LIETUVOS RESPUBLIKOS
PELNO MOKESČIO ĮSTATYMO 13 IR 26 STRAIPSNIŲ PAPILDYMO
Į S T A T Y M A S
2005 m. liepos 5 d. Nr. X-327
Vilnius
(Žin., 2001, Nr. 110-3992; 2003, Nr. 74-3417; 2004, Nr. 73-2534)
1 straipsnis. 13 straipsnio 3 dalies papildymas
Papildyti 13 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Ilgalaikis turtas – tai turtas, kuris naudojamas vieneto pajamoms uždirbti (ekonominei naudai gauti) ilgiau kaip vienerius metus ir kurio įsigijimo kaina ne mažesnė už vieneto pagal šio Įstatymo 1 priedėlyje išvardytas ilgalaikio turto grupes nustatytą kainą. Šio turto įsigijimo kaina į vieneto sąnaudas įskaitoma dalimis per turto nusidėvėjimo arba amortizacijos laikotarpį. Vieneto tiesiogiai sumokėtos sumos Europos ekonominės erdvės valstybių narių ir užsienio valstybių, kurios nepriklauso Europos ekonominei erdvei, tačiau su kuriomis Lietuvos Respublika yra sudariusi dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis, mokymo įstaigoms už fizinių asmenų, susijusių su šiuo vienetu darbo santykiais, arba fizinių asmenų, pagal su šiuo vienetu sudarytą sutartį įsipareigojusių jame dirbti po mokymo pabaigos, mokymą, kurį baigę jie įgyja aukštesnįjį arba aukštąjį išsilavinimą ir (arba) kvalifikaciją, po šių fizinių asmenų išsilavinimo ir (arba) kvalifikacijos įgijimo gali būti priskiriamos ilgalaikiam nematerialiajam turtui.“
2 straipsnis. 26 straipsnio 1 dalies papildymas ir pakeitimas
Papildyti 26 straipsnio 1 dalį nauju 3 punktu, buvusį 3 punktą laikyti 4 punktu ir visą dalį išdėstyti taip:
„1. Lietuvos vieneto darbuotojų naudai mokamų įmokų suma mokestiniu laikotarpiu gali būti atskaitoma iš pajamų, jei yra mokamos:
2) gyvybės draudimo įmokos, kai draudimo sutarties terminas ne trumpesnis kaip 10 metų arba kai draudimo išmoka išmokama apdraustajam sulaukus pensinio amžiaus pagal Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymo nuostatas, arba
3) draudimo įmokos už papildomą (savanorišką) sveikatos draudimą, kai draudimo objektas yra apdraustojo sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimas, ir
3 straipsnis. Įstatymo taikymas