LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO
Į S A K Y M A S
DĖL SANITARINIŲ APSAUGOS ZONŲ RIBŲ NUSTATYMO IR REŽIMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO
2004 m. rugpjūčio 19 d. Nr. V-586
Vilnius
Įgyvendindamas Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo (Žin., 2002, Nr. 56-2225) 24 straipsnio 2 dalį ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. spalio 10 d. nutarimo Nr. 1610 „Dėl Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo įgyvendinimo“ (Žin., 2002, Nr. 99-4407) 1.3 punktą:
2. Nustatau, kad sanitarinės apsaugos zonos įrengiamos ūkinės komercinės veiklos rūšims, įrašytoms į:
2.1. Planuojamos ūkinės veiklos, kurios poveikis aplinkai privalo būti vertinamas, rūšių sąrašą, pateiktą Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo (Žin., 1996, Nr. 82-1965; 2000, Nr. 39-1092)1 priedėlyje;
2.2. Planuojamos ūkinės veiklos, kuriai turi būti atliekama atranka dėl poveikio aplinkai privalomo vertinimo, rūšių sąrašą, pateiktą Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo (Žin., 1996, Nr. 82-1965; 2000, Nr. 39-1092) 2 priedėlyje;
2.3. Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme nenumatytų poveikio visuomenės sveikatai vertinimo atvejų sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. V-50 (Žin., 2003, Nr. 18-794).
3. Pripažįstu netekusiu galios Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. sausio 5 d. įsakymą Nr. 10 „Dėl Sanitarinių apsaugos zonų nustatymo ir priežiūros tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 5-152).
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos
sveikatos apsaugos ministro
2004 m. rugpjūčio 19 d. įsakymu Nr. V-586
SANITARINIŲ APSAUGOS ZONŲ RIBŲ NUSTATYMO IR REŽIMO TAISYKLĖS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Sanitarinių apsaugos zonų (toliau – SAZ) ribų nustatymo ir režimo taisyklės reglamentuoja saugių gyvenamajai aplinkai ir žmonių sveikatai sanitarinių apsaugos zonų ribų nustatymo dokumentų rengimo, derinimo ir tvirtinimo tvarką bei šių zonų režimo reikalavimus.
2. Šios taisyklės privalomos teritorijų planavimo organizatoriams ir planavimo dokumentų rengėjams, specialiąsias sąlygas rengiančioms bei valstybinės priežiūros institucijoms, taip pat kitiems juridiniams ir fiziniams asmenims, vykdantiems ūkinę komercinę veiklą pagal rūšis, kurioms Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka turi būti įrengtos sanitarinės apsaugos zonos.
3. Sanitarinės apsaugos zonos ribos nustatomos rengiant bendruosius planavimo projektus, specialiuosius bei detaliuosius planus.
4. Taisyklėse vartojamos sąvokos ir jų apibrėžimai
4.1. Biologinė tarša – aplinkos teršimas mikroorganizmais, jų apykaitos produktais, baltyminės kilmės medžiagomis, kurios dėl žmogaus veiklos patenka į aplinką ir gali sukelti pavojų žmonių sveikatai.
4.2. Cheminė tarša – aplinkos teršimas cheminių medžiagų garais, dujomis, aerozoliais, dūmais ir dulkėmis, kurios dėl žmogaus veiklos patenka į aplinką ir gali sukelti pavojų žmonių sveikatai.
4.3. Didžiausia leidžiama koncentracija (toliau – DLK) – ribinė medžiagos koncentracijos gyvenamojoje aplinkoje vertė, kuri, veikdama žmogų periodiškai arba visą gyvenimą, nesukelia kenksmingo poveikio jo sveikatai, įskaitant pasekmes palikuonims; radionuklidų tūrinio ir savitojo aktyvumo leidžiama vertė.
4.4. Fizikinė tarša – aplinkos teršimas triukšmu, vibracija, jonizuojančiąja ir nejonizuojančiąja spinduliuote, radioaktyviąja medžiaga, kuri dėl žmogaus veiklos patenka į aplinką ir gali sukelti pavojų žmonių sveikatai.
4.5. foninė oro teršalų koncentracija – oro kokybė, tiesiogiai nesusijusi su tiriamųjų taršos šaltinių poveikiu jai.
4.6. gyvenamoji aplinka – nuolatinis bei laikinasis būstas, gyvenamosios bei rekreacinės teritorijos.
4.7. mobilus taršos šaltinis – motorinė transporto priemonė, judantis mechanizmas, naudojantis degalus.
4.8. nepalankios teršalų išsisklaidymo sąlygos – meteorologinės sąlygos, nepalankios išsisklaidyti į aplinkos orą patekusiems teršalams.
4.9. rekreacinė teritorija – teritorija, turinti gamtinių ar kultūrinių aplinkos savybių ir sąlygas žmonių visaverčiam fiziniam bei dvasiniam poilsiui organizuoti.
4.10. ribinė taršos vertė – per tam tikrą laiką iš taršos objekto (objektų grupės), šaltinio (šaltinių visumos) išmetamų teršalų kiekis, kuris, įvertinus kitų taršos šaltinių išmetamų teršalų poveikį bei ūkinės veiklos plėtros perspektyvą, neviršija DLK vertės.
4.11. SAZ – aplink stacionarų taršos šaltinį arba keletą šaltinių, taip pat šalia kelių esanti teritorija, kurioje dėl galimo neigiamo poveikio žmonių sveikatai galioja nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos.
4.14. SAZ ribų nustatymo dokumentas – planavimo organizatoriaus patvirtintas planavimo dokumentas, kuriame nurodytos SAZ ribos, naudotojas ar naudotojai, tvarkymo režimas.
4.15. SAZ tvarkymo režimas – planavimo dokumentų sprendiniuose nustatyto teritorijos naudojimo būdo ir veiklos joje plėtojimo ir apribojimų visuma.
4.17. SAZ ribų tikslinimas – pagrįstas SAZ ribų pakeitimas (mažinimas arba didinimas), atsižvelgiant į teritorijų planavimo organizatorių, valstybinės priežiūros institucijų, kitų juridinių ir fizinių asmenų, tarp jų SAZ naudotojų, motyvuotus pasiūlymus.
4.19. tarša – medžiagos ar energija, kurios dėl žmonių veiklos tiesiogiai ar netiesiogiai patenka į aplinką ir sukelia pavojų žmonių sveikatai ir gamtinėms ekosistemoms, daro žalą materialiam turtui.
4.20. taršos objektas – aplinką teršianti įmonė, įskaitant stacionarius ir mobilius taršos šaltinius.
II. SAZ RIBŲ nustatymo TIKSLAI IR BŪDAI
5. SAZ ribų nustatymo tikslai
6. SAZ ribų nustatymo būdai
6.1. Atliekant poveikio visuomenės sveikatai vertinimą, kuris gali būti atskiras arba poveikio aplinkai vertinimo proceso dalis, SAZ tikslingumas ir ribų dydžiai pagrindžiami poveikio visuomenės sveikatai ataskaitoje, kuri gali būti atskira arba poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos dalis.
7. Įmonių, naudojančių radioaktyviąsias medžiagas ir kitus jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinius, SAZ ribos nustatomos pagal apšvitos dozių, kurias gautų kritinių grupių nariai, įvertinimo rezultatus. Normaliai dirbant objektui, kritinių grupių nariai SAZ ribose per metus gali gauti ne didesnes kaip 0,2 mSv efektines dozes.
III. SAZ RIBŲ NUSTATYMO ORGANIZATORIAI IR FINANSAVIMAS
8. SAZ ribų nustatymą organizuoja teritorijų planavimo organizatorius (toliau – planavimo organizatorius), kai įmonės ūkinė komercinė veikla patenka į ūkinės komercinės veiklos rūšių, kurioms įrengiamos sanitarinės apsaugos zonos, sąrašus.
9. SAZ ribų nustatymo dokumentai rengiami pagal Lietuvoje nustatyta tvarka patvirtintas taršos sklaidos skaičiavimo programas bei metodikas.
IV. SAZ RIBŲ NUSTATYMO DOKUMENTO RENGIMAS
11.-12. SAZ ribų nustatymo sąlygas išduoda šios institucijos:
12.1. Valstybinė visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – Tarnyba) – detaliesiems ar specialiesiems planams, kai jie rengiami teritorijoms, apimančioms daugiau kaip vieną apskritį;
12.2. visuomenės sveikatos centrai apskrityse – atitinkamos apskrities ir savivaldybių detaliesiems ar specialiesiems planams;
12.3. Radiacinės saugos centras – branduolinės energetikos objektams ir objektams, naudojantiems jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinius ir radioaktyviąsias medžiagas. Kai šiuose objektuose yra biologinės, cheminės ir fizikinės taršos šaltinių, SAZ ribų nustatymo sąlygos išduodamos, suderinus su Tarnyba ar visuomenės sveikatos centru apskrityje;
13. SAZ ribų nustatymo planavimo organizatorius parengia ir patvirtina SAZ ribų nustatymo užduotį, parenka SAZ ribų nustatymo dokumento rengėją.
14. SAZ ribų nustatymo planavimo organizatorius arba jo įgaliotas asmuo, norėdamas gauti sąlygas SAZ ribų nustatymo dokumentui parengti, atitinkamai institucijai pateikia: paraišką, duomenis apie planuojamos ūkinės komercinės veiklos rūšis, taršos objektą ir taršos šaltinį, juos apibūdinant bei pateikiant duomenis apie teršalų galimą poveikį gyvenamajai aplinkai, riziką visuomenės sveikatai.
15. Sąlygos SAZ ribų nustatymo dokumentui parengti išduodamos per 10 darbo dienų nuo paraiškos gavimo dienos.
16. SAZ ribų nustatymo procesas pradedamas savivaldybės tarybai priėmus sprendimą dėl SAZ ribų nustatymo dokumento rengimo.
17. SAZ ribų nustatymo dokumento rengimo organizatorius patvirtina SAZ ribų nustatymo užduotį, darbų atlikimo programą ir pateikia SAZ ribų nustatymo dokumento rengėjui:
17.3. išrašą iš Teritorijų planavimo dokumentų registro apie numatomoje planuoti teritorijoje galiojančius ir rengiamus teritorijų planavimo dokumentus;
18. Planavimo organizatorius pradėtą rengti SAZ ribų nustatymo dokumentas registruoja Teritorijų planavimo dokumentų registre.
19. SAZ ribų nustatymo dokumento rengėjas įvertina:
19.1. planuojamos teritorijos foninę taršą, jos šaltinius, turimus duomenis apie poveikį visuomenės sveikatai;
19.2. duomenis apie planuojamos ūkinės komercinės veiklos rūšis, taršos objektus, stacionarių ir mobilių taršos šaltinių išmetamus teršalus;
19.3. cheminės ir biologinės taršos rizikos žmonių sveikatai savybes, palankias ir nepalankias jų sklaidos sąlygas, esamų ir planuojamų koncentracijų vertes gyvenamojoje aplinkoje ir rekreacinėje teritorijoje;
19.4. fizikinę taršą, jos sklaidos sąlygas, esamų ir planuojamų lygių vertes gyvenamojoje aplinkoje ir rekreacinėje teritorijoje;
19.5. iš taršos šaltinių sklindančius pašalinius kvapus ar kitus teršalus, bloginančius gyvenamosios aplinkos ir rekreacinės teritorijos oro juslines savybes;
19.6. ūkinės veiklos daromą ar planuojamą daryti neigiamą psichogeninę įtaką aplinkui esantiems žmonėms, sukelti neigiamas emocijas ir kitas nepalankias psichines reakcijas;
19.7. cheminės ir biologinės taršos ūmius technologinius ir kitokius išmetalus, jų galimą riziką žmonių saugai, visuomenės sveikatai ir aplinkai;
19.8. taršos šaltinių išmetamų (planuojamų išmesti) teršalų įtaką dirvožemio ir gruntinio vandens cheminiam ir mikrobiniam užterštumui;
19.11. perspektyvinį SAZ poreikį, atsižvelgus į įmonės ūkinės veiklos plėtros prognozę taršos kitimo aspektu;
20. Esamų kelių, geležinkelio kelių ir jų įrenginių SAZ ribos nustatomos pagal Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 (Žin., 1992, Nr. 22-652; 2003, Nr. 11-407; 2004, Nr. 21-642), II ir III skyriaus reikalavimus. Kai kelių apsaugos zonų ribos neužtikrina ribinių taršos verčių gyvenamojoje aplinkoje ir rekreacinėje teritorijoje, nustatytų pagal teisės aktų reikalavimus, turi būti įgyvendintos veiksmingos kompensacinės priemonės. Numatomų tiesti kelių ir geležinkelių SAZ ribos nustatomos pagal specialiojo teritorijų planavimo dokumentų, planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai ataskaitos bei šių taisyklių reikalavimus.
21. Komunalinių objektų SAZ ribos nustatomos pagal Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 (Žin., 1992, Nr. 22-652), 64 ir 67 punktų reikalavimus.
22. Minimalūs atstumai nuo požeminių, požeminių-antžeminių garažų, atvirų automobilių stovėjimo aikštelių ir techninės priežiūros stočių nustatomi pagal Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 (Žin., 1992, Nr. 22-652), 68 punkto reikalavimus.
23. Gyvulininkystės, paukštininkystės ir žemės ūkio įmonių pastatų SAZ ribos nustatomos pagal Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 (Žin., 1992, Nr. 22-652; 1996, Nr. 43-1057), 73 punkto reikalavimus.
24. Požeminių vandens telkinių apsauginių juostų ribos nustatomos pagal Lietuvos higienos normos HN 44:2003 „Vandenviečių sanitarinių apsaugos zonų nustatymas ir priežiūra“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 8 d. įsakymu Nr. V-201 (Žin., 2003, Nr. 42-1957), reikalavimus.
25. Oro uostų apsaugos ir SAZ ribos nustatomos pagal Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 (Žin., 1992, Nr. 22-652; 2002, Nr. 70-2887), V skyriaus reikalavimus.
26. SAZ ribų nustatymo dokumentą sudaro sprendiniai, SAZ ribų nustatymo procedūrų dokumentai ir jų priedai.
27. SAZ ribų nustatymo dokumento sprendiniai
27.2. Vietovės topografinė nuotrauka, kurioje turi būti pažymėtos taršos šaltinio(-ių) ir/ar taršos objekto(-ų) sanitarinės(-ių) apsaugos zonos(-ų) ribos, patikslintos pagal vyraujančių vėjų kryptis, gyvenamieji namai ir jiems prilyginami būsto pastatai (bendrabučiai, viešbučiai, poilsio namai), sveikatos apsaugos priežiūros, vaikų ugdymo, socialinės globos įstaigų pastatai, sporto įrenginiai, maisto gamybos, prekybos, viešojo maitinimo įmonės, maisto produktų sandėliai, farmacijos medicinos įrangos įmonės (toliau – aplinkos taršai jautrūs statiniai).
27.3. Cheminių teršalų koncentracijų, fizikinės taršos rodiklių verčių matavimo, sklaidos modeliavimo ir/ar skaičiavimo duomenys.
27.5. Dokumentai, patvirtinantys taršos prevencijos arba mažinimo galimybes ir atitinkamų planuojamų arba įgyvendintų priemonių veiksmingumą.
28. Brėžiniai sudaromi georeferencinės duomenų bazės pagrindu, jeigu jos nėra, – naujausių topografinių žemėlapių pagrindu M 1:10000, M 1:5000 ar kitokiu masteliu.
29. SAZ ribų nustatymo procedūrų dokumentai
29.6. Poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaita, kuri gali būti atskira arba poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos dalis.
V. SAZ RIBŲ NUSTATYMO DOKUMENTO DERINIMAS, VIEŠAS SVARSTYMAS, TIKRINIMAS IR TVIRTINIMAS
30. SAZ ribų nustatymo dokumento derinimo procedūrą atlieka SAZ ribų nustatymo dokumento rengimo organizatorius arba jo įgaliotas asmuo kartu su SAZ ribų nustatymo dokumento rengėju.
31. SAZ ribų nustatymo dokumentas negali prieštarauti kitiems galiojantiems teritorijų planavimo dokumentams, užregistruotiems Teritorijų planavimo dokumentų registre.
32. SAZ ribų nustatymo dokumento sprendiniai derinami su įstaiga, išdavusia SAZ ribų nustatymo dokumento rengimo sąlygas, ir su SAZ ribų nustatymo dokumento rengimo užduotyje nurodytomis institucijomis. Derinančios institucijos per 10 darbo dienų turi pateikti derinimo išvadą, nurodydamos, ar SAZ ribų nustatymo dokumento sprendiniai atitinka valstybinės priežiūros institucijų išduotas sąlygas, ar neprieštarauja galiojantiems teritorijų planavimo dokumentams, užregistruotiems Teritorijų planavimo dokumentų registre.
33. SAZ ribų nustatymo dokumentas turi būti viešai apsvarstytas. Viešą svarstymą organizuoja SAZ ribų nustatymo dokumento rengimo organizatorius pagal teritorijų planavimo dokumentų ir planuojamos ūkinės veiklos vertinimo aplinkai ir visuomenės sveikatai dokumentų viešo svarstymo teisės aktų reikalavimus.
VI. SAZ RIBŲ TIKSLINIMAS
35. Nustatytos ir patvirtintos SAZ ribos gali būti tikslinamos. Atsižvelgiant į motyvuotus SAZ ribų nustatymo proceso dalyvių ir visuomenės siūlymus, SAZ ribos gali būti didinamos arba mažinamos.
36. Tarnyba, visuomenės sveikatos centras apskrityje, Ekstremalių sveikatai situacijų centras ar Radiacinės saugos centras, gavęs motyvuotus duomenis apie taršos objekto nepalankų poveikį ar riziką visuomenės sveikatai, padidėjusią biologinę, cheminę ar fizikinę taršą, pašalinių kvapų šaltinius, daromą neigiamą psichogeninę įtaką aplinkui esantiems žmonėms ar kitus pagrįstus duomenis, priima privalomą sprendimą dėl SAZ ribų didinimo.
37. SAZ ribos turi būti didinamos, kai tarša gyvenamojoje aplinkoje ir/ar rekreacinėje teritorijoje yra ar gali būti didesnė nei ribinė, esant nepalankiai vėjų krypčiai, esant nepalankioms teršalų išsisklaidymo sąlygoms.
38. Tarnyba, visuomenės sveikatos centras apskrityje arba kita kompetentinga įstaiga, atsižvelgdama į naudojamų technologijų tobulumą arba geriausio gamybos būdo įgyvendinimą, veiksmingų aplinkos apsaugos priemonių taikymą, vietovės aplinkos komponentų taršos stebėsenos duomenis, vyraujančių vėjų kryptis, vietovės pobūdį, meteorologinius veiksnius, taršos sudėtį, pobūdį ir kiekį, jos suminį poveikį, sklaidos sąlygas, aplinkos užteršimo dėl avarinių situacijų galimybę, motyvuotus planavimo organizatorių, planavimo dokumentų rengėjų, statytojų (užsakovų), statinio projektuotojų ir visuomenės siūlymus, priima privalomą sprendimą dėl SAZ mažinimo.
39. SAZ ribos gali būti mažinamos, kai:
39.1. įgyvendinus žmonių sveikatos saugos ir aplinkos apsaugos priemones, atlikus taršos tyrimus gyvenamojoje aplinkoje, įvertinus ūkio subjekto monitoringo (stebėsenos) duomenis, nustatyta, kad gyvenamojoje aplinkoje ir/ar rekreacinėje teritorijoje tarša ne didesnė kaip nustatyta teisės norminiuose aktuose;
39.2. ekvivalentiniai akustinio triukšmo lygiai atitinkamu paros laiku, taip pat vibracijos, ultragarso, nejonizuojančiosios spinduliuotės leidžiami lygiai gyvenamojoje aplinkoje ir/ar rekreacinėje teritorijoje ne didesni kaip nustatyti teisės norminiuose aktuose ar kritinių grupių narių SAZ ribose per metus gaunama efektinė dozė mažesnė kaip 0,2 mSv;
40. Tarnyba, visuomenės sveikatos centras apskrityje arba kita kompetentinga įstaiga, priėmusi sprendimą dėl SAZ ribų didinimo ar mažinimo, per 10 darbo dienų motyvuotą sprendimą dėl SAZ ribų tikslinimo pateikia SAZ naudotojui ir savivaldybei, patvirtinusiai SAZ ribų nustatymo dokumentą.
VII. SAZ ribų nustatymo dokumento REGISTRAVIMAS IR GALIOJIMAS
42. Patvirtintas SAZ ribų nustatymo dokumentas registruojamas Teritorijų planavimo dokumentų registre teisės aktų nustatyta tvarka. SAZ ribų nustatymo dokumento duomenys pateikiami savivaldybės teritorijų planavimo duomenų banko tvarkytojui nustatyta tvarka. Dokumentai pateikiami Teritorijų planavimo dokumentų registro tvarkytojams registruoti ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo jų patvirtinimo.
VIII. SAZ TVARKYMO REŽIMAS
43. SAZ turi būti naudojama atsižvelgiant į teršalų, kuriuos atitinkamas objektas išmeta į orą, dirvožemį, vandenį, kiekį bei kenksmingumą ir SAZ galimą bei faktišką užteršimą.
44. SAZ žemės panaudojimo ir ūkinės veiklos specialiosios sąlygos nustatomos SAZ ribų nustatymo dokumentų sprendiniuose, atsižvelgiant į jonizuojančiosios ir nejonizuojančiosios spinduliuotės lygį, dirvožemio (gruntinių vandenų) biologinę ir cheminę taršą, taip pat ir į užteršimą sunkiaisiais metalais bei radionuklidais.
46. SAZ teritorijoje negali būti statomi gyvenamieji namai, viešbučiai ar kiti trumpalaikio apgyvendinimo pastatai, švietimo, sveikatos priežiūros ir slaugos įstaigos, neturi būti įrengiamos vandenvietės, kurioms turi būti nustatytos sanitarinės apsaugos juostos, taip pat rekreacijos teritorijos ir pramoginių renginių atviri ar uždari statiniai.
47. SAZ teritorija negali būti naudojama aplinką teršiančių objektų (taršos šaltinių) plėtrai, jei dėl tokios plėtros cheminės, fizikinės, biologinės taršos ribinė vertė viršys nustatytas DLK.
48. SAZ naudotojai privalo ją tvarkyti laikydamiesi nustatytų ūkinės komercinės veiklos apribojimų, taip pat privalo rūpintis SAZ apželdinimu, želdinių priežiūra, jų gausinimu bei atnaujinimu, ūkio subjektas, kuriam nustatytos SAZ ribos, turi organizuoti aplinkos taršos šaltinių poveikio aplinkai stebėjimus ir prireikus imtis priemonių aplinkos taršai mažinti.
______________
Sanitarinių apsaugos zonų
nustatymo ir režimo taisyklių
priedas
SANITARINIŲ APSAUGOS ZONŲ RIBŲ DYDŽIAI, TAIKOMI, KAI NEATLIEKAMAS POVEIKIO VISUOMENĖS SVEIKATAI VERTINIMAS
Objekto pavadinimas |
Taršos rūšis |
SAZ dydžiai (m) |
1. Žemės ūkio objektai
|
||
1.1. Kiaulių auginimo įmonės (12000-54000 kiaulių per metus) |
Cheminė, fizikinė, biologinė |
1000 |
1.2. Kiaulių auginimo įmonės (iki 12000 kiaulių per metus) |
Cheminė, fizikinė, biologinė |
500 |
1.3. Galvijų kompleksai |
Cheminė, fizikinė, biologinė |
|
1.3.1. daugiau kaip 6000 karvių |
Cheminė, fizikinė, biologinė |
500 |
1.3.2. 1200-6000 karvių |
Cheminė, fizikinė, biologinė |
300 |
1.3.3. mažiau kaip 1200 karvių |
Cheminė, fizikinė, biologinė |
100 |
1.4. Paukštynai ir paukštidės |
Cheminė, fizikinė, biologinė |
|
1.4.1. 85000 ir daugiau broilerių |
Cheminė, fizikinė, biologinė |
1000 |
1.4.2. 60000 ir daugiau vištų |
Cheminė, fizikinė, biologinė |
1000 |
1.4.3. 10000-85000 broilerių |
Cheminė, fizikinė, biologinė |
750 |
1.4.4. 10000-60000 kitų paukščių |
Cheminė, fizikinė, biologinė |
750 |
1.4.5. mažiau kaip 10000 paukščių |
Cheminė, fizikinė, biologinė |
500 |
1.4.6. daugiau kaip 1000 broilerių |
Cheminė, fizikinė, biologinė |
70 |
1.4.7. iki 200 dedeklių arba iki 1000 broilerių |
Cheminė, fizikinė, biologinė |
50 |
1.5. Naminių gyvulių (raguočių, arklių, avių, ožkų, triušių ir kitų) auginimas |
Cheminė, fizikinė, biologinė |
50-100 |
1.6. Švelniavilnių žvėrelių auginimas |
Cheminė, fizikinė, biologinė |
300 |
1.7. Kiaulidės ūkininko sodyboje |
Cheminė, fizikinė, biologinė |
|
1.7.1. daugiau kaip 400 penimų kiaulių arba mažiau kaip 80 paršavedžių |
Cheminė, fizikinė, biologinė |
100 |
1.7.2. iki 400 penimų kiaulių arba iki 80 paršavedžių |
Cheminė, fizikinė, biologinė |
70 |
1.7.3. iki 200 penimų kiaulių arba iki 40 paršavedžių |
Cheminė, fizikinė, biologinė |
50 |
1.8. Avidės |
Cheminė, fizikinė, biologinė |
|
1.8.1. daugiau kaip 50 ėriavedžių |
Cheminė, fizikinė, biologinė |
50 |
1.8.2. iki 50 ėriavedžių |
Cheminė, fizikinė, biologinė |
30 |
1.9. Arklidė |
Cheminė, fizikinė, biologinė |
20 |
1.10. Ūkiniai pastatai gyventojų gyvuliams ir paukščiams laikyti daugiabučių namų kvartale |
Cheminė, fizikinė, biologinė |
50 |
1.11. Sandėliai |
Cheminė, fizikinė |
|
1.11.1. mineralinių trąšų iki 20 tonų talpos |
Cheminė, fizikinė |
100 |
1.11.2. mineralinių trąšų iki 5 tonų talpos |
Cheminė, fizikinė |
50 |
1.11.3. mineralinių trąšų daugiau kaip 5 tonų talpos |
Cheminė, fizikinė |
50 |
1.11.4. mineralinių trąšų ir nuodingųjų chemikalų |
Cheminė, fizikinė |
|
1.11.4.1. 300 ir daugiau tonų talpos |
Cheminė, fizikinė |
500 |
1.11.4.2. nuo 100 iki 300 tonų talpos |
Cheminė, fizikinė |
400 |
1.11.4.3. nuo 50 iki 100 tonų talpos |
Cheminė, fizikinė |
300 |
1.11.4.4. nuo 20 iki 50 tonų talpos |
Cheminė, fizikinė |
200 |
1.11.4.5. nuo 10 iki 20 tonų talpos |
Cheminė, fizikinė |
100 |
1.11.4.6. iki 10 tonų talpos |
Cheminė, fizikinė |
50 |
1.11.5. naftos produktų sandėliai, bazės, terminalai |
Cheminė, fizikinė |
150 |
1.11.6. akmens anglių sandėlių |
Cheminė, fizikinė |
50 |
2. Kasybos pramonė ir karjerų eksploatavimas
2.1. Durpių kasimas ir aglomeracija |
Cheminė, fizikinė |
500 |
2.2. Statybinių akmenų skaldymas |
Cheminė, fizikinė |
500 |
2.3. Klinčių, gipso ir kreidos gavyba |
Cheminė, fizikinė |
300 |
2.4. Smėlio ir molio gavyba |
Cheminė, fizikinė |
300 |
2.5. Smėlio ir žvyro karjerų eksploatavimas |
Cheminė, fizikinė |
300 |
2.6. Molio ir baltmolio gavyba |
Cheminė, fizikinė |
300 |
2.7. Mineralinių žaliavų gavyba chemijos pramonei ir trąšoms gaminti |
Cheminė, fizikinė |
300 |
2.8. Kita, niekur kitur nepriskirta, kasyba ir kitų karjerų eksploatavimas |
Cheminė, fizikinė |
300 |
3. Žaliavinės naftos ir gamtinių dujų gavyba
3.1. Žaliavinės naftos ir gamtinių dujų gavyba |
Cheminė, fizikinė |
1000 |
4. Maisto produktų, gėrimų ir tabako gamyba
4.1. Mėsos ir mėsos produktų gamyba, perdirbimas ir konservavimas |
Cheminė, fizikinė, biologinė, kvapai |
500 |
4.2. Naminių paukščių mėsos gamyba ir konservavimas (kombinatai) |
Cheminė, fizikinė, biologinė, kvapai |
500 |
4.3. Žuvų ir žuvų produktų perdirbimas, konservavimas ir rūkymas |
Cheminė, fizikinė, biologinė, kvapai |
500 |
4.4. Rūkyklos, veikiančios visą parą |
Cheminė, fizikinė, biologinė, kvapai |
|
4.4.1. kūrenamos mediena |
Cheminė, fizikinė, biologinė, kvapai |
100 |
4.4.2. kūrenamos dujomis |
Cheminė, fizikinė, biologinė, kvapai |
50 |
4.5. Skerdyklos |
Cheminė, fizikinė, biologinė, kvapai |
300 |
4.6. Sanitarinės skerdyklos |
Cheminė, fizikinė, biologinė, kvapai |
500 |
4.7. Gyvulių supirkimo punktai, bazės |
Cheminė, fizikinė, biologinė, kvapai |
300 |
4.8. Margarino ir panašių valgomųjų riebalų gamyba |
Cheminė, fizikinė, biologinė, kvapai |
100 |
4.9. Maltų grūdų produktų gamyba |
Cheminė, fizikinė, biologinė, kvapai |
100 |
4.10. Krakmolo ir krakmolo produktų gamyba |
Cheminė, fizikinė, biologinė, kvapai |
100 |
4.11. Gatavų pašarų ūkių ir naminiams gyvuliams gamyba |
Cheminė, fizikinė, biologinė, kvapai |
100 |
4.12. Cukraus gamyba iš cukrinių runkelių |
Cheminė, fizikinė, biologinė, kvapai |
300 |
4.13. Elevatoriai, malūnai |
Cheminė, fizikinė, biologinė, kvapai |
100 |
4.14. Vaisių, uogų ir daržovių perdirbimas ir konservavimas |
Cheminė, fizikinė, biologinė, kvapai |
50 |
4.15. Bulvių perdirbimas ir konservavimas |
Cheminė, fizikinė, biologinė, kvapai |
50 |
4.16. Vaisių, uogų ir daržovių sulčių gamyba |
Cheminė, fizikinė, biologinė, kvapai |
50 |
4.17. Aliejaus, majonezo ir gyvulinių riebalų gamyba |
Cheminė, fizikinė, biologinė, kvapai |
50 |
4.18. Pieno produktų gamyba |
Cheminė, fizikinė, biologinė, kvapai |
50 |
4.19. Pieninių veikla ir sūrių gamyba |
Cheminė, fizikinė, biologinė, kvapai |
50 |
4.20. Valgomųjų ledų gamyba |
Cheminė, fizikinė, biologinė, kvapai |
50 |
4.21. Kitų maisto produktų gamyba |
Cheminė, fizikinė, biologinė, kvapai |
50 |
4.21.1. duonos gamyba, šviežių konditerijos kepinių ir pyragaičių gamyba |
Cheminė, fizikinė, biologinė, kvapai |
50 |
4.21.2. džiūvėsių ir sausainių, gerai išsilaikančių konditerijos kepinių ir pyragaičių gamyba |
Cheminė, fizikinė, biologinė, kvapai |
50 |
4.21.3. kakavos, šokolado ir cukraus saldumynų gamyba |
Cheminė, fizikinė, biologinė, kvapai |
50 |
4.21.4. makaronų, lakštinių ir panašių miltinių produktų gamyba |
Cheminė, fizikinė, biologinė, kvapai |
50 |
4.21.5. arbatžolių ir kavos pupelių perdirbimas |
Cheminė, fizikinė, biologinė, kvapai |
50 |
4.21.6 prieskonių gamyba |
Cheminė, fizikinė, biologinė, kvapai |
50 |
4.21.7. homogenizuotų ir dietinių maisto produktų gamyba |
Cheminė, fizikinė, biologinė, kvapai |
50 |
4.22. Gėrimų gamyba |
Cheminė, fizikinė, biologinė, kvapai |
|
4.22.1. distiliuotų alkoholinių gėrimų gamyba |
Cheminė, fizikinė, biologinė, kvapai |
50 |
4.22.2. etilo alkoholio gamyba iš fermentuotų medžiagų |
Cheminė, fizikinė, biologinė, kvapai |
50 |
4.22.3. vyno gamyba |
Cheminė, fizikinė, biologinė, kvapai |
50 |
4.22.4. sidro ir kitokių vaisių vynų gamyba |
Cheminė, fizikinė, biologinė, kvapai |
50 |
4.22.5. kitų nedistiliuotų fermentuotų gėrimų gamyba |
Cheminė, fizikinė, biologinė, kvapai |
50 |
4.22.6. alaus gamyba |
Cheminė, fizikinė, biologinė, kvapai |
50 |
4.22.7. salyklinio alaus gamyba |
Cheminė, fizikinė, biologinė, kvapai |
50 |
4.22.8. mineralinio vandens ir gaiviųjų gėrimų gamyba |
Cheminė, fizikinė, biologinė, kvapai |
50 |
4.23. Acto gamyba |
Cheminė, fizikinė, biologinė, kvapai |
50 |
4.24. Tabako produktų gamyba |
Cheminė, fizikinė, biologinė, kvapai |
50 |
4.25 Šaldytuvai iki 600 t talpos |
Cheminė, fizikinė, biologinė, kvapai |
50 |
5. Tekstilės gaminių gamyba
5.1. Linų pirminio apdirbimo įmonės |
Cheminė, fizikinė |
300 |
5.2. Medvilnės pluoštų paruošimas ir verpimas, dažymas |
Cheminė, fizikinė |
100 |
5.3. Vilnos pluoštų paruošimas ir verpimas, dažymas |
Cheminė, fizikinė |
100 |
5.4. Šukuotos vilnos pluoštų paruošimas ir verpimas, dažymas |
Cheminė, fizikinė |
100 |
5.5. Linų pluoštų paruošimas ir verpimas, dažymas |
Cheminė, fizikinė |
100 |
5.6. Šilko, įskaitant pašukas, pervijimas ir paruošimas, šilko su sintetiniais ar dirbtiniais pluoštais paruošimas |
Cheminė, fizikinė |
100 |
5.7. Neaustinių medžiagų ir neaustinių medžiagų dirbinių, išskyrus drabužius, gamyba |
Cheminė, fizikinė |
100 |
5.8. Siuvimo siūlų gamyba |
Cheminė, fizikinė |
50 |
5.9. Kitų tekstilės pluoštų paruošimas ir verpimas |
Cheminė, fizikinė |
50 |
5.10. Medvilninių, vilnonių, šukuotinės vilnos, šilkinių, kitų audinių audimas ir apdaila |
Cheminė, fizikinė |
50 |
5.11. Gatavų austinių dirbinių, išskyrus drabužius, gamyba |
Cheminė, fizikinė |
50 |
5.12. Kilimų ir kiliminių takų gamyba |
Cheminė, fizikinė |
50 |
5.13. Virvių, lynų, virvelių ir tinklų gamyba |
Cheminė, fizikinė |
50 |
5.14. trikotažinių (megztų) ir nertų audinių ir nertų megztinių, nertinių ir panašių dirbinių gamyba |
Cheminė, fizikinė |
50 |
5.15. Kitų, niekur kitur nepriskirtų, tekstilės gaminių gamyba |
Cheminė, fizikinė |
50 |
6. Drabužių siuvimas (gamyba). Kailių išdirbimas ir dažymas
6.1. Odinių drabužių siuvimas |
Cheminė, fizikinė |
25 |
6.2. Darbo drabužių siuvimas |
Cheminė, fizikinė |
25 |
6.3. Kitų, niekur kitur nepriskirtų, drabužių siuvimas ir drabužių priedų gamyba |
Cheminė, fizikinė |
25 |
6.4. Kailių išdirbimas ir dažymas; kailinių dirbinių gamyba |
Cheminė, fizikinė, biologinė |
100 |
7. Odų rauginimas ir išdirbimas. Lagaminų, rankinių, balnų, pakinktų ir avalynės gamyba
7.1. Odų rauginimas ir išdirbimas |
Cheminė, fizikinė, biologinė |
300 |
7.2. Lagaminų, rankinių ir panašių dirbinių, balnų ir pakinktų, šepečių, šerių ir plaukų gamyba |
Cheminė, fizikinė, biologinė |
50 |
7.3. Avalynės gamyba |
Cheminė, fizikinė, biologinė |
50 |
8. Medienos bei medienos ir kamščio dirbinių, išskyrus baldus, gamyba. Šiaudelių ir pintų dirbinių gamyba
8.1. Medienos pjaustymas ir obliavimas, medienos impregnavimas |
Cheminė, fizikinė |
500 |
8.2. Vienasluoksnės neklijuotos faneros gamyba; klijuotos faneros, plonų lentų, medžio drožlių plokščių, medienos plaušų plokščių, kitų plokščių gamyba |
Cheminė, fizikinė |
300 |
8.3. Statybinių medinių konstrukcijų ir staliaus dirbinių gamyba |
Cheminė, fizikinė |
100 |
8.4. Medinių talpyklų gamyba |
Cheminė, fizikinė |
100 |
8.5. Kitų medinių dirbinių gamyba; dirbinių iš kamščio, šiaudelių ir pynimo medžiagų gamyba |
Cheminė, fizikinė |
100 |
9. Celiuliozės, popieriaus ir popierinių dirbinių gamyba
9.1. Celiuliozės, popieriaus ir storo kartono gamyba |
Cheminė, fizikinė |
500 |
9.2. Gofruoto popieriaus ir storo kartono bei popierinių ir kartoninių talpyklų gamyba |
Cheminė, fizikinė |
100 |
9.3. Namų apyvokos, higienos bei tualeto reikmenų gamyba |
Cheminė, fizikinė |
100 |
9.4. Rašomojo popieriaus gamyba |
Cheminė, fizikinė |
100 |
9.5. Sienų apmušalų gamyba |
Cheminė, fizikinė |
100 |
9.6. Kitų, niekur kitur nepriskirtų, popierinių ir storo kartono dirbinių gamyba |
Cheminė, fizikinė |
100 |
10. Leidyba, spausdinimas ir įrašytų informacijos laikmenų dauginimas
10.1. Knygų, laikraščių, žurnalų ir periodinių leidinių leidyba |
Cheminė, fizikinė |
Iki įmonės sklypo ribos |
10.2. Garso įrašų leidyba |
Cheminė, fizikinė |
Iki įmonės sklypo ribos |
10.3. Spausdinimas ir su tuo susijusi veikla |
Cheminė, fizikinė |
Iki įmonės sklypo ribos |
10.4. Knygų įrišimas ir apdaila |
Cheminė, fizikinė |
Iki įmonės sklypo ribos |
10.5. Rinkimas ir spausdinimo formų gamyba |
Cheminė, fizikinė |
Iki įmonės sklypo ribos |
10.6. Kita su spausdinimu susijusi veikla |
Cheminė, fizikinė |
Iki įmonės sklypo ribos |
10.7. Įrašytų informacijos laikmenų, garso, vaizdo įrašų, kompiuterinių priemonių dauginimas |
Cheminė, fizikinė |
Iki įmonės sklypo ribos |
11. Kokso, valytos naftos produktų gamyba
11.1. Naftos perdirbimo produktų gamyba |
Cheminė, fizikinė |
1000 |
11.2. Medžio anglių gamyba |
Cheminė, fizikinė |
500 |
12. Cheminių medžiagų, produktų ir cheminių pluoštų gamyba
12.1. Pramoninių dujų gamyba |
Cheminė, fizikinė |
1000 |
12.2. Dažų ir pigmentų gamyba |
Cheminė, fizikinė |
500 |
12.3. Pagrindinių neorganinių cheminių medžiagų gamyba |
Cheminė, fizikinė |
500 |
12.4. Pagrindinių organinių cheminių medžiagų gamyba |
Cheminė, fizikinė |
500 |
12.5. Trąšų ir azoto junginių gamyba |
Cheminė, fizikinė |
500 |
12.6. Plastikinių žaliavų gamyba, augalinių produktų gamyba |
Cheminė, fizikinė |
500 |
12.7. Sintetinio kaučiuko žaliavų gamyba |
Cheminė, fizikinė |
500 |
12.8. Pesticidų ir kitų agrochemijos produktų gamyba |
Cheminė, fizikinė |
500 |
12.9. Pokosto ir panašių dangų, spaustuvės dažų ir mastikų gamyba |
Cheminė, fizikinė |
500 |
12.10. Farmacinių preparatų, medicininių cheminių ir augalinių produktų gamyba |
Cheminė, fizikinė |
500 |
12.11. Muilo, dezinfekcinių valymo priemonių, poliravimo, parfumerijos ir tualetinių preparatų gamyba |
Cheminė, fizikinė |
300 |
12.12. Kitų cheminių produktų gamyba |
Cheminė, fizikinė |
1000 |
12.13. Sprogstamųjų medžiagų gamyba |
Cheminė, fizikinė |
500 |
12.14. Klijų ir želatinos gamyba |
Cheminė, fizikinė |
1000 |
12.15. Eterinių aliejų gamyba |
Cheminė, fizikinė |
300 |
12.16. Fotocheminių medžiagų gamyba |
Cheminė, fizikinė |
300 |
12.17. Parengtų naudoti, bet neįrašytų laikmenų gamyba |
Cheminė, fizikinė |
100 |
12.18. Kitų, niekur kitur nepriskirtų, cheminių produktų gamyba |
Cheminė, fizikinė |
300 |
12.19. Dirbtinių pluoštų gamyba |
Cheminė, fizikinė |
1000 |
13. Guminių ir plastikinių dirbinių gamyba
13.1. Guminių padangų ir kamerų gamyba |
Cheminė, fizikinė |
300 |
13.2. Guminių padangų atnaujinimas |
Cheminė, fizikinė |
300 |
13.3. Kitų guminių dirbinių gamyba |
Cheminė, fizikinė |
300 |
13.4. Plastikinių plokščių, lakštų, vamzdžių ir profilių gamyba |
Cheminė, fizikinė |
300 |
13.5. Plastikinių dirbinių prekėms įpakuoti gamyba |
Cheminė, fizikinė |
300 |
13.6. Statybos plastikinių dirbinių gamyba |
Cheminė, fizikinė |
300 |
13.7. Porolono gamyba |
Cheminė, fizikinė |
300 |
13.8. Kitų plastikinių dirbinių gamyba |
Cheminė, fizikinė |
300 |
14. Kitų nemetalinių mineralinių dirbinių gamyba
14.1. Cemento, kalkių ir gipso gamyba |
Cheminė, fizikinė |
1000 |
14.2. Asfaltbetonio gamyba |
Cheminė, fizikinė |
300 |
14.3. Betoninių, cementinių ir gipsinių statybos produktų gamyba |
Cheminė, fizikinė |
500 |
14.4. Lakštinio, pūstinio ir kitokio stiklo, įskaitant techninius stiklo dirbinius, formavimas, perdirbimas ir gamyba |
Cheminė, fizikinė |
100 |
14.5. Ugniai neatsparių ir ugniai atsparių keraminių prekių, išskyrus statybos tikslams, gamyba |
Cheminė, fizikinė |
100 |
14.6. Buitinių ir dekoratyvinių keraminių dirbinių gamyba |
Cheminė, fizikinė |
100 |
14.7. Keraminių sanitarinių vidaus įrengimų gamyba |
Cheminė, fizikinė |
100 |
14.8. Keraminių izoliatorių ir izoliacinės armatūros gamyba |
Cheminė, fizikinė |
100 |
14.9. Kitų techninių keraminių dirbinių gamyba |
Cheminė, fizikinė |
100 |
14.10. Ugniai atsparių keraminių plytelių ir plokščių gamyba |
Cheminė, fizikinė |
100 |
14.11. Degto molio plytų, plytelių ir statybinių medžiagų gamyba |
Cheminė, fizikinė |
100 |
15. Įstaigos įrangos ir kompiuterių gamyba
|
||
15.1. Įstaigos įrangos gamyba |
Cheminė, fizikinė |
50 |
15.2. Kompiuterių ir kitų informacijos apdorojimo įrenginių gamyba |
Cheminė, fizikinė |
50 |
16. Kitur nepriskirtų elektros mašinų ir prietaisų gamyba
|
||
16.1. Elektros variklių, generatorių ir transformatorių gamyba |
Cheminė, fizikinė |
100 |
16.2. Elektros srovės paskirstymo ir valdymo įrangos gamyba |
Cheminė, fizikinė |
50 |
16.3. Izoliuotųjų laidų ir kabelių gamyba |
Cheminė, fizikinė |
50 |
16.4. Akumuliatorių, galvaninių elementų ir galvaninių baterijų gamyba |
Cheminė, fizikinė |
50 |
16.5. Apšvietimo įrangos ir elektros lempų gamyba |
Cheminė, fizikinė |
50 |
17. Radijo, televizijos ir ryšių įrangos bei aparatūros gamyba
17.1. Elektroninių lempų ir vamzdelių bei kitų elektroninių prietaisų gamyba |
Cheminė, fizikinė |
100 |
17.2. televizijos ir radijo siųstuvų bei telefono ir telegrafo linijų aparatūros gamyba |
Cheminė, fizikinė |
100 |
17.3. televizijos ir radijo imtuvų, garso ir vaizdo įrašymo ir atkūrimo aparatūros gamyba |
Cheminė, fizikinė |
100 |
18. Medicinos, tiksliųjų ir optinių prietaisų, įvairių laikrodžių gamyba
18.1. Medicinos ir chirurgijos įrengimų ir ortopedijos prietaisų gamyba |
Cheminė, fizikinė |
100 |
18.2. Matavimo, tikrinimo, bandymo, navigacijos ir kitų, išskyrus pramoninių procesų valdymo įrenginius, įrankių ir prietaisų gamyba |
Cheminė, fizikinė |
100 |
18.3. Pramoninių procesų valdymo įrenginių gamyba |
Cheminė, fizikinė |
100 |
18.4. Optinių įtaisų ir fotografavimo įrenginių gamyba |
Cheminė, fizikinė |
100 |
18.5. Rankinių ir kitų laikrodžių gamyba |
Cheminė, fizikinė |
100 |
19. Automobilių, priekabų ir puspriekabių gamyba
19.1. Automobilių gamyba |
Cheminė, fizikinė |
100 |
19.2. Automobilių kėbulų, priekabų ir puspriekabių gamyba |
Cheminė, fizikinė |
100 |
19.3. Automobilių ir jų variklių dalių ir reikmenų gamyba |
Cheminė, fizikinė |
100 |
20. Kitų transporto priemonių gamyba
20.1. Laivų statyba ir remontas |
Cheminė, fizikinė |
100 |
20.2. Pagalbinio uosto laivyno gamyba ir remontas |
Cheminė, fizikinė |
100 |
20.3. Pramogoms skirtų ir sportinių valčių statyba bei remontas |
Cheminė, fizikinė |
100 |
20.4. Geležinkelio lokomotyvų bei riedmenų remontas |
Cheminė, fizikinė |
100 |
20.5. Skraidymo aparatų ir kosminių skraidymo aparatų gamyba |
Cheminė, fizikinė |
100 |
20.6. Motociklų gamyba |
Cheminė, fizikinė |
100 |
20.7. Dviračių gamyba |
Cheminė, fizikinė |
100 |
20.8. Invalidų vežimėlių gamyba |
Cheminė, fizikinė |
100 |
20.9. Kitų, niekur kitur nepriskirtų, transporto įrenginių gamyba |
Cheminė, fizikinė |
100 |
21. Baldų gamyba. Kita, niekur kitur nepriskirta, gamyba
21.1. Baldų gamyba |
Cheminė, fizikinė |
100 |
21.2. Čiužinių gamyba |
Cheminė, fizikinė |
100 |
21.3. Juvelyrinių ir panašių dirbinių gamyba |
Cheminė, fizikinė |
100 |
21.4. Niekur kitur nepriskirtų juvelyrinių ir panašių dirbinių gamyba |
Cheminė, fizikinė |
100 |
21.5. Monetų ir medalių kalimas |
Cheminė, fizikinė |
100 |
21.6. Muzikos instrumentų gamyba |
Cheminė, fizikinė |
100 |
21.7. Sporto prekių gamyba |
Cheminė, fizikinė |
100 |
21.8. žaidimų ir žaislų gamyba |
Cheminė, fizikinė |
100 |
21.9. Šluotų ir šepečių gamyba |
Cheminė, fizikinė |
100 |
21.10. Kita, niekur kitur nepriskirta, gamyba |
Cheminė, fizikinė |
100 |
22. Antrinis perdirbimas
22.1. Antrinis metalo atliekų ir laužo perdirbimas |
Cheminė, fizikinė |
100 |
22.2. Ne metalo laužo ir atliekų perdirbimas |
Cheminė, fizikinė |
500 |
23. Elektros, dujų ir vandens tiekimas
23.1. Elektros gamyba ir paskirstymas 23.1.1. atominė elektrinė 23.1.2. šiluminė elektrinė |
Cheminė, fizikinė |
Pagal galiojančius normatyvus |
23.2. Dujų kuro paskirstymas magistralėms (dujų paskirstymo stotis) |
Cheminė, fizikinė |
500 |
24. Vandens ėmimas, valymas ir paskirstymas
24.1. Gėlo geriamojo ir mineralinio vandens ėmimas, valymas ir paskirstymas |
Cheminė, biologinė |
SAZ nustatoma pagal HN 44* |
25. Automobilių ir motociklų parkavimas, techninė priežiūra ir remontas.
Automobilių degalų mažmeninė prekyba
25.1. Automobilių, motociklų priežiūra ir remontas |
Cheminė, fizikinė |
50 |
25.2. Automobilių degalų, dujų mažmeninė prekyba |
Cheminė, fizikinė |
50 |
25.3. Lengvųjų automobilių, motociklų priežiūra ir remontas, mechaninis remontas, elektrinės įrangos remontas, tepalų paprasta priežiūra, kėbulo remontas, atsarginių dalių remontas, plovimas, poliravimas, priekinių stiklų ir langų remontas, padangų ir kamerų remontas, uždėjimas, pakeitimas, antikorozinė priežiūra, balansavimas, dalių instaliavimas |
Cheminė, fizikinė |
50 |
25.4. Lengvųjų automobilių skardų ištiesinimas, kėbulų remontas, gruntavimas, dažymas, purškimas, vulkanizavimas, degimo reguliavimas |
Cheminė, fizikinė |
100 |
25.5. Sunkiųjų automobilių, autobusų priežiūra ir remontas, tarp jų žemės ūkio technikos bei automobilių garažai ir techninės priežiūros bei remonto parkai, kuriuose yra daugiau kaip 200 mašinų ar mechanizmų |
Cheminė, fizikinė |
100 |
26. Transportas, sandėliavimas ir ryšiai
26.1. Geležinkelių transportas – SAZ iki gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų 100 metrų nuo kraštinio bėgio.
27. Nešvaraus nutekamojo vandens apdorojimas
Įrenginio pavadinimas |
SAZ dydis (metrais), kai įrenginių našumas per parą: (tūkst. kub. metrų) |
||||
|
iki 0,05 |
nuo 0,05 iki 0,2 |
nuo 0,2 iki 5 |
nuo 5 iki 50 |
daugiau kaip 50 |
27.1. Mechaninio ir biologinio valymo įrenginiai su dumblo aikštelėmis, taip pat atskiromis dumblo aikštelėmis |
100 |
150 |
200 |
400 |
500 |
27.2. Mechaninio ir biologinio valymo įrenginiai, termiškai apdorojantys dumblą |
50 |
100 |
150 |
300 |
500 |
27.3. Uždarieji biologinio valymo įrenginiai |
10 |
25 |
50 |
100 |
- |
27.4. Aeraciniai įrenginiai, atliekantys visišką aeraciją (iki 700 kub. metrų per parą) |
40 |
50 |
50 |
- |
- |
27.5. Antžeminiai filtravimo laukai |
100 |
200 |
300 |
500 |
- |
27.6. Biologiniai tvenkiniai |
- |
200 |
200 |
300 |
300 |
27.7. Požeminiai filtravimo laukai |
15 |
- |
- |
- |
- |
27.8. Smėlio bei žvyro filtrai |
25 |
- |
- |
- |
- |
27.9. Septikai |
5 |
- |
- |
- |
- |
27.10. Filtravimo šuliniai |
8 |
- |
- |
- |
- |
27.11. Siurblinės |
10 |
15 |
20 |
20 |
30 |
27.12. Užterštų teritorijų lietaus vandens valymo įrenginiai |
Cheminė, fizikinė, biologinė tarša |
100 |
|||
27.13. Neužterštų teritorijų lietaus vandens valymo įrenginiai |
Cheminė, fizikinė, biologinė tarša |
100 |
|||
27.14. Gyvenamųjų teritorijų lietaus vandens valymo įrenginiai |
Cheminė, fizikinė, biologinė, kvapai |
25 |
|||
27.15. Siurblinės |
Cheminė, fizikinė, biologinė, kvapai |
25 |
|||
27.16. Gyvulininkystės įmonių mėšlo ir srutų utilizavimo ir kaupimo įrenginiai |
Cheminė, fizikinė, biologinė, kvapai |
|
|||
27.16.1. kiaulių auginimo įmonių (nuo 12 tūkst. iki 54 tūkst. kiaulių per metus) |
Cheminė, fizikinė, biologinė, kvapai |
1500 |
|||
27.16.2. daugiau kaip 6000 karvių |
Cheminė, fizikinė, biologinė, kvapai |
1000 |
|||
27.16.3. nuo 1200 iki 6000 karvių |
Cheminė, fizikinė, biologinė, kvapai |
500 |
|||
27.16.4. mažiau kaip 1200 karvių |
Cheminė, fizikinė, biologinė, kvapai |
300 |
|||
27.16.5. paukštynų |
Cheminė, fizikinė, biologinė, kvapai |
1000 |
|||
27.17. gyvulininkystės įmonių nuotekų lietinimo laukai |
Cheminė, fizikinė, biologinė, kvapai |
|
|||
27.17.1. ūkio ir buities nuotekų |
Cheminė, fizikinė, biologinė, kvapai |
500 |
|||
27.17.2. naudojant ilgačiurkšlius ir vidutiniškos čiurkšlės lietinimo įrenginius |
Cheminė, fizikinė, biologinė, kvapai |
200 |
|||
27.17.3. išlaistant nuotekas mobiliomis priemonėmis |
Cheminė, fizikinė, biologinė, kvapai |
100 |
|||
27.17.4. naudojant trumpačiurkšlius lietinimo įrenginius |
Cheminė, fizikinė, biologinė, kvapai |
100 |
|||
27.17.5. įterpiant nuotekas į dirvą |
Cheminė, fizikinė, biologinė, kvapai |
50 |
|||
27.18. Pieno pramonės įmonių nuotekų valymo įrenginiai |
Cheminė, fizikinė, biologinė, kvapai |
30 |
28. Atliekų tvarkymo objektai
28.1. Respublikinė pavojingų, nepavojingų atliekų deginimo įmonė |
Cheminė, fizikinė, biologinė, kvapai |
1000 |
28.2. Regioninė atliekų deginimo įmonė (prie pavojingų atliekų aikštelių) |
Cheminė, fizikinė, biologinė, kvapai |
500 |
28.3. Vietinė atliekų deginimo įmonė |
Cheminė, fizikinė, biologinė, kvapai |
100 |
28.4. Buitinių atliekų sąvartynas |
Cheminė, fizikinė, biologinė, kvapai |
500 |
28.5. Statybinių atliekų sąvartynas |
Cheminė, fizikinė, biologinė, kvapai |
300 |
28.6. Regioninė pavojingų atliekų aikštelė |
Cheminė, fizikinė, biologinė, kvapai |
500 |
28.7. Pesticidų užkasimo aikštelė |
Cheminė, fizikinė, biologinė, kvapai |
500 |
28.9. Antrinių žaliavų surinkimo bazė |
Cheminė, fizikinė, biologinė, kvapai |
100 |
28.10. Antrinių žaliavų surinkimo punktas |
Cheminė, fizikinė, biologinė, kvapai |
50 |
28.11. Stambiagabaritinių atliekų aikštelė |
Cheminė, fizikinė, biologinė, kvapai |
50 |
28.12. Konteinerių aikštelės prie gyvenamųjų namų |
Cheminė, fizikinė, biologinė, kvapai |
Ne arčiau kaip 20 m, ne toliau kaip 50 m |
28.13. Gyvulių užkasimo vieta |
Cheminė, fizikinė, biologinė, kvapai |
500 |
29. Pramogų organizavimo, kultūros ir sporto veikla
29.1. Radijo ir televizijos programų transliavimas |
SAZ nustatoma pagal HN 80* |
29.2. Šokių ir pramogų salių ir kitų kultūros objektų, prekybos centrų, restoranų veikla |
SAZ nustatoma pagal HN 33* |
29.3. Zoologijos sodų veikla |
500-1000 |
29.4. Sporto arenų ir lenktynių trasų |
500-1000 |
29.5. Šunų vedžiojimo aikštelės |
Ne mažiau kaip 20 |
30. Laidotuvės ir su jomis susijusi veikla
30.1. Kapinės |
|
|
30.1.1. tradicinio laidojimo |
Fizikinė tarša, psichogeninė įtaka |
300 |
30.1.2. laidojimo po kremacijos |
Fizikinė tarša, psichogeninė įtaka |
100 |
30.1.3. uždarytų (po paskutinio laidojimo – 25 m.) |
Fizikinė tarša, psichogeninė įtaka |
100 |
30.2. Laidojimo biurų ir ritualinių paslaugų patalpos (pagal projektą) |
Fizikinė tarša, psichogeninė įtaka |
100 |
31. Kita aptarnavimo veikla
31.1. Tekstilės ir kailių skalbyklos-fabrikai |
Cheminė, fizikinė |
50 |
31.2. Tekstilės ir kailių valyklos-fabrikai |
Cheminė, fizikinė |
50 |
31.3. Drabužių cheminis valymas |
Cheminė, fizikinė |
50 |
Pastaba. Mažoms cheminėms valykloms, kuriose yra valymo įrenginys, SAZ nereglamentuojamos. |
32. Garažai, parkavimo aikštelės, techninės priežiūros stotys
32.1. Nuo požeminių, požeminių-antžeminių garažų, atvirų automobilių parkavimo aikštelių ir techninės priežiūros stočių, taip pat įvažiavimų į juos iki gyvenamųjų namų ir visuomeninių pastatų langų, mokyklų, lopšelių-darželių ir sveikatos priežiūros įstaigų stacionarų teritorijų ribų turi būti šie atstumai:
Objektų, iki kurių nustatomi atstumai, pavadinimas |
Garažų ir atvirų automobilių parkavimo aikštelių atstumas (metrais), kai automobilių skaičius |
||||
|
Iki 10 |
11-50 |
51-100 |
101-300 |
daugiau kaip 300 |
Gyvenamieji namai |
10 |
15 |
25 |
35 |
50 |
Visuomeniniai pastatai |
10 |
10 |
15 |
25 |
25 |
Vaikų įstaigos |
15 |
25 |
25 |
50 |
x |
Sveikatos priežiūros įstaigų stacionarai |
25 |
50 |
x |
x |
x |
*HN – Lietuvos higienos norma
______________