LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRO
Į S A K Y M A S
DĖL EUROPOS FONDO TREČIŲJŲ ŠALIŲ PILIEČIŲ INTEGRACIJAI METINĖS 2013 M. PROGRAMOS PATVIRTINIMO
2013 m. liepos 4 d. Nr. A1-366
Vilnius
Vadovaudamasi 2007 m. birželio 25 d. Tarybos sprendimo 2007/435/EB dėl Europos fondo trečiųjų šalių piliečių integracijai 2007–2013 m. laikotarpiui pagal Solidarumo ir migracijos srautų valdymo bendrąją programą įsteigimo (OL 2007 L 168, p. 18) 19 straipsniu:
1. T v i r t i n u Europos fondo trečiųjų šalių piliečių integracijai metinę 2013 m. programą (pridedama).
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2013 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. A1-366
EUROPOS SĄJUNGA
Europos fondas trečiųjų
šalių piliečių integracijai
EUROPOS FONDO TREČIŲJŲ ŠALIŲ PILIEČIŲ INTEGRACIJAI
METINĖ 2013 M. PROGRAMA
| VALSTYBĖ NARĖ Lietuva FONDAS Europos fondas trečiųjų šalių piliečių integracijai (toliau – EIF) ATSAKINGA INSTITUCIJA Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija A. Vivulskio g. 11 LT-03610 Vilnius, Lietuva PROGRAMOS METAI 2013 m. |
1. BENDROSIOS PROJEKTŲ, KURIE BUS FINANSUOJAMI PAGAL PROGRAMĄ, ATRANKOS TAISYKLĖS
Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija, kaip EIF programos Lietuvoje atsakinga institucija, parengė ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2010 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. A1-297 (Žin., 2010, Nr. 78-4045) patvirtino Projektų, finansuojamų įgyvendinant Europos pabėgėlių fondo ir Europos fondo trečiųjų šalių piliečių integracijai (toliau – EIF) programas, teikimo, vertinimo ir atrankos taisykles (toliau – Atrankos taisyklės). Projektų atrankos ir vertinimo procedūros bus įgyvendinamos atsižvelgiant į šias taisykles, EIF daugiametę programą (2007–2013 m.), patvirtintą Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2008 m. rugpjūčio 1 d. įsakymu Nr. A1-278 (Žin., 2008, Nr. 90-3610), 2007 m. birželio 25 d. Tarybos sprendimą 2007/435/EB dėl Europos fondo trečiųjų šalių piliečių integracijai 2007–2013 m. laikotarpiui pagal Solidarumo ir migracijos srautų valdymo bendrąją programą įsteigimo (OL 2007 L 168, p. 18) (toliau – Tarybos sprendimas 2007/435/EB) bei Europos Komisijos 2008 m. kovo 5 d. sprendimą 2008/457/EB nustatyti Tarybos sprendimo 2007/435/EB dėl Europos fondo trečiųjų šalių piliečių integracijai 2007–2013 m. laikotarpiu pagal Solidarumo ir migracijos srautų valdymo bendrąją programą įsteigimo įgyvendinimo taisykles, susijusias su valstybių narių valdymo ir kontrolės sistemomis, administracinio ir finansų valdymo taisyklėmis bei fondo bendrai finansuojamų projektų išlaidų tinkamumu (OL 2008 L 167, p. 69) (toliau – Komisijos sprendimas 2008/457/EB), 2009 m. liepos 9 d. Komisijos sprendimą 2009/534/EB, 2011 m. kovo 3 d. Komisijos sprendimą 2011/151/ES.
Projektų vertinimo ir atrankos procese dalyvauja atsakinga ir įgaliota institucijos. Remiantis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2010 m. birželio 4 d. įsakymu Nr. A1-219 „Dėl Europos pabėgėlių fondo ir Europos fondo trečiųjų šalių piliečių integracijai valdymo ir kontrolės sistemos patvirtinimo“ (Žin., 2010, Nr. 68-3423), įgaliotos institucijos funkcijas atlieka Europos socialinio fondo agentūros Projektų valdymo skyrius. EIF programos Lietuvoje Projektų atrankos ir priežiūros komitetas, kurį sudaro įvairių kompetentingų institucijų ir socialinių partnerių atstovai, taip pat dalyvauja projektų atrankos procese. Šis komitetas vertina įgaliotos institucijos siūlomus finansuoti projektus ir teikia rekomendacijas atsakingai institucijai dėl galutinio finansuotinų projektų sąrašo. Atsakinga institucija organizuoja projektų atrankos ir paramos skyrimo procedūras bendram EIF finansavimui gauti. Šie procesai organizuojami vadovaujantis skaidrumo ir nediskriminavimo principais bei imantis visų priemonių, kad būtų išvengta bet kokio galimo interesų konflikto. Atlikdama projektų atrankos procedūras, atsakinga institucija veikia kaip paramą skiriančioji įstaiga.
Atsakinga institucija kartu su įgaliota institucija rengia ir derina gaires pareiškėjams, paraiškos formą, paraiškos pildymo instrukcijas ir kitą kvietimo teikti paraiškas dokumentaciją. Minėta dokumentacija tvirtinama Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu. Kvietimas teikti paraiškas gali būti skelbiamas, kai Europos Komisija informuoja valstybę narę, ar metinė programa gali būti patvirtinta, kaip tai nustatyta Tarybos sprendimo 2007/435/EB 19 straipsnio 4 dalyje.
Projektų atrankos planas
| Gairių pareiškėjams patvirtinimas ir kvietimo teikti paraiškas paskelbimas |
2013 m. II–III ketvirtis |
| Gautų paraiškų vertinimas |
2013 m. III–IV ketvirtis |
| Sprendimas dėl paramos skyrimo ir paramos sutarčių pasirašymas
|
2013 m. IV ketvirtis–2014 m. I ketvirtis |
| Projektų įgyvendinimas
|
2014 m. I ketvirtis– |
Įgaliota institucija taip pat skelbia kvietimus teikti paraiškas, priima ir registruoja gautas paraiškas, jas sistemina ir vertina. Paraiškų vertinimą sudaro trys etapai:
– administracinės atitikties vertinimas;
– tinkamumo vertinimas;
– projektų naudos ir kokybės vertinimas.
Administracinės atitikties ir tinkamumo, projektų naudos ir kokybės vertinimą atlieka įgaliota institucija pagal atitinkamus teisės aktus. Projektų atranka vyksta atsižvelgiant į Tarybos sprendimo 2007/435/EB 13 straipsnio 5 dalyje numatytus kriterijus. Pasibaigus visiems trims vertinimo etapams įgaliota institucija rengia vertinimo ataskaitą pagal įgaliotos institucijos parengtą projektų tikrinimo ir vertinimo vidaus tvarką ir Atrankos taisykles. Įvertinusi paraiškas ir projektus, įgaliota institucija parengia projektų vertinimo ataskaitą ir pateikia atsakingai institucijai. Atsakinga institucija pateikia vertinimo ataskaitą Projektų atrankos ir priežiūros komitetui, kuris teikia atsakingai institucijai tvirtinti galutinį rekomenduojamų finansuoti projektų sąrašą. Sprendimas dėl paramos skyrimo priimamas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu. Atsakinga institucija informaciją apie priimtą sprendimą perduoda įgaliotai institucijai, kuri savo ruožtu apie tai informuoja pareiškėjus. Informacija apie priimtus sprendimus dėl paramos projektams skyrimo skelbiama atsakingos institucijos interneto svetainėje www.socmin.lt (skyriuje „ES parama“) ir svetainėje www.epf-eif.lt.
Paramos teikimo sutartis rengia įgaliota institucija kartu su atsakinga institucija. Paramos teikimo sutartis pasirašo atsakingos institucijos, įgaliotos institucijos ir projekto vykdytojo atstovai. Pasirašius sutartis projekto vykdytojai pradeda įgyvendinti projektus, o įgaliota institucija atlieka tiesioginę projektų įgyvendinimo priežiūrą (tikrina projektų vykdytojų teikiamas ataskaitas, atlieka patikras vietose ir pan.). Atsakinga institucija ir Projektų atrankos ir priežiūros komitetas vertina EIF programos įgyvendinimo eigą ir pažangą.
2. VEIKSMAI, KURIE BUS REMIAMI PAGAL PROGRAMĄ, ATSIŽVELGIANT Į PASIRINKTUS PRIORITETUS
Europos Komisija nustatė strateginius EIF 2012–2013 metų programų tikslus:
1. Skatinti trečiųjų šalių piliečių ir priimančios visuomenės aktyvų dalyvavimą integracijos procese (1 prioritetas).
Šio Europos Komisijos EIF 2013 metų programai nustatyto tikslo bus siekiama 2.1.2 punkte nurodyto veiksmo „Abipusio tarpkultūrinio pasikeitimo skatinimas“ veiklomis. Esama padėtis aprašyta 2.1.2.1 punkte.
2. Didinti integracijos priemonių, skirtų pažeidžiamų grupių (moterų, jaunimo ir vaikų, vyresnių asmenų, kt.) specialiems poreikiams, veiksmingumą.
Dėl santykinai nedidelio Lietuvoje gyvenančių pažeidžiamoms grupėms priskirtinų trečiųjų šalių piliečių skaičiaus pagal EIF 2007–2011 m. metines programas įgyvendintų projektų, kurie būtų orientuoti į pažeidžiamas grupes, buvo nedaug – įgyvendinti 3 projektai, kuriais didinamas integracijos priemonių, skirtų pažeidžiamų grupių specialiems poreikiams, efektyvumas. Atsižvelgiant į ribotą finansinių išteklių kiekį ir siekiant naudoti lėšas ten, kur jų poreikis yra didžiausias, 2013 m. programoje komponentas, atitinkantis šį strateginį tikslą, nepasirinktas.
3. Skatinti daugialygmenį bendradarbiavimą tarp skirtingų valdžios lygių įtraukiant į integracijos strategijų kūrimą bei skatinant vietines iniciatyvas ir iniciatyvas iš apačios į viršų.
Šio Europos Komisijos EIF 2013 metų programai nustatyto tikslo bus siekiama 2.3 punkte nurodyto prioriteto „Valstybių narių politinių gebėjimų ugdymas, koordinavimas ir tarpkultūrinės kompetencijos didinimas skirtinguose valdžios lygmenyse ir institucijose“ veiklomis. Esama padėtis aprašyta 2.3.1.1 punkte.
4. Taikyti priemones prieš išvykimą kaip integracijos pastiprinimą.
Lietuvoje tokios veiklos pagal EIF programą neįgyvendinamos.
2.1. Veiksmai 1 prioritetui įgyvendinti
Veiksmai, skirti įgyvendinti „Bendruosius pagrindinius imigrantų integracijos politikos Europos Sąjungoje principus“
Šio prioriteto veiksmai pirmiausia orientuoti į naujai atvykusius trečiųjų šalių piliečius ir apima programas bei veiklą, skirtą padėti naujai atvykusiems trečiųjų šalių piliečiams įgyti pagrindinių žinių apie Lietuvą ir integruoti juos į visuomenę. Būtina atkreipti dėmesį, kad trečiųjų šalių piliečių, atvykusių gyventi į Lietuvą ribotam laikui, integracijos poreikis nėra toks pat, kaip planuojančių pasilikti ilgiau. Be to, padedant trečiųjų šalių piliečiams integruotis Lietuvoje būtina ugdyti mūsų visuomenės sąmoningumą ir supratimą, įtraukiant visuomenės narius į tam tikrus trečiųjų šalių piliečių integracijai skatinti skirtus veiksmus. Komisijos komunikate „Bendra integracijos darbotvarkė: trečiųjų šalių piliečių integracijos Europos Sąjungoje programa“ nurodyti bendrieji pagrindiniai imigrantų integracijos politikos principai, įgyvendinami šiais veiksmais:
2.1.1. 1 VEIKSMAS. Aukštos kokybės paslaugų teikimas trečiųjų šalių piliečiams
2.1.1.1. Veiksmo tikslas ir apimtis
Šis veiksmas skirtas viešųjų ir privačių paslaugų teikėjų gebėjimams stiprinti teikiant paslaugas ne Europos Sąjungos (ES) piliečiams ir suteikiant žinių, gebėjimų ir įgūdžių trečiųjų šalių piliečiams gerinant jų integraciją Lietuvoje.
Šį veiksmą sudaro 3 komponentai:
1 komponentas. Priėmimo tvarkos, užtikrinančios geresnį integracijos procesą, rengimo procedūrų tobulinimas.
Priėmimo tvarka, parengta konsultuojantis ir bendradarbiaujant susijusioms nacionalinėms ir (ar) vietos valdžios institucijoms, nevyriausybinėms organizacijoms, socialiniams partneriams bei ekspertams, užtikrina geresnes sąlygas trečiųjų šalių piliečių integracijai. Konsultuojantis su įvairių sričių ekspertais ir (ar) trečiųjų šalių piliečių atstovais, būtų galima aiškiai nustatyti trečiųjų šalių piliečių poreikius ir atitinkamai derinti priėmimo procedūras. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvoje nėra vienos už trečiųjų šalių piliečių integraciją atsakingos institucijos ir nėra vykdoma nuosekli šių asmenų integracijos politika, iš įvairių suinteresuotų šalių galėtų būti sudaromos darbo grupės, organizuojami jų susitikimai, konsultacijos, siekiant parengti ar patobulinti trečiųjų šalių piliečių priėmimo ir (ar) integracijos tvarką. Integracijos tvarka turėtų būti nustatoma integracijos strategijose ir derinama su trečiųjų šalių piliečių priėmimo procedūromis. Šiuo komponentu siekiama užtikrinti integracijos strategijų nuoseklumą, apimant įvairius integracijos proceso aspektus, pvz., kalbos mokymąsi, pilietinio orientavimo kursus, aktyvų dalyvavimą darbo rinkoje, švietimo ir sveikatos apsaugos sistemoje ir pan. Komponentas galėtų būti įgyvendinamas projektais, pagal kuriuos būtų:
– rengiama ir (ar) tobulinama trečiųjų šalių piliečių priėmimo ir (ar) integracijos tvarka, įskaitant nuoseklių ir įvairiapusiškų imigracijos ir (ar) integracijos strategijų parengimą;
– kuriamos darbo grupės, organizuojami konsultaciniai susitikimai ir susirinkimai, kurių tikslas – parengti ar patobulinti priėmimo procedūras ir (ar) integracijos strategijas.
2 komponentas. Programų ir veiklos, skirtų naujai atvykusiems trečiųjų šalių piliečiams supažindinti su Lietuvos visuomene ir žinioms apie Lietuvą įgyti, kūrimas ir tobulinimas.
Sėkminga integracija yra neatsiejama nuo pakankamų integracijai reikalingų žinių ir įgūdžių. Įvadinės programos ir kursai, kuriuose trečiųjų šalių piliečiai galėtų mokytis lietuvių kalbos bei gilinti savo žinias apie Lietuvą, yra labai svarbūs. Jie leidžia trečiųjų šalių piliečiams geriau suprasti Lietuvos visuomenę ir lengviau prie jos prisitaikyti. Šiuose mokymuose svarbu pabrėžti tokias visai Europai bendras vertybes kaip nediskriminavimas, lygybė, pagarba prigimtinėms ir pilietinėms teisėms. Pilietinio supažindinimo kursuose turėtų būti pristatomos trečiųjų šalių piliečių teisės, susijusios su įsidarbinimo, švietimo, sveikatos paslaugomis ir pan. Trečiųjų šalių piliečių grupė Lietuvoje nėra vienalytė, todėl kuriant įvadines programas ir veiklą būtina atsižvelgti ir tenkinti specifinius konkrečių grupių, pavyzdžiui, moterų, jaunimo ir vaikų, pagyvenusių asmenų, neraštingų ir neįgalių žmonių, poreikius. Kursai galėtų būti organizuojami atsižvelgiant į specifinius atitinkamos grupės poreikius ir trečiųjų šalių piliečių tam tikrų žinių lygį. Komponentas galėtų būti įgyvendinamas projektais, pagal kuriuos būtų:
– rengiamos ir vykdomos įvadinės programos, apimančios lietuvių kalbos mokymą, pilietinį orientavimą;
– rengiamos ir vykdomos lietuvių kalbos mokymo programos, orientuotos į aktualias darbines aplinkybes;
– rengiamos ir vykdomos skirtingo lygmens įvadinės programos įvairioms trečiųjų šalių piliečių grupėms atsižvelgiant į jų žinių ir išsilavinimo lygį (ypatingą dėmesį skiriant pažeidžiamoms grupėms);
– rengiamos ir vykdomos lanksčios įvadinės programos, siekiant sudaryti galimybes jose dalyvauti ir dirbantiems, besimokantiems asmenims.
3 komponentas. Programų ir veiklų, skirtų teikti pagalbą ir informaciją trečiųjų šalių piliečiams, sudarant palankesnes galimybes jiems naudotis viešosiomis ir privačiomis paslaugomis, kūrimas ir tobulinimas.
Lietuvos Respublikos teisės aktai suteikia galimybę naudotis daugeliu paslaugų, nepatiriant diskriminacijos, tačiau dažnai trečiųjų šalių piliečiai negali realiai pasinaudoti savo teisėmis dėl įvairių priežasčių, pavyzdžiui, dėl kalbos barjero ar tiesiog nežinojimo, kur kreiptis. Atsižvelgiant į tai, turi būti stiprinamas paslaugas teikiančių asmenų gebėjimas palaikyti ryšius su trečiųjų šalių piliečiais ir didinamas integracijai būtinos specifinės informacijos bei efektyvių konsultacijų prieinamumas trečiųjų šalių piliečiams. Siekiant užtikrinti trečiųjų šalių piliečiams galimybę veiksmingiau naudotis viešosiomis ir privačiomis paslaugomis, pagalba ar tikslinės paslaugos galėtų būti teikiamos nevyriausybinėse organizacijose, įskaitant pačių imigrantų asociacijas, taip pat įvairiose patariamosiose ar tarpininkavimo tarnybose arba centruose, kurie teiktų įvairiapusę informaciją ir specifines konsultacijas ar paslaugas trečiųjų šalių piliečiams. Šis komponentas įgyvendina specifinius 1 ir 5 prioritetus, nes juo skatinamas tiek trečiųjų šalių piliečių, tiek Lietuvos visuomenės dalyvavimas įgyvendinant integracijos priemones ir jomis naudojantis. Be to, šiuo komponentu skatinamas lygių galimybių ir nediskriminavimo principo įgyvendinimas paslaugų teikimo srityje.
Komponentas galėtų būti įgyvendinamas projektais, pagal kuriuos būtų:
– įgyvendinamos programos ir veiklos, skirtos pagalbai trečiųjų šalių piliečiams teikti ir (arba) jiems informuoti apie teikiamas įvairias paslaugas Lietuvoje arba teikti tikslines paslaugas, patenkinant specifinius imigrantų poreikius;
– užtikrinama informacijos teikimo ir konsultavimo centrų, tarnybų veikla.
2.1.1.2. Galimi paramos gavėjai
Galutiniai paramos gavėjai gali būti Lietuvos Respublikoje registruoti ir veikiantys juridiniai asmenys arba tarptautinės organizacijos ar jų padaliniai (atstovybės, filialai, biurai ir kt.), teisėtai veikiantys Lietuvos Respublikoje. Pagrindinis pareiškėjas taip pat privalo turėti darbo su tikslinės grupės atstovais patirties arba patirties, įgytos įgyvendinant remiamus veiksmus.
2.1.1.3. Atsakingos institucijos įgyvendinamų projektų pagrindimas (jei taikoma)
Netaikoma. Atsakinga institucija nebus galutinis paramos gavėjas.
2.1.1.4. Naudojami rodikliai ir kiekybiniai rezultatai, kurių tikimasi
1 komponentas
| Rodiklio pavadinimas |
Rodiklio tipas |
Planuojamas rezultatas |
Galutinis rezultatas |
| Projektų skaičius |
Rezultatas |
1 |
Įgyvendinti projektai |
| Naujų parengtų ir (ar) patobulintų priėmimo procedūrų ir (ar) integracijos strategijų skaičius ir tipai |
Rezultatas |
1 |
Naujai parengtos ir (ar) patobulintos priėmimo procedūros ir (ar) integracijos strategijos |
| Suorganizuotų darbo grupių konsultacinių susitikimų ir susirinkimų skaičius |
Rezultatas |
mažiausiai 3 |
Suorganizuotos darbo grupės konsultaciniai susitikimai ir susirinkimai, kurių tikslas – parengti ar patobulinti priėmimo procedūras ir (ar) integracijos strategijas |
| Dalyvaujančių suinteresuotų šalių (pvz., ekspertų, trečiųjų šalių piliečių, nevyriausybinių organizacijų, visuomenės atstovų, įvairių lygių nacionalinės, regioninės ir vietos valdžios atstovų) skaičius ir tipai |
Rezultatas |
mažiausiai 7 |
Suinteresuotų šalių atstovai, dalyvavę priėmimo tvarkos ir (ar) integracijos strategijų rengimo ir (ar) tobulinimo procese |
2 komponentas
| Rodiklio pavadinimas |
Rodiklio tipas |
Planuojamas rezultatas |
Galutinis rezultatas |
| Projektų skaičius |
Rezultatas |
1 |
Įgyvendinti projektai |
| Naujų sukurtų ir (ar) patobulintų įvadinių programų skaičius ir tipai |
Rezultatas |
2 |
Naujai sukurtos ir (ar) patobulintos įvadinės programos trečiųjų šalių piliečiams |
| Suorganizuotų kursų skaičius ir rūšys |
Rezultatas |
2 |
Suteiktos lietuvių kalbos, pilietinio orientavimo žinios ir t. t. |
| Kursuose dalyvaujančių trečiųjų šalių piliečių skaičius |
Rezultatas |
40 |
Trečiųjų šalių piliečiai, kuriems suteiktos lietuvių kalbos, pilietinio orientavimo žinios ir t. t. |
3 komponentas
| Rodiklio pavadinimas |
Rodiklio tipas |
Planuojamas rezultatas |
Galutinis rezultatas |
| Projektų, skirtų sukurti geresnes sąlygas trečiųjų šalių piliečiams pasinaudoti viešosiomis ir privačiomis paslaugomis, skaičius |
Rezultatas |
2 |
Įgyvendinti projektai |
| Programų ir veiklos, skirtų teikti pagalbą trečiųjų šalių piliečiams ir (arba) informuoti juos apie teikiamas įvairias paslaugas, siekiant užtikrinti galimybę veiksmingiau naudotis viešosiomis ir privačiomis paslaugomis, skaičius ir tipai |
Rezultatas |
2 |
Naujai sukurtos ir (ar) patobulintos programos ir veiklos, skirtos trečiųjų šalių piliečiams |
| Trečiųjų šalių piliečiams suteiktų konsultacijų ar tikslinių paslaugų skaičius ir tipai |
Rezultatas |
mažiausiai 10 |
Trečiųjų šalių piliečiams suteiktos konsultacijos ar tikslinės paslaugos |
| Trečiųjų šalių piliečių, gavusių atitinkamas konsultacijas, skaičius |
Rezultatas |
mažiausiai 15 |
Trečiųjų šalių piliečiai, gavę atitinkamas konsultacijas |
| Parengtų leidinių bei kitos informacinės medžiagos kiekis ir tipas |
Rezultatas |
mažiausiai 1 |
Parengti leidiniai bei kita informacinė medžiaga |
2.1.1.5. Informuotumas apie ES finansinę paramą
ES finansavimo matomumas užtikrinamas vykdant informavimo ir viešinimo priemones. Šiomis priemonėmis siekiama informuoti būsimus paramos gavėjus apie galimybes, kurias teikia bendra ES ir Lietuvos Respublikos parama, taip pat informuoti visuomenę apie ES bendradarbiavimo su Lietuvos Respublika vaidmenį teikiant paramą ir jos rezultatus. Atsakinga institucija kartu su įgaliota institucija parengė Informavimo apie Europos pabėgėlių fondo ir Europos fondo trečiųjų šalių piliečių integracijai programų Lietuvoje paramą ir suteiktos paramos viešinimo taisykles, kurios patvirtintos Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2011 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. A1-105 (Žin., 2011, Nr. 25-1225).
Informavimas ir viešinimas vykdomas dviem lygmenimis: EIF programos lygmeniu ir EIF remiamų projektų lygmeniu. Programos lygmeniu informavimo ir viešinimo priemones vykdo atsakinga institucija. Vadovaudamasi Komisijos sprendimo 2008/457/EB 33 straipsnio 2 dalies a punktu, atsakinga institucija įvairiais būdais ir priemonėmis pristato EIF programos tikslus, prioritetus, veiksmus, komponentus, įgyvendinimo rezultatus, užtikrina daugiamečių ir metinių programų prieinamumą ir pan. Informacija viešai skelbiama atsakingos institucijos interneto svetainėje www.socmin.lt (skyriuje „ES parama“) ir interneto svetainėje www.epf-eif.lt.
Projektų lygmeniu informavimo ir viešinimo priemones įgyvendina įgaliota institucija ir projektų vykdytojai. Įgaliota institucija planuoja ir vykdo visuomenės informavimo ir viešinimo veiksmus. Projektų vykdytojai taip pat privalo vykdyti informavimo ir viešinimo veiklą, naudodami plakatus, informacinę medžiagą, leidinius, skelbdami pranešimus žiniasklaidoje ir pan. Visose informavimo ir viešinimo priemonėse turi būti naudojamas ES ženklas su nuoroda apie ES finansavimą, taip pat kiti privalomi ženklai.
2.1.1.6. Suderinamumas su kitų ES instrumentų įgyvendinamais veiksmais (jei taikoma)
EIF programos remiami veiksmai papildo Europos pabėgėlių fondo programos (toliau – EPF) ir Europos socialinio fondo (toliau – ESF) įgyvendinamus veiksmus. Atsižvelgiant į šių ir kitų ES instrumentų bei nacionalinių programų remiamus veiksmus, EIF programos Lietuvoje projektai atrenkami, siekiant išvengti dvigubo finansavimo. Atsakinga institucija ir įgaliota institucija siekia užtikrinti, kad EIF programos teikiama parama nesidubliuotų su minėtų instrumentų ir nacionalinių programų remiamais veiksmais. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija administruoja kitų ES fondų finansuojamas programas ir priemones, tarp jų EPF ir ESF, todėl bendradarbiavimas nėra sudėtingas. Suderinamumas bus pasiektas atrankos etape konsultuojantis su atitinkamas programas administruojančiomis institucijomis (Projektų atrankos ir priežiūros komitetu, kuris sudarytas iš kompetentingų institucijų ir socialinių partnerių atstovų), užtikrinant reguliarius ryšius tarp šių institucijų, įtraukiant į gaires pareiškėjams nuostatą, kad dvigubas finansavimas draudžiamas – EIF finansuojama veikla negali tuo pačiu metu būti remiama pagal kitas ES ir nacionalines programas ir pan.
Informacija skelbiama interneto svetainėje www.socmin.lt (skyriuje „ES parama“).
2.1.1.7. Finansinė informacija
| ES |
Valstybės asignavimai |
Privačių šaltinių asignavimai |
IŠ VISO |
EB dalis |
| (a) |
(b) |
(c) |
(d=a+b+c) |
(e=a/d) |
| 439 265,04 |
146 421,68 |
0 |
585 686,72 |
75 % |
Programų ir veiklos, skirtų stiprinti Lietuvos visuomenės gebėjimą prisitaikyti prie įvairovės, palaikyti pasitikėjimo santykius su trečiųjų šalių piliečiais, taip pat stiprinti pritarimą integracijai, kūrimas ir tobulinimas.
Iš viso įgyvendinta ar įgyvendinama 13 EIF projektų, skirtų aktyviems trečiųjų šalių piliečių ir priimančios visuomenės ryšiams palaikyti, sukurti (pagal EIF 2007–2011 m. metines programas). Pagrindiniai rezultatai: surengti renginiai Lietuvos visuomenei, seminarai, skatinantys tarpkultūrinę įvairovę ir toleranciją, transliuotos TV laidos, skatinančios Lietuvos visuomenę pasitikėti trečiųjų šalių piliečiais, stiprinant gebėjimą prisitaikyti prie įvairovės. Suorganizuoti forumai, parengti straipsniai, skirti efektyviomis priemonėmis supažindinti Lietuvos visuomenę su trečiųjų šalių piliečių kultūra, suteikti informacijos apie jų imigravimo priežastis, atskleisti jų gyvenimo ypatumus ir poreikius; sudaryti sąlygas Lietuvos visuomenės nariams savo noru įvairiais būdais profesionaliai padėti naujai atvykusiems trečiųjų šalių piliečiams integruotis Lietuvoje. Taip pat sukurta ir pagaminta vaizdo medžiaga, skatinanti trečiųjų šalių piliečių integraciją ir stiprinanti visuomenės toleranciją. Sukurti ir viešai pristatyti trumpametražiai filmai ir pan.
Aktyvus imigrantų ir priimančios visuomenės narių bendravimas yra viena iš pagrindinių integracijos skatinimo priemonių. Tyrimai patvirtina, kad Lietuvos visuomenė nepakankamai tolerantiškai vertina užsieniečius ir jų gyvenimą Lietuvoje, todėl svarbu didinti Lietuvos visuomenės informuotumą ir supratimą apie imigracijos ir integracijos procesus, įtraukiant juos į atitinkamas programas bei veiklas. Dalyvavimas bendroje veikloje stiprina priimančios visuomenės ir atvykusių trečiųjų šalių piliečių pasitikėjimą ir tarpusavio supratimą, kartu – ir integraciją. Siekiant didinti pritarimą integracijai, kartu su kitomis projektų veiklomis taip pat galėtų būti vykdomos Lietuvos visuomenės sąmoningumo ugdymo kampanijos. Tokios kampanijos ypač būtų svarbios žiniasklaidoje, nes ji formuoja visuomenės požiūrį į daugelį procesų. Šis komponentas įgyvendina specifinius 1, 4 ir 5 prioritetus, nes juo skatinamas tiek trečiųjų šalių piliečių, tiek Lietuvos visuomenės dalyvavimas sprendžiant galimus konfliktus, sukeltus kultūrinių ir religinių skirtumų. Komponentas galėtų būti įgyvendinamas projektais, pagal kuriuos būtų:
– įgyvendinamos programos ir kitos panašios priemonės, skirtos bendrai veiklai, bendravimui ir konstruktyviam dialogui;
– skatinami trečiųjų šalių piliečiai kartu su Lietuvos visuomenės nariais dalyvauti savanoriškoje veikloje;
– ugdomas Lietuvos visuomenės narių sąmoningumas ir supratimas bei didinama tolerancija trečiųjų šalių piliečių atžvilgiu (informacinės ir sąmoningumo ugdymo kampanijos ir kt.);
– mažinami išankstiniai nusistatymai ir stereotipai, susiję su trečiųjų šalių piliečiais.
2.1.2.3. Atsakingos institucijos įgyvendinamų projektų pagrindimas (jei taikoma)
Žiūrėti 2.1.1.3 punktą.
2.1.2.4. Naudojami rodikliai ir kiekybiniai rezultatai, kurių tikimasi
| Rodiklio pavadinimas |
Rodiklio tipas |
Planuojamas rezultatas |
Galutinis rezultatas |
| Projektų, skirtų stiprinti Lietuvos visuomenės gebėjimams prisitaikyti prie įvairovės, skaičius |
Rezultatas |
1 |
Įgyvendinti projektai |
| Programų ir veiklos, skirtos stiprinti Lietuvos visuomenės gebėjimus prisitaikyti prie įvairovės, taip pat stiprinti Lietuvos gyventojų ir trečiųjų šalių piliečių tarpusavio santykius, skaičius ir tipai |
Rezultatas |
1 |
Naujai sukurtos ir (ar) patobulintos programos bei veiklos, skirtos stiprinti Lietuvos visuomenės gebėjimus prisitaikyti prie įvairovės, taip pat stiprinti Lietuvos gyventojų ir trečiųjų šalių piliečių tarpusavio santykius |
| Surengtų sąmoningumo ugdymo kampanijų skaičius ir tipai |
Rezultatas |
1 |
Suorganizuotos sąmoningumo ugdymo kampanijos |
| Dalyvavusių žiniasklaidos atstovų skaičius ir tipai |
Rezultatas |
1 |
Žiniasklaidos atstovai, dalyvavę projekto veiklose |
| Sukurtų produktų ir parengtos medžiagos, skatinančios trečiųjų šalių piliečių integraciją ir priimančios visuomenės tolerancijos stiprinimą, kiekis bei tipai |
Rezultatas |
mažiausiai 2 |
Sukurti produktai ir parengta medžiaga, skatinanti trečiųjų šalių piliečių integraciją ir priimančios visuomenės tolerancijos stiprinimą |
| Sukurtų kitų mechanizmų, skirtų palaikyti konstruktyvų dialogą, skaičius |
Rezultatas |
1 |
Sukurti kiti mechanizmai, skirti palaikyti konstruktyvų dialogą |
2.1.2.6. Suderinamumas su kitų ES instrumentų įgyvendinamais veiksmais (jei taikoma)
Žiūrėti 2.1.1.6 punktą.
2.1.2.7. Finansinė informacija
| ES |
Valstybės asignavimai |
Privačių šaltinių asignavimai |
IŠ VISO |
EB dalis |
| (a) |
(b) |
(c) |
(d=a+b+c) |
(e=a/d) |
| 45 000,00 |
15 000,00 |
0 |
60 000,00 |
75 % |
2.2. Veiksmai 2 prioritetui įgyvendinti
Rodiklių ir vertinimo metodologijų, skirtų vertinti pažangą, koreguoti politikos kryptis ir priemones bei supaprastinti lyginamojo mokymo koordinavimą, nustatymas ir kūrimas
Trečiųjų šalių piliečių integracija yra dinamiškas procesas, kuriam svarbios kompetencija ir praktika. Teigiamą poveikį vystant integraciją daro nuolatinis politikos krypčių ir priemonių lyginimas bei kontrolė. Siekiant kuo didesnio veiksmingumo, lemiamas vaidmuo tenka aiškiai apibrėžtoms vertinimo priemonėms. Įvairūs tyrimai, studijos, vertinimo metodikos, rodikliai ir kitos panašios priemonės, skirtos integracijos proceso pažangai stebėti ir vertinti, turėtų būti skatinamos visais integracijos valdymo lygiais. Prioritetas įgyvendinamas šiuo veiksmu:
2.2.1. 3 VEIKSMAS. Įvairių tyrimų, studijų, vertinimo metodikų, rodiklių ir kitų panašių priemonių sukūrimas
Rodiklių ir lyginamosios metodikos, skirtos integracijos politikos pažangai vertinti, kūrimas ir tobulinimas.
Siekiant stebėti integracijos politikos ir vykdomų priemonių pažangą, būtina kurti ir nuolat tobulinti pažangos stebėjimo metodikas, principus, rodiklius ir kitas priemones. Šie rodikliai turėtų būti aukštos kokybės ir turėtų leisti įvertinti integracijos politikos pažangą nacionaliniu lygmeniu.
Šiuo komponentu siekiama gerinti imigracijos ir integracijos proceso bei politikos vertinimo, stebėsenos priemonių kokybę, taip pat gerinti žinias apie integracijos politiką ir jos priemones. Šio komponento rezultatas – pagerinta integracijos proceso ir integracijos politikos vertinimo priemonių kokybė, pagerintos žinios apie integracijos politiką.
Komponentas galėtų būti įgyvendinamas projektais, kurie:
– skatintų kurti ir (ar) tobulinti integracijos politikos pažangos stebėjimo ir vertinimo metodikas, principus, rodiklius ir panašias priemones;
– atsižvelgiant į sukurtas ir (ar) patobulintas priemones integracijos politikos pažangai vertinti, skatintų parengti ir pateikti rekomendacijas integracijos politikos kūrėjams ir įgyvendintojams.
2.2.1.3. Atsakingos institucijos įgyvendinamų projektų pagrindimas (jei taikoma)
Žiūrėti 2.1.1.3 punktą.
2.2.1.4. Naudojami rodikliai ir kiekybiniai rezultatai, kurių tikimasi
| Rodiklio pavadinimas |
Rodiklio tipas |
Planuojamas rezultatas |
Galutinis rezultatas |
| Projektų skaičius |
Rezultatas |
1 |
Įgyvendinti projektai |
| Sukurtų ar patobulintų pažangos stebėsenos metodikų, rodiklių ir kitų priemonių, atliktų tyrimų skaičius ir tipai |
Rezultatas |
1 |
Sukurtos ar patobulintos pažangos stebėsenos metodikos, rodikliai, kitos priemonės, atlikti tyrimai |
| Pateiktų ataskaitų ir rekomendacijų skaičius ir tipai |
Rezultatas |
1 |
Parengtos ataskaitos ir rekomendacijos |
| Surinkti kiekybiniai ir kokybiniai duomenys |
Rezultatas |
taip / ne |
Surinkti kiekybiniai ir kokybiniai duomenys |
| Pateiktos rekomendacijos dėl priėmimo procedūrų ir programų |
Rezultatas |
taip / ne |
Pateiktos rekomendacijos dėl priėmimo procedūrų ir programų |
2.2.1.6. Suderinamumas su kitų ES instrumentų įgyvendinamais veiksmais (jei taikoma)
Žiūrėti 2.1.1.6 punktą.
2.2.1.7. Finansinė informacija
| ES |
Valstybės asignavimai |
Privačių šaltinių asignavimai |
IŠ VISO |
EB dalis |
| (a) |
(b) |
(c) |
(d=a+b+c) |
(e=a/d) |
| 49 650,00 |
16 550,00 |
0 |
66 200,00 |
75 % |
2.3. Veiksmai 3 prioritetui įgyvendinti
Valstybių narių politinių gebėjimų ugdymas, koordinavimas ir tarpkultūrinės kompetencijos didinimas skirtinguose valdžios lygmenyse ir institucijose
Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvoje nėra vieningos trečiųjų šalių piliečių integravimo politikos ir vienos už šią veiklą atsakingos institucijos, svarbu ugdyti valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų bei įmonių tarpkultūrinę kompetenciją ir bendradarbiavimą. Gebėjimai ir tarpkultūrinė kompetencija turėtų būti didinama nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmeniu, apimant visas susijusias institucijas, įstaigas bei tarnybas, teikiančias viešąsias ar privačias paslaugas. Taip pat turėtų būti labiau skatinamas tarpkultūrinės kompetencijos įtraukimas į užimtumo, švietimo ir kitas politikos sritis. Siekiant užtikrinti nuoseklią ir veiksmingą integracijos politiką būtina stiprinti įvairiose institucijose dirbančių asmenų administracinius gebėjimus, taip pat kurti mechanizmus, kurie užtikrintų veiksmingą keitimąsi informacija ir patirtimi tarp šių subjektų ir pan.
Iš viso pagal 3 prioritetą įgyvendinta ar įgyvendinama 13 EIF projektų (pagal 2007–2011 m. metines programas). Pagrindiniai rezultatai: darbuotojų, dirbančių su trečiųjų šalių piliečiais, tarpkultūrinių kompetencijų ir gebėjimų stiprinimas pagal įvairius mokymo modulius ir programas, suorganizuoti forumai, konferencijos, apskritojo stalo diskusijos siekiant pagerinti integracijos politikos priemonių kokybę ir koordinavimą bei bendradarbiavimą įvairiuose valdžios lygmenyse, sukurti regioniniai socialinės partnerystės tinklai ir pan.
Prioritetas bus įgyvendinamas šiuo veiksmu:
2.3.1. 4 VEIKSMAS. Gebėjimų ugdymas tarp valdžios skirtingų lygių ir departamentų
2.3.1.1. Veiksmo tikslas ir apimtis
Šio veiksmo tikslas yra stiprinti politikos kūrėjų, tarnautojų ir kitų asmenų, dirbančių srityse, susijusiose su EIF programos tikslais, gebėjimus ir įvairovės valdymą, taip pat kurti ir tobulinti sistemas, skirtas atsakingoms institucijoms bei kitoms suinteresuotoms šalims bendradarbiauti, veiksmams koordinuoti ir santykiams palaikyti.
Šį veiksmą sudaro 2 komponentai:
1 komponentas. Tarpkultūrinės kompetencijos didinimo, gebėjimų stiprinimo ir įvairovės valdymo mokymai politikos kūrėjams, tarnautojams ir kitiems asmenims, dirbantiems srityse, susijusiose su EIF tikslais.
Tarpkultūriniai bei tarpreliginiai mokymai yra labai svarbūs politikos kūrėjams bei kitoms suinteresuotoms šalims, susijusioms su EIF tikslais ir vykdoma veikla. Šie mokymai ypač aktualūs darbuotojams, dirbantiems viešųjų paslaugų sektoriuose, kuriuose tiesiogiai konsultuojami ar kitaip aptarnaujami trečiųjų šalių piliečiai, pavyzdžiui, darbuotojams, dirbantiems įstaigose ar tarnybose, atsakingose už priėmimo politiką ir procedūras, trečiųjų šalių piliečių kvalifikacijos pripažinimą, informacijos teikimą, švietimą ir pan. Rengiant tarpkultūrinius, tarpreliginius bei įvairovės valdymo mokymus svarbu akcentuoti specifinės trečiųjų šalių piliečių grupės, t. y. moterų, jaunimo ir vaikų, pagyvenusių, neįgaliųjų ar neraštingų asmenų, poreikius. Šiuo komponentu įgyvendinami specifiniai 2, 4 ir 5 prioritetai, nes kompetentingi visuomenės nariai stiprins savo tarpkultūrinę kompetenciją ir žinias apie specifines trečiųjų šalių piliečių grupes. Komponentas galėtų būti įgyvendintas projektais, pagal kuriuos būtų:
– rengiamos mokymo programos, skirtos įvairių sektorių darbuotojams, kurių funkcijos susijusios su trečiųjų šalių piliečiais ir jų integracijos priemonėmis;
– organizuojami tarpkultūrinės kompetencijos, gebėjimų stiprinimo ir įvairovės valdymo mokymai valstybinio ir privataus sektoriaus, taip pat nevyriausybinių organizacijų darbuotojams, kurių funkcijos susijusios su trečiųjų šalių piliečiais ir jų integracijos priemonėmis.
2 komponentas. Kompetentingų institucijų ir kitų suinteresuotų šalių bendradarbiavimo, koordinavimo ir ryšių palaikymo sistemų kūrimas ir tobulinimas.
Siekiant pagerinti integracijos politikos srityje priimamų sprendimų, priėmimo procedūrų bei kitų vykdomų integracijos politikos priemonių kokybę, būtina skatinti kompetentingas institucijas, organizacijas ir pan. bendradarbiauti bei keistis informacija. Svarbus bendradarbiavimas ne tik tarp įvairių valdžios institucijų ir skirtinguose valdžios sektoriuose, bet taip pat ir su nevyriausybinėmis organizacijomis bei kitomis suinteresuotomis šalimis, įskaitant socialinius partnerius ir trečiųjų šalių piliečių organizacijas ar jų atstovus. Gali būti kuriamos ir tobulinamos įvairios mainų bei konsultacinės platformos, kurių tikslas yra stiprinti valdžios ir kitų suinteresuotų šalių gebėjimus imigracijos ir integracijos politikos srityje. Taip pat įvairiuose valdžios lygmenyse ir sektoriuose gali būti kuriami ir tobulinami koordinavimo tinklai, skirti integracijos politikai įgyvendinti, stebėti ir įvertinti, ir kiti panašūs mechanizmai. Vietos lygmeniu galėtų būti kuriami bendradarbiavimo ir koordinavimo tinklai, kuriuose dalyvautų vietos valdžios, socialinių partnerių, švietimo įstaigų, imigrantų ar panašių nevyriausybinių bei religinių organizacijų, paslaugų teikėjų ir kitų susijusių šalių atstovai. Tokių vietinių tinklų kūrimas žymiai prisidėtų prie veiksmingesnio integracijos politikos ir jos vykdomų priemonių koordinavimo vietos lygmeniu. Komponentas galėtų būti įgyvendinamas projektais, pagal kuriuos būtų:
– kuriamos ir tobulinamos konsultacinės platformos, koordinavimo tinklai ir panašios priemonės, skirtos integracijos politikos priemonėms įgyvendinti ir stebėti;
– steigiami centrai, tarnybos, kuriami tinklalapiai ir kitos priemonės, skirtos informacijai ir konsultacijoms dėl integracijos politikos bei kitoms kultūrų įvairovės valdymo paslaugoms teikti.
2.3.1.3. Atsakingos institucijos įgyvendinamų projektų pagrindimas (jei taikoma)
Žiūrėti 2.1.1.3 punktą.
2.3.1.4. Naudojami rodikliai ir kiekybiniai rezultatai, kurių tikimasi
1 komponentas
| Rodiklio pavadinimas |
Rodiklio tipas |
Planuojamas rezultatas |
Galutinis rezultatas |
| Projektų, skirtų stiprinti politikos kūrėjų, valstybės tarnautojų ir kitų susijusių asmenų gebėjimus, skaičius |
Rezultatas |
1 |
Įgyvendinti projektai |
| Suorganizuotų mokymo kursų skaičius ir tipai |
Rezultatas |
2 |
Suorganizuoti mokymo kursai |
| Mokymų dalyvių skaičius |
Rezultatas |
mažiausiai 20 |
Dalyviai, lankę mokymus |
| Parengtų mokymo programų, informacijos ir medžiagos kiekis bei tipai |
Rezultatas |
1 |
Parengtos mokymo programos, informacija |
2 komponentas
| Rodiklio pavadinimas |
Rodiklio tipas |
Planuojamas rezultatas |
Galutinis rezultatas |
| Projektų, skirtų stiprinti bendradarbiavimą ir koordinavimą integracijos politikos srityje, skaičius |
Rezultatas |
1 |
Įgyvendinti projektai |
| Įkurtų ar patobulintų konsultacinių platformų, koordinavimo tinklų ir panašių mechanizmų skaičius ir tipai |
Rezultatas |
1 |
Įkurtos ar patobulintos konsultacinės platformos, koordinavimo tinklai ir panašūs mechanizmai |
| Dalyvių skaičius |
Rezultatas |
mažiausiai 3 |
Dalyviai, dalyvavę veiklose |
| Suorganizuotų susitikimų ir (ar) suteiktų konsultacijų skaičius |
Rezultatas |
mažiausiai 1 |
Suorganizuoti susitikimai ir (ar) suteiktos konsultacijos |
| Parengtos informacijos ir medžiagos kiekis bei tipai ir pan. |
Rezultatas |
1 |
Parengta informacija ir medžiaga |
2.3.1.6. Suderinamumas su kitų ES instrumentų įgyvendinamais veiksmais (jei taikoma)
Žiūrėti 2.1.1.6 punktą.
2.3.1.7. Finansinė informacija
| ES |
Valstybės asignavimai |
Privačių šaltinių asignavimai |
IŠ VISO |
EB dalis |
| (a) |
(b) |
(c) |
(d=a+b+c) |
(e=a/d) |
| 91 500,00 |
30 500,00 |
0 |
122 000,00 |
75 % |
3. TECHNINĖ PAGALBA
3.1. Techninės pagalbos tikslas:
3.1.1. Pagrindinis techninės pagalbos tikslas yra remti EIF 2013 metų programos įgyvendinimą, suteikiant galimybę paskirtoms institucijoms (atsakingai, įgaliotai, tvirtinančiai ir audito) pasinaudoti reikalingomis paslaugomis. Techninė pagalba iš ES biudžeto finansuojama 100 procentų, t. y. Lietuvos Respublikos biudžeto lėšomis techninė pagalba nefinansuojama.
3.1.2. Pagal 2011 m. kovo 3 d. Komisijos sprendimą Nr. 2011/151/ES techninės pagalbos lėšomis gali būti finansuojama:
3.1.2.1. išlaidos, susijusios su veiksmų parengimu, atranka, vertinimu, valdymu ir priežiūra (įskaitant ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto nuomą, komandiruočių išlaidas ES ir nacionaliniu lygiu, atsargas ir pan.);
3.1.2.5. išlaidos, skirtos EIF valdymui, stebėsenai ir vertinimui reikalingoms kompiuterinėms sistemoms įsigyti, įdiegti ir prižiūrėti;
3.1.2.6. išlaidos, susijusios su projektų atrankos ir priežiūros komitetų ir darbo grupių susitikimais (įskaitant išlaidas ekspertams);
4. FINANSINIO PLANO PROJEKTAS
| Metinė programa – finansinio plano projektas |
||||||||
| 1 lentelė – apžvalga |
||||||||
| Valstybė narė – Lietuva |
||||||||
| Metinė programa – 2013 m. programa |
||||||||
| Fondas – Europos fondas trečiųjų šalių piliečių integracijai |
||||||||
| (visos sumos nurodomos eurais) |
Prioriteto Nr. |
Konkretaus prioriteto Nr. (1) |
ES įnašas |
Valstybės asignavimai |
Privačių šaltinių asignavimai |
IŠ VISO |
EB dalis, procentais |
Bendros sumos dalis, procentais |
| a |
b |
c |
d=a+b+c |
e=a/d |
(d/iš viso d) |
|||
| 1 VEIKSMAS Aukštos kokybės paslaugų teikimas trečiųjų šalių piliečiams |
Prioritetas Nr. 1 |
Specifinis prioritetas Nr. 1, 5 |
439 265,04 |
146 421,68 |
0 |
585 686,72 |
75 % |
66 % |
| 2 VEIKSMAS Abipusio tarpkultūrinio pasikeitimo skatinimas |
Prioritetas Nr. 1 |
Specifinis prioritetas Nr. 1, 4, 5 |
45 000,00 |
15 000,00 |
0 |
60 000,00 |
75 % |
7 % |
| 3 VEIKSMAS Įvairių tyrimų, studijų, vertinimo metodikų, rodiklių ir kitų panašių priemonių sukūrimas |
Prioritetas Nr. 2 |
– |
49 650,00 |
16 550,00 |
0 |
66 200,00 |
75 % |
7 % |
| 4 VEIKSMAS Gebėjimų ugdymas tarp valdžios skirtingų lygių ir departamentų |
Prioritetas Nr. 3 |
Specifinis prioritetas Nr. 2, 4, 5 |
91 500,00 |
30 500,00 |
0 |
122 000,00 |
75 % |
14 % |
| Techninė pagalba |
|
|
57 308,96 |
0 |
0 |
57 308,96 |
100 % |
6 % |
| Kiti veiksmai (2) |
|
|
|
|
|
|
|
|
| IŠ VISO (3) |
|
|
682 724,00 |
208 471,68 |
0 |
891 195,68 |
77 % |
100 % |
(1) jei taikoma;
(2) jei taikoma;
(3) asignavimų sumos veiksmams įgyvendinti gali būti perskirstomos atsižvelgiant į konkretaus kvietimo teikti paraiškas galutinius rezultatus (nepakeičiant ES įnašo ir valstybės asignavimų galutinės skiriamos asignavimų sumos bei jų santykio).
Projektų išlaidų tinkamumo pradžia: 2013 m. sausio 1 d.
Projektų išlaidų tinkamumo pabaiga: 2015 m. birželio 30 d.
Techninės pagalbos išlaidų tinkamumo pradžia: 2013 m. sausio mėn.
Techninės pagalbos išlaidų tinkamumo pabaiga: 2016 m. kovo mėn.