LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
DĖL LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO IR MAISTO PRODUKTŲ EKSPORTO SKATINIMO 2002–2003 METŲ PROGRAMOS IR JOS ĮGYVENDINIMO PRIEMONIŲ PATVIRTINIMO
2002 m. sausio 7 d. Nr. 9
Vilnius
Įgyvendindama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. spalio 4 d. nutarimą Nr. 1196 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001–2004 metų programos įgyvendinimo priemonių patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 86-3015), Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
1. Patvirtinti Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų eksporto skatinimo 2002–2003 metų programą (pridedama).
2. Patvirtinti Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų eksporto skatinimo 2002–2003 metų programos įgyvendinimo priemones (pridedama).
3. Pavesti Žemės ūkio ministerijai koordinuoti ir kontroliuoti Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų eksporto skatinimo 2002–2003 metų programos įgyvendinimo priemonių vykdymą.
4. Pripažinti netekusiais galios:
4.1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. birželio 30 d. nutarimą Nr. 788 „Dėl Žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo ir eksporto skatinimo programos patvirtinimo“ (Žin., 1998, Nr. 61-1746);
4.2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugpjūčio 5 d. nutarimą Nr. 1011 „Dėl 1998 metų derliaus maistinių grūdų minimalių supirkimo kainų ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. birželio 30 d. nutarimo Nr. 788 „Dėl Žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo ir eksporto skatinimo programos patvirtinimo“ dalinio pakeitimo“ (Žin., 1998, Nr. 71-2078);
4.3. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. gruodžio 14 d. nutarimą Nr. 1428 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. birželio 30 d. nutarimo Nr. 788 „Dėl Žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo ir eksporto skatinimo programos patvirtinimo“ dalinio pakeitimo“ (Žin., 1998, Nr. 111-3065).
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2002 m. sausio 7 d. nutarimu Nr. 9
LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO IR MAISTO PRODUKTŲ EKSPORTO SKATINIMO
2002–2003 METŲ PROGRAMA
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Vadovaujantis šia programa, siekiama sudaryti teisines ir ekonomines sąlygas plėtoti žemės ūkio ir maisto produktų (toliau vadinama – produktai) eksportą, mažinti užsienio prekybos deficitą.
2. Ši programa parengta vadovaujantis Eksporto plėtros ir skatinimo strategija, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. spalio 29 d. nutarimu Nr. 1282 „Dėl Eksporto plėtros ir skatinimo strategijos“ (Žin., 1998, Nr. 96-2669; 2000, Nr. 83-2518), bendraisiais Europos Sąjungos (ES) ir Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) užsienio prekybos principais, Lietuvos tarptautinių sutarčių ir kitų teisės aktų nuostatomis.
II. EKSPORTO BŪKLĖ IR PROBLEMOS
4. Pastarąjį dešimtmetį gerokai pasikeitė produktų eksporto ir importo mastas, proporcijos, struktūra, geografija: jų dalis visoje Lietuvos užsienio prekyboje 1994–2000 metais mažėjo nuo 16,6 iki 10,8 procento; 2000 metais eksportas siekė 11,6, importas – 10,2 procento. Dešimtojo dešimtmečio pradžioje buvęs teigiamas užsienio prekybos balansas nuo 1996 metų pasidarė neigiamas.
5. Iki 1998 metų didėjo ir eksportas, ir importas, tačiau, palyginti su 1994 metais, nevienodai: eksportas padidėjo 27 procentais, o importas – 2,7 karto. 1998 metais eksportas pradėjo mažėti, o importas vis dar didėjo. 1999 metais tiek eksportas, tiek importas mažėjo. 2000 metais, palyginti su 1999 metais, eksportas padidėjo 19,2 procento, o importas – 3 procentais. Neigiamas prekybos balansas sumažėjo 34 procentais.
6. Tam tikrų produktų grupių eksportas pastaruosius septynerius metus didėjo taip pat nevienodai. Jeigu 1994 metais daugiausia eksportuoti paruošti maisto produktai ir gėrimai (per 50 procentų), tai 2000 metais – gyvūninės (beveik 40 procentų) ir augalinės kilmės produktai (apie 32 procentus).
7. Pagrindinės Lietuvos užsienio prekybos produktais partnerės yra Europos valstybės. 2000 metais eksportas į ES, Europos laisvosios prekybos asociacijos (ELPA), Vidurio Europos laisvosios prekybos susitarimo (CELPA) ir Baltijos laisvosios prekybos susitarimo (BLPS) valstybes sudarė 59 procentus (1995 metais – 40 procentų). 2000 metais užsienio prekybos rezultatai, palyginti su 1999 metais, gerėjo. Eksportas didėjo sparčiau negu importas, sumažėjo prekybos deficitas. Labiau negu 1999 metais didėjo eksportas į ES valstybes.
8. Nuo 2001 metų įsigaliojo naujos prekybos tarp Lietuvos ir ES sąlygos. Nustatytos 6000 tonų sūrio, 5000 tonų pieno miltelių, 1750 tonų sviesto, 1500 tonų kiaulienos, 2300 tonų obuolių ir kitų produktų importo į ES metinės kvotos, kurioms netaikomas importo muitas.
9. Laisvam prekių judėjimui – vienai iš svarbiausių ES laisvių užtikrinti reikia veiksmingos rinkos priežiūros sistemos. Lietuvoje tokia sistema pastaruosius metus aktyviai kuriama, tai rodo šie faktai:
9.1. priimti Lietuvos Respublikos maisto įstatymas, Lietuvos Respublikos produktų saugos įstatymas, reglamentuojantys ministerijų ir kitų institucijų atsakomybę maisto saugos politikos formavimo, įgyvendinimo ir maisto kontrolės srityse;
9.2. Sveikatos apsaugos ministerija parengė ir patvirtino ES direktyvų reikalavimus atitinkančias higienos normas, nustatančias maisto saugos privalomuosius reikalavimus;
9.3. įsigaliojo teisės aktai, kuriuose numatytas rizikos veiksnių analizės ir svarbiųjų valdymo taškų sistemos diegimas maisto pramonės įmonėse;
9.4. pertvarkytos maisto kontrolės institucijos – sujungtos į vieną sistemą, įkurta Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, kontroliuojanti maisto produktus visose jų gamybos pakopose (nuo gamintojo iki vartotojo);
9.6. 2001 metais tarptautiniu mastu akredituota valstybės įmonės „Pieno tyrimai“ laboratorija, tirianti viso Lietuvoje superkamo žalio pieno kokybę ir sudėtį. Tyrimo duomenimis gali naudotis oficialioji kontrolės institucija –Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. Šios pieno tyrimų sistemos sukūrimas labai padės konkuruoti ES pieno rinkoje – 17 pieno perdirbimo įmonių jau gavo pieno produktų eksporto į ES valstybes sertifikatus;
9.7. 2000 metais akredituota Sveikatos apsaugos ministerijos Respublikinio mitybos centro laboratorija, kuri nustato, ar maisto produktai, maisto priedai, specialios paskirties produktai ir kiti gaminiai atitinka nustatytuosius reikalavimus;
9.8. įmonėse diegiamos tarptautinius standartus atitinkančios kokybės vadybos ir maisto saugos užtikrinimo sistemos. Pirmoji šiuolaikinės kokybės vadybos diegimo pakopa – geros gamybos praktika ir rizikos veiksnių analizės ir svarbiųjų valdymo taškų sistema. 1997–1998 metais pagal Žemės ūkio ministerijos finansuojamą programą „Žemės ūkio produkcijos ir maisto produktų kokybės valdymo ir sertifikavimo sistema“ parengtos pieno ir pieno produktų, mėsos ir mėsos produktų, grūdų produktų ir aliejaus kokybės gerinimo programos. Jose pateiktos maisto žaliavos ir produktų kokybės gerinimo priemonės. Viena iš pagrindinių priemonių – maisto saugos užtikrinimas ir kokybės valdymas. 1999–2000 metais parengti Geros gamybos praktikos vadovai kai kurioms pieno, mėsos, vaisių ir daržovių produktų gamybos šakoms. Tokie dokumentai bus parengti ir kitoms pagrindinėms maisto pramonės gamybos šakoms.
Pagal Sveikatos apsaugos ministerijos 1998 m. spalio 2 d. įsakymu Nr. 554 (Žin., 1998, Nr. 88-2447) patvirtintą Lietuvos higienos normą HN 15: 1998 „Maisto higiena“ reikalaujamą įdiegti savikontrolės sistemą įdiegusios tik apie 30 procentų, kokybės valdymo sistemas – 10 maisto pramonės įmonių.
10. Viena iš didžiausių rinkos priežiūros nuostatų įgyvendinimo kliūčių – modernios kontrolės įrangos, patirties stoka.
11. Mėsos ir mėsos gaminių eksportuoti į ES valstybes šiuo metu negalima dėl to, kad Lietuvos skerdyklos ir mėsos perdirbimo įmonės neturi ES veterinarinio patvirtinimo (ES veterinarinio numerio), kuris leistų eksportuoti produkciją į šias valstybes. Įmonių galimybes gauti veterinarinius sertifikatus visų pirma riboja tarptautinių reikalavimų neatitinkančios gyvulių skerdimo sąlygos (senos technologijos, nepritaikyti statiniai ir kita).
12. Lietuvoje gaminami produktai dažnai negali konkuruoti užsienio rinkose dėl didesnių kainų. Jų konkurencingumą mažina palyginti smulkūs žemės ūkio produktų gamintojai ir nedideli perdirbimo įmonių gamybos mastai, nepakankama kooperacinių ryšių plėtra. Dėl to sunku patekti į rinką, diegti modernias technologijas ir užtikrinti kokybės standartus.
13. Mažėja perdirbtų, didesnės pridėtinės vertės produktų eksportas. Palyginti daug į vakarų rinkas eksportuojama žaliavų, skirtų toliau perdirbti ar reeksportuoti. Rytų rinkose realizuojami mėsos ir pieno produktai, skirti galutiniam vartojimui. Tokios tendencijos, viena vertus, mažina naujų darbo vietų kūrimo galimybes, didina nedarbą, kita vertus, rodo, kad yra dar daug galimybių didinti pajamas iš eksporto.
14. Norint įsitvirtinti užsienio rinkose, reikėtų gaminti daugiau produktų, turinčių lyginamąjį pranašumą ir užsienio vartotojų paklausą. Būtina pertvarkyti gamybą, diegti naujas technologijas. Verslininkams stinga lėšų investiciniams projektams finansuoti, o paskolą gauti nelengva. Užsienio investuotojai kol kas mažai domisi žemės ūkiu. Patrauklesnis jiems maisto sektorius, į kurį 2000 metais tiesiogiai investuota apie 1 mlrd. litų.
15. Užsienio prekybai kliudo tai, kad nėra nuolatinių prekybos ryšių su užsienio partneriais. Jų ieškoma tik tada, kai atsiranda kurių nors produktų perteklius, todėl ne visada pavyksta sudaryti pelningus sandorius.
16. Gamintojai stokoja produkcijos tiekimo į užsienio rinkas patirties. Perprodukcijos sąlygomis (ES, daugumos Vidurio ir Rytų Europos, taip pat kai kurių Azijos ir Amerikos valstybių beveik visų maisto produktų rinkos perpildytos) produktų paklausa labai priklauso nuo gamintojų sugebėjimo patraukliai juos pateikti. Eksportuotojai nepakankamai rūpinasi savo ir savo produktų įvaizdžiu, dažnai stokoja informacijos ir žinių šiais klausimais.
17. Eksportuotojai patiria nuostolių dėl to, kad užsienio firmos neatsiskaito laiku. Iš uždarosios akcinės bendrovės draudimo įmonės „Lietuvos eksporto ir importo draudimo“ turimų draudimo produktų, skatinančių eksportą, šiuo metu populiariausi prekinio kredito draudimas ir finansinio kredito draudimas. 2001 m. liepos 1 d. bendrovė buvo sudariusi 54 prekinio kredito draudimo ir 3 finansinio kredito draudimo sutartis. Pagal Kombinuotosios prekių nomenklatūros II skyrių „Augaliniai produktai“ ir IV skyrių „Paruošti maisto produktai, nealkoholiniai ir alkoholiniai gėrimai bei actas; tabakas ir perdirbti tabako pakaitalai“ sudarytos atitinkamai 9 ir 8 sutartys. Sudarydama prekinio kredito draudimo sutartis, bendrovė prisiėmė 59,7 mln. litų, o sudarydama finansinio kredito draudimo sutartis – 5,6 mln. litų draudimo rizikos. Pagal prisiimtą riziką II skyriaus draudimo sutartys sudarė 10,2 procento, IV skyriaus sutartys – 3,9 procento viso prekinio kredito draudimo. Visos finansinio kredito draudimo sutartys sudarytos pagal II skyrių.
18. Dėl euro kurso nestabilumo lietuviškoms prekėms sunku įsitvirtinti ES rinkoje. 2000 metais dėl euro kurso smukimo ir lito stiprėjimo kai kurios Lietuvoje gaminamos produkcijos savikaina padidėjo, kadangi energetikos ištekliai dažniausiai buvo perkami Rusijoje arba kitose valstybėse už JAV dolerius, o produkcija ES valstybėse parduodama už eurus.
III. EKSPORTO SKATINIMAS
19. Lietuva skatina produktų eksportą – netaiko jam jokių apribojimų. Tokia eksporto politika bus vykdoma ir toliau.
20. Eksporto skatinimo priemonės neprieštaraus PPO ir Europos (Asociacijos) sutarties reikalavimams. Bus laikomasi ir laisvosios prekybos sutarčių ir susitarimų dėl prekybinio ir ekonominio bendradarbiavimo, pasirašytų Lietuvos su kitomis valstybėmis, nuostatų. Jau dabar apie 70 procentų produktų parduodama valstybėse, su kuriomis Lietuva pasirašiusi laisvosios prekybos sutartis.
21. Lietuvos prekybą su ES reglamentuoja Europos (Asociacijos) sutartis, kuri numato palaipsnį prekybos liberalizavimą.
22. Naujų, palankesnių eksporto į ES sąlygų sudarymas – viena iš prielaidų Lietuvai pasirengti integruotis į ES bendrąją rinką. Būtina pirmiausia didinti Lietuvoje gaminamų produktų konkurencingumą, kad Lietuvai tapus ES nare (išnykus visiems prekybos barjerams) jie atlaikytų esamose ar naujose ES valstybėse pagamintų produktų konkurencinį spaudimą.
23. Tapusi PPO nare, Lietuva vadovaujasi nediskriminavimo principais, kurie išdėstyti pagrindiniame dokumente – Bendrajame susitarime dėl muitų tarifų ir prekybos (GATT 1994):
23.1. didžiausio palankumo statuso principu, pagal kurį kiekviena PPO narė turi vienodai traktuoti visų kitų PPO narių prekes, paslaugas ir teises į intelektualinę nuosavybę;
24. Pagal įsipareigojimus PPO Lietuva netaikys eksporto subsidijų. Eksportas bus skatinamas marketingo komplekso priemonėmis, pvz., įdiegiant bendrą eksportinės produkcijos prekinį ženklą, tobulinant rinkos informacinę sistemą, teikiant konsultavimo paslaugas, įdiegiant naujus produktus ir ieškant naujų eksporto rinkų, remiant gamybos plėtros projektus ir kitomis.
25. Eksporto skatinimo priemones vykdys Žemės ūkio ministerija, Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūra, Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmai ir kiti atsakingi vykdytojai, nurodyti šios programos įgyvendinimo priemonėse. Savo veiksmus jie koordinuos tarpusavyje, su eksportuotojų ir gamintojų atstovais.
IV. PROGRAMOS TIKSLAI IR UŽDAVINIAI
27. Šios programos tikslai yra:
28. Šios programos uždaviniai yra užtikrinti:
V. GAMINIŲ KOKYBĖS IR MAISTO SAUGOS UŽTIKRINIMAS
30. Rengiantis narystei ES, Nacionalinės ACQUIS priėmimo programos teisės derinimo ir ACQUIS įgyvendinimo priemonių planuose numatyta derinti gaminių kokybės ir maisto saugos reikalavimus su ES teisės aktais ir stiprinti institucijų administracinius gebėjimus. ES reikalavimų perėmimas sudarys sąlygas Lietuvos įmonėms aktyviau įsitraukti į tarptautinius mainus, didinti vartotojų pasitikėjimą.
31. Produktų konkurencingumui didinti, jų kokybei ir saugai pagal ES standartus užtikrinti numatoma:
31.1. iki 2004 metų perkelti į Lietuvos teisės aktus visas ES dokumentų, reglamentuojančių produktų saugą ir kokybę, nuostatas. Tam tikrus reikalavimus (pvz., pieno ūkių ir juose gaminamo pieno veterinarinius (ES Tarybos direktyva 92/46/EEB), žalio ir termiškai apdoroto pieno tiekimo į rinką) numatoma įgyvendinti iki 2007–2009 metų;
31.2. gaminti produktus, vadovaujantis geros gamybos praktika (diegti ES direktyvose ir Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) „Codex Alimentarius“ komisijos reglamentuotas saugos užtikrinimo sistemas, kokybės ir aplinkos vadybos sistemas pagal ISO 9000 ir 14000 serijų standartus, siekti žemės ūkio produkcijos gamintojų ir perdirbėjų tarptautinio pripažinimo);
31.3. skatinti ūkio subjektus gaminti geros kokybės vartotojų poreikius atitinkančius produktus, pasinaudojant galimybe gauti dalinę kokybės ir aplinkos valdymo sistemų diegimo, lietuviškos kilmės gaminių sertifikavimo (registravimo) išlaidų kompensaciją iš Eksporto plėtros ir skatinimo strategijos įgyvendinimo specialiosios programos lėšų;
31.4. siekti, kad Lietuvos įmonės gautų ES veterinarinį pripažinimą ir ES veterinarinius numerius; teikti informaciją apie ES keliamus įmonėms gamybos ir higienos būklės reikalavimus;
31.6. plėtoti ir stiprinti produktų atitikties įvertinimo infrastruktūrą; iki 2003 metų akredituoti perspektyvias produktų kokybės ir saugos rodiklių tyrimo laboratorijas pagal tarptautinius standartus, skiriant lėšas kokybės tyrimų laboratorijoms analizės metodams įdiegti ir mokslo tiriamiesiems darbams.
32. Atsižvelgiant į tai, kad galutinio produkto saugą ir kokybę lemia daugybė veiksnių, apimančių visas produkto gamybos pakopas, numatoma kompleksiška šių veiksnių kontrolė:
32.1. kaip numatyta Sveikatos apsaugos ministerijos 1998 m. spalio 2 d. įsakymu Nr. 554 (Žin., 1998, Nr. 88-2447) patvirtintoje Lietuvos higienos normoje HN 15: 1998 „Maisto higiena“, visos įmonės privalo diegti rizikos veiksnių analizės ir svarbiųjų valdymo taškų sistemą. Lietuvos maisto pramonės įmonės skatinamos diegti ir sertifikuoti ISO kokybės ir aplinkos vadybos standartus;
32.2. sertifikuota kokybės ir aplinkos vadybos sistema ypač svarbi įmonėms, konkuruojančioms tarptautinėse rinkose. Tai patvirtina, kad gamintojas įdiegė kokybės ar aplinkos vadybos sistemą, kurią įvertino ir patvirtino nepriklausomi auditoriai. Padidėja galimybės išlaikyti ilgalaikius prekybos ryšius.
VI. LOGISTIKOS SISTEMOS TOBULINIMAS
33. Vis daugiau prekių bus eksportuojama per tarpininkus – gamintojų atstovus, kurie organizuos produktų eksportą, ieškos naujų rinkų, rinks ir analizuos duomenis apie pirkėjų kreditinį patikimumą.
VII. EKSPORTO KREDITAVIMO IR DRAUDIMO PASLAUGŲ PLĖTRA
35. Siekiant sumažinti nuostolius, patirtus dėl to, kad užsienio ūkio subjektai neatsiskaito laiku, bus tobulinama eksporto kreditų draudimo sistema. Įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. spalio 29 d. nutarimą Nr. 1282, bus parengtas ir įgyvendintas eksporto skatinimo infrastruktūros pertvarkymo ir tobulinimo projektas, kuriame numatytas naujas eksporto kreditų draudimo modelis.
VIII. ŽEMĖS ŪKIO IR MAISTO PRODUKTŲ TARPTAUTINIO MARKETINGO
SISTEMOS TOBULINIMAS
37. Numatoma parengti ir įgyvendinti Žemės ūkio ir maisto produktų tarptautinio marketingo sistemos tobulinimo programą. Programos tikslas – sukurti palankią produktų eksportui, eksporto struktūros gerinimui marketingo aplinką. Bus numatytos priemonės, užtikrinančios racionalų eksportuojamų prekių judėjimą, skatinančios naujų produktų gamybą ir naujų rinkų plėtrą, parengtos skatinamosios ir kompensacinės priemonės. Siekiant padidinti marketingo efektyvumą, bus numatytos lėšos personalo vadybai gerinti, vartotojų paklausai tirti, efektyviai reklamai ir informacinei sistemai tobulinti.
Informacinės ir konsultacinės sistemos tobulinimas
38. Eksportuotojo sėkmę užsienio rinkose daugiausiai lemia darbo patirtis ir atitinkama informacija, todėl numatoma toliau:
38.1. plėtoti informacinę sistemą, apimančią informacijos surinkimą, analizę ir pateikimą verslo subjektams ir valstybės institucijoms per leidinius, internetą ir kitas visuomenės informavimo priemones;
39. Informacijos rinkimo, apdorojimo ir teikimo srityse numatoma:
39.1. toliau vykdyti elektroninio lietuviškų produktų katalogo „Virtualioji mugė“ projektą (www.food-fair.com);
39.3. analizuoti Lietuvos ir užsienio valstybių žemės ūkio plėtros perspektyvas, rengti tam tikrų produktų plėtros prognozes, leisiančias įmonėms apsispręsti dėl ilgalaikių investicinių ir eksporto plėtros projektų vykdymo;
39.4. tirti perspektyvias užsienio rinkas, teikti informaciją apie užsienio rinkų specifiką ir poreikius, skatinant įmones gaminti produkciją eksportui;
39.5. leisti leidinius „Pieno pramonė“, „Mėsos pramonė“ ir „Grūdų ūkis“ ir juos tobulinti, teikti juose daugiau informacijos apie užsienio prekybos sąlygas;
39.6. pagal poreikius rinkti informaciją iš Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių užsienio valstybėse;
39.7. teikti konsultacijas ūkio subjektams, rengiantiems verslo planus ir investicinius projektus, susijusius su eksportuojamos produkcijos gamyba, steigti prekių biržas, produktų eksportuotojų asociacijas, bendruosius rūmus ir panašiai;
Lietuviškų produktų įvaizdžio kūrimas
40. Lietuviškų produktų teigiamas įvaizdis bus kuriamas dalyvaujant tarptautinėse parodose (per metus numatoma dalyvauti 8–10 parodų) ir eksportuojant produkciją su bendru prekių ženklu, taip pat skleidžiant informaciją per ambasadas, prekybos atstovybes.
41. Dalyvavimas parodose suteiks galimybę nuolat kaupti ir skleisti informaciją apie Lietuvos maisto pramonės įmonių gaminamą produkciją, naujus gaminius, platinti reklaminius leidinius tarptautinėse ir specializuotose maisto produktų parodose, mugėse. Numatoma:
41.2. organizuoti eksportuotojų dalyvavimą tarptautinėse parodose, mugėse ir išvažiuojamosiose misijose;
42. Numatyta steigti komercijos atašė pareigybes pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. spalio 18 d. nutarimą Nr. 1246 „Dėl Komercijos atašė pareigybės steigimo programos“ (Žin., 2000, Nr. 89-2763).
Naujų gaminių, skirtų eksportuoti, gamybos skatinimas ir naujų
rinkų paieška
43. Siekiant sumažinti riziką, susijusią su naujų produktų gamyba ir pateikimu į rinką, ir skatinti naujų gaminių, turinčių paklausą užsienio rinkose, gamybą, numatoma:
43.1. finansuoti SAPARD lėšomis pirmiausia projektus tų įmonių, kurios eksportuoja didesniąją dalį gaminamos produkcijos;
43.2. teikti paramą įmonėms, įgyvendinančioms naujų produktų gamybos ir pateikimo į rinkas projektus, iš dalies padengti užsienio rinkų tyrimų išlaidas ir mokslo tiriamuosius darbus, susijusius su naujų produktų projektavimu ir įdiegimu;
44. Siekiant didinti eksportą, taip pat numatoma:
44.2. iš dalies padengti išlaidas, susijusias su naujų rinkų plėtra (mugių ir parodų rengimo ir dalyvavimo jose, transportavimo, draudimo ir kitas);
IX. ŽEMĖS ŪKIO IR MAISTO PRODUKTŲ EKSPORTO PROGNOZĖS IR
PRIORITETINIAI PRODUKTAI
45. Atsižvelgiant į tam tikrų produktų (grūdų, pieno, mėsos ir jų produktų, cukraus, žuvų) pastarųjų metų eksporto duomenis, tikimasi, kad 2003 metais, palyginant su 2000 metais, eksportas padidės 20 procentų.
X. NUMATOMI PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO REZULTATAI
47. Įgyvendinus šioje programoje numatytas priemones, padidės lietuviškų produktų eksportas. Manoma, kad dalyvavimas tarptautinėse parodose per metus leistų papildomai eksportuoti produkcijos maždaug už 40 mln. litų. Papildomų pasiūlymų dėl prekybos žemės ūkio produkcija tikimasi gauti įdiegus eksporto katalogą „Virtuali mugė“ ir internetu. Tai leistų padidinti eksportą apie 10 mln. litų.
48. Ši programa bus vykdoma Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis (Specialiosios kaimo rėmimo programos, Eksporto plėtros ir skatinimo strategijos įgyvendinimo specialiosios programos ir kitų programų), SAPARD programai įgyvendinti skirtomis ES ir nacionalinio biudžeto lėšomis, laikantis nuostatos, kad eksporto skatinimo priemonės turi būti finansuojamos ir privataus kapitalo.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos
Vyriausybės
2002 m. sausio 7 d.
nutarimu Nr. 9
LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO IR MAISTO PRODUKTŲ EKSPORTO SKATINIMO
2002–2003 METŲ PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖS
| Veiklos kryptys |
Priemonės pavadinimas |
Įvykdymo terminas |
Atsakingi vykdytojai |
Lėšų šaltinis |
| Gerinti lietuviškų produktų kokybę |
perkelti visas ES dokumentų, reglamentuojančių žemės ūkio ir maisto produktų saugą ir kokybę, nuostatas į Lietuvos teisės aktus |
iki 2004 metų, kai kuriose srityse – iki 2007 metų |
Žemės ūkio ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija |
institucijų veiklai skirtos lėšos |
| siekti, kad Lietuvos įmonėms būtų suteiktas ES veterinarinis pripažinimas ir ES veterinariniai numeriai; teikti įmonėms informaciją apie veterinarijos, gamybos ir higienos sąlygų reikalavimus siekiant gauti ES veterinarinius numerius, taip pat kitokią informaciją |
nuolat |
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba |
institucijos veiklai skirtos lėšos |
|
| skatinti įmones diegti rizikos veiksnių analizės ir svarbiųjų valdymo taškų sistemą, iš dalies kompensuoti sistemos sertifikavimo išlaidas |
nuolat |
Ūkio ministerija, Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūra |
Eksporto plėtros ir skatinimo strategijos įgyvendinimo specialioji programa |
|
| plėtoti ir gerinti žemės ūkio ir maisto produktų atitikties įvertinimo infrastruktūrą; akredituoti kokybės ir saugos vertinimo laboratorijas pagal tarptautinius standartus |
2002 metai |
Ūkio ministerija, Žemės ūkio ministerija, laboratorijos, atrinktos įvertinus jų pasirengimą atlikti tam tikrų žemės ūkio ir maisto produktų tyrimus |
Pramonės konkurencingumo didinimo programa |
|
| tobulinti eksportuojamų lietuviškų gaminių fitosanitarinio sertifikavimo sistemą |
nuolat |
Žemės ūkio ministerija, Valstybinė augalų apsaugos tarnyba |
institucijų veiklai skirtos lėšos |
|
|
|
iš dalies kompensuoti kokybės vadybos ir aplinkos apsaugos vadybos sistemų pagal ISO standartus sertifikavimo išlaidas |
2002–2003 metai |
Ūkio ministerija |
Eksporto plėtros ir skatinimo strategijos įgyvendinimo specialioji programa |
| sudaryti sąlygas maisto pramonės įmonėms ženklinti geros kokybės eksportuojamus lietuviškus maisto produktus prekių ženklu LITFOOD |
nuo 2002 metų |
Žemės ūkio ministerija, Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūra |
institucijų veiklai skirtos lėšos |
|
| Tobulinti logistikos sistemą |
remti konsignacinių sandėlių steigimą svarbiausiose eksporto rinkose |
2002 – 2003 metai |
Ūkio ministerija, Žemės ūkio ministerija, Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūra, verslo asociacijos |
Eksporto plėtros ir skatinimo strategijos įgyvendinimo specialioji programa, privačios lėšos |
| Plėtoti eksporto kreditavimo ir draudimo paslaugas |
iš dalies kompensuoti finansinio kredito draudimo sąnaudas |
nuolat |
Ūkio ministerija, uždaroji akcinė bendrovė draudimo įmonė „Lietuvos eksporto ir importo draudimas“ |
Eksporto plėtros ir skatinimo strategijos įgyvendinimo specialioji programa |
| iš dalies kompensuoti prekinio kredito (apmokėjimo rizikos) draudimo sąnaudas |
nuolat |
Ūkio ministerija, uždaroji akcinė bendrovė draudimo įmonė „Lietuvos eksporto ir importo draudimas“ |
Eksporto plėtros ir skatinimo strategijos įgyvendinimo specialioji programa |
|
| pagal galimybes teikti paskolų eksportuojamai produkcijai pirkti arba gaminti garantijas, neviršijant uždarajai akcinei bendrovei Žemės ūkio paskolų garantijų fondui nustatyto valstybės garantijų limito |
2003 metai |
Žemės ūkio ministerija, uždaroji akcinė bendrovė Žemės ūkio paskolų garantijų fondas, Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūra |
garantuojamos paskolos |
|
|
|
teikti pasiūlymus dėl eksporto skatinimo infrastruktūros, eksporto kreditų draudimo tobulinimo |
pagal poreikį |
Žemės ūkio ministerija, Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūra, Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas |
institucijų veiklai skirtos lėšos |
| Tobulinti marketingo sistemą |
parengti Tarptautinio marketingo sistemos tobulinimo programą |
nuo 2003 metų |
Žemės ūkio ministerija, Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas |
institucijų veiklai skirtos lėšos |
| įdiegti Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų elektroninį eksporto katalogą „Virtualioji mugė“, ieškoti prekybos partnerių internetu |
nuolat |
Žemės ūkio ministerija, Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūra |
Specialioji kaimo rėmimo programa |
|
| sukurti ir išplėsti informacijos apie užsienio valstybių žemės ūkio ir maisto produktų prekybos sąlygas, reguliavimo priemones, galimus prekybos partnerius, vykdomą viešąjį pirkimą, muges ir parodas bazę |
nuo 2002 metų |
Žemės ūkio ministerija, Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūra |
Specialioji kaimo rėmimo programa |
|
| rinkti ir teikti informaciją apie galimas gaminamų Lietuvoje produktų rinkas |
nuolat |
Žemės ūkio ministerija, Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūra, Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas |
Specialioji kaimo rėmimo programa |
|
| analizuoti žemės ūkio ir maisto produktų vidaus ir užsienio rinkas |
nuolat |
Žemės ūkio ministerija, Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūra, Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas, Žemės ūkio rūmai |
institucijų veiklai skirtos lėšos |
|
|
|
skleisti informaciją apie prekybos sąlygas ir galimybes užsienio rinkose (leisti leidinius „Pieno pramonė“, „Mėsos pramonė“ ir „Grūdų ūkis“) |
nuolat |
Žemės ūkio ministerija, Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūra |
institucijų veiklai skirtos lėšos |
| iš dalies padengti naujų gaminių pateikimo į užsienio rinkas išlaidas |
2003 metai |
Žemės ūkio ministerija, Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūra |
Specialioji kaimo rėmimo programa |
|
| iš dalies padengti naujų rinkų paieškos išlaidas |
2003 metai |
Žemės ūkio ministerija, Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūra |
Specialioji kaimo rėmimo programa |
|
| platinti informaciją apie prekybos sąlygas ir galimybes vidaus rinkoje (leisti leidinį „Rinka“ ir kt.) |
pagal poreikį |
Žemės ūkio ministerija, Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūra, Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmai |
institucijų veiklai skirtos lėšos |
|
| Gerinti lietuviškų produktų įvaizdį |
organizuoti lietuviškų žemės ūkio ir maisto produktų eksportuotojų dalyvavimą tarptautinėse parodose ir mugėse (per metus 8–10 parodų) |
2002–2003 metai |
Žemės ūkio ministerija, Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūra |
Eksporto plėtros ir skatinimo strategijos įgyvendinimo specialioji programa, Žemdirbių mokymo, švietimo ir informavimo programa |
| reklamuoti prekių ženklą LITFOOD užsienio rinkose |
nuo 2002 metų nuolat |
Žemės ūkio ministerija, Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūra |
institucijų veiklai skirtos lėšos |
|
|
|
ženklinti Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūros superkamus produktus prekių ženklu LITFOOD |
nuo 2002 metų pagal poreikius |
Žemės ūkio ministerija, Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūra |
institucijų veiklai skirtos lėšos |
| steigti komercijos atašė pareigybę šalyse, kuriose yra potencialios galimybės eksportuoti daugiau žemės ūkio ir maisto produktų |
laikantis Komercijos atašė pareigybės steigimo programoje numatytų terminų |
Ūkio ministerija, Užsienio reikalų ministerija, Žemės ūkio ministerija |
Eksporto plėtros ir skatinimo strategijos įgyvendinimo specialioji programa |
|
| parengti Lietuvoje gaminamų žemės ūkio produktų konkurencingumo didinimo planą |
2002 metai |
Žemės ūkio ministerija, Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas, Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmai |
institucijų veiklai skirtos lėšos |
|
| Didinti naujų gaminių eksportą ir ieškoti naujų rinkų |
organizuoti prekybos vizitus į valstybes, kurios galėtų plėtoti prekybos ryšius su Lietuva |
pagal poreikį |
Užsienio reikalų ministerija, Žemės ūkio ministerija |
institucijų veiklai skirtos lėšos |
| nustatyti įmonių, eksportuojančių ar galinčių eksportuoti daugiau kaip pusę gaminamos produkcijos, modernizavimo ir plėtros projektų prioritetus SAPARD paramai gauti ir garantijoms suteikti |
nuo 2002 metų pagal poreikį |
Žemės ūkio ministerija, Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė Žemės ūkio paskolų garantijų fondas |
ES ir valstybės biudžeto lėšos SAPARD programai bendrai finansuoti, garantuojamos paskolos SAPARD programai |
|
| skatinti smulkius gamintojus jungtis į kooperatyvus |
nuolat |
Žemės ūkio ministerija, Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmai |
institucijų veiklai skirtos lėšos, Specialioji kaimo rėmimo programa |
|
| Kelti eksportuotojų kvalifikaciją |
organizuoti seminarus, kursus, teikti konsultacijas eksporto plėtros, kokybės valdymo, marketingo sistemų diegimo klausimais |
pagal poreikį |
Žemės ūkio ministerija, Žemės ūkio kooperacijos ir verslo mokymo centras, Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūra |
Žemdirbių mokymo, švietimo ir informavimo programa |
| teikti konsultacijas ūkio subjektams, rengiantiems verslo planus ir investicinius projektus, susijusius su eksportuojamos produkcijos gamyba |
nuolat |
Žemės ūkio ministerija, Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūra, Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmai |
institucijų veiklai skirtos lėšos |
|
| remti rinkos dalyvių iniciatyvą steigti prekių biržas, žemės ūkio ir maisto produktų eksportuotojų asociacijas, bendruosius rūmus ir panašiai, teikti reikiamas konsultacijas |
nuolat |
Žemės ūkio ministerija, Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūra, Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmai |
institucijų veiklai skirtos lėšos |
______________