VALSTYBINĖ ATOMINĖS ENERGETIKOS SAUGOS INSPEKCIJA
Į S A K Y M A S
(DĖL BENDRŲJŲ ATOMINIŲ ELEKTRINIŲ SAUGOS UŽTIKRINIMO NUOSTATŲ PATVIRTINIMO)
1997 m. gegužės 30 d. Nr. 45
Vilnius
2. Nustatyti, kad Bendrieji atominių elektrinių saugos užtikrinimo nuostatai, VD-B-001-0-96, galioja nuo 1997 07 01.
3. Pripažinti Bendruosius atominių elektrinių saugos užtikrinimo nuostatus (OPB-88), PNAE G-1-011-89, netekusiais galios nuo 1997 07 01.
PATVIRTINTA
vatesi 1997 m. gegužės 30 d.
įsakymu Nr. 45
BENDRIEJI ATOMINIŲ ELEKTRINIŲ SAUGOS UŽTIKRINIMO NUOSTATAI
VD-B-001-0-96
PAGRINDINĖS SĄVOKOS
1. AE blokas – AE dalis, savarankiškai atliekanti nustatytas projekte atominės elektrinės funkcijas.
3. AE fizinė sauga – techninės ir organizacinės priemonės, užtikrinančios AE esančių skylančių ir radioaktyviųjų medžiagų ir kitų materialinių vertybių apsaugą, taip pat užkertančios kelią nesankcionuotam patekimui į AE ir į jos pagal projektą pažeidžiamas vietas.
4. AE sauga – AE savybė esant normaliai eksploatacijai ir avarijos atveju apriboti radiacinį poveikį personalui, gyventojams ir aplinkai neviršijant nustatytų ribų.
5. AE saugios eksploatacijos ribos – projekte nustatytos technologinio proceso parametrų reikšmės, nukrypimas nuo kurių gali sukelti avariją.
6. AE statyba – AE pastatų ir statinių statybos bei įrengimo procesas, įskaitant AE statybos, jos sistemų ir elementų montavimo, taip pat pagalbinių, transporto ir kitų darbų kompleksą.
7. Aktyvusis įrengimas (elementas) – įrengimas (elementas), kurio funkcionavimas priklauso nuo normalaus kito įrengimo darbo, pavyzdžiui, valdančiojo įrengimo, energijos šaltinio ir kt.
8. Atidavimas eksploatuoti – procesas, kurio metu AE sistemos ir elementai pradeda funkcionuoti ir yra tikrinama, kaip jie atitinka projektą, įskaitant prieš paleidimą atliekamus derinimo darbus, fizikinį bei energetinį paleidimą, ir pasibaigiantis AE pridavimu pramoniniam eksploatavimui.
9. Atominė elektrinė (AE) – visuma sistemų ir pastatų, skirtų elektros arba elektros ir šilumos energijai gaminti, naudojant branduolinį kurą.
10. Atominės elektrinės (AE) administracija (administracinė vadovybė) – vadovaujantysis personalas, kuriam priskirtos teisės bei pareigos ir kuris atsako už AE eksploataciją.
11. Avarija[1] – AE eksploatacijos sutrikimas, kurio metu radioaktyvieji produktai ir(ar) jonizuojantis spinduliavimas, viršydami nustatytas saugios eksploatacijos normas, pasklinda už numatytų projekte normalios eksploatacijos ribų. Avarija yra charakterizuojama pradiniu įvykiu, eigos keliais ir pasekmėmis.
13. Avarijos pasekmės – dėl avarijos susidariusi radiacinė situacija, daranti žalą viršijant nustatytas radiacinio poveikio personalui, gyventojams ir aplinkai ribas.
14. Avarinė situacija – AE būsena, charakterizuojama saugios eksploatacijos ribų ir(ar) sąlygų pažeidimu, nesukėlusiu avarijos.
15. Avarinės parengties lygis – nustatytas eksploatuojančios organizacijos personalo, valstybės valdymo ir priežiūros institucijų bei kitų organizacijų pasiruošimo, taip pat naudojamų techninių priemonių personalo ir gyventojų apsaugai parengimo lygis AE avarijos atveju.
16. Bloko eksploatacijos nutraukimas – iškrovus branduolinį kurą, atliekamas priemonių komplekso vykdymas, užtikrinantis personalo bei aplinkos saugą ir negalimą branduolinio kuro kaip energijos šaltinio panaudojimą.
17. Branduolinė avarija – avarija, susijusi su šilumą išskiriančių elementų pažeidimu, viršijančiu nustatytas saugios eksploatacijos ribas, ir(ar) personalo apšvita, viršijančia leistiną normalios eksploatacijos metu, dėl:
grandininės branduolinės reakcijos kontrolės ir valdymo sutrikimo aktyviojoje reaktoriaus zonoje;
kritinės masės susidarymo perkraunant, transportuojant ir saugojant šilumą išskiriančius elementus;
šilumą išskiriančių elementų aušinimo sutrikimo.
18. Eksploatacija – visa veikla saugiu būdu pasiekti tikslą, dėl kurio ir buvo pastatyta AE, įskaitant darbą, kai AE yra energetinio pajėgumo, AE paleidimą, sustabdymą, bandymus, techninį aptarnavimą, remontą ir kuro perkrovimą, inspektavimą eksploatacijos metu ir kitą su tuo susijusią veiklą.
19. Eksploatacinės ribos – sistemų (elementų) ir visos atominės elektrinės normalios eksploatacijos būsenos projekte nurodyti parametrų ir charakteristikų reikšmių visuma.
20. Eksploatuojanti organizacija – ūkio subjektas, aukštesniosios valstybės valdymo institucijos sukurtas arba paskirtas vykdyti (savo jėgomis ar įtraukiant kitas įmones, organizacijas) veiklą visais atominės elektrinės gyvavimo ciklo etapais: aikštelės parinkimo, projektavimo, statybos, atidavimo eksploatuoti, eksploatacijos bei AE eksploatacijos nutraukimo; turintis valstybės valdymo ir priežiūros institucijos išduotą licenciją šiai veiklai bei materialinių ir finansinių išteklių eksploatuoti branduolinės energetikos objektą ir atsakingas už jo saugos būklę.
21. Elementai – įrengimai, prietaisai, vamzdynai, kabeliai, statybinės konstrukcijos ir kiti gaminiai, užtikrinantys duotosios funkcijos savarankišką (arba sistemoje) vykdymą. Projekte, atliekant patikimumo ir saugos analizę, jie laikomi struktūriniais vienetais.
22. Energetinis paleidimas – AE atidavimo eksploatuoti etapas, kurio metu AE pagal projektą pradeda gaminti energiją ir kai tikrinamas AE darbas didinant galią iki numatytos pramoninei AE eksploatacijai.
23. Fizikinis paleidimas – AE atidavimo eksploatuoti etapas, kurio metu branduolinis kuras įkraunamas į reaktorių, sudaroma kritinė reaktoriaus būklė, vykdomi būtini fizikiniai eksperimentai esant tokiai galiai, kai reaktoriaus aušinimas vyksta savaiminių šilumos nuostolių (išsisklaidymo) sąskaita.
25. Gedimai dėl bendrosios priežasties – svarbių saugai sistemų (elementų) gedimai, atsirandantys dėl vienetinio gedimo, personalo klaidos, vidinio arba išorinio poveikio.
Pastaba. Vidiniai poveikiai – poveikiai, atsirandantys dėl pradinių avarijos įvykių, t. y. smūginių bangų, srovių, skraidančių objektų, aplinkos parametrų (slėgio, temperatūros, cheminio aktyvumo ir kt.) pakitimų, gaisrų ir kt. Išoriniai poveikiai – žmogaus veiklos ir būdingų gamtinių reiškinių poveikiai AE aikštelei (žemės drebėjimai, aukštas bei žemas tiek antžeminio, tiek ir požemio vandens lygis, uraganai, avarijos dėl oro, vandens ar antžeminio transporto ir kt.).
26. Kišimosi lygis – radiacinę būklę ir jos vystymąsi apibrėžiantys parametrai ir charakteristikos, kurių visuma reikalauja imtis personalo ir gyventojų apsaugos priemonių.
27. Klaidingas sprendimas – netyčinis neteisingas keleto vienas po kito einančių veiksmų įvykdymas arba neįvykdymas dėl neteisingo vykstančių technologinių procesų įvertinimo.
28. Kokybės užtikrinimas – planuojama ir sistemingai vykdoma veikla, kad visi AE kūrimo ir eksploatavimo darbai būtų atliekami remiantis nustatyta tvarka, o jų rezultatai tenkintų keliamus jiems reikalavimus.
29. Konservatyvus požiūris – avarijų analizės požiūris, kurį priimant imamos tokios parametrų ir charakteristikų reikšmės bei ribos, iš anksto žinant, jog dėl tokio parinkimo bus gauti nepalankesni rezultatai.
30. Kontrolės ir valdymo sistemos (elementai) – sistemos (elementai), skirtos AE eksploatacijai kontroliuoti ir valdyti.
31. Leidimas – valstybės valdymo ir priežiūros institucijos išduotas oficialus dokumentas vienkartiniams darbams vykdyti.
32. Licencija – valstybės valdymo ir priežiūros institucijos išduotas oficialus dokumentas, suteikiantis teisę verstis tam tikra veikla branduolinės energetikos srityje, laikantis nustatytų sąlygų bei reikalavimų.
33. Nenustatomas gedimas – sistemos (elemento) gedimas, kuris nepasireiškia atsiradimo momentu, esant normaliai eksploatacijai, ir neišaiškinamas numatytomis kontrolės priemonėmis pagal techninio aptarnavimo ir patikrinimų reglamentą.
34. Nepriklausomos sistemos (elementai) – sistemos (elementai), kurioms vienos sistemos (elemento) gedimas nesukelia kitos sistemos (elemento) gedimo.
35. Neprojektinė avarija – avarija, įvykusi dėl nenumatytų projektinėms avarijoms pradinių įvykių arba lydima dar kitų, nenumatytų projektinėse avarijose saugos sistemų gedimų, esant ne tik vienetiniam gedimui, personalo klaidingų veiksmų, galinčių sukelti sunkius aktyviosios zonos pažeidimus ar jos išsilydymą. Neprojektinių avarijų pasekmės švelninamos valdant avariją ir(ar) įgyvendinant personalo ir gyventojų apsaugos priemonių planus.
36. Neprojektinės avarijos valdymas[2] – veiksmai, užkertantys kelią vystytis projektinei avarijai į neprojektinę ir švelninantys neprojektinės avarijos pasekmes. Tam tikslui yra naudojamos bet kokios veikiančios techninės priemonės, skirtos normaliai eksploatacijai ir užtikrinti saugai esant projektinėms avarijoms arba specialios paskirties techninės priemonės, skirtos neprojektinių avarijų pasekmėms sumažinti.
37. Normali eksploatacija – AE eksploatacija, laikantis projekte nurodytų eksploatacijos ribų ir sąlygų.
38. Normalios eksploatacijos sistemos (elementai) – sistemos (elementai), skirtos normaliai eksploatacijai vykdyti.
39. Normos ir taisyklės – normos, taisyklės, nuostatai, vadovai ir kiti normatyviniai techniniai dokumentai, kuriuos taikyti branduolinėje energetikoje sutinka valstybės valdymo ir priežiūros institucijos.
40. Pasyvusis įrenginys (elementas) – įrenginys (elementas), kurio funkcionavimas priklauso tik nuo jo darbą sukėlusio įvykio ir nepriklauso nuo kito aktyvaus įrenginio darbo, pavyzdžiui, valdančiojo įrenginio, energijos šaltinio ir kt.
Pastaba. Pagal konstrukcinius požymius pasyvieji įrenginiai skirstomi į pasyviuosius įrenginius su mechaninėmis judančiomis dalimis (pavyzdžiui, atbuliniai vožtuvai) ir pasyviuosius įrengimus be mechaninių judančių dalių (pavyzdžiui, vamzdynai, indai).
41. Personalo klaida – vienetinis netyčinis klaidingas veiksmas valdant įrengimus arba vienkartinis teisingo veiksmo neatlikimas; arba vienetinis netyčinis neteisingas veiksmas techniškai aptarnaujant svarbias saugai sistemas ir elementus.
42. Pirmasis kontūras – kontūras kartu su slėgio kompensavimo sistema, kuriuo darbiniu slėgiu cirkuliuoja šilumnešis per aktyviąją zoną.
43. Pradinis įvykis – vienetinis AE sistemų gedimas, išorinis įvykis arba personalo klaida, sukeliantys normalios eksploatacijos pažeidimą ir galintys sukelti saugios eksploatacijos ribų ir(ar) sąlygų pažeidimą. Pradinis įvykis apima visus susijusius su juo gedimus.
44. Pramoninė eksploatacija – priimtos nustatyta tvarka AE eksploatacija, tyrimais įrodžius jos saugą ir atitikimą projektui AE atidavimo eksploatuoti etapu.
45. Prieš paleidimą atliekami derinimo darbai – AE atidavimo eksploatuoti etapas, kurio metu baigtos įrengti AE sistemos ir elementai, patikrinant jų atitikimą nustatytiems projekte kriterijams bei charakteristikoms, sutvarkomi iki paruošimo eksploatuoti ir pasibaigiantis AE paruošimu fizikiniam reaktoriaus paleidimui.
46. Projektinė avarija – avarija, kurios pradiniai įvykiai bei galutinė būklė yra numatyti projekte, o saugos sistemos apriboja tokių avarijų pasekmes numatytomis pagal projektą ribomis, atsižvelgiant į saugos sistemų vienetinio gedimo principą ar vieną personalo klaidą, nepriklausomą nuo pradinio įvykio.
47. Projektinės ribos – normaliai eksploatacijai, avarinėms situacijoms ir avarijoms skirtų sistemų (elementų) ir visai AE projekto apibrėžtų būklės parametrų ir charakteristikų reikšmių visuma.
48. Reaktoriaus įrenginio (RĮ) vidinė savisauga – saugą užtikrinanti savybė remiantis savaiminiais atvirkštiniais ryšiais ir procesais.
49. Reaktoriaus įrenginys (RĮ) – AE sistemų ir elementų kompleksas branduolinei energijai paversti šilumine, apimantis tiek patį reaktorių, tiek ir tiesiogiai susijusias su juo sistemas, būtinas normaliai eksploatacijai, avariniam aušinimui, avarinei apsaugai ir saugiai būklei palaikyti, jei yra vykdomos reikiamos pagalbinės ir užtikrinančios kitų elektrinės sistemų funkcijos.
Reaktoriaus įrenginio ribos kiekvienai AE yra konkretizuojamos.
50. Remontas – veiksmų kompleksas, reikalingas atkuriant darbingą arba tvarkingą objekto būklę ir(ar) jo resursus.
51. Saugios eksploatacijos sąlygos – projekte nustatytos minimalios sąlygos pagal kiekį, charakteristikas, darbingumo būklę ir svarbių saugai sistemų (elementų) techninio aptarnavimo sąlygas, kurioms esant užtikrinamos saugios eksploatacijos ribos ir(ar) saugos kriterijai.
52. Saugos apsauginės sistemos (elementai) – technologinės sistemos (elementai) branduoliniam kurui, šilumą išskiriančių elementų apvalkalėliui, įrenginiams ir vamzdynams, kuriuose yra radioaktyviųjų medžiagų, apsaugoti nuo pažeidimų ar pažeidimams apriboti.
53. Saugos funkcija – specifinis, konkretus tikslas ir užtikrinantys tikslo pasiekimą veiksmai, siekiant išvengti avarijos arba sumažinti jos pasekmes.
54. Saugos kriterijai – normų ir taisyklių bei(ar) valstybės valdymo ir priežiūros institucijų nustatytos avarijos pasekmių parametrų reikšmės ir(ar) charakteristikos, pagal kurias pagrindžiama AE sauga.
55. Saugos kultūra – visų darbuotojų kvalifikacija ir psichologinis pasiruošimas, kuriam esant AE saugos užtikrinimas yra prioritetinis tikslas ir vidinis poreikis, išugdantis atsakomybės suvokimą ir savikontrolę atliekant visus turinčius įtakos saugai darbus.
56. Saugos lokalizuojančiosios sistemos (elementai) – technologinės sistemos (elementai), skirtos apsaugoti arba avarijos atveju apriboti nuo sklindančių radioaktyviųjų medžiagų ir spinduliavimo už numatytų projekte ribų bei jų patekimo į aplinką.
57. Saugos sistemos (elementai) – sistemos (elementai) saugos funkcijai atlikti.
Pastaba. Saugos sistemos (elementai) pagal jų atliekamą funkciją skirstomos į apsaugines, lokalizuojančiąsias, užtikrinančiąsias ir valdančiąsias.
58. Saugos užtikrinančiosios sistemos (elementai) – technologinės sistemos (elementai) energijai tiekti, darbinei aplinkai ir funkcionavimo sąlygų saugos sistemoms sudaryti.
59. Saugos valdančiosios sistemos (elementai) – sistemos (elementai) saugos sistemų veiksmams inicijuoti, kontroliuoti ir valdyti jas, vykdant užduotąsias funkcijas.
62. Svarbios saugai sistemos (elementai) – saugos sistemos ir elementai, taip pat normalios eksploatacijos sistemos (elementai), kurių gedimas pažeidžia normalią AE eksploataciją ir gali sukelti projektines arba neprojektines avarijas.
63. Techninis aptarnavimas – veiksmų kompleksas, reikalingas kontroliuojant ir palaikant darbingą ir tvarkingą objekto būklę.
64. Tinklų šilumnešis – terpė, su kurios pagalba šiluma transportuojama iš AE išoriniam ir vidiniam vartotojui.
65. Tiriamoji eksploatacija – AE atidavimo eksploatuoti etapas nuo energetinio paleidimo pradžios iki AE priėmimo pramoninei eksploatacijai.
66. Valstybės valdymo ir priežiūros institucijos[3] – valstybės vykdomieji organai: LR Vyriausybė, ministerijos, institucijos prie ministerijų, vyriausybinės organizacijos, centrinių organų skiriami atstovai vietose, vietos savivaldybių vykdomieji organai.
67. Vienetinio gedimo principas – principas, pagal kurį sistema privalo vykdyti nustatytas funkcijas esant bet kokiam reikalaujančiam jos darbo pradiniam įvykiui ir esant nepriklausomam nuo pradinio įvykio gedimui vieno iš aktyviųjų elementų arba pasyviųjų elementų su mechaniškai judančiomis dalimis.
1. Bendrieji nuostatai
1.1. Dokumento paskirtis
1.1.1.“Bendrieji atominių elektrinių saugos užtikrinimo nuostatai“[4], VD-B-001-0-96, yra pagrindinis aukščiausiojo lygio normatyvinis dokumentas, reglamentuojantis saugos klausimus dėl AE, kaip galimo radiacinio poveikio šaltinio personalui, gyventojams ir aplinkai, specifikos.
Šie Bendrieji nuostatai parengti imant kaip pagrindą „Bendrųjų atominių elektrinių saugos užtikrinimo nuostatus“ (OPB-88, PNAE G-1-011-89) ir atsižvelgiant į kitus normatyvinius dokumentus bei AE projektavimo, statybos ir eksploatacijos patirtį, Lietuvos Respublikos branduolinės energijos įstatymo reikalavimus. Ruošiant šiuos Bendruosius nuostatus, buvo remiamasi IAE saugos analizės ataskaitos dokumente Nr. SAR95-101-AECL/RAB-001 pateikta OPB-88 ir TATENA dokumento „Bendrieji atominių elektrinių saugos principai“ (75-INSAG-3) palyginamąja analize.
1.1.2. Bendrieji nuostatai nustato saugos užtikrinimo tikslus, orientyrus ir pagrindinius saugos kriterijus, taip pat pagrindinius principus ir techninių bei organizacinių priemonių pobūdį. Šių principų ir priemonių įgyvendinimo apimtis, pilnumas ir nuodugnumas yra nustatomas kitų normų ir taisyklių.
1.1.3. Siūlomi konkretūs techniniai sprendimai pagrindžiami eksploatuojančios organizacijos ir suderinami su valstybės valdymo ir priežiūros institucijomis. Tokie pagrindimai privalo būti ruošiami šiuolaikiniu mokslinių-techninių žinių lygiu. Prieš pateikiant pagrindimus suderinti valstybės valdymo ir priežiūros institucijoms, privalo būti atlikta nepriklausoma jų ekspertizė ir jie privalo būti patvirtinti eksploatuojančios organizacijos.
1.1.4. Bendrieji nuostatai yra privalomi visoms ministerijoms, žinyboms, įmonėms ir organizacijoms, parenkant atominei elektrinei aikštelę, projektuojant, statant, atiduodant eksploatuoti, eksploatuojant ir nutraukiant AE eksploataciją, taip pat konstruojant ir gaminant AE sistemas (elementus).
1.1.5. Kiekvienu konkrečiu atveju eksploatuojanti organizacija privalo nustatyti, pagrįsti ir suderinti su valstybės valdymo ir priežiūros institucijomis būtinų priemonių apimtis ir terminus (taip pat ir rekonstrukcijos atveju), kad jau eksploatuojama AE atitiktų šių Bendrųjų nuostatų reikalavimus. Pagrindimai ir kompensuojančios priemonės privalo būti ruošiami šiuolaikiniu mokslinių-techninių žinių lygiu.
1.2. Pagrindiniai saugos užtikrinimo kriterijai ir principai
1.2.1. AE tenkina saugos reikalavimus, jeigu esant normalioms eksploatacijos sąlygoms ar projektinėms avarijoms jos radiacinis poveikis personalui, gyventojams ir aplinkai neviršija nustatytų personalo bei gyventojų apšvitos dozių, leistinų radioaktyviųjų medžiagų išmetimo į aplinką bei jų sudėties aplinkoje normų ir riboja šį poveikį, esant neprojektinėms avarijoms. Tai pasiekiama laikantis normų ir taisyklių reikalavimų.
1.2.2. Leistina personalo ir gyventojų apšvitos dozės riba, taip pat ir radioaktyviųjų produktų išmetimo į aplinką bei jų sudėties aplinkoje lygiai esant normaliai eksploatacijai ar projektinėms avarijoms nustatomi normose ir taisyklėse. AE personalo, gyventojų apšvitos dozės dėl bet kokių radioaktyviųjų medžiagų išmetimų iš AE privalo būti mažesnės negu nustatytos ribos ir kaip galima žemesnio, realiai pasiekiamo lygio.
1.2.3. Atominės elektrinės sauga privalo būti užtikrinama nuosekliai įgyvendinant apsaugos gilyn principą, grindžiamą naudojant barjerų sistemą, kuri užkerta kelią jonizuojančiai radiacijai ir radioaktyviosioms medžiagoms išplisti į aplinką, ir naudojant techninių bei organizacinių priemonių sistemą apsaugo šiuos barjerus ir palaiko jų efektyvumą bei tiesiogiai apsaugo gyventojus.
Barjerų sistema apima:
kuro matricą;
šilumą išskiriančių elementų apvalkalėlį;
aušinančio aktyviąją zoną šilumnešio kontūro ribas;
saugos lokalizuojančiųjų sistemų hermetiškumą.
Techninių bei organizacinių priemonių sistema apima:
aikštelės atominės elektrinės statybai parinkimą;
sanitarinės apsaugos zonos ir stebėjimo zonos aplink AE nustatymą;
projekto parengimą, esant reaktoriaus įrenginio savisaugai ir naudojant saugos sistemas bei remiantis konservatyviu požiūriu;
AE sistemų (elementų) ir vykdomų darbų aprūpinimą;
AE eksploataciją, vadovaujantis normomis ir taisyklėmis;
svarbių saugai sistemų tvarkingos būklės palaikymą, imantis profilaktinių priemonių ir keičiant įrengimus, kurių darbo resursas yra pasibaigęs;
defektų bei nukrypimų nuo normalaus darbo nustatymą ir sprendimų priėmimą dėl priemonių juos pašalinti laiku;
tinkamai funkcionuojančios darbo rezultatų dokumentavimo ir kontrolės sistemos organizavimą;
priemones užkirsti kelią pradiniams įvykiams vystytis į projektines avarijas, o projektinėms avarijoms į neprojektines;
išsiskiriančių radioaktyviųjų medžiagų lokalizavimą, švelninant išvengti nepavykusių avarijų pasekmes;
priemones apsaugoti saugos lokalizuojančiąją sistemą nuo pažeidimų, esant neprojektinėms avarijoms, ir palaikyti jų darbingumą;
planų, nurodančių avarines priemones aikštelėje ir už jos ribų, parengimą ir tikslų jų vykdymą prireikus;
eksploatuojančio personalo parinkimą ir būtiną jo paruošimo lygį imtis atitinkamų veiksmų esant normaliai eksploatacijai arba avarinėmis sąlygomis;
saugos kultūros formavimą.
Apsaugos gilyn principas įgyvendinamas visais atominės elektrinės saugos užtikrinimo, kiek tai susiję su pobūdžio veikla, etapais.
Esant normaliai eksploatacijai, visi barjerai ir jų apsaugos priemonės privalo būti darbinės būklės. Nustačius bet kurio iš numatytų elektrinės projekte barjero ar jo apsaugos priemonių nedarbingumą, AE darbas energetiniu pajėgumu, remiantis saugios eksploatacijos sąlygomis, yra draudžiamas.
Būtina atitinkamų saugos funkcijų vykdymo apimtis ir forma yra konkretizuojama normose ir taisyklėse, o tai, pritaikant kiekvienai atominei elektrinei, yra pagrindžiama ir nustatoma AE techniniu projektu.
1.2.4. Techniniai ir organizaciniai sprendimai, priimami užtikrinti atominės elektrinės saugą, privalo remtis ankstesne patirtimi ar bandymais, atitinkamais tyrimais, taip pat būti aprobuoti eksploatacinės patirties pavyzdžiais ir atitikti priimtas branduolinės energetikos normas ir taisykles. Toks požiūris privalo būti taikomas ne tik parengiant įrengimus ar projektuojant atominę elektrinę, bet ir gaminant įrangą, statant ir eksploatuojant AE arba nutraukiant jos eksploataciją.
1.2.5. Sistemų ir elementų įrengimas bei kokybė, dokumentacija ir įvairaus pobūdžio darbai, turintys įtakos atominės elektrinės saugos užtikrinimui, privalo tapti visaapimančios veiklos, užtikrinančios kokybę, objektu.
1.2.6. Eksploatuojanti organizacija garantuoja kokybės užtikrinimo sistemos parengimą ir įgyvendinimą, taip pat kokybę užtikrinančių priemonių vykdymą visais AE gyvavimo ciklais. Šiais tikslais eksploatuojanti organizacija vykdant AE darbus ar teikiant AE paslaugas (atliekant paieškos darbus, projektuojant, tiekiant sistemas ir elementus, montuojant, statant, derinant ir kt.) parengia bendrąją kokybės užtikrinimo programą ir kontroliuoja įmonių (organizacijų) veiklą.
Įmonės (organizacijos), atliekančios konstravimo, projektavimo, statybos, montavimo, derinimo darbus bei gaminančios įrengimus atominei elektrinei, taip pat ir įmonės (organizacijos), teikiančios įvairias kitas paslaugas AE, parengia savo veiklos kokybės užtikrinimo programas.
1.2.7. Visi asmenys ir organizacijos, dalyvaujantys branduolinėje energetikoje, privalo formuoti saugos kultūrą: atliekant būtiną atranką, apmokant ir paruošiant personalą kiekvienai veiklos sferai, turinčiai įtakos saugai; nustatant ir griežtai laikantis disciplinos, tiksliai paskirsčius asmeninę vadovų ir vykdytojų atsakomybę; parengiant ir griežtai laikantis darbų vykdymo instrukcijų bei periodiškai jas peržiūrint (perdirbant) atsižvelgiant į sukauptą patirtį. Visi asmenys, dalyvaujantys veikloje, turinčioje įtakos saugai, privalo žinoti apie jų veiklos poveikio saugai pobūdį ir laipsnį. Jie privalo visiškai suvokti tas pasekmes, kurias gali sukelti galiojančių normų ir taisyklių nevykdymas arba netikslus vykdymas.
1.2.8. Eksploatuojanti organizacija užtikrina AE saugą ir visiškai už ją atsako, įskaitant priemones, užkertančias kelią avarijoms ir švelninančias jų pasekmes, branduolinių ir radioaktyviųjų medžiagų apskaitą ir saugojimą, aplinkos saugojimą ir jos būklės kontrolę tiek sanitarinės apsaugos, tiek ir stebėjimo zonose, taip pat už AE panaudojimą tik tiems tikslams, kuriems ji buvo suprojektuota ir pastatyta.
Eksploatuojančios organizacijos atsakomybė nesumažėja dėl savarankiškos veiklos bei atsakomybės įmonių, įstaigų, organizacijų ir jų susivienijimų, pareigūnų ir kitų asmenų, vykdančių darbus eksploatuojančiai organizacijai ar teikiančių jai (projektavimo, tiekimo, statybos, paleidimą tvarkančių darbų, remonto ir kt.) paslaugas, taip pat dėl valstybės valdymo ir priežiūros institucijų savarankiškos veiklos bei atsakomybės.
1.2.9. Prieš gaunant leidimą atominės elektrinės ir jos sistemų (elementų) statybai, eksploatuojanti organizacija privalo sudaryti struktūrinius padalinius saugiai AE eksploatacijai vykdyti, suteikti jiems reikiamas teises, finansines lėšas, materialines-technines priemones ir skirti už tinkamą tokios veiklos vykdymą atsakingus žmones bei vykdyti šios veiklos kontrolę.
1.2.10. Lietuvos Respublikos Seimas kompetentingas Vyriausybės teikimu priimti įstatymą dėl naujos atominės elektrinės statybos ir jos vietos ar naujo branduolinio reaktoriaus įrengimo, taip pat dėl branduolinės energetikos objekto eksploatacijos nutraukimo.
Naujų atominių elektrinių ar pagrindinių jos įrengimų statyba, taip pat ir branduolinės energetikos objekto eksploatacijos nutraukimas gali būti pradėtas tik esant nustatyta tvarka patvirtintam techniniam projektui bei valstybės valdymo ir priežiūros institucijos nustatyta tvarka išduotai licencijai.
1.2.11. Reikalaujama statybos kokybė privalo būti užtikrinama panaudojant gerai patikrintą darbų atlikimo technologiją, kartu atliekant kokybės užtikrinimo kontrolę. Tiesiogiai atsakingas už statybos kokybės užtikrinimą generalinis AE statybos rangovas, galutinė atsakomybė už baigtos statybos kokybę priskiriama eksploatuojančiai organizacijai.
1.2.12. RĮ ir AE projektuose privalo būti numatytos techninės ir organizacinės priemonės, kurios padėtų išvengti projektinių avarijų, apriboti jų pasekmes ir užtikrinti saugą, esant bet kokiems numatytiems projekte pradiniams įvykiams[5] kartu su vienu, nepriklausomu nuo pradinio įvykio, gedimu bet kurio6 iš saugos sistemų aktyviojo ar pasyviojo elemento, turinčio mechanines judančias dalis, arba esant vienai, nepriklausomai nuo pradinio įvykio, personalo klaidai.
Šalia vieno, nepriklausomo nuo pradinio įvykio, vieno iš jau minėtų anksčiau elementų gedimo, privalo būti atsižvelgta ir į neaptinkamus nekontroliuojamų AE eksploatacijos metu elementų gedimus, turinčius įtakos vystantis avarijai ir galinčius pažeisti saugios eksploatacijos ribas.
1.2.13. RĮ ir AE projektuose privalo būti numatytos techninės ir organizacinės priemonės, užkertančios kelią saugios eksploatacijos ribų ir sąlygų pažeidimams.
1.2.14. Neprojektinėms avarijoms, kurių sąrašas suderinamas atitinkamai su 1.2.16 punktu, RĮ ir AE projektuose privalo būti numatytos priemonės, valdančios šias avarijas, jeigu jų nėra išvengta dėl reaktoriaus vidinių savisaugos savybių ir jo įrengimo principų.
1.2.15. Neprojektinių avarijų atveju privalo būti numatytas radiacinio poveikio personalui, gyventojams ir aplinkai pavojaus sumažinimas įgyvendinant AE aikštelėje ir aplinkinėje teritorijoje personalo ir gyventojų apsaugos priemonių planus pagal galiojančias normas ir taisykles. Personalo apsaugos priemonių planas privalo būti parengtas eksploatuojančios organizacijos, o gyventojų apsaugos planas – Civilinės saugos departamento prie LR krašto apsaugos ministerijos. Abu planai privalo būti suderinti tarpusavyje ir nustatyta tvarka patvirtinti.
Bendrąjį vadovavimą personalo bei gyventojų apsaugai ir neprojektinės avarijos pasekmėms likviduoti privalo vykdyti Vyriausybės Ekstremalių situacijų komisija. Iš šios komisijos sudaryta darbinė grupė kartu su eksploatuojančia organizacija parengia „Avarinių priemonių bendrąjį planą“, kurio sudėtinėmis dalimis privalo tapti personalo ir gyventojų apsaugos planai.
1.2.16. Neprojektinių avarijų sąrašas ir jų pasekmių analizė (radiaciniai ir branduoliniai efektai, funkcinės saugos sistemų galimybės, tolimesnės eksploatacijos perspektyvos ir t. t.) pagrindžiama eksploatuojančios organizacijos ir suderinama su valstybės valdymo ir priežiūros institucijomis. Pateikiant suderinti neprojektinių avarijų sąrašą, būtina kartu pateikti kiekvienos konkrečios neprojektinės avarijos, sukeliančios rimtus aktyviosios zonos pažeidimus ar jos išsilydymą, vystymosi tikimybinius įvertinimus.7
Neprojektinių avarijų pasekmių analizė, pateikta AE projekte, laikoma pagrindu sudarant personalo ir gyventojų apsaugos avarinių priemonių planus, taip pat sudarant specialiąsias tokių avarijų valdymo instrukcijas.
1.2.17. Kad būtų išvengta būtinos gyventojų evakuacijos, ne mažesniu nei nustatyta normatyviniais reikalavimais atstumu nuo AE, reikia siekti, kad įvertinta tikimybinė nustatyto šiais reikalavimais ribinio avarinio išmetimo reikšmė neviršytų 107 reaktoriui per metus.
1.2.18. AE projekto sudėtyje privalo būti techninis AE saugos pagrindimas, kuris privalo būti rengiamas šiuolaikiniu mokslinių techninių žinių lygiu. Pagrindimui, prieš pateikiant jį suderinti su VATESI, privalo būti atlikta nepriklausoma ekspertizė ir jis privalo būti patvirtintas eksploatuojančios organizacijos.
1.2.19. Kiekvienos AE projekte privalo būti numatytas įrengti atominės elektrinės personalo paruošimui skirtas visapusiškas mokymo, kvalifikacijos kėlimo centras (punktas), aprūpintas būtinomis programinėmis ir techninėmis priemonėmis.
1.2.20. AE projekte privalo būti realizuoti techniniai ir organizaciniai sprendimai, užtikrinantys fizinę AE saugą.
1.2.21. AE projekte privalo būti realizuoti techniniai sprendimai, užtikrinantys priešgaisrinę AE saugą.
1.2.22. AE projekte privalo būti numatytos ryšio priemonės, tarp jų ir dubliuojančios, atominės elektrinės ir informavimo sistemų valdymui organizuoti, esant normaliai eksploatacijai, projektinėms ir neprojektinėms avarijoms.
2. AE sistemų ir elementų klasifikacija
2.1. AE sistemos ir elementai skirstomi:
pagal paskirtį;
pagal poveikį saugai;
pagal atliekamų saugos funkcijų pobūdį.
2.2. AE sistemos ir elementai pagal paskirtį skirstomi į:
normalios eksploatacijos sistemas ir elementus;
saugos sistemas ir elementus.
2.3. AE sistemos ir elementai pagal poveikį saugai skirstomi į:
svarbius saugai;
likusius, neturinčius įtakos saugai.
2.4. AE sistemos ir elementai pagal atliekamų saugos funkcijų pobūdį skirstomi į:
apsauginius;
lokalizuojančiuosius;
užtikrinančiuosius;
valdančiuosius.
2.5. Pagal AE elementų poveikį saugai, nustatomos keturios saugos klasės:
1-oji klasė. Pirmajai klasei priskiriami šilumą išskiriantys elementai ir AE elementai, kurių gedimai yra pradiniai įvykiai, sukeliantys, esant projektiniam saugos sistemų funkcionavimui, šilumą išskiriančių elementų pažeidimus, viršijančius nustatytas projektinės avarijos ribas.
2-oji klasė. Antrajai klasei priskiriami šie AE elementai:
elementai, kurių gedimai yra pradiniai įvykiai, sukeliantys šilumą išskiriančių elementų pažeidimus nustatytose projektinės avarijos ribose, esant projektiniam saugos sistemų funkcionavimui, įskaitant normuotą projektinei avarijai gedimų kiekį;
saugos sistemų elementai, kurių gedimai sukelia šiose sistemose joms priklausančių funkcijų neatlikimą.
3-ioji klasė. Trečiajai klasei priskiriami AE elementai:
svarbių saugai sistemų, nepatekę į 1-ąją ir 2-ąją klases;
kuriuose yra radioaktyviųjų medžiagų, kurių patekimas į aplinką (įskaitant ir gamybines AE patalpas), esant gedimams, viršija sanitarines normas;
atliekantys personalo ir gyventojų radiacinės apsaugos kontrolines funkcijas.
4-oji klasė. Ketvirtajai klasei priskiriami AE normalios eksploatacijos elementai, neturintys įtakos saugai ir nepatekę į 1-ąją, 2-ąją, 3-iąją klases.
2.6. Jeigu kuris nors elementas vienu metu turi skirtingų klasių požymius, tai jis privalo būti priskiriamas aukštesnei saugos klasei.
2.7. Ruožai, skiriantys skirtingų klasių elementus, privalo būti priskiriami aukštesnei klasei, nekeičiant žemesnės klasės elemento, besiribojančio su minėtu ruožu, klasės.
2.8. Saugos klasė yra privalomas požymis formuojant kitas AE elementų klasifikacijas, nustatomas branduolinės energetikos saugos normomis ir taisyklėmis. Tuo atveju kiti šių klasifikacijų požymiai yra nustatomi atitinkant normomis ir taisyklėmis apibrėžiamų AE elementų charakteristikų kompleksą.
2.9. AE elementų saugos klasės yra apibrėžiamos ir pagrindžiamos RĮ rengėjų bei Generalinio projektuotojo pagal Bendrųjų nuostatų reikalavimus. Jas patvirtina eksploatuojanti organizacija.
2.10. Kokybės reikalavimai AE elementams, priskiriamiems 1-ajai, 2-ajai ir 3-iajai klasėms, ir reikalavimai jų kokybei užtikrinti nustatomi branduolinės energetikos srityje galiojančiomis normomis ir taisyklėmis, normuojančiomis šių elementų įrengimą ir eksploataciją. Tuo tarpu aukštesnė saugos klasė privalo atitikti aukštesnius kokybės ir jos užtikrinimo reikalavimus, pateiktus nurodytuose dokumentuose.
Elementams, priskiriamiems 4-ajai saugos klasei, keliami bendrapramoninių normatyvinių techninių dokumentų reikalavimai, išskyrus tuos atvejus, kai šiems elementams taikomi branduolinės energetikos saugą užtikrinančių normų ir taisyklių reikalavimai.
2.11. Elementų priskyrimas 1-ajai, 2-ajai ar 3-iajai saugos klasėms bei atitinkamų normų ir taisyklių taikymas jiems privalo būti nurodytas AE sistemų ir elementų ruošimo, gamybos ir pristatymo dokumentacijoje.
2.13. Klasifikacinis žymėjimas yra papildomas simboliu, rodančiu elemento paskirtį:
H – normalios eksploatacijos elementas;
З – apsauginis saugos sistemos elementas;
Л – lokalizuojantysis saugos sistemos elementas;
О – uztikrinantysis saugos sistemos elementas;
У – valdantysis saugos sistemos elementas.
Jeigu elementas turi kelias paskirtis, tai jos visos yra pažymimos.
Klasifikacinio žymėjimo pavyzdžiai:
2H, 3З, 2НЗ.
3. Valstybinė AE saugos priežiūra ir kontrolė
3.1. Valstybinę AE saugos priežiūrą ir kontrolę vykdo specialiai įgaliotos tam valstybės valdymo ir priežiūros institucijos.
3.2. AE saugos priežiūrą ir kontrolę vykdančios valstybės valdymo ir priežiūros institucijos vykdo savo funkcijas vadovaudamosi galiojančiais įstatymais ir poįstatyminiais aktais, šių institucijų nuostatais bei normų ir taisyklių reikalavimais.
3.3. AE projektavimo uždaviniai, apimantys reikalavimus saugai, techniniai uždaviniai reaktoriaus įrenginiams projektuoti, reaktoriaus įrenginių techniniai projektai, dokumentacija, pagrindžianti aikštelės parinkimą AE statybai, AE projektai privalo būti paruošti atitinkamų kompetentingų organizacijų bei atitikti galiojančias normas ir taisykles.
Šie dokumentai privalo būti patvirtinti eksploatuojančios organizacijos ir vadovaujantis įstatymų, poįstatyminių aktų, normų ir taisyklių nustatyta tvarka, suderinti su valstybės valdymo ir priežiūros institucijomis.
3.4. Baigtos statyti ar rekonstruoti AE atiduodamos pramoninei eksploatacijai išnagrinėjus atitinkamus pagrindžiančius dokumentus ir eksploatuojančiai organizacijai gavus licenciją (leidimą). Pagrindžiantys dokumentai privalo būti ruošiami šiuolaikiniu mokslinių, techninių žinių lygiu. Prieš pateikiant juos suderinti valstybės valdymo ir priežiūros institucijoms, privaloma nustatyta tvarka atlikti nepriklausomą ekspertizę, taip pat jie turi būti patvirtinti eksploatuojančios organizacijos.
3.5. Prieš pramoninės eksploatacijos pradžią valstybės valdymo ir priežiūros institucijoms eksploatuojanti organizacija pateikia koreguotą AE saugos techninį pagrindimą, parengtą atsižvelgiant į statybos procese atliktus AE techninio projekto pakeitimus, taip pat į prieš paleidimą atliekamų derinimo darbų, fizikinio ir energetinio AE paleidimo rezultatus.
3.6. Eksploatuojanti organizacija privalo informuoti valstybės valdymo ir priežiūros institucijas apie visus saugios eksploatacijos ribų ir sąlygų pažeidimus.
Valstybės valdymo ir priežiūros institucijos atstovams privalo būti netrukdomai pasiekiama operatyvinė ir avarinė dokumentacija, kurioje yra duomenų tiek apie normalią eksploataciją, tiek ir apie nurodytus pažeidimus.
4. Pagrindiniai saugos principai, realizuojami projektuojant atominę elektrinę ir jos sistemas
4.1. Bendrieji reikalavimai
4.1.1. Svarbios saugai sistemos ir elementai privalo būti projektuojami pagal normas ir taisykles, atitinkančias Bendruosiuose nuostatuose pateiktus principus.
4.1.2. AE projekte pagal apsaugos gilyn principą privalo būti numatytos saugos sistemos, skirtos:
avariniam reaktoriaus sustabdymui ir jo palaikymui žemesnėje nei kritinė būsena;
avariniam aušinimui;
radioaktyviesiems produktams sulaikyti (pagal 1.2.12 punkto reikalavimus) nustatytose ribose.
Esant reikalui, projekte privalo būti numatytos techninės priemonės, nukreiptos neprojektinių avarijų pasekmėms sumažinimui pagal 1.2.17 punktą.
4.1.3. AE projekte, svarbių saugai AE sistemų ir elementų darbinėje dokumentacijoje privalo būti apibrėžti ir iki fizikinio paleidimo pradžios patikrinti ir paruošti prietaisai bei įrengimai, taip pat programos ir metodikos:
sistemų ir elementų (įskaitant įrengimus reaktoriaus viduje) darbingumui patikrinti, įrengimams, pasibaigus jų darbiniam resursui, pakeisti;
sistemoms tirti, patikrinant, kaip jos atitinka projektinius parodymus;
signalų sklidimo sekai ir įrengimų įsijungimui (taip pat ir perėjimui prie avarinių maitinimo šaltinių) patikrinti;
periodinei ir(ar) nuolatinei įrengimų ir vamzdynų metalo bei suvirintų sujungimų kontrolei;
patikrinti, kaip matavimo kanalų metrologinės charakteristikos atitinka projektinius reikalavimus.
4.1.4. Svarbios saugai sistemos ir elementai privalo atlikti, atitikdami normų ir taisyklių reikalavimus, savo funkcijas pagal AE projektą atsižvelgiant ir į gamtinių reiškinių (galimų AE aikštelės rajone žemės drebėjimų, uraganų, potvynių) poveikį ir(ar) galimus mechaninius, šiluminius, cheminius ir dar kitus poveikius, atsirandančius dėl projektinės avarijos.
4.1.5. AE projekte privalo būti išnagrinėtos ir pagrįstos priemonės, įspėjančios arba apsaugančios sistemas ir elementus nuo gedimų dėl bendrosios priežasties.
Saugos sistemoms leidžiama panaudoti techninius sprendimus, kuriems esant yra galimi priklausomi gedimai arba gedimai dėl bendrosios priežasties, jeigu pagrindžiama, kad tokie sprendimai turi privalumą palyginus su sprendimais, panaikinančiais priklausomus gedimus ir(ar) gedimus dėl bendrosios priežasties.
4.1.6. AE ir RĮ saugos sistemose pirmumas yra teiktinas pasyviųjų įrengimų ir „vidinės savisaugos“ savybės (susireguliavimo, šiluminės inercijos ir kitų savaiminių procesų) panaudojimui.
4.1.7. AE projekte privalo būti numatomos priemonės vienetinėms personalo klaidoms išvengti arba jų pasekmėms sušvelninti (taip pat ir vykdant techninį aptarnavimą).
4.1.8. Privalo būti pagrįstas saugos sistemų ir jų elementų daugiatikslis panaudojimas atominėje elektrinėje. Funkcijų sujungimas privalo nepažeisti AE saugos užtikrinimo reikalavimų ir nesumažinti reikalaujamo saugos funkciją atliekančios sistemos (elemento) patikimumo.
4.1.9. AE atidavimo eksploatuoti, po remonto ir periodiškai visą AE tarnavimo laikotarpį privaloma tiesiogiai ir išsamiai tikrinti, kaip svarbios saugai AE sistemos ir elementai atitinka projektines charakteristikas. Projekte privalo būti numatyta svarbių saugai, priskiriamų 1-ajai ar 2-ajai klasei, sistemų (elementų) būsenos diagnostikos (tikrinimo) galimybė, taip pat ir galimybė jas išmėginti maksimaliai imituojančiomis avarines sąlygomis. Eksploatacijos metu techninis aptarnavimas privalo būti atliekamas laikantis saugios eksploatacijos sąlygų ir ribų, nustatytų techniniame saugos pagrindime ir technologiniame reglamente. Periodiškumas ir leistinas techninio aptarnavimo bei tikrinimų laikas privalo būti nustatytas vadovaujantis galiojančiomis normomis ir taisyklėmis ir(ar) būti pagrįstas projekte.
Jeigu tiesioginio ir(ar) išsamaus patikrinimo atlikimas nėra įmanomas, reikia atlikti netiesioginius ir(ar) dalinius tyrimus. Projekte privalo būti pagrįstas netiesioginio ir(ar) dalinio patikrinimo pakankamumas.
4.2. Aktyviosios zonos konstrukcija ir charakteristikos
4.2.1. Aktyviosios zonos projekte privalo būti pateiktos leistinos saugiai eksploatacijai šilumą išskiriančių elementų pažeidimų ribos (kiekis ir pažeidimo laipsnis) ir susiję su tuo leistini pirmojo kontūro šilumnešio kontrolinių nuklidų radioaktyvumo lygiai.
Aktyvioji zona ir kitos apibrėžiančios jos darbo sąlygas sistemos privalo būti suprojektuotos taip, kad nebūtų galimas nustatytų, anksčiau nurodytų šilumą išskiriančių elementų pažeidimų ribų viršijimas numatytu jų panaudojimo reaktoriuje laikotarpiu esant normalioms eksploatacijos sąlygoms. Nėra leistinas nurodytų ribų viršijimas ir esant bet kuriai iš šių avarinių situacijų (darant prielaidą, kad veikia apsauginės sistemos):
reaktoriaus kontrolės ir valdymo sistemos gedimams;
netekus energijos tiekimo pagrindiniams cirkuliacijos siurbliams;
turbogeneratorių ir šilumą vartojančių įrengimų išsijungimui;
pilnai netekus normalios eksploatacijos energijos tiekimo šaltinių;
esant nutekėjimams iš pirmojo kontūro, kompensuojamiems normalios eksploatacijos sistemų šilumnešio papildymu;
nesuveikus vienam apsauginiam vožtuvui.
4.2.2. Aktyvioji zona privalo būti suprojektuota taip, kad esant tiek normaliai eksploatacijai, tiek ir projektinėms avarijoms, būtų užtikrintas jos mechaninis pastovumas ir nebūtų jokių deformacijų, pažeidžiančių reaktyvumo valdymo bei reaktoriaus avarinio sustabdymo sistemos efektyvumą arba apsunkinančių kuro aušinimą.
Reikia siekti to, kad aktyviosios zonos sunkaus pažeidimo ar jos išsilydymo, esant neprojektinėms avarijoms, tikimybės skaitmeninė reikšmė neviršytų 10-5 reaktoriui per metus.
4.2.3. Aktyvioji zona kartu su visais savo elementais, turinčiais įtakos reaktyvumui, privalo būti suprojektuota taip, kad bet kokie reaktyvumo pokyčiai dėl poveikio reaktyvumui priemonių ir įtakos reaktyvumui, esant projektinėms ir neprojektinėms avarijoms, nesukeltų nevaldomo energijos išsiskyrimo padidėjimo aktyvioje zonoje, sąlygojančio šilumą išskiriančių elementų pažeidimus viršijant normose ir taisyklėse ir(ar) AE projekte nustatytas ribas.
4.2.4. Branduolinio kuro charakteristikos, reaktoriaus bei kitų pirmojo kontūro įrengimų konstrukcijos (įskaitant šilumnešio valymo sistemą) kartu su kitomis sistemomis, suirus aktyviajai zonai arba išsilydžius kurui, privalo užkirsti kelią susiformuoti antrinėms kritinėms masėms.
Tuo atveju, jei egzistuoja anksčiau minėta galimybė, techniniais sprendimais ir avariniais planais privalo būti užtikrintas radioaktyvaus poveikio personalui, gyventojams ir aplinkai apribojimas pagal Bendrųjų nuostatų reikalavimus.
4.3. Pirmasis kontūras
Visa pirmojo kontūro įranga ir vamzdynai privalo neirdami išlaikyti statines ir dinamines apkrovas bei temperatūrinius poveikius, galimus bet kuriuose jo mazguose ir komponentuose (darant prielaidą, kad veikia apsauginė įranga ir galimi jos gedimai pagal 1.2.12 punktą) įvykus bet kokiems projekte numatytiems pradiniams įvykiams, taip pat esant nenumatytam energijos išsiskyrimui į pirmojo kontūro šilumnešį dėl:
netikėtai padidėjusio teigiamo reaktyvumo maksimaliu greičiu išmetant maksimalaus efektyvumo poveikio reaktyvumui elementą, jei nėra negalimas toks išmetimas ryšium su esama konstrukcija;
šalto šilumnešio įvedimo į aktyviąją zoną (esant neigiamam reaktyvumo temperatūros koeficientui pagal šilumnešį) arba dėl bet kokių kitų galimų teigiamų reaktyvumo efektų, susietų su šilumnešiu.
4.4. Kontrolės ir valdymo sistema
4.4.2. Kontrolės ir valdymo sistema privalo (su techninėje užduotyje nustatytais kokybės, patikimumo ir metrologinių charakteristikų reikalavimais) užtikrinti informacijos apie RĮ ir AE darbą charakterizuojančių technologinių parametrų bei jų pakitimų kontrolę, pateikimą ir dokumentavimą, taip pat ir distancinį, automatizuotą ir(ar) automatinį normalios eksploatacijos sistemų valdymą.
4.4.3. Kiekvienam AE blokui projekte privalo būti numatytas bloko valdymo pultas (BVP), iš kurio personalas vykdo RĮ ir kitų AE sistemų, įskaitant svarbias saugai sistemas, valdymą ir kontrolę, esant normaliai eksploatacijai bei avarijoms. Projekte privalo būti numatytos priemonės, užtikrinančios BVP patvarumą ir tinkamumą ten būti žmonėms nurodytomis AE eksploatavimo sąlygomis.
4.4.4. Projektuojant BVP privalo būti optimaliai išspręsti sistemos „žmogus-mašina“ sąveikos klausimai. Parametrai, kuriuos būtina kontroliuoti BVP, privalo būti atrinkti ir pateikiami taip, kad būtų užtikrintas operatyvus vienareikšmiškos informacijos apie AE saugios eksploatacijos ribų ir sąlygų vykdymą pateikimas personalui, taip pat kad būtų identifikuojamas ir nustatomas automatinis svarbių saugai sistemų suveikimas, funkcionavimas.
4.4.5. RĮ ir AE projektuose privalo būti numatytos branduolinio kuro skilimo procesų kontrolės ir valdymo priemonės, esant bet kokiems režimams ir bet kokioms sąlygoms aktyviojoje zonoje atominės elektrinės eksploatacijos metu (taip pat ir esant žemesnei nei kritinė būsenai).
4.4.6. Privalo būti numatyti indikatoriai, nurodantys poveikio reaktyvumui organų padėtį, ir kiti indikatoriai, nurodantys kitų poveikio reaktyvumui priemonių būseną.
4.4.7. AE projektas AE bloko kontrolės ir valdymo sistemos sudėtyje privalo numatyti informacijos pateikimo operatoriui sistemas, taip pat ir operatyvaus apibendrintos informacijos apie esamą reaktoriaus įrenginio ir visos atominės elektrinės saugos būklę pateikimo personalui sistemą.
4.4.8. Kontrolės ir valdymo sistemos sudėtyje privalo būti patikimos grupinio ir individualaus ryšio priemonės tarp bloko valdymo pulto, atsarginio valdymo pulto ir AE eksploatacijos personalo, atliekančio darbą savo vietose.
4.4.9. Kontrolės ir valdymo sistemos sudėtyje privalo būti numatytos priemonės, užtikrinančios informacijos surinkimą, apdorojimą, dokumentavimą ir išsaugojimą. Šios informacijos turi pakakti tam, kad būtų galimybė laiku ir vienareikšmiškai nustatyti pradinius, sukėlusius normalios eksploatacijos sutrikimus ar avarijas, įvykius, jų vystymąsi, nustatyti faktinį saugos sistemų bei elementų, svarbių saugai, priskiriamų 1-ajai ir 2-ajai klasėms, darbo algoritmą, taip pat kontrolės ir valdymo sistemos darbo algoritmą, nukrypimus nuo standartinių algoritmų bei personalo veiksmus. Privaloma imtis priemonių išsaugoti minėtai informacijai ir esant neprojektinei avarijai.
4.4.10. AE bloko kontrolės ir valdymo sistema privalo užtikrinti automatinę ir(ar) automatizuotą eksploatacijos būklės ir režimų diagnostiką, taip pat pačios kontrolės ir valdymo sistemos techninių bei programinių priemonių diagnostiką.
4.4.11. AE bloko kontrolės ir valdymo sistema privalo būti įrengta užtikrinant palankiausias sąlygas priimti operatyviniam personalui teisingus AE valdymo sprendimus ir sumažinant iki minimumo galimybę priimti neteisingus sprendimus.
4.4.12. Kontrolės ir valdymo sistemos projekte privalo būti:
RĮ ir AE bloko kontrolės ir valdymo sistemos reakcijos į galimus gedimus sistemoje analizė;
techninių bei programinių priemonių ir nuodugni visos sistemos funkcionavimo patikimumo analizė;
valdymo ir reguliavimo kontūrų stabilumo analizė.
4.4.13. Privalo būti numatytos priemonės ir metodai, aptinkantys pirmojo kontūro šilumnešio nutekėjimą, viršijantį nustatytą projekte, ir pagal galimybę jo buvimo vietą.
Privalo būti numatyta automatizuota šilumnešio radioaktyvumo kontrolė, radioaktyviųjų produktų išeigos kontrolė, taip pat radiacinės padėties kontrolė AE patalpose, sanitarinėje-apsauginėje ir stebėjimo zonose AE eksploatacijos metu, esant avarijoms ir nutraukiant AE eksploataciją.
4.5. Saugos valdančiosios sistemos
4.5.2. Techninių ir programinių priemonių gedimai ir saugos valdančiųjų sistemų pažeidimai privalo sukelti signalų atsiradimą valdymo pultuose (BVP, AVP ir kt.) ir sukelti atitinkamus veiksmus užtikrinant AE saugą.
Tais atvejais, kai tai techniškai neįmanoma, saugos valdančiųjų sistemų periodinio tikrinimo metodika ir priemonės privalo išaiškinti esamus pažeidimus nesumažinant kitų svarbių saugai sistemų ir elementų patikimumo ir funkcinės parengties.
4.5.3. Saugos valdančiųjų sistemų projektinėje dokumentacijoje privalo būti schemų analizė pagal 4.4.12 punkto reikalavimus.
4.5.4. Sistemos daugiakanališkumas ir kanalų nepriklausomumas privalo būti toks, kad, esant bet kokiems vienetiniams gedimams saugos valdymo sistemoje (taip pat ir dėl bendrosios priežasties), nebūtų pažeistas jos darbingumas.
Daugiakanališkumas – jeigu yra ne mažiau kaip du nepriklausomi kanalai. Kanalai yra nepriklausomi, jeigu jų išeinamieji signalai nėra sujungiami ir nėra galimas poveikis tarpusavyje. Tam, kad būtų pasiektas visiškas kanalų nepriklausomumas, siūlytinas skirtingų principų panaudojimas (suveikimas esant skirtingiems parametrams, skirtingų detektorių panaudojimas ir pan.).
4.5.5. Saugos valdančiosios sistemos privalo taip būti atskirtos nuo kontrolės ir valdymo sistemos, kad esant bet kokio kontrolės ir valdymo sistemos elemento ar kanalo pažeidimui arba visiškai sugedus, nebūtų daroma įtaka saugos valdančiosios sistemos pajėgumui vykdyti jai priskirtas funkcijas.
4.5.6. Saugos valdančiosios sistemos privalo automatiškai įsijungti susidarius jų darbo reikalaujančioms sąlygoms. Privalo būti numatytos techninės priemonės, užtikrinančios saugos valdančiųjų sistemų veikimą nesikišant operatoriui į šių sistemų darbą 10-30 minučių.
Privalo būti numatyta saugos sistemų įjungimo į darbą galimybė tiek distanciniu, tiek ir rankiniu būdu – armatūrai jos įrengimo vietoje. Gedimas, esantis automatinio įjungimo grandinėje, privalo nekliudyti distanciniam įjungimui ir įgyvendinti saugos funkcijas. Tiek distanciniam, tiek ir rankiniam įjungimui privalo būti pakankamas poveikis minimaliam valdančiųjų elementų skaičiui.
4.5.7. Saugos valdančiosios sistemos privalo būti taip suprojektuotos, kad pradėtas veiksmas būtų užbaigtas pilnu funkcijos įvykdymu iki galo. Saugos sistemų sugrįžimas į pradinę būseną privalo reikalauti nuoseklių operatoriaus veiksmų. Saugos valdančiųjų sistemų sandara privalo būti tokia, kad klaidingų suveikimų tikimybė būtų minimali.
4.5.8. Kiekvienam AE blokui projekte privalo būti numatytas atsarginis valdymo pultas (AVP), kuriame privalo būti užtikrinta patikima galimybė ataušinti ir įvesti reaktorių į esančią žemiau kritinės būseną, bei palaikyti tokią reaktoriaus būseną norimą laiko tarpą, įjungti į darbą saugos sistemas ir gauti informaciją apie reaktoriaus būseną.
Privalo būti užtikrintas atsarginio valdymo pulto nepriklausomumas nuo BVP, pakankamas jo patvarumas bei sudarytos jame pakankamos sąlygos būti žmonėms tam, kad būtų garantuojamas saugos sistemų įjungimas į darbą ir informacijos apie reaktoriaus būseną gavimas.
BVP ir AVP gedimas dėl bendrosios priežasties privalo būti negalimas.
4.6. Saugos apsauginės sistemos
4.6.1. RĮ ir AE projektuose privalo būti numatytos saugos apsauginės sistemos, užtikrinančios patikimą reaktoriaus avarinį sustabdymą ir jo palaikymą žemesnėje nei kritinė būsenoje visais normalios eksploatacijos režimais ir esant projektinėms avarijoms.
4.6.2. Reaktoriaus avarinio sustabdymo sistemos efektyvumas ir greitis privalo būti pakankamas apriboti energijos išsiskyrimą iki lygio, nesukeliančio šilumą išskiriančių elementų pažeidimo, viršijančio nustatytas normaliai eksploatacijai ribas pagal 4.2.1 punktą arba esant projektinėms avarijoms, ir užgesinti teigiamą reaktyvumą, kilusį pasireiškus bet kokiam reaktyvumo efektui arba dėl galimos reaktyvumo efektų, esant normaliai eksploatacijai ir projektinėms avarijoms, kombinacijos.
4.6.3. Reaktoriaus avarinis sustabdymas privalo būti užtikrintas nepriklausomai nuo to, ar yra energijos šaltinis, ar jis prarastas.
4.6.4. Apsauginių sistemų sudėtyje privalo būti numatytos reaktoriaus avarinio aušinimo sistemos, susidedančios iš kelių nepriklausomų kanalų ir užtikrinančios efektyvumą pagal 1.2.12 punkto reikalavimus.
Kaip sistemas (kanalus) reaktoriaus avariniam aušinimui leidžiama panaudoti ir normaliai eksploatacijai skirtas aušinimo sistemas (kanalus). Tokiu atveju jos privalo tenkinti saugos sistemoms keliamus reikalavimus.
4.6.5. Privalo būti numatytos priemonės, užkertančios kelią reaktoriui patekti į kritinę būseną ir viršyti leistiną slėgį pirmojo kontūro sistemose, įsijungus ir dirbant reaktoriaus avarinio aušinimo sistemai.
4.6.6. Apsauginių saugos sistemų suveikimas neturi pažeisti normalios eksploatacijos sistemų įrangos. Projekte privalo būti pagrįstas leistinas AE bloko eksploatavimo laikotarpiu saugos apsauginių sistemų suveikimo (tarp jų ir nereikalingų suveikimų) skaičius, turint omenyje poveikį įrengimų darbo resursui.
4.7. Saugos lokalizuojančiosios sistemos
4.7.1. Lokalizuojančiosios sistemos privalo būti numatytos tam, kad radioaktyviosios medžiagos ir spinduliavimas, atsiradę avarijos procese, būtų sulaikyti projekte numatytose ribose.
4.7.2. Reaktorius ir AE sistemos bei elementai, kuriose yra radioaktyviųjų medžiagų, privalo būti hermetiškose patalpose, kad projektinių avarijų atveju būtų galima išsiskiriančių radioaktyviųjų medžiagų lokalizacija jų ribose arba esant normaliai eksploatacijai ir projektinėms avarijoms nebūtų viršytos atitinkamos nustatytos personalo ir gyventojų apšvitos dozės ir radioaktyviųjų produktų išmetimo į aplinką bei jų sudėties aplinkoje normatyvai. Galimas radioaktyviųjų produktų išmetimas, esant neprojektinėms avarijoms, privalo būti pagrįstas projekte.
4.7.3. Lokalizuojančiosios sistemos privalo būti numatytos kiekvienam AE blokui ir vykdyti nustatytas funkcijas, esant projektinėms ir neprojektinėms avarijoms.
Yra leistinas atskirų lokalizuojančiosios sistemos įrengimų bendras naudojimas keliems blokams, jeigu įrodyta, kad neįmanomas avarijos išsiplėtimas iš vieno bloko į kitą.
4.7.4. Tais atvejais, kai norint užkirsti kelią kilti slėgiui hermetiškose patalpose yra numatomos aušinimo sistemos su aktyviais elementais, privalo būti keli nepriklausomi aušinimo kanalai, užtikrinantys būtiną efektyvumą pagal 1.2.12 punkto reikalavimus.
4.7.5. Visos komunikacijos, kertančios hermetizavimo kontūrą, per kurias avarijos atveju yra galimas neleistinas radioaktyviųjų produktų išmetimas už hermetiškų patalpų ribos, privalo būti įrengtos su izoliuojančiais elementais.
4.7.6. Projekte privalo būti pagrįstas leistinas lokalizuojančiosios sistemos nehermetiškumo lygis ir privalo būti nurodyti būdai, kaip pasiekti apibrėžtą hermetiškumo lygį. Kaip faktinis hermetiškumas atitinka projektinį, privaloma patikrinti prieš pakraunant kurą į reaktorių. Tai privaloma periodiškai tikrinti per visą eksploatacijos procesą.
Atidavimo eksploatuoti tyrimai privalo būti atliekami esant apskaičiuotam slėgiui, tolimesni tyrimai atliekami esant slėgiui, pagrįstam projekte. Įrengimai, esantys lokalizuojančiosios sistemos patalpose, privalo išlaikyti tyrimus neprarasdami pajėgumo vykdyti savo funkcijas.
4.8. Saugos užtikrinančiosios sistemos
4.8.1. AE projekte privalo būti numatytos būtinos saugos užtikrinančiosios sistemos, vykdančios saugos sistemų aprūpinimą darbine aplinka bei energija ir sudarančios reikiamas sąlygas joms funkcionuoti, įskaitant šilumos perdavimą galutiniam sugėrėjui.
4.8.2. Saugos užtikrinančiosioms sistemoms priskirtų funkcijų vykdymo patikimumo rodiklis privalo būti ne žemesnis kaip tų saugos sistemų, kurių darbą jos užtikrina.
4.8.3. Funkcijų pagal 4.8.1 punktą vykdymas privalo būti besąlygiškai prioritetinis, lyginant su savų saugos užtikrinančiosios sistemos elementų apsaugos veiksmais.
4.8.4. AE projekte privalo būti numatytos būtinos ir pakankamos AE priešgaisrinės apsaugos priemonės, įskaitant ir lėtiklio degimo aptikimą bei gesinimą. AE projekte privalo būti numatytas automatizuotas gaisrų gesinimo sistemos darbo režimas nuo to momento, kai pradedama tiekti įtampą energobloko įrengimams, atliekant derinimo darbus prieš paleidimą.
4.9. Kuro ir radioaktyviųjų atliekų saugojimo AE sistema
4.9.1. Kiekvienoje AE privalo būti numatytos nenaudoto bei panaudoto branduolinio kuro ir radioaktyviųjų atliekų saugyklos. Saugyklų talpa privalo būti pagrįsta projekte.
4.9.2. Užtikrinant atitinkamas saugyklų charakteristikas, privalo būti fiziškai panaikinta galimybė pasiekti kritiškumą nenaudoto ir panaudoto branduolinio kuro saugyklose, jį ten laikant ir perkeliant iš vienos vietos į kitą.
4.9.3. Panaudoto branduolinio kuro saugyklose privalo būti numatytos patikimos šilumos pertekliaus pašalinimo sistemos ir atitinkama aušinimo terpės cheminė sudėtis, kurios užtikrintų negalimą kuro pažeidimą, dėl kurio radioaktyvūs produktai galėtų patekti į AE patalpas ar į aplinką, viršydami nustatytas projekte ribas. Turi būti numatytas saugus pažeistų kuro elementų saugojimo būdas.
AE projekte privalo būti numatytos saugojimui, transportavimui ir kontrolei skirtos nenaudoto, panaudoto ir pažeisto branduolinio kuro transporto, technologinės operacijos ir specialūs įrengimai, kurių pagalba būtų galimas ir branduolinio kuro išvežimas iš AE.
4.9.4. AE projekte privalo būti kietų, skystų ir dujinių radioaktyviųjų atliekų sudėties ir kiekio analizė, esant normaliai eksploatacijai, ir jų įvertinimas esant projektinėms avarijoms.
Privalo būti numatytos perdirbimo priemonės, laikino ir ilgalaikio atliekų saugojimo vietos ir būdai, į atmosferą išmetamo oro ir į natūralius vandens telkinius išleidžiamo vandens valymo sistemos, priemonės transportuoti atliekas AE ribose ir iki saugojimo vietų.
5. AE saugos užtikrinimas eksploatacijos metu
5.1. Eksploatacijos organizacija ir eksploatacinė dokumentacija
5.1.1. Eksploatuojanti organizacija atsakinga už AE saugiai eksploatacijai būtinų organizacinių struktūrų sudarymą, AE aprūpinimą būtinais finansiniais ir materialiniais-techniniais resursais, normomis ir taisyklėmis, moksline-technine parama, kokybės užtikrinimą visais AE gyvavimo ciklo etapais, AE fizinės ir priešgaisrinės saugos organizavimą, eksploatacijos personalo parinkimą ir paruošimą, saugos kultūrą atominėje elektrinėje ir vykdo nuolatinę AE saugios eksploatacijos kontrolę.
Eksploatuojanti organizacija užtikrina nuolatinę veiklos, svarbios AE saugai, kontrolę ir inspektavimą. AE saugos kontrolės inspekcijų rezultatus ir periodines AE saugos būklės ataskaitas eksploatuojanti organizacija pateikia valstybės valdymo ir priežiūros institucijoms.
5.1.2. Pagrindininis dokumentas, apibrėžiantis AE eksploatacijos saugą, yra technologinis reglamentas, nurodantis saugų AE eksploatavimą užtikrinančius pagrindinius metodus ir funkcijas, operacijų, susijusių su AE sauga, atlikimo bendrąją tvarką, taip pat saugios eksploatacijos ribas bei sąlygas. Saugios eksploatacijos ribos ir sąlygos privalo būti pagrįstos projektiniais ir(ar) kitais atitinkamais dokumentais.
Už technologinio reglamento parengimą yra atsakinga eksploatuojanti organizacija. Pirmiausia technologinis reglamentas suderinamas su organizacijomis, kurias eksploatuojanti organizacija įtraukė jį paruošti, bei valstybės valdymo ir priežiūros institucijomis, po to jį patvirtina eksploatuojanti organizacija.
Pakeitimai, atliekami technologiniame reglamente, privalo būti nustatyta tvarka suderinti su organizacijomis, dalyvavusiomis jį ruošiant, suderinant ir patvirtinant.
5.1.3. Administracinė AE vadovybė, remdamasi normomis ir taisyklėmis, technologiniu reglamentu ir įrengimų gamintojų dokumentacija, iki derinimo darbų, atliekamų prieš paleidimą, vykdymo užtikrina eksploatacinių instrukcijų parengimą.
Įrengimų ir sistemų eksploatacijos instrukcijose privalo būti konkretūs nurodymai eksploatacijos personalui apie darbų atlikimo metodus esant normaliai eksploatacijai ir avarinėms situacijoms.
Eksploatacinės instrukcijos privalo būti koreguotos remiantis atidavimo eksploatuoti rezultatais ir koreguojamos AE eksploatacijos metu.
5.1.4. Eksploatuojanti organizacija ir administracinė AE vadovybė, remdamasi normomis ir taisyklėmis, technologiniu reglamentu ir techniniu RĮ ir AE saugos pagrindimu, rengia ir leidžia specialiąsias instrukcijas, apibrėžiančias saugą užtikrinančius personalo veiksmus, esant projektinėms ir neprojektinėms avarijoms.
Specialiosiose instrukcijose nurodomi personalo veiksmai privalo būti grindžiami vykstančių įvykių ir reaktoriaus įrenginio būklės požymiais bei prognoze tikėtinų sąlygų avarijos vystymosi procese. Personalo veiksmai privalo būti nukreipti AE saugai atstatyti ir avarijos radiacinėms pasekmėms apriboti.
5.1.5. Tam, kad būtų palaikomas sistemų, svarbių saugai, pajėgumas bei būtų tenkinami projektiniai reikalavimai, privaloma jas reguliariai techniškai aptarnauti ir tirti.
Nurodyti darbai atliekami pagal instrukcijas, programas ir grafikus, parengiamus administracinės AE vadovybės remiantis projektiniais reikalavimais bei technologiniu reglamentu, ir privalo būti atidžiai dokumentuojami.
AE projekte privalo būti nurodytos ir pagrįstos svarbių saugai sistemų atidavimo techniškai aptarnauti, remontuoti ir tirti sąlygos, kurioms esant AE sauga yra užtikrinama.
Privalo būti numatytos organizacinės priemonės, užtikrinančios nesankcionuotų pakeitimų saugos valdymo sistemų schemose, aparatūroje ir algoritmuose negalimumą.
Atlikus techninį aptarnavimą, privaloma tikrinti sistemų bei įrengimų darbingumą bei tai, kaip jie atitinka projektines charakteristikas, dokumentuojant tikrinimo rezultatus.
Projektinę ir eksploatacinę dokumentaciją tvarkyti, saugoti ir peržiūrėti privaloma vadovaujantis normų ir taisyklių reikalavimais.
5.1.6. Visą AE tarnavimo laikotarpį privaloma saugoti: AE projektą, darbinę AE statybos dokumentaciją, tyrimų aktus ir saugos sistemų (elementų) bei svarbių saugai elementų techninio aptarnavimo ir remonto dokumentaciją.
5.1.7. Dokumentuotus duomenis apie saugios eksploatacijos ribų ir sąlygų kontrolę privaloma saugoti atominėje elektrinėje dvejus metus. Prieš sunaikinant šiuos duomenis, rezultatai privalo būti įtraukti į eksploatuojančios organizacijos ataskaitas, pateikiamas valstybės valdymo ir priežiūros institucijoms.
Gedimų ir avarijų AE tyrimų medžiaga privalo būti saugoma visą AE tarnavimo laikotarpį.
5.1.8. AE blokas privalo būti sustabdytas, jeigu reaktoriui dirbant energetiniu pajėgumu negali būti laikomasi nustatytų AE saugios eksploatacijos ribų ir sąlygų.
5.1.9. Nenumatyti reglamente ir eksploatacinėse instrukcijose AE bloko tyrimai privalo būti atliekami pagal programas ir metodikas, apimančias šių tyrimų saugos užtikrinimo priemones.
Tyrimų programos ir metodikos privalo būti suderintos, jeigu tai būtina, su organizacijomis, įtrauktomis jas paruošti, ir patvirtintos eksploatuojančios organizacijos. Leidimą vykdyti tyrimus pagal tokias programas privaloma gauti iš eksploatuojančios organizacijos bei valstybės valdymo ir priežiūros institucijos.
5.1.10. Avarines situacijas ir avarijas, įvykusias atominėje elektrinėje, privalo kruopščiai tirti komisijos, sudarytos vadovaujantis galiojančiomis normomis ir taisyklėmis. Eksploatuojanti organizacija atsakinga už: operatyvų informavimą apie avariją, tyrimo išsamumą ir kokybę, operatyvų tyrimo rezultatų pateikimą nustatyta tvarka valstybės valdymo ir priežiūros institucijoms ir atitinkamoms organizacijoms, avarijos išnagrinėjimą su eksploatacijos personalu, parengimą ir realizaciją priemonių, užkertančių kelią normalios eksploatacijos pažeidimams ir avarijoms pasikartoti dėl tų pačių priežasčių.
5.1.11. Prieš atiduodant AE eksploatuoti, taip pat ir periodiškai pagal projekto, normų ir taisyklių reikalavimus privaloma tikrinti saugos sistemų, svarbių saugai sistemų, kontrolės ir valdymo priemonių darbingumą bei atlikti svarbių saugai AE sistemų bei elementų pagrindinio metalo ir suvirintų sujungimų būklės kontrolę.
Periodinių tikrinimų dažnis ir apimtis privalo būti nustatoma remiantis grafikais, kuriuos rengia ir suderina su valstybės valdymo ir priežiūros institucija administracinė AE vadovybė. Nurodyti grafikai privalo atitikti galiojančias normas ir taisykles bei būti priklausomi nuo sistemų (elementų) patikimumo analizės. Valstybės valdymo ir priežiūros institucijoms pareikalavus, gali būti atliekami ir neeiliniai patikrinimai.
5.1.12. Eksploatacijos metu atominėje elektrinėje privalo būti užtikrinamas informacijos apie įrengimų gedimus bei personalo klaidingus veiksmus surinkimas, apdirbimas, analizė ir saugojimas. Eksploatuojanti organizacija yra atsakinga už tai, kad informacija būtų laiku surenkama, kokybiškai analizuojama, susisteminama ir operatyviai perduodama valstybės valdymo ir priežiūros institucijoms bei kitoms suinteresuotoms organizacijoms.
5.2. Atidavimas eksploatuoti
5.2.1. Eksploatuojanti organizacija atsako už AE atidavimo eksploatuoti programos parengimą ir realizaciją.
Programa privalo būti suderinta su valstybės valdymo ir priežiūros institucijomis.
RĮ ir AE projektuose privalo būti nustatyti prieš paleidimą atliekamų derinimo darbų nuoseklumo ir apimties reikalavimai, fizikinio ir energetinio paleidimo reikalavimai, taip pat ir priimtini AE įrengimų bei sistemų atidavimo eksploatuoti kriterijai.
5.2.2. Prieš paleidimą atliekami derinimo darbai, fizikinis bei energetinis paleidimai ir galingumo įsisavinimas iki nominalios reikšmės, privalo patvirtinti, kad visa AE bendrai paėmus, svarbios saugai sistemos ir elementai yra įrengti ir funkcionuoja atitikdami AE projektą, o nustatyti trūkumai pašalinti.
Administracinė AE vadovybė atsako už prieš paleidimą atliekamų derinimo darbų, fizikinio ir energetinio paleidimo programų parengimą. Programos privalo būti suderintos su valstybės valdymo ir priežiūros institucijomis ir patvirtintos eksploatuojančios organizacijos.
Į dokumentus, reglamentuojančius prieš paleidimą vykdomų derinimo darbų, fizikinio ir energetinio paleidimų atlikimus, privalo būti įtrauktas potencialiai pavojingų darbų sąrašas ir priemonių, užkertančių kelią avarijoms kilti, sąrašas.
5.2.3. Vykdant AE atidavimo eksploatuoti programą, privalo būti nustatomos ir dokumentuojamos svarbių saugai sistemų fizikinės charakteristikos. Yra atliekamas įrengimų ir sistemų darbinių charakteristikų patikslinimas, tikslinamos saugios eksploatacijos ribos ir sąlygos, taip pat koreguojamos eksploatacinės procedūros, kad tiksliai būtų atspindimos faktinės sistemų ir įrengimų charakteristikos.
Reikiamų dokumentuoti parametrų sąrašas nustatomas AE projekte ir atitinkamomis tyrimų programomis.
5.2.4. Po kompleksinio AE bloko sistemų ir įrengimų išbandymo yra vykdomas bloko priėmimas į pramoninę eksploataciją. Priėmimas eksploatuoti vykdomas nustatyta tvarka ir atsižvelgiant į Bendrųjų nuostatų bei normų ir taisyklių, užtikrinančių branduolinės energetikos saugą, reikalavimus.
5.2.5. Baigtas statyti ir atiduodamas eksploatuoti AE blokas privalo būti izoliuotas nuo kitų veikiančių blokų ir nuo ruožų, kur yra tęsiami statybos darbai, kad vykdomi darbai ir galimi nesklandumai statybos ruožuose neturėtų įtakos atiduodamo eksploatuoti bloko saugai, o galimų avarijų metu veikiančiame bloke būtų užtikrinama sauga statomame bloke.
5.2.6. Licenciją (leidimą) fizikiniam ir energetiniam AE paleidimams eksploatuojančiai organizacijai išduoda Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija, išnagrinėjusi pagrindžiančius dokumentus, patikrinusi AE pasiruošimo šiems atidavimo eksploatuoti etapams, jei yra suderinta su kitomis valstybės valdymo ir priežiūros institucijomis. Būtinai privalo būti paruoštas ir bendras avarinių priemonių planas bei personalo ir gyventojų apsaugos planai avarijos AE atveju.
5.2.7. Eksploatuojanti organizacija gauna Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos licenciją (leidimą) pramoninei AE bloko eksploatacijai esant:
teigiamiems prieš paleidimą atliekamų derinimo darbų rezultatams;
pakoreguotam pagal 3.5 punktą RĮ ir AE saugos techniniam pagrindimui;
įformintam AE priėmimo į pramoninę eksploataciją aktui;
suderinimui su kitomis valstybės valdymo ir priežiūros institucijomis.
5.3. Eksploatacijos personalas
5.3.1. AE privalo būti iš anksto surinktas savarankiškam darbui paruoštas personalas.
Personalo komplektavimo grafikus ir jo paruošimo programas rengia administracinė AE vadovybė. Paruošimo programas privalo patvirtinti ir suderinti su VATESI eksploatuojanti organizacija.
5.3.2. Prieš tai, kai AE personalas, įskaitant ir užsiimantį techniniu aptarnavimu, pradeda savarankiškai dirbti, privaloma, vadovaujantis galiojančiomis normomis ir taisyklėmis, jį specialiai parengti tiek panaudojant treniruoklius mokymo, kvalifikacijos kėlimo punktuose bei centruose, tiek ir darbo vietoje bei patikrinti, patikslinti jo žinias; privaloma periodiškai atlikti pakartotinį personalo paruošimą.
Mokymo, kvalifikacijos kėlimo centras (punktas) privalo pradėti funkcionuoti ne vėliau atominės elektrinės 1-ojo bloko fizikinio paleidimo pradžios.
Paruošiant ir pakartotinai paruošiant personalą, privalo būti skiriamas ypatingas dėmesys jo veiksmams ir tarpusavio veiksmams, esant avarijoms, RĮ ir AE valdymo praktinių įgūdžių lavinimui.
AE personalą privaloma rengti atsižvelgiant į buvusių praeityje klaidų analizę, užtikrinant supratimą ir žinias apie galimų klaidų pasekmes AE, RĮ, personalo, gyventojų ir aplinkos saugai.
5.4. Radiacinė sauga eksploatacijos metu
5.4.1. Radiacinė sauga užtikrinama palaikant normalią eksploataciją ir vykdant techninių bei organizacinių priemonių, nurodytų galiojančiomis normomis ir taisyklėmis, kompleksą.
5.4.2. AE projekte privalo būti numatyta sistema, kontroliuojanti barjerų sistemos vientisumą visame radioaktyviųjų produktų plėtimosi kelyje.
5.4.3. AE projekte privalo būti numatyta sanitarinės apsaugos ir stebėjimo zonose nuolat matuoti jonizuojančios radiacijos dozės galią, vėjo greitį ir kitus meteorologinius parametrus bei periodiškai matuoti radioaktyviųjų iškritimų tankį. Tai reikia atlikti tam, kad būtų galima įvertinti ir prognozuoti radiacinę padėtį aplinkoje, esant normaliai AE eksploatacijai, projektinėms ir neprojektinėms avarijoms. Taip pat privalo būti numatytos techninės priemonės, užtikrinančios šių įvertinimų ir prognozių vykdymą.
5.4.4. Administracinė AE vadovybė užtikrina AE personalo ir kitų organizacijų, atliekančių techninį aptarnavimą, personalo apšvitos dozės apskaitą ir ruošia bei realizuoja priemones, mažinančias personalo apšvitą iki realiai pasiekiamo lygio.
5.4.5. Administracinė AE vadovybė užtikrina visų skylančių ir radioaktyviųjų medžiagų, nenaudoto bei panaudoto kuro, išmontuotų radioaktyvių įrengimų, užterštų instrumentų, drabužių, pramoninių atliekų ar kitų jonizuojančio spinduliavimo šaltinių kiekio, perkėlimo ar judėjimo ir buvimo vietos apskaitą.
5.5. Personalo ir gyventojų apsaugos priemonių planas avarijos atveju ir avarijos valdymas
5.5.1. Prieš įvežant branduolinį kurą į AE, privalo būti parengti ir paruošti vykdyti personalo ir gyventojų apsaugos avarijos atominėje elektrinėje atveju priemonių planai, atsižvelgiantys į radiacines neprojektinių avarijų pasekmes. Planai rengiami remiantis pirminiais, pateiktais AE projekte, duomenimis bei atsižvelgiant į normų ir taisyklių reikalavimus.
Prieš įvežant branduolinį kurą į AE, privalo būti jau veikiančios personalo ir gyventojų informavimo apie avarijas priemonės bei pagrindinės ir dubliuojančios administracinės AE vadovybės ryšio priemonės su eksploatuojančia organizacija, valstybės valdymo ir priežiūros institucijomis, Vyriausybės Ekstremalių situacijų komisija, vietinėmis valdžios institucijomis ir Civilinės saugos departamentu.
5.5.2. Personalo apsaugos avarijos atveju AE priemonių planas parengiamas eksploatuojančios organizacijos. Personalo apsaugos avarijos atveju AE priemonių planas privalo numatyti AE personalo ir išorinių organizacijų (tokių kaip priešgaisrinės saugos, Civilinės saugos departamento, medicininių įstaigų, vietinių valdžios institucijų ir kt.) veiksmų koordinaciją AE aikštelės ir sanitarinės apsaugos zonos ribose bei santykius su valstybės valdymo ir priežiūros institucijomis. Už pastovios parengties palaikymą ir plano realizaciją atsako administracinė AE vadovybė.
5.5.3. Krašto apsaugos ministerijos Civilinės saugos departamentas sudaro Valstybinį gyventojų radiacinės apsaugos planą branduolinės avarijos atveju, kuris privalo numatyti Ekstremalių situacijų komisijos, eksploatuojančios organizacijos, Civilinės saugos departamento, vietinių valdžios institucijų, taip pat kitų valstybės valdymo ir priežiūros institucijų, dalyvaujančių apsaugant gyventojus ir likviduojant avarijos pasekmes už AE sanitarinės apsaugos zonos ribų, veiksmų koordinaciją. Pastovios parengties palaikymą ir gyventojų apsaugos plano realizaciją užtikrina Vyriausybės Ekstremalių situacijų komisija.
5.5.4. Personalo ir gyventojų apsaugos avarijos AE atveju priemonių planai privalo tiksliai nustatyti avarinės parengties lygius bei tarpusavio santykių ir kišimosi lygius; nurodyti dalyvaujančias struktūras, jų teises ir atsakomybę; nustatyti, kas ir kokioms sąlygoms esant, kokiomis ryšio priemonėmis, kokias organizacijas informuoja apie avarijas ir apie šių planų vykdymo pradžią. Planai privalo numatyti reikiamą įrangą ir priemones jų realizacijai, privalomai nurodant, kas, iš kur ir kur juos teikia.
5.5.5. Prieš įvežant branduolinį kurą į AE, privalo būti sudaryti ir laikomi nuolatinėje parengtyje išorinis ir vidinis avariniai centrai, aprūpinti būtinais įrengimais, prietaisais ir ryšio priemonėmis, kurių pagalba vadovaujama avarijos atveju realizuojant 5.5.2 ir 5.5.3 punktuose nurodytus planus.
5.5.6. Valdymo, įvykus neprojektinei avarijai, tikslas yra grąžinti AE į kontroliuojamą būseną, kurios metu nutrūksta grandininė skilimo reakcija, užtikrinamas nuolatinis kuro aušinimas ir nustatytas radioaktyviųjų produktų sulaikymas nustatytose ribose.
5.5.7. AE personalas privalo būti paruoštas veikti esant projektinėms ir neprojektinėms avarijoms.
Eksploatacijos personalo veiksmai, esant neprojektinėms avarijoms, privalo būti reglamentuojami specialiose instrukcijose.
5.5.8. Eksploatuojanti organizacija privalo parengti ir suderinti su valstybės valdymo ir priežiūros institucijomis paruošimo ir priešavarinių treniruočių atlikimo metodikas ir programas bei organizuoti nurodytas treniruotes, kad būtų išlavinti veiksmai projektinės ir neprojektinės avarijos sąlygomis.
5.6. AE eksploatacijos nutraukimas
5.6.2. Eksploatuojanti organizacija ne vėliau kaip prieš 5 metus kol pasibaigs projektinio AE bloko tarnavimo terminas arba numatytas terminas, kuriam pasibaigus turi būti nutraukta AE bloko eksploatacija, privalo užtikrinti bloko eksploatacijos nutraukimo programos, suderintos su organizacijomis, vadovaujantis LR branduolinės energijos įstatymu, parengimą ir pateikti ją Valstybinei atominės energetikos saugos inspekcijai. Ne vėliau kaip prieš trejus metus kol pasibaigs terminas, po kurio yra numatyta nutraukti AE bloko eksploataciją, eksploatuojanti organizacija privalo gauti iš VATESI licenciją AE bloko eksploatacijai nutraukti.
5.6.3. Prieš nutraukiant AE bloko eksploataciją, privaloma atlikti bloko eksploatacijos nutraukimo projekto kompleksinę valstybinę ekspertizę. Remiantis kompleksinės valstybinės ekspertizės išvadomis, yra priimamas sprendimas dėl licencijos AE bloko eksploatacijai nutraukti išdavimo.
5.6.4. Valstybės valdymo ir priežiūros institucijos turi teisę teikti pasiūlymus Lietuvos Respublikos Vyriausybei dėl AE bloko eksploatacijos nutraukimo prieš pasibaigiant projektiniam bloko tarnavimo terminui, jeigu AE bloko būklė neužtikrina saugos.
Lietuvos Respublikos Seimas kompetentingas Vyriausybės teikimu priimti atitinkamą įstatymą dėl branduolinės energetikos objekto eksploatacijos nutraukimo.
______________
[1] Čia ir toliau tekste avarija – įvykis, susijęs su radiacinėmis pasekmėmis.
[2] Veiksmai, padedantys išvengti projektinių avarijų, apribojantys jų vystymąsi ir neaptarti neprojektinės avarijos valdymo sąvokoje, priskiriami projektinių avarijų valdymui.
[3] Šiuose bendruosiuose nuostatuose naudojant sąvoką „Valstybės valdymo ir priežiūros institucijos“ turima omenyje tik tos valstybės valdymo ir priežiūros institucijos, kurių veikla branduolinės energetikos srityje yra apibrėžta Lietuvos respublikos branduolinės energetikos įstatyme.
[4] Toliau tekste – Bendrieji nuostatai.
[5] Toliau tekste vietoj „bet kokie, numatyti projekte, pradiniai įvykiai“ vartojama „pradiniai įvykiai“. Trūkiui tokių įrengimų korpusų bei indų, kurių gamyba ir eksploatacija vykdoma pagal aukščiausius normų ir tauisyklių reikalavimus, nėra priskiriami prie pradinių įvykių; tačiau tokiu atveju privalo būti parodyta, kad reaktoriaus korpuso trūkio tikimybė neviršija 10-7 reaktoriui per metus.
6 Atskirais atvejais, kai yra parodytas aukštas patikimumo lygis anksčiau nurodytų elementų arba sistemų, kurioms jis priklauso, arba tuo metu, kai elemento darbas nustatytam laiko tarpui yra nutraukiamas, kad būtų atliktas jo techninis aptarnavimas ar remontas, jų gedimų galima nepaisyti. Patikimumo lygis laikomas aukštu, jeigu tokių elementų patikimumo rodikliai nėra žemesni už saugos sistemų pasyviųjų elementų, neturinčių judančių dalių (ir kurių gedimų dėl mažos to tikimybės yra nepaisoma), patikimumo rodiklius. Leistinas laikas nutraukti elemento darbą, kad būtų galima atlikti jo techninį aptarnavimą ir (ar) remontą, nustatomas remiantis sistemos, kuriai jis priklauso, patikimumo analize ir nurodomus projekte.
7 Visos rekomendacijos, nurodymai ir reikalavimai dėl neprojektinių avarijų, pateikti šiuose Bendruose nuostatuose, priskiriami toms neprojektinėms avarijoms, kurių sąrašas nustatomas pagal 1.2.16