LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIO KODEKSO 3.180, 3.181, 3.212 IR 3.224 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO BEI PAPILDYMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. IXP-2057
2003 m. birželio 9 d. Nr. 733
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto (Žin., 1994, Nr. 15-249; 1999, Nr. 5-97; 2000, Nr. 86-2617) 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2003 m. vasario 3 d. sprendimo Nr. 1312 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 3 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Nepritarti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.180, 3.181, 3.212 ir 3.224 straipsnių pakeitimo bei papildymo įstatymo projektui Nr. IXP-2057 dėl šių priežasčių:
1. Dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.180 straipsnio 2 dalies papildymo.
Aplinkybių, kada taikomas laikinas tėvų valdžios apribojimas, išvardijimas laikytinas pertekliniu, kadangi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.180 straipsnio 1 dalyje numatytas baigtinis tėvų valdžios apribojimo sąlygų sąrašas, o 2 dalyje pabrėžiama, kada taikomas neterminuotas tėvų valdžios apribojimas, kuris apima daug sunkesnes teisines pasekmes, iš jų ir galimybę prarasti asmenines teises, pagrįstas giminyste. Be to, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vaikas gali būti išskirtas su tėvais vadovaujantis teismo sprendimu ir tik tada, kai toks išskyrimas yra būtinas vaiko interesams (kai tėvai žiauriai elgiasi su vaiku, nesirūpina juo arba kai tėvai gyvena atskirai ir reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas).
2. Dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.181 straipsnio papildymo.
Netikslinga numatyti laikino tėvų valdžios apribojimo terminų pratęsimo, kadangi pasibaigus teismo sprendime nustatytam terminui tėvų valdžios ribojimas automatiškai nesibaigia, kaip automatiškai nėra panaikinama nustatyta vaiko globa ar rūpyba. Suėjus teismo nustatytam terminui, tėvai, kurių valdžia buvo apribota, gali kreiptis į teismą dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo, arba Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.182 straipsnio 2 dalyje įvardijami asmenys gali prašyti arba pratęsti laikiną, arba nustatyti neterminuotą tėvų valdžios ribojimą. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas turėtų būti taikomas vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, vaiko interesais ir atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, tėvų socialines ekonomines galimybes ir moralines nuostatas, bet ne į laikino tėvų valdžios apribojimo laikotarpio pasibaigimą.
Siūlomos įstatymo projekto 3.181 straipsnio 5 dalies redakcijos nuostatos vertintinos kaip perteklinės, kadangi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.180 straipsnio 2 dalies, 3.182 straipsnio 2 dalies nuostatos ir Bendrųjų vaiko teisių apsaugos tarnybų nuostatų 8.3 punkto nuostatos sudaro galimybes vaiko teisių apsaugos institucijoms pareikšti ieškinį teisme dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo.
3. Dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.212 straipsnio pakeitimo ir papildymo.
Pažymėtina, kad įvaikinamo vaiko nepilnamečių tėvų sutikimo davimo reikalavimas prieštarautų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.158 straipsniui. Be to, sprendžiant kiekvieną su vaiku susijusį klausimą reikėtų vadovautis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.164 straipsniu, reglamentuojančiu vaiko nuomonės išklausymą. Todėl nauja 3.212 straipsnio 2 dalis laikytina pertekline ir prieštaraujančia asmens civilinio veiksnumo institutui.
Siūlymas įvaikinant neveiksnių tėvų vaiką nereikalauti tėvų globėjų (rūpintojų) sutikimo, išskyrus tą atvejį, kai jie yra įvaikinamojo vaiko giminaičiai, taip pat reikalavimas, kad vaiko globėjas (rūpintojas) duotų arba sutikimą įvaikinti, arba prašymą įvaikinti globojamą (rūpinamą) vaiką, paneigia patį globos (rūpybos) institutą ir prieštarauja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.240 straipsnio 1 dalies nuostatai, kad globėjas (rūpintojas) yra savo globotinių atstovas pagal įstatymą ir gina neveiksnių ar ribotai veiksnių asmenų teises ir interesus be specialaus pavedimo. Be to, imperatyvi nuostata, kad globėjas (rūpintojas) turi duoti rašytinį sutikimą arba prašymą įvaikinti prieštarauja asmens savanoriškumo (laisvos valios) principui, kuriuo grindžiamas civilinių teisinių santykių reglamentavimas.
4. Dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.224 straipsnio pakeitimo.
Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.224 straipsnio 3 dalies perkėlimas į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.212 straipsnį nauja penktąja dalimi ydingas sisteminiu požiūriu, iškreipia galiojančių normų esmę ir prieštarautų 3.212 straipsnio 2 dalies reikalavimams. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.224 straipsnio 3 dalyje numatyta tik išimtis, kad teismas, atsižvelgdamas išimtinai į vaiko interesus, turi teisę priimti sprendimą įvaikinti be šeimos, šeimynos tėvų, globėjo (rūpintojo) sutikimo. Hagos konvencijos dėl vaikų apsaugos ir bendradarbiavimo tarptautinio įvaikinimo srityje ir Jungtinių Tautų vaiko teisių apsaugos konvencijos nuostatose pabrėžiama, kad globa, nors ir kokia ji būtų, jeigu vaikas auginamas šeimoje, esančioje vaiko kilmės šalyje, labiau atitinka vaiko interesus negu įvaikinimas, dėl kurio vaikas turės būti perkeltas į užsienio šalį. Todėl įvaikinimas be Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.224 straipsnio 3 dalyje įvardijamų asmenų sutikimo galimas tik tada, kai minėtieji asmenys negali tinkamai pasirūpinti vaiku, neužtikrina jam deramų sąlygų gyventi, sveikai vystytis, tačiau sutikimo įvaikinti taip pat neduoda. Kiekvienu konkrečiu atveju sprendimą, ar galima įvaikinti be šių asmenų sutikimo, turėtų priimti teismas, išnagrinėjęs visas įvaikinimo aplinkybes ir padaręs išvadas, ar toks įvaikinimas atitiktų vaiko interesus.