VALSTYBINĖS METROLOGIJOS TARNYBOS DIREKTORIAUS

ĮSAKYMAS

DĖL TEISINĖS METROLOGIJOS SPECIALISTŲ RENGIMO IR KVALIFIKACIJOS TOBULINIMO PROGRAMOS PATVIRTINIMO

2009 m. gegužės 15 d. Nr. V-50

Vilnius

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos metrologijos įstatymo (Žin., 1996, Nr. 74-1768; 2006, Nr. 77-2966) 9 straipsniu ir Valstybinės metrologijos tarnybos nuostatų (Žin., 2006, Nr. 130-4917) 7.20 punktu, siekdamas, kad matavimų vienovės laidavimo sistemoje dirbančių teisinės metrologijos specialistų kvalifikacija atitiktų šiuolaikinį Europos Sąjungos valstybių metrologijos specialistų lygmenį, taip pat Tarptautinės teisinės metrologijos organizacijos (OIML) rekomendacijas:

1. Tvirtinu teisinės metrologijos specialistų rengimo ir kvalifikacijos tobulinimo programą (pridedama).

2. Nustatau, kad:

2.1. teisė vykdyti teisinei metrologijai priskirtų matavimo priemonių patikrą paskirtosiose įstaigose bei kitus Metrologijos įstatymu ir techniniais reglamentais numatytus veiksmus teisinės metrologijos srityje suteikiama asmenims, užbaigusiems elektrinių ar neelektrinių dydžių matavimo priemonių metrologo (matavimo priemonių rūšies tikrintojo) kvalifikacinius kursus ir išlaikiusiems valstybinį kvalifikacinį egzaminą;

2.2. metrologo tikrintojo kvalifikacija patvirtinama išduodant nustatytos formos pažymėjimą (pridedama), kuris galioja 5 metus nuo kvalifikacijos suteikimo arba peratestavimo, kurio periodiškumas 5 metai;

2.3. metrologai tikrintojai laike tarp atestacijų privalo pagal Valstybinės metrologijos tarnybos direktoriaus patvirtintą kursų pravedimo grafiką kasmet tobulinti kvalifikaciją trumpalaikiuose 2–3 dienų trukmės kursuose, kurių bendra apimtis per 5 metų laikotarpį, įskaitant dalyvavimą konferencijose, seminaruose ir mokymuose, turi sudaryti ne mažiau kaip 100 val.;

2.4. metrologams tikrintojams, kuriems kvalifikacija buvo suteikta arba pratęsta pagal anksčiau galiojusią tvarką, ir kuriems atestacijos momentui sukauptos privalomų kvalifikacijos tobulinimo kursų apimtys yra mažesnės nei nurodyta 2.3 p., atestacijos metu vykdomas žinių patikrinimo testas.

3. Sudarau egzaminams ir periodinei metrologų tikrintojų atestacijai vykdyti tokios sudėties komisiją:

Pirmininkas:

Osvaldas Staugaitis – Valstybinės metrologijos tarnybos vyriausiasis patarėjas

Nariai:

dr. Asta Meškuotienė – KTU Metrologijos institutas, vyr. m. d. (suderinta)

dr. doc. Romualdas Dovidavičius – KTU Metrologijos institutas, vyr. m. d. (suderinta)

Janina Vaitasienė –VĮ Kauno metrologijos centro vyriausioji metrologė.

4. Pavedu egzaminus organizuoti Kauno technologijos universiteto Metrologijos institutui (suderinta).

5. Šis įsakymas įsigalioja nuo 2009 m. liepos 1 d.

6. Skelbiu netekusiais galios Valstybinės metrologijos tarnybos direktoriaus 2000 m. lapkričio 8 d. įsakymą Nr. V-176 „Dėl Kompleksinės metrologijos specialistų rengimo kvalifikacijos tobulinimo ir perkvalifikavimo programos patvirtinimo“ (Žin., 2000, Nr. 99-3161), 2003 m. balandžio 2 d. įsakymą Nr. V-47 „Dėl metrologijos specialistų kvalifikacijos tvarkos patikslinimo“ (Žin., 2003, Nr. 33-1401), 2008 m. balandžio 28 d. Nr. V-40 „Dėl Valstybinės metrologijos tarnybos direktoriaus 2000 m. lapkričio 8 d. įsakymo Nr. 176 keitimo“ (Žin., 2008, Nr.50-1879), 2008 m. gruodžio 19 d. įsakymą Nr. V-102 „Dėl Valstybinės metrologijos tarnybos direktoriaus 2008 m. balandžio 28 d. įsakymo Nr. V-40 keitimo“ (Žin., 2009, Nr.14-564), 2009 m. sausio 23 d. įsakymą Nr. V-4 „Dėl Valstybinės metrologijos tarnybos direktoriaus 2008 m. balandžio 28 d. įsakymo Nr. V-40 keitimo“ (Žin., 2009, Nr.13-531).

DIREKTORIUS                                                                                IGNAS STANKOVIČIUS

PATVIRTINTA

Valstybinės metrologijos tarnybos

direktoriaus 2009 m. gegužės 15 d.

įsakymu Nr. V-50

TEISINĖS METROLOGIJOS SPECIALISTŲ RENGIMO IR KVALIFIKACIJOS TOBULINIMO PROGRAMA

I. BENDROJI DALIS

Teisinės metrologijos specialistų rengimo ir kvalifikacijos tobulinimo programos tikslas yra parengti metrologijos specialistus pagal tarptautinį lygį atitinkančius reikalavimus bei kvalifikacines normas, orientuotas į Lietuvos Respublikos Metrologijos įstatyme nustatytus teisinės metrologijos tikslus bei uždavinius.

Ši programa sudaryta remiantis Valstybinės metrologijos tarnybos direktoriaus 2000 m. lapkričio 8 d. įsakymo Nr. V-176 „Dėl Kompleksinės metrologijos specialistų rengimo, kvalifikacijos tobulinimo ir perkvalifikavimo programos patvirtinimo“ realizavimo patirtimi. Ją sudarant buvo įvertinta matavimų inžinerijos ir metrologijos specialistų rengimo, kvalifikacijos tobulinimo ir perkvalifikavimo patirtis bei teisinės ir industrinės metrologijos uždaviniai Lietuvai tapus ES nare.

Programa numato metrologijos specialistų, dirbančių teisinės metrologijos srityse, parengimą bei jų kvalifikacijos tobulinimą. Metrologų, dirbančių teisinės metrologijos srityje parengimas ir kvalifikacinės normos suderintos su OIML D14 dokumento „Teisinės metrologijos personalo mokymas ir kvalifikavimas“ 2004 m. redakcija.

Programa nėra tiesiogiai skirta, tačiau gali būti panaudota rengti specialistus ir gamybos metrologinei kontrolei, gaminių kokybei palaikyti pramonės įmonėse bei rengti metrologus, kurie prižiūri matavimo priemones bei dirba bandymų ir mokslinio tyrimo laboratorijose.

II. METROLOGIJOS SPECIALISTŲ KVALIFIKACIJA

1. Metrologas – asmuo, turintis aukštąjį techninį ar jį atitinkantį išsilavinimą (universitetinis ar kolegijos), baigęs metrologijos kvalifikacinius kursus ir išlaikęs kursų baigimo egzaminą. Metrologo kvalifikacija leidžia jam vykdyti matavimo priemonių metrologinę priežiūrą ir aptarnavimą įmonėse ir įstaigose, taip pat atlikti nesudėtingų matavimo priemonių kalibravimą.

2. Metrologas tikrintojas – metrologo kvalifikaciją turintis asmuo, kuriam, išlaikius valstybinį kvalifikacinį egzaminą, suteikiama teisė vykdyti teisinės metrologijos sričiai priskirtų matavimo priemonių patikrą paskirtosiose įstaigose bei kitus veiksmus, numatytus Metrologijos įstatymu ir techniniais reglamentais teisinės metrologijos srityje.

3. Matavimo priemonių rūšies tikrintojas – aukštesnįjį techninį ar jį atitinkantį išsilavinimą turintis asmuo, po specialaus apmokymo bei įgijęs praktinio darbo patirtį ir išlaikęs kvalifikacinį egzaminą, atestuotas atskiros matavimo priemonių rūšies tikrintoju. Išimties tvarka, suderinus su VMT, matavimo priemonių rūšies tikrintoju gali būti atestuojami asmenys, turintys aukštąjį ir netechnologinį išsilavinimą bei metrologinio darbo patirtį ir pakankamai įgūdžių.

4. Matavimų inžinerijos mokslų magistras – asmuo, turintis aukštąjį techninį išsilavinimą ir dvejų metų studijose įsisavinęs praplėstą matavimų technikos bei metrologijos modulių kompleksą, turintis mokslinio-tiriamojo darbo įgūdžių ir įgijęs magistro mokslinį laipsnį pagal matavimų inžinerijos mokslo kryptį. Matavimų inžinerijos mokslų magistro laipsnis įgyjamas universitetinėse studijose pagal Švietimo ir mokslo ministerijos patvirtintą programą.

Šiai kvalifikacijai prilyginama iki 2002 m. Kauno technologijos universitete programos „Taikomoji metrologija“ studijose įgyta inžinieriaus metrologo specialybė.

Aukštasis metrologinis išsilavinimas suteikia galimybę kurti patikros ir kalibravimo metodus, vykdyti tipo tyrimus, dalyvauti moksliniuose bei taikomuosiuose tyrimuose, taip pat ir valstybės etalonų laboratorijose.

III. KOMPETENCIJA

Metrologas tikrintojas privalo žinoti:

5. juridinius ir organizacinius teisinės metrologijos sistemos pagrindus;

6. tarptautinių ir regioninių metrologijos organizacijų veiklos principus ir Lietuvos metrologijos įstatymo nuostatas;

7. bendrus metrologijos principus, matavimų vienovės realizavimo būdus;

8. programinės įrangos, kuri naudojama matavimo priemonėse ir sistemose, funkcijas bei galimybes;

9. įvairių matavimo priemonių veikimo principus bei konstrukciją, patikros priemones ir patikros metodikų taikymą;

10. kokybės vadybos pagrindus, teisinės metrologinės priežiūros būdus.

Metrologas tikrintojas turi sugebėti:

11. naudotis etalonais ir etalonine įranga, atlikdamas matavimo priemonių patikrą ar kalibravimą;

12. atlikti matavimo priemonių atitikties įvertinimo veiksmus;

13. kvalifikuotai interpretuoti matavimų rezultatus ir juos dokumentuoti;

14. apskaičiuoti matavimo rezultatų neapibrėžtį;

15. atlikti statistinius skaičiavimus, ėminių įvertinimus ir daryti kvalifikuotas išvadas;

16. laiku ir patikimai nustatyti metrologinio laidavimo pažeidimus ir imtis priemonių jiems pašalinti.

IV. SPECIALISTŲ PARENGIMO IR KVALIFIKACIJOS TOBULINIMO BŪDAI

Numatomos tokios metrologijos specialistų, dirbančių šalies matavimų vienovės laidavimo sistemoje, parengimo ir jų kvalifikacijos tobulinimo formos:

17. Kursai metrologo kvalifikacijai įgyti – suteikiamos metrologijos pagrindų bazinės teorinės žinios, teisiniai ir organizaciniai metrologinės priežiūros principai ir praktinės žinios matavimo priemonių patikrai bei kalibravimui. Kursų apimtis 120 akad. val., trukmė – trys savaitės.

18. Matavimo priemonių rūšies tikrintojų parengimo kvalifikaciniai kursai – atskiros matavimų rūšies priemonių patikrai, atrankinei patikrai ir kt. įsisavinti. Kursų apimtis – 120 akad. val. (iš kurių specialaus praktinio parengimo dalis – 60 akad. val.), trukmė – trys savaitės.

19. Trumpalaikiai kasmetiniai periodiniai kvalifikacijos tobulinimo kursai, skirti metrologijos teorijos ir praktikos žinioms gilinti bei jas atnaujinti: supažindinti su naujų matavimo metodų ir priemonių galimybėmis ir taikymais, naujų matavimo priemonių patikrai ir kalibravimo metodams įsisavinti bei supažindinti su tarptautinių ir regioninių metrologijos organizacijų veiklos aktualijomis, naujais ir svarstomais Lietuvos ir tarptautiniais dokumentais. Apimtis – 20 akad. val., trukmė – dvi–trys dienos.

20. Tachografų tikrintojų metrologinio parengimo mokymai (2 lentelė, VI.C blokas) skirti asmenims, baigusiems tachografų gamintojų organizuotus tachografų įrengimo, remonto ir priežiūros kursus. Mokymų apimtis – 60 val., trukmė – 1,5 savaitės.

21. Metrologo tikrintojo kvalifikacija po kursų baigimo ir valstybinio egzamino tarp atestacijų palaikoma pagal patvirtintą grafiką privalomai dalyvaujant trumpalaikiuose tobulinimo kursuose – seminaruose bei kitose profesinio tobulinimo priemonėse. Peratestavimą ir metrologo tikrintojo pažymėjimo pratęsimą vykdo VMT paskirta komisija, remdamasi privalomų kvalifikacijos tobulinimo kursų, taip pat konferencijų, seminarų bei mokymų sertifikatais su ne mažesne sumine 100 val. apimtimi.

22. Matavimo priemonių rūšies tikrintojų, suteikiant jiems kitos rūšies matavimo priemonių patikros teisę, perkvalifikavimas vykdomas organizuojant specialius 60 val. mokymus (2 lentelė, VI.D blokas), iš kurių 40 val. turi būti skiriama patikros procedūrų praktinių įgūdžių įgijimui.

V. BAZINIO TEISINĖS METROLOGIJOS SPECIALISTŲ PARENGIMO TURINYS-PROGRAMA

Bazinio teisinės metrologijos parengimo programa metrologo kvalifikacijai (II skyriaus 1 p. ir 2 p.) įgyti sudaryta moduliniu principu. Dalis modulių yra bendri. Kitą dalį sudaro specializuoti teorinių ir praktinių užsiėmimų blokai, orientuoti į rengiamų metrologų elektrinių ir neelektrinių matavimų specializacijas.

1 lentelė

Nr.	Temų grupės (moduliai)	Val.
	A. TEORINIO PARENGIMO BLOKAS
1.	Metrologijos pagrindai. Matavimų sietis ir matavimų vienovės sistema	12
2.	Statistikos ir tikimybių teorijos elementai	8
3.	Matavimų metodai ir priemonės, savybės. Matavimo priemonių programinė įranga	16
4.	Teisinė ir industrinė metrologija, juridinė ir organizacinė bazė	10
5.	Kokybės vadyba ir metrologinių procedūrų organizavimas, standartai	6
6.	Matavimo priemonių atitikties vertinimas. Kalibravimas ir patikra, dokumentai	8
	Iš viso:	60
	B. METROLOGINĖS SPECIALIZACIJOS BLOKAS *
7.	XX matavimo prietaisai, kalibravimo ir patikros būdai bei priemonės	28
8.	Matavimo duomenų apdorojimas, neapibrėžties apskaičiavimas, pavyzdžiai	8
9.	Praktiniai užsiėmimai – laboratoriniai darbai, pratybos, žinių patikrinimas	24
Iš viso:		60
Teorinio parengimo ir metrologinės specializacijos blokai trunka iš viso 120 akad. val.

*Specializacijos:

1. Neelektrinių dydžių matavimo specializacija. Neelektrinių dydžių matavimo metodai ir priemonės.

2. Elektrinių matavimų specializacija. Elektrinių dydžių matavimo metodai ir technika.

Pastaba. Gali būti papildomai organizuojami kursai:

Fizikinių-cheminių matavimų specializacija. Fizikinių-cheminių dydžių matavimo metodai ir cheminės metrologijos pagrindai.

Radiacijos matavimų specializacija. Jonizuojančiosios spinduliuotės matavimų metodai ir priemonės. Radiacinė specifika.

VI. MATAVIMO PRIEMONIŲ GRUPĖS (RŪŠIES) TIKRINTOJŲ PARENGIMO PROGRAMA

2 lentelė

Nr.	Temų grupės (moduliai)	Val.
	C. METROLOGIJOS PAGRINDŲ BLOKAS
1	Metrologijos pagrindai, terminai, sąvokos. Matavimų sietis ir matavimų vienovės sistema, sudedamosios dalys	12
2	Matavimo vienetai, etalonai	8
3	Matavimų metodai ir priemonės, struktūros, savybės	16
4	Teisinė ir industrinė metrologija, juridinė ir organizacinė bazė	10
5	Kokybės vadyba ir metrologinių procedūrų organizavimas, standartai	6
6	Matavimo priemonių atitikties vertinimas. Kalibravimas ir patikra, dokumentai Žinių patikrinimas	8
Iš viso:		60
D. SPECIALAUS PARENGIMO (MOKYMO) BLOKAS
7	Matavimo priemonės XX (pvz., neautomatinės svarstyklės) konstrukcijos, veikimo principas, naudojimo sąlygos, priežiūra	10
8	Matavimo priemonės XX patikros metodika, priemonės ir sąlygos	6
9	Praktinių įgūdžių įgijimas patikros laboratorijoje	40
10	Žinių ir gebėjimų patikrinimas	4
Iš viso:		60
Teorinio parengimo ir specialaus parengimo (mokymo) blokai trunka iš viso 120 akad. val.

VII. PERIODINIAI KVALIFIKACIJOS TOBULINIMO KURSAI-SEMINARAI

Kasmetiniai trumpalaikiai kursai-seminarai yra atestuotų metrologų tikrintojų kvalifikacijos tobulinimo laike tarp atestacijų forma. Orientacinė kursų tematika ir grafikas pateikta 3 lentelėje.

3 lentelė

Kursų grafikas	Kursų-seminarų turinys	Val.
Antri po kvalifikacijos suteikimo/pirmi po peratestavimo/metai	1. Matavimų teorijos elementai ir jų taikymas metrologinėje praktikoje. Imčių ir atrankos statistika 2. Metrologijos aktualijos. Nauji ir svarstomi VMT ir ES dokumentai	20
Treti po kvalifikacijos suteikimo/antri po peratestavimo/metai	1. Matavimų neapibrėžties modeliai. Statistinio modeliavimo technika ir taikymo pavyzdžiai 2. Tarptautinės ir regioninės metrologijos aktualijos. Nauji ir svarstomi VMT ir ES dokumentai	20
Ketvirti po kvalifikacijos suteikimo/treti po peratestavimo /metai	1. Naujos matavimų sritys, objektai, priemonės 2. Tarptautinės ir regioninės metrologijos aktualijos. Nauji ir svarstomi VMT ir ES dokumentai	20
Penkti po kvalifikacijos suteikimo/ketvirti po peratestavimo/metai	1. MP programinės įrangos metrologija. MP programinės įrangos kontrolė 2. Tarptautinės ir regioninės metrologijos aktualijos. Nauji ir svarstomi VMT ir ES dokumentai	20

_________________