatytos skirtingos leidžiamos vertės, matuojami kiekvieno elektromagnetinės spinduliuotės šaltinio sukuriamo elektromagnetinio lauko intensyvumo parametrai ir apskaičiuojama suminė elektromagnetinio lauko intensyvumo parametrų vertė. Suminė elektromagnetinio lauko intensyvumo parametrų vertė neturi viršyti vieneto:
 |
čia:
Ei – i-ojo normuojamo diapazono elektrinio lauko vertė, Hj – j-ojo normuojamo diapazono magnetinio lauko vertė, ESTk – k-ojo normuojamo diapazono energijos srauto tankio vertė, ELVi, HLVj, SLVk – i, j, k normuojamų diapazonų EML parametrų leidžiamos vertės, EMLsum – EML parametrų suminė vertė.
31. Gauti elektromagnetinio lauko intensyvumo parametrų rezultatai lyginami su leidžiamomis vertėmis, pateiktomis šios higienos normos 1, 2 ir 3 lentelėse. Kai elektromagnetinio lauko spinduliuotės šaltiniai spinduliuoja kelių dažnių juostose, kaip nurodyta 29 ir 30 punktuose, gauti rezultatai lyginami su vertėmis, apskaičiuotomis pagal (1), (2), (3), (4) formules.
VII. Elektromagnetinio lauko intensyvumo parametrų matavimo maršruto gyvenamojoje aplinkoje parinkimo reikalavimai
33. Matavimo maršrutas turi būti nustatomas prieš tai išanalizavus teritorijos planą (įvertinus reljefą, užstatymo pastatais pobūdį, augmeniją ir t.t.). Matavimo maršrutas turi būti atviras (neužstatytas, be didelių medžių). Išilgai matavimo maršruto neturi būti metalinių konstrukcijų, įrenginių, elektros perdavimo linijų, jo ilgis parenkamas pagal teorinių skaičiavimų rezultatus, tačiau neturėtų būti trumpesnis kaip 300 m. Vietovė, kurioje numatomi matavimai, turi būti atvira ir joje tiesiogiai matoma radiotechninio objekto antena. Matavimo maršruto nuolydis turi būti minimalus.
34. Matavimams turi būti parenkami ne mažiau kaip du spinduliniai maršrutai horizontalioje plokštumoje, kurių vienas – pagrindinis maršrutas – turi eiti nuo elektromagnetinės spinduliuotės šaltinio didžiausios spinduliuotės kryptimi, kitas – priešinga kryptimi. Jei yra naudojamos visomis kryptimis vienodai spinduliuojančios (nekryptinės) antenos, tai parenkami ne mažiau kaip du matavimo maršrutai.
35. Matavimo maršruto ilgis turi būti 1,5–2 kartus didesnis už sanitarinės apsaugos zonos ribas. Matavimo taškai parenkami:
VIII. Elektromagnetinės spinduliuotės poveikio mažinimo priemonės darbo aplinkoje
37. Už elektromagnetinės spinduliuotės poveikio mažinimo priemonių taikymą darbo aplinkoje atsakingas darbdavys.
38. Darbovietė, kurioje eksploatuojami radiotechniniai įrenginiai, turi atitikti nustatytus reikalavimus [6.12]. Darbai turi būti organizuoti taip bei naudojamos tokios darbo priemonės ir technologiniai procesai, kad darbo vietose sklindančios elektromagnetinės spinduliuotės srautas, poveikio laikas, elektromagnetinės spinduliuotės veikiamų ar galinčių būti paveiktais darbuotojų skaičius būtų kuo mažesnis.
39. Turi būti įvertinta poveikio darbuotojams rizika saugai ir sveikatai pagal norminį teisės aktą [6.7], kad būtų galima parinkti reikalingas kolektyvinės ir (arba) asmenines apsaugines priemones. Darbdavys privalo aprūpinti darbuotojus reikiamais darbo drabužiais ir asmeninėmis apsauginėmis priemonėmis pagal nustatytą tvarką [6.11].
40. Nustatyta tvarka turi būti naudojami įspėjamieji ženklai darbo vietose pagal saugos ir sveikatos apsaugos ženklų naudojimo darbovietėse nuostatus [6.13].
41. Darbdavys privalo informuoti darbuotojus apie elektromagnetinės spinduliuotės poveikį sveikatai, technines ir organizacines priemones, kurių ėmėsi darbdavys ir kurių turėtų imtis darbuotojai. Darbuotojai ir (arba) jų atstovai darbovietėse turi teisę gauti informaciją apie elektromagnetinės spinduliuotės parametrų matavimo rezultatus.
42. Darbdavys privalo numatyti darbuotojus apsaugančias priemones, kai darbo aplinkoje viršijamos elektromagnetinio lauko intensyvumo parametrų leidžiamos vertės. Šiais atvejais turi būti nedelsiant nustatytos viršijimo priežastys ir nedelsiant imamasi padėtį taisančių priemonių. Darbdavys privalo informuoti darbuotojus ir (arba) jų atstovus darbovietėse apie tai, kuriose darbo vietose viršytos elektromagnetinio lauko intensyvumo parametrų leidžiamos vertės ir kokių priemonių imtasi ar turi būti imtasi padėčiai ištaisyti.
IX. Elektromagnetinės spinduliuotės poveikio mažinimo priemonės
gyvenamojoje aplinkoje
44. Už priemonių elektromagnetinės spinduliuotės poveikio mažinimo priemonių taikymą gyvenamojoje aplinkoje atsakingas radiotechninio objekto savininkas.
45. Elektromagnetinės spinduliuotės poveikiui mažinti gyvenamojoje aplinkoje taikomos aktyviosios ir pasyviosios priemonės. Aktyviosios priemonės: siųstuvų galios mažinimas, antenų konstrukcijos ir spinduliavimo krypties keitimas, antenų aukščio virš žemės paviršiaus didinimas, radiotechninio objekto iškėlimas iš gyvenamosios teritorijos; pasyviosios priemonės: teritorijų planavimo priemonės (gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų iškėlimas iš sanitarinių apsaugos zonų), pastatų arba jų elementų ekranavimas. Gyvenamojoje aplinkoje turi būti pastatyti įspėjamieji užrašai: „Atsargiai. Elektromagnetinė spinduliuotė“.
______________
A PRIEDAS
(informacinis)
LITERATŪRos sąrašas
A.1. Council Directive 80/1107/EEC on the protection of workers from the risks related to exposure to chemical, physical and biological agents at work.
A.2. Council Directive 88/642/EEC amending Directive 80/1107/ EEC on the protection of workers from the risks related to exposure to chemical, physical and biological agents at work.
A.3. LST ISO 31-5. Dydžiai ir vienetai 5-oji dalis. Elektra ir magnetizmas.
A.4. LST ISO 31-6. Dydžiai ir vienetai. 6-oji dalis: Šviesa ir jai giminiška elektromagnetinė spinduliuotė.
A.5. DIN 57 848 – Teil 1 (VDE 0848 – Teil 1/0282) Gefahrdung durch elektromagnetische felder mess-und berechnungsverfahren.
A.6. DIN VDE 0848 – Teil 2 Sicherheit in elektromagnetischen feldern. Schutz von personen im frequenzbereich von 30 kHz bis 300 GHz.
A.7. Threshold Limit Values for Chemical Substances and Physical Agents and Biological Exposure Indices. American Conference of Governmental Industrial Hygienists, Cincinnati, 1994 – 1995.
A.8. Environmental Health Criteria 137-Electromagnetic Fields (300 Hz to 300 GHz). Geneva: World Health Organization, 1993.
A.9. Environmental Health Criteria 16-Radiofrequency and microwaves. Geneva: World Health Organization, 1984.
A.10. Nonionizing Radiation Protection No 25. Copenhagen, World Health Organization, 1989.
A.11. MEK Publikacija 657. Opasnosti ot nieionizirujuščiego izlučienija v polosie častot (10-300000) MGc. M.:Izdatieljstvo standartov, 1981. – 14 p.
A.12. No 4131-86. Priedielbno dopustimyie urovni (PD“) vozdiejstvija ieliektromagnitnych poliej (EMP) častot 10 kGc–60 kGc, M.: Minzdrav SSSR, 1986.
A.13. Gigiieničieskiie normativy GN 2.1.8/2.2.4.019-94. Vriemiennyie dopustimyie urovni (VD“) vozdiejstvija ieliektromagnitnych izlučienij, sozdovaiemych sistiemami sotovoj radiosvjazi, M.: Goskomsanepidnadzor Rossii, 1995.
A.14. SanPiN 2.2.4/2.1.8.055-96. Sanitarnyie normy i pravila. 2.1.8. „izičieskiie faktory okružajuščiej sriedy. 2.2.4. „izičieskiie faktory proizvodstviennoj sriedy. Eliektromagnitnyie izlučienija radiočastotnogo diapazona (EMI RČ), M.: Goskomsanepidnadzor Rossii, 1996.
A.15. Mietodičieskiie ukazanija M“K 4.3.045-96. Opriedielieniie urovniej ieliektromagnitnogo polja v miestach razmieščienija sriedstv tielievidienija i ČM-radiovieščanija, M.: Goskomsanepidnadzor Rossii, 1996.
A.16. GOST 12.1.066. SSBT Eliektromagnitnyie polja radiočastot, dopustimyie urovni i trobovanija k proviedieniju kontrolja.
A.17. No 2983-84. Vriemiennyie sanitarnyie normy i pravila zaščnty nasielienija ot vozdiejstvija eliektromagnitnych poliej, sozdovaiemych radiotiechničieskimi objiektami. „tvierždieny MZ SSSR 1984 01 19.
A.18. No 2159-80. Mietodičieskiie riekomiendacii po proviedieniju laboratornogo kontrolja za istočnikami eliektromagnitnych poliej nieionizirujuščiej časti spiektra (EMP) pri osuščiestvliennii gosudarstviennogo sanitarnogo nadzora. „tvierždieny MZ SSSR 1980 03 31.
A.19. No 3860-85. Priložieniie k mietodičieskim ukazanijam No 2983-84 po opriedielieniju urovniej ieliektromagnitnogo polja i granic sanitarno-zaščitnoj zony i zony ograničienija zastrojki v miestach razmieščienija sriedstv tielievidienija i častotno-modulirovannogo radiovieščanija. tvierždieny MZ SSSR 1985 04 22.
A. 20. Elektrotechnikos terminų žodynas, 1999, „Technologija“, Kaunas.
______________