LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS

N U T A R I M A S

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO ETIKOS IR PROCEDŪRŲ KOMISIJOS VEIKLOS NUOSTATŲ PATVIRTINIMO

1995 m. sausio 17 d. Nr. I-762

Vilnius

Lietuvos Respublikos Seimas nutaria:

1. Patvirtinti Lietuvos Respublikos Seimo Etikos ir procedūrų komisijos veiklos nuostatus (pridedami).

2. Nutarimas įsigalioja nuo priėmimo.

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO PIRMININKAS                            ČESLOVAS JURŠĖNAS

______________

Lietuvos Respublikos Seimo

1995 m. sausio 17 d. nutarimo

Nr. I-762

priedėlis

ETIKOS IR PROCEDŪRŲ KOMISIJOS VEIKLOS

NUOSTATAI

Etikos ir procedūrų komisiją sudaro Lietuvos Respublikos Seimas. Komisija nagrinėja Seimo veiklos etikos ir procedūrų klausimus, teikia išvadas bei pasiūlymus.

I. Komisijos veiklos teisinis ir moralinis pagrindas

Seimo Etikos ir procedūrų komisija (toliau – Komisija):

vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Seimo statutu, kitais teisės aktais, reglamentuojančiais Seimo ir jo narių veiklą, rūpinasi, kad šių teisės aktų būtų tiksliai laikomasi;

remiasi Lietuvos žmonių visuotinai priimtomis moralės, etikos ir prigimtinės teisės nuostatomis;

laikosi šių principų -

esant skirtingoms politinėms pažiūroms ir įsitikinimams, galima Seimo narių moralinė santarvė, tolerancija ir pagarba kitaip manantiesiems;

Tautos atstovo statusas ir priedermės įpareigoja kiekvieną Seimo narį Lietuvos žmonių, Lietuvos valstybės interesus laikyti aukštesnėmis vertybėmis negu partiniai, grupiniai ar asmeniniai siekiai.

II. Komisijos veiklos sritis

Vadovaudamasi Seimo statutu, Komisija:

1) rengia teisės aktų, susijusių su Seimo narių veikla ir etika, projektus bei pasiūlymus;

2) remdamasi etinėmis nuostatomis padeda Seimui, jo padaliniams, Seimo nariams ugdyti demokratiškumą, politinę kultūrą, derinti įvairius požiūrius bei įsitikinimus, siekti santarvės, humaniškų tarpusavio santykių;

3) prižiūri, kaip laikomasi Seimo statuto bei kitų teisės aktų, reglamentuojančių Seimo narių veiklą. Nagrinėja šių teisės aktų bei etikos pažeidimus, svarsto Seimo narių konfliktus ir, jeigu reikia, pateikia išvadas Seimui, Seimo Pirmininkui ar Seimo valdybai;

4) nagrinėja ir teikia išvadas dėl procedūrinių ginčų;

5) nagrinėja Lietuvos Respublikos teisėsaugos ir kitų valstybės institucijų pateiktą informaciją apie Seimo narių veiklą, prieštaraujančią Lietuvos Respublikos įstatymams, ir teikia išvadas Seimui;

6) analizuoja Seimo narių nedalyvavimo Seimo, jo komitetų ir komisijų posėdžiuose priežastis, teikia informaciją apie nedalyvavimą be pateisinamų priežasčių Seimo posėdžiuose iš anksto numatytų balsavimų metu, taip pat nedalyvavimą komitetų ir komisijų posėdžiuose bei pavedimų nevykdymą;

7) nagrinėja rinkėjų, valstybės įstaigų, visuomeninių organizacijų laiškus bei pasiūlymus dėl Seimo narių veiklos.

III. Komisijos narių pareigos ir teisės

1. Komisijos narys privalo:

1) dalyvauti Komisijos posėdžiuose. Jei Komisijos narys į posėdį atvykti negali, jis apie tai turi iš anksto pranešti

Komisijos pirmininkui, o jo nesant – pavaduotojui, nurodydamas nedalyvavimo priežastį;

2) vykdyti Komisijos, jos pirmininko pavedimus;

3) tirdamas Komisijos kompetencijai priklausančius klausimus veikti viešai ir oficialiai;

4) neskleisti informacijos tais klausimais, kuriuos Komisija tiria, bet dar nėra priėmusi sprendimo.

2. Komisijos narys turi teisę:

1) siūlyti Komisijai svarstyti klausimus, susijusius su Seimo ir jo narių veikla;

2) teikti Komisijai išvadų bei sprendimų projektus, pasiūlymus;

3) dalyvauti Komisijos posėdžiuose sprendžiamojo balso teise;

4) jei nesutinka su Komisijos išvadomis ar sprendimu, pareikšti savo nuomonę ir, jeigu tai nuomonei pritaria ne mažiau kaip du Komisijos nariai, reikalauti, kad ji būtų paskelbta kartu su Komisijos priimtu dokumentu.

IV. Komisijos darbo organizavimas

1. Pagal Seimo statuto 78 straipsnį Komisija vadovaujasi komitetų darbo tvarkos taisyklėmis.

2. Procedūrinius ginčus Komisija nagrinėja pavesta Seimo, jo Pirmininko, Seimo valdybos ar Seimo posėdžio pirmininko. Kiti klausimai Komisijos posėdžiuose nagrinėjami Seimo pavedimu, Seimo Pirmininko, jo pavaduotojų, Seimo kanclerio, frakcijų, komitetų bei komisijų vadovų, kitų Seimo narių teikimu arba Komisijos iniciatyva.

3. Siūlymas svarstyti Komisijos posėdyje pateikiamas raštu išdėstant klausimo esmę, motyvus, argumentus, nurodant pažeistų teisės aktų straipsnius bei nuostatas, pridedant, jeigu reikia, atitinkamus dokumentus (Seimo posėdžio stenogramos tekstą, Seimo posėdžio protokolą, spaudoje skelbtus straipsnius, garso bei vaizdo įrašus ir kt.). Seimo Pirmininkas ir Seimo posėdžio pirmininkas siūlymą svarstyti Komisijos posėdyje gali pateikti žodžiu be papildomų dokumentų, nurodydami motyvus bei argumentus.

Seimo nario etikos pažeidimo klausimus turi tirti ne mažiau kaip du skirtingų frakcijų nariai.

4. Komisijos posėdžiai rengiami Komisijos pirmininko siūlymu arba ne mažiau kaip trijų Komisijos narių reikalavimu, taip pat Seimo ar jo valdybos pavedimu.

Į Komisijos posėdžius kviečiamas etiką pažeidęs Seimo narys, taip pat gali būti kviečiami ir kiti Seimo nariai.

Komisijos pirmininko sprendimu arba daugiau kaip pusės Komisijos narių reikalavimu gali būti rengiami atviri Komisijos posėdžiai.

5. Komisijos posėdžiui pirmininkauja Komisijos pirmininkas arba jo pavestas pirmininko pavaduotojas; jeigu jų nėra, Komisijos narių sutarimu posėdžiui gali pirmininkauti Komisijos narys.

Posėdžio darbotvarkė nustatoma posėdyje dalyvaujančių Komisijos narių daugumos nutarimu.

6. Pranešimui Komisijos posėdyje svarstomu klausimu paprastai skiriama 10 minučių, pasisakymui – 5 minutės. Kalbėti dėl to paties klausimo Komisijos narys gali ne daugiau kaip 2 kartus. Antrajam pasisakymui skiriamos 2 minutės.

Pranešėjo baigiamajam žodžiui skiriamos 3 minutės.

Komisijos posėdžio pirmininkas gali suteikti žodį ir kitiems posėdžio dalyviams; vienam kalbėtojui skiriama ne daugiau kaip 3 minutės.

7. Komisija svarstomais klausimais priima sprendimus, išvadas, pareiškimus ar kitokius dokumentus. Šie dokumentai priimami:

1) visiems pritarus be balsavimo, jeigu nė vienas posėdyje dalyvaujantis Komisijos narys neprieštarauja;

2) paprasta posėdyje dalyvaujančių Komisijos narių balsų dauguma; jei balsai pasiskirsto po lygiai, lemia posėdžio pirmininko balsas. Sprendimas dėl Seimo narių netinkamo elgesio priimamas daugiau kaip pusės visų Komisijos narių balsų dauguma.

8. Jeigu Komisijos narys reikalauja, jo pasiūlymas turi būti pateiktas balsavimui.

9. Išnagrinėjusi procedūrinius klausimus, Komisija gali priimti tokius sprendimus:

1) nustatyti, ar buvo pažeistas Seimo statutas bei kiti teisės aktai, reglamentuojantys Seimo narių veiklą;

2) jeigu buvo pažeistas Seimo statutas -

siūlyti, kad klausimo svarstymas Seime būtų atidėtas;

pasiūlyti Seimui atlikti procedūrinius veiksmus, kuriais būtų pašalinti pažeidimai;

3) nuspręsti, kuri nuomonė atitinka Seimo statutą;

4) įvertinti, ar pateisinamos priežastys, dėl kurių Seimo nariai nedalyvavo Seimo posėdžiuose iš anksto numatytų balsavimų metu.

10. Išnagrinėjusi etikos klausimus, Komisija gali priimti tokius sprendimus:

1) pareikšti Komisijos išvadą, nuomonę dėl Seimo nario veiklos arba elgesio;

2) nurodyti Seimo nariui, kuo jo veikla, elgesys pažeidžia teisės ar etikos nuostatas;

3) jeigu pažeidimas padarytas Seimo posėdžio metu, pasiūlyti Seimui skirti Seimo nariui įspėjimą ir jį įrašyti į posėdžio protokolą arba pasiūlyti pašalinti Seimo narį iš posėdžių salės.

11. Komisijos sprendimai yra teisėti, kai posėdyje dalyvauja daugiau kaip pusė visų Komisijos narių.

12. Komisijos sprendimus ir kitus dokumentus pasirašo Komisijos pirmininkas, jo nesant – Komisijos pirmininko pavaduotojas.

13. Komisijos posėdžiai protokoluojami. Protokolą rašo Komisijos sekretorė arba patarėjas.

V. Komisijos darbo rezultatų skelbimas

1. Seimo statuto nustatyta tvarka Komisija teikia Seimui informaciją bei ataskaitą apie savo darbą.

2. Komisijos išvados, sprendimai, pareiškimai paprastai skelbiami Seimo nariams. Komisijos nutarimu jos dokumentai gali būti skelbiami visuomenei.

______________