LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTERIJA

Į S A K Y M A S

DĖL PAILGINTŲ KASMETINIŲ ATOSTOGŲ MEDICINOS IR FARMACIJOS PERSONALUI

1996 m. birželio 25 d. Nr. 344

Vilnius

Vykdydamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 05 15 nutarimo Nr. 354 3 punkto nurodymus ir apibendrindamas bei papildydamas visus Sveikatos apsaugos ministerijos išleistus išaiškinimus dėl pailgintų kasmetinių atostogų medicinos ir farmacijos personalui,

ĮSAKAU:

1. Patvirtinti Medicinos ir farmacijos personalo teisės į pailgintas kasmetines atostogas išaiškinimą (pridedama).

2. Pripažinti netekusiais galios:

2.1. Sveikatos apsaugos ministerijos 1992 06 05 raštą Nr. 122-6-2681 „Dėl pailgintų kasmetinių atostogų medicinos personalui, dirbančiam sveikatos ir socialinės apsaugos įstaigose“.

2.2. Sveikatos apsaugos ministerijos 1993 01 07 raštą Nr. 122-6-70 „Dėl atostogų trukmės“.

2.3. Sveikatos apsaugos ministerijos 1995 01 18 įsakymą Nr. 36 „Dėl 1992 06 05 ministerijos rašto išaiškinimo dalinio pakeitimo“.

SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS                                                        ANTANAS VINKUS

______________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos

sveikatos apsaugos ministerijos

1996 06 25 įsakymu Nr. 344

MEDICINOS IR FARMACIJOS PERSONALO TEISĖS Į PAILGINTAS

KASMETINES ATOSTOGAS

IŠAIŠKINIMAS

1. Vadovaujantis Kai kurių kategorijų darbuotojų, turinčių teisę į pailgintas kasmetines atostogas, sąrašo ir šių atostogų trukmės (patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 05 15 nutarimu Nr. 354) 3, 4 ir 5 punktais:

1.1. 35 kalendorinių dienų trukmės kasmetinės atostogos suteikiamos medicinos ir farmacijos personalui, įmonėse, įstaigose bei organizacijose vykdančiam sveikatos priežiūrą ar farmacinę veiklą.

1.2. 42 kalendorinių dienų trukmės kasmetinės atostogos suteikiamos medicinos personalui, sociologams ir psichologams, dirbantiems psichiatrinio profilio sveikatos, švietimo ir socialinės apsaugos įstaigose.

1.3. 42 kalendorinių dienų trukmės kasmetinės atostogos suteikiamos:

1.3.1. medicinos personalui, nepertraukiamai 3 metus išdirbusiam ir dirbančiam:

a) apylinkių bei rajoninėse ligoninėse (išskyrus rajonų centrines ligonines);

b) kaimo ambulatorijose;

c) kaimo vietovėse esančiuose tardymo izoliatoriuose, pataisos darbų, socialinės bei psichologinės reabilitacijos įstaigose (jei dirbama pagal darbo sutartį);

d) neatidėliotinos medicinos pagalbos stotyse ir skyriuose;

e) gydymo įstaigų skubios pagalbos skyriuose;

f) patologinės anatomijos, teismo medicinos ir kituose padaliniuose (jei darbas tiesiogiai susijęs su lavonų skrodimu ir iš lavonų paimtų mėginių tyrimu);

g) ne mažiau kaip pusę darbo laiko:

– laboratorijose su pirmos ir antros grupės patogeniniais virusinės ar bakterinės kilmės sukėlėjais,

– su jonizuojančiojo spinduliavimo šaltiniais;

1.3.2. bendrosios praktikos gydytojams ir kartu su jais dirbančioms medicinos seserims – jei jie nepertraukiamai 3 metus išdirbo ir dirba šiais etatais.

2. Šiame išaiškinime vartojamos sąvokos:

2.1. Medicinos personalas – tai:

a) darbuotojai, pagal pareiginę instrukciją einantys pareigas, kurioms būtinas aukštasis ar aukštesnysis (spec. vidurinis) medicininis išsimokslinimas;

b) darbuotojai, turintys nemedicininį aukštąjį ar aukštesnįjį (spec. vidurinį) išsimokslinimą – jei jiems nustatyta tvarka suteikta teisė dirbti diagnostikos, gydymo ar profilaktikos darbą;

c) sanitarės, slaugės ir kitas jaunesnysis medicinos personalas, medicinos registratoriai – jei pagal pareiginę instrukciją jie tiesiogiai aptarnauja pacientus;

d) dezinfektoriai – jei pagal pareiginę instrukciją jie dirba infekcinių ligų židiniuose;

e) sanitarės – jei pagal pareiginę instrukciją jos dirba radiologijos, epidemiologijos, parazitologijos, bakteriologijos, virusologijos, mikrobiologijos, toksikologijos ar klinikinėse laboratorijose.

2.2. Farmacijos personalas – tai darbuotojai, kurie pagal pareiginę instrukciją:

a) eina pareigas, kurioms būtinas aukštasis ar aukštesnysis (spec. vidurinis) farmacinis išsimokslinimas;

b) ne mažiau kaip pusę darbo laiko: gamina, tiria ar fasuoja vaistus ir vaistines medžiagas.

2.3. Psichiatrinio profilio įstaigos – tai:

a) psichiatrinę, psichoterapinę, neurochirurginę ar narkologinę pagalbą teikiančios:

– specializuotos sveikatos priežiūros įstaigos (ligoninės, dispanseriai, centrai),

– bendrojo profilio sveikatos priežiūros įstaigų palatos, kabinetai ar skyriai;

b) specializuotos greitosios pagalbos brigados, teikiančios skubią pagalbą sutrikusios psichikos asmenims;

c) darbo vietos, kuriose ne mažiau kaip pusę darbo laiko dirbama su sutrikusios psichikos ir nesubalansuotos asmenybės pacientais.

(Šių darbo vietų personalas – tai sociologai, psichologai, narkologai, psichiatrai, psichoterapeutai, sergančiųjų narkomanija, alkoholizmu ar psichikos ligomis socialinės reabilitacijos įstaigų darbuotojai, stacionarinėse sveikatos priežiūros įstaigose dirbantys neurochirurgai ir stacionarinėse sveikatos priežiūros įstaigose cerebriniais paralyžiais sergančius vaikus aptarnaujantys vaikų neurologai, o taip pat kartu dirbantis vidurinysis medicinos personalas.)

2.4. Kaimo vietovės – tai miesteliai ir kaimai.

2.5. Apylinkių bei rajoninės ligoninės – tai kaimo vietovėse esančios apylinkių ir rajoninės ligoninės, išskyrus rajonų centrines ligonines.

2.6. Kaimo ambulatorijos – tai kaimo vietovėse esančios ambulatorijos ir medicinos punktai.

2.7. Neatidėliotinos medicinos pagalbos stotys ir skyriai – tai greitosios medicinos pagalbos stotys ir sveikatos priežiūros įstaigų greitosios medicinos pagalbos skyriai.

2.8. Gydymo įstaigų skubios pagalbos skyrių medicinos personalas – tai:

– stacionarinių sveikatos priežiūros įstaigų anesteziologai- reanimatologai, intensyvios terapijos skyrių (palatų) gydytojai ir su jais dirbantis vidurinysis medicinos personalas,

– gydytojai ir vidurinysis medicinos personalas, dirbantis stacionarinių sveikatos priežiūros įstaigų struktūriniuose padaliniuose, kuriuose ne mažiau kaip pusę darbo laiko teikiama skubi medicinos pagalba.

2.9. Pirmos ir antros grupės patogeniniai virusinės ir bakterinės kilmės sukėlėjai – tai Patogeniškų žmogui biologinių agentų klasifikacijoje pagal jų pavojingumo laipsnį (patvirtinta Sveikatos apsaugos ministerijos 1996 06 18 įsakymu Nr. 336) išvardyti pirmos ir antros grupės patogeniniai virusinės ir bakterinės kilmės sukėlėjai.

2.10. Medicinos personalas, dirbantis su jonizuojančiojo spinduliavimo šaltiniais – tai darbuotojai, tiesiogiai dirbantys su jonizuojančiąją spinduliuotę skleidžiančiais įrenginiais arba radioaktyviomis medžiagomis.

2.11. Bendrosios praktikos gydytojai – tai gydytojai, atliekantys miestų apylinkių terapeutų bei pediatrų funkcijas, kurių etatai nuo 1996 01 01 (pagal Sveikatos apsaugos ministerijos 1995 12 15 įsakymą Nr. 692) pavadinti bendrosios praktikos gydytojo etatais.

2.12. Nepertraukiamai 3 metus išdirbtas laikas – tai laikas, kurį darbuotojas dirba atitinkamose šio išaiškinimo 3 punkte išvardytų rūšių įstaigose, padaliniuose nurodytomis pareigomis ar etatais ir kuris per paskutiniuosius trejus metus, darbuotojui persikeliant iš vienos į kitą įstaigą ar vietovę, nenutrūkdavo daugiau kaip 1 mėnesiui.

2.13. Ne mažiau kaip pusę darbo laiko dirbantis darbuotojas – tai darbuotojas, kuris šiame išaiškinime nurodytais atvejais per ataskaitinį laikotarpį, už kurį suteikiamos atostogos (dirbant vieno etato krūviu):

– išdirba ne mažiau kaip 50% viso darbo laiko,

– atlieka ne mažiau kaip 50 % visų normatyvais nustatytų darbų.

(PASTABA. Jeigu pailgintos atostogos yra suteikiamos tik tais atvejais, kai ne mažiau kaip pusę darbo laiko atliekami tam tikri darbai, tai įstaigos nustatyta tvarka turi būti vedama atliktų darbų apskaita. Jeigu tuo laikotarpiu, už kurį išleidžiama atostogų, darbų apskaita dar nebuvo vedama, tai pailgintos atostogos suteikiamos darbuotojams (skyriams), kurie einamuoju laikotarpiu ne mažiau kaip pusę darbo laiko atlieka tuos darbus.)

3. Įsigaliojimo terminai:

3.1. Išaiškinime nustatyta atostogų trukmė (išskyrus 3. 2, 3. 3 ir 3. 4 punktus) galioja nuo 1992 m. vasario 1 d.

3.2. Farmacijos personalui, turinčiam aukštąjį ar aukštesnįjį farmacinį išsimokslinimą (2. 2 a p. p.), nustatyta atostogų trukmė galioja nuo 1992 m. spalio 9 d.

3.3. Neurochirurgams nustatyta atostogų trukmė (2. 3 c p. p.) galioja nuo 1995 m. sausio 1 d.

3.4. Nuo 1996 m. kovo 15 d. galioja atostogų trukmė, nustatyta:

– radiologijos, epidemiologijos ar parazitologijos laboratorijose dirbančioms sanitarėms (2. 1 e p. p.),

– darbuotojams, gaminantiems, tiriantiems ar fasuojantiems vaistus ir vaistines medžiagas (2. 2 b p. p.),

– medicinos personalui, dirbančiam „kituose padaliniuose“, kuriuose darbas tiesiogiai susijęs su lavonų skrodimu ir iš lavonų paimtų mėginių tyrimu (1. 3. 1 f p. p.),

– medicinos personalui, dirbančiam laboratorijose su patogeniniais sukėlėjais ar jonizuojančiojo spinduliavimo šaltiniais (1. 3. 1 g p. p.),

– sergančiųjų narkomanija ar alkoholizmu socialinės reabilitacijos įstaigų darbuotojams (2. 3 c p. p.),

– intensyvios terapijos gydytojams bei gydytojams, dirbantiems stacionarinių sveikatos priežiūros įstaigų struktūriniuose padaliniuose, kuriuose ne mažiau kaip pusę darbo laiko teikiama skubi medicinos pagalba, ir su jais dirbančiam viduriniajam medicinos personalui (2. 8 p.).

(PASTABA. Atostogų trukmės įsigaliojimo terminas nustato, kad darbuotojui, einančiam atostogauti už praeituosius (paskutiniuosius) ar einamuosius darbo metus po šios datos, jau turi būti suteikiamos pailgintos trukmės atostogos.)

______________