LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ

N U T A R I M A S

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SUSISIEKIMO MINISTERIJOS NUOSTATŲ PATVIRTINIMO

1990 m. spalio 11 d. Nr. 307

Vilnius

Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

1. Patvirtinti pridedamus Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos nuostatus.

2. Pripažinti netekusiu galios Lietuvos TSR Ministrų Tarybos 1985 m. spalio 4 d. nutarimą Nr. 276 „Dėl Lietuvos TSR automobilių transporto ir plentų ministerijos nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 1985, Nr. 29-320).

LIETUVOS RESPUBLIKOS

MINISTRĖ PIRMININKĖ                                                                                     K. PRUNSKIENĖ

Patvirtinta

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

1990 m. spalio 11 d. nutarimu

Nr. 307

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos

nuostatai

I. Bendrieji nuostatai

1. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija (toliau vadinama – Susisiekimo ministerija) yra centrinis Lietuvos Respublikos vykdomosios valdžios organas.

Susisiekimo ministerija pagal savo kompetenciją vykdo Lietuvos Respublikos Vyriausybės politiką susisiekimo srityje.

2. Susisiekimo ministerija savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija (Pagrindiniu Įstatymu), Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymu, kitais Lietuvos Respublikos įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais ir potvarkiais, taip pat šiais nuostatais, pagal savo kompetenciją organizuoja įstatymų ir kitų normatyvinių aktų įgyvendinimą ir tikrina, kaip jie vykdomi ministerijos reguliavimo sferai priskirtuose arba jai pavaldžiuose susivienijimuose, įmonėse, įstaigose ir organizacijose.

Susisiekimo ministerija apibendrina įstatymų susisiekimo klausimais taikymo praktiką, rengia pasiūlymus dėl šių įstatymų leidimo bei tobulinimo ir teikia juos Lietuvos Respublikos Vyriausybei.

3. Susisiekimo ministerijos centrinio aparato darbuotojų metinį darbo apmokėjimo fondą tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

4. Susisiekimo ministerija yra juridinis asmuo ir turi antspaudą su Lietuvos valstybės herbu bei savo pavadinimu.

II. Susisiekimo ministerijos uždaviniai ir funkcijos

5. Svarbiausieji Susisiekimo ministerijos uždaviniai yra:

a) užtikrinti, kad būtų tenkinamos keleivių vežimo ir krovinių transportavimo reikmės;

b) integruoti visų rūšių transportą į vieną transporto kompleksą, nustatyti Respublikos transporto sistemos bendrosios infrastruktūros plėtojimo pagrindines kryptis;

c) koordinuoti visų transporto rūšių sąveiką;

d) tobulinti eismo organizavimą, užtikrinti eismo dalyvių saugumą.

6. Susisiekimo ministerija, vykdydama jai pavestus uždavinius:

a) atlieka valstybinio transporto savininko funkcijas, garantuoja visiems transporto subjektams ūkinės veiklos laisvę, nuosavybės formų įvairovę ir jų lygiateisiškumą;

b) ekonominėmis ir teisinėmis priemonėmis reguliuoja susisiekimo ūkyje visų nuosavybės subjektų veiklą;

c) įgyvendina mokslinę ir technologinę transporto politiką, sprendžia mokslo ir technikos pažangos reguliavimo klausimus, prireikus kooperuoja lėšas mokslo ir technikos pažangai spartinti, transporto sistemai toliau plėtoti;

d) organizuoja visų transporto rūšių specialistų rengimą, kvalifikacijos kėlimą, profesinio tinkamumo įvertinimą ir vadovauja šiam darbui, nustato profesinio tinkamumo bei kvalifikacinius reikalavimus transporto priemonių vairuotojams;

e) prognozuoja Respublikos poreikius transportavimo srityje, rengia atitinkamas programas ir organizuoja jų įgyvendinimą;

f) atsižvelgdama į Respublikos ūkio interesus, įvertina transporto infrastruktūros ekonominį efektyvumą, rengia pasiūlymus dėl kai kurių Respublikos transporto sistemos elementų plėtojimo krypčių ir prioriteto;

g) rengia ir įgyvendina naujų nuosavybės santykių transporto sistemoje programas (nuoma, privatizacija, ūkinių bendrijų, akcinių bendrovių, mišrių įmonių steigimas), atlieka konkrečių projektų susijusių su nuosavybės santykių pakeitimu, ekonominę ekspertizę;

h) formuoja transportavimo bei kitų atitinkamų paslaugų kainų ir tarifų sistemą;

i) nustatytąja tvarka išduoda licencijas (leidimus) susisiekimo srityje;

k) rūpinasi, kad darbuotojams būtų sudarytos saugios ir nekenksmingos darbo ir deramos poilsio sąlygos;

l) koordinuoja priemonių eismo saugumui užtikrinti įgyvendinimą;

m) organizuoja uosto statinių, pramoninio geležinkelio, transporto priemonių (išskyrus mažus vidaus vandenų laivus ir dviračius) registravimą ir apskaitą;

n) rengia projektuojamų ir konstruojamų transporto objektų bei priemonių techninės dokumentacijos normatyvinius reikalavimus ir vykdo jų gamybos priežiūrą;

o) vykdo vandens, oro erdvės, geležinkelio ir kelių valstybinę priežiūrą susisiekimo srityje;

p) plėtoja ir koordinuoja Respublikos susisiekimo sistemos ryšius su užsieniu, padeda ministerijos reguliavimo sferai priskirtiems arba jai pavaldiems susivienijimams, įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms, taip pat asmenims užmegzti abipusiai naudingus tarptautinius ryšius šioje srityje;

r) siekia integruoti Respublikos transporto sistemą į bendrą Europos susisiekimo tinklą;

s) užtikrina taupų gamtos išteklių naudojimą, įgyvendina priemones, mažinančias neigiamą transporto poveikį gamtai;

š) dalyvauja sprendžiant klausimus, susijusius su gaivalinių nelaimių ir avarijų padarinių likvidavimu ir krašto apsaugos priemonių įgyvendinimu;

t) kaupia ir sistemina ekologinę, technologinę, komercinę ir kitą informaciją, būtiną optimaliam susisiekimo sistemos reguliavimui;

u) sprendžia transporto valstybinio reguliavimo sferoje esančių respublikinės reikšmės objektų statybos klausimus.

III. Susisiekimo ministerijos teisės

7. Susisiekimo ministerija, įgyvendindama jai pavestus uždavinius, turi teisę:

a) gauti iš ministerijų, departamentų, valstybinių tarnybų, savivaldybių valdymo organų, susivienijimų, įmonių, įstaigų ir organizacijų informaciją apie transportą, kelių ūkį, eismo organizavimą bei saugumą;

b) sudaryti iš ministerijų, departamentų, valstybinių tarnybų, inspekcijų, įmonių, įstaigų ir organizacijų atstovų bei specialistų, susitarus su jų vadovais, komisijas (darbo grupes), turinčias rengti Lietuvos Respublikos transporto įstatymų ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų šiais klausimais projektus ir nagrinėti kitus ministerijos kompetencijos klausimus;

c) pasitelkti ministerijų, departamentų, valstybinių tarnybų, inspekcijų, įmonių, įstaigų ir organizacijų atstovus bei specialistus, susitarus su jų vadovais, klausimams, susijusiems su Lietuvos Respublikos transporto įstatymų ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų projektų rengimu, svarstyti.

IV. Susisiekimo ministerijos darbo organizavimas

8. Susisiekimo ministerijai vadovauja ministras, kurį pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją skiria pareigoms ir atleidžia iš pareigų Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba Lietuvos Respublikos Vyriausybės pirmininko (ministro pirmininko) teikimu.

Susisiekimo ministras turi pavaduotojus, kuriuos skiria pareigoms ir atleidžia iš pareigų Lietuvos Respublikos Vyriausybės pirmininkas (ministras pirmininkas) ministro teikimu.

9. Susisiekimo ministras:

a) asmeniškai atsako už tai, kad ministerija vykdytų jai pavestus uždavinius;

b) paskirsto pareigas tarp ministro pavaduotojų;

c) nustato, kokiu mastu ministro pavaduotojai, ministerijos struktūrinių padalinių vadovai yra atsakingi už vadovavimą atskiroms ministerijos veiklos sritims, už ministerijos reguliavimo sferai priskirtų arba jai pavaldžių susivienijimų, įmonių, įstaigų ir organizacijų darbą;

d) nustato ministerijos kolegijos narių skaičių ir tvirtina personalinę kolegijos sudėtį;

e) priima ir atleidžia iš darbo ministerijos struktūrinių padalinių vadovus bei kitus darbuotojus, skiria pareigoms ir atleidžia iš pareigų ministerijos reguliavimo sferai priskirtų arba jai pavaldžių susivienijimų, įmonių, įstaigų ir organizacijų vadovus;

f) skiria drausmines nuobaudas šio punkto „e“ papunktyje nurodytiems asmenims;

g) organizuoja ministerijos kolegijos posėdžius ir vadovauja jiems;

h) tvirtina ministerijos centrinio aparato struktūrą ir etatų sąrašą neviršijant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto metinio darbo apmokėjimo fondo;

i) tvirtina ministerijos struktūrinių padalinių ir ministerijos reguliavimo sferai priskirtų arba jai pavaldžių susivienijimų, įmonių, įstaigų ir organizacijų nuostatus (įstatus);

k) vykdo kitus įstatymo jam suteiktus įgaliojimus.

Susisiekimo ministrui nesant, ministro pareigas jo pavedimu eina vienas iš ministro pavaduotojų.

10. Susisiekimo ministerija, remdamasi Lietuvos Respublikos įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais bei potvarkiais ir juos vykdydama, leidžia įsakymus ir kitus aktus, organizuoja ir tikrina jų vykdymą.

Susisiekimo ministerija prireikus leidžia kartu su kitomis ministerijomis, departamentais, valstybinėmis tarnybomis ir inspekcijomis bendrus įsakymus ir kitus aktus.

11. Susisiekimo ministerijoje sudaroma kolegija, į kurią įeina ministras (pirmininkas) ir ministro pavaduotojai pagal pareigas, taip pat kiti ministerijos, jos struktūrinių padalinių bei ministerijos reguliavimo sferai priskirtų arba jai pavaldžių susivienijimų, įmonių, įstaigų ir organizacijų darbuotojai.

12. Susisiekimo ministerijos kolegija svarsto svarbiausiuosius ministerijos veiklos, kadrų parinkimo ir ugdymo, sprendimų vykdymo tikrinimo klausimus, svarbiausiųjų ministerijos įsakymų, ministerijos reguliavimo sferai priskirtų arba jai pavaldžių susivienijimų, įmonių, įstaigų ir organizacijų vadovų ataskaitas.

Kolegijos sprendimai paprastai įgyvendinami ministerijos įsakymais.

______________